Į mums visiems rūpimus klausimus vasarą atsakė kūno rengybos treneris Andrius Pauliukevičius.

– Ar sveika, ar galima vasarą valgyti šaltibarščius, šašlykus, gerti gazuotus gėrimus?

– Aš šituose dalykuose, kuriuos išvardinote, tiesą sakant, nieko nesveiko nematau. Ir jau galime visą tai aptarti, imant kiekvieną iš eilės. Jeigu mes imame šaltibarščius ir žiūrime į tai, iš ko jie yra pagaminti, į ingredientus, tai didžiąją dalį sudaro kefyras. Kefyrą galima rinktis liesesnį. Man kai svarbu išlaikyti svorį arba kultūrizmo varžyboms, arba galiūnų varžyboms, tai yra, įtilpti į svorio kategoriją, tai aš perku 2 proc. arba 2,5 proc. riebumo kefyrą, kas yra neriebu. Kaip sportininkas aš mėgstu įdėti daugiau kiaušinių.

– Šiandien mums paruošite sveikuoliškus šaltibarščius. Taip?

– Aš juos pavadinčiau sportiškais šaltibarščiais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ko mums prireiks? Jūs minėjote neriebų kefyrą.

– Taip. Aš turiu litrą neriebaus, 2 proc. riebumo kefyro. Dviejų arklio galių kefyras. Turiu svogūnų laiškus. Svogūnų laiškai yra pagrindinis skonio dalykas šaltibarščiuose.

– Prie šaltibarščių reikia ir bulvių. Kaip jas geriau paruošti?

– Be bulvių aš šaltibarščių net nevalgyčiau. Nėra prasmės valgyti šaltibarščius be bulvių – visai neskanu. O bulves reikia virti. Ir ypatingai vasaros pradžioje, kai atsiranda šviežios bulvės. Jos yra labai skanios ir ta odelė, liaudiškai vadinama lupena, irgi labai skani. Tai bulves reikia gerai nuplauti ir jų neskutant su ta odele, lupena virti. Lupena yra papildoma ląsteliena, kuri irgi vaidina labai svarbų vaidmenį sveikatai. Ji neleidžia taip smarkiai kilti cukraus lygiui kraujyje. Tiems žmonėms, kurie nori išvengti cukrinio diabeto, tai irgi yra svarbu.

Aš šituose dalykuose, kuriuos išvardinote, tiesą sakant, nieko nesveiko nematau.

– Tai geriau virti, ne kepti?

– Virti, ne kepti, nes kepimas reikalauja papildomų riebalų.

– Ar dažnai vasarą valgote šaltibarščius?

– Reta būna diena, kai nevalgau šaltibarščių. Mums, sportininkams, reikia valgyti daug mėsos. Ir valgyti mėsą, tiesą sakant, aš nelabai mėgstu. Bet kai valgau šaltibarščius, bulves ir dar kokią nors liesą mėsą arba žuvį, tai man yra labai skanu.

– Vasarą žmonės mėgsta ir lauke čilinti, grilinti, kepti kepsnius, šašlykus. Ar galima juos valgyti, norint išsaugoti savo figūrą?

– Galima. Ypač jeigu yra valgoma paukštiena, vištos krūtinėlė. Na, vištos krūtinėlė iš tiesų nėra tokia jau labai skani mėsa. Bet kepant vištos šlauneles arba kalakuto šlauneles, tai bus toks variantas, kuris yra ir skanus, bet dar nėra labai kaloringas. Jeigu kalbame apie kiaulieną, galima tada gaminti kiaulės nugarinę. Kiaulės nugarinė nėra riebi mėsa. Pati skaniausia yra kiaulės sprandinė. Ir man asmeniškai, kiaulės sprandinė yra skaniausia, bet sprandinė taip pat yra pati riebiausia.

– Padažai prie kepsnių ir šašlykų. Ar galima jų sočiai ir daug vartoti? Ar visgi reikėtų mažiau, ar netgi kai kuriuos atsirinkti?

– Greičiausiai jūs klausiate apie pomidorų padažą. Aš padažus skirstyčiau į tris kategorijas. Jeigu tai yra užsienietiški, tai juose bus labai daug cukraus. Lietuviškuose, tuose, kurie jau yra stiklainiukuose, cukraus bus, bet daug mažiau nei užsienietiškuose, kečiupuose, kurie būna spaudžiami, plastikiniuose indeliuose. O tiems, kurie jau labai nori būti sveikatingumo freakai ir nė gramo pridėtinio cukraus nevalgyti, galima pirkti pomidorų pastą. Tai yra labai smulkiai trinti pomidorai, bet ten jau visiškai nėra pridėtinio cukraus.

Grilio karalius tik vienas

Restoranus „Somm“, „Dine“ ir „Bangos“ valdantis šefas E. Lapinskas teigia, kad gerą šašlyką galima vadinti kepsninių karaliumi, kurio neišstums jokios naujovės. Priedus, tokius kaip salotos, padažas ar garnyras, jis ragina išbandyti kaskart vis naujus, tačiau pirmenybę teikti išskirtinai šviežio derliaus sezoninėms gėrybėms.

Kad mėsos patiekalai grilio meniu išlieka vienais populiariausių, pastebi ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Kiekvienais metais grilio produktų ir prekių paklausa dažniausiai pradeda kilti kovo arba balandžio mėnesį, atšilus orams, ir piką pasiekia vasaros metu. Vasarą keliaujame, iškylaujame ir pramogaujame su populiariausių gaminių dešimtuku – marinuotais kiaulienos šašlykais, kepsniais, dešrelėmis ir paukštiena“, – sakė „Maximos“ atstovė.

Kiekvieno grilio sezono metu „Maxima“ stengiasi užtikrinti, kad pirkėjai turėtų platų kepti jau paruoštų ar didelių pastangų nereikalaujančių produktų asortimentą, kurį galėtų patogiai transportuoti ir mėgautis maistu lauke. Kasmet siūloma daugybė naujų patiekalų ar pusgaminių, užtikrinamas reikalingas inventorius, kad į iškylas pirkėjai galėtų keliauti tiesiai iš prekybos centro.

E. Lapinskas./ „Maximos“ nuotr. 

Kepsninių galimybės – neribotos: čirška ir picos, ir kugeliai

Šefas E. Lapinskas pastebėjo, kad grilio patiekalų mėgėjai kasmet vis drąsiau eksperimentuoja: kepsninėse čirška mėsainiai, naminės picos, jūrų gėrybių iešmeliai, įvairiausių rūšių sūriai – nuo varškės, halumio iki įvairių pelėsinių sūrių. Jeigu seniau ant grilio buvo įprasta kepti tik tokias daržoves kaip bulvės ar cukinijos, dabar nugula įvairios šakninės daržovės, pomidorai, kopūstai. Taip pat vis dažniau kepami ir vaisiai – arbūzai, persikai, obuoliai, mangai tampa gardžių salotų ar garnyrų dalimi. Pasak virtuvės šefo, ši fantazijos neribojanti tendencija išliks ir šiemet.

„Šiuolaikinėse kepsninėse galima iškepti beveik viską: kalakutą, picą, jūrų gėrybes, troškinius, pyragus ar net ledus, įvyniotus į rytietišką tešlą. Kaip ir pastaraisiais, taip ir ateinančiais metais laukia daug eksperimentų – manau, netrukus gamtoje taps įprasta mėgautis Viduržemio jūrą primenančiomis paelijomis, izraelietiška šakšuka, azijietiškais „wok“ makaronais ar lietuvišku kugeliu bei vėdarais“, – prognozėmis dalijosi patyręs šefas.

Pasak E. Lapinsko, šiemet vis daugiau dėmesio bus skiriama ir mažiems, bet patiekalų skonį dar geriau pabrėžiantiems akcentams. Pavyzdžiui, prie kepamos mėsos, žuvies ar daržovių bus derinami įdomesni padažai: dūmų skonio, trintų daržovių, mėtų, čipotlė, naminis dzadzikis, meksikietiškas molė ir kiti padažai.

Pigesnė, bet neprastesnė mėsiškų patiekalų alternatyva

Kita tendencija – į madą grįžtančių subproduktų banga, kuri, anot šefo E. Lapinsko, neaplenks ir grilio gurmanų. Subproduktų – kepenėlių, inkstų, skrandukų – dalis visuomenės vis dar neprisijaukina, kadangi nėra susipažinusi su gaminimo technika arba nežino, kad jų maistinė vertė nenusileidžia išpjovoms, filė ar pan. Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje subproduktai susigrąžina nepelnytai  prarastą dėmesį.

Pažintį su subproduktais šefas rekomenduoja pradėti nuo veršienos kepenėlių. Norint gardžiai pakepinti jas ant grilio, pirmiausia reikia nupjauti kepenėlių plėvę, pagardinti druska, pipirais ir pašlakstyti alyvuogių aliejumi. Kepenėles, kaip ir kitus mėsos subproduktus, rekomenduojama ant atviros ugnies kepti vos kelias minutes. Vėliau jas galima vynioti į lavašą, patiekti su aštriu daržovių padažu ar marinuotomis daržovėmis.

Prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos vadovė Brigita Baratinskaitė kviečia mėgautis prasidėjusiu grilio sezonu ir išbandyti neįprastus šašlykų marinavimo receptus bei padažus, kurie susižers maisto mylėtojų pagyras.

Neįprasti šašlykų marinavimo receptai

Kubietiškas marinatas

Reikės: 1 apelsino sulčių, smulkiai pjaustytos raudonos aitriosios paprikos, 2 šaukštų mėgstamo aliejaus, smulkiai tarkuotos 1 žaliosios citrinos žievelės, 2 smulkiai supjaustytų svogūnų, mėgstamų prieskonių.

Aštrus medaus marinatas

Reikės: dviejų smulkintų česnako skiltelių, saujelės smulkintų petražolių, 3 šauktų mėgstamo aliejaus, šaukšto medaus, smulkiai pjaustytos raudonos aitriosios paprikos, mėgstamų prieskonių.

Tropinis marinatas

Reikės: pusės skardinės konservuotų ananasų (juos reikia kuo smulkiau supjaustyti), 50 g smulkiai tarkuoto imbiero, 2 šauktų daržovių aliejaus, 2 šaukštų sojų padažo, mėgstamų prieskonių.

Šašlykų marinavimo laikas priklauso nuo pasirinktos mėsos. Kuo kietesnė mėsa – tuo ilgiau ją reikia marinuoti. Mėsą marinuoti (tiek kubietišku, tiek aštriu medaus marinatu) rekomenduojama kepimo išvakarėse. Per naktį mėsa suminkštės ir sugers įvairias skonių natas. Tropinis marinatas geriau dera su minkštesne mėsa, ją marinuokite kelias valandas prieš kepimą.

Išskirtinio skonio padažai

Garstyčių ir kavos padažas

Reikės: 2 stiklinių garstyčių, ketvirčio stiklinės stiprios juodos kavos, poros šaukštų medaus, šaukšto cukranendrių melasos (nebūtina), šaukšto Vorčesterio padažo, poros šaukštelių (arba pagal skonį) tabasko padažo.

Gaminimo eiga: visus ingredientus dėkite į prikaistuvį ir gerai maišydami kaitinkite ant vidutinės kaitros apie 10 minučių. 

Barbekiu medaus padažas

Reikės: stiklinės pomidorų padažo, trečdalio stiklinės medaus, ketvirtadalio stiklinės sviesto, 2 šaukštų šviežiai spaustų citrinų sulčių, šaukšto Vorčesterio padažo, poros griežinėlių citrinos.

Gaminimo eiga: prikaistuvyje užvirkite pomidorų padažą, medų, sviestą, Vorčesterio padažą ir citrinų sultis, dėkite citrinos griežinėlius ir kaitinkite apie 20 minučių. Citrinos griežinėlius išimkite, padažą atvėsinkite ir gardinkite šašlykus ar kitus ant grilio keptus mėsos patiekalus.

Riešutinis kario padažas

Reikės: pusės skardinės kokosų pieno, 4 šaukštų šviežių žaliųjų citrinų sulčių, 2 šaukštų nesaldinto žemės riešutų sviesto, 2 arbatinių šaukštelių raudonojo kario pastos, skiltelės smulkinto česnako.

Gaminimo eiga: visus ingredientus sudėkite į plaktuvą ir išplakite iki vientisos masės. Padažą sandariai uždarius šaldytuve galima laikyti savaitę.

00.05 val. ugniagesiai gavo pranešimą, kad Kaune, Aido gatvėje, matoma liepsna. Pranešėjas nežinojo, kas dega, teigė, kad galimai pastatas.

Tačiau atvykę ugniagesiai pamatė, kad gretimoje gatvėje žmonės kieme kūrena šašlykinę.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad šiemet ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 10 kartų Lietuvoje vyko gesinti nuo kepsninių kilusių gaisrų.

Nuo kepsninės užsidegė namo stogas, nuo šašlykinių buvo užsidegusi žolė, dar kitur – medinė malkinė, šiltnamis. Ugniagesiams teko skubėti gesinti šašlykinės ir gyvenamojo namo terasoje, kuri naudota nesilaikant saugaus atstumo nuo pastato. 

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas sako, kad daugelis nelaimių kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo.

Jis primena, kad kepsninių, šašlykinių, rūkyklų, židinių, kūrenamų kietuoju kuru, negalima kurti arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato.

Laužus leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse. Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės (nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai). Laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.

„Saugaus atstumo nuo pastatų laikymasis yra vienas svarbiausių veiksnių, naudojantis kepsninėmis ir kūrenant laužus“, – pažymi specialistas.

Negalima kūrenti kepsninių ir šašlykinių balkonuose, lodžijose, terasose,  nebent tai leidžia gaminio instrukcija (šašlykinės ar kepsninės gamintojas).

Vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys: jų jokiu būdu negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio.

Ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu.

„Svarbiausia – jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko – ją būtina atidžiai perskaityti. Tačiau juk žinome, kad žmonės degųjį skystį, dažnai neskaitę instrukcijos, tiesiog „iš akies“ ima ir užpila ant malkų ar anglių. Tokiu atveju pagrindinis pavojus tyko, jeigu to skysčio užpilama per daug. Tada staigiai užsidega ir gali „šauti“ vadinamasis liepsnos pliūpsnis, gali apdegti ir šalia stovintys žmonės. Degiojo skysčio instrukcijose nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais – galima kurti iš karto“, – pranešime sako A. Česūnas.

Pasak jo, svarbu ir neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio, taip pat svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio.

Šiemet jau buvo vienas nelaimingas atvejis, kurį sukėlė degusis skystis. Poilsiavietėje prie Kauno marių, Kaišiadorių rajone, šalia kūrenamo laužo sprogo degiojo skysčio butelis ir moteriai nudegino rankas ir nugarą.

Iš asmeninės patirties specialistas pataria – įdegant ugnį šalia ugnies židinio turi būti kuo mažiau žmonių.

„Užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų. Vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys: jų jokiu būdu negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio – besikūrenančios kepsninės ar laužo“, – sako jis.

„Uždaro tipo kepsninės yra saugesnės, nes kyla mažesnis pavojus, bet tiek su viena ar kita tam tikra pavojaus rizika išlieka“, – pastebi pareigūnas.

Š. Mažeikos/BNS nuotr.

Jeigu kilo gaisras, A. Česūnas pataria pirmiausia ugnį bandyti gesinti parankinėmis priemonėmis – tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.

„Jokiu būdu negalima palikti įkurtos kepsninės be priežiūros. Baigę kepti mėsą būtinai užgesinkite kaitros židinį arba palaukite, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti – būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla. Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi“, – sako A. Česūnas.

Specialistas pataria rimtai įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje kūrenamų kepsninių ar laužų.

„Vėjas labai lengvai gali iš kepsninės ar laužo išpūsti  žiežirbą, ją nunešti ir, esant palankioms sąlygoms, uždegti miško paklotę, žolę, šieną. Todėl, jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti“, – pataria ugniagesys gelbėtojas.

Ėmėsi maitinti kolegas

Kartais gyvenimas taip susiklosto, kad nuo jaunų dienų mėgtas užsiėmimas visai neplanuotai tampa kone kasdiene veikla. Taip nutiko ir E.Aleksėjevui, draugų vadinamam tiesiog Ogiu.

"Nuo vaikystės mokėjau gaminti. Ir aš, ir sesuo iš mamos išmokome, kuri tikrai maistą ruošdavo labai skaniai. Ji mums pagrindus ir suteikė. Sesers vaikai taip pat pajuto gaminimo malonumą – kepa nuostabius tortus, sūnėnas jau antrą vasarą viename Palangos restorane dirba šefu", – pasakoja vyras.

Per išvykas, žvejybą, renginius gamtoje sau ir draugams visada gamindavo ir prie kepsninės stodavo būtent Ogis, nors ir buvo policijos pareigūnas. Taip pat kartais per vykdavusius Policijos asociacijos sąskrydžius nebūdavo kam gaminti maisto jų dalyviams, todėl vyras su kolega ėmėsi iniciatyvos: iš Šaulių sąjungos pasiskolino karinę virtuvę, išklausė pamokymų, kaip su ja elgtis, kaip pagaminti didelį kiekį maisto, ir pradėjo gaminti.

"Didžiausia problema buvo suskaičiuoti produktų kiekius, kiek ko reikia, norint pamaitinti didelį žmonių skaičių, – prisimena pašnekovas. – Viena košės statine galėdavai pamaitinti 50 žmonių. Dar iki dabar atsimenu, kad vienai statinei reikėdavo 6 kg ryžių. Sudedi produktus, uždarai sandariai kaip greitpuodį ir verdi. Turi labai gerai viską apskaičiuoti, kad nepadaugintum produktų, nes statinė užsikimš. Taip pat laikas svarbus, nes vienu metu pavalgyti turi apie 80 žmonių."

Kolegoms virdavo košių, sriubų, troškinių – kai tokia gausybė žmonių, juk negali visiems karbonadų prikepti. Vieno sąskrydžio metu maitino net 500 žmonių! Juk Utenos apskrities policijos komisariatui (kuriame dirba E.Aleksėjevas – aut. past.) priklauso ir Zarasai, Ignalina, Molėtai, Anykščiai, Visaginas.

Nebuvo lengva – pripažįsta E.Aleksėjevas. Galiausiai, kad maisto kokybė nenukentėtų, teko mažinti apsukas – pradėjo maitinti tik Utenos policijos asociacijos narius, o kitiems teko ieškotis, kas pas juos mėgsta gaminti.

Tiesa, prieš pat pandemiją Sudeikiuose vykusiame sąskrydyje dar pasiekė rekordą – iškepė 100 kg šašlykų. "Suvežiau septynias šašlykines po 2 m, iešmų net nežinau kiek – ant kiekvienos šašlykinės po kokių penkiolika, padėjėjų gal dešimt. Ir įspūdingai atrodė, ir visi turėjo ką valgyti", – juokiasi Egidijus.

Tobulėji gamindamas

E.Aleksėjevas – užkietėjęs žvejys, tad mėgta leisti laiką prie ežerų. Žinoma, žvejyboje ar pramogaujant draugams gamina jis. "Nepatiktų – aš tuo neužsiimčiau, – sako vyras. – Patinka kažką naujo išbandyti, naujų skonių surasti, neeilinių, netradicinių. O praktika įgyju gaminant. Jokių receptų net neturiu užsirašęs – ekspromtu viskas: daržovių sudedi, kukuliukų padarai, prieskonių... Kartais stoviu priešais kepsninę ir nežinau nė vieno recepto, bet pradedu gaminti ir viskas savaime susidėlioja."

Jei pagauna žuvį – arba iškart rūko, arba kepa. Pavyzdžiui, lydeka su pievagrybiais ir baltu padažu – dar nebuvo, kad kam nors nepatiktų. Vyras vežasi į gamtą jau specialiai įsigytą kompaktišką lauko virtuvę, kelis specialius puodus, dar keptuvę įsideda, pastaruoju metu su greitpuodžiu pradėjo eksperimentuoti. Arba daug folijos įsideda – nuo nuotaikos priklauso.

"Kai dažnai gamini, tai ir tobulėji", – sako E.Aleksėjevas. Tiesa, pagrindinis jo mokytojas – "YuoTube". Ten vis pasižiūri, kaip gamina kai kurie grilio šefai, ir mokosi. Pagrindiniai rezultato vertintojai, suprantama, – valgytojai.

2012 m. išėjęs į atsargą ir įsidarbinęs Utenos kultūros centre scenos inžinieriumi, vyras atkreipė dėmesį, kad renginiai prie Kultūros namų ir mieste vyksta, o šilto maisto niekas negamina – jokios lauko prekybos, nėra net kur šiupinio šilto suvalgyti. "Tada kilo mintis, kad aš galėčiau gaminti. Taip ir gimė "Ogio patiekalai", – sako Egidijus.

Patinka paprastumas

Patiekalus vyras mėgsta ruošti paprastus, be kažkokių ypatingų ingredientų, ir viską kepa lauko virtuvėje ant ugnies – toks maistas jam labiausiai patinka.

Egidijaus teigimu, lietuviai provincijoje labai atsargiai žiūri į visokias naujoves. "Vilniuje, Kaune gal žmonės eksperimentuoti ir naujoves išbandyti mėgsta, o provincijoje – vos vienas kitas, – sako šefas. – Pamato, pavyzdžiui, paelijoje sraigę ar moliuską, ir sako: gal ne, aš nevalgysiu. Na, tai dedu tik kalmarų ir kokių vėžiagyvių – kas labiau įprasta. Ar gaminu paeliją su vištiena. Populiariausi patiekalai – vištiena, kepta mėsa, šašlykas, daržovės, lavašas su daržovėmis. Ignalinoje per Civilinės saugos dieną atvežiau naujovę – kepiau tortilijas. Lietuviams nepriimtina buvo – suvalgė JAV kariai ir labai džiaugėsi."

Šefas sako nemėgstantis pusfabrikačių pirkti parduotuvėse, nes jei šašlykas gali stovėti 6–7 dienas, tai kyla klausimas – ko ten įdėta? Todėl šašlykus ir mėsą dažniausiai marinuoja pats. Dar liūdina, kad retai šalies prekybos centruose pavyksta nusipirkti geros mėsos, kad nebūtų kieta ir nereikėtų visą dieną marinuoti, o paskui septynias valandas troškinti. Žinoma, yra visokių pagardų, galima mėsą suminkštinti, bet paskui nebeaišku, kas ten per skonis – prieskonių ar mėsos.

"Man viskas skanu, kas gražiai atrodo ir skaniai pagaminta. Net ir cepelinus mielai valgau, jei jie gražiai atrodo, o ne stovi kampe kokie pablyškę, – juokauja vyras. – Dar man labai svarbu higiena ir šviežumas – jei pamatau, kad aplinka nešvari ar produktai apdžiuvę, man tai nepriimtina."

Puikus užkandis – kepsninėje keptas lavašas

Lavašo,

Lečo ar kito mėgstamo padažo,

svogūnų pagal skonį,

krapų, petražolių pagal skonį,

kitų mėgstamų ingredientų – meksikietiško padažo, pupelių, krevečių, sūrio ir pan.

Ant folijos padėkite lavašą, ištepkite jį padažu, sudėkite pusžiedžiais pjaustytų svogūnų, užbarstykite smulkintų krapų ir petražolių (ar kitų mėgstamų ingredientų). Jei nenorite naudoti padažo, lavašą, prieš kepant, tiesiog ištepkite alyvuogių aliejumi.

Lavašą su įdaru sulankstykite taip, kad įdaras būtų viduje, ir suvyniojate į foliją. Kepkite ant kepsninės iš abiejų pusių po 4–5 min. Kai lavašas atvės, išimkite iš folijos ir supjaustykite nedideliais gabaliukais.

Tinka valgyti vieną ar su ant kepsninės keptos mėsos, žuvies patiekalais vietoj garnyro.

Ogio mėsainis

4 mėsainių bandelių,

80 g česnakais ir žolelėmis pagardinto sviesto,

200 g kiaulienos faršo (tinka riebesnis),

druskos, pipirų pagal skonį,

1 raudono svogūno,

1 pomidoro,

majonezo, pomidorų padažo (kas mėgsta ir valgo),

fermentinio sūrio,

krapų, petražolių pagal skonį.

Bandelių vidinę pusę ištepkite dalimi sviesto, pagardinto česnakais ir žolelėmis, padėkite ant kepsninės, kad apskrustų.

Į faršą dėkite druskos, pipirų ir likusį sviestą. Gerai išmaišykite rankomis, kad sviestas sušiltų ir tolygiai pasiskirstytų. Suformuokite keturis mėsainių paplotėlius maždaug bandelės skersmens, kepkite juos ant kepsninės, kol visiškai iškeps.

Mėsos paplotėlį dėkite ant apskrudintos bandelės, tada uždėkite gražų raudono svogūno žiedą, šiek tiek majonezo, riekę pomidoro, šiek tiek pomidorų padažo, pagardinkite krapais, petražolėmis, uždėkite riekelę fermentinio sūrio ir dedame kitą bandelės pusę.

Mėsainį susukite į foliją 2–3 min., kad susipintų kvapai ir skoniai. Su folija ir patiekite, kad nebyrėtų ingredientai ir mėsainis valgant nevarvėtų.

Ogio šašlykai su daržovėmis

1 kg kiaulienos mentės ar sprandinės,

4 šaukštų aliejaus,

1 šaukštų mėgstamų prieskonių (paprikos, raudonėlio, pipirų ir pan.)

1 didelis svogūnas,

1 šaukštelis (apie 15 g) rupios druskos,

1 stiklinės vandens,

cukinijos ar kitų daržovių.

Mėsą supjaustykite norimo dydžio gabaliukais, dėkite prieskonių, kuo smulkiau supjaustytą svogūną, kad išsiskirtų daugiau sulčių. Taip marinuotą šašlyką šaldytuve galima laikyti iki 48 val., tačiau kepti galima ir po 4–5 val.

Suverkite mėsą ant iešmų, tarp mėsos gabaliukų užverdami maždaug 2 cm riekelėmis supjaustytą cukiniją ar kitas daržoves. Daržovėms prieskonių nereikia – tik kuo glaudžiau suspauskite tarp mėsos gabaliukų ir iškepę jos bus puikaus skonio, nes prieskonius kepant pasisavins iš mėsos.

Mėsą kepkite apie 20 min. ant geros kaitros. Geriausia naudoti ovalo formos anglių – jos duoda tolygesnį karštį.

Paelija su vištiena

500 g vištienos kulšelių,

500 g žalių pupų ankščių arba šparaginių pupelių,

300 g apvaliųjų ryžių,

trintų šviežių pomidorų tyrės (jei neturite – pomidorų pastos) pagal skonį,

4 skiltelių susmulkinto česnako,

rūkytos paprikos, šafrano (kas mėgsta), druskos, pipirų pagal skonį,

maždaug 1 l vištienos sultinio.

Į keptuvę įpilkite šiek tiek aliejaus ir įkaitinkite. Sudėkite vištienos kulšeles, jas apkepkite 10–15 min., kad gražiai apskrustų. Sudėkite pupų ankštis. Išmaišykite ir kepkite vis pajudindami keptuvę apie 8–10 min., kol daržovės taps auksinės. Pilkite trintų šviežių pomidorų tyrę (jei neturite – pomidorų pastą), berkite rūkytos paprikos miltelių, česnaką ir išmaišykite. Suberkite ryžius ir šiek tiek pakepinkite, kad jie paskrustų. Po poros minučių įpilkite vištienos sultinį ir gerai viską išmaišykite. Svarbu įsitikinti, kad ryžiai ant keptuvės dugno pasiskirstė tolygiai ir jie turi būti apsemti maždaug per du pirštus. Įberkite druskos, pipirų, dėkite rozmarino šakelę ir palikite virti, kol nuvirs sultinys nuo viršaus. Tada išimkite rozmarino šakelę, sumažinkite ugnį ir virkite toliau, kol sultinys visiškai išgaruos – tai galite patikrinti tiesiog šaukštu ar medine mentele praskleidę paeliją keptuvės viduryje. Kai sultinio nebelieka – nuimkite nuo ugnies ir palikite paeliją pastovėti apie 10 min. Skanaus!

Kiaulienos sprandinės šašlykai su ananasais ir paprikomis

2 kg kiaulienos sprandinės,

4 šaukštai sojų padažo,

3 šaukštai medaus,

5–6 česnako skiltelės,

1 ananasas,

2 stiklinės ananasų sulčių,

2 raudonos paprikos.

Mėsą supjaustykite norimo dydžio gabaliukais. Susmulkinkite česnakus. Viską suberkite į dubenį su mėsa. Ananasų sultis sumaišykite su medumi ir sojų padažu. Užpilkite ant mėsos ir rankomis gerai sumaigykite. Padėkite šaltai mažiausiai 8 val. Ananasą supjaustykite griežinėliais, papriką – skiltelėmis. Ant iešmų mėsos gabalėlius verkite pakaitomis su ananasais ir paprikomis. Kepkite vartydami ant įkaitintų žarijų, kol gražiai apskrus.

Vyne marinuota vištos krūtinėlė

4 vištų krūtinėlių puselės,

2 citrinų nutarkuotos žievelės,

4–5 šviežių rozmarinų šakelės,

2 stiklinės baltojo vyno,

6 šaukštai alyvuogių aliejaus,

druskos,

pipirų,

riebalų grotelėms patepti.

Vyną sumaišykite su trimis šaukštais aliejaus, nutarkuota citrinos žievele, trintais česnakais ir smulkintais rozmarinais. Pasūdykite, pagardinkite pipirais. Nuplautas, nusausintas vištų krūtinėles sudėkite į gilesnį indą, užpilkite marinatu ir kelias valandas palaikykite šaldytuve. Galima – ir per naktį. Ištraukite iš marinato, nusausinkite ir aptepkite likusiu aliejumi. Dėkite ant grotelių ir kepkite kiekvieną pusę po 8–10 min. Iškepusias krūtinėles sudėkite į indą, užklokite folija ir palikite 5 min. pastovėti. Patiekite su šviežiomis daržovėmis.

Citrusų sultyse marinuotos lašišos kepsniai

6 lašišų pjausniai,

kvapiųjų pipirų,

druskos,

aliejaus patepti.

Marinatui:

1 apelsinas,

1 citrina,

2 šaukštai aliejaus,

2 šaukšteliai kario,

1 šaukštas sojų padažo,

2 česnako skiltelės.

Lašišų pjausnius patepkite aliejumi, pabarstykite druska. Nutarkuokite apelsino žievelę, sumaišykite su kariu, pipirais. Šiame mišinyje pavoliokite lašišų gabaliukus ir palikite 15 min. Išspauskite citrinos sultis, sumaišykite jas su sojų padažu. Įdėkite trintų česnakų. Apelsiną ir citriną supjaustykite griežinėliais, išdėliokite juo gilesniame inde. Ant jų sudėkite lašišų gabaliukus, apšlakstykite citrinų ir sojų marinatu ir palikite pusvalandžiui. Išėmę iš marinato leiskite nuvarvėti skysčiui, tada dėkite ant grotelių kepti. Kepkite kiekvieną pusę, kol gražiai apskrus. Patiekite su šviežiomis daržovėmis.

Toks eksperimentas tikrai turėtų pavykti itin nesunkiai. Juk šašlykas pirmiausia yra skaniai marinuota mėsa, kurią kepame ant iešmų.

Laužo dūmo, žinoma, nesijaus, tačiau sumauti ant iešmų ir orkaitėje kepti šašlykai išeina puikūs. Be to, mitybos specialistai sako, kad orkaitėje kepti jie yra kur kas sveikesni nei ruošti ant atviros ugnies.

„Jei tokį patiekalą namuose esate suplanavę, mėsą būtinai pamarinuokite. Vištienai užteks ir dviejų valandų, o kiaulienai ir jautienai marinuoti reikės ir visų aštuonių ar netgi dešimt valandų“ – dalijasi „Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė.

„Patogiausia šašlykus kepti ant metalinių iešmų, orkaitėje jie tikrai nesudegs. Jei nusprendėte kepti ant medinių iešmų, pamerkite juos pusvalandžiui į šaltą vandenį, kad geriau išlaikytų kaitrą“, – pataria ji.

Norėdami įsitikinti, jog mėsa bus iškepusi, iešmelį su mėsa galite apvynioti folija. Nuimkite ją prieš baigdami kepti ir leiskite mėsai apskrusti.

Kiauliena ir jautiena idealiai iškepa 250 laipsnių temperatūroje, vištienai reikės mažiau karščio – 200 laipsnių.

Orkaitėje kepti kiaulienos šašlykai

Jums reikės:

500 g kiaulienos sprandinės;

3 svogūnų;

Pusės šaukštelio maltų juodųjų pipirų;

1 valgomojo šaukšto vyno acto;

Stiklinės baltojo vyno;

1 kupino šaukštelio druskos.

Gaminimas:

Sprandinę supjaustykite gabalėliais, svogūnus – storesniais žiedais. Svogūnus ir mėsą išmaišykite su druska ir pipirais. Tai geriausia daryti rankomis. Actą supilkite į vyną, išmaišykite ir užpilkite ant mėsos.

„Mažiausiai keletą valandų leiskite mėsai pasimarinuoti šaldytuve. Geriausia ją palikti visai nakčiai. Mėsos gabalėlius verkite ant iešmų. Vieną nuo kito atskirkite svogūnų žiedais. Kepkite apie 20 minučių orkaitėje“, – sako B. Baratinskaitė.

Remiantis lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šašlykų sezonas prasideda dar balandžio mėnesį, o pats sezono įkarštis – liepa. Daugiausiai šašlykų visais metais įsigyjama penktadieniais ir šeštadieniais. Nuo 2016 metų vidutiniškai per savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) „Maximos“ parduotuvėse kasmet parduodama apie 31 tona šašlykų.

Mėsos perdirbėjai „Biovela Group“ jau kelerius metus pastebi, kad vadinamasis grilio sezonas vis ilgėja. Jei anksčiau prasidėdavo gegužę ir baigdavosi su Žolinėmis, dabar jis tęsiasi iki rugsėjo vidurio ir net žiemą pardavimai nesustoja.

„Galime sakyti, kad nebėra ryškių sezonų skirtumų. Mėsos produktai tampa patogesni, ne visada reikia net grilio jiems išsikepti, užtenka orkaitės. Todėl pats sezonas savaime nebėra svarbus, daug svarbesniu veiksniu tampa įdomus, naujas produkto skonis ir patogumas jį ruošiant“, – teigia Jurgita Radzevičė, „Biovela Group“ prekybos direktorė.

Renkasi sveriamus

Nors fasuotos mėsos šašlykų pardavimai kasmet auga, mėgstamiausias pirkėjų pasirinkimas parduotuvėse – sveriami „Meistro kokybės“ pikantiški kiaulienos šašlykai. Jų pardavimai didėja kiekvienais metais: 2016 metais parduota daugiau nei 166 tonos, 2017 metais skaičius siekė daugiau nei 185 tonas, o 2018 metais pasiekė beveik 200 tonų. Antri pagal perkamumą šašlykai – marinuoti kefyre. Į trečią vietą 2018 metais įsiveržė vos pasirodęs marinuotas gruziniškas kiaulienos šašlykas su kalendromis, krapų sėklomis, ožragėmis, kmynais, medetkomis ir aitriosiomis paprikomis.

„Pirkėjai dažniau renkasi sveriamus mėsos šašlykus, nes taip galima suderinti įvarius skonius, jei perkama didesnei grupei žmonių. Pernai sveriamų šašlykų pardavėme beveik dvigubai daugiau nei fasuotų. Tačiau matome kitą tendenciją – nuolat augančius fasuotų paukštienos šašlykų pardavimus“, – teigia Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.

Joninės laimi prieš Žolines

Šventė, per kurią stulbinamai vasarą išaugdavo šašlykų pardavimai, yra Joninės. Pastarųjų kelerių metų rekordas per Jonines – buvo parduotos 46 tonos sveriamų ir fasuotų šašlykų.

„Dažniausiai norą kepti šašlykus paveikia laisvų dienų kiekis, – pastebi V. Drulienė. Tiesa, nors Joninės vis dar lyderiauja, tačiau stebėdami pardavimų statistiką matome, kaip keičiasi pirkėjų įpročiai – kasmet auga per Žolines parduodamų šašlykų skaičius. 2016 metais jų pardavėme daugiau nei 15 tonų, 2017 metais – jau daugiau nei 17 tonų, o 2018 metais viršijome 20 tonų.“

„Biovela Group“ šiam vasaros sezonui pateikė daugiau nei 30 naujų prekių. Nors pirkėjai dažniausiai renkasi klasikinius skonius, pavyzdžiui, sprandinės šašlyką „Kaukazo“, „Giminių“ ar „Turistų“ šašlykus, gyvėja ir kito asortimento pardavimai.

„Tiek Joninės, tiek Žolinės yra panašios, tai – šeimos, draugų šventės, kuriose dominuoja klasikiniai skoniai. Tačiau esant tokiai asortimento įvairovei, vasaros sezono nebeužtenka viskam išragauti. Taip grilio sezonas ir plečiasi, o mes gamindami savo produktus apgalvojame ir tai, kad juos kiekvienas galėtų išsikepti net neturėdamas grilio“, – sako J. Radzevičė, „Biovela Group“ prekybos direktorė.

„Ilgaisiais vasaros savaitgaliais lietuviai stengiasi nepraleisti progos išvykti į gamtą ir užkaisti kepsninių ar šašlykinių, o jei orai leidžia – papoilsiauti gamtoje bent kelias dienas. Šios Joninės tokią tendenciją tik patvirtina. Lyginant šiuos metus su praėjusiais, kai papildomo laisvadienio neturėjome, mėsos pardavimai per Jonines išaugo 17 proc. Be to, šįmet orai gerokai karštesni, savaitgalis buvo be lietaus, tad ir troškulys žmones kankino labiau – gaiviųjų gėrimų pardavimai buvo net 39 proc. didesni nei pernai“, – sako „Maximos“ komercijos direktorė Vilma Drulienė.

Mėsos ir gėrimų pardavimai gerokai išaugo ir lyginant juos su įprastu šių metų savaitgaliu: mėsos prekybos tinklo parduotuvėse parduota 35 proc., gėrimų – 24 proc. daugiau.

Remiantis prekybos tinklo statistika, lietuviai lieka ištikimi įpročiams ir dažniausiai kepimui renkasi kiaulieną. Per tris dienas parduota 50 tonų šviežios kiaulienos, antra tiek sveriamų šašlykų ir dar 28 tūkst. pakuočių fasuotų šašlykų. Antra pagal populiarumą – paukštiena, kurios prekybos tinklo parduotuvėse nupirkta 25 tonos ir dar 12 tūkst. pakuočių paukštienos šašlykų. Kiaulienos ir paukštienos dešrelių bendrai parduota apie 22 tonos ir dar 15 tūkst. fasuotų pakuočių.

Tiesa, pagal pardavimų augimą labiausiai išsiskiria paukštienos dešrelės, kurių šįmet nupirkta daugiau nei dukart tiek, kiek pernai, ir net dešimt kartų daugiau nei užpernai. Dar vienas pokytis – lietuviai vis dažniau renkasi kepimui jau paruoštą mėsą. „Šviežios mėsos šašlykų pardavimai šįmet, lyginant su pernai, išaugo 56 proc., o štai šviežios kiaulienos – sumažėjo 17 proc., nors per ankstesnes Jonines šių prekių pardavimai buvo stabilūs“, – teigia V. Drulienė.

Gaiviųjų gėrimų prekybos tinklo parduotuvėse bendrai parduota net 2 mln. butelių. Atsižvelgiant į tai, kad didelės dalies jų tūris siekia 1,5 litro arba 2 litrus, galima drąsiai teigti, kad bendras nupirktų gėrimų kiekis viršija 2500 kubinių metrų – tiek vandens talpina Olimpinis plaukimo baseinas.

Iš gaiviųjų gėrimų populiariausi – gazuoti gėrimai ir gazuotas vanduo, kurių bendrai nupirkta per 1 mln. pakuočių.

Pagal pardavimų augimą taip pat išsiskiria ekologiškos sultys, nektarai ir sulčių gėrimai bei beržų sula – jų pardavimai, lyginant su pernykštėmis Joninėmis, išaugo daugiau nei du kartus, o taip pat izotoniniai gėrimai, kurių parduota 2,5 karto daugiau nei pernai metais.