Anot Policijos departamento pranešimo, apie 14 val. Kryžinės kaime namo kieme tarp 1970 metais gimusios namo savininkės ir nuomininkų, 1994 metais gimusios moters bei 1988 metais gimusio vyro, kilo konfliktas.

Kartu su namo savininke buvęs vyras, gimęs 1967 metais, iš teisėtai laikomo mažos galios revolverio iššovė vieną šūvį į orą, jį demonstruodamas, grasino susidoroti su nuomininke, ją sumušė.

Nuomininkė savo ruožtu užpuolė namo savininkę – pargriovė ją ant žemės, smaugė. Gindamas savininkę drauge buvęs vyras pargriovė užpuolikę, sudavė jai į veidą, nugarą.

Nė vienas nukentėjusysis dėl fizinio skausmo į medikus nesikreipė.

Įtariamieji nuomininkai uždaryti į areštinę.

Pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo, nežymus sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Optimizmu spinduliuojanti profesionali sportininkė R. Bučinskytė šiuo metu treniruojasi Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms. Laidoje ji prisimins, kaip lemtinga diena paauglystėje pakeitė jos gyvenimą, tačiau taip pat suteikė galimybę atrasti gyvenimo džiaugsmą kiekvienoje akimirkoje išbandant naujas patirtis.

„Man buvo penkiolika metų – buvau jauna, graži ir pilna ambicijų. Vienas vaikinukas norėjo pavežti su motociklu. Norėjo pasirodyti, padidino greitį, nesuvaldė motociklo ir mes patekome į avariją... Tai amžius, kai tau visas gyvenimas yra prieš akis, o čia, staiga, viskas pasikeičia, lūžta. Tuo metu atrodo, kad tu negali nieko: eiti, bėgti, šokti, draugauti, keliauti. Tu negali visiškai nieko“, – pasakos ji.

Po gyvenimą sukrėtusios tragedijos, beveik niekur neišeidama Raimeda keturis metus praleido namuose. Situaciją pasikeitė tuomet, kai apie namuose sėdinčią jauną merginą sužinojo keli jauni žmonės. Jie Raimedą nusprendė pakviesti į stovyklą. Tiesa, Raimeda su tokiu jų pasiūlymu sutiko ne iškart – laidoje sužinosite, kodėl. O taip pat ji papasakos ir apie netikėtus vairavimo instruktoriaus žodžius, pasukusius jos gyvenimą tinkama linkme.

„Tuo metu man didžiausią įspūdį padarė tai, kad žmonės į stovyklą atvažiavo su mašinomis. Atsidarė duris, išsiėmė vežimus ir važinėjo. Mintyse pasakiau: „Oho! Va čia tai geras – tu gali važinėti mašinoje, ir niekas nematys, kad esi neįgalus“. Tad grįžusi namo visiems pareiškiau, kad aš laikysiuosi teises. Tiesa, tada manęs visiškai nepalaikė“, – prisimins pašnekovė.

Tuo metu atrodo, kad tu negali nieko: eiti, bėgti, šokti, draugauti, keliauti. Tu negali visiškai nieko.

Nepaisant artimųjų atkalbinėjimų, Raimeda sėkmingai gavo vairuotojo pažymėjimą, o įgyvendinta viena svajonė, paskatino ją siekti dar daugiau. Moteris pradėjo ieškoti, ką dar galėtų nuveikti. Būtent taip jos gyvenime atsirado ir šaudymas.

„Apie šaudymą gyvenime nei svajojau, nei planavau – net nežinojau, kad toks sportas yra. Pirmą kartą pašaudyti pakvietė labai smagi vyrų kompanija, o tuomet aš užsikabinau. Iš pradžių ėjau tik dėl kompanijos, o ne dėl pačio šaudymo, nes man tai atrodė visiškai nuobodus dalykas“, – apie hobį, tapusį karjera, pasakos Raimeda.

O štai praėjusiais metais Raimeda pelnė Europos šaudymo vicečempionės titulą. Ji tapo pirmąja sportininke iš Lietuvos, iškovojusia teisę varžytis Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse. Moteris papasakos apie griežtą sportinį režimą, o taip pat prisimins įtemptas Europos čempionato finalo akimirkas.

„Tavo širdis turi būti visiškai rami, protas aiškus ir šaltas. Negali džiaugtis padaręs gerą šūvį, negali pykti padaręs blogą, nes tai tave jau iškart numuš nuo kito šūvio. Tai – perfekcionistų sportas. Tikslas yra už 10 metrų, o tikslas – kažkur vienas centimetras“, – šaudymo subtilybes vardins sportininkė.

Drąsiai įveikdama nusistovėjusius stereotipus, moteris šiandien aktyviai išnaudoja gyvenimo siūlomas galimybes. Ji aktyviai dalyvavo kariuomenės pratybose, o savo nuotykių troškimą vainikavo šuoliu su parašiutu. Laidoje Raimeda atskleis, kaip jai pavyko vis tai įgyvendinti ir su kokiais iššūkiais nuolat tenka susidurti negalią turintiems žmonėms.

„Neigiamus vertinimus dažniausiai pasako žmonės, kurie neturi nieko bendro su sportu, nesupranta, kas yra disciplina ir tas juodas darbas. Bet tegul jie šneka tai, ką nori... Visiems linkiu išbandyti kažką naujo“, – atvirą ir jautrų pokalbį užbaigs R. Bučinskytė.

Floristiniame deserte – trijų dalių kompozicija

Visiems svečių namams ar viešbučiams, svečius vestibiulyje įprasta pasitikti su įspūdingomis gėlių kompozicijomis. Floristikos dizainerė Kristina Rimienė šį kartą sukurs idealiai tam tinkančią, kerinčią trijų dalių kompoziciją.

Projektuojant šią floristinę kompoziciją, bus pasitelkiamos net trys gerberų rūšys. Kiekvienos žiedų struktūra bus išskirtinė, o tai bendrą vaizdą praturtins įvairiomis tekstūromis. Papildomai įtraukiamos orchidėjos ir anturio žiedai suteiks prabangos, o rausvai dažyta šparago žaluma įneš švelnumo ir elegancijos.

Šioje kompozicijoje ypatingą rolę turės riešutmedžio šakos – jos ne tik taps pagrindiniu akcentu, bet ir pasitarnaus kaip natūralus dekoratyvinis karkasas.

Unikalu bus tai, kad šakos nebus įmerktos į vazos vandenį – jos bus pritvirtintos iš išorės, naudojant vielutę popieriuje. Floristikos dizainerė pademonstruos, kaip sukurti patvarią ir praktišką dekoratyvinę sienelę, kuri ne tik papuoš, bet ir bus lengvai nuimama.

„Pasaulis pagal moteris“ – šį sekmadienį, 10 val. ryto, per TV3.

Gyvena tarp nacistų

E. Mirotvorecas (veikiausiai tai pseudonimas) išgarsėjo tuo, kad ruletės principu įsitraukia į vaizdo pokalbius su įvairiausiais pašnekovais rusų kalba. Dažnai pokalbiai įrašomi su Rusijos Federacijos gyventojais, kurių pasisakymai atspindi realias tenykščių gyventojų nuotaikas.

Kartais ukrainiečių tinklaraštininkas pasismagina ir įrašais su vadinamosios specialiosios operacijos dalyviais, kai kurie įrašai padeda atskleisti teisėsaugai jau įvykdytus nusikaltimus.

LNK reportažas:

Įrašas, kuriame užfiksuoti du Lietuvos piliečiai, atskleidžia vieno iš pašnekovų nusiteikimą imti ginklą ir šaudyti savo tėvynainius.

O tokiu pareiškimu neabejotinai turėtų susidomėti teisėsauga.

E. Mirotvorecas vaizdo skambučiu susisiekė su jaunuoliu, prisistačiusiu Gena (Genadijumi) iš Vilniaus.

Vaikinas aiškino, kad jo tėvas ir jis pats džiaugiasi tėvo duotu rusišku vardu.

Sužinojęs, kad jaunuolis gimęs Lietuvoje, E. Mirotvorecas paklausė Genos, kaip lietuviai tokius kaip jis vadina?

„Jobani“ lietuviai mus vadina „vatnikais“. Tie lietuviai – „gandonai“, – netaisyklingus žodžius ir keiksmažodžius bėrė tinklaraštininko dėmesiu besimėgavęs jaunuolis.

Paklaustas, kaip jam sekasi gyventi esą tarp nacistų, Gena puolė guostis.

„Čia – visiška „chuin...“. Duotų man „kalašnikovą“, visus iššaudyčiau“, – prieš kone triskart vyresnį pašnekovą mėgino pūstis ant sofos prigulęs vyrukas.

Duotų man „kalašnikovą“, visus iššaudyčiau.

Laukia rusų invazijos

Jaunuolis Gena puolė piktintis, kad kainos Lietuvoje – kaip Amerikoje. O štai kiek minimali alga, veikėjas nežinojo, paklausė draugo, kuris vaizdo pokalbio metu gulinėjo šalia jo ant sofos.

„Į rankas minimali alga – 600 eurų. Parduotuvėje nusiperki vieną „sietką“ (rezginėlę – A. A.) maisto ir, žiūrėk, 100 eurų išleidai“, – teigė veikėjas.

Ukrainiečio tinklaraštininko patikintas, kad tuoj esą į Lietuvą ateis rusų kariuomenė, Gena su džiaugsmu pareiškė, kad to labai laukia.

„Va, mano draugas taip pat už Rusiją“, – tuo metu vaikinas parodė šalia gulinėjančio kito veikėjo veidą.

Lietuvos kariuomenė – „gavno“

Paaiškėjo, kad Genai – 22-eji, o jo draugui – 24 metai.

Abu veikėjai prisipažino, kad jau tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

„Čia – „gavno“ (šūdas – A. A.), o ne armija. Į armiją ima tokius nutukusius, kurie net automato nemoka laikyti“, – Lietuvos kariuomenės vardą menkino buvęs prievolininkas.

Šnekusis veikėjas prisipažino, kad dirba įmonėje, fasuojančioje riešutus.

Pasimovė ant propagandos

Įmitę, sveikai atrodantys veikėjai vis guodėsi, kad Lietuvoje labai bloga gyventi.

„Litovcai“ – „pederastai“. Todėl, kad jie – „gandonai“. Todėl, kad jie – „sūkos“, jie – ne žmonės, jie „svolačiai“. Jie net mokestį už lietaus vandenį įvedė“, – pareiškė Gena.

Vilnietis išpyškino absoliutų melą, skleidžiamą rusų ir baltarusių socialiniuose tinkluose.

Tai, ką šis veikėjas vadino mokesčiu už lietaus vandenį, yra nuo 2024 m. sausio 1 d. įteisintas registras asmenims, išgaunantiems tam tikrą kiekį paviršinio vandens per parą iš vieno vandens telkinio.

Užsiregistruoti privalo valstybinių upių ir ežerų naudotojai, o ne nuosavo sklypo vandens telkinio savininkai.

Registracija nereiškia, kad gyventojai privalės mokėti už lietaus vandenį.

Mokestis bus įvedamas tik tiems subjektams, kurie išgauna 100 m3 ir daugiau vandens per parą iš vieno vandens telkinio.

Patikėjo: jaunuolis vaizdo skambučio metu pašnekovui aiškino, kad Lietuvoje įvestas lietaus mokestis. R. Vilimo / BNS nuotr.

Šalį užimtų per tris valandas

Maskvos gyventoju apsimetusio ukrainiečio paklausti, per kiek laiko Rusijos kariuomenė užimtų Lietuvą, jaunuoliai išpyškino, kad per tris valandas.

Pokalbio su ukrainiečiu metu Gena vis tik prisipažino, kad jis yra ne vilnietis, o žmogus iš kaimo.

„Kaime dauguma už rusus. Aš dabar Vilniuje, bet gimiau kaime. Kiek girdėti kaimuose, dauguma yra už rusus“, – aiškino Gena, paminėdamas Šalčininkų, Druskininkų ir Alytaus rajonus.

Nors nėra aišku, kiek dzūkų pasisako už Kremliaus politiką, bet Gena įspūdį mėgino padaryti kalbėdamas it tikras žinovas.

Toliau veikėjas pasakojo apie incidentą Katedros aikštėje, Vilniuje. Čia pastačius ekspozicijai į Lietuvą atvežtą Ukrainos kariuomenės sunaikintą rusų tanką T-72B, atsirado tokių, kurie slapta nešė gvazdikus prie jo.

„Pederastai“ nuėmė gėles ir parašė, kad gėlių čia nedėtų“, – pasakojo Gena, kažkodėl minėdamas korupciją, bet panašu, kad vaikinas net nežino šio žodžio reikšmės.

Ukrainiečiams – panieka

Pokalbiui pakrypus apie ukrainiečius, pabėgusius nuo karo į Lietuvą, Gena net ėmė spirgėti.

„Ten, kur aš dirbu, dirba du „chacholai“ (ukrainiečių tautybės asmenys, šį žodį dažniausiai vartoja prorusiškų pažiūrų asmenys – A. A.). Tokie „nagli“, kad „p...dec“, – aiškino vaikinas.

Jis prisipažino, kad norėjo sumušti ukrainiečius.

Paklaustas, ką rusams reikia daryti su specialiąja operacija, kitas vaizdo pokalbio dalyvis Pavelas, kitaip dar Paška, atsakė iškalbingai.

„Jebašit“, – tesugebėjo pareikšti vilnietis. Šis jo paminėtas žodis, padarytas iš rusiško keiksmažodžio, veikiausiai turėtų reikšti „daužyti“, „naikinti“.

„Žinoma, juos reikia „pyz...ti“, – su šalia gulinėjančiu draugeliu sutiko Gena.

Po to Gena skundėsi, kad ginklo Lietuvoje neturi, o jei turėtų, tai iš jo tuoj atimtų.

Ištempė vatnikiukus į dienos šviesą, dabar belieka tik aiškiau aptarti reikalą, ką jie manė, kai sakė „su kalašnikovu čia lietuvius“.

„Jūs – Lietuvos išdavikai“

Pokalbio su jaunuoliais pabaigoje E. Mirotvorecas surengė efektingą ekspromtą.

Žinomas tinklaraštininkas užsidėjo kepurėlę su Ukrainos herbu.

„Nusikaltėlių išaiškinimo Ukrainos kontražvalgyba“, – prisistatė ukrainietis.

„Jūs – nusikaltėliai, jūs – Lietuvos išdavikai. Šlovė Ukrainai!“ – išpyškino E. Mirotvorecas.

Tuo metu Gena, kvailai šypsodamasis, dar kėlė du pirštus į viršų. Kitas veikėjas taip pat sumišęs trypčiojo prie šaldytuvo.

„Oi, papuolėte, vaikinai“, – vaizdo pokalbį baigė E. Mirotvorecas.

Edmundas Kvederis. Vytauto Petriko nuotr.

Įrašas sukrėtė lietuvius

Vaizdo įrašą ukrainiečio tinklaraštyje išvydę Lietuvos gyventojai ėmė juo dalintis socialiniuose tinkluose.

Įrašu pasidalijęs klaipėdietis Aurimas Mockus negalėjo atitokti, kad būdami Lietuvos piliečiai vaikinai į eterį lemena baudžiamosios bylos vertą turinį, o vienas iš jų viešai ginklu grasina lietuviams.

„Pareiškia, kad pasiimčiau automatą ir pats tuos lietuvius iššaudyčiau. Pasidalinkime šių veikėjų „žygdarbiais“, nes juos privalo žinoti visi“, – vaizdelį pakomentavo A. Mockus.

Klaipėdietis kreipėsi į įmonę, kurioje dirba minėtas Gena, ir gavo įmonės vieno vadovų atsakymą, kad veikėjas jau atleistas.

Bendrovės atstovas patikino, kad apie jo pažiūras nieko nežinojo, o jei tai būtų paaiškėję anksčiau, kompanija su šiuo „vilniečiu iš kaimo“ būtų kur kas anksčiau atsisveikinusi, nes toks elgesys nesuderinamas su kompanijos vertybėmis.

Klaipėdos tarybos narys Edmundas Kvederis taip pat liko sukrėstas vaizdo įrašo.

„Ištempė vatnikiukus į dienos šviesą, dabar belieka tik aiškiau aptarti reikalą, ką jie manė, kai sakė „su kalašnikovu čia lietuvius“, – teigė uostamiesčio tarybos narys.

Kitas socialinio tinklo vartotojas spėjo, kad šiai istorijai tiktų keli Baudžiamojo kodekso straipsniai.

„Na, čia keletas straipsnių tai tikrai. Gena, logiškai mąstant, turėtų kokius 5–10 metų pasėdėti, antrasis – 2–5 metus. Ukrainiečiai už tėvynės išdavystę iki 15 metų duoda“, – teigė komentatorius.

Tarp komentatorių buvo ir daugiau reiškusiųjų pasipiktinimą.

„Tokius lauk vyti iš Lietuvos, su buroku šiknon“, – emocingai piktinosi vienas socialinio tinklo vartotojų.

Net keli šio vaizdo įrašo stebėtojai apie jo turinį pranešė Lietuvos policijai ir Valstybės saugumo departamentui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, policiją ir Valstybės saugumo departamentą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusiją vaizdo įrašuose šlovinusio Lietuvos piliečio.

L. Kasčiūnas institucijų prašo įvertinti vaikino pasisakymus dėl galimo neapykantos kurstymo, viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams ir galimo grasinimo.

Šalčininkų policijos komisariatas jau atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vaizdo įraše Rusiją šlovinusio jaunuolio iš Lietuvos.

Tai BNS antradienį patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Pasak jo, tyrimas atliekamas dėl grasinimo susidoroti su tam tikra žmonių grupe.

Pilietis turi žinoti

Tris dienas trukusiuose kursuose moksleiviai buvo mokomi gynybos pagrindų, vyko praktiniai užsiėmimai: šaudymo mokymai, palapinių statymas, laužaviečių įrengimas, mazgų rišimas, rengti žygiai.

Mokymus vedė instruktoriai iš Lietuvos šaulių sąjungos ir savanoriai iš Krašto apsaugos pajėgų.

„Per tiesiogines praktines veiklas jaunimas geriau įsisavina žinias, stiprinamas jų pilietiškumo, patriotiškumo suvokimas ne tik teoriškai. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi žinoti, kaip elgtis ir reaguoti, valstybę ištikus krizėms ar ginkluoto konflikto metu, ką daryti šeimai, kokios jų pareigos ir teisės“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas.

Mokymus pasirinkta vesti devintų klasių mokiniams, nes 14–15 metų paaugliai yra imlūs įsisavinti informaciją.

„Tokie mokiniai yra pakankamai brandaus amžiaus, kad pajėgtų vykdyti kursų programoje numatytas veiklas ir visavertiškai įsisavinti pateikiamą informaciją“, – aiškino T. Venskūnas.

Tadas Venskūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Įtrauks visus devintokus

Kursai šiemet surengti dešimtadaliui Lietuvos devintokų, kitais mokslo metais į juos planuojama įtraukti pusę visų šalies devintų klasių moksleivių, o dar kitais į mokymus bus įtraukti visi Lietuvos devintokai.

„Kurso apimtis didelė, dėl to vykdomas nuoseklus jo integravimas į mokyklas“, – teigė T. Venskūnas.

Moksleivius ypač žavi praktiniai užsiėmimai.

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi žinoti, kaip elgtis ir reaguoti, valstybę ištikus krizėms ar ginkluoto konflikto metu.

„Jiems įdomu mokytis išgyvenimo pagrindų lauko sąlygomis, pavyzdžiui, kaip įkurti laužą, statyti palapines, suteikti pirmąją pagalbą. Dauguma moksleivių norėtų, kad kursai truktų ilgiau, bent penkias dienas“, – tikino T. Venskūnas.

Ugdyti sąmoningumą

Jaunųjų šaulių vadas pasakojo ne kartą žiniasklaidoje pastebėjęs pranešimų, jog nepilnamečiai pneumatiniu ar šratiniu ginklu sužalojo draugą, pro šalį einantį asmenį ar gyvūną.

„Tam, kad būtų išvengta tokių nutikimų, reikia ugdyti jauno žmogaus sąmoningumą – kiekvienas jaunuolis turi žinoti, kad net ir mažos galios ginklas gali padaryti žalos. Svarbiausia – saugumas, dėl to pradedame nuo saugaus elgesio taisyklių ir tik vėliau – supažindinimą su pneumatiniu šautuvu“, – aiškino T. Venskūnas.

Moksleiviams šaudyti pneumatiniais ginklais nėra privaloma, tačiau instruktoriai teigė, kad beveik visi jaunuoliai nori išbandyti.

Gerokai sudėtingiau, nei atrodė

Deva Palaimė, verslininkė, psichologė

Ginklas savaime nėra nei geras, nei blogas. Viskas priklauso nuo rankų, kurios jį valdo.

Sportavau visą laiką, bet šaudymu susidomėjau tik tada, kai slidinėdama nusitraukiau kryžminius kelio raiščius ir teko padaryti pauzę. Vienas iš pažįstamų šaudė. Dalyvavo varžybose, tai pamaniau – tinkamas mokytojas. Paprašiau jo išmokyti šaudyti ir mane.

Paklausė, kaip noriu mokėti šaudyti. Sako, supranti, čia kaip su dainavimu: galima dainuoti kaip Pavarotti, o galima – kaip Cicinas. Sakau, norėčiau kaip Pavarotti. Jis sako: „Ooo!.. Čia bus jau varžybų lygis. Greitai neišmoksi.“ Man greitai ir nesinorėjo – tiesiog buvo įdomu susipažinti su tokia sporto šaka, nes apie tai neturėjau jokio supratimo.

Taip po truputį pradėjau mokytis. Atrodė, turint gerą fizinį pasiruošimą, imtis tokio mažai judesio reikalaujančio sporto neturėtų būti sunku. Paaiškėjo, kad tai gerokai sudėtingiau, nei man atrodė. Fizinis pasiruošimas, žinoma, reikalingas, bet tai tik viena iš sudedamųjų dalių. Dar reikalinga galvoti, planuoti, turėti gerą atmintį, gebėti strateguoti. Galiausiai šaudymas mane visiškai pasiglemžė.

D. Palaimės asmeninio archyvo nuotr.

Šiame sporte svarbu viskas – fizinis pasirengimas, vikrumas, gebėjimas susikoncentruoti, nusiraminti, greitai orientuotis, taiklumas, ginklas, ekipuotė. Šaudymas, ypač varžybose, kelia nervinę, psichologinę įtampą. Tad prieš varžybas reikia pajudėti, pasistengti  atsipalaiduoti, nes kitaip nepajėgsi gerai pasirodyti varžybose.

Tai individualus sportas. Kiekvienas sportininkas turi savo strategiją, žino savo silpnąsias ir stipriąsias vietas. Man, pavyzdžiui, patys sudėtingiausi pratimai, kai yra nedaug taikinių ir į juos visus reikia kuo greičiau ir taikliau pataikyti. Kai tenka pabėgioti, gana smagu, linksma, nėra tokios įtampos kaip tada, kai šūviai turi būti labai greiti ir tikslūs.

Moteriai, sveriančiai iki 60 kg, šaudyti pusiau automatiniu ginklu gana sunku, nes atatranka visą stipriai trinkteli atgal. Tačiau mane tai žavi, nes turiu suvaldyti ginklą, savo kūną ir sugrįžti atgal į tą pačią poziciją, vėl prisitaikyti ir vėl iššauti. Kadangi mano greitis tarp šūvių yra lėtesnis,  greitesnė turiu būti kitur.

Labai svarbu ir sugebėjimas atsipalaiduoti tarp pratimų, nes jeigu visas varžybas esi įsitempęs, rezultatas į pabaigą labai prastėja. Tad reikalingas ir psichologinis pasiruošimas.

Svarbu gerai pažinti ir ginklą, kuriuo šaudai. Nuo ginklo daug priklauso, nes sportininko individualios fizinės charakteristikos ir ginklo charakteristikos turi atitikti. Ginklas gali būti puikus, visų giriamas, bet tau netikti. Aš, pavyzdžiui, pradėjau šaudyti pistoletu „Glock“, nors daug kas sakė, kad šiuo ginklu moterys beveik nešaudo. O man jis tiko. Vėliau pakeičiau nemažai ginklų ir dabar apsistojau ties „CZ Shadow“ – man tai puikus ginklas.

Pagal naudojamų ginklų kategoriją varžybose yra divizionai. Aš šaudau „Produkcijos“ divizione – ginklas toks, koks buvo pirktas, nemodifikuotas. Kai kurie sportininkai šaudo modifikuotais ginklais, o  modifikacijų gali būti labai daug – pradedant optiniais taikikliais ir baigiant dėtuvės dydžiu. Jie patenka į kitą šaulių kategoriją. Tačiau mane žavi toks ginklas, kokį jį kažkada sukūrė pats gamintojas. Mano vyras Egidijus (Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Egidijus Palaima – red. past.) labai mėgsta vis kažką patobulinti, tad beveik nebūna dienos, kad ko nors neišardytų, nepakeistų.

Visus įgūdžius, reikalingus užsiimti praktinio šaudymo sportu, nesąmoningai pritaikau ir kasdieniame gyvenime. Juk ir čia reikia kuo greičiau suprasti, koks tavo tikslas, kokie pagrindiniai uždaviniai, ir nuo jų nenukrypti, viską atlikti greitai, tiksliai ir su mažiausiomis sąnaudomis.

D. Palaimės asmeninio archyvo nuotr.

Taip pasinėrusi į šaudymą per kokius trejus ketverius metus iškovojau Lietuvos moterų lygos čempionės vardą. Nors ir neplanuotai, bet tikrai daug į tai investavau. Esu įpratusi tai, ką darau, daryti gerai, visiškai tam atsiduodama. Gal aukštų rezultatų šaudymo sporte galėjau pasiekti ir greičiau, bet juk turiu savo darbą, verslą, šeimą, vaikus ir viskam reikia laiko. Tačiau viskas suderinama, nes sportas dar labiau sutelkia.

Esu baigusi slaugą ir dirbau kosmetologijos srityje – su tuo susijęs ir mano verslas. Neseniai baigiau psichologijos studijas. Psichologija mane sudomino pradėjus šaudyti ir suvokus, kad žmogaus galimybės yra labai didelės, o aš daug ko apie tai nežinau.

Prasidėjus karui Ukrainoje atsirado labai daug panikuojančių, žmonės puolė pirkti ginklus, šaudmenis. Kaip psichologė, norėčiau jiems pasakyti: paprasčiausiai supraskite, kad ginklas jūsų psichologinių problemų neišspręs. Kitas dalykas – ginklas savaime nėra nei geras, nei blogas. Viskas priklauso nuo rankų, kurios jį valdo. O norint valdyti ginklą, kaip supratote, reikia ne tik strategijos, fizinių gebėjimų, bet ir racionalaus proto.

Šioje sporto šakoje – draugiška atmosfera

Živilė Junevič, grožio salono vadovė, kačių veislyno savininkė

Praktinis šaudymas suvienija įvairių profesijų, įvairaus amžiaus žmones. Esu laiminga turėdama tokį nuostabų hobį.

Praktiniu šaudymu susidomėjau 2020 m. Apie šį sportą sužinojau atsitiktinai – jutube pamačiau sportininką, kuris greitai judėdamas keitė ginklo dėtuves ir šaudė į taikinius. Šis vaizdas paliko man didelį įspūdį, panorau išmokti taip pat valdyti ginklą.

Svarbu: pastaruoju metu daug žmonių išklauso kursus ir, išlaikę egzaminą, įsigyja ginklą savigynai, tačiau, Ž. Junevič teigimu, turint ginklą, būtina lavinti ir ginklo saugaus valdymo įgūdžius. / Ž. Junevič asmeninio archyvo nuotr.

Šaudymo sportas atvedė į mano gyvenimą daug naujų draugų, bendraminčių. Vienas iš praktinio šaudymo sporto pranašumų – galima treniruotis namie, bute. Laviname įgūdį ginklą greitai ištraukti iš dėklo, greitai užtaisyti. Žinoma, visos treniruotes namie vyksta be šovinių – tai vadinama darbu sausai. Treniruotės – kaip kopimas į kalnus: kai jau atrodo, kad įkopei į kalno viršūnę, pasirodo kitas kalnas… Treniruočių rezultatą pamatome per varžybas: mažai treniruočių – prastas rezultatas. Man labai patinka dalyvauti varžybose – tai visada egzaminas, savo įgūdžių patikrinimas, kartu visada šventė, gera nuotaika, susitikimas su kolegomis. Mūsų sporto šakoje – labai draugiška atmosfera.

Pastaruoju metu daug žmonių išklauso kursus ir, išlaikę egzaminą, įsigyja ginklą savigynai. Tačiau turint ginklą būtina lavinti ginklo saugaus valdymo įgūdžius. Labai kviečiu pasidomėti praktinio šaudymo sportu. Šis sportas neturi amžiaus cenzo, suteikia galimybę lavinti įgūdžius ir dalyvaujant varžybose patikrinti savo gebėjimus. Visada gausite patyrusių sportininkų patarimų ir rekomendacijų.

Ž. Junevič asmeninio archyvo nuotr.

Praktinis šaudymas suvienija įvairių profesijų, įvairaus amžiaus žmones. Esu laiminga turėdama tokį nuostabų hobį.

Laiko savo hobiui visada randu, nes tai svarbi mano gyvenimo dalis. Jaučiu stiprų savo šeimos palaikymą. Net sodybą įsigijome šalia šaudyklos, tad, kai vykstame poilsiauti į sodybą, nepraleidžiu progos pasitreniruoti, o ir su šeima dažnai užsukame porai valandų į šaudyklą.

Reikalauja labai didelio dėmesio

Rasa Bačanskienė, Lietuvos policijos mokyklos dėstytoja, šaudymo instruktorė

Išmokau stipriai valdyti emocijas, greitai ir logiškai priimti teisingą sprendimą įvairiose situacijose. Gyvenime tai stipriai padeda.

Šaudymas mano gyvenime atsirado tuomet, kai pasirinkau savo gyvenimo kryptį – valstybės tarnybą. Neslėpsiu, buvo momentas, kai maniau, kad ši profesija ne man, nes stresas, patirtas pirmus kartus apsilankius šaudykloje, kėlė neigiamų emocijų.

Tik tuomet, kai sutikau žmonių, kurie sugebėjo profesionaliai ir su didele kantrybe perteikti šaudymo subtilybes, labai stipriai įsitraukiau ir pamėgau šį užsiėmimą, kurio nebeužteko tarnyboje. Norėjosi tai daryti laisvalaikiu, savaitgaliais. Taip po truputį pradėjau užsiimti praktiniu šaudymu.

Šaudymas reikalauja labai didelio dėmesio. Šaudydamas privalai susikaupti ir galvoti tik apie tai. Galvoje – mintys tik apie saugumą ir labai konkrečius veiksmus, ką privalai padaryti. Net fiziškai nebelieka galimybės galvoti apie kažką kitą. Todėl labai išsivalo galva, visiškai atsiriboji nuo kasdienių reikalų, kartais net prarandi laiko pojūtį. Na, ir, žinoma, adrenalinas... Ginklas – didelė jėga, kurią laikydamas savo rankose privalai suvaldyti ir visiškai kontroliuoti. Taip, aš kalbu apie išgyvenamas emocijas. Jos labai geros, bet tik tuomet, kai tinkamai pasiruoši šiai veiklai. Būtent tai priviliojo, įtraukė ir dabar nebegaliu be to gyventi.

Savikontrolė: R. Bačanskienės teigimu, šaudymo metu labai svarbu valdyti savo emocijas – didelis jaudulys dažnai trukdo padaryti tai, ką jau, atrodo, esi neblogai išmokęs. / R. Bačanskienės asmeninio archyvo nuotr.

Man taip labai patinka ši veikla, kad skirtumo tarp darbo, treniruotės ar varžybų jau nebejaučiau. Kaskart mėgaujuosi procesu, nesureikšmindama aplinkos. Jei treniruotes pavyksta susiplanuoti kartu su kitais sportininkais, komandos draugais, kurie turi didelę patirtį, gerų įgūdžių ir tuo dalijasi su manimi, tuomet man – dviguba šventė! Labai mėgstu mokytis, tobulėti, suprasti savo klaidas ir jas taisyti. Deja, dėl finansinių galimybių pastaruoju metu visos treniruotės vykdavo varžybose. Ten šaudai, klysti, taisaisi, klausai ir mokaisi iš pačių geriausių, juos stebėdama.

Šaudant labai svarbu valdyti savo emocijas. Didelis jaudulys dažnai trukdo padaryti tai, ką jau, atrodo, esi neblogai išmokęs. Taip pat stabdo greitį, reakciją, o kartais priverčia pasielgti taip, kaip, atrodo, niekada nedarytum. Po šaudymo pratimo dažnai net negali prisiminti, ką ir kaip darei. Todėl šiame sporte labai svarbu išlikti ramiam, visada pirmiausia galvoti apie saugumą ir tai derinti su greita reakcija, orientacija aplinkoje.

Svarbiausi ginklo valdymo įgūdžiai: greitai paruošti ginklą, tvirtai jį laikyti, greitai nusitaikyti į taikinius, kaskart kontroliuoti darbą pirštu, kuris nuspaudžia gaiduką.

R. Bačanskienės asmeninio archyvo nuotr.

Pirmiausia, ši veikla yra mano kasdienės profesijos dalis. Aš nežinau, ar būtų galimybė Lietuvoje surasti kursus, kurie duotų bent pusę tiek naudos, kiek jos gauname bendraudami su geriausiais šalies šauliais, dalydamiesi patirtimi, mokydamiesi vieni iš kitų. Antra, vienareikšmiškai galiu teigti, kad tikrai išmokau stipriai valdyti emocijas, greitai ir logiškai priimti teisingus sprendimus įvairiose situacijose. Gyvenime tai labai padeda.

Šiandien šaudymas – ir mano darbas, ir dalis laisvalaikio. Taip, tik dalis, nes, be šio užsiėmimo, dar skiriu laiko brangiems žmonėms, bėgioju, žygiuoju, važinėju riedučiais, plaukioju irklente, lankau grupines bendrojo fizinio pasirengimo treniruotes, keliauju, skaitau, fotografuoju, kartais piešiu. Na, ir žinoma atlieku visus buitinius kasdienius darbus.

Laiko visi turime vienodai, rasti jo nereikia – tik tinkamai susiplanuoti. Kiekviena mano veikla man suteikia labai gerų emocijų, kurios įkrauna, įkvepia, motyvuoja, moko ir augina. Labiausiai padeda suvokti, kad šiandien gyvenime turiu viską, kas geriausia! Tada tiesiog nebegaliu sustoti.

Bandymas tapo meile

Silvija Sankovska, verslininkė

Geras šaulys – ramybės ir susikaupimo įsikūnijimas. Šaudymo sportas labai disciplinuoja.

Prieš dvejus metus atsitiktinai atradau šį sportą, kuris iš karto užkabino. Tiesiog vienas pažįstamas pakvietė į šaudyklą „Šūvio akademija“ netoli Vilniaus pabandyti iššauti iš pistoleto. Pabandžiau ir nuo to laiko šaudau nuolatos, treniruojuosi su profesionaliais treneriais, dalyvauju varžybose Lietuvoje ir užsienyje. Pabandymas tapo meile!

Nuo vaikystės sportavau, daugiau kaip 20 metų užsiėmiau žirgų sportu. Mane visada traukė individualios sporto šakos, kur gali parodyti savo asmeninius sugebėjimus. Šaudymo sportas – vienas tokių. Čia labai aiškiai gali stebėti savo tobulėjimą, jausti pažangą, lyginti savo sugebėjimą greitai ir taikliai šaudyti su šaulių gebėjimais, kaskart renkant vis daugiau procentinių balų varžybose. Tai teikia ypatingą malonumą, netgi, sakyčiau, pasididžiavimą, nes moterų ir vyrų rezultatai skaičiuojami kartu.

Pomėgis: S. Sankovską visada traukė individualios sporto šakos, kur gali parodyti savo asmeninius sugebėjimus. Šaudymo sportas – vienas tokių. / S. Sankovskos asmeninio archyvo nuotr.

Praktinis šaudymas – dinamiškas sportas, fiziniai krūviai atliekant pratimus, nors ir trumpalaikiai, bet nemaži. Reikia jausti ginklą, reikia šaudyti, šaudyti ir šaudyti, kol tai pavyksta ir pradedi pataikyti į reikalingą taikinio vietą iš bet kokios padėties ir skirtingų atstumų. Reikia mokytis greitai keisti šaudymo poziciją, šaudyti judant, išlaikyti didelį tempą. Žodžiu, reikia dirbti. Džiaugiuosi, kai pavyksta gerą rezultatą pasiekti ne tik treniruočių metu, bet ir per varžybas.

Visi šie įgūdžiai – greita reakcija, pastabumas, taktinis mąstymas, ginklo valdymo technika, saugaus elgesio reikalavimų paisymas, kai viską atlieki automatiškai, – išsiugdomi treniruočių metu. Aišku, kai žmogus apskritai sportiškas, padeda žymiai greičiau perprasti visas praktinio šaudymo ypatybes.

Gal pasirodys paradoksalu, bet geras šaulys – ramybės ir susikaupimo įsikūnijimas. Šaudymo sportas labai disciplinuoja. Negana to, pajaučiau, kad sportuojant labai padidėjo pastabumas, netgi smulkiausias aplinkos detales pradėjau matyti daug aiškiau, bet kokius sprendimus – priimti greičiau.

Veiklų gyvenime turiu tikrai daug. Vadovauju verslui, kurį pradėjau dar tuomet, kai aktyviai sukausi žirgų sporte: aprūpinu žirgus ir raitelius visomis jiems reikalingomis prekėmis ir inventoriumi. Laisvalaikiu groju fortepijonu, važinėju automobiliu, motociklu ir keturračiu, slidinėju, mokausi pilotuoti lengvamotorį lėktuvą, mėgstu žvejoti, grybauti, man labai patinka laiką leisti gamtoje.

S. Sankovskos asmeninio archyvo nuotr.

Kaip pavyksta viskam rasti laiko? Pati nesuprantu. Tiesiog mėgstu ir mėgaujuosi tuo, kuo užsiimu, ką moku, noriu tobulėti visose srityse, todėl neturiu kada tinginiauti. Kuo daugiau planuoju nuveikti, tuo daugiau atsiranda ir laiko. Artimiausiu metu dar reikia pasitvirtinti šaudymo sporto teisėjo tarptautinę kategoriją – tada jau tikrai turėsiu laiko deficitą. Tačiau to noriu, nes esu nenuorama.

Praktinis šaudymas

• Tai sportinio šaudymo rūšis. Šaudoma šaudyklose, naudojant įvairių kalibrų kovinius šaunamuosius ginklus: pistoletus, karabinus, šautuvus ir revolverius.

* Varžybų esmė – kuo greičiau ir taikliau pataikyti į skirtingose vietose esančius kartoninius taikinius. Ypatingas dėmesys skiriamas atsargiam ir saugiam elgesiui su ginklais.

• Praktinio šaudymo sportas populiarus visame pasaulyje. Lietuvoje sportininkus vienija Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija.

Remiantis vaizdo įrašu, kuriuo pasidalijo flamandų laikraštis „Het Laatste Nieuws“, įtariamas šaulys, panaudojęs automatinį šautuvą, iš įvykio vietos pabėgo.

Socialiniuose tinkluose buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame vyras, kalbantis arabiškai, prisiima atsakomybę už šaudymą, sakė su byla susijęs šaltinis.

Prokuratūros atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad pradėtas tyrimas, tačiau nesiėmė spėlioti, koks buvo šaulio motyvas.

Už su terorizmu susijusias bylas atsakingas federalinis prokuroras aiškinasi, ar išpuolis galėjo turėti teroristinių motyvų.

Incidentas įvyko šiauriniuose sostinės rajonuose. Policija apie incidentą buvo informuota po 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Policija aptvėrė teritoriją, kurioje įvyko šaudymas.

Pasak pranešimo, rugpjūčio 29-30 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus Vokietijos kariuomenės 155 mm savaeigės haubicos „PzH2000“, jomis bus atlikta per 100 šūvių į taikinius jūroje, esančius 15-25 kilometrų atstumu nuo kranto.

Koviniai šaudymai vyks nuo 9 val. iki 20 valandos. Šaudymo rajone bus apribota laivyba, oro erdvė, taip pat patekimas į Kairių poligoną.

Koviniai šaudymai Kairių poligone yra įprasta artileristų rengimo dalis, tokias pratybas reguliariai rengia Lietuvoje dislokuoti sąjungininkai ir Lietuvos kariai.

Tokio tipo haubicomis taip pat yra ginkluotas Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas.

Prieš pat 1 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku policija sureagavo į pranešimą apie šaudymą JAV sostinės šiaurės rytuose esančiame kvartale, sakoma policijos departamento viršininko pavaduotojos Leslie Parsons (Lesli Parsons) pranešime tviteryje.

Atvykę pareigūnai aptiko kelias incidento aukas, tarp kurių buvo devynmetis ir septyniolikmetis, nurodė L. Parsons, pavadinusi šaudymą tikslingu.

Ji teigė, kad tamsios spalvos visureigis, pastebėtas važiuojantis per apylinkes, sustojo ir pradėjo šaudyti į aukas, lauke šventusias Liepos ketvirtąją, JAV nepriklausomybės dieną.

L. Parsons teigimu, keletą nukentėjusiųjų į vietos ligonines išvežė miesto ugniagesiai ir greitosios pagalbos medikai, o kiti nuvyko patys. Ji pridūrė, kad visi nukentėjusieji, kurių tapatybė nenustatyta, patyrė gyvybei nepavojingus sužalojimus.

Neaišku, ar automobilyje buvo daugiau nei vienas šaulys, be to, nėra jokių suėmimų.

Šis incidentas yra naujausias iš virtinės masinių šaudynių, JAV įvykdytų per smurto kupiną šventinį savaitgalį.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį tragedija ištiko Baltimorėje vykusio vakarėlio dalyvius – po šūvių buvo sužeisti 28 žmonės, du žuvo. Valdžios institucijų teigimu, daugelis aukų buvo jaunesni nei 18 metų.

Pirmadienio vakarą neperšaunamą liemenę vilkintis vyras pradėjo šaudyti Filadelfijos gatvėse. Prieš pasiduodamas atvykusiems pareigūnams jis nužudė penkis žmones ir sužeidė du 2 ir 13 metų berniukus.

Tą patį vakarą šaudymo incidentas sukrėtė Fortvorto miestą Teksaso valstijoje. Praėjus maždaug dviem valandoms po to, kai baigėsi kasmet čia vykstantis festivalis „ComoFest“, keli vyrai pradėjo šaudyti į šimtų žmonių minią. Trys žmonės žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė valdžios institucijos.

Tai įvyko toje vietoje, kur krepšinio sirgaliai šventė savo miesto klubo „Nuggets“ iškovotą trofėjų stipriausioje pasaulyje krepšinio lygoje NBA.

Denverio policijos departamento pranešime nurodoma, kad šūviai buvo paleisti apie 30 minučių po vidurnakčio vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku – praėjus maždaug trims su puse valandos po rungtynių pabaigos. Priduriama, kad trijų sužeistųjų būklė buvo kritinė.

Tuo metu įtariamasis kartu su dar šešiais žmonėmis patyrė, kaip manoma, pavojaus gyvybei nekeliančius sužeidimus.

Incidentas įvyko maždaug už kilometro nuo arenos „Ball“, kur Denverio „Nuggets“ pirmadienio vakarą lemiamose serijos iki 4 pergalių rungtynėse nugalėjo Majamio „Heat“.

„Dėl ko kilo šis konfliktas, kurio metu buvo paleisti šūviai, šiuo metu vis dar tiriama, – sakė policijos atstovas Dougas Schepmanas (Dagas Šepmanas). – Tai įvyko toje teritorijoje, kur naktį buvo didžiausias švenčiančių žmonių susibūrimas.“

Teritorija buvo aptverta, o įvykio vietoje buvo matyti daiktinių įrodymų žymekliai.

Policijos atstovas teigė, kad minimoje teritorijoje buvo susirinkusi nedidelė minia, tačiau, pasak jo, šaudymo metu ji jau buvo gerokai praretėjusi. Jis pridūrė, kad šaudyta buvo toje vietoje, kur po rungtynių iš barų galėjo išeiti daug žmonių.

Policija apklausė liudininkus, o D. Schepmanas vykstantį tyrimą apibūdino kaip plataus masto.

Kaip pranešė policija, ketvirtadienio vakarą, po 21 val., gautas pranešimas, kad Pikutiškių kaime, savo namo kieme, vyras šaudo iš ginklo.

53 metų neblaivus (0,94 prom.) įtariamasis apklaustas, pas jį rastas ir paimtas teisėtai laikomas pistoletas „Glock 17“.

Per įvykį žmonės sužaloti nebuvo.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo.

Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.