Klaipėdos apskrityje 67 policijos rėmėjai šiemet savanoriškai dirbo daugiau nei 3600 valandų. Apskrityje veikia ir 258 saugios kaimynystės grupės, kiekvieno miesto ar rajono aktyviausioms įteiktos padėkos ir dovanos. Beje, Klaipėdos Paupių bendruomenės grupė šiemet tapo ir respublikinio konkurso „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“ nugalėtoja. Už puikią tarnybą ir galimybę jaustis saugiai gyvenamojoje aplinkoje Klaipėdos apskrities pareigūnams dėkojo ir Klaipėdos miesto bei rajono merai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas dėkojo kiekvienam, darbais, aktyvia prevencine veikla prisidedančiam prie saugios aplinkos kūrimo, nes pasak jo – norimų rezultatų pasiekti galima tik bendraujant ir veikiant kartu.

Šventinę nuotaiką susirinkusiems į Kalėdų padėkos popietę dovanojo jaunieji Gargždų muzikos mokyklos dainos studijos „Svirplys“ dainininkai.

Policijos departamento specialistai, įvertinę pateiktas paraiškas, konkurso nugalėtoja paskelbė Klaipėdos Paupių bendruomenės grupę.

Pirmų trijų vietų laimėtojai apdovanoti piniginiais prizais, o šio konkurso finalas kitąmet tradiciškai turėtų vykti Klaipėdoje.

Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai džiaugiasi Paupių bendruomenės pasiektu rezultatu ir skatina kurti naujas saugios kaimynystės grupes. „Saugios kaimynystės“ idėja paprasta – daugiabutyje, ar greta stovinčiuose namuose gyvenantys rūpestingi žmonės saugo ne tik savo, bet ir kaimynų ar bendrą turtą. Statistika rodo, kad Saugios kaimynystės programa padeda sumažinti ne tik vagysčių ar įsilaužimų, bet ir vandalizmo bei sukčiavimo atvejų, taip pat ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių.

Konkursą „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“ organizavo Lietuvos policijos departamentas ir Šiaulių miesto bei rajono policijos komisariatai.

Vienas vizitų buvo į Ukmergės gatvę. Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) „Ukmergės 9A“ pirmininkas Eugenijus Stanevičius komisijos laukė lauke. Į šį kiemą lengvai patekti gali tik pėstieji, o ir tie – stebimi.

Gyventojų dalyvavimas „Saugaus kiemo“ konkurse, anot pirmininko, buvo natūrali tąsa pokyčių, prasidėjusių prieš kelerius metus. Jiems namo bendruomenė brendo ir pinigus taupė kone penkiolika metų.

Daugiabutis pirmiausia ėmėsi vizualinių pokyčių. Sutvarkytas namo fasadas. Antru etapu buvo atnaujinta pėsčiųjų zona – perklotos trinkelės. Nelygi išklypusi danga buvo nesaugi vaikams, nepatogi važiuoti vaikų ar neįgaliųjų vežimėliais.

„Šiemet įsirengėme šešiolika naujų skaitmeninių vaizdo stebėjimo kamerų. Jos aprėpia visą kiemą, įeigas į laiptines“, – pasakojo pirmininkas.

Anksčiau vagys buvo įnikę savintis šio namo laiptinėse laikomus dviračius. Per metus dingdavo bent po kelis. Kai buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir elektromagnetiniai laiptinių užraktai, tokių atvejų nebepasitaikė.

„Labiausiai pasiteisina, kalbant apie saugumą, uždaros laiptinės. Antras punktas – pagal galimybes aptverti teritoriją. Aišku, pirmiausia reikia, kad gyventojai sutartų ir prisidėtų finansiškai. Šiemet vien į vaizdo kameras ir užraktus investavome apie 6 tūkst. eurų“, – skaičiavo daugiabučio atstovas. Name yra 50 butų, tad vidutiniškai kiekvieno jų savininkas turėjo prisidėti po 120 eurų. Aptvertoje teritorijoje įrengtos tvarkingos parkavimo vietos, apšvietimas.

Ukmergės g. 9A namo sklypas jau buvo suformuotas jo statytojų, tad, gyventojams nusprendus aptverti teritoriją, teko mažesnė biurokratinė našta nei senųjų daugiabučių savininkams.

E.Stanevičius pastebėjo, kad geras pavyzdys – užkrečiamas. Vieni kaimynai teritoriją jau apsitvėrė, kiti planuoja tai padaryti. Pirmininkas pridūrė, kad keli butai jų name buvo parduoti per dvi tris dienas.

Besišnekučiuojantį su komisijos nariais pirmininką užkalbino vienas kaimynų: „Eugenijau, kas nutiko?“ Budrumas įsijungė pamačius nepažįstamus žmones ir tai, kad jie susibūrę buvo netoli jo automobilio.

Pasitelkė saugos įmonę

DNSB „Kalniečių g. 247“ pirmininkas Aurimas Podskočimas komisiją priėmė sutvarkytame kieme, į kurį, net ir pėstieji, patekti gali tik tada, jei žino kodą ar turi nuotolinį užrakto valdymo pultelį. Saugumo sumetimais kodai vis keičiami.

Bendrijos „Kalniečių g. 247“ pirmininkas A.Podskočimas pasakojo, kad, be visų kitų saugumo priemonių, dažnai keičiami įeigos kodai. (Eitvydo Kinaičip nuotr.)

„Po vagysčių atnaujinome kameras, pasamdėme saugos įmonę. Nakties metu nuo judesio įsijungia šviesa ir saugos įmonės atstovai jau atkreipia dėmesį, kas kur pas mus vyksta“, – pasakojo A.Podskočimas.

Konkursą organizuojančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (KAVPK) atstovai ir kiti komisijos nariai, tarp kurių buvo ir komisijos pirmininkas Kauno VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas, vyriausiasis komisaras Remigijus Stukas, šio ir kitų aplankytų bendrijų pirmininkų teiravosi, kokios kiemo apsaugos priemonės labiausiai pasiteisino, kaip pasikeitė situacija kiemą aptvėrus, jį ėmus stebėti vaizdo kameromis, įrengus laiptinių užraktus.

Pastebima, kad nesaugiuose kiemuose dažniausiai nuo vagių nukenčia automobilių savininkai. Šie nusikaltimai yra apkartinę daugybės gyventojų kasdienybę.

„Konkurso tikslas – suburti kaimynus bendrauti, bendradarbiauti ir bendrai saugoti visų automobilius“, – sakė KAVPK Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Darius Joneikis.

A.Podskočimas pasakojo, kad „Kalniečių g. 247“  namo gyventojai turi bendrą feisbuko grupę, kurioje aptaria įvairius klausimus ir situacijas. Anot jo, bendruomenė glaudi ir budri, o tai yra didžiulis pranašumas.

Jis minėjo, jeigu bendrija laimėtų „Saugaus kiemo“ partnerių įsteigtą kokį nors prizą, susijusį su saugumo didinimu, jį tikriausiai dovanotų vienam kaimyninių namų. Pirmininkas turėjo omenyje konkurso socialinių partnerių – Kauno miesto savivaldybės, BTA ir „Compensa“, UAB „Inchcape“, UAB „Sherlog“ įsteigtus skatinamuosius vertingus prizus (vaizdo stebėjimo kameras, apšvietimą ir kitas saugumo priemones).

Kaip pavyzdį vyras mostelėjo į šalia esantį penkiaaukštį, kuris, kaip pasakojo, vakarais ir naktimis skendi visiškoje tamsoje. Šia tamsa naudojasi vagys, gana dažnai apšvarinantys prie to namo pastatytas transporto priemones. Apšviestą nusikaltėlį kažkas gali pamatyti ir paskambinti policijai.

Kaimyninių namų gyventojai dažnokai kreipiasi į A.Podskočimą, klausdami, gal jo kiemo kameros užfiksavo vieną ar kitą nusikaltimą ar įtartinus asmenis. Tačiau jam tenka nuvilti, nes pagal įstatymus fiksuojama tik tai, kas vyksta savo namo teritorijoje.

Veiksmingi ir piešiniai

Iš 24 konkurse dalyvaujančių kiemų nugalėtojais bus paskelbti dešimt saugiausių. D.Joneikis vardijo, kad į projektą aktyviai įsijungė Šilainių, Taikos prospekto ir kt. gyventojai.

Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 16 d. ir bus pažymėti Saugios aplinkos kieme kokybės ženklu (specialiai parengta iškaba) „Saugus kiemas 2021“.

Kiemas bus saugesnis jį aptvėrus, įrengus vaizdo kameras, užrakinus laiptines, padeda net perspėjimai, kad vagys čia nelaukiami. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Per birželį vykusį „Saugaus kiemo“ konkurso startą automobilių aikštelėje prie „Žalgirio“ arenos buvo pristatytos prevencinės priemonės nuo vagysčių iš / nuo automobilių. Konkurso dalyviai gavo lipdukus „Teritorija stebima. Saugūs ir vieningi kaimynai“, skirtus kiemams žymėti, klijuoti ant laiptinių durų ir / ar vartelių ar kitų vietų.

D.Joneikis pastebėjo, kad lipdukai, lentelės, skydai su tokiais ir panašiais užrašais labai erzina nusikaltėlius. Viena informacinių lentelių buvo dingusi ir nuo namo Ukmergės g. 9A.

Veiksmingi yra net paprasti piešiniai ant pastatų sienų. Minėjo, kad kriminologai yra įrodę, jog stebintis žvilgsnis, net jeigu jis ir pieštas, veikia prevenciškai. Kaip ir pastebėjus įtartinus asmenis paleistas garsinis signalas arba įrašas „Gerbiamas pilieti, prašome palikti teritoriją“ ar pan.

Tokia netradicinė priemonė, atbaidanti nusikaltėlius nuo nusikaltimų, sukėlė juoką ir kartu pasigėrėjimą.

Be apšvietimo dar labai efektyvi prevencinė priemonė – užtvarai, tvoros. Jie gelbsti tuo, kad asmenims sunkiau patekti į teritoriją ir pėstute, o juo labiau automobiliu. Patekusiems ir nusikaltimą įvykdžiusiems žmonėms yra sunkiau pasišalinti, juos lengviau pastebėti.

Labai svarbu, kad patys gyventojai būtų budrūs, įprastų į kiemą ar tiesiog pro langus vis pasižvalgyti, kas vyksta kieme ar aplink namą.

Jeigu automobilių aikštelėje ar prie laiptinės kas nors lūkuriuoja, reikėtų nebijoti užkalbinti, mandagiai pasiteirauti, gal reikia pagalbos, gal kažko laukia.

Paklaustas apie išradingumą, D.Joneikis prisiminė ir „Kauno dienos“ aprašytą atvejį, kai jis pats viename „Saugaus kiemo“ projekto dalyvių balkone pastebėjo neįprastą dalyką. Jis negalėjo neįamžinti ir nepaviešinti matytos prevencinės gyventojų išmonės. Tai buvo balkone kiaurą parą žvalgybą ėjęs automobilių aikštelės sargas – skeletas, aprengtas baltu chalatu.

Anot D.Joneikio, labai svarbus įprotis išėjus į kiemą ar tiesiog pro langus vis pasižvalgyti, kas vyksta kieme ar aplink namą. (Eitvydo Kinaičio nuor.)

„Tokia netradicinė priemonė, atbaidanti nusikaltėlius nuo nusikaltimų, sukėlė juoką ir kartu pasigėrėjimą“, – pavyzdį pateikė D.Joneikis, gyręs, kad gyventojų išradingumas – neišsemiamas.

Žmonės, vakarais būdami viešosiose vietose Rūdninkų, Baltosios Vokės ir dar kelių aplink migrantų stovyklą įsikūrusių kaimų teritorijose, kaip patys sako, rūpinasi savo saugumu, ieško miškingose vietovėse besislepiančių migrantų, padeda policijai vykdyti teisės pažeidimų prevenciją. Būdami savo gyvenamosiose teritorijose, gyventojai akimirksniu atpažįsta į jų seniūniją atvykusius įtartinus kitus asmenis ir automobilius, apie tai nedelsdami informuoja pareigūnus. Tokia iniciatyva, kai žmonėms rūpi jų pačių saugumas, yra sveikintina, tačiau policija pastebi ir keletą negerų tendencijų šių žmonių grupių veikloje. Patruliuojantys gyventojai teigia, kad jie dalina lankstinukus, dujų balionėlius, telefonus senyvo amžiaus žmonėms, taip pat stabdo automobilius, tikrindami, ar juose nėra migrantų.

Policija primena, kad Saugios kaimynystės grupių pagrindinė veikla turėtų būti nukreipta į aktyvų bendradarbiavimą su policijos pareigūnais saugiai aplinkai formuoti. Ši iniciatyvi žmonių grupė fiksuoja pažeidimus, stebi aplinką ir informuoja policiją ar atitinkamas įstaigas apie pastebėtas neteisėtas veikas. Dalyvavimas Saugios kaimynystės grupių veikloje jų nariams nesuteikia jokių policijos pareigūnų įgaliojimų, pabrėžiama Vilniaus apskrities policijos pranešime.

Stabdyti automobilių ir tikrinti asmenis patruliavimo funkciją atliekantys gyventojai neturi teisės. Už tokią neteisėtą veiką yra numatyta atsakomybė. Taip pat pareigūnai primena, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, dujų balionėliai yra priskiriami D kategorijos ginklams. Įsigyti dujų balionėlius galima tik leidimus verstis prekyba civilinėje apyvartoje ginklais turinčiose įmonėse. D kategorijos ginklus perduoti naudoti kitam asmeniui galima tik per subjektą, turintį licenciją importuoti, eksportuoti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis ar licencijas prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, todėl dujų balionėlių dalinimas kitiems gyventojams patruliavimo metu yra negalima veika, už kurią taip pat yra atsakomybė.

Policijos pareigūnai visada vertina žmonių norą prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo ir dėkoja už pagalbą pareigūnams, tačiau primena, kad būtina laikytis įstatymų numatytų normų ir veiklą vykdyti neperžengiant teisės aktų reikalavimų ribų.

Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas Andžejus Grudinskij susitikime su Rūdninkų seniūnu ir bendruomenių pirmininkais priminė Saugios kaimynystės grupių pagrindines veiklos gaires, pastebėjo, kad vietos savivaldos, policijos ir Saugios kaimynystės grupių veikla yra nukreipta į vieną tikslą – gyventojų saugumo užtikrinimą plačiąja prasme. Šalčininkų r. policijos viršininkas pasidžiaugė, kad vietos savivaldos administracija įrengė papildomą apšvietimą gatvėse, vaizdo kameras.

"Kauno rajone daugiausiai saugios kaimynystės grupių – net 22 – įkurta Čekiškėje. Drąsiai sakau, kad jų atsiradimas daro įtaką nusikalstamumo mažėjimui. Praėjusiais metais ši seniūnija paskelbta viena saugiausių, o nusikalstamumas joje – mažiausias visoje pakaunėje", – teigė Kauno rajono policijos komisariato (KRPK) viršininkas Aleksejus Chraminas.

Prieš bendruomenės susirinkimą Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikinai viršininko pareigas einantis Elanas Jablonskas ir KRPK viršininkas A.Chraminas apsilankė seniūnijos sodybose, kurios jau dalyvauja saugios kaimynystės programoje.

Viena aplankyta šeima džiaugėsi turinti pagalbos mygtuką, kuris leidžia greičiau ir patogiau išsikviesti pagalbą. Prieš daugiau nei ketvertą metų Kauno rajono seniūnijose pagalbos mygtukas išduotas per 100 neįgalių ar vienišų, senyvo amžiaus žmonių, kurie nuo gyvenviečių nutolę labiausiai. Čekiškėje juos gavo dešimt gyventojų. Prireikus pagalbos, vieno mygtuko paspaudimu asmuo paskambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir įvardija, kokios pagalbos jam reikia. Net ir nepavykus pasikalbėti, operatoriai organizuoja pagalbą: iškviečia policiją ar greitąją medicinos pagalbą.

"Vertinant statistiką, jūs labai saugiai gyvenate. Esate puiki bendruomenė ir rodote gerą pavyzdį kitų seniūnijų, net apskričių bendruomenėms", – pasidžiaugė E.Jablonskas.

Kauno rajono teritorijoje šiuo metu veikia 264 saugios kaimynystės grupės, vienijančios apie 2 500 gyventojų. Aktyviausiai į šį judėjimą įsitraukia Domeikavos, Vandžiogalos, Čekiškės, Garliavos ir Garliavos apylinkių seniūnijų gyventojai. Saugios kaimynystės grupes įkurti padeda bendruomenės pareigūnai. Reikia tik susiburti aktyviems namo, gatvės, nedidelio kvartalo gyventojams ir kreiptis į minėtus pareigūnus. Tinkamai įgyvendintos programos mažina nusikaltimų skaičių – sumažėja vagysčių, įsilaužimų, vandalizmo ir sukčiavimo atvejų iki 80 proc.

Lietuvoje šiuo metu veikia 2 187 saugios kaimynystės grupės. Iš visų miestų ir rajonų dalyvauti konkurse buvo atrinktos 44 saugios kaimynystės grupės.

Konferencijoje savo sėkmės istorijomis pasidalino 6 veikliausių saugios kaimynystės grupių atstovai. Kadangi saugios kaimynystės iniciatyva vienija visų amžiaus tarpsnių žmones, Kauno Vyturio gimnazijos moksleivių grupė parengė ir pristatė sceninę vizualizaciją tema „Saugi kaimynystė moksleivių akimis“, taip pat koncertavo Kauno Kaunėnų bendruomenės centro ansamblis „Kaunėnai“.

Visos 44 konkurso paraiškos buvo įvertintos aukštais balais ir pirmąją vietą nuo 44-osios skyrė labai nedidelis balų skaičius. Konkurse išskirtos dvi kategorijos – miestų saugios kaimynystės grupės ir regionų bei sodų bendrijų teritorijose veikiančios saugios kaimynystės grupės. Kiekvienoje iš kategorijų išrinktos ir apdovanotos trys daugiausiai balų pelniusios saugios kaimynystės grupės. Taip pat įsteigtos keturios nominacijos už specialias sritis, kuriose konkurso komisija įžvelgė ypatingą išskirtinumą.

Nominacija „Už plačiausią saugios aplinkos kūrimo veikų diapazonų“ atiteko Zarasų rajono Degučių seniūnijos Vajasiškio kaimo saugios kaimynystės grupei „Senolių kaimas“.

Nominacija „Už jaunimo įtraukimą į saugios aplinkos kūrimo veiklas“ atiteko Akmenės rajono Kruopių miestelio Vytauto Didžiojo g. 4 saugios kaimynystės grupei.

Trečioji nominacija „Už veiksmingiausią kaimynišką patrulį“ skirta Pasvalio rajono Saločių miestelio saugios kaimynystės grupei „Naujamiestis“.

Ketvirtoji nominacija „Už pilietiškiausią kaimynišką poelgį“ skirta Lazdijų rajono Strumbagalvės ir Kybartų kaimų saugios kaimynystės grupei „Jotvingiai“.

Trečiąją vietą regionų kategorijoje užėmė Raseinių Mirklių kaimo saugios kaimynystės grupė, surinkusi 80 balų iš 100 galimų.

Trečiąją vietą miestų kategorijoje užėmė Palangos Vytauto g. 8 saugios kaimynystės grupė „Birutės parkas“, surinkusi taip pat 80 balų.

Antrąją vietą regionų kategorijoje užėmė sodų bendrijoje veiklą vykdanti Vilniaus Salininkų Sakalaičių sodų 8-osios g. saugios kaimynystės grupė, pelniusi 81 balą.

Antrąją vietą miestų kategorijoje, surinkusi 84 balus laimėjo Kauno Tito Masiulio g. 14 saugios kaimynystės grupė.

Pirmąją vietą regionų kategorijoje užėmė 83 balus surinkusi Tauragės rajono Mažonų kaimo saugios kaimynystės grupė „Mažonų rytas“.

Pirmąją vietą miestų kategorijoje iškovojo, o taip pat absoliučiais konkurso „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“ nugalėtojais tapo 87 balus surinkusi Šiaulių miesto Krymo g. 4 saugios kaimynystės grupė.

Kitais metais konferencija vyks Šiauliuose - nugalėtojų mieste.

Saugi kaimynystė – kaimynų bendradarbiavimas, padedant policijai ir kitoms institucijoms bei stiprinant saugumą projekte dalyvaujančių asmenų gyvenamojoje vietovėje. Saugios kaimynystės programa padeda policijos pareigūnams sumažinti vagysčių, įsilaužimų, vandalizmo bei sukčiavimo atvejų skaičių ir netgi mažina Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių.

Šiais metais aktyviausios saugios kaimynystės konkurse dalyvavo 6 kaimynysčių koordinatoriai. Jie komisijai turėjo pristatyti, kaip jų kaimynystę pakeitė saugios bendruomenės projektas, kaip kaimynystės nariai bendradarbiauja su policijos pareigūnais, savivaldybės atstovais ir kitomis institucijomis. Visi atstovai puikiai pristatė savo saugias kaimynystes, džiaugėsi visapusiška policijos pagalba ir bendradarbiavimu aktualiais probleminiais klausimais. Koordinatoriai kalbėjo, jog saugios kaimynystės projektas tikrai labiau apsaugo ir padeda nuo įvairių nusikaltėlių apsaugoti jų gyvenamąją vietą.

Po konkurso buvo renkami laimėtojai. Komisijai buvo sudėtinga išrinkti geriausius, kadangi visi atstovai pateikė išties puikius savo kaimynystės rezultatus. Tačiau buvo išrinktos trys šių metų aktyviausios kaimynystės grupės. Trečiąją vietą užėmė Alšėnų bendruomenės centras, Kauno r., kurio koordinatorė yra Greta Baliūnienė. Antroji vieta atiteko Vyčio Kryžiaus g. 24 saugios kaimynystės grupei su koordinatore Vilma Litvaitiene. Pirmąją vietą užėmė A. Strazdo g. 81 ir 83 saugios kaimynystės grupė, kurios koordinatorius buvo Paulius Vasilavičius. Visi laimėtojai gavo dovanų čekius, skirtus jų saugios kaimynystės puoselėjimui bei gerinimui. Kiti dalyviai taip pat išvyko netuščiomis, gavę įvairių atminimo dovanų.

„Vienas lauke ne karys, reikia visos armijos, tad saugi kaimynystė ir yra toks vienetas – armija. Kartu mes galime daugiau. Džiugiu žiūrėti į visus rezultatus, kurių pasiekė bendruomenės bendradarbiaudamos su policijos pareigūnais ir kitomis valstybės institucijomis“, - po renginio visiems susirinkusiems dėkodami kalbėjo Kauno apskrities policijos pareigūnai.

Projekto tikslas – skatinti visuomenės aktyvumą, pilietiškumą, bendradarbiavimą su policijos ir savivaldos darbuotojais nusikalstamumo prevencijos bei saugios aplinkos kūrimo srityje.

Savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas pasidžiaugė, jog Klaipėdoje bendradarbiavimas tarp vietos valdžios ir policijos vyksta labai sklandžiai, todėl tikimasi, jog ir gyventojai aktyviau įsijungs į saugesnio miesto kūrimo procesą.

Klaipėdos savivaldybė pasirašytoje sutartyje įsipareigoja padėti organizuoti Klaipėdos miesto saugių kaimynysčių grupių narių mokymus, diskusijas, bendradarbiauti su gyventojais, vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis, skatinti visuomenės narius veiksmingais būdais prisidėti prie saugios kaimynystės veiklos įgyvendinimo juos supančioje aplinkoje.

Projektas bus vykdomas iki 2018 m. pabaigos ir per numatytą laikotarpį iš savivaldybės biudžeto jam bus skirta 10800 eurų.

Vykdant šį projektą bus atlikta mieste veikiančių „Saugios kaimynystės“ grupių veiklos analizė, kuri leis nustatyti tokių grupių bei policijos rėmėjų veiklos prioritetus konkrečiuose teritorijose.

Bus išrinkta ir paskelbta šių metų „Saugiausios kaimynystės“ grupė, o 2017 metais bus renkamas saugiausias uostamiesčio rajonas. Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje yra įkurtos 63 saugios kaimynystės grupės.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisaras Alfonsas Motuzas saugios kaimynystės projektą įvertino kaip gerosios darbo praktikos pavyzdį tarp policijos ir vietos bendruomenės.

„Saugios kaimynystės“ projekto įgyvendinimas garantuos glaudesnį visų dalyvių bendradarbiavimą, tinkamą viešosios tvarkos užtikrinimą bei saugesnę gyvenamąją aplinką Klaipėdos mieste.

Kauno rajono teritorijoje šiuo metu veikia per šimtą saugios kaimynystės grupių, vienijančios apie 2 tūkst. gyventojų. Aktyviausiai į šį judėjimą įsijungia Garliavos, Ringaudų, Ežerėlio, Ramučių seniūnijų gyventojai.

Skaičius smarkiai išaugo

Suburti kaimynystėje gyvenančius asmenis tam, kad geriau apsaugotų patys save ir savo turtą, Lietuvoje bandyta prieš keliolika metų. Tuomet ši policijos iniciatyva nepasiteisino. Po kelerių metų projektas atgimė, pastaruoju metu ir išpopuliarėjo. Prieš šešerius metus Kauno rajone veikė septynios saugios kaimynystės grupės, o vien pernai jų įkurta 30. "Saugi kaimynystė – tai ne vien policijos ir bendruomenės projektas. Į šią programą įsijungia ir seniūnija, ir ten dirbančios saugos tarnybos, ir visuomeninės organizacijos, bendruomenės – tai yra bendradarbiaujančių pusių visuma. Teigiamas rezultatas gaunamas tada, kai visos šios struktūros dirba kartu", – sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kauno rajono policijos komisariato (PK) viršininkas Aleksejus Chraminas.

Policijos duomenimis, saugios kaimynystės sėkmę tik iki 20 proc. lemia policijos ar kitų jėgos struktūrų veikla, o kitus 80 proc. – bendruomenės narių aktyvumas. Aktyviausios rajone Garliavos, Domeikavos, Vilkijos apylinkių, Ramučių seniūnijų saugios kaimynystės grupės.

Kartu atbaido nusikaltėlius

Asociacijos "Ramučių bendruomenė" pirmininkas Arūnas Kmieliauskas prisiminė, kad pernai seniūnijoje įvyko labai daug vagysčių. "Išaugęs vagysčių skaičius tapo stimulu kaimynams burtis, steigti saugios kaimynystės grupes. Dabar Ramučiuose veikia apie dešimt tokių grupių, vienijančių nuo penkių iki dešimties kaimynystėje gyvenančių individualių namų savininkų, – pasakojo asociacijos pirmininkas. – Grupių nariai įspėja kaimynus ilgesniam laikui išvykdami iš namų, stebi pasirodančius pašalinius asmenis, automobilius, apie juos praneša policijai. Rezultatas – pastarąjį pusmetį Ramučiuose nebuvo įskaitinių vagysčių."

Pasak A.Kmieliausko, svarbu, kad policijos pareigūnai gyventojus išmokė, kaip elgtis įtartinų asmenų akivaizdoje. Skatinant gyventojus burtis į saugios kaimynystės grupes, policija periodiškai rengia susitikimus su aktyviais bendruomenės nariais – moko, kaip apsaugoti save ir savo turtą nuo nusikalstamų veikų. "Kai pamatai įtartiną asmenį, galima prieiti prie jo ir pasiteirauti: ką jūs čia, pone, veikiate, gyvenate ar į svečius atvykote? Linkę nusikalsti asmenys siekia likti nepastebėti. Jei juos kažkas pastebi – jie dažnai nutraukia savo nusikalstamą veiką, pasitraukia", – paprastą pavyzdį pateikė Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Prevencijos poskyrio viršininkas Vytautas Krikščiūnas. Pasak jo, kai įtartini asmenys stebimi, jiems darosi pavojinga toje vietoje daryti nusikaltimus ir jie to vengia.

A.Chramino teigimu, plėtojant saugios kaimynystės programą, labai svarbus glaudus policijos bendradarbiavimas su Kauno rajono savivaldybe, jos finansinė parama įgyvendinant projektus.

Kaip įsteigti grupę

Saugios kaimynystės grupę gali įkurti žmonės, gyvenantys nuosavų namų kvartaluose, akligatviuose, kaimuose, gyvenvietėse, sodininkų bendrijose, daugiabučių namų bendrijose. "Susipažinkite su savo kaimynais. Sudarykite kaimynų, sutinkančių dalyvauti saugios kaimynystės veikloje sąrašą. Išsirinkite grupės koordinatorių. Susitarkite dėl susitikimo su policijos pareigūnais ir seniūnijos darbuotojais", – ragino policija. Atlikus šiuos darbus, grupės koordinatorius, policijos komisariato vadovas, judėjimo "Stabdyk nusikalstamumą" Kauno regiono skyriaus pirmininkas ir seniūnas pasirašo saugios kaimynystės bendradarbiavimo susitarimą. Pasirašius tokį susitarimą, saugios kaimynystės grupė ima veikti oficialiai, grupės nariams įteikiama gatvėje kabinama informacinė lenta ir lipdukai, skirti klijuoti ant namų, laiptinių.

Saugios kaimynystės grupes šiame regione koordinuoja Kauno apskrities VPK pareigūnai. Išsamią informaciją apie grupių steigimą ir veiklą teikia Kauno rajono bendruomenės pareigūnas Darius Joneikis, tel.: (8 37) 303 974, 8 686 44 424, el. p. darius.joneikis@policija.lt ir specialistė Živilė Liutkevičė, tel. (8 37) 303 976, el. p. zivile.liutkevice@policija.lt.

Kauno rajone jau veikia beveik 86 saugios kaimynystės grupės, padedančios kovoti su nusikalstamumu.

„Saugumui užtikrinti vien policijos pastangų neužtenka, nusikaltimams turime būti nepakantūs visi“, – tvirtino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas susitikime su rajono policijos vadovais.

Į renginį atvyko bendruomenių vadovai, seniūnai, seniūnaičiai. Pareigūnai iš pirmų lūpų norėjo sužinoti apie skaudžiausias problemas. „Jei žmonės kreipiasi į policiją ir prašo dažniau patruliuoti kurioje nors vietoje, mes tai ir darome, tačiau turime žinoti kur ir kodėl“, – kalbėjo Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Aleksejus Chraminas.

Judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno regiono pirmininkas Darius Joneikis pastebėjo, kad policininkai į skubius iškvietimus gali atvykti maždaug per 12 minučių, o kaimynas į pagalbą gali ateiti nedelsiant.

Daugiausia saugios kaimynystės grupių veikia Garliavoje, Ringauduose ir Ežerėlyje. Kaimynystės grupių kūrimas ypač suaktyvėjo Vilkijoje – per šešis mėnesius atsirado net dešimt.

Puikią saugumo sistemą skandinavų pavyzdžiu sukūrė „Medeinos“ kvartalo bendruomenė.

Kiekvieną parą Kauno rajone dirba po 4-8 policijos ekipažus. Šiandien rajono komisariate tiriama apie 2 tūkst. nusikalstamų veikų. Įprastai išaiškinama pusė nusikaltimų. Policijos pareigūnai tikisi, jog padidėjus visuomenės aktyvumui ir bendradarbiavimui su pareigūnais, nusikaltimų sumažės bent dešimtadaliu.

Vykdant prevencinę programą „Saugus Kauno rajonas“ išskirtos keturios didžiausią nerimą problemos: eismo saugumas; narkotikų prekyba ir vartojimas; vagystės iš gyvenamųjų būstų; girtavimas.

Padaugėjo nelaimingų atsitikimų keliuose skaičius. Pernai per 10 mėnesių žuvo 9 žmonės, šiemet – 16. Seniūnai piktinosi neatsakingais pėsčiaisiais, kurie nesilaiko saugaus eismo taisyklių, nesegi atšvaitų tamsiu paros metu.

Gyventojų įtraukimas į saugios aplinkos kūrimą, prašant informuoti policiją apie susirūpinimą keliančius reiškinius, o vėliau - bendros prevencinės priemonės vyks nuolat.