Patikėti profesionalams

Kiekvienais metais užregistruojama keli tūkstančiai vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas ar kitus objektus. Deja, policija išaiškina toli gražu ne kiekvieną atvejį.

Vadinasi, savo turtą tinkamai apsaugoti galime tik patys ir niekas to už mus nepadarys – nei policija, nei budrus kaimynas. Juolab kad apie 30 proc. vagysčių įvykdoma dėl to, kad šeimininkas nežinojo arba dėl savo nerūpestingumo ar abejingumo sudarydavo palankias sąlygas nusikaltėliams.

Vagysčių tikimybė ypač padidėja šventiniais laikotarpiais. Daugiau galvojame apie dovanas, mąstome, kaip praleisti kelias iš eilės šventines dienas, pamiršdami pasirūpinti, kad grįžusiems po švenčių  nuotaikos nesugadintų vagių palikti pėdsakai namuose.

Budrumas – vienas svarbiausių apsaugos tarnybos „Vyčio komisarai“ vyrų bruožų. („Vyčio komisarų“ nuotr.)

Tokių situacijų sargyboje stovinčios saugos tarnybos „Vyčio komisarai“ darbe – ne vienas atvejis, kai sėkmę lėmė ne tik greitas reagavimas į situaciją ir profesinis budrumas stebint plačiau nei tik saugomą objektą.

Štai viena situacijų, kai fiksuojama, kad suveikė signalizacija. „Atvykę apsaugininkai rado atidarytus vartus. Namas buvo tuščias, bet važiuojant į vietą darbuotojams į akis krito nueinantis žmogus. Kai jį sustabdė, paaiškėjo, kad tai ir buvo vagystę bandęs įvykdyti asmuo“, – pasakoja „Vyčio komisarų“ Komercijos skyriaus vadovas Tomas Gužas.

„Vyčio komisarai“ yra surinkę daugiau nei 100 įvairių sričių specialistų komandą.

Tai tik vienas pavyzdys, kaip svarbu, kad darbuotojų mąstymas ir matymas būtų platus. Juk jie galėjo tiesiog apeiti namą, nuraminti šeimininką, kad pažeidimų nepastebėta, ir ramiai išvažiuoti. Šiuo atveju „Vyčio komisarų“ vyrai užkardė tolesnius galimus ilgapirščio žingsnius, šeimininkams gresiančius neišmatuojamais moraliniais ir materialiniais nuostoliais.

Netrukdyti žinantiems

Ne mažiau apsauga reikalinga ne tik privačių butų ar namų savininkams. Statybų bendrovės, kelių tiesimo įmonės taip pat turėjo progos ne kartą įsitikinti apsaugininkų reikalingumu.

Statybų aikštelė. Suveikusi signalizacija ir vėl informuoja apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką. Iš pirmo žvilgsnio ramu, aplink nematyti nė gyvos dvasios. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo judantį siluetą, neatmetama prielaida, kad pašalinis galėjo ir pasišalinti. Galima atsipalaiduoti? Tikrai ne. „Vyčio komisarai“ tęsia žvalgybą. Rūpestingai eina aplink aikštelę. Už traktoriaus pastebi pasislėpusį pašalinį asmenį. Vėliau paaiškėja, kad sulaikytas žmogus ne tik kėsinosi į aikštelėje buvusias medžiagas, bet ir buvo ieškomas policijos.

Budrumas – vienas svarbiausių apsaugos tarnybos vyrų bruožų, padėjęs tinkamai atlikti pareigą. Objekto apsaugininkai nepalieka tol, kol 120 proc. neįsitikina, kad gali būti ramūs patys ir gali nuraminti objekto savininką.

Saugos tarnybos paslaugos prieinamos daugeliui, tačiau jų poreikį lemia žmonių mentalitetas, tokių paslaugų prasmės suvokimas. Nors lietuviai savo būsto saugumui vis dar neskiria pakankamai dėmesio arba tuo susirūpina tik nukentėję nuo ilgapirščių, vis dėlto apsaugos tarnybų paslaugų poreikis nuolat didėja.

„Vyčio komisarai“ siūlo plačią savo paslaugų paletę ne tik privačiam turtui, bet ir juridinių asmenų objektams saugoti. „Darbuotojai specialiai parengti apsaugininko darbui, jie gali ir sulaikyti įtariamąjį. Žmonės tam ir moka pinigus apsaugos tarnybai, kad nereikėtų pačiam imtis tokių veiksmų. Be to, tokiam darbui nepasirengęs žmogus gali pats nukentėti gaudydamas vagį arba tapti kaltininku, priėmęs neteisingą sprendimą. Tokių bylų yra buvę“, – leisti profesionalams dirbti savo darbą ragino T.Gužas.

Specialistų įvairovė

„Vyčio komisarai“ yra surinkę daugiau nei 100 įvairių sričių specialistų komandą. Regis, kiek jau čia tų sričių reikia apsaugos tarnybai. Bet kompanijos komercijos vadovas su tokia nuomone visiškai nesutinka. „Technikai, apsaugos sistemos įrengimo specialistai, prie pulto dirbantys asmenys, kurie priima signalizacijų duomenis, siunčia ekipažus, pardavimų komanda, įvairių sričių apsaugos darbuotojai – vieni dirba ekipažuose, kiti – statybos objektuose“, – darbuotojų įvairovę, kaip būtinas darnaus mechanizmo detales, argumentuoja T.Gužas.

„Vyčio komisarai“ siūlo plačią paslaugų paletę ne tik privačiam turtui, bet ir juridinių asmenų objektams saugoti. („Vyčio komisarų“ nuotr.)

Kiekvienas skirtingas objektas reikalauja skirtingos darbo specifikos. Pavyzdžiui, tiesiamos dujų trasos apsauga – visai ne tas pats, kaip darbas ekipaže, skubančiame pagal suveikusios signalizacijos iškvietimą.

„Išskirčiau statybinius objektus ir kelininkus. Statybos objekte budima paromis, darbuotojas atsakingas už nustatytą statybvietės perimetrą, kad niekas nepavogtų ten esančių statybinių medžiagų. Dienos metu reguliuoja į statybvietę įvažiuojantį ir iš statybvietės išvažiuojantį transportą. Stebi, kad į statybvietę nepatektų asmenys, kuriems  nepriklauso, kad nepatektų neblaivus asmuo, nes pasivaikščiojimas statybvietėje geruoju gali ir nesibaigti“, – specifiškumą pabrėžė komercijos skyriaus vadovas.

Vis dėlto gerokai sudėtingiau saugoti kelininkus. Jie tiesia kelią, o techniką palieka įvairiuose to ruožo vietose. Nėra galimybės technikos sustatyti kažkokioje uždaroje aikštelėje, ant vartų pakabinti spyną ir šiltai snaudžiant sulaukti ryto.

„Mes stengiamės atsisakyti fizinio posto, nes jis nuolat brangsta ir kuo daugiau funkcijų atlikti elektroninėmis priemonėmis“, – svarbų momentą išskyrė „Vyčio komisarų“ Komercijos skyriaus vadovas T.Gužas.

Pagal šiandienos aktualijas, apsaugininkas atlieka ir tikrinimus dėl COVID-19 reikalavimų – tai galimybių pasai, testų rezultatai. Tiesa, viena paslaugos rūšis tampa mažiau populiari nei, tarkime, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir prasiveržus vadinamajam laukiniam kapitalizmui, kai asmens sargybinio paslauga tapo ne tik būtinybe, bet ir prestižo reikalu. „Vyčio komisarai“ pasirengę ir šiandien vykdyti asmens apsaugą, tačiau šios paslaugos poreikis yra gerokai sumažėjęs.

Policijos atstovas portalui kauno.diena.lt teigė, kad pranešimas apie „Dacia“ ir „Toyota“ automobilių avariją Elektrėnų gatvėje 5 buvo gautas 19.10 val.

„Buvo pranešta, kad susidūrė du automobiliai, vairuotojai nesutaria dėl kaltės“, – sakė policijos atstovai.

Vairuotojai – blaivūs, sužalotų žmonių nėra.

Kaip matyti iš nuotraukų, vienas automobilis – saugos tarnybos – užlėkė ant šaligatvio.

Įsilaužti į nesaugomą būstą užtrunka tik minutę. Kaip užkirsti kelią ilgapirščiams ir apsaugoti savo turtą, pataria saugos įmonės „Mano sauga“ specialistai.

Kada didžiausias „darbymetis“ ilgapirščiams?

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento parengtu Nusikalstamų veikų žemėlapiu, Vilniuje nuo šių metų pradžios iki liepos pabaigos užregistruotos net 527 vagystės iš gyvenamųjų patalpų. Pernai, tuo pačiu laikotarpiu užfiksuota dar daugiau – 587 vagystės, iš jų net 306 padarytos per vasarą. Pernai rudenį vagysčių iš sostinės gyvenamųjų namų skaičius siekė tiek pat, kiek ir vasarą.

Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose situacija panaši. Kaune per šiuos metus iki liepos pabaigos užfiksuotos 398 vagystės iš gyvenamųjų namų, o šią vasarą, kuri dar nesibaigė – 86 vagystės iš būstų. Pernai rudenį Kaune užregistruoti net 269 namų apiplėšimai. Klaipėdoje per šiuos metus užregistruotos 183 vagystės iš namų, o pernai rudenį – 122.

Iš pateiktų skaičių matyti, kad rudenį vagys nenurimsta. Augantį nusikaltimų skaičių gali sustabdyti tik budrūs gyventojai, žinantys, kokių apsaugos priemonių reikia imtis.

Skaudi pamoka privertė griebtis veiksmų

Deja, tik įvykus nelaimei suprantame, kaip nesaugu palikti namus be priežiūros.

„Grįžau su vaikais po atostogų Nidoje ir pamačiau sulaužytą durų rankeną. Supratau, kad į mano butą bandė įsilaužti. Klausiau kaimynų, ar jie pastebėjo kažką įtartino, bet jie taip pat nebuvo namie. Baisu net pagalvoti, kokius namus galėjau rasti grįžusi. Bijodama, kad tai nepasikartotų, iškart užsisakiau būsto apsaugos paslaugą. Dabar būsiu rami“, – savo patirtimi dalijosi vardo viešinti nepanorusi kaunietė.

„Paprastai, gyventojai kreipiasi į mus ir užsisako būsto apsaugos paslaugą, kai jau nukenčia nuo vagių. Iki to laiko jie mano, kad gyvena saugiai“, – teigia saugos tarnybos „Mano sauga“ tarnybos vadovas Arūnas Lobanovas.

Saugos tarnybos darbuotojai pastebi net ir tokius atvejus, kai per žiūronus nužiūrimas durų kodas, namuose esančio seifo vieta ir jo kodas, o tada vagystė padaroma per minutę.

Name įrengta apsaugos sistema ir signalizacija ne tik išgąsdins vagis, bet ir perspės kaimynus apie tykantį pavojų. Apsaugos sistema reaguoja į visus pavojaus signalus ir perduoda informaciją saugos tarnyboms, kurios savo ruožtu operatyviai reaguoja į kiekvieną iškvietimą. Pastebėję įrengtas kameras ar signalizaciją name, vagys keičia savo planus ir renkasi tuos namus, kurie nėra apsaugoti.

Būtent todėl šiandien yra geriausias laikas užsisakyti būsto apsaugą – sako saugos tarnyba „Mano sauga“. Nuo rugpjūčio pirmos, užsisakę profesionalią būsto apsaugą, už pirmus 2 mėnesius nemokėsite. Akcija galioja iki spalio 31 dienos.

Saugos tarnyba „Mano sauga“ klientams siūlo profesionalią turto apsaugą. Montuojama moderni apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos įranga, aukštos kokybės Full HD raiškos vaizdo stebėjimo kameros diegiamos daugiabučių laiptinėse, individualių namų prieigose, komerciniuose objektuose, statybose, siūlomi kiti apsaugos sprendimai. Įmonė ne tik užtikrina turto apsaugą ir stebėjimą visą parą, bet ir operatyvų greitojo reagavimo grupių reagavimą į iškvietimus.

Penktadienio rytą nelabai malonių komentarų sulaukė vienos saugos tarnybos automobilis, tiksliau – jo vairuotojas, kai buvo paviešinta situacija Birštone.

Nuotraukose matyti, kad tarnybos „G4S“ užrašais paženklintas automobilis užstatęs kitas transporto priemones.

Tai įamžinęs vyras portalui kauno.diena.lt teigė, jog ši situacija fiksuota prie „Šiaulių“ banko.

„Jų elgesys peržengia visas įžūlumo ribas. Kaip žmonėms išvažiuoti, kai jie savo automobilį taip pastato?“, – piktinosi jis.

Stebina, kad nuotraukoje matomas automobilis pastatytas būtent užstatant kitas transporto priemones, o ne už poros metrų prie kelkraščio, kur, kaip matyti nuotraukoje, buvo apstu vietos.

„Atsiprašome dėl šio atvejo ir informuojame, kad mes netoleruojame Kelių eismo taisyklių (KET) ir kitų teisės aktų pažeidimų. Tikime, kad tai nėra dažna praktika, kadangi nesame gavę daugiau jokios panašios informacijos. Prienų skyriaus darbuotojus griežtai perspėjome, kad ateityje panašūs atvejai nesikartotų“, – situaciją komentavo „G4S“ regiono vadovas Robertas Dulskas.

KET nurodoma, kad transporto priemonių oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės ar kitų privilegijų, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. 

Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai netrukdo eismo saugumui.

Transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). 

Pamatę kamerą, išsigando

Uostamiesčio gyventojai vis dažniau apsisprendžia daugiabučiuose įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

Paprastai jos sumontuojamos prie durų, vedančių į laiptinę, ir kiekviename pastato aukšte.

Saugos tarnybos "Mano sauga" atstovai teigė, kad imtis tokių veiksmų gyventojus priverčia name pasikartojantys viešosios tvarkos pažeidimai ir nusikaltimai.

"Žmonės neapsikenčia laiptinėse nuolat besilankančių benamių, dozės susileisti atėjusių narkomanų. Kameros įrengiamos ir siekiant išvengti vandalų išpuolių: pašto dėžučių niokojimo, terlionių ant pastato fasado, laiptinių sienų", – kalbėjo atstovai.

Daugiabučio, esančio Kauno gatvėje, gyventojai nuolat kentėjo nuo laiptinėse besilankančių benamių ir narkomanų.

Kameros užfiksavo, kaip čia svaiginosi trijų asmenų kompanija.

Tarp jų buvo ir mergina. Ji atėjusi atsigulė. Vienas vyrų jai nežinia ką darė, tuo metu kitas narkotikų dozę leidosi į kirkšnį.

"Į tokius atvejus reaguojame operatyviai – vaizdo stebėtojai kviečia apsaugos ekipažą. Jei asmenys pasišalina greičiau, vaizdo medžiaga perduodama policijai, ir, tikimės, toks įrašas pasitarnauja tyrimui. Laikui bėgant, tiek narkomanai, tiek benamiai pradeda aplenkti laiptines, kuriose sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros", – tvirtino įmonės "Mano sauga" vadovas Gediminas Jankauskas.

Viename vaizdo įraše užfiksuota, kaip narkomanai ateina į laiptinę, ruošiasi procedūrai, bet vienas pamato kamerą, rodo pirštu į ją ir pasiūlo nešdintis. Po akimirkos vyrai pasišalina.

Naktį – vogti gėlių

Pasitaiko atvejų, kai svaigintis į vieno ar kito namo bendrąsias erdves renkasi nepilnamečiai.

Kelių jaunuolių kompanija buvo sumaniusi lankytis vieno uostamiesčio daugiaaukščio terasoje, tačiau viešnagė truko neilgai.

Pašalinius asmenis netrukus sudrausmino juos užklupęs saugos tarnybos darbuotojas.

Vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuota medžiaga padeda išaiškinti vagystes, atvejus, kai yra apgadinami automobiliai, o tai padaręs vairuotojas pasišalina.

Saugos tarnybos darbuotojai ne kartą padėjo sulaikyti dviračių ir automobilių valytuvų vagis, kurie darbavosi požeminėse aikštelėse.

Ypač dažnai nukenčia prie namų įrengti gėlynai.

Vienu atveju užfiksuota, kaip naktį grįždamas vyras, kurio judesiai nekoordinuoti, sumanė išsirauti gėlę. Vyras įlipa į gėlyną ir ten kapstosi.

"Yra namų, kurie tikrai puoselėja savo aplinką, investuoja. Dažnai būna situacijų, kai rytą gėlių klombos būna nuniokotos, o kas tai padarė, neaišku. Kai yra įrengtos kameros ir situaciją stebi apsaugos darbuotojai, gyventojai gali patys išsiaiškinti, kas pridarė žalos", – patikino G.Jankauskas.

Miegoti išsiuntė prie durų

Daugiabučių namų laiptines stebinčioms saugos tarnyboms tenka drausminti ir įkaušusius asmenis.

Kai kurie santykius bando aiškintis kumščiais ir drumsčia kaimynų ramybę.

Viename daugiabučio namo kieme užfiksuota, kaip kompanija stipriai sumušė žmogų. Vaizdo įrašas padėjo policijai tirti šį įvykį.

Kai kurie atvejai yra visiškai nepaaiškinami. Vargu ar tą galėtų padaryti ir pats veikiantysis asmuo. Kameros užfiksavo, kaip vienas neblaivus vyras lifto tarpduryje statė alaus butelius.

Galima tik spėti, jog taip elgtasi, kad durys neužsivertų.

Tačiau tokiu atveju lifto negali išsikviesti kiti gyventojai. Užstatęs duris, vyras toliau po vieną ar kelis nešiojo butelius į kabiną.

Apsaugininkams kartais tenka tapti ir taikos balandžiais šeimos konfliktuose.

Viename daugiabutyje menkai apsirengęs vyras miegojo laiptinėje netoli buto durų.

Dauguma gyventojų saugos tarnybai yra nurodę, kad tokius asmenis reikia išprašyti.

Nuvažiavus paaiškėjo, kad nelaimėlis ne šiaip sau įsirengė guolį laiptinėje.

Jo į namus neįsileidžia žmona, nes grįžo neblaivus. Apsaugos darbuotojai pasikalbėjo su gyventoja. Ši leido sugrįžti sutuoktiniui namo.

Kartą iš laiptinės buvo išprašytas ir slampinėjantis, griuvinėjantis to paties namo gyventojas. Vyras nesugebėjo pasakyti, kad čia gyvena.

"Gyventojai paprastai nurodo nepageidaujantys, jog laiptinėse vaikščiotų neblaivūs, neaiškūs asmenys. Tokius žmones reikalauja išprašyti", – akcentavo G.Jankauskas.

Seksu užsiėmė ant laiptų

Kameros užfiksuoja ir ypač pikantiškų scenų.

Aistros apimtos poros seksu užsiima laiptinėje. Jos pamiršta, kad viešoje vietoje taip elgtis draudžiama.

Tačiau intymiais momentais poroms būna nesvarbu ir tai, kad gali bet kada užklupti kaimynai. Nekreipiama net dėmesio, kad patalpas stebi kameros.

Meilei netrukdo ir purvinos laiptinių grindys ir laiptai – gulamasi ant jų.

"Tokie atvejai nėra dažni, bet tikrai pasitaiko. Jei vaizdas stebimas tiesiogiai, kviečiamas ekipažas, kuris važiuoja į vietą, nes tai – viešosios tvarkos pažeidimas", – pabrėžė vadovas.

Seksu laiptinėse užsiiminėja ir tų pačių namų, kur įrengtos kameros, gyventojai. Vienas atvejų, kai moteris ir vyras, abu avintys šlepetėmis, po visko grįžta į savo butą.

Taip pat užfiksuota, kaip pora lytiškai santykiauja dešimtajame aukšte, kur yra išėjimas ant stogo, o tuo metu aukštu žemiau namo su vaikais grįžta kaimynai.

Bandė slėpti veidus

Iš vaizdo įrašų matyti, jog kai kurių žmonių visiškai neglumina, kad laiptinė vieša vieta.

Viena pora ramiai ateina, įsitaiso ant laiptų, glamonėjasi, užsiima seksu.

Dėl tokio savo elgesio jiems teko aiškintis atvykusiam saugos tarnybos darbuotojui.

Buvo atvejis, kai moteris ir vyras po visko pakėlė akis į viršų ir pamatė kameras. Jie suskubo slėpti veidus ir bėgti iš laiptinės.

"Sunku pasakyti, kodėl taip elgiamasi. Gal namie yra vaikų, gal nori daugiau adrenalino. Tačiau reikėtų pagalvoti ir apie kitus. Kas būtų, jei viską pamatytų kažkieno vaikas?" – retoriškai klausė tarnybos vadovas.

G.Jankauskas akcentavo, kad įrašai sistemoje saugomi 30 dienų. Tad bet kuris kaimynas, peržiūrėdamas užfiksuotą medžiagą, netyčia gali pamatyti intymias akimirkas.

Keistai nuteikia ir toks vaizdas, kai gyventojas išeina iš savo buto, atsistoja laiptinės kampe ir šlapinasi.

Tarnybos darbuotojas paaiškino vaikinui, kad taip elgtis nedera. Kameros užfiksavo, iš kurio buto jis išėjo.

Laiptinė – vieša vieta

Laiptinės vaizdo kameromis nėra stebimos slapta. Apie tai informuojami ne tik gyventojai, bet ir svečiai.

Ant namo matomoje vietoje yra pakabinta lentelė. Joje nurodyta, kad namą stebi vaizdo kameros.

"Kartais atrodo, kad žmonės net įtaria, jog įrengtos kameros, nors niekas neslepiama. Gal mano, kad kameros neveikia?" – svarstė vadovas.

Saugos tarnybos atstovai pabrėžė, kad užfiksuota informacija dalijasi tik tais atvejais, kai yra viešosios tvarkos pažeidimai, nusikaltimai.

Medžiaga pateikiama policijos pareigūnams ar visuomenei, siekiant padėti nustatyti kaltus asmenis.

"Keista, kad kai kurie elgiasi, nepaisydami jokių moralės, etikos normų, daro viešosios tvarkos pažeidimus", – stebėjosi atstovai.

Pabrėžiama, kad laiptinė yra vieša vieta. Tad girtauti, rūkyti, svaigintis, dergti, tenkinti lytinę aistrą joje draudžiama. Už tokį elgesį gresia nuobaudos.

Kameros tikrai drausmina. Vieną ar kitą kartą išprašyti narkomanai, vandalai, seksu užsiiminėjančios porelės daugiau nebegrįžta.

"Kai kurie žmonės po kiek laiko pradeda abejoti, ar kameros dar reikalingos, nes nieko blogo nebevyksta. Tačiau jos išties drausmina pažeidėjus", – teigė saugos tarnybos atstovai.

Klaipėdos rajone – negirdėta iki šiol vagystė. Nusikaltėliai nusitaikė į saulės baterijas.

Sekmadienį iš ryto pastebėta, kad laukuose netoli Jakų žiedo apvogtas saulės baterijų parkas. Dingo 22 saulės baterijų inverteriai, vadinami keitikliais. Jie įvertinti 220 tūkst. litų.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį triskart suveikė apsaugos signalizacija. Saugos tarnybos „G4S“ darbuotojai buvo nuvykę prie saulės baterijų parko, tačiau vagių nepastebėjo.

Ryte, kai buvo konstatuota, kad įvykdyta vagystė, pareigūnai rado automobilių pėdsakus, vedančius iš šios vietos. Nusikaltėliai pagrobė ne visus čia įrengtų baterijų keitiklius. Išmontuoti tvarkingai įrenginius jie nesivargino, tiesiog nukirpo laidus ir pagrobė brangias detales.

Kol kas pareigūnai nelinkę komentuoti tyrimo. Teigiama, kad pajūrio krašte iki šiol saulės baterijų vagys nesiaubdavo.