Velykoms daržovių nepritrūksime

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė sako, kad ankstyvosios bulvės, kaip visada, pirmiausia pasodinamos Kėdainių rajone, ūkininkų Sauliaus Dambrausko ir Rimanto Žebarausko ūkiuose.

Ne išimtis ir šiemet – jų laukuose sėklos jau sugulusios į vagas ir pridengtos agroplėvele. Kitas daržoves dar per anksti sodinti, kol kas gamtos sąlygos netinkamos.

Senojo derliaus daržovių dar yra ūkininkų aruoduose, nors morkų jau greitai pristigs. Tačiau, tikina I. Lukoševičienė, svogūnų, burokėlių ir bulvių Velykų stalui tikrai užteks.

„Iki naujojo derliaus savų daržovių pritrūksime, viską lemia tai, kad neturime pakankamai daržovių saugyklų“, – aiškino LDAA direktorė.

Indrė Lukoševičienė: atsiranda daug naujų kenkėjų, kuriems naikinti neturime priemonių. Neturime priemonių ir kovai su bulvių kenkėjais spragšiais. Augalų apsaugos priemonių kasmet mažėja. Partnerio nuotr.

Fiktyvūs augintojai

Na, o moliūgų vidaus rinkoje jau seniai ir nuolat trūksta, nors jų deklaruojama labai dideli plotai, būta ir 1 300 ha. Visa bėda, kad moliūgai yra tos daržovės, kurios dažniausiai auginamos fiktyviai, tik dėl susietosios paramos. LDAA nuolat stebi situaciją ir kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją, į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad būtų sustiprinta tokių ūkių patikra.

„Situacija kažkiek stabilizavosi 2023 m., kai už moliūgus buvo panaikinta susietoji parama, tačiau šiemet ji vėl gali grįžti, todėl ir vėl reikia stebėti deklaravimo rezultatus, rinką, dirbti, kad būtų sugriežtinta patikra“, – sakė I. Lukoševičienė.

Paradoksas: deklaruojama tūkstančiai hektarų auginamų moliūgų, tačiau vidaus rinkoje jų trūksta. Partnerio nuotr.

Panaši situacija Lietuvoje yra ir su krapais. Tai – daržovė, taip pat nereikalaujanti ypatingos priežiūros, todėl ir jos auginimu galima prisidengti siekiant neteisėtos paramos. 2022 m. susietoji parama jiems nebuvo mokama.

„2022 m. buvo deklaruota 77 ha krapų plotų, o 2023 m., kai vėl atsirado parama, plotai jau pasiekė 108 ha, – sakė pašnekovė. – Situaciją stebi ir jau etatiniai tapę piktnaudžiautojai ir į ją greitai reaguoja. Tai daugiausia mūsų asociacijai nepriklausantys ūkininkai.“

Atsiranda naujų kenkėjų

Lietuvoje klimatas šiltėja, atsiranda daugiau naujų, šiltiesiems kraštams būdingų kenkėjų ir tai pirmiausia pajunta augalininkystės sektorius. Problemos dėl klimato kaitos neaplenkia ir daržovių augintojų.

„Atsiranda daug naujų kenkėjų, kuriems naikinti priemonių neturime, – sakė I. Lukoševičienė. – Neturime priemonių ir kovai su bulvių kenkėjais spragšiais, kurių lervos telkiasi žemėje, prie bulvių šaknų ir jas graužia. Augalų apsaugos priemonių kasmet mažėja.“

Rykštė: augalų apsaugos priemonių Lietuvoje kasmet vis mažėja, tad ūkininkams vis sunkiau kovoti su kenkėjais. Partnerio nuotr.

Apsaugos priemonių tiekėjai, pardavėjai nesuinteresuoti įregistruoti ir parduoti Lietuvoje naujų priemonių, nes čia labai maža rinka, neapsimoka.

Tad daržininkai, sodininkai, grūdų augintojai verčiasi kaip kas išmano.

Bulvės startuoja pirmos

Bene pirmieji Lietuvoje ankstyvąsias bulves pasodina Kėdainių, Klaipėdos rajonų, Suvalkijos ūkininkai. Nors žemė atrodo gerokai drėgna, tačiau ūkininkai sako priešingai – tai tik viršutinis sluoksnis, giliau žemė visai sausa.

Pirmąsias bulves į vagas ūkininkas S. Dambrauskas sumetė kovo 7-ąją. Tad kada gi ragausime? „Birželio 3 d., – iš karto patikino bulvių augintojas. – Tą dieną pradėsime kasti, tad iš karto atsiras prekybos centruose ir turguje.“

Skanumėlis: bulvės yra viena iš penkių labiausiai lietuvių mėgstamų vietinių daržovių. Partnerio nuotr.

„Šiemet sudaiginome 120 t sėklinių bulvių, kurių dalį užsiauginame patys, didesnę dalį atsivežame iš užsienio. Tai daugiausia vokiškų veislių bulvės, – pasakojo bulvių augintojas. – Šis kiekis užims apie 40 ha, šiuo metu jau pasodinta apie 20 ha, dalis uždengta dviem plėvelėmis, dabar jau dengia viena.“

Taip anksti sodindami bulves ūkininkai nori, kad susijungtų bulvių vartojimo ciklas – tik baigiasi senas derlius ir jau valgome naują.

Pietų Europos gyventojai bulves kasmet kasa beveik iki gruodžio, o praėjusį rudenį dėl gausaus lietaus darbai sustojo lapkritį, derlius liko žemėje, po vandeniu. Tad bulvių Europa pritrūko.

 

Šiemet bus brangesnės

S. Dambrauskas, kaip, beje, ir dauguma šalies bulvių augintojų, didžiąją dalį derliaus eksportuoja. Eksportuoja ir praėjusių metų derliaus bulves, nes šiemet Europoje jos labai brangios. Praėjusių metų rudenį daugumą Europos šalių vargino liūtys. Pietų Europos gyventojai bulves kasmet kasa beveik iki gruodžio, o praėjusį rudenį dėl gausaus lietaus darbai sustojo lapkritį, derlius liko žemėje, po vandeniu. Tad bulvių Europa pritrūko.

„Tai palanki situacija Lietuvos ūkininkams, – sakė S. Dambrauskas, – tad praėjusių metų derliaus likučiai išvažiuos į užsienį, o mūsų valgytojams ūkyje liks 1 tūkst. t.“

Eksportuoti bulves labiau apsimoka visuomet, nes mokama kur kas brangiau nei čia superka prekybininkai. „Mums prekybininkai moka po 0,35 cento, o jums parduoda po 0,79 cento, – paaiškino pašnekovas.

Bulvės, diktuojant Europos rinkos tendencijoms, ir Lietuvoje brangs. Tiesa, pasak ūkininko, tai nieko bendro neturi su energijos ištekliais. Jų kaina stabilizavosi. „Trąšos netgi atpigo, pabrango tik plėvelė, kiti priedai, kuriuos naudojame tokiam ankstyvam bulvių auginimui, – pasakojo S. Dambrauskas. – Labiausiai pabrango sėklos. Mes naudojame geras, sertifikuotas sėklas, o jos brangios.“

Verčiasi kaip gali

Kad Lietuvoje nėra pakankamo spektro augalų apsaugos priemonių, patvirtina ir S. Dambrauskas.

Saulius Dambrauskas: šiemet sudaiginome 120 t sėklų, kurių dalį užsiauginame patys, didesnę dalį atsivežame iš užsienio. Tai daugiausia vokiškų veislių bulvės. Partnerio nuotr.

„Lenkai turi daug daugiau, o pas mus labai maža rinka, niekam neapsimoka čia įregistruoti naujų priemonių, – I. Lukoševičienei antrino ūkininkas. – Kažkaip verčiamės, mūsų dirva išdirbta, jau savaime mažiau tų spragšių. Ir Kolorado vabalai nepadaro per daug žalos.“

Dabar ūkio šeimininkas žvalgosi į kitą dalį žemės, ar jau pakankamai sausa svogūnams, nes pagal laiką jau būtų galima sėti.

Kaip atpažinti bulves?

Lietuviai mėgsta bulves, jos vienos iš mėgstamiausių daržovių penketuko. Dar svogūnai, morkos, burokėliai ir kopūstai. Vėlyvą pavasarį pirkėjai jau ima žvalgytis turguje šviežių lietuviškų bulvyčių. Kaip nusipirkti tikrai lietuviškų skanių bulvyčių? Kaip žinoti, kad mokėdami nemenką kainą neįsigysime atvežtinių?

„Mano vienas draugas kartą sustojo pakelėje nusipirkti šviežių bulvių, – apgaulės istoriją pasakojo S. Dambrauskas. – Klausia, ar lietuviškos? Jam atsako: Dambrausko. O jis gi žino, kad aš dar bulvių nekasu.“

Taigi nebūtinai, ką sako pardavėjas, yra tiesa. Bulvių augintojas pataria apžiūrėti pačias bulves.

„Lietuviškos yra labiau ovalios formos, pavyzdžiui, afrikietiškos pailgos, – patarė ūkininkas. – Lietuviškų bulvių odelė turi būti plona, minkšta, vietomis šviežiai nusilupusi, o atvežtinių, ir dar iš taip toli, dažniausiai būna stora oda, tvirta, nes bulvės jau seniai nukastos, ilgai vežtos. Sunkiau atskirti iš Bulgarijos ar Graikijos atvežtas, tačiau jeigu jau pamatote aplipusias raudonu moliu, būkite tikri – tai tikrai nelietuviškos bulvytės.“

Pasipiktino projektu

Antradienio vakarą būrys kauniečių susirinko prie Kauko laiptų, kurie tik praėjusią savaitę virto statybų aikštele. Žmonės atsinešė plakatų, „Stop“ juostų, ant pažymėtų medžių užklijavo popierines rankas ir užrašus „Tuoj mane žudys“. Menininkas Vytenis Jakas ant pažymėtų medžių dažais nupaišė širdutes ir taip siekė atkreipti dėmesį į tai, jog rekonstrukcijos projekte numatyta nukirsti dalį čia augančių medžių. Anot piketuotojų, medžiai turi būti išsaugoti ir visi pakeitimai turi būti daromi neliečiant sveikų želdinių, o ar medį reikia kirsti, turi įvertinti dendrologai.

„Mes čia dalyvaujame priverstine tvarka. Kauko laiptai visiems kauniečiams svarbūs. Problema ne tame, kad mes nenorime, kad būtų nupjautas vienas ar kitas medis, o problema, jog yra nesiskaitoma su visuomene. Yra tam tikra tvarka, kaip turi būti tvarkomi paveldo objektai. Be to, želdinių įstatyme nurodyta, kad jie tvarkomi įvertinus jų santykį su aplinka ir tai turi spręsti specialistai. Jei yra ginčas dėl želdinių būklės, privalo būti atlikta ekspertizė“, – prie Kauko laiptų kalbėjo medžius ginantis advokatas Saulius Dambrauskas.

Jis ragino žmones pasirašyti ant jo parengto dokumento. Kauno miesto savivaldybės protestuotojai prašo parengti želdinių pertvarkymo projektą, poveikio aplinkai vertinimą, atlikti Kauko laiptų medžių ekspertizę, o tik tuomet vykdyti kirtimo ar genėjimo darbus.

Bus kertami tie medžiai, kurie yra virš inžinerinių tinklų. Čia protestuotojai apglėbė uosialapius klebus, kurie invaziniai. Juos ir Aplinkos ministerija naikinti yra nusprendusi.

Gyventojai – už

Vietos gyventojai laikėsi priešingos nuomonės nei piketuotojai ir tikino, kad medžius pjauti būtina, nes jie ne tik užstoja šviesą, bet taip pat ir gadina patiestas komunikacijas, todėl vanduo išplovė pačius Kauko laiptus.

„Tie, kurie čia gyvena, tik prašome netrukdyti ir leisti tvarkyti. Mes tiek metų čia turime šabakštynus po langais, kur šlapinasi alaus prisigėrę paaugliai. Dabar juk palieka penkis gražius medžius. Išpjauna tuos, kurie patys užsisėjo ir neturi jokios vertės. Čia esantiems medžiams jau virš 70 metų, ar tikrai turi būti toks jų tankis ir jie turi būti kaip šabakštynai. Juos reikia retinti ir žeminti“, kalbėjo vietos gyventoja Giedrė Sabaliauskienė.

„Bus kertami tie medžiai, kurie yra virš inžinerinių tinklų. Čia protestuotojai apglėbė uosialapius klebus, kurie invaziniai. Juos ir Aplinkos ministerija naikinti yra nusprendusi. Šie medžiai yra pačios didžiausios šiukšlės“, – kalbėjo Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas.

Be to, žmonės tikino, kad seniau ant Kauko alėjos nebuvo iš viso medžių, jie bet kokia tvarka susodinti tik sovietmečiu. Čia gyvenanti G.Sabaliauskienė net atsinešė istorinę knygą, kurioje yra jos mamos mažos nuotrauka ties Kauko laiptais nuotraukoje matyti, kad įrengiant šią Žaliakalnio vietą medžių nebuvo.

„Čia buvo rankomis paklotas akmenimis grįstas kelias. Mano mama iki mirties čia gėlytę vis augindavo, nes buvo sentimentai, ir tik sovietmečiu tuos medžius pasodino, nors nebuvo jokio supratimo, kaip tai daryti. Visi kaukiečiai ėjome, tarėmės, buvo trys susirinkimai, nubalsavome, architektai visus mūsų norus užrašė. Dabar ateina čia Dambrauskai sau dividendus susirinkti, čia dabar yra tik politinis kontekstas ir jie negirdi, ką sako vietos žmonės“, – sakė moteris, dar vylusi įrodyti piketuotojams, kad rengiant projektą buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę.

Kas pasikeis?

„Kauno diena“ primena, kad praėjusią savaitę pradėta ilgai laukta Kauko laiptų rekonstrukcija, kurios metu seną virš laiptų esantį baseiną pakeis iš žemės trykštantys fontanai, o šlaite bus įrengtas amfiteatras.

Viršutinėje Kauko laiptų terasoje tarpukariu buvo trijų lygių baseinas. Sovietmečiu jis buvo pertvarkytas ir iki šių dienų išliko toks pats. Kauno miesto savivaldybė skelbė, jog vietoje neišvaizdaus ir savo funkcijos neatliekančio darinio visa aikštė bus išgrįsta granitine danga, į kurią bus integruoti fontanai.

Prie Aukštaičių gatvės esančiame šlaite bus pastatyti betoniniai suolai, kurie suformuos amfiteatro erdvę. Į ją ves akmens skaldos takelis. Visoje tvarkomoje teritorijoje numatoma įrengti vienodo dizaino suoliukus ir šiukšliadėžes. Laiptus apšvies 4 metrų aukščio šviestuvai, išdėstyti abejose tako pusėse. Tokio paties tipo šviestuvai bus įrengti ir Kauko alėjoje. Šviesa kris tiek ant gatvės, tiek ir ant šlaito.

Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, rekonstruojant vieną gražiausių tarpukario statybos objektų bus išsaugotos autentiškos granitinės laiptų pakopos, o turėklai – restauruoti. Rekonstrukcija palies ir esamus fontanėlius su aikštelėmis, jie bus sutvarkyti ir apšviesti.

Baseino zonoje, tarp fontano ir laiptų, projektuotojai numatė įrengti tris nerūdijančio metalo, blizgaus paviršiaus rutulius. Interaktyvūs elementai galės suktis aplink savo ašį, ant jų bus galima užlipti ar atsisėsti.

„Tikrai bus dienų, kai objekte pluš 30-40 žmonių vienu metu. Darbus pradedame nuo senosios dangos ardymo. Balandį norime išardyti laiptus, kurių pakopas privalome išsaugoti. Tuomet pradėsime įrenginėti nuotekų ir vandentiekio tinklus. Didžiausias iššūkis – senojo baseino transformacija į aikštę su trykštančiais fontanais“, – kalbėjo darbus vykdančios bendrovės „HSC Baltics“ projektų vadovas Vaidas Šimkūnas.

Apatinėje Kauko laiptų dalyje planuojamas gėlynas. Dėl erozijos poveikio bus tvarkomi ir Kauko laiptus juosiantys šlaitai. Jie bus padengti geotekstiliniais dembliais, juos užpilant juodžemiu ir užsėjant veja.

Užkliuvo „Laisvė“

Ko gero labiausiai aptarinėjamas Kauno bienalės akcentas – J. Zikaro „Laisvės“ paminklas, stovintis Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Menininkas iš Japonijos Tatzu Nishi aplink paminklą uždėjo dėžę, tad lankytojai gali užlipti pastoliais ir iš arti pažvelgti į Laisvės alėja. 

Visuomenėje ši meninė išraiška sukėlė įvairių minčių. Vieni džiaugėsi galimybe pamatyti paminklą iš arti ir neįprastoje aplinkoje – sovietinėje virtuvėje, kur apie laisvę buvo galima kalbėti tik pažnibždomis. Kiti kauniečiai piktinosi, kad taip išniekintas pats paminklas. Ypač daug nepasitenkinimo pasklido artėjant Lietuvos kariuomenės 99-osios atkūrimo metinėms, kurios minimos lapkričio 23 dieną. 

Trečiadienį ryte užfiksuota, jog paminklą juosiančios laikinosios sienos išpaišytos užrašais „Laisvė Laisvei“, „Lašas Laisvės“ ir kitais. Kauno bienalės atstovai kreipėsi į Kauno Vyriausiąjį policijos komisariatą. Pradėtas tyrimas dėl vandalizmo.

„Apie 11 val. žmonės atėjo dirbti ir pamatė tuos užrašus. Chuliganus nufilmavo viena iš televizijų. Tai vertinu kaip chuliganizmą. Apie šį įvykį informuosime ir instaliaciją sukūrusį menininką. Toks elgesys gali būti su bet kuo susijęs, ne tik su Kariuomenės atkūrimo diena, bet ir su kitokios nuomonės reiškimo būdais. Tik yra labai keista, kai projektui, kuriam suteikti visi leidimai, nuo kultūros paveldo iki savivaldybės, kitokios nuomonės reiškimas yra pateikiamas tokiu chuliganišku būdu. Niekas nedraudžia jiems taip pat gauti leidimus ir civilizuotai išreikšti savo nuomonę“, – apie įvykį pasisakė Kauno bienalės vadovė Virginija Vitkienė.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno bienalės turto sugadinimo. Kol kas negaliu pasakyti, kokios bus pritaikytos sankcijos. Mano nuomone, tai buvo nuomonės reiškimas, kuris peržengė ribas. Kadangi užrašus paišė ir advokatas, tai galima sakyti, kad tai buvo jo teisinis neišprusimas“, – komentavo Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Egidijus Plauska.

Nesuprantamas poelgis

V.Vitkienė tikino, kad užpaišytos sienos bus nuvalytos ir kūrinys bus atstatytas į pradinį jo stovį. Ketvirtadienį užrašų jau nebuvo.

Kauno bienalės vadovė sakė, kad ir kiti objektai yra šiek tiek apgadinti, tačiau nekelia pasipiktinimo, nes žala padaryta gamtos arba ten, kur galimybė niokoti kūrinius buvo numatyta iš anksto. Štai Santakoje dėl to kaltas pakilęs vanduo, o Sąjungos aikštėje menininkai specialiai sukūrė tokią instaliaciją, kuri gali būti kažkiek gadinama dėl supančios aplinkos.

Tai buvo nuomonės reiškimas, kuris peržengė ribas. Kadangi užrašus paišė ir advokatas, tai galima sakyti, kad tai buvo jo teisinis neišprusimas.

„Kadangi kūriniai yra viešosiose erdvėse, vienokia ar kitokia žala jiems nutinka. Sąjungos aikštėje kūrinys yra pats apie nykimą, o pati erdvė taip pat yra ganėtinai vandalizuota, tad vienas iš kūrinių taip pat yra apgadintas ir gadinamas reguliariai, bet menininkas tai numatė kaip kūrinio natūralią integraciją. Tuo tarpu tokioje gerbtinoje vietoje kaip Karo muziejaus sodelis kūrinys nėra iššaukiantis ir nesiekia provokuoti tokioms akcijoms. Kūrinys neatitveria Laisvės nuo žmonių, o kaip tik kviečia pabūti su Laisve. Tokią galimybę Lietuvos žmonės turi tik du mėnesius, nes tai baigsis kartu su bienalės uždarymu“, – situaciją aiškino V.Vitkienė.

Nesuprantamu poelgiu stebėjosi ir istorikas Arvydas Pakštalis. Jis savo socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje pasidalijo užpaišyto „Laisvės“ paminklo nuotraukomis ir tikino, kad nelaisvi tik tie žmonės, kurie taip terlioja ant sienų.

„Vizualiai – man negražu. Etiškai – apgailėtina (kelia gailestį paklydusio šunyčio dalia). Politiškai – tuščiažodžiavimas, ne laiku ir ne vietoje“, – po istoriko įrašu komentavo kitas soc. tinklo vartotojas Augustas R.

Siekė išlaisvinti?

Ant Kauno bienalės kūrinio žodžius išpaišę kauniečiai tai padarė visai nesislėpdami. Priešingai – į savo akciją jie pasikvietė žurnalistus ir išdidžiai pranešė apie savo sumanymą.

„Tai, kas čia yra uždaryta, labai tapatu su tuo, kaip laisvės turėtumėme ieškoti savo viduje. Nuo to ir prasideda laisvė. Tai yra išėjimas iš uždaros erdvės, siekis kvestionuoti patį laisvės žodį“, – „Init“ televizijai kalbėjo žodžius ant „Laisvės“ paminklo rašęs menininkas V.Jakas.

V. Jakas (kairėje) ir S. Dambrauskas (dešinėje)/ "Facebook" nuotr.

„Mes supratome šitą „Laisvės“ įtraukimą į dėžę kaip tam tikrą iššūkį. Žmonės tai priima skirtingai. Vieni ateina pažiūrėti „Laisvei“ į akis. Mes esame ta pilietinės visuomenės dalis, kuri mano, jog „Laisvė“ turi būti laisva, todėl į tokį meną reflektuojame būtent taip. Galvoju, kad menininkas būtų nusivylęs, jei jo šitas iššūkis nebūtų išgirstas“, – „Init“ televizijos reportaže antrino advokatas S.Dambrauskas.

Tiek V.Jakas, ties S.Dabmbrauskas yra aktyvūs medžių gynėjai, nubausti už tai, jog A. Smetonos alėjoje trukdė pjauti medžius ir neklausė policijos įsakymų pasitraukti už STOP juostos. Neatmetama, kad toks išsišokimas ant „Laisvės“ paminklo yra nukreiptas ir į medžių pjovimo problemą Kaune, taip siekiama parodyti, kad ne visų nuomonės yra girdimos ir gali laisvai skambėti.

Kauno bienalės kūrinius visame mieste galima aplankyti iki lapkričio 30 dienos.