-
Kokio pažymio nusipelnė pareigūnai už namų darbus gaujų bylose? 33
Daug triukšmo dėl nieko?
Kaip jau rašyta, ne per seniausiai prokurorai patys pasiūlė paleisti į laisvę daugiau kaip ketverius metus be nuosprendžio už grotų laikytus „Kamuolinių“ lyderius skiriant jiems pusės milijono arba 350 tūkst. eurų užstatus ir uždedant elektronines apykojes bei paimant dokumentus.
Nors prieš šešerius metus, kai tokį patį sprendimą priėmė „Agurkinių“, kurie taip pat kaltinti susibūrę į ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas, prokuroras šias nutartis apskundė. Tuomet iš suėmimo buvo paleisti taip pat keturi "Agurkinių" lyderiai, laikyti už grotų be nuosprendžio daugiau kaip pusketvirtų metų.
Prašydamas sugrąžinti juos už grotų, tada prokuroras teigė, kad šios teismo nutartys nepagrįstos, nes byla susijusi su organizuotu nusikalstamumu, kuris kelia grėsmę visuomenei.
Apeliacinis teismas prokuroro prašymą tada patenkino. Ir už 30 tūkst. eurų užstatus laisvę atgavę agurkiniai vėl turėjo keliauti į įkalinimo įstaigą.
Čia šneka tie, kurie nesugeba parengti teismui bylos, todėl šis priima išteisinamąjį nuosprendį. Ypač dažnai dėl to skundžiasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Vienu iš pagrindinių Apeliacinio teismo argumentų, priimant tokį sprendimą, buvo teiginys, kad šios bylos atveju ilgas kaltinamųjų sulaikymas pateisinamas viešuoju interesu. Nors Klaipėdos apygardos teismas, kurio nutartys buvo panaikintos ir „Agurkinių“ branduolys su Sauliumi Velečka priešakyje vėl buvo grąžintas už grotų, paleisdamas šiuos į laisvę, buvo užsiminęs, kad pakankamai ilgas kaltinamųjų suėmimo termino tęsimas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Jau nekalbant apie tai, kad tai gali būti vertinama ir kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.
Apeliaciniam teismui grąžinus tada vos porą savaičių laisvėje išbuvusius „Agurkinių“ lyderius už grotų, jie liko suimti iki pat nuosprendžio, kuris buvo paskelbtas tik po pusantrų metų – 2017-ųjų pabaigoje, t.y. už pusketvirtų metų po šios bylos perdavimo Klaipėdos apygardos teismui, surengusiam iš viso 41 posėdį. Ši byla jam buvo perduota, praėjus pusantrų metų po nuteistųjų sulaikymo. Ir visas jų už grotų iki nuosprendžio išbūtas laikas buvo įskaičiuotas į teismo skirtas bausmes. O Apeliacinis teismas, nuolat atmetinėjęs jų skundus dėl suėmimo pratęsimo, šias bausmes vėliau dar sugriežtino. Pavyzdžiui, S.Velečkai, kuriam ir taip Klaipėdos apygardos teismas buvo skyręs griežčiausią bausmę, - dar trejais metais įkalinimo, t.y. iki septyniolikos metų ir šešių mėnesių.
Rezultatas: į bausmę įskaičiavus suėmimą iki nuosprendžio, paskelbto prieš puspenktų metų, „Agurkinių“ lyderis S.Velečka jau yra atbuvęs beveik du trečdalius jam skirto įkalinimo laiko. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Iškalbinga metamorfozė
Kreipdamiesi ne per seniausiai į Kauno apygardos teismą su prašymu paleisti „Kamuolinių“ lyderius su Giedriumi Janoniu priešakyje iš suėmimo, prokurorai jau teigė, kad tokį sprendimą priėmė atsižvelgę į Apeliacinio teismo nuomonę, jog jie laikomi už grotų jau nepateisinamai ilgai ir tai pažeidžia jų teises. Tai buvo konstatuota, Apeliaciniam teismui net du kartus sutrumpinus Kauno apygardos teismo šiems "Kamuolinių" atstovams skirtą eilinio suėmimo pratęsimo terminą.
Tai kas gi atsitiko, kad Apeliacinis teismas, o tuo pačiu - ir prokurorai, pastaruoju metu taip kardinaliai pakeitė savo nuomonę dėl galimybės laikyti garsiausius šalies organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovus už grotų iki nuosprendžio?
Vienas iš atsakymų – 2019-ųjų kovą, beje, dar iki Apeliaciniam teismui sugriežtinant bausmes agurkiniams, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) paskelbtas sprendimas priteisti minėtiems keturiems jų atstovams, kurie Klaipėdos apygardos teismo sprendimu dviem savaitėms buvo ištrūkę į laisvę, iš Lietuvos valstybės po 6 600 eurų už beveik penkerius metus trukusį jų suėmimą, pažeidusį jau minėtas jų teises. Nors S.Velečka su sėbrais prašė po 40 tūkst. eurų kompensacijos.
„Teismas laikosi nuomonės, kad nei bylos sudėtingumas, nei faktas, jog ji susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti tokios trukmės sulaikymo kaip šiuo atveju“, – taip tada EŽTT argumentavo tokį savo sprendimą.
Pamokų rezultatai
Minėtu EŽTT teiginiu savo pranešime apie G.Janoniui ir dar trims jo sėbrams ne per seniausiai Kauno apygardos teismo skirtas švelnesnes kardomąsias priemones už suėmimą rėmėsi ir šio teismo atstovė.
Kaip jau rašyta, G.Janonis buvo paleistas už septyniolika kartų mažesnį (30 tūkst. eurų) užstatą, nei prašė prokurorai, uždedant jam pusei metų elektroninę apykoję ir paimant dokumentus. Deividas Čereška – už 20 tūkst. eurų užstatą tokiomis pačiomis sąlygomis, o Genadijui Borisovui vartai į laisvę tokiomis pačiomis sąlygomis buvo atverti už 10 tūkst. eurų užstatą. Šis neskirtas tik Tomui Gaidankai, pareiškusiam, kad neturi galimybės susimokėti jokio užstato, tačiau jis vis tiek paleistas iš suėmimo tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti „Kamuolinių“ atstovai.
Antausis: „Kamuolinių“ lyderis G.Janonis buvo paleistas į laisvę už septyniolika kartų mažesnį užstatą, nei siūlė galimas jo pajamas iš nusikalstamos veikos suskaičiavę prokurorai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Prokurorai, neslėpdami nusivylimo tokiomis Kauno apygardos teismo nutartimis, dar bandė jas apskųsti Apeliaciniam teismui. Tačiau šis jų skundus atmetė.
Dar vienas teismo sprendimas, apie kurį užsimena prokurorai, vardydami, kas taip pakeitė jų nuomonę, anksčiau skundus agurkinių paleidimą iš suėmimo, o dabar – patiems prašant paleisti iš jo kamuolinius, yra pernai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuriam agurkiniai skundė Apeliacinio teismo jiems sugriežtintas bausmes, nutartis.
Ja, pripažinus, kad teisinis procesas prieš „Agurkinius“ buvo pernelyg ilgas – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šios Aukščiausiojo Teismo nutarties praėjo daugiau kaip dešimt metų, nuspręsta kompensuoti pažeistą „Agurkinių“ teisę į per įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimą, sušvelninant jiems Apeliacinio teismo sugriežtintas bausmes.
Pavyzdžiui, S.Velečkai ji sušvelninta pusantrų metų – iki šešiolikos metų įkalinimo. Ir, įskaitant į šią bausmę jo suėmimą iki nuosprendžio, „Agurkinių“ lyderis, esantis už grotų jau pusdešimtų metų, beveik du trečdalius jos jau yra atlikęs.
Problemų kamuolys
„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijo byla, kurią sudarė 424 tomai, buvo perduota Kauno apygardos teismui šiemet kovą, t.y praėjus beveik ketveriems metams po jo narių sulaikymo, arba ikiteisminis „Kamuolinių“ nusikaltimų narpliojimas užtruko vos ne trigubai ilgiau nei „Agurkinių“.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Tačiau, anot teisėsaugininkų, šių bylų negalima lyginti vien dėl skirtingų jų dydžių ir tyrimų apimties. „Agurkinių“ byloje, po kurios baigties, pašnekovai teigia atlikę visus privalomus namų darbus, prieš teismą stojo trylika kaltinamųjų. „Kamuolinių“ byla perduota Kauno apygardos teismui su 59 kaltinamaisiais. Be to, „Agurkiniai“ vykdė nusikaltimus devynerius metus – nuo 2005 iki 2014 m. O „Kamuoliniams“ pareikšti kaltinimai dėl padarytų nusikaltimų apima devyniolikos metų laikotarpį – nuo 1999 iki 2018 m.
Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje, ne paskutinį vaidmenį suvaidino prasidėjusi pandemija su visais savo suvaržymais ir bendradarbiavimo su kolegomis užsienyje esamomis sąlygomis problemos. O labai daug veiksmų šioje byloje buvo atliekama užsienyje, kur „Kamuoliniai“ taip pat darė nusikaltimus, – reikėjo gauti iš ten duomenis. Ir tai užėmė daug laiko – parašyti, išversti, sulaukti atsakymo, vėl jį išversti, galiausiai išanalizuoti.
Prokurorai neslepia, kad jų prašymas paleisti „Kamuolinių“ lyderius iš suėmimo susijęs ir su šio nusikalstamo susivienijimo bylos nagrinėjimo perspektyvomis teisme, turint galvoje ir „Agurkinių“, ir „Daktarų“ teismo procesų patirtį. Jau beveik keturi mėnesiai, kai Kauno apygardos teismas gavęs šią "Kamuolinių" bylą, tačiau pirmasis jos posėdis planuojamas tik lapkritį.
„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylą rengę teisėsaugininkai neslėpė ir savo nusivylimo, kad Kauno apygardos teismas nesugebėjo ligi šiol išnagrinėti dar 2019-ųjų spalį jiems perduotos iš šios bylos išskirtos jos dalies su septyniolika kaltinamųjų. O, pagal pašnekovų planą, ją išnagrinėjus, „Kamuolinių“ lyderiai, kuriuos dabar teko paleisti į laisvę, jau turėjo atlikti minėtoje byloje, įstrigusioje Kauno apygardos teisme jau beveik trejus metus, skirtas bausmes. Nors teismas, savo ruožtu, taip pat linkęs teisintis pandemijos sukeltais sunkumais nagrinėjant šią bylą.
„Mūsų įstatymai yra nepritaikyti didelėms byloms ir nusikalstamų susivienijimų tyrimui“, – galiausiai reziumavo teisėsaugininkai, turėdami galvoje ne tik ilgus teismų procesus, kurių trukmė vėliau atsiliepia bausmėms, bet ir nerealius galimo suėmimo terminus. Pašnekovų teigimu, dėl šių metai iš metų besitęsiančių problemų jiems teko labai skubėti ir tiriant „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo veikas.
Negailėjo kritikos
Po tokių teisėsaugininkų pareiškimų „Kauno diena“ kreipėsi į ketvirtą kadenciją Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, jeigu ne jo pirmininku, tai - pavaduotoju, dirbantį Stasį Šedbarą (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.).
Parlamentaro klausėme, ar jam žinoma pareigūnų iškelta problema, kurią apnuogino „Daktarų“, „Agurkinių“ ir „Kamuolinių“ bylos? Ar ketinama ką nors daryti? O gal esami įstatymai yra tobuli, bet problemos – kitur?
Politikas žodžių į vatą nevyniojo: „Aš manau, kad visos problemos yra dėl įstatymų taikymo. Juos greitai galime pakeisti. Ir, jeigu kažkas turi dėl to pasiūlymų, mes visada jiems atviri.
Tačiau jokių pasiūlymų dėl jūsų minėtos problemos sprendimo nesame sulaukę. Čia šneka tie, kurie nesugeba parengti teismui bylos, dėl to šis priima išteisinamąjį nuosprendį. Ypač dažnai dėl to skundžiasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Teismui reikia įrodymų. Ir jam visiškai nesvarbu, ar kaltinamasis buvo parodytas per televiziją su antrankiais. O, jeigu tie įrodymai slapti, – juos išviešinkite. Ir viską paduokite teismui. O, jeigu šio sprendimas netenkina, jį galima apskųsti.
Tačiau, kai trūksta kompetencijos… Nors, ir ji yra įvairi. Pavyzdžiui, anksčiau, kai tarnyba policijoje buvo nepatraukli, į ją ėjo dirbti ir agronomai, ir pedagogai. Tačiau dabar pareigūnų rengimo sistema, mano nuomone, yra pakankamai gera.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tos bylos, kurios dabar ateina iš policijos, dažniausiai sėkmingai juda toliau. Tačiau, kai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos… Turiu galvoje ir teisėjų, ir kai kurias merų bylas.
Matyt, turi problemų ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Ir, ar galima laikyti argumentu teiginį, kad įstatymai nepritaikyti stambioms byloms tirti? Ko jiems trūksta? Negalima uždaryti žmogaus porai metų be teismo? Bet to negalima daryti ne tik pagal Lietuvos įstatymus, bet ir pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.
Mes negalime elgtis taip, kaip užsimanome, t.y. kaip elgiasi Rusija ar Baltarusija.“
-
Agurkinių teismas virsta nesibaigiančiu spektakliu 23
Skirtingi likimai
Pagrindiniai penki beveik dešimtmetį ne tik Kaune, bet ir visoje Europoje garsėjusio Agurkinių nusikalstamo susivienijimo nariai – S.Velečka, pravarde Agurkas, Norbertas Tučkus, Tadas Petrošius bei broliai dvyniai Darius ir Audrius Petkauskai – jau šešerius metus leidžia už grotų.
Kartu su jais veikęs, o vėliau su teisėsauga nusprendęs bendradarbiauti Algimantas Ringaila-Čikis jau bemaž penkeri metai, kai yra pabėgęs į užsienį, iki šiol nesurastas ir tebeminimas ieškomiausių Europos bėglių sąraše.
Kai kurie anuomet prie Agurkinių aktyviai šliejęsi vyrai – Kęstutis Liukaitis-Liukas, Vilmantas Veršulis ir Aurelijus Perminas, arba Šūdmaišis, sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir smulkiai išpasakojo garsiausių šių laikų Lietuvos nusikalstamo pasaulio lyderių veiklos istorijas.
Pastarieji ir laisvėje jaučia nerimą bijodami sėbrų keršto, todėl kai kurie pateko į narkotikų ir alkoholio liūną. O vienas jų, anot patikimų šaltinių, galbūt netgi užmezgė kontaktus su tarptautiniais narkotikų bei žmonių prekeiviais ir iškėlė itin pompastiškas vestuves su buvusia atstove iš anuomet garsios ir seksualios merginų popgrupės.
Geriausi sekliai
2014 m. Metų sekliais išrinkti pareigūnai, sutriuškinę Agurkinių gaują. Tąsyk pagrindinis prizas – simbolinė žymiausio visų laikų detektyvo Šerloko Holmso pypkė – buvo įteikta Marekui Gulbinovičiui, dabartiniam Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkui.
Kartu su juo tą vakarą buvo apdovanoti dar keturi aktyviausiai dalyvavę tiriant šią bylą tuomečiai ir dabartiniai Kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai: Artūras Garla, Darius Nalivaika, Jurijus Skuderis ir Ligita Vaivadaitė. Tai tik maža dalis asmenų, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo išaiškinant šios gaujos nusikaltimus.
A.Garla praėjusių metų spalį Metų seklio pagrindinį prizą atsiėmė už sėkmingai neutralizuotos pagrindiniais Agurkinių konkurentais laikytos Kamuolinių grupuotės vyrų suėmimo operaciją. Šis pareigūnas kartu su kolegomis padarė nemažai svarbių darbų siekdamas išsklaidyti dvi garsiausias pastarojo meto kauniečių kriminalines gaujas.
Specialioje Agurkinių nusikaltimų veiklai apžvelgti skirtoje pažymoje, kuri yra vis dar Lietuvos teismuose nagrinėjamoje gaujos byloje, LKPB senbuvis A.Garla pažymėjo, kad Agurko gauja kaip viena iš aukščiausių bendrininkavimo formų turi visus būtinus formaliuosius požymius. Vienas iš jų teigia, kad trys ar daugiau asmenų reiškia, kad mažiausiai trys asmenys pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti tinkami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio numatyto nusikaltimo subjektai (amžius, pakaltinamumas ir kita). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Agurkinių nusikalstamą susivienijimą sudarė daugiau nei trys asmenys.
Saulius nėra kvailas, tad į visa tai jis sureagavo be didesnių išsišokimų. Sakyčiau, jie visi atrodė gana ramūs. Tai buvo gerai apgalvotos mūsų strategijos dalis – visus imti vienu metu.
Kauno bachūro portretas
Dar renkant medžiagą didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusiai knygai "Kriminalinė Agurkinių odisėja" pašnekesį su ilgamečiais kriminalistais pradėjome nuo to, koks yra tipinis Kauno bachūro – organizuotai veikiančio nusikalstamo susivienijimo veikėjo – portretas.
"Ko gero, toks portretas galėtų būti priskirtas ir kituose šalies miestuose save bachūrais laikantiems jauniems vyrams. Tokių asmenų svarbiausi atributai: prabangus automobilis, stilinga išvaizda ir apsirengimas, prabangus laikrodis, mobiliojo ryšio telefonas, pavyzdžiui, itin brangus modelis "Vertu", bei kiti aplinkinių dėmesį pritraukiantys daiktai. Taip pat jie išsiskiria kriminaline leksika – žargonu, manieromis, vadovaujasi tam tikromis taisyklėmis – paniatjomis. Daugelis jų dieną pradeda atsikėlę vėliau, nei įprasta dirbantiesiems, vėliau sportuoja, o paskui įninka į "reikalų tvarkymo" rutiną", – praskleisdamas nusikaltėlių pasaulio uždangą kalbėjo M.Gulbinovičius.
"Šita chebra (Agurkinių gauja) visomis prasmėmis gerai gyveno, – trumpai atsakė A.Garla. – Bet, pavyzdžiui, apsilankę pas grupuotės nario Algimanto Ringailos-Čikio tėvą pareigūnai nustebo. Kažkodėl jų visų tėvai varganai gyveno. S.Velečkos-Agurko motina iki šiol gyvena Partizanų gatvėje, kur Agurkas praleido vaikystę ir jaunystę. Vieni iš tėvų gyvena ypač ankštuose, kukliuose būstuose, kurie nė trupučio nepriminė kriminalinio pasaulio autoritetų namų. Šiaip Agurkiniai pasižymėjo godumu – jų advokatai minėjo, kad jie nebuvo linkę skirtis su pinigais. Toks faktas mums yra puikiai žinomas."
M.Gulbinovičius pasiūlė atkreipti dėmesį į kriminalinio pasaulio asmenis supančią kasdienę aplinką. "Juk vaikas augdamas šeimoje girdi, kaip tėvai bendrauja tarpusavyje tiek telefonais, tiek gyvai su kitais, kaip jie leidžia laisvalaikį. Kaip sprendžia konfliktines situacijas, kokius renginius ir aplinką jie sureikšmina. Jų ir paprastų žmonių interesų, pomėgių sferos gerokai skiriasi, – kalbėjo jis. – Tokiose šeimose augantys vaikai mato aplinkui prabanga spindintį gyvenimą. Jie suvokia, kad tai prabanga, prestižas, tad paskui jiems tampa kone norma tokiame pasaulyje gyventi."
Tokiose šeimose augančioms mergaitėms būna sunku susirasti antrąją pusę. Jos dažniausiai vėliau renkasi gyvenimo vyrus iš tos pačios kriminalinės terpės.
Pasidomėjus, kodėl būtent iš Kauno yra kilę tiek gangsterių, nusikalstamų susivienijimų lyderių, daug išaiškinant Daktarų ir Agurkinių gaujų nusikaltimus prisidėję sostinės kriminalistai turėjo savas nuomones. "Kauno kriminalinio pasaulio atstovai nuo seno užčiuopdavo kaskart kintančio kriminalo gyslelę, sugebėdavo adaptuotis prie sudėtingų situacijų. Jie nuolat stebėjo naujoves, šio miesto gyventojai pasižymu kitokiu mąstymu ir požiūriu į nelegalios veiklos pokyčius bei situacijas. Juk būtent Kaune ėmė suktis pirmieji nešvarūs dalykai, vadinamosios maklės", – atsakė M.Gulbinovičius.
A.Garla pastebėjo, kad Kaunas nuo seno garsėjo vagystėmis iš deficitines prekes gaminusių fabrikų. "Sakyčiau, tas verslumas, judrumas daugeliui buvo įprastas gyvenimo būdas. Taigi, visi būdai ir priemonės tikslui pasiekti buvo naudojami. Be kita ko, iš Kauno yra kilę ir nemažai pareigūnų, kurie vėliau vienaip ar kitaip išgarsėjo. Kai kurių pavardės vėliau nuskambėjo ne ypač gražiame kontekste", – teigė jis.
"Stebint kauniečių nusikaltėlių išradingumą, novatoriškumą, galima sakyti, kad jie pasižymi sugebėjimu prisitaikyti prie bet kokių sąlygų. Kai kurie kauniečiai gangsteriams iš kitų miestų, kurie susidurdavo su sunkumais vogdami automobilius, mėgdavo sakyti: "Ir prie aikštelę saugančio sargo, ir visiškai nesaugomoje vietoje sugebėdavome nušlipsuoti (pavogti)." Aišku, paskui panašūs atvejai persikėlė į kitus didmiesčius", – prisiminė M.Gulbinovičius.
Daktarus pakeitęs jaunimas
Agurkiniai ir Daktarai – visiškai skirtingai veikę nusikaltėlių dariniai. Paprašyti įžvelgti esminius skirtumus tarp Vilijampolės Daktarų ir Agurkinių gaujų vyrų plėtotos nusikalstamos veiklos, šnekinti pareigūnai pateikė savas nuomones.
"Daktarai ir Agurkiniai – tai atskiros kriminalinės "šeimos". Kiekvienas iš jų biznį darė tiktai savame rate. Jie ir bendraudavo tik per konfliktus, – teigė A.Garla. – Agurko požiūris buvo "teisingesnis" ir kažkaip priimtesnis šios kartos nusikaltėliams. Apskritai šioje gaujoje vadinamųjų paniatkių tiesiog nebuvo. Jiems svarbiausia buvo pinigai. Nė vienas iš Agurkinių nebuvo anksčiau sėdėjęs už grotų. Ir pats Agurkas pirmąsyk rimčiau į nelaisvę – trims mėnesiams – pateko tik 2008 m."
M.Gulbinovičius sako, kad ir Daktarus, ir jų įpėdiniais laikomus Agurkinius bene labiausiai siejo pomėgis prabangiai gyventi. "Galbūt tai juos bene labiausiai ir vienijo. Juk pažvelkime, kad visi daktariniai buvo pasistatę tikrai neblogus ir gana prašmatniai atrodančius namus. Be to, jų klestėjimo laikais pagrindiniai pinigai būdavo uždirbami iš spirito", – atkreipė dėmesį jis.
Anot A.Garlos, Daktarai visuomet mėgo jėgą, o Agurkiniai buvo labiau susiję su pinigais. "Manyčiau, kad nė vienas iš Agurkinių negalėtų su kitais priešininkais ar konkurentais eiti vienas su vienu – nes nebuvo taip fiziškai pasirengę. Verta pastebėti, kad ankstesniais laikais vilijampoliečiams neva neleido paniatkės užsiimti dabartiniu metu itin paplitusia nusikalstama veikla – narkotikų gamyba, realizavimu ir prekyba", – teigė A.Garla.
Prašnekus, kokie buvo abiejų ryškiausių to meto Kauno lyderių – Henriko Daktaro ir S.Velečkos tarpusavio santykiai, šias gaujas atidžiai stebėję kriminalistai, pernelyg nesismulkindami atsakė: "Buvo duomenų, kad vienas iš svarbiausių Daktarų veikėjų kažkada yra važiavęs pasišnekučiuoti pas S.Velečką, kai buvo apšaudytas jo namas."
Po turo JAV – į Lukiškes
Agurkinius atidžiai stebėjusių pareigūnų surinktomis žiniomis, 2012-ųjų gruodį S.Velečka susiruošė į paskutines itin prabangias atostogas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Beje, tai buvo jo pirmasis ir vienintelis apsilankymas minėtoje šalyje.
Įdomiausia, kad kompaniją palaikė ne artimiausi bičiuliai iš Agurkinių gaujos, o anuomet artimai su H. Daktaru ir jo vyrais bendravęs žinomas kauniečių bokso pasaulio veteranas Anatolijus Marma. Jie abu seni draugai, todėl nutarė su moterimis pasirinkti gana nepigiai kainavusią kelionių kryptį – JAV ir Meksiką. Šioje kelionėje kauniečiai praleido daugiau nei mėnesį ir pažymėjo didžiausias šventes – S.Velečkos gimtadienį, Kalėdas ir sutiko 2013-uosius.
Viena kelionės dalis buvo tiktai keliavimas po JAV, kai kauniečiai aplankė Čikagą, Las Vegasą. Manoma, kad ten jie laiką leido su keliais už Atlanto nuo seno įsitvirtinusiais S.Velečkos bičiuliais, atvykėliams parodžiusiems išskirtines vietas. Likusi kelionės dalis pratęsta besideginant kaitrioje Meksikos paplūdimių saulėje.
"Šioje kelionėje netrūko kuriozų. Esama duomenų, kad būdamas Amerikoje Agurkas prašė artimiausių bičiulių iš Lietuvos, jog šie jam persiųstų pinigų, nes jau pirmomis savaitėmis buvo smarkiai išsileidęs, – prisiminė kriminalistai. – Jis Lietuvoje buvo mėgėjas pažaisti lošimo namuose, o atsidūręs tenai pasijuto tarsi vaikas gavęs saldainį ir, matyt, galvojo: va čia tai prasisuksiu. Taigi, Las Vegaso kazino jis leido ištisus vakarus. Šiaip iki šiol nesuvokiama, kokiu pagrindu tokią spalvingą praeitį turinčiam S.Velečkai buvo suteikta viza išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Mes tikrai jo laukėme sugrįžtančio. Be to, rimtesnių požymių nebuvo, kad jis ketino pasitraukti visam laikui iš Lietuvos."
Pasibaigus smagiai kelionei, išaušo šaltas, tačiau saulėtas 2013 m. sausio 22-osios rytas. Tą dieną, ką tik sugrįžęs iš įspūdingo turo po JAV ir Meksiką, S.Velečka susiruošė į Vilniaus policijos departamentą, kur privalėjo pasiaiškinti dėl tam tikrų aplinkybių, nes buvo pateikti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo. Tačiau tądien jis policijos tyrėjų kabinete buvo sulaikytas ir nuo to laiko sėdi už grotų.
Surakino departamente
Kaip išties atrodė Agurkinių sulaikymas Policijos departamente? "Tą dieną vieni buvo iškviesti pasiaiškinti dėl įtarimų neteisėto praturtėjimo byloje, kiti – dėl kitų klausimų, – prisimena M.Gulbinovičius. – Agurkas, Čikis ir A.Petkauskas atvyko į apklausą Policijos departamente, kur netrukus buvo sulaikyti. Tuo pačiu metu kartu su "Aro" pareigūnais buvo vykdomi sulaikymai Kaune: D.Petkauskas sulaikytas savo namuose, o T.Petrošius ir N.Tučkus surakinti, kai susiruošė pietauti Senamiestyje veikiančioje kavinėje "Žemyn upe".
"Mes patys tada buvome Policijos departamente, – atsiminė A.Garla. – Kažkas buvo minėjęs, kad sulaikymo metu N.Tučkus bandė sprukti. Bet šiaip viskas praėjo ramiai. Juk Saulius nėra kvailas, tad į visa tai jis sureagavo be didesnių išsišokimų. Sakyčiau, jie visi atrodė gana ramūs. Tai buvo gerai apgalvotos mūsų strategijos dalis – visus imti vienu metu. Nes jei vieną paimsi, o kito – ne, tai vėliau to nesulaikyto asmens gali tekti ieškoti labai ilgai ir nuobodžiai. Per šią operaciją nė vienas iš jų neatrodė įžūlus ir nesiuntinėjo mūsų ant trijų raidžių. Šie asmenys puikiai suvokė, kad naglumu nieko nelaimėsi, tik gali rimtai sau pakenti."
Prisiminė sulaikymą
Garsiausi Lietuvos kriminaliniai autoritetai dažniausiai sulaikomi gatvėse arba besislapstantys užsienio šalyse, tad iš S.Velečkos tiesiogiai panorau išgirsti pasakojimą apie 2013-ųjų sausio žvarbų rytą, kai Vilniaus policijos departamente ir skirtingose Kauno vietose buvo suimtas vadinamasis Agurkinių gaujos branduolio šešetukas.
"Jau būdamas Amerikoje sužinojau, kad atėjo šaukimas iš Policijos departamento, – ramiai atsiduso Agurkas. – Tada vyko neteisėto praturtėjimo byla. Kartkartėmis dėl to būdavome kviečiami ir važiuodavome pasirašyti tyrėjų prašomų dokumentų. Tą rytą susitikau su advokatu Gediminu Bukausku, nuėjome pas tyrėją Kristiną Timoniną. Ji prašė duoti parodymus. Bet atsakėme, kad to nedarysime iki pat teismo. Pasakiau jai, kad štai viską pasirašome, kad neduodame jums jokių parodymų ir toliau važiuojame savais keliais. Bet tyrėja atsakė: "Ne, jūs po kiekvienu klausimu privalote pasirašyti."
Sako, kad, tai išgirdus, iškart toptelėjo mintis, kad čia kažkas netrukus bus... "Kaip vėliau paaiškėjo, visus mus kas pusvalandį buvo pakvietę į Policijos departamentą, – prisimindamas tą dieną kalbėjo S.Velečka. – Bandė užlaikyti tyrėjų kabinetuose. Jie laukė, kada visi sueisime, ir tada buvo suplanuoti mūsų sulaikymai tuo pačiu metu. Dvyniai (Petkauskai) buvo pirmiausia atėję, paskui už pusvalandžio – ir Čikis (Algimantas Ringaila). Pamenu, netikėtai kabinete pasirodė Garla (A.Garla – vienas pagrindinių Agurkinių bylos tyrimą atlikusių pareigūnų.) Jis atsisėdo prie durų, o netrukus sako: "Jūs sulaikomas." Po akimirkos matau, kaip atsidaro durys, "Aras" įkrenta su automatais ir jau mane paguldo bei suriša. Taigi, aš niekur kitur, o būtent Policijos departamento kabinete buvau sulaikytas! Kas sužino, negali patikėti, kad buvo tokia nesąmonė. Bet advokatas visa tai stebėjo savo akimis."
Agurkas pripažįsta pirmomis dienomis galvojęs, kad pernelyg ilgai neužsibus, nes manė, kad tai eiliniai kaltinimai, kurie greitai subliūkš, todėl jis ir artimiausi bičiuliai išvengs ilgo buvimo už grotų.
"Pradžioje pamaniau, kad gal kažkas išties prišnekėjo nesąmonių apie mane. Tikrai netikėjau, kad čia ilgam įstrigsiu, – pasakojo jis. – Galvojau, gerai, palaikys jie mane metus. Na, gal daugiau – dvejus, bet paskui jau išeisiu namo. Bet, kaip paaiškėjo, šis mūsų sulaikymas buvo grynai parodomoji akcija – pigiausia pakazūcha. Suprantu, kad jie daug metų mus visus sekė. Neabejoju, kad šiam reikalui buvo išleista nemažai pinigų. Bet ėjo laikas ir jie vis neturėjo ką parodyti savo vadovams, todėl galiausiai visus griebė. Pamatė, kad tikrai galima sulipdyti viską ir sulipdė. Taigi, realiai nedadirbta operacija."
S.Velečka iki šiol sako nenorintis paskelbti žmonių ir jų pavardžių, kurie buvo bene labiausiai suinteresuoti jį patraukti į šoną bei ilgiems metams įkišti už grotų. Pirmais kalinimo mėnesiais jis, sako, gavęs informacijos, kuri leidžia jam manyti, kad buvo tapęs netgi tarpusavyje besivaržančių teisėsaugininkų įkaitu. Jis prasitarė, kad jam yra žinomi šios sulaikymo operacijos užkulisiai ir juos vykdžiusių asmenų kėslai, tačiau plačiau jų viešai vis dar nelinkęs komentuoti.
Išteisintas dėl nužudymo
2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas S.Velečkai-Agurkui dėl inkriminuotų Agurkinių gaujos nusikaltimų skyrė 14,6 metų laisvės atėmimo bausmę. Beje, čia įskaitytas ir sulaikymo laikas nuo 2013-ųjų sausio.
S.Velečka-Agurkas atsikratė sunkiausio kaltinimo – nesurinkus svarių įrodymų, buvo išteisintas dėl Vidmanto Sadausko nužudymo užsakymo. Iš minėtą asmenį nužudžiusio Dmitrijaus Romanovičiaus teismas paskyrė priteisti per 57 tūkst. eurų sumą padarytai turtinei ir neturtinei žalai, kurią patyrė nužudytojo artimieji, atlyginti.
Pernai vasarą Lietuvos apeliaciniame teisme vėl atversta Agurkinių gaujos byla. Tačiau jos nagrinėjimas vyksta su keistais trukdžiais. Dabar artimiausi posėdžiai vyks tik balandžio mėnesį.
Didelio atgarsio sulaukusi rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga "Kriminalinė Agurkinių odisėja" net ir praėjus metams po išleidimo vis dar aktyviai perkama ir noriai skaitoma. Neseniai išleistas ketvirtasis šios knygos tiražas. Iki šiol išpirktas daugiau nei 10 tūkst. egzempliorių knygos tiražas. Šiuo metu knygą su autoriaus parašais ir asmeninėmis dedikacijomis galima nusipirkti tik internetu: www.dailiausknygos.lt.
