„Buvo visiška egzotika. Visi ėjo pasižiūrėti, kas tos savitarnos kasos. Dabar tai yra absoliuti higiena. Kas antra kasa „Iki“ tinkle yra savitarnos kasa“, – sakė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

„Proporcija yra tokia, kad aptarnaujančios kasos sudaro 20 proc., o savitarnos – net 80 proc.“, – kalbėjo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

Užsienyje tokios kasos atsirado dešimtmečiu anksčiau nei Lietuvoje. Parduotuvės bandė sumažinti išlaidas darbuotojų atlyginimams. Dar daugiau jų atsirado per pandemiją siekiant mažiau kontakto su aplinkiniais.

Tačiau kai kurie Didžiosios Britanijos tinklai atsisako savitarnos kasų arba svarsto atsisakyti. Esą gyventojai nepatenkinti, kai trūksta kasininkų. O ir Lietuvos pirkėjai svarsto, kad į prekės kainą įskaičiuoti ir darbuotojų atlyginimai. Tad klausia, kodėl turi dirbti už juos?

„Žmonės klausia, kodėl jų neaptarnauja kasininkas. Kiekvienoje parduotuvėje mes turime tą opciją“, – teigė „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.

„Atsiskaitymas kasoje yra tik labai maža proceso dalis to, kas vyksta parduotuvėje. Reikia iškrauti lentynas, reikia tvarkyti sandėlius, reikia išvežti prekes“, – sakė V. Budrienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot prekybininkų, savitarnos kasos kompensuoja darbuotojų trūkumą.

„Kyla darbo užmokesčio problema. Pastatytas automatas neprašo valgyti“, – kalbėjo A. Vizickas.

Esu mačiusi visokių juokelių internete, kai perkamos pistacijos, o įmušami obuoliai.

Kita priežastis, kodėl užsienyje atsisakoma savitarnos kasų, yra padažnėjusios vagystės. Mažmenininkai skaičiuoja, kad ten, kur yra savitarnos kasos, nuostolių lygis siekia 4 proc. Tai du kartos viršija rinkos normą. Pagudrauti linkusių yra ir Lietuvoje.

„Man anūkė pasakojo, kad žmonės gudrauja“, – sakė kalbinta senjorė.

„Esu mačiusi visokių juokelių internete, kai perkamos pistacijos, o įmušami obuoliai“, – kalbėjo mergina.

„Esame turėję tokį atvejį, kai žmogus sukčiaudamas savitarnos kasoje bandė įsigyti prekių, kurių vertė siekia net tūkstantį eurų. Taip pat užsienio piliečiai sistemingai sukčiaudavo savitarnos kasose“, – sakė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Tačiau prekybininkai įspėja nesidžiaugti, net jei ir pavyko kasas pergudrauti.

„Tokie atvejai su policijos pagalba būna išaiškinami“, – teigė R. Gecevičiūtė.

„Turime kitokias vagystes. Vagiami stiprieji alkoholiniai gėrimai ir vagys šiuo atveju tikrai neina per tas savitarnos kasas“, – kalbėjo V. Budrienė.

Lietuva sekti užsienio pavyzdžiais ir mažinti savitarnos kasų neketina.

„Tik savitarna. Taip greičiau“, – kalbėjo kalbėjo kita kalbinta mergina.

Esame turėję tokį atvejį, kai žmogus sukčiaudamas savitarnos kasoje bandė įsigyti prekių, kurių vertė siekia net tūkstantį eurų.

„Per rugsėjį apie 70 proc. pirkėjų rinkdavosi apsipirkimą būtent savitarnos kasose“, – sakė R. Gecevičiūtė.

„Pastebime, kad kiekvienais metais skaičius didėja. Mūsų klientai teikia pirmenybę savitarnos kasoms, o ne reguliarioms kasoms“, – teigė E. Krasauskienė.

„Savitarnos kasos jau dabar keičiamos autonominėmis parduotuvėmis, kur pirkėjas pats viską susiperka, išeina be jokio kontakto su žmonėmis“, – kalbėjo A. Vizickas.

„Gali būti, kad mūsų darbuotojai prieina, pasižiūri, jei kyla kažkokių įtarimų. Bet iš esmės mes pasitikime savo pirkėjais“, – sakė E. Krasauskienė.

Savitarnoje bilietą pirko pirmą kartą

Violeta pasakoja, kad „Teleloto“ loterijoje dalyvauja jau seniai, tačiau bilietų pirkimą savitarnoje išbandė pirmą kartą.

„Užsukau į šalia namų esančią „Maximą“, apsipirkau savitarnos kasoje ir kažkaip pirmą kartą pastebėjau, jog šalia kasos yra padėti bilietų žetonai. Susidomėjau, nusprendžiau išbandyti tokį pirkimą, bet iš pradžių buvo nelabai aišku, nedrąsu, tai paprašiau kasininkės pagalbos. Ji parodė, kad reikia tiesiog nuskenuoti ant žetono esantį brūkšninį kodą, apmokėti ir viskas. Bilietas išlindo iš šalia esančio spausdintuvo“, – laimingojo bilieto įsigijimo istorija dalinasi moteris.

Laimėjusi – nepatikėjo

Sekmadienį „Teleloto“ laidos, kurioje Violetos pirktas bilietas buvo paskelbtas laimingu, moteris, kaip tyčia, nežiūrėjo. Tad bilietą ji tikrino jau pirmadienio rytą.

„Pirmiausia tikrinau internetu – žiūriu, rašo, kad laimėjote automobilį. Nepatikėjau, pašaukiau vyrą, sakau, žiūrėk, ką rodo. Tada dar du kartus patys tikrinome. Vis tiek atrodė neįtikėtina. Tai galiausia ėjau ir terminale paprašiau patikrinti“, – kaip jautėsi sužinojusi apie laimėjimą dalinasi ukmergiškė.

Pasiteiravus, ar svajojo laimėti būtent automobilį, Violeta sako, jog pirkdama bilietą apie konkretų prizą niekada negalvoja. „Neplanuoju, loterijos man yra pramoga. O kad pasisekė, žinoma, jog labai džiaugiuosi“, – sako automobilio „Kia Sportage“ laimėtoja.

Savitarnose pirkti bilietai yra atnešę ir kitų stambių laimėjimų

Violeta – ne vienintelė „Teleloto“ žaidėja, kuriai savitarnoje pirktas bilietas pastaruoju metu atnešė sėkmę. Rugpjūtį „Teleloto“ žaidėjas Ramūtis, pirkęs bilietą Klaipėdoje, „Norfos“ savitarnos kasoje, laimėjo 100 000 Eur. O rugsėjį Druskininkuose, prekybos centro „Maxima“ savitarnos kasoje, pirktas bilietas žaidėjui padovanojo „Teleloto“ Didžiojo prizo dalį – daugiau nei 16 000 Eur.

Patys atsispausdinti loterijų „Teleloto“, „Eurojackpot“ ir „Vikinglotto“ bilietų žaidėjai gali prekybos centrų „Norfa“, „Rimi“, „Maxima“ ir „Iki“ savitarnos kasose.

Šalia šio pirkimo būdo išlieka ir galimybės loterijų bilietų įsigyti įprastose pardavimo vietose, „Perlo“ terminaluose bei internetu.

Sprendimą įkvėpė klientų poreikiai

Technologinį sprendimą, leidžiantį loterijų bilietus atsispausdinti patiems, loterijų organizatorė „Olifėja“ kartu su partnere „Perlas Network“ pradėjo įgyvendinti prieš kiek daugiau nei pusantrų metų. Pirmiausia integracija buvo atlikta prekybos centre „Norfa“, o neilgai trukus – ir „Rimi“.

Nuo šių metų spalio įsigyti loterijų bilietų jau galima ir prekybos tinklų „Maxima“ bei „Iki“ savitarnos kasose.

Pasak „Perlas Network“ prekybos direktoriaus Tado Malinausko, įgyvendinti šį sprendimą paskatino įmonės siekis nuolat reaguoti į klientų poreikius.

„2019 m. kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas jau rodė, jog beveik trečdalis šalies gyventojų naudojasi savitarnos kasomis. Pandemija ir dėl jos kilęs poreikis vengti kontaktų savitarnos populiarumą neabejotinai dar padidino, – sako T. Malinauskas. – Kadangi nuolat stengiamės reaguoti į klientų poreikius ir daryti viską, kad jie galėtų greitai bei patogiai įsigyti mėgstamų loterijų bilietų, ėmėmės šio projekto. Dabar, parduotuvėse įdiegus spausdintuvus, žaidėjai sėkmę atnešančius loterijų bilietus gali atsispausdinti patys.“

Savitarnoje įsigyti bilietai jau atnešė laimėjimų

Pasak T. Malinausko, tai, jog galimybė įsigyti bilietų savitarnos kasose buvo reikalinga, rodo rezultatai – tiek skaičiai, tiek atsiliepimai.

„Prekybos centruose, kuriuose integracija atlikta kiek anksčiau, jau dabar kas penktas pirkėjas loterijų bilietus perka būtent savitarnos kasose. Vieni sako, kad bilietus pirkti savitarnoje jiems greičiau – nereikia stovėti eilėje, kiti – kad paprasčiau, nereikia prašyti paduoti ar panašiai. Yra ir teigiančių, kad juos džiugina galimybė atsispausdinti, kaip sako, „šviežią“ bilietą“, – pirkėjų reakcijomis dalinasi „Perlas Network“ prekybos direktorius.

„Perlas Network“ marketingo vadovė Renata Mozuraitė priduria, kad savitarnose įsigyti bilietai jau atnešė žaidėjams ir solidžių laimėjimų: „Prieš mėnesį „Teleloto“ žaidėjas Ramūtis, pirkęs bilietą Klaipėdoje, „Norfos“ savitarnos kasoje, laimėjo 100 000 Eur. Vos prieš kelias savaites Druskininkuose, prekybos centro „Maxima“ savitarnos kasoje, pirktas bilietas žaidėjui padovanojo „Teleloto“ Didžiojo prizo dalį – daugiau nei 16 000 Eur. Ir čia tik keli pavyzdžiai, parodantys, kad žaidėjai naudojasi galimybe įsigyti bilietų savitarnoje ir kad juos lydi sėkmė.“

Savitarnos kasose įsigyti „Teleloto“, „Eurojackpot“ ir „Vikinglotto“ bilietų galima dviem būdais – naudojantis paieška prekių kataloge arba tiesiog nuskenuojant loterijų žetonus, esančius šalia kasos. Pasirinkti ir apmokėti bilietai yra atspausdinami toje pačioje savitarnos kasoje integruotu spausdintuvu.

Šalia šio būdo išlieka ir galimybės minėtų loterijų bilietų įsigyti įprastose pardavimo vietose, „Perlo“ terminaluose bei internetu.

Pirkėjams – naujos paslaugos

Jau 2017 m. vieno prekybos tinklo atliktas tyrimas skelbė, kad 9 iš 10 savitarnos kasų klientų yra labai patenkinti šia paslauga. Savitarnos populiarumas dar labiau šoktelėjo šiemet, siekiant mažinti kontaktą su aplinkiniais dėl COVID-19.

Savitarnos zonoje sutikta vilnietė Irena pasakojo, kad nuo pandemijos pradžios nė karto nestovėjo paprastoje kasoje: „Pirmą kartą konsultantė parodė kaip apsipirkti savitarnoje, o dabar viską pasidarau pati. Labai patogu, kai parduotuvėje nelieka jokio kontakto su kitais žmonėmis, apsiperku savo tempu, viską iškart susidedu į maišelį. Anksčiau savitarnoje pasigesdavau loterijos bilietų, o dabar pati juos išsispausdinu.“

Daug pirkėjų yra tokie kaip Irena, kartu su savitarnos plėtra nori gauti ir įprastose parduotuvių kasose teikiamas paslaugas. Taip ir atsirado naujiena, tik Lietuvoje prieinamas sprendimas – galimybė savitarnos kasose atsispausdinti ir įsigyti loterijų organizatorės „Olifėja“ vykdomų terminalinių loterijų „Teleloto“, „Eurojackpot“ ir „Vikinglotto“ bilietus.

„Kai mažmeninės prekybos tinklai pradėjo kalbėti apie savitarnos taškų sukūrimo poreikį, greitai supratome, kad mūsų pardavimų strategija turi būti pakoreguota ir pritaikyta savitarnai. Visam bilietų spausdinimo procesui sukurti ir pilnai įgyvendinti prireikė daugiau nei metų, tačiau šį iššūkį pavertėme galimybe, kaip žaidėjams ir toliau dalyvauti mėgstamose loterijose. Taip sukūrėme sistemą, kuri vadinasi „PerlasGate“, – sakė „Perlas Network“ prekybos direktorius Tadas Malinauskas. „Perlas Network“ ir „Olifėja“ kurdami šį sprendimą dirbo kartu.

Kaip savitarnose įsigyti loterijos bilietų?

Pirkėjai loterijos bilietų gali įsigyti 650 savitarnos kasų, išsidėsčiusių 180 didžiųjų prekybos tinklų ir 190 mažesnių parduotuvių. Bilietus galima išsirinkti dviem būdais – surasti prekių kataloge, kaip daroma perkant vaisius ar daržoves, arba nuskenuojant specialius žetonus.

„Loterijos bilietų pirkėjai yra įpratę, kad norint įsigyti bilietų, reikia ištiesti ranką ir paimti loterijos bilietą. Žaidėjai patys renkasi norimus bilietus. Dėl šios priežasties buvo pristatyta alternatyva – žetonas, kurį loterijos bilieto pirkėjas pats nuskaito kasoje. Tai tampa gera žaidėjų patirtimi, kuri yra itin svarbi vyresnio amžiaus žaidėjams, norintiems perprasti modernesnį paslaugų teikimo būdą“, – procesą detalizavo „Perlas Network“ atstovas.

Paklausus, ką apie bilietų spausdinimą galvoja Irena, moteris džiaugėsi, jog laimėjimai yra jos pačios rankose. „Mėgstu „Teleloto“ ir „Eurojackpot“ loterijas ir esu pastebėjusi, kad man laimingiausi – ketvirtadienį ryte pirkti bilietai. Taip ketvirtadieniais ir ateinu į parduotuvę, kur pati atsispausdinu norimus bilietus. Kai laimiu, žinau, jog mano ranka buvo laiminga ir kitą savaitę vėl perku bilietų. O ir pirkimas su žetonais labai paprastas – nuskenuoji ir viskas“, – dalinosi moteris.

Kai žaidėjas nuskenuoja bilieto žetoną parduotuvės kasoje, „PerlasGate“ sistema užregistruoja bilieto numerį ir jame esantį skaičių derinį centinėje „Olifėjos“ loterijų sistemoje. Ši informacija būtina laimėjimams išmokėti.

Numatyta, jog 2021 m. pradžioje „PerlasGate“ sistemos diegimas didžiųjų prekybos tinklų savitarnos zonose bus įgyvendintas 100 proc.

Anot „Neto Baltic“ valdybos pirmininko Evaldo Budvilaičio, bendrovės rezultatų augimą lėmė pasiteisinusi plėtra į naujus rinkos segmentus, pradėti diegti naujos kartos išmanūs apsaugos sprendimai bei tam tikrų rinkos segmentų Lietuvoje atsikovojimas.

„Koncentravomės į veiklos modelio išgryninimą, dar didesnę vertę kuriančių apsaugos sprendimų ir paslaugų teikimą prekybininkams tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Pasirinkta kryptis pernai pasiteisino“, – sako jis.

E. Budvilaičio teigimu, vietos prekybos rinkoje pernai taip pat augo susidomėjimas apsaugos sistemomis, paremtomis RFID technologija, su vaizdo stebėjimo sistemomis integruotų apsaugos vartelių sprendimais bei prekių apsaugos aksesuarų produkcija.

„Neto Baltic“ pernai investavo per 0,3 mln. eurų į naujos kartos savitarnos kasų apsaugos sistemos sukūrimą, atpažįstančią įsigyjamą prekę trimis pjūviais – pagal prekės skaitmeninį kodą, svorį, realų vaizdą ir integruoto prekių apsauginio žymeklio deaktyvavimą.

Daugiau kaip pusę metų užtrukęs sistemos kūrimas buvo vykdomas kartu su partneriais, o užsienio rinkoms pristatytas vasario pabaigoje „Euroshop“ parodoje Vokietijoje.

„Didėja susidomėjimas kompleksiniais sprendimais, pradedant savitarnos kasų saugos technologijomis, baigiant išmaniomis, mūsų kuriamomis inovacijomis, tad augti planuojame ir toliau“, – teigia E. Budvilaitis.

Prekių apsaugos, savitarnos kasų saugos ir nuostolių prevencijos sistemų prekyboje besispecializuojanti bendrovė „Neto Baltic“ veikia visose Baltijos šalyse. Įmonės akcininkai – ilgamečiai prekybos technologijų ekspertai iš Lietuvos E. Budvilaitis ir Linas Švaikauskas, o taip pat Karlas Lustas ir Rokas Budvilaitis. 2020 metais bendrovė „Neto Baltic“ pelnė didžiausią Europoje progresą padariusio JAV bendrovės „Checkpoint systems“ partnerio nominaciją.

Daugėjant klientų parduotuvėse, ilgėja ir jose praleistas laikas, kurio prieš šventes visiems trūksta. Vienas iš būdų jam sutaupyti – rinktis savitarnos kasas ar asmeninius savitarnos skenerius, su kuriais prekes nuskenuojate vos jas paėmę iš lentynos. Pavyzdžiui, vidutiniškai paprastoje kasoje apsiperkantis žmogus praleidžia apie 3 minutes. Naudodamasis savitarnos skeneriu „Scan&Go“, jis gali sutaupyti iki dviejų su puse minutės (150 sekundžių) vieno apsipirkimo metu. Naudodamiesi šiais skeneriais prekybos tinklo parduotuvėse vien šiemet klientai jau sutaupė 252 savo dienas.

Tiesa, tokie skeneriai kol kas įrengti tik dviejose parduotuvėse Vilniuje – „Akropolyje“ ir Mindaugo gatvėje esančioje parduotuvėje. Tačiau visoje Lietuvoje šiuo metu jau įrengta daugiau nei 800 savitarnos kasų ir didžiųjų, ir mažesniųjų Lietuvos miestų bei miestelių parduotuvėse. 2019 metais į jas investuota virš 3,5 mln. eurų, o kitais metais suplanuota investuoti apie 2 mln. eurų į tolesnę savitarnos kasų plėtrą.

„Tai yra vienas iš labiausiai pasiteisinusių būdų, kuris gerokai sutrumpina apsipirkimo procesą. Mūsų skaičiavimais, apsipirkimas savitarnoje užtrunka apie 90 sekundžių, t. y. beveik dvigubai greičiau nei paprastoje kasoje. Savitarnos kasas taip pat renkasi pirkėjai, kuriu prekių krepšelis mažesnis. Pirkėjai, kurie yra išbandę savitarnos kasas prie jų sugrįžta nuolat, o dar neįpratusius jomis naudotis, apmoko mūsų darbuotojai. Šias kasas labiau pamėgę pirkėjai, kurie aktyviau naudojasi bankų mokėjimo kortelėmis. Atsiskaitymas bekontaktėmis kortelėmis mobiliąja programėle dar labiau taupo laiką“, – sako Irtautė Ščerbavičienė, „Maximos“ operacijų vadovė.

Savitarnos populiarumas auga

2019 metų lapkritį savitarnos kasomis prekybos tinkle naudojosi beveik 30 proc. klientų.

„Jei skaičiuotume tik tas parduotuves, kurios jau turi savitarną, neįtraukiant viso tinklo parduotuvių, savitarnos kasas vietoje įprastų rinkosi daugiau nei 40 proc. klientų. Taigi, galima sakyti, kad parduotuvėje įrengus savitarnos kasas klientai vis dažniau renkasi jas. Jei tempas nesikeis, prognozuojame, kad 2021 metais eisime koja kojon su Europos šalių ir JAV prognozėmis, kad kas antras kvitas parduotuvėse, kuriose yra savitarna, eis per savitarnos kasas. Jau ir šiais metais turime parduotuvių, kur daugiau nei 50 proc. klientų apsiperka savitarnos kasose“, – teigia I. Ščerbavičienė.

Šiandien paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriuose savitarnos sprendimai tampa vis aktualesni. Savitarnos kasos prekybos tinklo parduotuvėse diegiamos atsižvelgiant į pirkėjų poreikį už pirkinius atsiskaityti kaip įmanoma greičiau.

„Atsiskaitymas prie savitarnos kasų yra ne tik itin patogus, nes paspartina apsipirkimą ir padeda išvengti stovėjimo eilėse. Jis pritaikytas ir didesniam krepšeliui: pagal tai parenkame savitarnos kasų dydžius, priėjimo erdvę prie kasų, tobuliname prekių katalogą, mokome konsultantus ir vis daugiau galimybių suteikiame savarankiškam apsipirkimui“, – sako I. Ščerbavičienė.

Patarimai, norintiems sutaupyti laiką apsiperkant:

rinkitės savitarnos kasas arba savitarnos skenerius;

naudodami savitarnos skenerį, nuskenavę prekę ją iš karto dėkite į pirkinių maišelį. Jei apsiperkate savitarnos kasoje, skenuokite pirkinių krepšelio prekes ir jas iš karto dėkite į maišelį. Visų pirma, skenuokite sunkesnius pirkinius – jie guls į maišelio dugną, o tuomet lengvesnius ir trapesnius produktus, kurie bus maišelio viršuje;

atsiskaitykite bankų mokėjimo kortele arba bekontakte kortele;

nebijokite paprašyti parduotuvės konsultanto pagalbos, jei iki šiol nesate išbandę savitarnos sprendimų.

Šiemet lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ į savitarnos kasas, kurias renkasi vis daugiau pirkėjų, visoje Lietuvoje planuoja investuoti daugiau nei 3,5 mln. eurų.

„Savitarnos kasų populiarumas nuolat auga. Pradėję jas įrengti 2009 metais, šiuo metu jau turime 550 tokių kasų visoje Lietuvoje. Pernai įrengėme daugiau nei 120 vienetų ir investavome apie 1,5 mln. eurų, o per šiuos metus įrengsime 300 papildomų savitarnos kasų“, – sako Irtautė Ščerbavičienė, prekybos tinklo „Maxima“ operacijų vadovė

2017 metų pabaigoje atlikta lojalių klientų apklausa parodė, kad beveik kas antras pirkėjas savitarnos kasoms teikia prioritetą ir jose atsiskaito už pirkinius bent 3 kartus iš 4-ių. Dar 29 proc. pirkėjų jomis taip pat naudojasi, tik rečiau.

Savitarnos kasas žmonės mielai renkasi ne dėl skubėjimo, o dėl mažesnio streso.

„Viena vertus, žmonės pastebi, kad prie savitarnos kasų eilės iš tiesų trumpėja greičiau, nes laukiantieji pretenduoja ne į vieną, o į, pavyzdžiui, 6-8 savitarnos kasas. Savitarnos kasoje joks kitas žmogus negaišina mūsų laiko, maža to, kiekvienas gali pasirinkti jam priimtiną apsipirkinėjimo tempą – čia nebus taip, kad nespėsite susikrauti nuskenuotų prekių, o kiti laukiantieji nešnairuos dėl jūsų ilgoko naršymo piniginėje. Tad galbūt teisingiau būtų sakyti, kad savitarnos kasas žmonės mielai renkasi ne dėl skubėjimo, o dėl mažesnio streso – juk jos leidžia mums apsitarnauti tokiu greičiu, kokiu mums tinka, patinka ir tądien yra reikalinga“, – sako psichologė L. T. Raškevičienė.

Jos teigimu, paskata rinktis savitarnos kasą arba ne gali tapti ir mūsų įsitikinimai, nuostatos.

„Jų būna kur kas įvairesnių, nei tik „Aš nesugebėsiu“ ar „Man neįmanoma to išmokti“. Pavyzdžiui, žmogus, pats skenuodamas prekių brūkšninius kodus, įvedinėdamas jų kiekius, sverdamas produktus, stebėdamas kainas ir pritaikomas nuolaidas jaučiasi galįs labiau kontroliuoti apsipirkimo procesą“, – pastebi psichologė.

Savarankiškumas prieš technologinius iššūkius

Tikėtina, pasak psichologės, kad savitarnos kasomis labiau naudojasi ir nepriklausomybę, savarankiškumą dievinantys žmonės ir galbūt tie, kurie šiek tiek labiau pasitiki savimi bei savo gebėjimu naudotis technologijų naujovėmis.

„Kartais girdžiu pirkėjus sakant, kad šįkart savitarnos kasa nesinaudojo, nes manė, kad nemokės paieškos sistemoje surasti sveriamų produktų. Todėl šiandieniniams vaikams, technologijų čiabuviams, augantiems ne tik su čiulptukais burnose, bet ir planšetiniais kompiuteriais rankose, savitarnos kasos nebėra ir nebebus joks iššūkis“ – sako Liepa T. Raškevičienė.

I. Ščerbavičienė, taip pat pabrėžia, kad pirkėjai, išbandę savitarnos kasas, prie jų sugrįžta nuolat, o dar neįpratusius jomis naudotis, apmoko prekybos tinklo darbuotojai, kurie dirba prie savitarnos kasų ir yra pasirengę bet kada padėti.

„Visame pasaulyje vyksta įstabus žmogaus ir technologijų sandūros virsmas, daugiau ar mažiau paliesiantis visas sritis, visas kartas ir visas teritorijas. Todėl to, ko vyresniesiems dažnai tenka mokytis, mažesniesiems jau yra savaime suprantama“, – pabrėžia psichologė.

Kaip plečiasi savitarnos paslauga? Kiek pirkėjų ja naudojasi (gal jų daugėja geometrine progresija)? Kaip tokias permainas priima mažesni miestai ir miesteliai? Kokia dalis atsiskaito grynaisiais ir kortele? Kiek atsirado parduotuvių, kuriose yra tik savitarnos kasos? Ar toks aptarnavimo būdas neprivertė padidinti apsaugos darbuotojų? Kaip savitarna veikia vagių įpročius? Pasidomėjome tuo didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose.

Eilės tirpsta

Pasak "Maximos" operacijų vadovės Irtautės Ščerbavičienės, savitarnos sprendimai tampa vis aktualesni, mat stengiamasi, kad pirkėjai už pirkinius atsiskaitytų kiek įmanoma greičiau.

Šiuo metu iš viso Lietuvoje veikia 64 parduotuvės, kuriose yra įrengtos savitarnos kasos. Savitarnos kasų plėtra yra nuolatinė: jos yra įrengiamos naujai atidaromose didesnėse parduotuvėse, taip pat dar šiemet planuojame savitarnos kasas įrengti ir keliose mažiausio "Maxima X" formato parduotuvėse. Kitąmet savitarnos kasų plėtra apims ir naujai atidaromas, ir senesnes parduotuves, taip pat daugiau galimybių atsiskaityti už pirkinius turės mažiausio "Maxima X" formato parduotuvių klientai.

Klientų apklausos rezultatai rodo, kad net devyni iš dešimties savitarnos kasomis besinaudojančių klientų yra jomis patenkinti.

"Klientų apklausos rezultatai rodo, kad net devyni iš dešimties savitarnos kasomis besinaudojančių klientų yra jomis patenkinti, – sako I.Ščerbavičienė. – Pagrindinės priežastys, skatinančios pirkėjus rinktis šias kasas, yra greitesnis apsipirkimas (70 proc. apklaustųjų), patogumas perkant mažiau prekių (66 proc.) ir mažesnės eilės (50 proc.).

Absoliuti dauguma (94 proc.) apklausos dalyvių, kurie naudojasi savitarnos kasomis, atvykę į parduotuvę su artimaisiais, rekomenduotų jiems rinktis būtent šias kasas."

Šis pirkimo būdas vis populiarėja, tad ir tose parduotuvėse, kurioje jau yra savivarnos kasos, jų bus įrengiama dar daugiau. Prekybos tinklo atstovai kaip pavyzdį pateikia sostinės "Maxima Bazę".

Lojalių "Maximos" klientų apklausa rodo, kad beveik kas antras pirkėjas savitarnos kasoms (jos įrengtos ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ir mažesniuose miesteliuose) teikia prioritetą ir jose atsiskaito už pirkinius bent tris kartus iš keturių.

Prekybos tinklo "Maxima" parduotuvėse atsiskaitymai mokėjimo kortele sudaro apie 40 proc. Suskaičiuota, kad kas penktas klientas, mokantis už pirkinius mokėjimo kortele, naudojasi bekontakčio mokėjimo galimybe. Taip atsiskaitydamas prie savitarnos kasų, pirkėjas dar labiau sutrumpina apsipirkimo laiką.

Parduotuvės be pardavėjų

"Maxima" tinkle parduotuvių, kur veiktų tik savitarnos kasos, nėra. "Rimi" irgi tokių neturi, "Iki" jų kol kas net neplanuoja. O štai "Norfa" jau turi tokių. Trakuose ir Gruzdžiuose veikia tik savitarnos kasos, įprastinių kasų nėra. Jose pirkėjams padeda konsultantai.

"Norfos" atstovo spaudai Dariaus Ryliškio teigimu, naujai atidaromose parduotuvėse dominuoja savitarnos kasos. Pavyzdžiui, liepos viduryje atidarytame prekybos centre Alytuje veikia šešios savitarnos ir tik dvi įprastinės kasos.

"Iš pradžių, kol pirkėjai (konkrečioje vietovėje) nepripratę prie naujovių, jų srautas savitarnos kasose yra mažesnis nei įprastinėse kasose, vėliau jis didėja (pirkėjai išmoksta ir įpranta apsitarnauti), kol pagaliau nusistovi, – paaiškino D.Ryliškis. – Tokia įvykiai klostosi tiek didesniuose, tiek mažesniuose miesteliuose. Rajonuose, kur vyresnių žmonių daugiau, šis procesas užima ilgesnį laiko tarpą."

Atsiskaitymai "Norfos" parduotuvėse banko kortelėmis sudaro apie 40 proc., o grynaisiais – apie 60 proc. Specialių tyrimų dar nebuvo, bet manome, kad panašus santykis yra ir atsiskaitant savitarnos kasose.

"Iki" buvo pirmoji

Prekybos tinklas "Iki" didžiuojasi savitarnos kasas Lietuvoje įdiegę pirmieji, dar 2008 m.

"Per šį laikotarpį pastebėjome, kad jomis dažniausiai naudojasi skubantys ir taupantys laiką pirkėjai, turintys savo prekių krepšeliuose keturias penkias prekes, – sakė prekybos tinklo "Iki" komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė. – Šios kasos padeda pirkėjams taupyti savo laiką, jomis naudojasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Apsipirkimas šiose kasose yra patogus neįgaliesiems, taip pat senjorai jomis naudojasi vis drąsiau.

Dalis mūsų pirkėjų be savitarnos kasų jau net neįsivaizduoja savo apsipirkimo ir itin vertina jų patogumą. Kartais, naudojantis jomis, apsipirkti galima net keletą kartų sparčiau. Be abejo, dalis pirkėjų tokių kasų vengia, nes baiminasi nemokėsiantys jose atsiskaityti. Vis dėlto mūsų darbuotojai visuomet būna pasirengę pamokyti ir padėti, jei naudojantis savitarnos kasomis kyla neaiškumų ar kas nors nepavyksta."

Šio tinklo parduotuvėse jau yra 100 savitarnos kasų "Iki Bitutė", o jomis naudojasi apie 40 proc. pirkėjų.

Kaip ir banko kortelėmis, savitarnos kasomis parduotuvėse labiau linkę naudotis jaunesni pirkėjai iš didesnių miestų. Tiesa, priešingai nei atsiskaitant kortele, naudojantis savitarnos kasomis paprastai perkama mažiau prekių, o atsiskaitymo sumos taip pat būna kuklesnės nei renkantis aptarnavimą įprastoje kasoje.

Pasak B.Čaikauskaitės, atnaujindami ar statydami naujas "Iki" parduotuves, įvertinamos savitarnos kasų plėtros galimybės. Ilgametė patirtis rodo, kad žmogiškasis faktorius išlieka labai svarbus pirkėjams.

Savitarnos kasų daugėja ir "Rimi" parduotuvėse. Šio prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė tvirtino, kad šia greitesne atsiskaitymo paslauga naudojasi ne mažiau kaip penktadalis pirkėjų. Savitarnos kasose galima atsiskaityti tik banko kortelėmis.

Sąžiningų – dauguma

Prekybos tinklams dėl galimų vagysčių nereikėjo didinti apsaugos darbuotojų. "Maxima" įdiegė ir papildomus šiuolaikiškus apsaugos sprendimus, kurie padeda apsisaugoti nuo vagysčių. "Norfos" atstovas D.Ryliškis priminė, kad prie savitarnos kasų visuomet budi konsultantas, kuris, be pagrindinių darbų (pagalbos pirkėjams), atlieka ir apsaugininko funkcijas.

Anot G.Buivydienės, be abejo, pasitaiko vagysčių prie savitarnos kasas atvejų. Būna, kad pirkėjai netyčia įveda ne tą prekę, tačiau šie atvejai nėra masinis reiškinys ir "Rimi" darbuotojai nepastebi, kad tai didelė problema.

"Iki" tinkle diegiant savitarnos kasas žinota, kad jos gali tapti vagių taikiniu. B.Čaikauskaitė sako, kad dėl šios priežasties didelis dėmesys skirtas savitarnos kasų zonos priežiūrai: "Visas prekybos tinklo parduotuves saugo profesionalūs apsaugos darbuotojai. Savitarnos kasų sistema yra išmani, turinti visas apsaugos priemones. Prekių pirkimo procese yra tikrinamas ir palyginamas skenuotų prekių teorinis svoris su faktiškai ant savitarnos stalčiaus padėtų prekių svoriu. Visos savitarnos kasos turi naujos kartos įrangą su pinigų cirkuliacijos (angl. cash recycling) funkcija. Šios sistemos pagrindinis pranašumas – vienu metu atliekamos tiek grynųjų pinigų priėmimo, tiek išdavimo funkcijos. Be to, ši sistema turi sertifikuotą apsaugą nuo padirbtų pinigų, todėl mūsų pirkėjai, apsipirkdami savitarnos kasose, gali būti tikri, kad negaus padirbtų pinigų."

Kada ir kodėl pirkėjai renkasi savitarnos kasas? Kokius jų privalumus įžvelgia, ką reikėtų patobulinti? Siekdamas visa tai išsiaiškinti, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ atliko lojalių pirkėjų apklausą, kurios rezultatai patvirtina: savitarnos kasos – vienas sėkmingiausių parduotuvėse įdiegtų sprendimų.

Investuoja, nes jaučia poreikį

Savitarnos kasų idėja dar 1984 metais gimė amerikiečiui Davidui R. Humble‘ui, laukiant parduotuvės eilėje. Prieš jį stovėjęs vyras neapsikentė darbuotojo lėtumo ir ėmė pats skenuoti prekes, todėl D. R. Humble‘as susimąstė: kodėl pirkėjams neleidžiama apsitarnauti patiems?

Po kelerių metų pirmosios savitarnos kasos atsirado parduotuvėse JAV, o šiandien jų visame pasaulyje yra šimtai tūkstančių. „Maxima“ Lietuvoje šią inovaciją pristatė 2009-aisiais, savitarnos kasas įdiegusi parduotuvėje Vilniaus „Akropolyje“.

Apsipirkimo įpročių lūžis Lietuvoje įvyko prieš kelerius metus, kuomet „Maxima“ pradėjo aktyvią savitarnos kasų plėtrą. Didžiosiose parduotuvėse atsiradus savitarnos kasoms, jau pirmaisiais mėnesiais jomis naudojosi maždaug penktadalis tų parduotuvių pirkėjų.

Šiandien pirkėjų, kurie naudojasi savitarnos kasomis, aktyvumas toliau auga. Lojalių klientų apklausa parodė, kad dabar jau beveik kas antras pirkėjas savitarnos kasoms teikia prioritetą ir jose atsiskaito už pirkinius bent 3 kartus iš 4-ių. Dar 29 proc. pirkėjų jomis taip pat naudojasi, tik rečiau.

„Stebime milžiniškais tempais augantį savitarnos kasų populiarumą, todėl į jas aktyviai investuojame. Vien per šiuos metus „Maximos“ tinklo parduotuvėse Lietuvoje įdiegėme 124 naujas savitarnos kasas, iki metų pabaigos jų numatoma įrengti dar per 30. Į jas investavome daugiau nei 2 mln. eurų. Panašaus tempo plėtrą planuojame ir kitąmet“, – sako „Maximos“ prekybos vadovė Lina Trinkūnienė.

Rekomenduotų ir kitiems

Tyrimo duomenimis, 9 iš 10-ies savitarnos kasomis besinaudojančių klientų yra jomis patenkinti. Pagrindinės priežastys, skatinančios pirkėjus rinktis šias kasas, yra greitesnis apsipirkimas (70 proc. apklaustųjų), patogumas perkant mažiau prekių (66 proc.) ir mažesnės eilės (50 proc.).

Ir nors daliai pirkėjų savitarnos kasos atrodo naujovė, net du trečdaliai tyrimo dalyvių nurodė, kad jomis naudojasi jau ilgiau nei metus. Absoliuti dauguma (94 proc.) apklausos dalyvių, kurie naudojasi savitarnos kasomis, atvykę į parduotuvę su artimaisiais rekomenduotų jiems rinktis būtent šias kasas.

Paklausus, ką reikėtų patobulinti, susijusio su savitarnos kasomis, paaiškėjo, kad 38 proc. klientų yra viskuo patenkinti, 12 proc. pageidauja didesnio savitarnos kasų skaičiaus, o 8 proc. apklaustųjų nuomone reikėtų supaprastinti prekių paiešką.

Važiuoja ir su pilnais vežimais

„Savitarnos kasos skirtos apsipirkti greičiau ir patogiau. Galbūt todėl didelė dalis šių kasų vengiančių pirkėjų mano, kad jomis nepatogu atsiskaityti perkant daug prekių. Visgi tai – mitas, pirkėjai į jas važiuoja ir su prekių pilnais vežimėliais. „Maximos“ statistika patvirtina, kad šių pirkėjų įpročiai yra panašūs: tiek savitarnos, tiek įprastose kasose vidutinis nuperkamų prekių skaičius yra panašus. Teiginys, jog savitarnos kasose pirkėjai atsiskaito tik turėdami mažiau prekių būtų klaidingas“, – teigia L. Trinkūnienė.

Ji pastebi, kad savitarnos kasas labiau pamėgę pirkėjai, kurie aktyviau naudojasi bankų mokėjimo kortelėmis. Įprastose kasose kortelėmis atsiskaito mažiau nei kas ketvirtas, o savitarnoje – jau kas antras pirkėjas. Tai taip pat taupo jų laiką: atsiskaitymas kortele užtrunka bent keliomis sekundėmis trumpiau nei grynaisiais.

L. Trinkūnienė pabrėžia, kad savitarnos kasos yra tik papildomas būdas atsiskaityti už prekes. Nors jos parduotuvėse pakeičia dalį įprastų kasų, pastarųjų visiškai atsisakyti neketinama. Bent jau kol bus pirkėjų, kuriems svarbus žmogiškas ryšys, šypsena ir gyvas aptarnavimas.

Tokius duomenis parodė spalio 19–lapkričio 3 dienomis „Maximos“ atlikta lojalių pirkėjų apklausą internetu apie jų naudojimosi savitarnos kasomis įpročius. Apklausoje dalyvavo 1053 respondentai iš įvairių Lietuvos miestų.

Kalėjimo bausmė trejiems metams atidėta, bet ponia K. Milner parduotuvėms turės atlyginti 4,5 tūkst. dolerių nuostolį. Tiek ji pasisavino 31 kartą pasinaudojusi atspausdintais ir prie brangesnių produktų priklijuotais pigių prekių barkodais.

Nusikaltimas išaiškintas parduotuvės vadovybei atkreipus dėmesį, kad nuolatinė pirkėja nuskaitydama prekes atrodo labai nervinga.

Minėta ponia – ne vienintelė sukčiautoja savitarnos srityje. Populiariausias nesąžiningų žmonių pasipelnymo būdas – prie kasos kraunantis pirkinius į krepšį nuskaityti tik morkų pakelį.

Populiariausias nesąžiningų žmonių pasipelnymo būdas – prie kasos kraunantis pirkinius į krepšį nuskaityti tik morkų pakelį.

Maisto produktų gigantas „Coles“ dėl savitarnos kasmet praranda daugiau kaip milijardą dolerių. Dabar parduotuvėje automatiniu savitarnos kasos aparatu galima naudotis perkant ne daugiau kaip 12 produktų.

Paaiškėjo, kas uždirba daugiausia

Spalis Australijoje – paskutinis terminas galutinai atsiskaityti su šalies mokesčių agentūra už 2016–2017 finansinius metus, kurie baigėsi birželio 30 dieną.

Ta proga Australijos mokesčių agentūra perspėjo, kad neverta bandyti slėpti tikrąsias pajamas, ir paskelbė išsamią praėjusių finansinių metų informaciją apie gyventojų pajamas pagal profesijas.

Netikėtai paaiškėjo, kad didžiausią vidutinį atlyginimą gauna ne labai populiarūs gobšuoliais vadinami generaliniai direktoriai, o medicinos daktarai. Geriausiai atlyginama chirurgams – 350 tūkst. dolerių per metus. Nuo jų tik šiek tiek atsilieka anesteziologai, uždirbantys 324 tūkst. dolerių per metus.

Vidutinė suaugusio vyro alga Australijoje yra 82 tūkst. dolerių per metus, moterų – beveik 25 proc. mažesnė.

Vilioja užsienio jaunimą

Mokesčius Australijoje moka ir šalies svečiai, nutarę laikinai padirbėti. Jų darbą skatina vienas aukščiausių pasaulyje valandinių atlyginimų, t. y. 17 dolerių už valandą, žemės ūkyje pakylantis iki 21 dolerio per valandą.

Neseniai susigriebta, kad kukliomis pajamomis disponuojantis, atostogas ir darbą derinantis jaunimas ilgiau užsibūna šalyje, aplanko daugiau žemyno vietų ir išleidžia daugiau pinigų negu kitos keliautojų grupės.

Australijos prekybos, turizmo ir investicijų ministras Stevenas Ciobo pranešė, jog daugiau kaip 2 mln. jaunų užsieniečių šalies biudžetą papildo daugiau kaip 18 mlrd. dolerių per metus. Iš viso Australijoje per metus apsilanko beveik 9 mln. užsieniečių, kurie čia išleidžia daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.

Todėl Turizmo departamentas socialiniuose tinkluose pradėjo 5 mln. dolerių vertės programą „Aussie news today“ („Australų naujienos šiandien“). Humoro nestokojančiose laidose jaunimas į Australiją viliojamas vaizdais apie nardymą narvuose krokodilų aplinkoje, kupranugarių lenktynes, tuno mėtymo varžybas ir pan.

Vyresnius žmones domina aludės ir azartiniai lošimai

Australijoje patrauklios ir paprastesnės pramogos, kurioms pirmenybę atiduoda įvairaus amžiaus vietiniai žmonės. Tai aludės ir azartiniai lošimai.

Kengūrų žemėje yra apie 200 tūkst. vadinamųjų pokerio mašinų – po vieną lošimo aparatą 114 asmenų. Tai daugiausia pasaulyje, išskyrus Monaką ir Makau.

Retas kuris alaus mėgėjas susilaiko nepatraukęs kiekvienoje užeigoje įrengtų lošimo aparatų rankenos. Pritrūkus monetų lošimui ar alui – čia pat bankomatas.

Sidnėjaus centre esančioje populiarioje „girdykloje“ „Metropolitan Hotel“ pradėjo veikti ne tik paprastas, bet ir bitkoinų valiutos bankomatas. Baro lankytojai australiškus dolerius čia gali išsikeisti į virtualiąją valiutą, kuria galima atsiskaityti ir už gėrimus.

Pasak užeigos steigėjo Jassono Wiliamsono, už vieną bitkoiną tenka pakloti 4200 JAV dolerių.