Daliniai rezultatai, gauti visoje 85 mln. gyventojų turinčioje šalyje, parodė, kad Respublikonų liaudies partija (CHP) įgijo didelę persvarą R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) sąskaita.

Opozicijos atstovas Stambulo meras Ekremas Imamoglu pareiškė, kad buvo perrinktas, suskaičiavus beveik visus balsus, ir euforiškai nusiteikusiai šalininkų miniai pasakė: „Rytoj mūsų šalyje išauš nauja pavasario diena“.

Tikimasi, kad galutinius rezultatus šalies rinkimų komisija paskelbs pirmadienį.

70 metų R. T. Erdoganas vykdė asmeninę kampaniją, skirtą susigrąžinti Stambului – ekonomikos galiūnui, kurio meru kadaise yra buvęs. Tačiau didžiulė infliacija ir ekonomikos krizė pakirto pasitikėjimą valdančiąja partija.

Didžiulės minios žmonių užpildė aikštę prie opozicinės partijos būstinės Stambule, jie mojavo Turkijos vėliavomis ir degino deglus, džiaugdamiesi rezultatais.

Tie, kurie buvo ignoruojami, pasiuntė aiškią žinią tiems, kurie valdo šią šalį.

Atidavęs savo balsą, E. Imamoglu išėjo į lauką ir sulaukė plojimų bei skanduočių „Viskas bus gerai“ – šūkio, kurį jis naudojo, kai 2019 metais pirmą kartą perėmė miesto rotušę iš AKP.

52 metų E. Imamoglu vis dažniau laikomas didžiausiu R. T. Erdogano AKP varžovu per kitus prezidento rinkimus 2028 metais.

Ankaros meras Mansuras Yavasas, taip pat priklausantis CHP, didelės šalininkų minos akivaizdoje paskelbė pergalę ir pareiškė: „Rinkimai baigėsi, mes ir toliau tarnausime Ankarai“.

„Tie, kurie buvo ignoruojami, pasiuntė aiškią žinią tiems, kurie valdo šią šalį“, – pridūrė jis.

M. Yavasas pirmavo surinkęs 58,6 proc. rinkėjų balsų, o jo varžovas iš AKP – 33,5 proc. balsų, kai buvo suskaičiuota 46,4 proc. balsų.

Opozicijos šalininkai šventė pergalę ir Izmire, trečiame pagal dydį Turkijos mieste, taip pat pietiniame Antalijos mieste. Rezultatai rodo, kad AKP gali pralaimėti ir tuose miestuose, kurie buvo laikomi šios partijos tvirtove.

„Rinkėjai nusprendė pakeisti Turkijos veidą, – paaiškėjus rezultatams sakė CHP pirmininkas Ozguras Ozelas. – Jie nori atverti duris naujam politiniam klimatui mūsų šalyje.“

Apie 61 mln. žmonių turėjo teisę balsuoti už merus 81 Turkijos provincijoje, taip pat už provincijų tarybų narius ir kitus vietos pareigūnus.

Turkijoje infliacija siekia 67 proc., o liros kursas per metus smuko nuo 19 iki 32 už JAV dolerį.

Turkijos pietryčiuose, kur gyventojų daugumą sudaro kurdai, įvyko susirėmimai, per kuriuos vienas žmogus žuvo ir 12 buvo sužeista, AFP sakė vietos pareigūnas.

Prokurdiška partija DEM pareiškė, kad nustatė pažeidimų „beveik visose kurdiškose provincijose“, ypač įtartini buvo balsavimo pagal įgaliojimą atvejai.

Pasak teisininkų asociacijos MLSA, į vieną iš rinkimų apylinkių regione nebuvo leista patekti stebėtojams iš Prancūzijos.

Devintokų mokytojas Gintaras Lukošiūnas ėmėsi savotiško eksperimento – kaip balsuotų jo mokiniai savivaldos rinkimuose? Pasirodė, kad gimnazistų žinios apie rinkimus beveik nulinės. Tad istorikas nesutinka, jog politikams pažinti bei savivaldos rinkimams suprasti reikėtų aukoti ištisas dalykines pamokas.

„Iki savivaldos jiems kaip iki mėnulio“, – teigė mokytojas.

„Man atrodo, čia yra labai paprastas dalykas. Tam tikros partijos nori pakelti rektoratą ir, aš galvoju, kad jie gali labai apsigauti“, – kalbėjo Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos direktorius.

Politika – ta sritis, kai devintokams jokia gėda nežinoti.

„Yra kitų dalykų, kurie yra svarbesni, pavyzdžiui, gerai pabaigti mokslus ir tada domėtis politikais, nes dabar nėra reikalo tiesiog“, – tvirtino moksleivis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kadangi kalbama apie šešiolikmečių teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, siauriname politinį lauką – Panevėžio tarybos nariai.

„Savivaldybė… nepasakyčiau. Merą žinau“, – sakė kitas gimnazistas.

Viena iš mokytojų, dirbanti šioje gimnazijoje – miesto tarybos narė. Paaiškėjo, kad ir jos, kaip politikės, mokiniai nežino.

„Šiek tiek nustebino, nes tikėjausi vieną pavardę išgirsti, tik vieną“, – atviravo G. Lukošiūnas.

Devintokai pripažįsta, kad iš jų balsavimo sąžiningų rinkimų nesitikėti.

„Gali būti, kad duotume klaidingus rezultatus, nes neįsivaizduojam, kokį žmogų mes renkam“, – teigė devintokė.

„Nenorėčiau eiti, bet jeigu jau reikėtų, tai tada turbūt geras dvi-tris savaites prasėdėčiau, persiskaityčiau apie visus politikus“, – sakė moksleivis.

Manau, kad susiję su naujų balsų paieška, politine kova ir panašiai.

Pedagogai tvirtina, jog rinkimai – ne vaikų žaidimai.

„Manau, kad susiję su naujų balsų paieška, politine kova ir panašiai“, – įsitikinęs mokytojas G. Lukošiūnas.

Seimo liberalai kalba, kad 16-likos metų amžiaus cenzas yra tinkamas savivaldybių taryboms bei merams rinkti.

Anot LiJOt prezidento Domanto Katelės, argumentų esama ne vieno. Toks pokytis, pasak jo, leistų padidinti jaunų žmonių įsitraukimą į demokratinius procesus.

„Savivaldos rinkimuose mes matėme trisdešimt trijų su kableliu aktyvumą, kuris nesikeičia ne vienerius metus. Kitas momentas, kuris be gal svarbus, 18-19 metų jauni žmonės renkasi migruoti į didmiesčius, Vilnius, Kauną, todėl vietos savivaldos problemos tampa nebe tokios aktualios, kokios jos yra 16-17 metų jaunam žmogui“, – LRT radijui antradienį sakė D. Katelė.

„Vis dėl to pagrindinis argumentas, kuriuo mes remiamės, yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad balsavimas tiesiogiai siejasi su įpročiu, todėl kiekvienas mėnuo po pilnametystės, kada vyksta pirmas balsavimas, (...) mažėja tikimybė, kad jaunas žmogus ateis balsuoti, todėl turime priartinti rinkimus prie jauno žmogaus, priartinti tam, kad tas įprotis formuotųsi ir turėtume tvirtą, pilietišką, demokratišką visuomenę“, – teigė jis.

Siekiant pokyčių jaunimo organizacijos kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad ši išduotų specialius lapus parašų rinkimui. Parašus rinkti ketinama pradėti artimiausiu metu.

Pilietinės visuomenės instituto direktorė, VU tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigia, jog siekiant įteisinti balsavimą nuo 16 metų reikėtų jaunimą papildomai šviesti ir didinti sąmoningumą, kad jaunais žmonėmis nebūtų manipuliuojama.

„Jaunimo paveikslas yra pakankamai margas. Čia turbūt labai didelė reikšmė ir svarba yra to paties pilietinio ugdymo tiek mokyklose, tiek už mokyklų ribų“, – LRT teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.

„Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė Guoda Vaitiekutė sako, jog Škotija yra vienas pavyzdžių, kur jaunimui sudaroma galimybė balsuoti nuo 16 metų. Tokią galimybę atiduoti balsą savivaldos rinkimuose turi ir estai.

„Tai suaktyvino jaunus žmones balsuoti, suaktyvino tam tikras partijas atsigręžti į jauną žmogų su savo rinkimine programa, tačiau visi tyrimai rodo, kad eina kartu su švietimu, tai yra, kad jei turime stiprų pilietinį švietimą, tada žmonės pradeda balsuoti 16 ar 18“, – teigė G. Vaitiekutė.

Ji taip pat pabrėžė, kad būtina kalbėti apie tvarų nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų ir ugdymo įstaigų  „tinklą, sistemą, kur galėtų partneriai dalyvauti švietimo procese“.

D. Katelė teigė dėl rinkimų įstatymo pakeitimo bendravęs su Seimo frakcijomis ir sulaukęs gana palankaus vertinimo. LiJot kol kas siekia įteisinti balsavimą nuo 16 metų tik savivaldos rinkimuose.

„Loginis ir pragmatinis sprendimas. Matome, kad kalbėti apie balsavimą nuo 16 metų Seimo rinkimuose nesulauktų tokio didelio palaikymo, nors Europos Parlamentas (...) kalba, kad balsavimas nuo 16 turėtų būti visais lygmenimis. Man atrodo, kad galėtume žengti pirmą žingsnį savivaldos rinkimuose, o ateityje kalbėti apie Europos Parlamento, prezidento ir Seimo rinkimus“, – kalbėjo LiJOt prezidentas.

Jo teigimu, dabartinis pilietiškumo ugdymas ir jo konceptas neugdo valstybines funkcijas suprantančio žmogaus, gebančio argumentuotai atiduoti savo balsą, tad inicijuojant pakeitimus kartu siekiama ir pilietiškumo ugdymo pokyčių.

Šiuo metu šalies Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Rinkimų kodekse nustatyta, jog 18-mečiai gali būti renkami merais ir savivaldybės tarybų nariais.

Šios partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, galimybė jauniems žmonėms dalyvauti rinkimuose sustiprintų šalies demokratinius procesus.

„Deja, tenka stebėti nuolat mažėjantį pilietinį aktyvumą Lietuvoje – per mažai žmonių noriai dalyvauja šalies demokratiniuose procesuose. Jaunimo nuo 18 iki 24 metų aktyvumas rinkimuose sustojo ties 33 procentais, o tai reiškia, kad šie žmonės yra mažiausiai aktyvi grupė“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

LSDP valdyba įpareigojo Seimo Socialdemokratų frakciją registruoti atitinkamas Konstitucijos pataisas.

Dabar Konstitucija numato, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Rinkimų kodekse nustatyta, jog 18-mečiai gali būti renkami merais ir savivaldybės tarybų nariais.

Pasak ERR, įstatymo projekte nurodoma, jog Estija nėra pajėgi užtikrinti Rusijos piliečių laisvės nuo Maskvos daromos jiems įtakos.

Įstatymo projektu iš dalies būtų keičiamas Rinkimų įstatymas, nustatant, kad balsuoti negali užsienietis, kuris yra užsienio valstybės, Europos Parlamento arba Estijos parlamento pripažintos šalimi agresore, pilietis.

Nors pažymima, kad įstatymo projektas gali prieštarauti Estijos Konstitucijai ir Europos Sąjungos nuostatoms, tačiau jis grindžiamas Baudžiamojo apeliacinio teismo kolegijos sprendimu, kuriame, be kita ko, teigiama, kad pagrindinės teisės „gali būti išimties tvarka apribotos siekiant apsaugoti kitą pagrindinę teisę ar konstitucines vertybes“.

Artimiausi savivaldos rinkimai Estijoje turi būti surengti 2025 metų spalį.

Iš viso per 968 tūkst. eurų grąžinami juos sumokėjusioms partijoms ir kandidatams, kurie per rinkimus gavo bent 3 proc. rinkėjų balsų, nepadarė šiurkščių pažeidimų, laiku patiekė finansavimo ataskaitas.

Tuo metu šių reikalavimų neatitinkantys rinkimų dalyviai neteks užstatų – per 282 tūkst. eurų pervedami į valstybės biudžetą.

Visus užstatus atgaus visose savivaldybėse sąrašus kėlusi ar koalicijoje dalyvavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – apie 93 tūkst. eurų.

Lietuvos socialdemokratų partija atgaus per 73 tūkst. eurų, demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – irgi per 73 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdis – beveik 66 tūkst. eurų. Taip pat demokratai praranda beveik 4,8 tūkst. eurų, nesurinkę reikiamo balsų skaičiaus trijose savivaldybėse, Liberalų sąjūdis praranda 9,5 tūkst. eurų užstatų šešiose savivaldybėse.

Darbo partija atgaus per 46 tūkst. eurų, o beveik 34 tūkst. eurų nesurinkus reikiamų pervedami į biudžetą. Lietuvos regionų partija susigrąžins maždaug 33 tūkst. eurų, o 3 tūkst. eurų bus pervesti į biudžetą. Laisvės partijai grįžta apie 15 tūkst. eurų, praranda 9,5 tūkst. eurų užstatų.

Klausimas dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos užstatų atidėtas, nes partija vėliau pateikė ataskaitas dėl Visagine vykusių pakartotinių mero rinkimų.

Taip pat kai kurioms partijoms sprendimai dėl užstatų atskirose savivaldybėse atidėti dėl nebaigtų nagrinėti pažeidimų, pvz., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Vilniaus rajone – VRK birželį pripažino partiją netiesiogiai papirkinėjus rinkėjus eglučių įžiebimo šventėse. Sprendimas bus priimtas sulaukus teismo verdikto.

Rinkimų užstatas per praėjusius savivaldos rinkimus siekė 1598 eurus – tiek keliant sąrašą ir kandidatą į merus, tiek vien sąrašą arba tik kandidatą į merus.

Sąraše keliant kandidatą, einantį su tarybos nario mandatu nesuderinamas pareigas, užstatas siekė 3196 eurus.

Savivaldybių tarybų ir metų rinkimai vyko kovo 5 dieną. Juose varžėsi beveik 14 tūkst. kandidatų, o ketverių metų kadencijai buvo išrinkti 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.

J. Šuklinas sulakė 13 tarybos narių palaikymo. Tuo metu už socialdemokratą Virginijų Andrių Bukauską balsavo 12 tarybos narių.

Išrinkti laikiną merą Visaginui prireikė dėl paskelbto pakartotinio mero rinkimų antrojo turo, kuris Visagine vyks gegužės 7 dieną.

Praėjusią savaitę vykusio balsavimo metu tiek J. Šuklinas, tiek V. A. Bukauskas keturių balsavimų metu sulaukė vienodo 12 tarybos narių balsų palaikymo, todėl laikinasis meras turėjo būti antrąkart renkamas antradienį.

E. Šuklinas savo biografijoje VRK yra nurodęs, kad pastaruosius trejus metus vienoje įmonėje dirba komercijos direktoriumi, tačiau posėdžio metu pažymėjo, jog pirmadienį nutraukė darbo sutartį, kaip to reikalauja teisės aktai, draudžiantys eiti nesuderinamas pareigas.

Antrajame mero rinkimų ture rungsis dabartinis savivaldybės vadovas, meru išrinktas „valstiečių“ atstovas Erlandas Galaguzas ir antra rinkimuose likusi „Laisvės ir teisingumo“ iškelta Dalia Štraupaitė.

Pakartotinis balsavimas Visagine rengiamas įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, kuriuo jis tenkino antrojo turo rezultatus apskundusios D. Štraupaitės skundą.

D. Štraupaitė siekė naujų mero rinkimų Visagine, teigdama, kad jai nebuvo sudarytos lygios teisės, kai jau pasibaigus pirmajam turui ji buvo pašalinta iš rinkimų ir po to į juos grąžinta prieš pat balsavimą.

Politikė iš rinkimų buvo išbraukta jau po pirmojo turo, VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kad dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteista „Laisvės ir teisingumo“ kandidatė negali būti skiriama mere.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose, tuomet VRK grąžino D. Štraupaitę į rinkimus. Ji liko antra, kaip ir per pirmąjį turą.

LVAT pabrėžė, kad pakartotinio balsavimo metu apribotos D. Štraupaitės galimybės vykdyti agitaciją ir susiklosčiusi išskirtinė teisinė situacija „paneigia rinkimų sąžiningumą ir visavertį aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo Visagino savivaldybės mero rinkimuose užtikrinimą, įvykusių rinkimų skaidrumą ir jų teisėtumą“. Teismas, panaikinęs VRK sprendimą patvirtinti rinkimų rezultatus, nurodė, kad „tikslinga ir racionalu“ yra iš naujo organizuoti pakartotinį balsavimą.

Didžiąją dalį gautų lėšų, 5,6 mln. eurų, sudarė politinių organizacijų lėšos, iš jų apie pusė buvo valstybės biudžeto asignavimai.

Fizinių asmenų aukos siekė 1,9 mln. eurų, apie 319 tūkst. eurų savo kampanijoms skyrė patys kandidatai.

Turtingiausia partija per rinkimus buvo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, ji savivaldos rinkimams turėjo beveik 1,5 mln. eurų.

Antra pagal surinktas aukas – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, gavusi beveik 1,2 mln. eurų, trečia – opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija su 997 tūkst. eurų.

Liberalų sąjūdžio rinkimų sąskaitose buvo 692 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – 690 tūkst., Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – 526 tūkst., Darbo partijos – 414 tūkst., Laisvės partijos – 405 tūkst. eurų.

Į turtingiausių rinkimų dalyvių dešimtuką pateko ir dabar jau buvęs Seimo narys Mykolas Majauskas. Kaip savarankiškas kandidatas Vilniaus miesto mero rinkimuose dalyvavęs politikas surinko 165,1 tūkst. eurų aukų.

Kaip skelbia VRK, iš išleistų 7,5 mln. eurų kiek daugiau nei 876 tūkst. eurų dar nesumokėta už suteiktas su rinkimais susijusias prekes ir paslaugas.

Iš viso dalyvauti šių metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose buvo registruoti 262 savarankiški politinės kampanijos dalyviai, galėję turėti savo rinkimų sąskaitas.

VRK pranešė iki antradienio vakaro gavusi per 200 politinės kampanijos finansavimo ataskaitų, jas iki balandžio 18 dienos turėjo pateikti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyviai.

Visas šias ataskaitas ir kitus finansinius dokumentus VRK perduos patikrinti auditoriams.

Didesnę nei 111 tūkst. 860 eurų sumą per šiuos rinkimus gavę rinkimų dalyviai finansų ataskaitas ir dokumentus turi laiko pateikti iki birželio 17 dienos.

Abiem savivaldybėms ir toliau vadovaus kitai kadencijai perrinkti dabartiniai merai – Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Klišonis Plungėje ir su politiniu komitetu rinkimuose dalyvavęs Artūras Visockas.

Rinkimų kodeksas numato, kad pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio metu savivaldybės nariai ir meras prisiekia, jiems įteikiami savivaldybės tarybos narių pažymėjimai.

Priesaikas turi priimti tos konkrečios savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas. Laikoma, kad nuo priesaikos momento savivaldybės tarybos nariai ir meras pradeda eiti pareigas.

Dabartinių merų ir savivaldybių tarybų narių įgaliojimai nutrūks automatiškai naujiesiems savivaldos atstovams susirinkus į pirmąjį posėdį.

Naujos savivaldybių tarybos į posėdžius rinksis balandžio 11–28 dienomis, paskutinė posėdžiaus Neringos savivaldybė.

Savivaldos rinkimai vyko kovo 5 dieną, ketverių metų kadencijai buvo išrinkti 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų, tačiau mero rinkimų antrasis turas Visagine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu bus rengiamas iš naujo.

Visagino meras paaiškės po pakartotinio balsavimo gegužės 7 dieną.

Balsai Vilniaus rajono mero rinkimuose nebus perskaičiuojami – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė tokį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) prašymą.

Partija teismui skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vilniaus rajono apygardos rinkimų komisijos sprendimą neperskaičiuoti antrojo mero rinkimų turo balsų.

„Skundas atmestas“, – BNS pranešė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Vilniaus rajone rinkimų antrajame ture pergalę šventė socialdemokratas Robertas Duchnevičius, jis gavo 50,2 proc. balsų, o LLRA-KŠS atstovas Waldemaras Urbanas – 49,07 proc. balsų. Socialdemokratų kandidatas rinkimus laimėjo 526 balsų persvara.

Partija anksčiau skelbė, jog balsus mero rinkimuose reikia perskaičiuoti, nes kai kur buvo nustatyta incidentų, kai jie buvo priskirti ne tam kandidatui. LLRA-KŠS savo reikalavimą taip pat grindė tuo, kad Ignalinos rajone, kur skirtumas tarp politinių varžovų buvo didesnis – 1,4 proc., buvo nuspręsta balsus perskaičiuoti.

Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos jose laikymosi.

LLRA-KŠS atstovai Vilniaus rajoną valdė nuo 1995 metų, kai buvo įkurta ši savivaldybė. Taryboje ši partija ir toliau išlaiko daugumą: rinkimuose ji užsitikrino 18 vietų iš 31. Centro dešinės koalicija taryboje turi šešis mandatus, socialdemokratai – septynis. 

Pasak teismo, sprendimas atmesti skundą priimtas konstatavus, kad pareiškėjo nurodytose rinkimų apylinkėse nustatant galutinius rinkėjų balsų skaičiavimo rezultatus buvo griežtai laikomasi Rinkimų kodekso nuostatų.

„Pavienės klaidos išduodant neantspauduotus rinkimų biuletenius bei dalį biuletenių priskiriant ne tam kandidatui šiose rinkimų apylinkėse buvo pastebėtos ir ištaisytos įgyvendinant būtent šiam tikslui Rinkimų kodekse nustatytą galiojančių biuletenių skaičiavimo mažiausiai du kartus procedūrą“, – rašoma teismo pranešime.

„Įvertinus kituose apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokoluose pateiktus duomenis, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos jose laikymosi“, – teigia teismas.

Dėl šių priežasčių, LVAT teigimu, pareiškėjo argumentas dėl apylinkių rinkimų komisijų narių ir stebėtojų nuovargio, tariamai galėjusio nulemti panašaus pobūdžio klaidų ir kitose balsavimo apylinkėse, taip pat pareiškėjo pageidavimas įsitikinti balsų skaičiavimo rezultatų teisingumu nėra pakankamais tam, kad abejonės dėl balsų skaičiavimo rezultatų būtų laikomos pagrįstomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti „tokią griežtą rinkimų kontrolės priemonę, kaip visos rinkimų apygardos balsų perskaičiavimas“.

LVAT teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog apylinkių rinkimų komisijų VRK jau pateiktų ir apskaitytų balsavimo biuletenių turiniui ir šių biuletenių apskaičiavimui įtakos „neturėjo ir negalėjo turėti“ ir kito pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės.

Šis pareiškėjas teismo prašė įvertinti aplinkybes dėl per mažo išankstinio balsavimo vietų skaičiaus, viešojo transporto trūkumo, Lietuvos šaulių sąjungos narių buvimo prie balsavimo patalpų ir jose rinkimų dieną, raginimo slėpti vyresnių šeimos narių pasus, taip pat aplinkybes, susijusias su skundų nagrinėjimu Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijoje.