Lietuvoje norinčių kurti savo verslą per metus sumažėjo nuo 18 proc. iki 14 proc., Latvijoje – nuo 27 proc. iki 17 proc., o Estijoje – liko tiek pat – 20 proc., pranešė SEB.

SEB banko valdybos narė, mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė sako, jog sulėtėjus ekonomikai atsiranda daugiau atsargumo, atidžiau vertinama verslo rizika. Anot jos, svarbiausiomis kliūtimis žmonės įvardija pradinio kapitalo stygių, administracinę naštą ir netikėjimą savo verslo idėja.

„Nuosavų lėšų trūkumą, biurokratiją ir netikėjimą savo verslo idėja tyrimo dalyviai kaip svarbiausias kliūtis įvardijo ir pernai. Tai liudija, kad norint stabdyti šį nuosmukį reikia ir greitų sprendimų, ir dažnesnių ilgalaikių programų verslumui skatinti ir palaikyti“, – pranešime teigė E. Dovbyšienė.

Šių metų sausį apklausą atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo po tūkstantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

SEB antradienį 0,8 punkto iki 2 proc. sumažino 2024 metų vidutinės metinės infliacijos prognozę. Kitais metais infliacija turėtų siekti 2,7 proc. Pernai gruodį ji siekė 9,1 procento.

„Jei liks prielaidos dėl energetikos kainų, ko tikimės, įmanoma, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 2 procentus“, – prognozių pristatyme antradienį teigė T. Povilauskas. 

„Tai (prognozės sumažinimas – BNS) susiję su praėjusių metų pabaiga ir matosi defliacija prekių rinkoje pakankamai stipriai“, – pridūrė jis.

Anot analitiko, nuo sausio dalis kainų padidėjo dėl valdžios sprendimų, tai įskaičiuota ir prognozėse – sausį infliacija bus stebima dėl augusių akcizų, padidinto pridėtinės vertės mokesčio restoranams ir kavinėms, kurie, tikėtina, didins kainas. Tačiau, pasak T. Povilausko, tai bendro infliacijos vaizdo nepakeis.

Sausį infliacija bus stebima dėl augusių akcizų, padidinto pridėtinės vertės mokesčio restoranams ir kavinėms, kurie, tikėtina, didins kainas.

 

Pasak jo, labiausiai augs paslaugų kainos, nepaisant, kad jų augimas irgi yra sulėtėjęs.

„Pikas metinės paslaugų infliacijos buvo ties beveik 15 proc. o metų pabaigoje buvo šiek tiek mažiau nei 6 proc., šiemet tikimės vidutinės paslaugų kainų infliacijos virš 5 proc., nes darbo kaštai didėja ir normalu su klientais paslaugų sektoriuje dirbantis verslas savo įkainius pakėlė arba kelia ir kels“, – sakė T. Povilauskas.

„Kiek nukentės klientai ir kiek jie bus pajėgūs tą sugerti, pažiūrėsime“, – pridūrė jis.

Ekonomisto vertinimu, yra daug prielaidų, kad vidutinė elektros kaina Lietuvos zonoje bus mažesnė nei pernai.

„Drąsiau galima kalbėti apie žemesnę nei 90 eurų, gal net 80 eurų už megavatvalandę vidutinę elektros kainą šiemet“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, naftos kainos prognozė nekeičiama, ji vidutiniškai šiemet turėtų siekti 85 JAV dolerius už barelį, degalų kainos taip pat turėtų išlikti panašios kaip ir pernai.

„Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius prastėjančių žinių neturėjome. Taip, esame sąstingyje, kas nėra gerai, bet vis tiek yra nerimas, kada bus blogiau. To „blogiau“ per tuos du mėnesius nebuvo“, – pristatydamas naujausias banko ekonomines prognozes antradienį sakė T. Povilauskas.

„Infliacija Lietuvoje irgi mažėjo sparčiau nei mūsų bankas tikėjosi ir greičiau nei kiti prognozuotojai tikėjosi“, – pridūrė jis.

T. Povilausko teigimu, Lietuvos prekių eksportas stabilizuojasi, pramonės nuosmukis nuo praėjusių metų vidurio nebegilėjo, todėl ir pirmojo šių metų ketvirčio rodikliai neturėtų blogėti.

„Stabilizavimosi nebuvo medienos gaminių sektoriuje, jis buvo baldų gamybos sektoriuje, kažkiek chemijos produktų, plastiko gamybos rodikliai pagerėjo praėjusių metų pabaigoje', – sakė T. Povilauskas.

„Vadovų apklausos irgi rodo minimaliai pagerėjusią situaciją nuo praėjusių metų pradžios, turimų užsakymų vertinimas šiek tiek pagerėjęs, atsargų lygis šiek tiek sumažėjęs. Tai – ženklas, vedantis į tai, kad šiemet pirmąjį ketvirtį pramonės rodikliai neturėtų būti su didelio minuso ženklu“, – kalbėjo analitikas.

SEB prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – iki 2,8 procento.

Infliacija Lietuvoje irgi mažėjo sparčiau nei mūsų bankas tikėjosi ir greičiau nei kiti prognozuotojai tikėjosi.

 

Banko analitikai tikisi, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2 proc. –  0,8 proc. punkto mažiau nei prognozuota pernai lapkritį. Kitais metais infliacija turėtų siekti 2,7 proc.

Nedarbo prognozė sumažinta 0,1 punkto iki 6,8 proc., kitąmet jis sieks 6,5 procento.

„Darbo rinkoje situacija yra stabili, bet su prastėjimo prieskoniu, nes akivaizdu, įkarščio, optimizmo nebeliko, jis perėjo į neutralią situaciją. Dirbančiųjų skaičius dar šiek tiek didesnis nei prieš metus, nedarbas šiek tiek padidėjęs. (...) Kiti rodikliai – laisvų darbo vietų skaičius ar įdarbintų asmenų skaičius, jie buvo pakankamai silpni ir tai indikuoja, kad samda yra gerokai pasyvesnė. Bet sakyti, kad yra didesni atleidimai, negalima“, – aiškino T. Povilauskas.

Tuo metu vidutinio darbo užmokesčio augimas, anot SEB, šiemet turėtų siekti 8,5 proc., 2025 metais – 7 proc.

Prognozuojama, kad namų ūkio vartojimas Lietuvoje šiemet augs 2,8 proc., o kitąmet – 3,2 proc. Tuo metu šalies eksportas šiemet turėtų augti 1 proc., o kitais metais – 4 procentais.

SEB ekonomistas taip pat pastebi, kad paslaugų eksportas vis dar tebeauga, pernai šioje srityje labiausiai augo finansinių paslaugų eksportas.

Banko vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas šiemet sieks 2,5 proc. BVP, kitąmet – 1,8 procento.

Klientai, turintys paslaugų planą ir kredito kortelę, galės naudotis ne tik kelionių draudimu, bet ir pirkinių draudimu mokėdami tik paslaugų plano mokestį. Be to, bankas pristatys mokėjimo korteles iš aplinkai draugiškesnės medžiagos – didžiąją dalį kortelės sudarys bioplastikas, gaminamas iš pašarinių kukurūzų atliekų. SEB bankas keis paslaugų planus ir verslo klientams.

„Prieš atnaujindami paslaugų planus privatiems klientams atlikome įvairaus amžiaus klientų apklausas ir atsižvelgėme į jų poreikius ir pageidavimus kartu su įprastomis kasdienėmis banko paslaugomis, tokiomis kaip pinigų pervedimas, naudojimasis mokėjimo kortelėmis, pageidavimu gauti įvairesnių paslaugų ir daugiau naudų iš vienų rankų. Kad teiktume didesnę naudą savo klientams, pridėjome naują paslaugą – momentinį draudimą nuo traumų. Be to, atsižvelgdami į infliaciją, augančias pragyvenimo išlaidas ir klientų pageidavimus kartais pasiimti daugiau grynųjų pinigų ir turėti daugiau lankstumo, nustatėme didesnį grynųjų pinigų limitą“, – komentavo Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Anot jos, toliau lieka galioti ir įprasti klientų vertinami paslaugų planų privalumai, tokie kaip neriboti pinigų pervedimai į Europos šalis eurais be papildomo mokesčio, renkantis daugelį planų, galimybė pasiimti grynųjų pinigų iš bet kurio banko bankomato Lietuvoje ir visame pasaulyje be jokių papildomų SEB banko mokesčių, neribotas sąskaitų skaičius, renkantis daugelį paslaugų planų, kuris praverčia tvarkant savo asmeninius finansus ir į atskiras sąskaitas pervedant lėšų skirtingoms reikmėms, pavyzdžiui, kasdienėms išlaidoms, komunaliniams mokesčiams, transportui ir pan.

Kad teiktume didesnę naudą savo klientams, pridėjome naują paslaugą – momentinį draudimą nuo traumų.

 

Momentinis draudimas nuo traumų apims visus netikėtus nelaimingus atsitikimus, dėl kurių reikia apsilankyti skubios pagalbos skyriuje. Pavyzdžiui, paslydus ir susimušus ar susilaužius pirštą, ranką ar kitą kūno vietą, nusideginus ranką gaminant valgyti, įsipjovus atliekant buities darbus, susižeidus sportuojant ar užsiimant mėgstama veikla, pavyzdžiui, dirbant sode. Tereikės turėti nelaimingą atsitikimą liudijantį skubios pagalbos skyriaus gydytojo išduotą medicininį dokumentą, ir per dvi darbo dienas bus išmokama draudimo išmoka. Klientams, turintiems paslaugų planą KASDIENIS, ji sieks 50 eurų, KASDIENIS+ – 100 eurų, PREMIUM – 200 eurų. Toks momentinis draudimas nuo traumų paslaugų planų turėtojams galios ir užsienyje.

Didesnė išgryninama suma

Priklausomai nuo pasirinkto plano, klientai galės naudotis nuo 550 eurų per mėnesį (planas MINIMALUS) iki 2 tūkst. eurų per mėnesį (planas PREMIUM) grynųjų pinigų paėmimo limitu už paslaugų plano mokestį. Šis limitas galioja ne tik SEB bankomatuose, bet ir pasiimant grynųjų pinigų Lietuvoje ir užsienyje. Vadinasi, klientams nereikia ieškoti SEB bankomato ir prireikus grynųjų gali jų pasiimti ten, kur jiems patogu.

Aplinkai draugiškesnės mokėjimo kortelės. Siekdamas mažinti plastikinių kortelių poveikį aplinkai, bankas pristatys aplinkai draugiškesnes korteles nei plastikinės, turinčias mažesnį CO2 pėdsaką nei įprastos. Be to, debeto kortelės turės specialų apčiuopiamą įkirpimą, kuris padeda regėjimo negalią turintiems žmonėms patogiai ir intuityviai ja naudotis bankomatuose ir prekybos vietose.

Pirkinių draudimas. Klientai, turintys paslaugų planą ir kredito kortelę, galės naudotis ne tik kelionių draudimu, bet ir pirkinių draudimu mokėdami tik paslaugų plano mokestį. Ši draudimo paslauga taikoma kredito kortelių savininkų pirkiniams, atsiskaičius už juos kredito kortele ir fizinėse, ir e. parduotuvėse visame pasaulyje. Pirkinių draudimas apsaugo pirkinius nuo sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo dėl bet kokio staigaus ir netikėto įvykio iki šešių mėnesių nuo pirkimo datos.

Brangiausiam ir didžiausią naudą suteikiančiam planui visus šiuos metus bus taikoma perpus mažesnė kaina – 3,5 euro per mėnesį.

 

Atnaujinti paslaugų planai privatiems klientams kainuos nuo 0,69 euro per mėnesį iki 7 eurų per mėnesį. Brangiausiam ir didžiausią naudą suteikiančiam planui visus šiuos metus bus taikoma perpus mažesnė kaina – 3,5 euro per mėnesį.

Jauni klientai (vaikai ir jaunimas) paslaugų planu naudosis nemokamai. Senjorai galės naudotis paslaugų planu, suteikiančiu neribotą sąskaitų ir pervedimų skaičių, 600 eurų per mėnesį grynųjų pinigų paėmimo limitą ir 50 eurų per metus momentinį draudimą nuo traumų, kitas naudas. Senjorams paslaugų planas KASDIENIS kainuos 1 eurą per mėnesį.

Atnaujintus paslaugų planus bus galima rinktis nuo balandžio 9 d., o dabartiniai paslaugų planai galios iki š. m. trečiojo ketvirčio – jam artėjant bankas informuos klientus apie tolesnius veiksmus.

Daugiau informacijos apie atnaujinamus paslaugų planus galima rasti SEB banko interneto svetainėje.

SEB banko apklausos duomenimis, didžiausia dalis – 39 proc. gyventojų – kitąmet nesitiki pajamų pokyčių, 27 proc. viliasi atlyginimo augimo, apie 16 proc. mano, kad jų pajamos kitąmet sumažės.

„Dauguma gyventojų savo finansinę padėtį šiuo metu vertina kaip pakankamai saugią ir patogią. (...) Didesnė dalis apklaustųjų tikisi, kad jų pajamos augs arba nesikeis. Lietuvos darbo rinkoje padėtis ir toliau yra stabili“, – pranešime sakė SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Vertindami savo dabartinę finansinę padėtį, trečdalis (32 proc.) nurodė, kad yra patenkinti, trečdalis (34 proc.) – nepatenkinti, trečdalis (32 proc.) – neutralūs.

31 proc. tyrime dalyvavusių žmonių nurodė, kad jų šeima gali šiek tiek sutaupyti, 47 proc. teigė, kad laisvų lėšų turi pakankamai, kad galėtų nusipirkti tokį pirkinį kaip televizorių ar šaldytuvą. Dar 5 proc. pažymėjo, kad gali sau leisti pirkti viską, ko nori. Kad pajamos yra nepakankamos ir dėl to šeimai kyla sunkumų, pripažino apie 15 proc. apklaustųjų.

Apklausą lapkričio mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“, joje dalyvavo 1 tūkst. įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų.

Bankams taip gerai Lietuvoje dar nėra buvę.

„Matome, kad du bankai uždirbo rekordinius pelnus. Dar taip nėra buvę, nėra uždirbę iki šiol tokių dydžių pelnų“, – pareiškė Lietuvos banko skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.

„Swedbank“ nurodo, kad per pusmetį uždirbo 195 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. SEB bankas nurodo per 6 mėn. uždirbęs 157 mln. – du kartus daugiau nei pernai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prieš kelerius metus visų bankų pelnas būdavo panašus, kiek SEB ar „Swedbank“ dabar užsidirba atskirai ir per pusmetį. Jau kitą mėnesį dalimi uždirbtų milijonų bankai turės pasidalinti su valstybe – Seimas priėmė specialų bankų solidarumo mokestį.

„Pirmasis avansinis, taip vadinamas, mokėjimas numatytas rugpjūčio viduryje“, – sakė biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Tikimasi virš 130 mln. Tai, ką rodo tie skaičiai, kurie yra skelbiami, tai panašu, kad panašių sumų ir bus galima tikėtis.

Solidarumo mokesčio milijonai – šalies gynybai stiprinti. Kiek tiksliai kiekvienas bankas turės pervesti, esą, dar neaišku. Bankų pelnai dabar rekordiniai, bet solidarumo mokestis bus skaičiuojamas nuo ilgamečio, taigi mažesnio, pelningumo. Formulė gan sudėtinga.

„Imamas ketverių metų laikotarpis, žiūrima, kas yra uždirbama 50 proc. daugiau nuo ketverių metų vidurkio, tik ta dalis, ir grynai kalbant apie grynųjų palūkanų, jau yra apmokestinama, būtent taikant 60 proc. tarifą“, – kalbėjo M. Lingė.

Aišku tiek, kad rekordiniai šių metų pelnai yra tokie, kuriuos vyriausybė ir prognozavo. Taigi šiemet bankai turėtų atiduoti bent 100 mln. eurų pelno.

„Tikimasi virš 130 mln. Tai, ką rodo tie skaičiai, kurie yra skelbiami, tai panašu, kad panašių sumų ir bus galima tikėtis“, – patvirtino M. Lingė.

Pagrindinė rekordinių bankų pelnų priežastis akivaizdi – padidintos palūkanos už paskolas.

„Pirmiausia, kad užaugusių palūkanų normos, kurios greičiau persidavė į paskolų palūkanų formas negu į indėlių“, – teigė A. Prapiestis.

Į bankus plūstelėjo ir daugiau pinigų – daugėja terminuotų indėlių, nes auga palūkanos ir už juos. Daugėja ir bankų skolinamų pinigų. Paskolų gavėjų mažiau, bet skolinamos didesnės sumos.

„Labai stiprūs yra prieaugiai, kurių pagrindine priežastimi galima būtų laikyti išsiplėtusią tiek kredito bazę, tiek indėlių bazę. Nes tiek indėlininkų atsirado daugiau, tiek kreditų“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) docentas Algirdas Bartkus.

Žmonėms už indėlius bankai siūlo beveik perpus mažesnes palūkanas, nei patys reikalauja už paskolas bankai.

„Būsto paskolų palūkanų normos šiuo metu siekia naujiems būsto kreditams apie 5,5 proc., įmonėms – apie 6 proc. Tuo tarpu kalbant apie indėlių palūkanų normas, tiek gyventojams, tiek įmonėms jos siekia apie 3 ar 3,5 proc.“, – pridėjo VU docentas.

Anot ekonomistų, nemažas skirtumas tarp indėlių ir paskolų palūkanų – dar viena pelnų priežastis.

„Gan protingai savo atžvilgiu taiko žirkles, kada už kreditą, palūkanas padidina šiek tiek daugiau negu už indėlius. Ir finale jie tokiu atveju galėjo 2022 m. džiaugtis labai gerais finansiniais rezultatais“, – teigė A. Bartkus.

Dar viena pelnų priežastis – kad didžiausi bankai turi tiek daug klientų ir pinigų, kad turi mažai motyvacijos siūlyti ką nors pigiau.

„Negalime slėpti to fakto, kad ir konkurencija bankų sektoriuje yra mažesnė, lyginant su kitomis euro zonos šalimis“, – kalbėjo A. Prapiestis.

Anot Lietuvos banko, labai santūriais skaičiavimais per visus šiuos metus bankai Lietuvoje uždirbs milijardą, o gal ir 1,5 mlrd. eurų. Tai įspūdingi rodikliai. 1,5 mlrd. būtų dešimtadalis viso metinio valstybės biudžeto.

Ekonomistas neabejoja, kad Seime bus siūlymų dar apmokestinti bankus.

„Aš esu beveik tuo garantuotas, kad kuomet politikai Seime svarstys šitą klausimą, tai jie sakys, kad mums reikėjo dar didesnį solidarumo mokestį jiems pritaikyti, nes žiūrėkite, kokie pasakiški rezultatai“, – apibendrino A. Bartkus.

Solidarumo mokestis galios šiemet ir kitąmet. Finansų ministerijos skaičiavimais, per tą laiką bankai turėtų pervesti 400 mln. eurų. Kuo daugiau pelno bankai turės iš palūkanų, tuo didesnis bus ir mokestis. Finansų ministerija nurodo, kad papildomi mokesčiai bankams neplanuojami, bankai moka ir didesnį pelno mokestį – ne 15 proc., o 20 proc.

Kai dirbi sunkiai ir daug, per kavos pertraukėlę galima pagalvoti, kur ir kaip uždirbtus pinigus taupyti.

„Labai nedaug investuoju, savais interesais investuoju į kriptovaliutą. Naudoju visiems žinomas platformas. Porą dalelyčių nusipirkęs ir tiesiog žaidžiu“, – sakė vilnietis Eimantas. 

„Aš esu  turbūt daugiau ilgalaikė investuotoja. Investuoju klasikiniais būdais, t. y. – antros, trečios pakopos pensijų fondai. Taip pat – į pagrindines didžiąsias kompanijas ir jų akcijas. Dar yra keletas obligacijų ir investicinių fondų“, – atviravo vilnietė Akvilė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Šis skaičius per pastaruosius keltą metų nepakito, tačiau pokyčių yra tarp pačių investicijų. Dažniausiai lietuviai nukreipia pinigus nebe į nekilnojamąjį turtą (NT), o į gyvybės draudimą. Tokių yra penktadalis. Kaip rodo atlikta SEB banko apklausa, trečia pagal populiarumą investicija – pensijų fondai. 

Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų.

 

„NT nusileido į antrą vietą keliais procentiniais punktais. Greičiausiai dėl to, kad kyla „Euribor“ palūkanų normos ir galbūt keičiasi lūkesčiai, nes daugelis gyventojų tikisi, kad NT kainos kris“, – komentavo SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.

Kur žmonės pasirenka investuoti, priklauso ir nuo jų gyvenimo būdo. Vertybinius popierius, pensiją, gyvybės draudimą dažniausiai renkasi specialistai ir biurų darbuotojai. Į NT investuoja patys sau darbdaviai. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau „Swedbank“ duomenys rodo, kad tik keturi iš dešimties gyventojų banko sąskaitose turi daugiau nei 2 tūkst. eurų.

„Didžiausios baimės yra pradėti investuoti, nes galvoja, kad neužteks lėšų, nes neturi sukaupę pakankamai pinigų“, – teigė E. Dovbyšienė.

Taupyti jau sunkiau ir viduriniajai klasei, kuria Lietuvoje jaučiasi rekordiškai daug – net šeši iš dešimties žmonių. Ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo.

„Pagrindinė priežastis, dėl ko vidurinioji klasė gali įpirkti mažiau prekių ir paslaugų, – infliacija. Per paskutinius metus vidutinės prekių ir paslaugų kainos padidėjo beveik 20 proc. Tuo pačiu vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 13 proc.“, – konstatavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Viduriniajai klasei galima priskirti gyventojus, gaunančius nuo 1100 kone iki 3000 eurų prieš mokesčius. Tačiau vis mažiau šių pajamų atitinka ne pirmo būtinumo prekėms. Tame tarpe – ir ne investicijoms.

„Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų“, – teigė N. Mačiulis.

Todėl taryba nesikreips į antstolius dėl aštuonioms bendrovėms ir jas vienijančiai Lietuvos vaistinių asociacijai skirtų baudų priverstinio išieškojimo.

Taryba pranešė kovo 6 dieną gavusi SEB banko garantijas, kuriomis jis įsipareigojo sumokėti „Limedikai“ ir „Gintarinei vaistinei“ skirtas baudas, jei teismas galutinai jas patvirtins, kovo 10 dieną – „Skandinaviska Enskilda Banken“ (SEB) Frankfurto padalinio garantijas – bankas įsipareigojo sumokėti „Benu“ vaistinei ir „Tamro“ skirtas baudas.

Kovo 13 dieną taryba gavo „Swedbank“ garantijas, kuriomis jis įsipareigojo sumokėti baudas, skirtas „Eurovaistinei“, įmonėms EVD, EVRC, „Siromed Pharma“.

Vienintelė Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) laiku – iki pirmadienio – sumokėjo tarybos praėjusį gruodį paskirtą 7,4 tūkst. eurų baudą.

Apie įmonių pateiktas neįvardijamų bankų garantijas ir LVA sumokėtą baudą BNS pranešė pirmadienį.

Konkurencijos taryba pernai gruodį asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė 72,6 mln. eurų baudų.

Vaistinių tinklus ir didmenines farmacijos produktų platinimo įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje bei e. prekybos įmonę „Azeta“ valdančiai „Euroapothecai“ priklausančiai „Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, tos pačios grupės įmonėms EVD – 2,7 mln., EVRC – 1,27 mln. ir „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst. eurų baudos.

„Limedikai“ ir jos valdomai „Gintarinei vaistinei“ skirtos atitinkamai 7,4 mln. ir 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., o jos valdomai „Benu“ – 7,7 mln. eurų baudos.

Lietuvos vaistinių asociacija ir bendrovės „Eurovaistinė“, EVD, EVRC, „Siromed pharma“, „Benu“, „Tamro“, „Limedika“ ir „Gintarinė vaistinė“ teismo yra paprašiusios panaikinti tarybos nutarimą arba sumažinti skirtas baudas.

SEB prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 0,1 proc., o kitąmet – 3,5 proc.

„BVP augimo prognozė paremta tuo, kad, priešingai negu ankstesniais dvejais metais, kai pramonė buvo ūkio plėtros šaltinis, šiemet šiame sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nedidės. Naujausios pramonės įmonių apklausos rodo, kad įmonių dabartiniai gamybos ir eksporto užsakymai yra istoriškai nedideli, o tai įspėja, kad pirmą pusmetį metinis pramonės produkcijos pokytis lyginamosiomis kainomis gali būti ir neigiamas“, – pranešime teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pasak jo, pirmąjį pusmetį neigiamos įtakos BVP darys ir metinis namų ūkių vartojimo nuosmukis, nes infliacija vis dar bus didesnė negu gyventojų pajamų pokytis.

Banko vertinimu, vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, šiemet bus 9 proc., o 2024 metais – 2 proc.

Prognozuojama, jog jau birželį vidutinė metinė infliacija sumažės iki mažiau nei 10 proc. ir antrąjį pusmetį bus vienaženklė, dėl ko realis namų ūkių vartojimas turėtų vėl augti.

Bankas prognozuoja, jog šiemet investicijos augs sparčiau nei pernai ir tai darys teigiamos įtakos BVP pokyčiams. Vis dėlto turėtų augti valstybės, o ne privataus sektoriaus investicijos.

„Sudėtinga įvertinti, ar šiemet pavyks panaudoti visas suplanuotas Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas, bet tai gali būti didesnę įtaką negu dabar galvojame ekonomikai darysiantis veiksnys. Šios lėšos tikrai darys teigiamą įtaką inžinerinių statinių statybos darbams“, – teigė T. Povilauskas.

„Privataus sektoriaus investicijos neturėtų augti dėl tikėtinų prastesnių įmonių finansinių rezultatų ir didesnių palūkanų normų įtakos“, – pridūrė jis.

SEB bankas prognozuoja, jog vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius šiemet augs 9 proc. 

„Minimalios mėnesio algos ir  valstybės sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokesčio didinimas taip pat darys teigiamą įtaką. Kita vertus, toks algų pokytis bus kuklesnis negu praėjusiais metais, ir tai suprantama, nes padėtis darbo rinkoje stabilizavosi, samda yra atsargesnė, ir veikiausiai šiais metais nedarbas truputį padidės“, – teigė T. Povilauskas.  

Banko vertinimu, metų biudžeto deficitas dėl sumažėjusių energijos kainų bus mažesnis nei lapkritį patvirtintas Seimo ir sieks iki 4 proc. BVP.

Bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasarį ir kovą bazinę palūkanų normą didins 0,5 punkto, o gegužę – dar 0,25 punkto iki 3,25 proc.