Vietoj jų parlamentarė siūlo į šios komisijos sudėtį įtraukti kitus Seimo mažumai priklausančių parlamentarų pasiūlytus TS-LKD frakcijos narius.

A. Širinskienė  įregistravo tokį pasiūlymą Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos įregistruotam nutarimo projektui dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo. Jame siūloma į komisijos sudėtį įtraukti Seimo opozicinių frakcijų pasiūlytą Laisvės frakcijos narį Artūrą Žukauską.

Kaip pastebi A. Širinskienė, dėl parlamentarų S. Jovaišos ir A. Matulo pirkinių tikslingumo, atsakingo parlamentinių lėšų naudojimo, elgesio etiškumo visuomenėje kilo daug klausimų.

„Dėl to yra abejonių, ar klausimų dėl savo elgesio sukėlę Seimo nariai toliau gali dirbti Etikos ir procedūrų komisijoje bei vertinti kitų savo kolegų elgesį, taip pat ir kitų kolegų parlamentinių lėšų naudojimą“, – sako pasiūlymo autorė A. Širinskienė.

ELTA jau skelbė, kad S. Jovaiša, akcijos „Skaidrinam“ duomenimis, nusipirko penkis kompiuterius, telefonų už 25 tūkst. eurų.

TS-LKD frakcijos narys A. Matulas taip pat buvo vienas iš Seimo narių, nemažai parlamentinių lėšų išleidusių kompiuterių bei telefonų pirkimui bei nuomai. Jo pirkinių sąraše yra ir „Iphone 13 Pro Max“ už 1443 eurus,  2023 metais pirktas  naujausias „Samsung Galaxy S23 Ultra Black“ telefonas už 1461 eurą bei galingas „Acer Nitro“ kompiuteris už beveik 11 000 eurų. Šis kompiuteris, pasak parlamentaro, jam buvo reikalingas nuotraukoms susikelti ir memuarams rašyti.

Iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo konservatorių frakcijos narys S. Jovaiša anksčiau yra žadėjęs trauktis iš Etikos ir procedūrų komisijos ir pasibaigus kadencijai įsigytą biuro techniką palikti Seimui.

Seimo narys konservatorius Antanas Matulas yra sakęs, kad už parlamentines lėšas nieko neleistino nepirko.

„Seimo nario M. Puidoko teiginiai apie karo Ukrainoje eigą, kaltinimai Vakarų valstybėms tyčia vilkinant karą, taip pat teiginiai, jog Vakarų valstybių pagrindinis siekis yra susilpninti ir suskaidyti Rusiją, atitinka Rusijos propagandos skleidžiamus naratyvus“, – teigiama trečiadienį vienbalsiai patvirtintame komisijos sprendime.

Etikos komisija nutarė, kad M. Puidoko teiginiai prieštarauja oficialiai Lietuvos pozicijai dėl karo Ukrainoje kaltininkų bei eigos, taip pat – kad buvo pažeisti Valstybės politikų elgesio kodekse nustatyti pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo pavyzdingumo ir atsakomybės principai.

M. Puidoką etikos sargams apskundė buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, visuomenės veikėjas Markas Adamas Haroldas ir parlamentaras Bronislovas Matelis.

M. Puidoko retorika yra akivaizdus nesantaikos, karo ir neapykantos kurstymas, už laisvę ir demokratiją kovojančios Ukrainos pažeminimas.

Jiems užkliuvo „Youtube“ kanale M. Puidoko išsakyti samprotavimai, kad Vakarų tikslas yra sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Jo teigimu, JAV ir jos sąjungininkės tyčia vilkina ginklų Ukrainai tiekimą, nes Ukrainos karių ir žmonių gyvybių sąskaita nori susilpninti Rusiją, o paskui ją padalinti į mažas valstybes, kurias galėtų kontroliuoti.

Be to, Seimo nariui apie tai kalbant, už jo esančiame ekrane rodytas žemėlapis su užrašu „World war 3 plan“ (Trečiojo pasaulinio karo planas). Jame Rusija su Baltarusija, Krymu ir Kaliningrado sritimi nuspalvinti viena spalva. Pagal nubraižytas rodykles matyti, kad Rusija puolama iš dabartinių NATO šalių, taip pat ir Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos.

Skunde minimas ir M. Puidoko viešas pareiškimas po Liublino trikampio prezidentų susitikimo šių metų sausį. Seimo narys teigia, kad Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitarimas remti Ukrainą iki jos pergalės kare su Rusija esą koreliuoja su siekiu atkurti Žečpospolitą trijų šalių galimos konfederacijos pagrindu.

„M. Puidoko retorika yra akivaizdus nesantaikos, karo ir neapykantos kurstymas, už laisvę ir demokratiją kovojančios Ukrainos pažeminimas“, – tvirtino skundo autoriai.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis M. Puidokas aiškino savo laidose naudojantis  viešai prieinamus „Google“, „National Geographic“ bei „Wikipedia“ žemėlapius, kur Krymas nurodomas kaip Rusijos dalis, kadangi jie sudaro žemėlapius de facto.

Akivaizdu, kad tai buvo politinis veiksmas, skirtas mane įgąsdinti viešai reikšti nuomonę.

Tačiau Seimo etikos sargai atkreipė dėmesį, kad „Google“ žemėlapiuose okupuotos teritorijos žymimos punktyrais, „Wikipedia“ nurodo, jog Krymas teisiškai yra Ukrainos teritorija.

Išvadoje pažymėta, kad parlamentaras yra viešas asmuo, jo „Facebook“ paskyra turi per 7 tūkst. stebėtojų, ją seka daugiau kaip 50 tūkst. asmenų, „Youtube“ kanalą „Mindaugas Puidokas TV“ stebi virš 800 asmenų.

M. Puidokas penktadienį pranešė Etikos komisijos sprendimą skųsiąs teismui.

„Lietuvoje kilo pagrįsta grėsmė demokratijai ir žodžio laisvei. Prašiau komisijos išvadoje aiškiai išdėstyti, kaip komisijos požiūriu suprantamas politiko nuomonės išsakymas demokratinės valstybės viešojoje erdvėje ir kaip tokiai nuomonei, remiantis teisės aktų nustatytais kriterijais, mano nuomonė ir (ar) informacija neatitiko. Į šiuos mano klausimus atsakyta nebuvo. Akivaizdu, kad tai buvo politinis veiksmas, skirtas mane įgąsdinti viešai reikšti nuomonę“, – teigiama jo pranešime.

Jis pabrėžė savo laidose apie Rusijos okupuoto Krymo statusą nekalbėjęs, o samprotaudamas apie trečiąjį pasaulinį karą ir galimą Rusijos padalinimą, rėmęsis „solidžiais vakarietiškais šaltiniais“.

Pasak M. Puidoko, Konstitucija garantuoja žmogui teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, o cenzūra – draudžiama.

„Mano pateikti detalūs paaiškinimai rodo, kad nebuvo jokio pagrindo teigti, kad aš savo žodžiais ar veiksmais, pažeidžiau Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principus“, – tvirtino jis.

Pernai kovą M. Puidokas pasitraukė iš Darbo partijos, nes šios partijos pirmininkas jį buvo apskundęs Etikos komisijai dėl panašaus turinio įrašų „Facebook“ paskyroje.

Parlamentaras tokį partijos Etikos ir skaidrumo komisijos sprendimą vadina antikonstituciniu ir jau apskundė Liberalų sąjūdžio tarybai.

„Komisija priėmė sprendimą skirti papeikimą. Įstatuose numatytos trys galimos sankcijos: įspėjimas, papeikimas ir siūlymas šalinti iš partijos. Jis turi teisę apskųsti partijos tarybai“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Bagdoną partijos etikos sargams apskundęs Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Jis teigė skundą parašė norėdamas, kad partijos komisija nustatytų tam tikrus elgesio standartus parlamentarams.

„Norėjau, kad būtų nustatyti tam tikri standartai, kaip gali būti vertinamas partijos nario elgesys. Jeigu Seimo nariai partijos pirmininkę kritikuoja žiniasklaidos puslapiuose, tai gal partijos Etikos komisija vertina štai šitaip, manydami, kad tai yra pažeidimas. Partijos įstatai formuluoja, kad negalima menkinti partijos narių ir partijos autoriteto viešumoje“, – tvirtino E. Gentvilas.

Partijos įstatai formuluoja, kad negalima menkinti partijos narių ir partijos autoriteto viešumoje.

Tuo metu A. Bagdonas įsitikinęs, kad Liberalų sąjūdžio Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas neteisėtas.

„Aš jau parašiau kreipimąsi į partijos tarybą, nes manau, kad Seimo nario persekiojimas dėl jo balsavimų pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją“, – BNS sakė parlamentaras.

„Konstitucijoje parašyta, kad draudžiama Seimo narį persekioti dėl jo balsavimų bei pasisakymų parlamente, nebent jis įžeistų kitą asmenį ar ta, informacija, kurią jis paskleidė yra melaginga, tuomet grėstų ir kitokia atsakomybė. (...) Šioje situacijoje aš įžvelgiu būtent tokį elgesį (persekiojimą – BNS) iš kolegos gerbiamo Eugenijaus Gentvilo ir atitinkamai komisijos sprendimas yra labai panašus“, – tvirtino A. Bagdonas.

Jis sakė kol kas nesvarstąs galimybės trauktis iš partijos, jei šios taryba paliktų galioti jam skirtą nuobaudą.

„Šiuo metu tokio dalyko tikrai nesvarstau, nes manau, kad liberalų bendruomenėje yra pakankamai daug išsilavinusių žmonių. Jeigu jie, kaip ir aš, matys, kad tai yra Konstitucijos pažeidimas, manau, kad Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas“, – BNS sakė A. Bagdonas.

E. Gentvilas kolegą partijos etikos sargams apskundė sausio pabaigoje. Jis prašė įvertinti A. Bagdono elgesį balsuojant Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, keldamas klausimus bei pasisakydamas dėl „Laisvės TV“ akcijos metu surinktų pinigų Ukrainai paremti panaudojimo, nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų.

Seimo etikos sargai vertino kelis R. Žemaitaičio įrašus socialiniame tinkle „Facebook“, kuriuose jis kėlė klausimą, ar „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas, rinkęs lėšas Ukrainai skirtam koviniam dronui „Bayraktar“, nepralošė tų pinigų kazino. Šį lėšų rinkimą jis pavadino galima afera. Dar kitame įraše R. Žemaitaitis kėlė prielaidą, jog „Tapinas ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“

Seimo Etikos sargai nusprendė, kad R. Žemaitaitis reiškė nuomonę, todėl pažeidimo nefiksavo ir rekomendavo jam „remtis patikrintais faktais, nenurodyti tikėtinų aplinkybių, vengti nepamatuotų vertinimų ir viešuose pasisakymuose pateikti tikslią žinomą informaciją“.

A. Tapinui pasipiktinus tokiu Seimo etikos sargų sprendimu, A. Bagdonas savo balsavimą pavadino klaida.

Dėl kolegos elgesio E. Gentvilas buvo sukvietęs Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu pasiūlė A. Bagdonui trauktis iš parlamentinės Etikos ir procedūrų komisijos bei paragino atsistatydinti iš partijos vicepirmininkų.

A. Bagdonas atsisakė palikti Etikos komisiją, bet iš Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojų atsistatydino.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį pripažino, kad parlamentaro pasisakymai šių metų birželio 23 dienos Seimo rytiniame posėdyje „yra nesuderinami su Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintu pagarbos žmogui ir valstybei principu“.

Etikos sargai rekomendavo A. Gedvilui viešai atsiprašyti ministrės pirmininkės ir ateityje vengti tokių pasisakymų.

Už tokią išvadą balsavo septyni komisijos nariai, trys susilaikė, „darbietis“ Viktoras Fiodorovas nebalsavo.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas A. Gedvilas birželio 23-iąją per Vyriausybės valandą užduodamas klausimą Vyriausybės vadovei dėl Kaliningrado tranzito ribojimų apkaltino ją karo kėlimu.

O gal tikrai laukiama, kad jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai ne to, nei kito neturi.

„Priminsiu, kad jūsų kaip ir šalies vadovo pareiga užtikrinti taiką Lietuvoje, o ne kurstyti karą. Kas buvo padaryta, kad Lietuvos piliečiai miegotų ramiai? O gal tikrai laukiama, kad jaunus Lietuvos vyrus šaudys Rusijos kariai, o žmonas prievartaus vaikų akivaizdoje? Bepigu, kai ne to, nei kito neturi“, – tuomet sakė A. Gedvilas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paprašė Etikos komisijos įvertinti šiuos parlamentaro žodžius.

Prieš priimdama sprendimą Etikos komisija paprašė ekspertų išvadų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigė, kad panašaus turinio pasisakymai, išsakyti darbo vietoje, gali būti vertinami kaip turintys priekabiavimo dėl lyties ir dėl socialinės padėties (šeiminės padėties) požymių, kaip galimai sukuriantys priešišką, įžeidžiančią aplinką.

Lietuvos žmogaus teisių centras taip pat tvirtino, kad Seimo nario pasisakymą galima įvardyti kaip diskriminaciją bei priekabiavimą dėl lyties ir šeiminės padėties.

Anot jo, „A. Gedvilas teigia, kad ministrė pirmininkė nekvalifikuotai ar neracionaliai priima tam tikrus sprendimus dėl savo šeiminės padėties (...)“.

Pabaigai norėčiau jums dar pacituoti Jėzaus Kristaus žodžius: „neteiskite ir nebūsite teisiami“, „nesmerkite ir nebūsite pasmerkti“, „atleiskite ir jums bus atleista“.

Tuo metu A. Gedvilas per komisijos posėdį teigė tik paminėjęs premjerės biografijos faktus, kurie yra neutralūs lyčiai.

„Beje, būtina pažymėti, kad premjerė niekur viešai neišsireiškė, kad jautėsi įsižeidusi ar pažeminta. Norėčiau pabrėžti, kad mano pasakyta frazė neturėjo nieko bendro su premjerės lytimi. Šį teiginį būtų galima pritaikyti tiek vyrui, tiek moteriai. (...) Todėl seksizmo sąvoka net nediskutuotina“, – sakė jis.

Parlamentaras citavo religinius tekstus ir ragino etikos sargus būti atlaidžius. Jis taip pat sakė, kad jeigu jau Etikos komisija ėmėsi svarstyti jo žodžius, tai šalia turėtų sėdėti tuzinas kitų Seimo narių, tarp jų – premjerė I. Šimonytė, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nes jos kolegas esą yra vadinusios „lochais“, „chamais“ ir kitaip.

„Pabaigai norėčiau jums dar pacituoti Jėzaus Kristaus žodžius: „neteiskite ir nebūsite teisiami“, „nesmerkite ir nebūsite pasmerkti“, „atleiskite ir jums bus atleista“. Mat siekdami pasmerkti mane ir užsimerkti prieš kitus jūs savotiškai atidarote Pandoros skrynią, iš kurios ištrūkęs drakonas davatkos apsiaustu labai greitai gali sudeginti jus pačius“, – kalbėjo „darbietis“.

Etikos komisijos narė konservatorė Irena Haase siūlė nurodyti, kad atsiprašyti Vyriausybės vadovės reikėtų Seimo salėje, tačiau komisijos nariai nutarė atsiprašymo vietos ir būdo nenurodyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė Lietuvos banko skundą dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo – pastaroji atsisakė pradėti tyrimą dėl S. Jakeliūno veiklos. LVAT paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2019 metų spalį priimtą sprendimą.

Centrinis bankas 2019 metų birželį kreipėsi į Seimo komisiją, prašydamas ištirti S. Jakeliūno elgesį ir konstatuoti, kad jis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse, LB ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ir reikalavimus.

Anot LB, tų pačių metų kovą S. Jakeliūnas „Lietuvos ryto“ laidoje „Nuoga tiesa“ skleidė melagingą informaciją apie banką, sąmoningai siekė kelti nepasitikėjimą jo darbuotojais.

Etikos ir procedūrų komisija liepos mėnesį atsisakė pradėti tyrimą, nurodžiusi, kad gegužę S. Jakeliūnas išrinktas EP nariu ir nuo liepos 2 dienos jis nebėra Seimo narys.

VAAT taip pat pažymėjo, kad dėl Valstybės politikų elgesio kodekso taikymo asmeniui, išrinktam į EP, dėl jo viešai pasakytų teiginių jau yra pasisakęs ir LVAT, anot kurio, pagal EP narių statutą jų veikla negali būti niekaip varžoma.

Lietuvos bankas LVAT prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti įpareigoti Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo spręsti dėl LB kreipimosi priėmimo.

„Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, proceso teisės normų nepažeidė“, – nutarė LVAT.

S. Jakeliūnas ir LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas buvo įsivėlę į polemiką dėl buvusios finansų krizės. Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas S. Jakeliūnas, be kita ko, kaltino centrinį banką nebendradarbiaujant tiriant krizę. V. Vasiliauskas kritiką kategoriškai atmetė.

Seimas 2019 metų spalį patvirtino BFK, atlikusio 2009-2010 metų krizės aplinkybių tyrimą, išvadas. Jose nurodoma, kad krizę sukėlė bankai, o LB neužtikrino tinkamos jų priežiūros.

Seimo narys kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadą, kurioje pripažinta, kad jis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus ir nurodyta artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.

Liepos 10 d. VAAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Seimo nario Ž. Pavilionio skundą, atsakovams Seimo kanceliarijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui – Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ – dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, priėmė sprendimą, kuriuo skundas buvo patenkintas iš dalies.

VAAT panaikino Seimo etikos sargų išvados 2 punktą, kuriuo Seimo narys Ž. Pavilionis įpareigotas artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.

„Ketinu skųsti Vilniaus apygardos apeliacinio teismo sprendimą, kadangi demokratija privalo būti apginta, o laisvoje Europos Sąjungos valstybėje negali įsitvirtinti precedentas, kuriuo net politikams būtų draudžiama priešintis A. Dugino idėjoms. Tautos atstovo laisvą mandatą ir saviraiškos laisvę laikau fundamentaliu demokratijos veikimo pagrindu, o Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą – pažeidžiančia indemnitetą, kurį garantuoja Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti absoliutų draudimą persekioti Seimo narį už jo pareigų vykdymą“, – pažymėjo parlamentaras. 

Anot Seimo nario, jo kalba Seimo vakarinio plenarinio posėdžio metu, 2019 m. birželio 27 d.,  išsakyta jam atliekant konstitucinę Tautos atstovo priedermę, siekiant, be kita ko, atkreipti dėmesį į procesus, kurie gali būti naudingi Rusijai.

Pasak krivės Inijos Trinkūnienės, melagingi Ž. Pavilionio pasisakymai ir viešas Katalikų bažnyčios hierarchų spaudimas Seimo nariams neabejotinai turėjo įtakos Seimo narių apsisprendimui balsuojant dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo. „Manau, kad po šio teismo sprendimo Seimas turi pakankamą pagrindą „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstyti dar kartą. Tikiuosi, kad naujos kadencijos Seime prie šio klausimo bus sugrįžta“, – sakė „Romuvos“ religinės bendrijos vadovė.

Negavusi valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinė bendrija Romuva pernai kreipėsi ir į Europos Žmogaus teisių teismą, prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti Romuvai valstybės pripažinimą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

Politikas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) skundė parlamento etikos sargų išvadą, kad jis pažeidė politikų elgesio kodeksą plenariniame posėdyje svarstant „Romuvos“ pripažinimo klausimą bendriją susiejęs su buvusiu sovietų saugumu bei dabartine Kremliaus politika.

Etikos sargai tokį sprendimą priėmė dėl Ž. Pavilionio pasisakymo, kad „Rusijos KGB nuosekliai nuo sovietinių laikų darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų“.

„Pasiskaitykite A. Dugino (Kremliaus ideologo) raštus. Jis aiškiai įvardija, kad krikščionybė yra vienas iš tų akmenų, kuriuos Lietuvoje reikia sunaikinti, tai buvo ir partizaninio judėjimo atrama. Todėl aš manau, kad norėdami ar nenorėdami, sąmoningai ar nesąmoningai šiuo metu tie, kurie teikia šį projektą, tiesiog vykdo Kremliaus instrukciją“, – sakė konservatorius.

Senovės baltų religinė bendrija dėl šių žodžių kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, o Ž. Pavilionis nepalankią jam išvadą apskundė teismui.

VAAT liepos 10 dienos sprendimu konstatavo, kad Ž. Pavilionis viešai pasisakydamas, kad bendrijos „Romuva“ veikla tiesiogiai susijusi su Kremliaus politika, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažeidė Politikų elgesio kodeksą, todėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados naikinti nėra pagrindo.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

VAAT pabrėžė, kad Seime svarstant neopagonių pripažinimo klausimą „jokių oficialių duomenų dėl bendrijos „Romuva” sąsajų su Kremliumi iš Valstybės saugumo departamento bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nebuvo gauta“.

„Kaip pagrįstai nurodyta (Etikos) komisijos Išvadoje, Sovietų Sąjungos valdžios požiūris į Lietuvos Katalikų bažnyčią buvo neigiamas. Tačiau senovės baltų tikėjimas, skirtingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo puoselėjamas ir stiprinamas“, – teigia teismas.

Senovės baltų tikėjimas, skirtingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo puoselėjamas ir stiprinamas.

Ž. Pavilionis skunde teismui argumentavo, kad Etikos ir procedūrų komisija „pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, kuri neleidžia už balsavimus ar kalbas Seime persekioti Seimo nario“.

Parlamentaras taip pat pažymėjo savo pasisakyme tiesiogiai neįvardijęs „Romuvos“, o kalbėjęs apie pagonybę apskritai, siūlęs pagalvoti apie santykius su Lenkija, geopolitinius aspektus, raginęs susirūpinti Lietuvos įvaizdžiu krikščioniškame pasaulyje.

Seimas pernai atmetė senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ siekį gauti valstybės pripažinimą. Seimui netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų. „Romuva“ dėl šio sprendimo kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

„Romuvos“ religinės bendrijos vadovė krivė Inija Trinkūnienė, vertindama VAAT sprendimą, sako, kad „teismas ne tik patvirtino, jog Seimo narys Ž. Pavilionis sąmoningai šmeižė „Romuvą“ Seimo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas mūsų religinės bendrijos valstybės pripažinimo klausimas, bet, kad tai darė sąmoningai, siekdamas padaryti žalą bendrijos „Romuva“ reputacijai ir pakirsti pasitikėjimą mūsų religine bendrija visuomenės akyse. Ir jam tai pavyko, nes Seimas nedidele persvara balsų nesuteikė „Romuvai“ valstybės pripažinimo. Tai, kad teismas panaikino Seimo komisijos įpareigojimą Ž. Pavilioniui paneigti viešus šmeižtus apie „Romuvą“, vertinu kaip procedūrinį formalumą. Teismui pripažinus, jog Seimo narys apšmeižęs mūsų religinę bendriją pasielgė neetiškai, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą, būtų garbinga vadovaujantis nebe dokumentais, o sąžine – išdrįsti atsiprašyti“.

Pasak I. Trinkūnienės, melagingi Ž. Pavilionio pasisakymai ir viešas Katalikų bažnyčios hierarchų spaudimas Seimo nariams neabejotinai turėjo įtakos Seimo narių apsisprendimui balsuojant dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo. „Manau, kad po šio teismo sprendimo Seimas turi pakankamą pagrindą „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstyti dar kartą. Tikiuosi, kad naujos kadencijos Seime prie šio klausimo bus sugrįžta“, – sakė „Romuvos“ religinės bendrijos vadovė.

Negavusi valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinė bendrija Romuva pernai kreipėsi ir į Europos Žmogaus teisių teismą, prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti Romuvai valstybės pripažinimą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

„Lietuvos teisėjų asociacija yra itin susirūpinusi dėl vakarykščio Seimo nutarimo, kuriuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė buvo atleista iš pareigų, nesant tam jokio teisinio pagrindo“, – rašoma teisėjų asociacijos kreipimesi į parlamentą.

Teisėjų asociacijos pirmininko Ramūno Gadliausko pasirašytame dokumente pabrėžiama, kad sprendimai atleisti ir skirti teisėjus turi būti priimami griežtai laikantis Konstitucijos ir joje įtvirtinto teismų nepriklausomumo principo.

„Konstitucijos 115 straipsnis numato pagrindą atleisti teisėją iš užimamų pareigų tik išrinkus jį į kitas pareigas, todėl dirbtinis teisėjo atleidimo iš pareigų ir skyrimo į kitas pareigas atskyrimas negali būti pateisinamas nei tinkamos teisėkūros, nei atsakingo valdymo požiūriu“, – teigiama kreipimesi.

Dokumente pabrėžiama, kad nei Konstitucijoje, nei teismų įstatyme nėra nuostatų, reikalaujančių, kad teisėjas ar teismo skyriaus pirmininkas, kurio kandidatūra yra pateikta į teismo pirmininkus, iki balsavimo dėl jo kandidatūros teisme būtų atleistas iš jo užimamų pareigų.

Pasak Teisėjų asociacijos, priešingas Konstitucijos interpretavimas taptų kliūtimi teismo pirmininku paskiriant to teismo skyriaus pirmininko pareigas einantį teisėją.

„Negalima teisėjo perkelti, sustabdyti jo įgaliojimą ar atleisti iš pareigų kitaip, nei numato įstatymas, ir tik remiantis sprendimu, priimtu tinkamai laikantis tokiems klausimams numatytų procedūrų“, – tvirtino Lietuvos teisėjų asociacija.

Taip pat, dokumente nuogąstaujama, kad jei padėtis nebus ištaisyta, ateityje gali kilti sunkumų paskiriant teisėjus į Konstitucinį teismą, LAT ir Lietuvos apeliacinį teismą, nes į naujas pareigas pretenduojantys teisėjai rizikuos būti atleisti iš einamų pareigų ir nepaskirti į kitas.

„Teisėjas, kaip teisminės valdžios subjektas, turi turėti sąlygas vykdyti teisminę valdžią nepriklausomai nuo socialinio, ekonominio ir politinio spaudimo, ir nuo kitų teisėjų bei teismų vadovybės“, – sakoma pranešime.

Seimo etikos komisija aiškinsis, kaip spręsti situaciją

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) aiškinsis, kaip spręsti situaciją dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės, kai Seimas jos nepaskyrė LAT vadove, bet atleido iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Pagal liberalų kreipimąsi bus sprendžiama, ar atleidžiant S. Rudėnaitę nebuvo pažeistos procedūros, nes šalies vadovo Gitano Nausėdos teikimas dėl atleidimo buvo siejamas su paskyrimu į naujas pareigas.

Trečiadienį komisijos posėdyje buvo nuspręsta pradėti tyrimą, išvados rengėjais paskirti EPK pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei „valstietė“ Asta Kubilienė, klausimą planuojama svarstyti penktadienį.

Tiek prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė, tiek Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas komisijos posėdyje išsakė poziciją, jog atleidžiant S. Rudėnaitę buvo nesilaikoma procedūrų ir įstatymų, teisėja iš pareigų atleista nesant teisinio pagrindo.

„Buvo iškraipyta prezidento dekreto esmė, nes būtent paskyrimas į naujas pareigas buvo atleidimo sąlyga“, – sakė J. Šovienė.

Prezidento dekrete buvo siūloma S. Rudėnaitę iš einamų pareigų atleisti ir paskirti į naujas vienu žingsniu – teikimas buvo parašytas viename straipsnyje vienu sakiniu. Tačiau Seime buvo balsuojama dviem balsavimais, atskirai už atleidimą ir paskyrimą, o slaptas balsavimas abiem klausimais vyko vienu metu.

Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė teigė, kad Seime nusprendus rengti du balsavimus, jie turėjo vykti ne vienu metu, o iš pradžių sprendžiama dėl paskyrimo, ir tik paaiškėjus balsavimo rezultatams galėjo būti sprendžiama dėl atleidimo, nes būtų atsiradęs teisinis pagrindas S. Rudėnaitę atleisti iš pareigų.

LAT pirmininką ir skyriaus pirmininkus skiria bei atleidžia Seimas prezidento teikimu. Teismų įstatymas numato, kad atleisti skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas. S. Rudėnaitės atveju atleidimas sietas su perkėlimu į kitas pareigas.

Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo vadovas A. Valantinas pažymėjo, kad teisėjų atleidimo pagrindai išvardyti įstatyme, ir šiuo atveju pagrindas atleisti teisėją būtų atsiradęs tik paskyrus ją į naujas pareigas.

„Pagrindas atsiranda tik tada, kai žmogus paskiriamas į pareigas, jei nepaskiriamas, atleidimo klausimas negali būti svarstomas. Buvo kreiptasi dėl atleidimo tik vienu pagrindu – jei nėra paskyrimo, nėra pagrindo svarstyti atleidimą“, – sakė A. Valantinas.

Jis siūlė Seimo priimtą nutarimą dėl teisėjos atleidimo pripažinti negaliojančiu, kartu pažymėjo, kad „tas neteisėtumas neturi užsitęst laike, kuo greičiu mes išspręsime klausimą, tuo geriau mūsų valstybei“.

„Kaip jūs puikiai suprantat, aukščiausios grandies teisėjų paskyrime dalyvauja teisminė grandis, prezidentas ir Seimas, šiuo atveju tai buvo iškreipta“, – sakė Teisėjų tarybos vadovas.

Antradienį jis paskelbė pareiškimą, kad Seimo balsavimu dėl S. Rudėnaitės „paneigta Teisėjų tarybos valia, žongliruojant dviejų teisinių veiksmų, atleidimo ir paskyrimo, atskyrimu“.

Anot jo, toks elgesys „paneigia prieš trisdešimt metų Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos bandymus kurti teisinę valstybę“.

Posėdyje dalyvavęs Seimo Kanceliarijos Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis sakė, kad prezidento dekrete „yra aiškiai nustatyta, kada skyriaus pirmininkas gali būti atleidžiamas iš pareigų, skiriant į kitas pareigas, ir dekrete tai susieta“.

A. Kabišaitis teigė, kad susidariusioje situacijoje „toliau optimalus variantas būtų pripažinti nutarimą negaliojančiu“. Tai būtų galima padaryti Seimo balsavimu.

Antradienį paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad parlamentarai atleido S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė LAT pirmininke.

Po šio balsavimo ji liko dirbti paprasta LAT teisėja.

Antradienį per svarstymo procedūrą Seimo nariai kandidatei neišsakė nei kritikos, nei pastabų.

Konservatorius teigia jau daugiau kaip du mėnesius nesulaukiąs parlamento vadovo atsakymo į klausimus apie šalia Seimo rūmų planuojamą kurti Lankytojų centrą ir su juo susijusios rezoliucijos neteisėtą išbraukimą iš Seimo darbotvarkės.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Seimo valdyba priėmė sprendimą atsilaisvinusiose SEB bankui nuomotose patalpose kurti Lankytojų centrą, Seimo narys J. Razma dar balandžio 29 d. elektroniniu paštu pateikė klausimus Seimo pirmininkui pateikti papildomos informacijos.

Parlamentaras klausė, kokio ploto patalpos tam bus panaudotos, kokios prognozuojamos metinės jų išlaikymo išlaidos? Taip pat klausta, ar buvo nagrinėta galimybė tokį centrą įkurti Seimo rūmuose. Kartu domėtasi, kiek etatų numatoma įsteigti Lankytojų centre bei kokie planuojami bendri metiniai centro išlaikymo kaštai? Teirautasi, kaip šio centro steigimas dera su deklaruojama biudžetinių išlaidų taupymo politika, kas parengė Centro įkūrimo koncepciją, tačiau atsakymai taip ir nebuvo gauti.

Seimo narys J. Razma taip pat parengė rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma šias nenaudojamas patalpas perduoti Turto bankui. Pagal  Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalį net du kartus buvo surinkti 47 parlamentarų parašai dėl rezoliucijos projekto privalomo įrašymo į artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkę, tačiau abu kartus posėdžio pradžioje Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos siūlymu Seimas balsų dauguma šį rezoliucijos projektą iš Seimo darbotvarkės išbraukė.

„Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeista Seimo statuto 92 str. 1 dalis, kuri privalomai reikalauja projektą įrašyti į darbotvarkę, o ne į darbotvarkės projektą, net privalomai nurodant jam skirtą svarstymo laiką. Posėdžiui pirmininkavęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis privalėjo užtikrinti Seimo statuto laikymąsi ir neteikti balsavimui Statutui prieštaraujančio frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės projektą, dėl kurio surinkti 47 parašai“, – pažymėjo J. Razma.

Parlamentaras J. Razma prašo įvertinti tokį Seimo pirmininko elgesį ir reikalauti atsakyti į pateiktus klausimus bei įvertinus V. Pranckiečio neveikimą reikalauti, kad rezoliucijos projektas būtų ne tik įrašytas į darbotvarkę, bet ir tinkamai apsvarstytas.