Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balandžio 10 dieną suėjo terminas, iki kurio privalu būti įsteigus naują partiją, norint dalyvauti Seimo rinkimuose.

Kaip BNS informavo Teisingumo ministerija, po 2020 metų parlamento rinkimų iki dabar įsteigtos dvi naujos politinės jėgos – ekspremjero, Seimo nario Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir politinė partija „Nemuno Aušra“, jos lyderis – parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatus į Seimo narius gali kelti politinė partija, įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos.

Lietuvoje iš viso veikia 24 partijos.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

A. Mazuronio taktikos laikytis ketina bene visos, šiais metais net trijuose rinkimuose dalyvausiančios partijos. Kol vienos politinės jėgos finansus skirstė atsižvelgdamos į tai, kiek pinigų atseikėjo prieš penkerius metus vykusiems prezidento ir EP rinkimams, atsiranda ir tokių, kurios šalies vadovo rinkimams skirs dvigubai mažiau nei 2019 m.

Valdančiąją daugumą sudarantys konservatoriai šiuose šalies vadovo rinkimuose iškėlė dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, partija ją rėmė ir 2019 m. prezidento rinkimuose. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė patikino, kad šalies vadovo ir EP rinkimams skirs panašią sumą kaip ir prieš penkerius metus.

„Preliminariai, prezidento rinkimams planuojame skirti iki 500 tūkst. eurų, o EP – iki 200 tūkst. eurų. Orientuojamės į prieš penkerius metus buvusių rinkimų skaičius“, – Eltai teigė M. Lingė.

Preliminariai, prezidento rinkimams planuojame skirti iki 500 tūkst. eurų, o EP – iki 200 tūkst. eurų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prieš penkerius metus I. Šimonytės kandidatūrą rėmę konservatoriai prezidento rinkimams skyrė 470 tūkst. eurų, o Europos Parlamento – 131,6 tūkst. eurų.

Tiesa, kandidatė I. Šimonytė dar nepateikė dokumentų VRK ir nėra registruota kaip oficiali politinės kampanijos dalyvė.

Tuo metu konservatorių koalicijos partnerė Laisvės partija sako, kad didžiausią sumą ketina skirti spalį vyksiantiems Seimo rinkimams, o bendroje sumoje visiems trims šiais metais vyksiantiems rinkimams skirs iki pusės milijono eurų.

„Visiems trims rinkimams skirsime iki pusės milijono eurų. Didžiausią sumą planuojame skirti Seimo rinkimams, tad sumos prezidento ir EP rinkimams bus mažesnės. Daugiau tikimasi iš aukų sugeneruoti“, – Eltai teigė už Laisvės partijos rinkimus atsakinga Iveta Paludnevičiūtė.

„Laisviečių“ keliamas kandidatas Dainius Žalimas sulaukė 15 935 eurų aukų, iš kurių 8,5 tūkst. eurų skyrė partija. Tarp buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko aukų yra ir bene mažiausia, 1 euro, parama iš fizinio asmens.

Visgi, pilniausia jau turima rinkimine sąskaita vis dar išsiskiria Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Aurelijus Veryga. Buvusio sveikatos apsaugos ministro aukų suma siekia 161 tūkst. eurų, visa šią sumą skyrė partija.

„Prezidento rinkimams skirsime apie 250 tūkst. eurų. Tai priklausys dar ir nuo to, ar kandidatas papuls į antrą turą. Europos Parlamento rinkimams skirsime apie 300 tūkst. eurų“, – Eltai sakė rinkimų štabo vadovė Vaida Pranarauskaitė.

Tačiau 2019 m. prezidento rinkimuose buvusio premjero Sauliaus Skvernelio kandidatūrą rėmę „valstiečiai“ pastarajam atseikėjo 585 tūkst. eurų.

Paties S. Skvernelio įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ šalies vadovo rinkimuose iškėlė Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą.

„Neturime sudėlioto biudžeto, kiek rinksime lėšų. Visi trys rinkimai svarbūs, bet didžiausias dėmesys bus skiriamas parlamento rinkimams“, – sakė partijos rinkimų štabo vadovas Lukas Savickas.

Kol kas partija jam skyrė 30 tūkst. eurų, iš viso politiko sąskaitoje 30 506 eurai.

Tuo metu vos prieš kelias savaites Darbo partijos iškeltas A. Mazuronis kol kas nėra gavęs nė vieno euro. Pasak paties partijos pirmininko, dėl praėjusių metų rudenį vadinamojoje „MG Baltic“ byloje gautų baudų, „darbiečiai“ daug finansų rinkimams taip pat negalės skirti.

„Labai nedaug lėšų planuojame skirti, kadangi lėšas visas iš mūsų paėmė. Esame susimokėję tas nelemtas baudas, kurios yra pakankamai didelės, tai mes minimaliai pinigų išleisime tiek prezidento, tiek EP rinkimams, nes viską, ką sutaupysime ir visus turimus likučius planuojame panaudoti Seimo rinkimams“, – sakė A. Mazuronis.

Didėja ir nepriklausomų kandidatų aukų krepšelis

Dabartinis šalies prezidentas Gitanas Nausėda kol kas savo sąskaitoje turi 21 990 eurų, iš kurių beveik 18 tūkst. eurų atseikėjo interneto prietaisų gamybos įmonės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys. Dar 4 tūkst. eurų skyrė kandidato rinkiminio štabo narė Gerda Gintautė. Po 2019 m. rinkimų G. Nausėda deklaravo surinkęs 273 365 eurus fizinių asmenų aukų.

Tuo metu į prezidentus kandidatuojančio advokato Igno Vėgėlės rinkimų sąskaitoje šiuo metu surinkta 68 701 euras. Pats kandidatas į šią sumą įnešė 10 tūkst. eurų. Be jau anksčiau minėtų rėmėjų, 3 770 eurų pervedė kandidato mama Eligija Vėgėlienė. Prie paramos kandidatui prisidėjo ir I. Vėgėlę remiančiai Mindaugo Puidoko partijai Krikščionių sąjunga priklausantis Panevėžio visuomenininkas Petras Luomanas.

Gydytojo Eduardo Vaitkaus rinkiminėje sąskaitoje – 22 361 eurų, kandidato Valdo Tutkaus sąskaitoje – kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų.

Nepriklausomas kandidatas Zenonas Andrulėnas kol kas finansinės paramos nėra sulaukęs.

Renka finansus ir Europos Parlamento rinkimams

VRK duomenimis, kol kas didžiausią sumą (42 383 eurų) rinkimams į Europos Parlamentą turi surinkęs Nacionalinis susivienijimas, iš kurių 40 tūkst. eurų atseikėjo partija.

Demokratai „Vardan Lietuvos“ savo krepšelyje turi 15 tūkst. eurų. Visus šiuos pinigus skyrė pati partija.

Savo kandidato į prezidento postą nekeliantys socialdemokratai rinkimams į Europos Parlamentą yra surinkę 11 161 eurų, visą šią sumą skyrė politinė jėga. 2019 m. šiems rinkimams jie skyrė 167 253 eurų.

Tuo metu bene 132 tūkst. eurų 2019 m. EP rinkimams skyrę konservatoriai šiuo metu yra pervedę 10 tūkst. eurų.

Tokią pat sumą šiems rinkimams kol kas yra atseikėję ir „valstiečiai“, kurie 2019 m. rinkimams skyrė 170 tūkst. eurų.

Šiek tiek mažiau, 7 119 eurų, yra surinkusi Laisvės partija. Tarp jiems aukojančių yra ir Tauragės politiko Tomo Arvasevičiaus ir verslininko Donato Frejaus pavardės.

Kol kas bene mažiausiai surinkęs Liberalų sąjūdis savo sąskaitoje turi 4 361 eurų. Tarp aukotojų yra ir parlamentarai Eugenijus Gentvilas, Andrius Bagdonas bei Romualdas Vaitkus.

Tuo metu Tautos ir teisingumo sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos žaliųjų partija savo sąskaitose kol kas neturi nei cento.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną.

EP rinkimai vyks birželio 6–9 dienomis.

„Šiandieną aš dar nesakau nieko, nes nėra dar nė vieno, kas dalyvautų Seimo rinkimuose. Mūsų partija to dar nesvarsto, aš jau svarstau, bet nepasakysiu“, – šeštadienį žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

Partijos pirmininkė į klausimą, kas galėtų vesti LSDP sąrašą Seimo rinkimuose, atsakė lakoniškai – „lyderis“. Visgi, ar tas lyderis bus ji pati, V. Blinkevičiūtė nenurodė.

„Daug lyderių yra. Neatsakysiu į šitą“, – sakė LSDP pirmininkė.

„Aš nedvejoju dėl Seimo rinkimų, tiesiog nepasakau nei taip, nei ne“, – akcentavo ji.

Politikė teigė, kad pateikti atsakymą dėl kandidatavimo Seimo rinkimuose dar „ne laikas“.

Aš nedvejoju dėl Seimo rinkimų, tiesiog nepasakau nei taip, nei ne.

„Visam yra savas laikas, neskubinkime įvykių“, – pabrėžė ji.

Ji nesutiko, kad siekdama dar vienos kadencijos Europos Parlamente, vengia dalyvavimo nacionalinėje politikoje.

„Aš nesu nacionalinėje politikoje? Aš noriu vieną dalyką pasakyti – aš iš Lietuvos niekada nesu išvažiavusi, niekada nebuvau, man nieko nereikia įrodinėti, aš esu čia registruota, čia gyvenu, kiekvieną savaitę skraidau pirmyn, atgal“, – pabrėžė V. Blinkevičiūtė.

„Mano čia gyvenimas, mano čia šaknys, niekada nebuvo ir nebus kitaip“, – pridūrė ji.

Dėl sąrašo į Seimo rinkimus apsispręs birželį

Dėl partijos rinkiminio sąrašo į Seimo rinkimus partija ketina galutinį sprendimą priimti birželio mėnesį.

„Šiuos klausimus spręsime pavasarį vykstančių susirinkimų, konferencijų, tarybų metu. Po to vasaros pradžioje, birželio mėnesį, mes priimsime atitinkamus sprendimus, kai priimsime galutinį kandidatų sąrašą, tarp jų ir lyderį, kuris vestų tą sąrašą“, – žurnalistams šeštadienį sakė LSDP rinkimų štabo vadovas Robertas Duchnevič.

G. Nausėdos paramos Seimo ir EP rinkimuose neprašė

LSDP pirmininkė patikino, kad socialdemokratai neprašė prezidento Gitano Nausėdos paramos Seimo ir EP rinkimuose, mainais į jų šeštadienį išreikštą palaikymą šalies vadovui.

„Mes nieko neparduodame ir nieko neperkame“, – patikino V. Blinkevičiūtė.

V. Blinkevičiūtė nesutinka ir su kritika, esą partija remia G. Nausėda dėl to, kad LSDP be jos daugiau nėra stiprių lyderių.

„Oi ne, tai absoliuti netiesa. Mes įvertinome absoliučiai visas aplinkybes (...). Dalyvauti vien todėl, kad dalyvauti, tai nėra socialdemokratų partijos tikslas. Mūsų tikslas yra, kad būtų išrinktas stiprus prezidentas“, – pabrėžė LSDP lyderė.

„Mums, socialdemokratams, nebereikia įrodinėti Lietuvos žmonėms, kas mes tokie esame, kokia tapatybė, iš kur mes atėjome, kokios mūsų vertybės, mums tikrai nereikia“, – patikino ji.

LSDP pirmininkė mano, kad socialdemokratai su prezidentu gali rasti sutarimą ir dėl vienos lyties partnerystės įteisinimo klausimo.

„Žvelgiant į ateitį mes galime visus tuos nesutarimus užglaistyti, rasti bendrą sprendimą, pradėjus dirbti naujam Seimui, naujai Vyriausybei ir vėl iš naujo išrinktam prezidentui ir rasti tuos sprendimus, kurių reikia visiems žmonėms. Ir šioje jautrioje, visiškai be reikalo kažkieno padarytoje srityje“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

V. Blinkevičiūtė nebuvo linkusi sureikšminti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo dėl G. Nausėdos apsilankymo miuzikle. Pasak jos, viešųjų ir privačiųjų interesų sumaišymas bus pamoka dabartiniam šalies vadovui ateityje.

„Kuomet užimi aukštas pareigas, visuomet reikia elgtis atsakingai, apskaičiuotai, numatyti viską, kur kitą kartą, man atrodo, bet neįmanoma įvertinti visko. Tai čia tokia pamoka, su kuria, matyt, mes ne vienas esame susidūrę“, – akcentavo socialdemokratų lyderė.

ELTA primena, kad LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė šeštadienį paskelbė nekandidatuosianti prezidento rinkimuose. Socialdemokratai apsisprendė prezidentuose paremti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą.

„Bus tvirtinami Darbo partijos kandidatai į prezidentus ir Europos Parlamento sąrašo lyderis“, – BNS sakė „darbiečių“ pirmininkas Andrius Mazuronis.

Anksčiau jis patvirtino, kad „darbiečiai“ turės savo partijos kandidatą į prezidentus, yra iš esmės apsisprendę dėl EP ir Seimo sąrašų lyderių.

Taip pat planuojama patvirtinti rinkimų štabo vadovo kandidatūrą.

Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu.

Darbo partijos frakcija šiuo metu Seime turi aštuonis atstovus.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9, Seimo rinkimai – spalio 13 dieną.

Populiariausių partijų penketuke – pokyčių nėra. Opoziciniai socialdemokratai išlaiko stabilią paramą – gruodį vykusiuose rinkimuose už kairiuosius savo balsą būtų atidavę 16,4 proc. respondentų. Lapkritį už LSDP būtų balsavę 16,7 proc. apklausos dalyvių.

„Vardan Lietuvos“ tvirtina pozicijas, nors partijos simpatikų pokytis ūgtelėjo paklaidos ribose. Jeigu lapkritį demokratus Seime norėjo matyti 10,6 proc. rinkėjų, gruodį jų buvo bene 3 proc. daugiau – 13,4 proc.

Reitingų trejetuką užbaigia dar viena opozicinė partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Partijos vertinimas iš esmės nepakito. Lapkritį už „valstiečius“ būtų balsavę 11,1 proc. rinkėjų, o gruodį vos viena procentine punkto dalimi mažiau – 11 proc.

Kaip ir S. Skvernelio demokratai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pastarąjį mėnesį kiek ženkliau išaugino simpatikų gretas. Gabrieliaus Landsbergio vedama politinė jėga lapkritį sulaukė 8,2 proc. respondentų paramos, o gruodį – 10,5 proc. Visgi, nors partijos reitingas ir kyla, pokytis – paklaidos ribose.

Toliau – kiti valdantieji, Liberalų sąjūdis. Jeigu rinkimai būtų vykę lapkritį, už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamą partiją būtų balsavę 6 proc. apklausos dalyvių, gruodį – 6,2 proc.

Tuo metu 5 proc. balsų kartelę lapkritį siekusi Darbo partija, gruodį sulaukė 5,6 proc. respondentų palaikymo.

Kitos politinės jėgos šios kartelės nesiekia – 2023 m. pabaigoje už Lietuvos regionų partiją balsą būtų atidavę 3,9 proc. apklausos dalyvių, už valdančiąją Laisvės partiją – 3,5 proc., „Laisvė ir teisingumą“ – 3,1 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 2,6 proc., eksparlamentaro Petro Gražulio vadovaujamą Tautos ir teisingumo sąjungą – 1,6 proc.

Tačiau kiek daugiau nei penktadalis tyrimo dalyvių – 22 proc. – nurodė, kad iš viso nedalyvautų Seimo rinkimuose arba dar nėra apsisprendę, už ką balsuoti. Pažymėtina, kad tokių respondentų per pastarąjį mėnesį ženkliai sumažėjo – lapkritį tokios pozicijos laikėsi bene trečdalis (28,7 proc. apklausos dalyvių).

Politinės partijos vis dar miega žiemos miegu, nes mes matome, kad jokia aktyvi rinkimų kampanija šiuo metu dar nevyksta. Partijos vis dar netransliuoja savo programų ir nedaro matomų sprendimų ruošiantis prezidento rinkimams.

Politologė: didesnių pokyčių reitingų lentelėje reikėtų laukti prasidėjus rinkiminiam maratonui

Komentuodama paskutinių apklausų rezultatus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė akcentavo reitingų lentelėje užsitęsusį štilį.

„Kai reitingų lentelėje nėra pokyčių – tai taip pat tam tikras rezultatas. Tai rodo, kad politikai kol kas nesugeba nei pritraukti papildomų rinkėjų balsų, nei įsukti prezidento rinkimų kampanijos, kuri galėtų šiek tiek kitaip nušviesti ir pačias politines partijas. Todėl, manau, ir stebime tam tikrą štilį. Šiuo metu yra pasibaigusi ir Seimo sesija, dėl to nematome jokių rimtesnių priimamų sprendimų“, – Eltai teigė R. Urbonaitė, pažymėdama, kad kol kas neįsibėgėja ir prezidentinė kampanija.

„Politinės partijos vis dar miega žiemos miegu, nes mes matome, kad jokia aktyvi rinkimų kampanija šiuo metu dar nevyksta. Partijos vis dar netransliuoja savo programų ir nedaro matomų sprendimų ruošiantis prezidento rinkimams“, – sakė politologė.

Todėl, apibendrino R. Urbonaitė, didesnių pokyčių reitingų lentelėje reikėtų laukti pavasarį, jau prasidėjus rinkiminiam maratonui.

„Partijos nekomunikuoja kažko, kas padėtų pritraukti ar pervilioti rinkėjus iš konkurentų. Iš esmės mes matome, kad politikai šiuo metu  neturėtų manyti, kad jie reitinguose turi stabilias pozicijas“, – sakė R. Urbonaitė.

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 m. gruodžio 15-30 dienomis vykdė gyventojų apklausą. Tyrimo metu atlikti asmeniniai interviu ir apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 m. ir vyresnių). Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

„Lazda turi du galus. Tai, dėl ko konservatoriai praėjusiame Seime rėkė ir organizavo mitingus, dabar padarė patys. Tokia situacija. Buvo juk tada Gabrieliaus Landsbergio siūlymas skelbti pirmalaikius rinkimus. Tad tikimės, kad jie dabar šią iniciatyvą parodys“, – Eltai sakė S. Skvernelis, pažymėdamas, kad pirmalaikių rinkimų klausimą opozicinės partijos apsvarstys šeštadienį.

„Jei reikės – padėsime paruošti nutarimo projektą“, – sakė partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis.

Jei reikės – padėsime paruošti nutarimo projektą.

Pasak jo, pirmalaikių rinkimų idėja yra principinė – kaip atsakas aukštus etikos ir moralės standartus žadėjusiai dabartinei valdžiai. Todėl, svarstė jis, būtų naudos, jei Seimo rinkimai būtų surengti vos keliais mėnesiais anksčiau nei yra numatyta.

„Jei kalbėtume apie kokią birželio 9-ą, kada bus Europos Parlamento rinkimai... Tai būtų 3 mėnesių skirtumas. Tai labiau principinis dalykas. Valdantieji mums žadėjo aukštus standartus. O dabar dar kartą parodė, kad jie nesiruošė tų standartų laikytis. Tai buvo propagandinis žingsnis“, – sakė S. Skvernelis.

Ketvirtadienį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui – nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.

Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese.

Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad dalies politikų poziciją šiuo klausimu galėjo paveikti „MG Baltic“ byloje vis dar besitęsiantys teisiniai procesai.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

Reitingų lentelėje ir toliau lyderio pozicijas išlaiko Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Eltos užsakymu lapkričio 16–27 dienomis „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, už Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą buvo linkę balsuoti 16,7 proc. gyventojų. Mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje rezultatas buvo panašus (18,3 proc.), tačiau jei žiūrėtume į metais anksčiau atliktas apklausas – socialdemokratų teigiamas pokytis didžiausias. 2022 m. lapkritį LSDP palaikė 6 procentiniais punktais mažiau gyventojų (10,7 proc.).

Per metus teigiamai keitėsi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) palaikymas. Šių metų lapkritį „valstiečius“ palankiai vertino 11,1 proc. Lyginant su 2022 m. lapkričio mėnesiu, Ramūno Karbauskio vedamą partiją visuomenė vertina 3,6 procentinio punkto geriau. Tačiau per pastarąjį mėnesį opozicijai priklausančios partijos vertinimas iš esmės nesikeitė (spalio mėnesį palaikymas siekė 10 proc.).

„Valstiečiams“ į nugaras kvėpuoja buvę bendražygiai – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Lapkričio mėnesio duomenimis, Sauliaus Skvernelio partija turėjo 10,6 proc. siekiantį palaikymą, spalio mėn. populiarumas siekė 9,6 proc. Iš esmės šios politinės jėgos vertinimas nepasikeitė ir lyginant su 2022 m. lapkričio mėnesiu.

Konservatorių reitingas nesikeičia  

Už trejetuko ribų „Baltijos tyrimų“ sudarytame reitinge lieka valdantieji konservatoriai. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) lapkritį rėmė 8,2 proc. gyventojų (spalį tokių buvo 8,4 proc.). Kone identišką rezultatą konservatoriai turėjo ir prieš metus (8,1 proc.).

„MG Baltic“ korupcijos byla aiškios įtakos nuteistų partijų vertinimas neturėjo

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi dvi „MG Baltic“ korupcijos byloje figūruojančios partijos: valdančiajai daugumai priklausantis Liberalų sąjūdis (6 proc.) ir opozicinė „Darbo partija“ (5 proc.). Lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, abiejų politinių jėgų vertinimas nesikeitė. Liberalus spalį palaikė 7 proc. respondentų, o „darbiečius“ – 6,9 proc.

Partijų reitingą užbaigia Jono Pinskaus Lietuvos regionų partija (4,1 proc.). Per pastarąjį mėnesį šios politinės jėgos palaikymas nesikeitė. Panaši situacija žvelgiant ir į Aušrinės Armonaitės vadovaujamą Laisvės partiją (2 proc.). Apie 2 procentus siekia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos bei per apkaltą iš Seimo pašalinto Petro Gražulio vadovaujamos „Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai)“ vertinimas.

Viską pakoreguos ir prezidentiniai rinkimai, Europos Parlamento rinkimai ir šiaip bendra situacija.

Trys iš dešimties (28,7 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

R. Ališauskienė užsiminė apie rinkimų rezultatus lemsiantį faktorių: trečdalis dar nėra pasirinkę, ar eitų balsuoti

Komentuodama naujausius tyrimų rezultatus, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako ryškesnių pokyčių neįžvelgianti. Anot jos, kol kas didesnės dinamikos neįnešė ir vis labiau aktyvėjanti prezidento rinkimų kampanija.

„Įsisiūbuojanti prezidento rinkimų kampanija kol kas aiškiai nepalietė partinių reitingų. Pokyčius daugiau lemia konkrečių politikų komunikacija ar konkrečios klaidos. Tad kažkokių didelių pokyčių nėra“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

Todėl, akcentavo ji, šiuo metu svarstyti apie tai, kaip atrodys artimiausi Seimo rinkimai, dar yra sunku.

Visgi, R. Ališauskienės teigimu, parlamento rinkimai gali pateikti įvairių staigmenų. Pavyzdžiui, tęsė ji, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms į parlamentą galėtų patekti ir tos jėgos, kurios šiuo metu dažniausiai nurašomos kaip neperspektyvios ar nepajėgios grumtis daugiamandatėje apygardoje. Viena tokių – Lietuvos regionų partija.

„Per pastaruosius metus Lietuvos regionų partija tapo dažniau minima. Per metus šios partijos populiarumas nestipriai ūgtelėjo“, – pastebėjo R. Ališauskienė.

Savo ruožtu, sutinka sociologė, galima kalbėti ir apie kai kurių Seime jau esančių politinių jėgų likimo neapibrėžtumą. Atsakyti, ar 2024 m. į Seimą pateks „Darbo partija“ ar Laisvės partija, R. Ališauskienės manymu, vis dar sunku.

„Lietuvos regionų partija, Laisvės partija, Darbo partija – jos visos yra ant ribos. Potencialas tarsi ir yra, o kaip bus – pamatysime. Viską pakoreguos ir prezidentiniai rinkimai, Europos Parlamento rinkimai ir šiaip bendra situacija“, – sakė sociologė, pažymėdama, kad „X“ faktoriumi gali tapti didžiulė masė rinkėjų, kuri iki šiol dar nenusprendė, ką veiks rinkimų sekmadienį.

„Trečdalis dar nėra pasirinkę, ar eitų į rinkimus balsuoti, ar jau turėtų už kažką konkretaus atiduoti balsą. Matyt, žmonėms rinkimai vis dar atrodo ganėtinai tolimas įvykis“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2023 m. lapkričio 16 – 27 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Tačiau politikas neatmeta galimybės siekti ir prezidento posto.

„Asmeniškai, Waldemar Tomaszewski, greičiausiai, nedalyvaus EP rinkimuose. Po 2020 metų Seimo rinkimų, kai partija turėjo sunkumų dėl sprendimo kas ves mūsų sąrašą, Waldemar Tomaszewski yra pasiryžęs vesti mūsų partijos sąrašą 2024 metų Seimo rinkimuose“, – rašoma partijos atsakyme BNS.

Pasak partijos pranešimo, partijos Vyriausiosios Tarybos narių, partijos eilinių narių W. Tomaszewskis yra raginamas dalyvauti prezidento rinkimuose.

„Susitikimuose su rinkėjais taip pat yra raginamas dalyvauti prezidento rinkimuose, o tokių, tik šį rudenį, pirmininkas turėjo keliasdešimt. Partija šiuo klausimu priims sprendimą po Naujųjų metų. Waldemar Tomaszewski neatmeta varianto, kad nedalyvaus prezidento rinkimuose“, – teigiama pranešime.

Jame taip pat sakoma, kad prezidento rinkimuose 2009, 2014 ir 2019 metais buvo pasiekti visi iškelti partijos tikslai. W. Tomaszewskis dėl aukščiausio valstybės vadovo posto varžėsi tris kartus, jis sulaukė apie 5, 8 ir 10 proc. rinkėjų palaikymo.

„Užtikrintas ir vienareikšmis rinkimų laimėjimas (tame tarpe su išrinktais Prezidentais D. Grybauskaitė ir G. Nausėda) Vilniaus, Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse, o taip pat keliasdešimtyje rinkimų apylinkėse: Trakų, Švenčionių, Širvintų, Ignalinos, Zarasų rajonų bei Vilniaus miesto“, – rašoma pareiškime.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga sako, kad kadenciją baigiantis prezidentas Gitanas Nausėda realizuoja partijai artimą jai vertybių, šeimos ir socialinę politiką.

Pastaruoju metu vykdytos visuomenės apklausos rodo, kad W. Tomaszewskis yra tarp nepopuliariausių politikų.

Lapkritį „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad europarlamentarą W. Tomaszewskį 58,3 proc. apklaustųjų vertino neigiamai ir 6,1 proc. teigiamai.

Iš viso turėtų keistis maždaug dviejų trečdalių rinkimų apygardos ribos: Vilniuje būtų įsteigiama viena nauja apygarda ir panaikinama Molėtų-Širvintų apygarda, esanti Šiaurės rytų Lietuvoje. Panaikinus šią apygardą, šiame regione keistųsi daugelio apygardų ribos, išskyrus Utenos apygardą.

Kaip BNS sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė, komisija tvirtindama apygardų ribas rinksis iš dviejų alternatyvių variantų, tad kilus diskusijoms ar sulaukus naujų pasiūlymų sprendimas gali būti atidėtas.

„Laiko turime iki kitų metų kovo“, – patvirtino L. Petronienė.

Laiko turime iki kitų metų kovo.

Pasak VRK vadovės, daugiausiai klausimų kyla dėl apygardų ribų perbraižymo Vilniaus regione, kur gali būti sudaroma Vilniaus pietinė ar Vilniaus vakarinė apygarda vietoje Panerių-Grigiškių apygardos.

Taip pat sostinėje planuojama sudaryti naują Naujininkų-Rasų rinkimų apygardą ir iš viso Vilnių sudarytų nebe 13, kaip per praėjusius rinkimus, o 14 apygardų.

„Didžiausias klaustukas yra Vilniaus regione, nes yra du skirtingi variantai – ar darome Pietinę, ar Vakarinę apygardą“, – sakė L. Petronienė.

Lapkritį į VRK kreipėsi Skaudvilės krašto gyventojai, nepritariantys ketinimams jų rinkimų apylinkę atskirti nuo Tauragės ir prijungti prie Jurbarko-Karšuvos apygardos. Dėl to surinkta daugiau kaip 750 rinkėjų parašų.

Spalio mėnesio duomenimis, iš 70 Lietuvoje esančių rinkimų apygardų didžiausio leistino nuokrypio, kuris siekia 10 proc. nuo vidutinio apygardos rinkėjų skaičiaus (maždaug 34,2 tūkst. rinkėjų), neatitiko 14 apygardų. Septynios iš jų yra per didelės ir taip pat septynios – per mažos.

Mažiausia galima apygarda turi turėti 30 tūkst. 833 rinkėjus, daugiausiai joje gali būti 37 tūkst. 683 rinkėjai.

Per didelės yra keturios apygardos Vilniaus regione: Nemenčinės, Medininkų, Naujosios Vilnios, Naujamiesčio–Naujininkų, dvi Kauno regione – Garliavos ir Aleksoto-Vilijampolės bei dar viena pajūryje – Mėguvos, kuri apima Palangos miestą bei dviejų kitų savivaldybių teritorijas.

Per mažos yra Karšuvos, Nevėžio, Sėlos rytinė, Sėlos vakarinė, Vilkaviškio, Deltuvos pietinė ir Molėtų-Širvintų apygardos, pastarąją siūloma naikinti.

Iš viso turėtų keistis daugiau kaip 40 rinkimų apygardų ribos. Seimo rinkimams Lietuvos teritorijoje sudaroma 70 apygardų, kurios tvirtinamos atsižvelgiant į rinkėjų skaičių, buvusias apygardos ribas ir administracinį teritorinį suskirstymą. Dar viena atskira apygarda sudaroma užsienio lietuviams.

Šiose vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taip pat 70 parlamentarų išrenkami pagal partijų sąrašus. Iš viso Seime yra 141 parlamentaras.

Seimo rinkimai vyks 2024 metų spalio 13 dieną.

„Šiandien man kyla labai daug klausimų dėl to, ar būsiu naudingesnis Lietuvai, eidamas pareigas viename ar kitame parlamente, ar būdamas tuo, kas esu“, – „Verslo žinioms“ teigė R. Karbauskis, paklaustas, ar planuoja dalyvauti Seimo ir EP rinkimuose kitais metais.

Politikas sako, kad iš Seimo išėjęs kadencijos pradžioje, jis turėjo daugiau laiko dirbti versle.

„Esu šešėlinis ministras pirmininkas valstiečių vyriausybėje. Savo laiką atiduodu darydamas, ką galiu, atstovaudamas tradicinėms vertybėms Lietuvoje. Tam nebūtina sėdėti Seime arba Europos Parlamente“, – kalbėjo LVŽS pirmininkas.

„Kartu turiu laiko, galimybių dirbti versle, kur mano įdirbis duoda tikrai be galo daug naudos. Ką ir kalbėti apie ilgamečius mecenavimo projektus, kurie niekada nebuvo nutrūkę. Jie neturi analogų. Ir niekas niekada tiek nėra parėmęs Lietuvos kultūros, sporto, sveikatos apsaugos, kiek „Agrokoncernas“ ir aš asmeniškai“, – svarstė R. Karbauskis.

Anot politiko, skyrus daugiau laiko savam verslui, „Agrokoncerno grupė“ sulaukė daugiau investicinių projektų.

Kiek anksčiau politikas R. Karbauskis yra teigęs, kad sėkmės Seimo rinkimuose atveju, neatmestų galimybės tapti šalies premjeru.

Vis dėlto, R. Karbauskis sunkiai įsivaizduotų LVŽS bendroje koalicijoje su Sauliaus Skvernelio „Vardan Lietuvos“.

ELTA primena, kad Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metais.

Rinkiminėms koalicijoms taikomas aukštesnis – 7 proc. siekiantis barjeras. Atskirai dalyvaujančios partijos sąrašas Lietuvoje turi surinkti bent 5 proc. balsų, kad pretenduotų į mandatus proporciniu būdu.