„Už laisvę, taip pat už demokratiją siekiant aukščiausių tautos vertybių J. Žemaitis paaukojo viską: savo šeimą, asmeninę gerovę. Simboliška ir itin prasminga Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžių salę pavadinti generolo J. Žemaičio vardu“, – sako siūlymo idėjos autorius Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.

J. Žemaitis-Vytautas tarpukariu tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o po Antrojo pasaulinio karo prisidėjo prie Lietuvos partizanų ir ilgainiui tapo jų vadu. Išdavus bunkerį, jis buvo suimtas 1953 metais, vėliau nugabentas į Maskvą, kur 1954 metais jam įvykdyta mirties bausmė.

1949 metų vasario 16 dieną vadovaujant J. Žemaičiui Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba priėmė deklaraciją, kad aukščiausias teisėtas valdžios organas Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurti nepriklausomą parlamentinę Lietuvos Respubliką.

2009 metais Seimas pripažino J. Žemaitį kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu prezidento pareigas.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais.

Apie vidurdienį informacinės sistemos veika buvo atstatyta. Seimo vicekancleris Antanas Dimaitis BNS sakė, kad buvo sutrikusi programinė įranga. „Dabar aiškinamasi detaliai, kas įvyko“, – sakė vicekancleris.

Anksčiau jis BNS sakė, kad gedimas buvo vietinis, neveikė tik pirmininkaujančiojo kompiuterio programinė įranga. Interneto ryšys Seime nebuvo sutrikęs.

„Neveikia ne visa salė, tik pas pirmininkaujantį, laukiame (kol bus pataisyta). Gedimas vietinis, visa salė veikia, (neveikia) tik pas pirmininkaujantį. Posėdis vyksta, viskas tvarkoje, tik pirmininkaujančio kompiuteryje nėra programos“, – BNS sakė A.Dimaitis.

Seimo rytinis posėdis iš pradžių vyko be įprastinių technologijų, pavyzdžiui, posėdyje dalyvaujančius Seimo narius, t. y. kvorumą, suskaičiavo balsų skaičiavimo grupė. Teisės aktų buvo projektai pristatomi, bet kai kurie balsavimai atidėti.

„Iniciatyva gera, graži, tikrai nelengva vesti posėdį, kai yra triukšmas ir tarpusavyje Seimo nariai net negirdi kitą kartą, vieną kartą teko pačiai gan giežtai pakelti balsą ir paprašyti grįžti į darbo vietas, bet kaip tai realiai įgyvendinti ir sukontroliuoti, nežinau. Kas ten bus tuo policininku, kuris darys tą tvarką?“ – žurnalistams antradienį Seime komentuodama registruotą projektą sakė L.Graužinienė.

Konservatorius J.Razma įregistravo Seimo statuto pataisą, kad „vykstant Seimo posėdžiui Seimo nariai privalo dėmesingai sekti posėdžių turinį, nesikalbėti tarpusavyje, nekalbėti mobiliaisiais telefonais, nevaikščioti posėdžių salėje, netriukšmauti“.

Kas ten bus tuo policininku, kuris darys tą tvarką?

Tame pačiame straipsnyje priminta ir būtinybė parlamentarui nusišalinti nuo klausimo svarstymo, jeigu dėl to gali kilti interesų konfliktas. Už minėtų reikalavimų nesilaikymą posėdžio pirmininkas galėtų Seimo narį įspėti žodžiu.

Seimo statutas turi įstatymo galią.

J Razma  tvirtina, kad parengti tokią statuto pataisą jį paskatino labai žemi Seimo reitingai. Jo teigimu, pirmosiose Seimo kadencijose tvarkos buvo daugiau.

„Pavyzdžiui, 1996–2000 metų kadencijoje, kai buvau Seimo kancleriu, buvo pavykę pasiekti, kad Seimo posėdžių salėje būtų uždrausta kalbėti tuomet sparčiai plintančiais mobiliaisiais telefonais“, – projekto aiškinamajame rašte teigia J. Razma.

Politiko teigimu, netrukus prasidėsianti nauja Seimo kadencija yra gera proga pradėti keisti parlamento darbo tradicijas.