„Trečioje nuotraukoje matosi, kad po trečios chemoterapijos jis visai mažytis, o pirmoje galite pamatyti, kaip jis prispaudęs plautį ir kokio iš tiesų jis buvo dydžio. Dėl to šitaip stipriai kosėjau. Galvoju, kad esant tokiai stadijai, tokiam išplitimui ir tokio dydžio navikui aš greitai išgijau. Už tokį profesionalumą ir taip teisingai parinktą gydymą noriu pasakyti begalinį ačiū savo daktarui, hemotologui Domui Vaitiekui. Kaip dabar atsimenu, kad kai man buvo nustatyta tiksli diagnozė – limfoma, mes persikėlėme į hematologijos skyrių ir susipažinau su daktaru. Aišku, begalę klausimų uždaviau, nes iki tol neįsivaizdavau, nei koks tai gydymas, nei ką patirsiu. Faktas, kad vienas iš pagrindinių klausimų buvo, kiek man bus priskirta chemoterapijų. Jis, žinoma, į šitą klausimą atsakyti negalėjo, nes kiekvienas gydymas yra individualus. Viskas priklauso nuo to, kaip seksis, bet kalbėjome apie 6–8 chemoterapijas. Aš tikėjau, kad po ketvirtos chemoterapijos auglys bus nugalėtas.

Aišku, nėra taip, kad remisija pasiekta, auglys nugalėtas ir per vieną dieną viskas grįžta į savo vėžes lyg nieko nebūta – staiga atsikeliu ir pilna jėgų, ir su plaukais. Ne. Nežinau, kiek laiko reikės, kad visiškai atsistatyčiau. Net neįsivaizduoju, daktaro klausiu, bet turbūt kiekvienas atvejis yra individualus. Kasdien po truputį žiūriu, ar tie plaukai dar neatauga, bet kol kas dar nepanašu, kad kažkas augtų. Bent jau fiziškai pastarosiomis dienomis jaučiuosi gerai, tai tikiuosi, kad greit atsistatysiu“, – tokie kupini optimizmo buvo žinomos moters žodžiai.

Socialinių tinklų žvaigždė gegužę išgirdo diagnozę – ketvirta limfomos stadija. Moteris turėjo jėgų ne tik kovoti su sunkia liga, bet ir dalintis apie savo gydymo eigą, savijautą su savo sekėjais, kurie ją labai palaikė ir kuriems Indrė už tai dėkinga. 

Širdį užkariavę rainiai

Dviejų rainų katinų – Žozefinos ir Butigeidžio – nuotykius socialiniame tinkle „Instagram“ seka nemažas būrys smalsuolių. Norėdami pakelti sau nuotaiką ir gauti gerą juoko dozę, murklių mylėtojai stebi paskyrą „kate_zozefina“, kurioje netrūksta linksmų katiniško gyvenimo istorijų. Žvelgiant į minkščiausiose namų vietelėse snaudžiančius katinus, sunku patikėti, kad kažkada jie buvo benamiai.

Rainųjų išdaigininkų šeimininkė E. Labukaitė pasakoja nuo vaikystės augusi apsupta katinų. „Visada būdavo vienas ar keli naminiai murkliai, kuriuos mama įsileisdavo į namus, ir dar tuntas lauke, kurie priklysdavo ar tiesiog ateidavo iš kaimynų skaniai ir sočiai paėsti. Todėl, persikrausčius į sostinę studijuoti ir dirbti, natūraliai kilo poreikis turėti katiną ir naujuose namuose. Tikiu, kad šeimininko ir augintinio tipažai turi sutapti, todėl, kai jau galėjau sau leisti turėti katinų, nedvejodama pradėjau ieškoti savo katės. Žinojau, kad tai bus maža, raina ir linksma katytė, – atskleidžia pašnekovė. – Kai prieglaudoje pamačiau Žozefiną, ji iškart krito į akį ir širdį. Kurį laiką saldžiai miegojusi katytė atsikėlė, tiesiu taikymu nuėjo prie kitų kačių, kurios susispietusios pietavo, ir, pamosavusi letena priešais akis kitoms savo likimo draugėms, iškart buvo prileista prie maisto. Pamaniau, kad tokį charakterį demonstruojanti katė tikrai neprapuls, mokės už save pakovoti, o ir liūdna su ja nebus. Neklydau – jau penktus metus džiaugiamės viena kitos draugija!“

Butigeidis Eglės namuose atsirado prieš trejus metus. Pasibaigus pirmojo karantino suvaržymams ir pašnekovei pradėjus kasdien eiti į biurą, ji pastebėjo, kad Žozefina tampa vangi ir melancholiška. Per kelis karantino mėnesius katė priprato prie nuolatinės šeimininkės draugijos, tad vienai pasilikti jai būdavo liūdna.

„Pamaniau, kad antra raina katytė iš prieglaudos praskaidrintų Žozefinos kasdienybę. Net vardą jai jau buvau sugalvojusi – Žizel. Tačiau, pradėjus maratoną po prieglaudas, nė viena raina katė man netiko pagal charakterį, – pasakoja E. Labukaitė. – Kartą užsukau į VšĮ „Naminukai“ kačių langelį, iš kur parsivežiau ir Žozefiną. Akis užkliuvo už raino kačiuko, kurio snukutis buvo linksmas, jis tarsi gaudė mano žvilgsnį, ir, kaskart man atsisukus, pradėdavo murkti ir katiniškai šypsotis – lėtai mirksėti. Kačių elgesį tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad toks mirksėjimas reiškia, jog katė šypsosi. Negalėjau atsispirti katinėlio vilionėms. Tad po kelių akimirkų užpildžiau dokumentus ir mes jau važiavome pas Žozefiną į naujus Butigeidžio namus.“

Atsiliepimai: katinų nuotykius stebintys žmonės kartais Eglei pripažįsta, kad norėtų būti jos karališką gyvenimą gyvenančių augintinių vietoje. E. Labukaitės asmeninio archyvo nuotr.

Karališka prigimtis

Savo rainiesiems draugams E. Labukaitė nusprendė suteikti karališkus vardus. Tiesa, prieglaudos darbuotojų jie buvo pakrikštyti kitaip. Butigeidis – Šoferiu, nes jis, kaip pasakojo prieglaudos savanoriai, buvo rastas besitrinantis prie automobilių.

„Žozefina buvo rasta miške ir kažkodėl pavadinta Bona, kuri man asocijavosi su Bona Sforca – Lenkijos karaliene ir Didžiąja Lietuvos kunigaikštiene. Manau, kad tokį vardo pasirinkimą padiktavo jos įgimta katiniška elegancija, rafinuotumas, manieros ir ori povyza. Tačiau man norėjosi katytę pervardyti ir suteikti Žozefinos vardą, o Butigeidžiui – įkvėpti daugiau orumo ir elegancijos, perkrikštijant jį LDK kunigaikščio vardu“, – juokiasi pašnekovė.

Pasak Eglės, augintiniams nauji vardai idealiai tinka, nes puikiai atspindi jų asmenybes. Žozefina yra ori ir elegantiška katė, o Butigeidis – visada linksmas, gerai nusiteikęs, atkaklus ir neturintis jokių kompleksų. Jis gali kad ir dešimtą kartą iš eilės užšokti ant kelių ir nepasiduoti tol, kol nesulauks tinkamo paglostymo.

„Kai tik ryte suskamba žadintuvas, Butigeidis iškart pakyla iš miego ir ateina pasilabinti – pasiglostyti ir pasibučiuoti, savo šlapią nosytę priglausdamas man prie žando. Tokiomis akimirkomis negaliu nesišypsoti ir džiugiai nepasisveikinti: „Labas rytas, Butigeidi!“ – pasakoja mergina.

 E. Labukaitės asmeninio archyvo nuotr.

Paskata – priimti benamį

E. Labukaitė šypsosi, kad jai katės visada atrodė tarsi transcendentinės būtybės iš kitos planetos. Kiekvienąkart jas stebėdama, pašnekovė vis bando atspėti, ką jos galvoja.

„Be to, kiekviena katė turi unikalų savo charakterį. Namuose atsiradus Žozefinai, sukūriau jai paskyrą instagrame, kurioje pradėjau dalytis mūsų kasdienybe ir nuotykiais. Gyvenime esu gana drąsi ir nevengiu drąsiau pajuokauti, pasijuokti iš savęs, o katinų paskyroje jaučiuosi visiškai laisvai – pokštauju, atskleidžiu juokingus nutikimus su augintiniais, – pasakoja ji. – Akivaizdu, kad nuoširdumas ir nepataikavimas publikai patinka mūsų sekėjams, kurie nuolat reaguoja į įrašus, parašo komplimentų, padėkoja, kad pakeliame nuotaiką.“

Pasak Eglės, vien tik keliami juokingi vaizdo įrašai ir gražios nuotraukos neteiktų tiek daug pasitenkinimo ir prasmės jausmo, kiek teikia žinutės iš kai kurių sekėjų, kad ir jie nusprendė priglausti kačiuką iš prieglaudos, užuot pirkę veislinį.

„Visada pabrėžiu, kad mano gražuoliai katinai į namus atkeliavo iš prieglaudos ir yra ne prastesni už veislinius. Jie be galo meilūs, draugiški, prieraišūs. Smagu, kai žmonės pastebi mūsų pavyzdį ir suteikia jaukius namus beglobiams gyvūnams“, – džiaugiasi pašnekovė.

Dėl išdaigų nepyksta

Linksmais įrašais apie augintinių kasdienybę besidalijanti E. Labukaitė pasakoja, kad abu katinai pasižymi skirtingais charakteriais. Tad, namuose apsigyvenus Butigeidžiui, kilo šiokių tokių iššūkių.

„Juokauju, kad jie abu yra stiprios katiniškos asmenybės, norinčios dominuoti ir neretai besivaržančios dėl mano dėmesio. Šiek tiek nerimavau, kaip namų karalienė Žozefina priims Butigeidį ir jo akibrokštus – nepaliaujamą norą žaisti, dūkti, pulti iš pasalų. Pirmąsias savaites buvo gana sudėtinga, bet stengiausi, kad Žozefina nesijaustų nuskriausta ar pamiršta. Galiausiai katinai apsiprato vienas su kitu. Žinoma, iki šiol jų charakteriai ne iki galo sutampa, Butigeidis taip ir neišmoko elgtis elegantiškai ir rafinuotai, kaip Žozefina, bet akivaizdu, kad jiems dviese yra daug linksmiau, – šypsosi Eglė. – Įdomu tai, kad jie tarsi pasiskirsto įtakos sritimis – Butigeidis dažnai miega ant fotelio, Žozefina – ant sofos. Maždaug kas savaitę savo zonomis jie apsikeičia, tarsi turėtų nerašytus susitarimus, kurie suprantami tik jiems vieniems.“

Pasak Eglės, Butigeidis dėl savo jauno amžiaus yra aktyvesnis. „Kaip juokaujame namuose, jis šiek tiek stokoja katiniškos savigarbos ir elegancijos, todėl pirmiau veikia, o tik vėliau galvoja apie padarinius. Vis dėlto jokių piktų išdaigų jis nekrečia, tik sugeba akimirksniu pagriebti ant stalo padėtą žalios vištienos krūtinėlę, jei ši bent pusei minutės palikta be akylos priežiūros, – juokiasi ji. – Juokingi ir katino pomėgiai, pavyzdžiui, jis mėgsta atsigulti ant sulankstomos skalbinių džiovyklės ir džiūti kartu su skalbiniais. Žinoma, kartais bandant plonais džiovyklės strypais laviruoti tarsi bebaimiam akrobatui, nagiukai įstringa į kabančius drabužius ir juose atsiranda skylučių. Tačiau dėl tokių išdaigų nepykstu, tik džiaugiuosi, kad katinai yra sveiki, meilūs, energingi ir linksmi. Jie pakelia nuotaiką net tada, kai kas nors nesiseka.“

Sekėjai rašo, kad, norėdami smagiai pradėti dieną ar atsikratyti prastos nuotaikos, dažnai apsilanko katinukų paskyroje, nes žino, kad ten išvys ką nors linksmo.

 

Sekėjai pavydi katėms

Žozefinos ir Butigeidžio instagramo paskyra yra gana populiari, katinai turi net trigubai daugiau sekėjų nei jų šeimininkė. Iš augintinių paskyros sekėjų Eglė dažnai sulaukia atgalinio ryšio ir padėkų už praskaidrintą nuotaiką.

„Esu sulauksi žinučių, kuriose žmonės rašė, kad norėtų būti mano katinų vietoje, nes Žozefina su Butigeidžiu gyvena karališką gyvenimą, yra apsupti meilės ir nuolatinio dėmesio. O kur dar nesibaigiantys gardumynai – konservai ir kiti skanukai! – juokiasi ji. – Taip pat sekėjai rašo, kad, norėdami smagiai pradėti dieną ar atsikratyti prastos nuotaikos, dažnai apsilanko katinukų paskyroje, nes žino, kad ten išvys ką nors linksmo. Kartais išties atrodo, kad katinai gyvena įdomiau ir smagiau už mane, nes nuolat patiria nuotykių, prisigalvoja pramogų, o ir dirbti ir mokesčių mokėti jiems nereikia.“

Jei Eglė ilgesnį laiką neįkelia jokios nuotraukos į socialinį tinklą, rainų išdaigininkų pasiilgę sekėjai netgi rašo asmenines žinutes, teiraudamiesi, ar katinukams ir jų šeimininkei nieko nenutiko. Eglei labai malonu, kad jos augintiniai turi tokį lojalų sekėjų ratą, kuriems dviejų katinų iš prieglaudos kasdienybė suteikia puikių emocijų.

„Augintinių paskyra rūpinuosi gana aktyviai, nes ši veikla man labai patinka. Kartais draugai net stebisi, kaip man tai nepabosta. Tačiau man tikriausiai būtų sunkiau visai nesidalyti savo katinų gyvenimo akimirkomis, – juokiasi ji. – Juokais sakau, kad mūsų tikslas yra vieną dieną Žozefinos ir Butigeidžio instagramo paskyrą paversti tokia pat sėkminga kaip dizainerio Karlo Lagerfeldo katės Choupette, kuri reklamuoja viską – nuo baldų iki automobilių.“

Pramoga: Žozefinos ir Butigeidžio išdaigos pralinksmina ne tik Eglės, bet ir instagramo vartotojų kasdienybę. Rainiai socialiniame tinkle turi trigubai daugiau sekėjų nei šeimininkė.  E. Labukaitės asmeninio archyvo nuotr.

Aistra – katinai ir knygos

Žozefinos ir Butigeidžio instagramo paskyroje E. Labukaitė dalijasi ne tik augintinių kasdienybės akimirkomis, bet ir savo skaitomomis knygomis. Pasak pašnekovės, šios dvi auditorijos dažnai sutampa – kačių mylėtojai yra ir aistringi knygų skaitytojai. Eglė juokiasi, kad jos augintiniai taip pat labai noriai įsitraukia į knygų skaitymo procesą – greitai įsitaiso ant knygos, uždengdami raides ir reikalaudami dėmesio ir meilės.

„Anksčiau skaitydavau daugiau, tačiau ir dabar stengiuosi neapleisti šio pomėgio. Man skaitymas yra ir poilsis, ir įkvėpimas, ir darbo dalis, nes esu laisvai samdoma tekstų kūrėja ir rinkodaros specialistė, todėl skaitydama profesines knygas plečiu savo žinias. Grožinė literatūra man padeda dar labiau praplėsti žodyną, lavinti kūrybiškumą ir empatiją, – atskleidžia pašnekovė. – Didžiausią įspūdį paliko Johno Irvingo romanas „Gyvenimas pagal Garpą“, Luke’o Rhinehearto „Kauliukų žmogus“, Sashos Sokolovo „Durnių mokykla“ ir Romaino Gary „Aušros pažadas“. Šiuo metu skaitau Gabrielio Garcios Marquezo memuarus „Gyvenk taip, kad turėtum ką papasakoti“. Žavi šio autoriaus gebėjimas tikrus įvykius supinti su išgalvotomis, kartais beprotiškomis istorijomis. Kartu skaitau ir negrožinę Danielio Kahnemano knygą „Mąstymas, greitas ir lėtas“, atskleidžiančią, kas ir kaip lemia žmogaus priimamus sprendimus.“

E. Labukaitė pasakoja visada mėgusi rašyti, kurti, generuoti idėjas. Todėl jos darbas – tekstų rašymas ir rinkodara – yra ir hobis. Daug malonumo teikiančiu pomėgiu jau tapo ir augintinių socialinio tinklo paskyra.

„Rašyti istorijas, filmuoti ir fotografuoti katinų nuotykius man yra smagi ir prasminga veikla, kuri teikia džiaugsmo ir kitiems žmonėms. Smagu, kad savo hobiu galiu praskaidrinti žmonėms nuotaiką“, – sako ji.

Naujas draudimas – Agnės Bilotaitės valdoma ministerija ketina drausti internete keiktis. Už keiksmažodį grėstų bauda iki 140 eurų.

„Viršūnė. Na, jei man išsprūs keiksmažodis, tai baudą mokėsiu? Kaip nesikeikti, jei priiminėjami tokie sprendimai? Dar, girdi, tegul uždraudžia akinius nuo saulės nešioti. Čia du pagrindiniai mano dalykai – akiniai ir keiksmažodžiai. Nu, dar šampė, bet gerai, kad jos dar neplanuoja uždrausti“, – parodijavo socialinių tinklų turinio kūrėjas Justas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar lengva ta žvaigždės duona?

– Viskas gana greitai įvyko, dar nelabai susigaudau.

– Kaip greitai, per kiek laiko pavyko išpopuliarėti?

– „Tik Tok'e“ – bus trys mėnesiai, kai puikiai viskas sekasi. Instagrame visas tas augimas prasidėjo gal nuo lapkričio pabaigos – žaibiškai taip.

– Tūkstantis sekėjų – per dieną?

– Taip, kažkur vidurkis yra tūkstantis sekėjų per dieną. Dabar mažiau, bet pradžioje būdavo ir penki šimtai, o kartais – ir daugiau kaip du tūkstančiai sekėjų. Kažkaip taip ir keliauju po truputį į priekį.

– Kai grįžti į Panevėžį, ko gero, ramiai negali gatve praeiti – sekėjai užpuola ir prašo patarimų kokių nors?

– Įmanoma praeiti. Kadangi studijuoju, rečiau grįžtu į Panevėžį. Tiesa, dabar teliko baigti rašyti diplominį darbą ir jį apsiginti, tai esu čia dažnesnis svečias.

– Nuo ko viskas prasidėjo, kaip kilo tokia mintis?

– Visą laką norėjosi pamėginti daryti tai, ką dabar ir darau. Vis atidėliojau, kol vieną dieną supratau, kad nėra čia ko laukti. Užsikabinu už kokios nors idėjos, su kuria žmonės galėtų tapatintis, kad tema jiems būtų artima. Na, per kelias minutes įsijaučiu į savo personažą. Kažkaip viskas gaunasi savaime. Idėjų kyla, temas pasufleruoja ir gyvenimiškos situacijos, ir tai, kas vyksta aplinkui. Ir net mama jų pametėja. Pavyzdžiui, kartą negalėjau prisiskambinti ilgai mamai. Taip gimė mintis padaryti video siužetą apie tai, kai mama sūnui vis sako, kad skambteltų vėliau, nes vieną kartą ji kapuose, negali kalbėti, paskui – parduotuvėje prie kasos,  o dar vėliau – valgyti gamina… Taip susisiekti ir nepavyksta, nes ji galiausiai įsijungia lėktuvo režimą telefone, kad niekas netrukdytų... Mama neprieštaravo, kai pasakiau, kad truputį paironizuosiu.  Beje, jai patinka mano personažas.

Mama neprieštaravo, kai pasakiau, kad truputį paironizuosiu.  Beje, jai patinka mano personažas.

– Ką patartum tiems, kurie dar tik svajoja, norėtų tapti socialinių tinklų žvaigždėmis? Ar lengva?

– Nieko nėra lengva gyvenime. Na, jei prašytų patarimo, pasakyčiau, kad reikia daryti tai, ką tikrai nori, nes per prievartą nieko neišeis.

– Ar  įmanoma užsidirbti? Pinigų gauni?

– Aišku, tų pinigų reikia ir gauti galima. Pasipelnyti galima iš visko, iš ko tik sugebi. Toks mano gyvenimo šūkis.

– Ką manai apie savo bendraamžius, šių laikų jaunimą?

– Savotiškas. Kartais labai savo vietoje ir laiku, kartais, sakyčiau, gal per daug sau leidžia, bet ne, palikime tiesiog, kad yra labai savotiškas.

Painus apibrėžimas

Pradėkime nuo to, kad vis dar neaišku, kas yra lyderystė, kurios taip norima, ir kaip ji pasireiškia. Dažnai atrodo, kad lyderystė yra tiesiog buvimas pirmam (-ai), kartais, kad tai – gebėjimas tvirtai laikytis savo pozicijos, kartais pasitikėjimas savimi, kartais pasiaukojimas dėl kitų, o kartais – net blogas pavyzdys, pvz., autoritarinis lyderis irgi yra vadinamas lyderiu. Kur dar svarstymai apie lyderystės pranašumą prieš vadovavimą? Dažnai atrodo, kad vartoti žodžius „lyderis“ ir „lyderystė“ paprasčiausiai yra mados reikalas ir ne daugiau.

Dėl nevienareikšmiško apibrėžimo lyderystės sąvoka yra vartojama padrikai, neaiškiai, be konkretaus turinio, kurį suprastume vienodai. Žinoma, ir mokslas atskleidžia, kad vadovavimą ir lyderystę apibrėžti nelengva, tačiau reikia suprasti, kad būdami nekonkretūs ir norėdami kažko, kas nėra aiškiai apibrėžta, nesulauksime nieko konkretaus. Jeigu liepdami asmeniui tapti lyderiu turėsime omenyje empatiškumą ir įsiklausymą (tokių lyderystės apibūdinimų irgi rasime), o asmuo taps tokiu lyderiu, kokį supranta pats, pavyzdžiui, nuolat kuriančiu naujas veiksmingumo strategijas, – negausime nieko konkretaus ir galbūt vertingo. Kitaip tariant, jeigu norime, kad asmuo būtu empatiškas ir įsiklausantis, – tą jam ir pasakykime, o nevilkime visko į lyderystės apvalkalą. Arba pagaliau apibrėžkime lyderystę aiškiai ir suprantamai.

Turi motyvuoti, skatinti

Reikia pripažinti, kad lyderiai turi nemažą reikšmę aplinkinių žmonių veiklai, įsitraukimui, visuomenės ir organizacijų sėkmei. Vis dėlto ar vienas lauke yra karys? Greičiausia, taip. Tačiau vargu, ar jis yra lyderis. Iš esmės nesvarbu, kaip mes apibūdinsime lyderystę, – lyderiui reikalingi sekėjai. Dažnu atveju apibūdinant lyderystę apsiribojama tik tuo, kad lyderis turi vesti (angl. lead) kitus į priekį, veikti kitų elgesį, pvz., motyvuoti, skatinti, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad ir lyderio sekėjai turi įtakos lyderiui ir visam lyderystės procesui.

Lyderystės romantizavimas, kai priskiriame lyderiams beveik nežmogiškas galias ir manome, kad lyderis yra ypatingiausias iš visų, galintis padaryti viską vienas, trukdo suprasti lyderystės procesą plačiau ir aiškiau, nei suprantame dabar. Apskritai, pastebima, kad lyderio reikšmė yra išpūsta. Pamirštas abipusis lyderystės procesas, kur reikšmingos įtakos lyderystei turi ir sekėjas (dažniausiai darbuotojas).

Yra žmogiška tikėtis, kad kito asmens bendravimas su manimi paveiks mano elgesį. Pavyzdžiui, jeigu aplinkiniai neklauso, o galbūt kaip tik priešinasi man, ar aš išliksiu toks pat nuoseklus ir toliau sieksiu motyvuoti kitus? Būtų nežmogiška į tai nereaguoti ir neišreikšti vienos ar kitos emocijos, kuri paveiktų ir mano elgesį su kitais žmonėmis. Neretai neatsižvelgiama į tai, kad ir aplinkiniai sąmoningai arba nesąmoningai, tiesiogiai arba netiesiogiai veikia mūsų pačių elgesį. Tai taip pat vyksta ir lyderystės procese. Pamirštama, kad dažniausiai sekėjai yra aktyvūs lyderystės proceso dalyviai, o ne pasyvūs stebėtojai, laukiantys, kol juos kas nors pajudins. Sekėjai gali priešintis, sutikti, aktyviai keisti kryptį ir daugiau.

Reikia pripažinti, kad ne visi nori būti lyderiai, ir tai yra natūralu.

Reikia ne tik lyderių

Reikia pripažinti, kad ne visi nori būti lyderiai, ir tai yra natūralu. Ne visi turi aukštą galios motyvaciją ar siekį ką nors vesti į priekį, nes tai atima daug resursų, o gaunama grąža ne visada atperka pastangas. Galiausiai reikia atsiminti, kad lyderių skaičius yra gerokai mažesnis nei lyderius sekančių žmonių, todėl manyti, kad dėmesį turime skirti tik lyderiui ir koncentruoti jėgas į vieną grupę, – nelogiška.

Galima teigti, kad dėmesio sekėjams neskiriama, nes manoma, kad sekti moka visi. Tiesa, yra evoliucinės psichologijos atstovų, kurie būtent taip ir teigia: mes turime užprogramuotą gebėjimą sekti, kai tam yra tinkamos sąlygos ir tinkamas lyderis. Tačiau ar užtenka tik evoliucinės prigimties sekti? Greičiausiai, ne.

Tyrimai atskleidžia, kad, siekiant patirti sėkmę organizacijoje ar bendruomenėje, reikia mokyti žmones, kad jie būtų ne tik lyderiai, bet ir sekėjai, o tokias programas jau yra įdiegusios net federalinės JAV institucijos. Gebėjimas būti geru sekėju yra ne tik paklusnumas ir darymas to, ką pasako lyderis, tačiau ir gebėjimas konstruktyviai reaguoti į lyderį, jo nurodomą kryptį ir gebėti kvestionuoti nurodoma kryptimi siekiant didžiausios sėkmės. Tyrimai atskleidžia, kad mokymas  sekti lyderį padeda organizacijose vystyti partneryste grįstą ryšį tarp lyderio ir sekėjo, lyderiai yra sąmoningesni bendraudami su sekėjais, sekėjai tampa sąmoningesni veikdami ir yra produktyvesni.

Lyderystė yra svarbi, tačiau išpūstas ir neteisingas įsitikinimas, kad lyderiai yra vieninteliai unikalūs ir nepakartojami, o lyderystės sąvokos vartojimas – labiau mados reikalas. Lyderystės procesas yra niekinis be sekėjų ir suvokimo, kad sekėjai turi didžiulę įtaką lyderystės procesui. Kur yra lyderis, ten turi būti ir sekėjas. Siekiant efektyvesnio lyderystės proceso svarbu ne tik nuolat galvoti apie sekėjus, bet ir mokyti žmones tokius būti.

Vos per kelis mėnesius 2018 metais jaunuolis Andrius Talžūnas pateko į populiariausių Lietuvos youtuberių gretas. Vaikinas tikina, kad šioje platformoje galima išmokti visko ir atskleidė, kodėl šioje srityje negalima ilgai poilsiauti.

„Kai buvau vaikas, stebėjau daug turinio kūrėjų „Youtube“. Tada supratau, kad ten gali išmokti visko. Užtenka anglų kalba į paiešką parašyti „How to...“ ir atsiveria visos paslaptys. Kadangi pats kuriu turinį, privalau kelti, kelti ir kelti. Nors būna atsibosta ir norėtum padaryti mėnesio pertrauką. Tačiau tada ne tik žmonės tave gali pamiršti, bet ir visi algoritmai sutrinka. Dar visai neseniai Lietuvoje buvo gandas, kad jau čia iš „Youtube“ neįmanoma užsidirbti“, – apie interneto subtilybes pasakos A. Talžūnas.

Beveik 800 tūkstančių sekėjų armiją „TikTok“ platformoje turinti ir 7 milijonus patiktukų jau surinkusi lietuvė Aistė Dringelytė teigia, kad populiarumas išaugo netikėtai. Ir nors savo turinį ji kuria Lietuvoje, pagrindinis žiūrovas – kitos šalys.

„Mano populiarumo lūžis įvyko prieš ketverius metus. Tuo metu keldavau rūbų derinius, makiažo pamokas, dar bandžiau vaidybinius siužetus daryti. Ir vienas po kito mano vaizdo įrašai pradėdavo kilti. Tuo metu viską dariau savo malonumui ir neturėjau tikslo užsidirbti iš to pinigų. Yra statistika, kad labiausiai mane žiūri Rumunijoje, po to – Filipinuose, Irake, Lietuvoje ir Indijoje. Jau galėčiau gyventi vien iš to, tačiau tai dar vis tik papildomos pajamos“, – pasakos interneto žvaigždė.

Nuo ko pradėti, kokia sėkmės paslaptis – jau šį trečiadienio vakarą, 20 val., laidoje „Šeškinės 20“ per LNK.

Paskatintas sulaukto dėmesio, vaikinas TV3 laidoje „Virtuvės istorijos“, rodomoje šeštadienį 9 val., pasakos, kad neapleido savo kūrybinių minčių ir jas realizuoja šmaikščiuose parodijų tipo vaizdo įrašuose, kuriems įkvėpimo semiasi iš paties patirtų gyvenimiškų istorijų.

Laidos vedėjai, šefai Ilona Juciūtė-Čibirkienė ir Dilanas Dampella Gamagegamins gamins ypatingus, kosminius, tiek savo dydžiu, tiek skoniu, sumuštinius. Netrūks gurmaniškų skonių, mat Ilona ruoš Filadelfijos sumuštinį, o Dilanas savąjį sumuštinį patieks iš jautienos antrekoto juostelių, fermentuotų spanguolių ir balto pelėsinio sūrio.

Šių kosminių sumuštinių ragauti atvyks druskininkietis, šmaikščiais parodijų vaizdo įrašais internetą sprogdinantis E. Krupinskas. Vaikinas pasakos, jog žinomumas užklupo vos per vieną naktį, o sulauktas dėmesys paskatino tęsti šią kūrybinę veiklą.

„Iš pradžių nufilmavau parodiją, kaip mama išleidžia namo, prideda daugybę lauktuvių ir paprašo paskambinti grįžus. Kitą rytą turėjau tūkstančius naujų sekėjų ir taip gimė noras kurti toliau. Tuomet atsirado ir rankšluostis ant galvos, ir chalatas, o vėliau – ir teta Vilma“, – pasakos Edvinas.

22-iejų metų vaikinas atviraus, jog visos idėjos kyla iš gyvenimiškų situacijų. Edvinas įkvėpimo semiasi ne tik šeimos ir giminaičių istorijose, bet ir net iš nugirstų pokalbių.

„Mane įkvepia įvairiausios šeimos situacijos. Stebiu savo, kitų šeimas ir vėliau visa tai perteikiu klipukuose. Netgi būna apsipirkinėjant parduotuvėje nugirstu kitos šeimos vykstantį ginčą, tai klausausi įtempęs ausis, viską užsirašau ir grįžęs namo – filmuoju“, – sakys vaikinas.

Nors Edvino kuriamos parodijos – ir šmaikščios, ir kūrybiškos, vaikinas prasitarė, su kokias didžiausiais iššūkiais susiduria kurdamas.

„Mane filmuoja brolis arba naudoju tam stovą, tačiau sunkiausia užduotis yra visuomet išlaikyti rankšluostį ant galvos. Reikėjo pastangų – daug įdirbio į tai įdėta“, – šeštadienio laidoje atviraus vaikinas.

Visos šios Edvino įdėtos pastangos nebuvo perniek – 2020-ųjų metų Lietuvos influencerių reitinguose vaikinas buvo išrinktas „Visuomenės favoritu“, o socialinio tinklo „Facebook“ kategorijoje užėmė trečiąją vietą.

„Jausmas išties geras, kai pamačiau rezultatus – apsidžiaugiau, jog mano darbas nenuėjo veltui“, – tvirtins kūrėjas.

Moteris teigia, kad pagrindinis dalykas, nulemsiantis, ar sudominsite klausytoją, yra turėti, ką pasakyti. Na, o norint sklandžiai kalbėti, būtina iš anksto pasiruošti. „Prieš kažką pristatinėjant auditorijai siūlyčiau ne kartą pasirepetuoti. Kai būsite pasiruošę, žinosite, ką ir kam norite pasakyti, tuomet būsite labiau atsipalaidavę, kalbėsite laisviau“, – pataria moteris.

D. Filmanavičiūtė sako, kad daugeliui viešas kalbėjimas kelia stresą ir net gerai pasiruošus sunku paslėpti jaudulį.

„Man asmeniškai vienas geriausiai veikiančių dalykų prieš kalbant viešai yra giliai ir ramiai pakvėpuoti. Tai darau tam, kad viskas atsipalaiduotų, galūnės nebūtų įsitempusios ir mažiau mosikuočiau rankomis. Mažiau vadovėlių, daugiau širdies, taip jūsų kūno kalba bus atviresnė“, – patarimais dalinasi kūrybininkė.

Naujoje „Samsung“ inicijuotoje skaitmeninių įgūdžių lavinimo programoje „Skaitmeninis moksleivio IQ“ su moksleiviais sukaupta patirtimi pasidalinusi D. Filmanavičiūtė nuramina, kad negalėti kalbėti viešai yra visiškai normalu ir nereikėtų savęs dėl to graužti. Tačiau labai norint, tikrai galima išmokti bent jau suvaldyti jaudulį ir tvarkingai pristatyti savo darbą.

„Tie, kuriems kalbėti viešai sekasi labiau, neturėtų sustoti tobulintis. Svarbu išmokti kalbėti raiškiai, tobulinti savo žodyną. Galbūt netgi reikėtų padirbėti su intonacija, kūno kalba, su pratimais padedančiais atsipalaiduoti,“ – teigia kūrybininkė.

Vis labiau populiarėjantys socialiniai tinklai sukūrė erdvę, kur savo mintis gali reikšti kiekvienas. Internete dauguma yra drąsesni ir bendrauja laisviau. Turbūt nereikėtų leisti būti užvaldomam internetinio bendravimo, bet tuo pačiu skaitmeninė erdvė gali būti žingsnis, mokantis drąsiau reikšti savo mintis.

Dažnai kyla klausimas, kodėl vienas ar kitas nuomonės formuotojas turi tiek sekėjų? Kaip savo turiniu sudominti vartotojus man pačiam? D. Filmanavičiūtė sako, kad socialiniuose tinkluose, kaip ir realybėje, turi atsispindėti asmeninės vertybės, tvirta nuomonė, kurią mokėtumėte pagrįsti argumentais. Tam, kad būtumėte išgirstas ir įdomus pašnekovas, reikia nuolat viskuo domėtis, daug skaityti ir mokytis.

„Reikia turėti, ką pasakyti. Tokia taisyklė galioja ir socialiniuose tinkluose. Jei kursi aktualų, įdomų, išjaustą turinį, visi norės tave skaityti ir sekti. Su tavimi bus kiekvieną dieną tam, kad iš tavęs sužinotų kažką naujo, įsikvėptų ir gal įgautų drąsos pradėti kažkokią veiklą savo gyvenime“, – socialinių tinklų paslaptimis dalinasi D. Filmanavičiūtė.

Ne ką mažiaus svarbus aspektas – vertybės. „Taip pat labai svarbu vertybės. Tai, manau, yra vienintelis kelias būti išgirstu“.

Sudarytame Lietuvos influencerių reitinge įtaigiausia nuomonės formuotoja pripažinta socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino. Antroje vietoje – fotografas ir šokėjas Naglis Bierancas, o trečioje – sportininkas Žydrūnas Savickas.

Toliau reitinge rikiuojasi stilistė Agnė Jagelavičiūtė, aktorius Mantas Stonkus, radijo ir televizijos laidų, renginių vedėjas Jonas Nainys, humoristas ir renginių vedėjas Mantas Katleris, radijo ir televizijos laidų vedėjas Rolandas Mackevičius ir Ieva Mackevičienė bei televizijos laidų vedėja Gintarė Gurevičiūtė.

„Sukūrėme formulę, išanalizavome 130 populiariausių šalies nuomonės formuotojų kasdienę socialinių tinklų komunikaciją ir išreitingavome daugiausiai įtaigos turėjusius nuomonės formuotojus, bendradarbiaujančius su prekės ženklais. Svarbiausia, kad vertinome ne sekėjų skaičių, o turinį ir jo įtaigumą“, – pažymėjo reitingo sudarytojų, agentūros „SuperYou“ direktorius Mindaugas Lataitis.

Rinkodaros ir komunikacijos specialistai ištyrė nuomonės formuotojų aktyvumą socialiniuose tinkluose 2019 m. sausio – birželio mėnesiais.