Moteris kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl vyriškais kostiumais prekiaujančios parduotuvės „Suitsupply“, kur vaizduojamos apsinuoginusios moterys šalia kostiumais apsirengusių vyrų.

„Paaiškinimas buvo, kad tai yra vaizduojamasis menas, kad tai garsių fotografų sukurtos fotografijos. Paaiškino, kad niekas jokiu būdu nenorėjo pažeminti ar sumenkinti moters. Mes įžvelgiame moters žeminimą, menkinimą, nes moteris vaizduojama seksualizuotai“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pažeidimai nustatyti ir kitoje reklamoje. Reklamuojami trys daiktams pakabinti skirti laikikliai. Ant vieno iš jų pakabintas rankšluostis, ant kito – makaronai, o ant trečiojo – moters kūnas. Užrašas skelbia, kad gali kabinti rankšluostį, makaronus, net merginą.

„Kai vienoje kategorijoje sukabinti trys daiktai ir šalia žmogus, tai žmogus atsiranda toje pačioje eilutėje kaip daiktas, kaip alternatyva. Tai yra žmogaus sudaiktinimas, šiuo atveju pasirinkta moteris. Pasirinkta visuomenėje plačiai naudojama sąvoka, kad galima pakabinti ir merginą. Žinome, kaip tas žodis suprantamas visuomenėje. Jis turi neigiamą prasmę“, – sakė L. Vengalė-Dits.

Abiem atvejais į tarnybą kreipėsi gyventojai. Tarnyba kiekvienais metais sulaukia skundų, klausimų ar tiesiog pranešimų apie seksistines reklamas Lietuvoje.

„Yra kvailų reklamų. Dabar taip staigiai nepasakysiu. Bet šitos reklamos – nei šis, nei tas“, – sakė senjorė.

„Labai keistai pasirinkta reklama ir būdas pardavinėti drabužius. Aišku, seksas visada labai daug parduoda ir pritraukia dėmesio“, – sakė mergina.

„Daug kas pas mus daroma kvailai, bet, ką darysi?“ – kalbėjo moteris.

Reklamas pripažinus pažeidžiančiomis lygių moterų ir vyrų galimybių įstatymą, bendrovėms pasiūlyta nutraukti jų publikavimą. Tarnyba nemato, kad bausmės būtų geresnė išeitis.

„Aišku, yra galimybė taikyti baudas, bet baudos nėra labai didelės. Jos siekia nuo 100 eurų iki 2 tūkst. eurų. Pagal reikalavimą negalima skirti maksimalios baudos. Problema ta, kad paslaugos tiekėjas, sumokėjęs baudą, gali toliau tęsti savo reklamą. Tas reklaminis objektas ar ta reklama nedings. Taip nutiko ir su viena mėsos parduotuve. Nepamenu tiksliai, kuriame rajone. Buvo pakabinta apsinuoginusios moters nuotrauka. Ji dėvėjo dviejų dalių maudymosi kostiumėlį ir abiejose rankose laikė po mėsos gabalą. Parduotuvės savininkas pasakė, kad jam tai tiesiog gražu, kad reklama jam yra užsklanda nuo saulės. Jam buvo pritaikyta administracinė bauda. Jis tą baudą sumokėjo, bet reklama ir ta mergina ir toliau puošė jo langus. Bauda ne visada išgelbėja situaciją“, – sakė L. Vengalė-Dits.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė sako, kad situacija Lietuvoje kol kas vargiai keičiasi. Reklamose gausu seksualizavimo, o jų objektas dažniausiai yra moteris.

„Kuriant šią reklamą, mūsų mintis buvo patraukti dėmesį humoro forma. Lietuvių kalbos folkloro kontekste žodis kabinti vartotinas įvairioms prasmėms. Reklamą ruošėme su agentūra, kuri savo ruožtu konsultavosi su ekspertais. Reklama išėjo į rinką, tada gavome pranešimą, kuris mus tikrai nustebino. Gerbiame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuomonę. Nenorime nieko įžeisti. Norėjome tiesiog patraukti dėmesį. Ta reklama kažkam užkliuvo, todėl ir priėmėme sprendimą ją pašalinti“, – sakė „Brasta Glass“ vadovas Edvinas Gužauskas.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu numatyta pareiga užtikrinti, kad reklamoje ir kitoje informacijoje apie prekes ir paslaugas nebūtų pažeminimo, paniekinimo, teisių apribojimo ar privilegijų teikimo dėl asmens lyties. Taip pat negalima formuoti nuostatų, kad viena lytis pranašesnė už kitą.

Bendrovių „KristiAna“, „Fragrances International“ vadovas laidoje ėmė svarstyti, kaip pavadinti Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę – ar moterimi, ar mergina. Komunikacijos ekspertas Gabriel Raphael Borta B. Gudeliui aiškino, kad ją reikėtų vadinti taip, kaip ji norės. Į tai verslininkas sureagavo nepagarbiai – rėžė ekspertui, kad šis galės jam aiškinti, kai paaugs.

Vėliau, temai pasisukus apie LGBT bendruomenę, B. Gudelis tikino nesantis už paradus ir nestovintis po vėliavomis. Taip jam kalbant apie LGBT bendruomenę, viena LRT auditorijos dalyvė, stebėjusi laidą internetu, kaip ekrano foną užsidėjo vaivorykštės spalvų vėliavą. Tai dar labiau įaudrino B. Gudelį.

„Vėliavos yra ekranuose… Reklamuojama… Aš noriu matyti Ukrainos vėliavą, kur ji yra? Mes nesame gėjų tauta. Ar mes esame gėjų tauta? Nematau Lietuvos vėliavos, nematau Ukrainos vėliavos“, – laidoje šnekėjo jis.

Kitam pašnekovui paklausus, kodėl B. Gudelis pats neatsinešė Lietuvos ar Ukrainos vėliavos, jis nustebo: „Kur? Čia?“.

Aš noriu matyti Ukrainos vėliavą, kur ji yra? Mes nesame gėjų tauta.

B. Gudelis ir anksčiau buvo patekęs į skandalą, kai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovę Ingą Ruginienę pavadino mergaite.

„Tai dabar man kalbėti su profsąjungų mergaite, labai graži moteris, dar kartą kartoju, labai maloni, kultūringa, aš jos noriu paklausti, kiek ji uždirba, ir kas nustato jos atlyginimą. Vat ji pasakė, kad mano mergaitės ale uždirba aštuonis šimtus, taip, tai yra pradinis atlyginimas, bet jos dar gauna komisinius ir gali uždirbti du tūkstančius. O kiek ponia profsąjungų vat mergina uždirba“, – 2021-ųjų liepą portalo delfi.lt rengtoje laidoje „Faktai ir nuomonės. Kuo baigsis jachtų ir prabangių mašinų pirkimo skandalas?“ šnekėjo B. Gudelis.

Pasipiktinimo banga

Prieštaringais B. Gudelio pasisakymais laidoje „Lietuva kalba“ piktinosi ir žymūs žmonės.

„Jau geriau mano vienintelė kosmetikos priemonė bus ūkinis muilas, nei aš dar kada gyvenime eisiu į B. Gudeliui priklausančią „KristiAną“, – feisbuke rašė žurnalistė Aušra Lapė Šneiderytė.

„B. Gudelio seksistiniai, homofobiniai ir tiesiog nulinio jautrumo kitam žmogui pasisakymai šiandien „Lietuva kalba“ laidoje yra puiki iliustracija, kodėl lyčių lygybės prasme esame uodegoje. Klaiku“, – emocijų neslėpė ir Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.

„B. Gudelis šokiravo. TV laidoje nuolatos žmones įžeidinėjo ir problemos nematė. Kartais net nesiorientavo diskusijoje. Neįsivaizduoju, kokias patyčias patiria gyvenantys jo aplinkoje ar jam dirbantys“, – antrino ir menininkas Remigijus Gataveckas.

B. Gudelis šokiravo. TV laidoje nuolatos žmones įžeidinėjo ir problemos nematė.

Jo brolis Algirdas Gataveckas rašė, kad B. Gudelis – pasipūtęs.

„Turbūt ego pakėlė ir jis neišgirdo (gal nesiklausė), apie ką ten žmonės kalba... O informacija buvo naudinga visiems, ypač jam“, – rašė jis.

Tolerantiško jaunimo asociacija feisbuke irgi išdėstė, ką mano apie laidą su B. Gudeliu. Pasak asociacijos, B. Gudelis  parodė savo nepakantumą LGBT bendruomenei.

„Į diskusijos dalyvių klausimus, o kur jo Lietuvos ar Ukrainos vėliava, B. Gudelis neatsakė ir pareiškė esantis įžeistas ir kreipsis į teismą. Tuo metu, kol B. Gudelio advokatai rašo civilinį ieškinį, mes sveikiname LRT auditorijos dalyvę, nepabijojusią parodyti savo pilietinę poziciją ir neapsikentus B. Gudelio homofobiškų replikų užsidengus ekraną vaivorykštės spalvomis. Tokie kaip B. Gudelis turi suprasti – mes esame. Ir nebesislėpsime, kol jie mėgins parodyti savo valdžią“, – rašoma jų feisbuke.

Vieno Ispanijos mieto valdžia atliko tyrimą ir nustatė, kad pusė apklaustų vairuotojų moterų sulaukė seksistinių komentarų. Tuo tarpu vyrai vairuotojai įžeidimų dėl lyties sulaukė keliskart mažiau – tik 15 proc. apklaustųjų.

„Ne kartą prie vairo jaučiausi įžeista. Dažnai girdžiu frazę: „Žinote, ji gi vairuotoja moteris!“. Nemanau, kad mes vairuojame prasčiau“, – kalbėjo viena ispanė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Gaila, bet vyrai iš tiesų dažnai įžeidinėja. Tai skaudina“, – antrino kita.

„Nesvarbu, ar vyras, ar moteris – kartais žmonės tiesiog labai agresyvūs prie vairo. Manau, pirmiausia reikia jausti vienas kitam pagarbą“, – pabrėžė dar viena vietinė.

Tad vienas iš sostinės regionui priklausančių miestelių sumanė kovoti su moterų vairuotojų niekintojais. Nuo šiol už užgaulias seksistines replikas eismo dalyviui gali būti skiriama iki 100 eurų bauda.

Pykčio akimirka yra pykčio akimirka. Tu kartais neprisimeni, ką pasakei būdamas įniršęs.

„Toks elgesys buvo pastebėtas keliose srityse, kuriose nebuvome įpratę to matyti, pavyzdžiui, sporte. Laimei, valdžios institucijos stebi, pastebi, smerkia ir kovoja su tokiu elgesiu, nes nenormalu tikėtis, kad kas sugebės tiesiog atlaikyti nuolatinius tokio elgesio prieš juos atvejus“, – komentavo vietos valdžios atstovas Conrado Rodriguez.

Miesto valdžios sugalvota tvarka vairuotojai vyrai nelabai patenkinti.

„Pykčio akimirka yra pykčio akimirka. Tu kartais neprisimeni, ką pasakei būdamas įniršęs. Nemanau, kad dėl to reikėtų skirti baudas“, – svarstė vienas ispanas.

„Žinoma, kartais supykstu ir pasakau netinkamų komentarų, tačiau manau, kad tai gali būti išspręsta švietimu ir pagalba vienas kitam“, – antrino kitas.

Nors dėl baudos jau nuspręsta, kol ji bus pradėta taikyti, praeis keli mėnesiai. Tiesa, kaip praktiškai atrodys tokių baudų taikymas, neužsimenama. Tačiau gal vien bausmė gauti baudą už replikas vairuotojus privers būti vieni kitiems malonesnius.

„Šiais ypatingais geopolitiniais laikais, vis tiktai jaunas, energingas vyras man teiktų daugiau pasitikėjimo valdyti tokią savivaldybę kaip Mažeikių“, – penktadienį per „Žinau, ką renku“ organizuojamą diskusiją sakė L. Rimkienė.

Diskusijos moderatorei priminus apie seksizmą ir tai, kad jos pačios atstovaujamos partijos premjerė yra moteris, L. Rimkienė atsakė, kad „regionai nebūtinai turi pritarti visoms aplinkybėms“.

Vis dėlto, pasak Lietuvos žmogaus teisių centro, tai nėra aplinkybių klausimas.

„Žmonės, gyvenantys ir sostinėje, ir regionuose, nusipelno lygių galimybių bei būti vertinami ne pagal amžių ar lytį, bet pagal gebėjimus. Raginame TS-LKD įvertinti, ar Mažeikių partijos skyriaus vadovės pasisakymai atitinka partijos vertybes ir atsiprašyti už šį diskriminacinį pasisakymą“, – rašė centras feisbuke.

Ataskaita buvo paskelbta praėjusį mėnesį, bet visuomenės dėmesio sulaukė tik ketvirtadienį, kai buvo paskelbtas laikraščio straipsnis šia tema.

„Rožiniu švietimu“ vadinamas reiškinys turi daugybę ekonominių ir socialinių pasekmių“, – pabrėžė nacionalistui ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui artima valstybinė institucija.

Kaip ir daugelyje kitų šalių, Vengrijoje švietimo įstaigose dominuoja moterys – jos dirba 82 proc. pedagogų etatų.

„Jei švietimas pirmenybę teiks moteriškoms savybėms“, tokioms kaip „emocinė ir socialinė branda“, taip pat „sąlygos pernelyg didelį moterų skaičių universitetuose, [lyčių] lygybė gerokai susilpnės“, – teigiama ataskaitos išvadose.

Dokumente perspėjama, kad jei berniukams, kuriuos autoriai apibūdina kaip linkstančius į verslumą ir riziką, nebus leidžiama nevaržomai vystytis, jiems grės „psichikos ir elgesio problemos“.

Tarnybos teigimu, berniukų kūrybiškumo ir novatoriškumo bruožai yra „būtini optimaliam ekonomikos vystymuisi“.

Valstybės kontrolė įspėjo, kad ilgainiui „rožinis išsilavinimas“ gali sukelti „demografinių problemų“, nes išsilavinusios moterys negalės susirasti panašaus išsilavinimo sutuoktinių, „o tai gali nulemti mažesnį gimstamumą“.

Vengrijos opozicijos įstatymų leidėjas Endre Tothas (Endrė Totas) per „Facebook“ atkirto, kad kalbos apie vyriškas ir moteriškas savybes yra „visiškas mokslinis absurdas“.

„Laikas nusiimti savo praėjusio amžiaus akinius“, – pridūrė politikas.

2010 metais grįžęs į valdžią V. Orbanas pradėjo propaguoti „konservatyviąją revoliuciją“, skatindamas politinį natyvizmą ir menkindamas imigrantus.

Jis taip pat gina kontroversišką įstatymą, draudžiantį rodyti nepilnamečiams LGBTQ turinį.

2019 metais Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė po vizito Vengrijoje kalbėjo apie šalyje pastebėtą „atsilikimą moterų teisių ir lyčių lygybės srityje“.

Nors Vengrija neseniai prezidente išrinko pirmąją moterį, Katalin Novak, vyriausybėje ministre dirba tik viena moteris – pagal šį rodiklį šalis yra priešpaskutinė Europos Sąjungoje.

„Kartais tuo seksizmo skandalu arba vadinama seksizmo šmėkla bandoma uždegti vieną arba kitą nekompetenciją. Tai yra ir Plungėje, kai vadovas nesugeba tinkamai eiti pareigų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Plungės rajono meras.

Taip jis reagavo į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kuriuose vietos šilumos tinklų įmonės generalinė direktorė Margarita Charitonova merą kaltina diskriminacija lyties pagrindu.

Pasak A. Klišonio, jo netenkinta Plungės šilumos tinklų vadovės darbas, ypač augančių energijos išteklių kainos kontekste.

„Šilumos kaina šiuo metu pagal dydį yra šešta Lietuvoje, viršijanti net Vilniaus kainą. Natūralu, kad gyventojai tuo klausimu yra labai susidomėję, nes tai tiesiogiai liečia jų pačių kišenę“, – kalbėjo meras.

Pripažįsta klaidą

Plungės rajono vadovas kritiką M. Charitonovai viešai išsakė tiek renginyje liepos pradžioje, tiek vėliau įraše socialiniame tinkle „Facebook“.

Dėl to vietos šilumos tinklų įmonės vadovė A. Klišonį apskundė rajono savivaldybės Etikos komisijai, sakydama, jog šis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Kaip naujienų portalui LRT.lt praėjusią savaitę sakė M. Charitonova, net ir rajono etikos sargų posėdžio metu ji iš mero išgirdo frazę, kuri liudiją Plungės rajono vadovo seksizmą.

Pasak jos, komentuodamas skundą, A. Klišonis pareiškė: „Tai, kad jūs esate šilumos tinklų direktorė, o aš – meras, nereiškia, kad turime gulėti vienoje lovoje.“

Plungės rajono vadovas patvirtina taip kalbėjęs, tačiau pabrėžia tiesiog bandęs pasakyti, jog „meras neprivalo palaikyti bendrovės vadovo veiksmų, jei mano, kad jie neteisingi“.

Tai, kad jūs esate šilumos tinklų direktorė, o aš – meras, nereiškia, kad turime gulėti vienoje lovoje.

„Apgailestauju, kad mano pasirinktas aforizmas buvo per aštrus ir tai sukėlė pagrindą šioms diskusijoms“, – sakė meras.

Etikos komisija išnagrinėjusi M. Charitonovos skundą dėl bendrovės dalykinės reputacijos jo netenkino, o mero pasisakymą dar ketina svarstyti.

Kritikuoja vadovės darbą

Komentuodama situaciją žiniasklaidai, M. Charitonova teigė, jog meras su juo energetinių klausimų neaptarinėja, nesusitinka.

A. Klišonis sako, kad jo išties netenkina Plungės šilumos tinklų vadovės darbas, tačiau nesutinka su kaltinimais dėl ignoravimo.

„Tie klausimai, kurie susiję su dėmesio skyrimu ir rūpinimusi veikla, kurią vykdo Plungės šilumos tinklai, yra niekiniai“, – kalbėjo meras.

Jo teigimu, M. Charitonova per jos vadovavimą įmonės veikla suprastėjo. Kaip dalį to pavyzdžių jis įvardino vėluojančius projektus.

„Praėjusį šildymo sezoną Plungės šilumos tinklai pradėjo neturėdami jokio rezervo, kas yra privaloma“, – kalbėjo meras.

Kaip LRT.lt sakė įmonės vadovė, nors sulaukia mero kritikos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jos darbą vertina gerai.

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ir pats portalui teigė, kad M. Charitonovai priekaištų neturintis. Tuo metu VERT nurodė, kad „bendrovės finansinis pajėgumas mažesnis nei tarybos nustatyta žemutinė reikšmė, tačiau pažymėtina, kad dėl išaugusių energijos išteklių ir elektros kainų ribos neperžengė daugiau, nei įprasta šilumos tiekimo įmonių“.

Įžvelgia politinius motyvus

Plungės rajono meras M. Charitonovos kaltinimus vadina „dūmų uždanga“, kuria siekiama padėti „Vieningai Plungei“ būsimuose savivaldos ir mero rinkimuose.

Šilumos tinklų vadovė 2019 metais su šiuo visuomeniniu rinkimų komitetu dalyvavo vietos rinkimuose, tačiau į savivaldybės tarybą nepateko.

A. Klišonis taip pat teigė, kad „Vičiūnų grupė“ yra glaudžiai susijusi su „Vieninga Plunge“.

„Iš septynių Plungės rajono savivaldybėje dirbančių tarybos narių, atstovaujančių „Vieningą Plungę“, mažiausiai keturi darbiniais ar giminystės ryšiais susiję su „Vičiūnų“ bendrove. – kalbėjo meras. – Vienas iš jų taip pat yra „Vičiūnų“ bendrasavininkis Liudas Skierus.“

„Noras daryti spaudimą tiek merui, tiek savivaldybės tarybai iš Plungėje vadinamo oligarcho yra pakankamai stiprus ir jis reiškiasi ne tik šitoje srityje“, – pridūrė jis.

Žada kreiptis į Seimo pirmininkę

M. Charitonova BNS antradienį teigė atmetanti kaltinimus dėl galimų politinių motyvų. Ji pabrėžė, kad dalyvavimas 2019 metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose „yra visiškai nesusijęs su dabartine veikla ir priimamais sprendimais“.

„Aš nepriklausau jokiai politinei organizacijai. (...) Aš esu pavaldi bendrovės valdybai, nepriklausomai bendrovės valdybai, kuri irgi nepriklauso jokiai politinei organizacijai. Valdyba yra sudaryta iš profesionalų, tikrai ne visi net yra susiję su Plunge“, – sakė M. Charitonova.

Pasak įmonės vadovės, valdyba jos darbą vertina puikiai.

Jos teigimu, vienas iš būdų, kaip galima žeminti asmens dalykinę reputaciją – iškreipti realius duomenis, pateikiant juos neteisingai arba sąmoningai nutylint dalį informacijos, ką meras ir daro.

„Jis nuostolį, kuri įmonė sugeneravo praėjusiais metais, pateikia kaip mano netinkamo vadovavimo pasekmę, o ne kaip objektyviai atsiradusį rezultatą dėl energetinės krizės“, – sakė M. Charitonova.

Praėjusį šildymo sezoną Plungės šilumos tinklai baigė turėdami 753 tūkst. eurų nuostolį.

Dėl Liberalų sąjūdžiui priklausančio mero elgesio įmonės vadovė taip pat teigė besiruošianti kreiptis į Seimo pirmininkę, partijos vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

„Aš Seimo pirmininkės kompetencija visiškai pasitikiu ir manau, kad ji kovoja už teisingus vertybinius dalykus“, – sakė M. Charitonova.

Įžvelgia diskriminaciją

Vienoje „Facebook“ grupėje mergina paviešino savo ir „IKI Velomaratono“ organizatorių susirašinėjimą, kuriame ji teiraujasi, kaip užsiregistruoti į 100 kilometrų trasą. Tačiau gautas organizatorių atsakymas ją pribloškė – merginai pasiūlyta važiuoti 50 kilometrų trasoje, mat rinktis 100 kilometrų trasą turi teisę tik vyrai: „Deja, pagal renginio konceptą ir nuostatus moterims 100 kilometrų distancija negalima“, – teigė jie.

„Šioje situacijoje tiesiog siųsti ekrano nuotrauką lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai? Gal kas paguidintų (paaiškintų – aut. past.)? Ačiū“, – savo įraše skelbė mergina.

„Facebook“ nuotr.

Po šiuo įrašu pasipylė komentarai: „Įdomu, ar renginio konceptas yra tiesiog old school diskriminacija?“, „net žandikaulis atvipo“, – rašė moterys.

Portalui kauno.diena.lt susiekus su įrašo autore, ši liejo apmaudą, mat maratonui ketino ruoštis ir dalyvauti kartu su draugėmis.

„Kelios mano draugės įveikia 100 kilometrų atstumus, tad nusprendžiau, jog iki maratono pasiruoščiau ir aš, ir pasiūlyčiau visoms kartu dalyvauti. Pamačiusi, kad 100 kilometrų pasirinkimo moterims nėra, nusprendžiau jiems parašyti, nes tikrai maniau, kad tai klaida. Juk atskiros trasos nereikia, paleidi skirtingais laikais ir tiek“, – pasakojo ji ir teigė nesuprantanti tokio organizatorių sprendimo.

Pamačiusi, jog 100 kilometrų pasirinkimo moterims nėra, nusprendžiau jiems parašyti, nes tikrai maniau, jog tai yra klaida.

Kritiką atmeta

Susiekus su „IKI Velomaratono“ atstovais, šie teigė, kad taisyklėse – jokios diskriminacijos nėra, mat „IKI Velomaratono“ sportinio važiavimo nuostatai sudaromi remiantis Lietuvos dviračių sporto federacijos ir Tarptautinės dviračių sporto federacijos sąjungos varžybų praktikomis.

Anot „IKI Velomaratono“ komunikacijos specialistės Gerdos Vaičiūnaitės, priklausomai nuo dalyvių grupių, dviratininkų minami atstumai gali varijuoti.  

„Skirtingos amžiaus bei lyties grupės gali važiuoti tokio pat arba skirtingo ilgio trasomis. Pavyzdžiui, Olimpinėse žaidynėse dviračių plento lenktynėse dviratininkai važiuoja 44,2 km, dviratininkės 22,1 km. „IKI Velomaratono“ dalyvės gali pasirinkti važiuoti CRAMO Sport (50 km) arba mėgėjų (10, 20 arba 30 km) grupėse“.

G. Vaičiūnaitė teigė, kad vis dėlto buvo nuspręsta neleisti moterims važiuoti 100 kilometrų trasoje, kadangi moterys daugiau nei 50 kilometrų važiuoti nenori pačios: „Iki šiol iš moterų dviratininkių nebuvome gavę pageidavimų varžytis ilgesnėje nei 50 km trasoje“, o ir apskritai moterys daug rečiau dalyvauja velomaratonuose: „Be to, statistika rodo, kad, pavyzdžiui, 2020 m. „IKI Velomaratono“ Sport trasoje važiuoti registravosi 102 dviratininkai (50 ir 100 km) ir 43 dviratininkės (50 km)“, – komentavo atstovė ryšiams su visuomene.

Organizatorių nuotr.

„Dar kartą primenu, kad, nors ir „IKI Velomaratonas“ yra privatus renginys, organizuodami sportinius važiavimus, remiamės Lietuvos ir pasaulio sporto dviračių federacijų varžybų nuostatais“, – teigė ji.

Vis dėlto organizatoriai pažadėjo atsižvelgti į iškilusius klausimus – esą po renginio bus vykdoma apklausa dėl poreikio kitais metais papildomai organizuoti 100 kilometrų trasą ir moterims: „Tikimės, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų aktyvumo sporte mažės ir ateityje atsiras poreikis įtraukti ilgesnio atstumo moterų sportininkių važiavimą. Siekdami didesnio įtraukimo, po renginio apklausime šių metų dalyvius dėl poreikio ateinančiais metais papildomai organizuoti moterų 100 km ilgio važiavimą“, – rašė G. Vaičiūnaitė.

Paslaugų tiekėjas turi užtikrinti lygias teises

Ką apie šį atvejį mano Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba? Anot atstovės ryšiams su visuomene Izabelės Švaraitės, tam, kad būtų galima pasakyti, ar tokios „IKI Velomaratono“ taisyklės diskriminuoja moteris, ar ne, reikia atlikti išsamų tyrimą.

„Pagal Sporto įstatymą, atskiros sporto varžybos vyrams, moterims, žmonėms su negalia, sporto varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus sporto varžybose ribojimas nelaikomi lygiateisiškumo pažeidimu. Norėtume atkreipti dėmesį, kad skirtingos apmokėjimo ir trasos ilgio sąlygos skiriasi ir pagal amžių. Norint nustatyti, ar šiomis sąlygomis diskriminuojamos moterys ir asmenys dėl savo amžiaus, privalu atlikti tyrimą dėl galimo lygių galimybių pažeidimo“,  – sakė I. Švaraitė.

Vis dėlto „IKI Velomaratonas“, anot I. Švaraitės, traktuojamas kaip paslauga, o paslaugų teikėjas turi užtikrinti lygias teises: „Paslaugų teikėjas privalo taikyti vienodas paslaugų įsigijimo ar naudojimo sąlygas nepaisant asmenų lyties, amžiaus ir kitų Lygių galimybių įstatyme išvardytų požymių. Skirtingos konkursų sąlygos gali būti pateisinamos, jei lengvatomis ar apribojimais siekiama teisėto tikslo, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Tikslas turi būti pagrįstas, o priemonės proporcingos ir nepadarančios reikšmingos žalos“, – kalbėjo ji.

Lygių teisių kontrolieriai taip pat patarė moterims pateikti skundą ir išsamiai aprašyti, kaip buvo apribotos jų galimybės dalyvauti lenktynėse.

„Šiandien atsistatydinsiu iš prezidento posto“, – sakė jis prasidedant vykdomosios valdybos ir tarybos posėdžiui. Valdyba vėliau penktadienį turi išrinkti jį pakeisiantį žmogų.

Y. Mori buvo paskirtas 2014 metais, keli mėnesiai po to, kai Tokijas laimėjo teisę rengti olimpiadą.

„Mano nederami komentarai sukėlė didelį chaosą“, – sakė jis ir kelis kartus pakartojo apgailestaujantis dėl savo pastabų. Vis dėlto Y. Mori pridūrė, kad „nenorėjo ignoruoti moterų“.

Yoshiro Mori, Scanpix nuotr.

Y. Mori traukiasi po daugiau kaip savaitę nenutrūkstamu srautu plūdusios kritikos. Iš pradžių jis atsiprašė, bet atsisakė atsistatydinti. Tuomet kilo televizijos ekspertų ir rėmėjų spaudimas, o atitinkamą interneto peticiją pasirašė 150 tūkst. žmonių.

Vis dėlto nėra aišku, ar Y. Mori atsistatydinimas išsklaidys įtampą ir leis visą dėmesį nukreipti į konkrečias pastangas Tokijui surengti olimpiadą jau po penkių mėnesių, nors tęsiasi koronaviruso pandemija.

Olimpiada turi prasidėti liepos 23 dieną, joje turi dalyvauti 11 tūkst. atletų. Mėnesiu vėliau parolimpinėse žaidynėse turi varžytis dar 4,4 tūkst. sportininkų. Pastarojo meto apklausos rodo, kad apie 80 proc. japonų sako norintys olimpiados atšaukimo arba naujo atidėjimo. Tvirtai žaidynes šiais metais remia apie 15 proc. respondentų.

Pradiniuose pranešimuose sakoma, kad 83 metų Y. Mori pasirinko 84 metų Saburo Kawabuchi (Saburą Kavabučį), buvusį Japonijos futbolo asociacijos prezidentą ir buvusį žaidėją. Jis žaidė už Japoniją per 1964 metų olimpiadą.

S. Kawabuchi yra dar vyresnis už Y. Mori; dėl jo taip pat kils klausimų, kodėl nebuvo paskirta kokia nors moteris. Tai visų Y. Mori išprovokuotų debatų apie lyčių nelygybę Japonijoje esminis klausimas.

Japonijos žiniasklaida iškart atkreipė dėmesį, kad šiam darbui galėtų tikti trys gerokai jaunesnės moterys, buvusios olimpietės.

Japonijoje moterų beveik nėra tarp vadovų, taip pat ir sporto srityje, jų beveik nėra politikoje. Olimpiados organizaciniame komitete moterys neužima beveik jokių vadovaujamų postų.

Daugelis didelių Japonijos žiniasklaidos priemonių remdamosi anoniminiais šaltiniais pranešė, jog Y. Mori informavo pareigūnus apie savo norą atsistatydinti ir ketina viešai tai paskelbti per olimpiados organizatorių susitikimą penktadienį.

Netaktiškais komentarais garsėjantis 2020 metų Tokijo olimpiados bosas jautė vis didesnį spaudimą dėl praėjusią savaitę pareikštų pastabų, kad moterims „sunku“ kalbėti glaustai.

83 metų Y. Mori atsiprašė, bet ir vėl sulaukė pasmerkimo tolesniais tvirtinimais, jog jis girdėjo skundų, kad moterys labai ilgai kalba.

Y. Mori komentarus smerkė politikai ir sporto žvaigždės. Svarbūs rėmėjai taip pat sakė, kad tokios pastabos prieštarauja olimpinei dvasiai.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nurodė, jog laiko šį klausimą jau išspręstu, bet stiprėjant priešiškai reakcijai sakė, kad Y. Mori pastabos yra „visiškai nederamos“.

Ginčas seksizmo klausimu tapo dar vienu galvos skausmu olimpiados organizatoriams ir pareigūnams, bandantiems sklaidyti visuomenės susirūpinimą dėl žaidynių organizavimo šią vasarą, toliau siaučiant pandemijai.

Y. Mori komentarai, kad moterys per susirinkimus per daug kalba, tapo dar vienu galvos skausmu olimpiados organizatoriams, susiduriantiems su visuomenės nerimu dėl žaidynių, kurios pernai buvo metams atidėtos kilus COVID-19 pandemijai.

Buvęs premjeras Y. Mori per skubiai sušauktą spaudos konferenciją, kurioje turėjo atsiprašyti, išprovokavo dar daugiau kritikos pripažinęs, kad „su moterimis daug nekalba“.

Nors sakė, kad jo pastabos buvo nederamos, 83 metų Y. Mori teisinosi ir tvirtino girdėjęs skundų, kad moterys labai ilgai kalba.

Kaip pranešė dienraštis „Asahi Shimbun“, Y. Mori trečiadienį pareiškė, kad „direktorių tarybos posėdžiai, kuriuose dalyvauja daug moterų, ilgai užtrunka“.

„Kai padidini vadovių moterų skaičių, jei jų kalbėjimo laikas nėra tam tikru mastu ribojamas, joms sunku baigti [kalbėti], o tai erzina“, – sakė Y. Mori, garsėjantis netaktiškais pareiškimais.

„Tai, ką pasakiau,... prieštarauja olimpinių ir paralimpinių žaidynių dvasiai, ir pripažįstu, kad tai buvo nederama, – ketvirtadienį sakė jis. – Gerai tai apgalvosiu. Taip pat norėčiau atsiimti savo žodžius. Norėčiau atsiprašyti visų, kas buvo įžeisti.“

Tačiau jis pridūrė, kad „apie atsistatydinimą negalvoja“, ir tvirtino savo komentarais reagavęs į „dažnai girdimas“ kitų pastabas, kad moterys per ilgai kalba.

„Pastaruoju metu su moterimis daug nekalbu, tad negaliu žinoti“, – pridūrė jis.

Y. Mori komentarai Japonijoje išprovokavo piktą reakciją. Socialiniame tinkle „Twitter“ plito tokios frazės kaip „jau gana“, „mizoginija“ ir „reikalaujame Yoshiro Mori atsistatydinti“.

„Gėdinga“

Anksčiau ketvirtadienį Y. Mori vienam laikraščiui sakė, kad jo žmona jį „gerai išbarė“ dėl minimų komentarų Japonijos olimpinio komiteto (JOK) nariams, kurių kai kurie, kaip pranešta, į juos reagavo juoku.

Pernai JOK nusprendė siekti, kad valdyboje būtų 40 proc. moterų, bet lapkričio mėnesį tarp 24 jos narių buvo penkios moterys.

„Turime maždaug septynias moteris organizaciniame komitete, bet visi supranta, kur jų vieta“, – sakęs Y. Mori JOK nariams.

„Prašom liautis“, – tviteryje parašė garsi Japonijos opozicijos politikė Renho.

„Tai gėdinga“, – pridūrė ji.

Nors Japonija pagal daugelį tarptautinių rodiklių vertinama labai gerai, ji nuolat atsilieka kalbant apie lyčių lygybės skatinimą. Pasaulio ekonomikos forumo 2020 metų ataskaitoje dėl lyčių lygybės Japonijai skirta 121 vieta 153 tirtų valstybių sąraše.

Y. Mori ir anksčiau yra pareiškęs prieštaringai vertinamų komentarų, o anksčiau šią savaitę sukėlė bangų paskelbęs, jog Tokijo olimpiada šią vasarą įvyks, „kad ir kaip plėtotųsi koronaviruso“ situacija.

Tuo metu apklausos rodo, kad maždaug 80 proc. japonų nepritaria olimpiados organizavimui šiais metais, o keliose Japonijos prefektūrose galioja dėl koronaviruso paskelbta ekstremalioji padėtis.