Taip ministrė sakė po Europos Komisijos (EK) narės Ylvos Johansson organizuojamo Interneto forumo, kuriame aptartos galimybės panaudoti dirbtinį intelektą teisėsaugos darbe ir priemonės užkardyti vaikų seksualinį išnaudojimą internete.

„Didėjantis vaikų seksualinio išnaudojimo turinio internete kiekis rodo, kad „privatumas virš visko“ nėra tinkamas požiūris šioje srityje. Mes negalime tik stebėti blogėjančios statistikos ir apgailestauti – turime veikti“, – ministerijos pranešime penktadienį cituojama A. Bilotaitė.

„Privalome sustiprinti pastangas kuo greičiau susitarti dėl naujo nuolatinio reglamento. Esu tikra, kad galima rasti pusiausvyrą tarp interneto vartotojų privatumo ir nusikaltimų prieš vaikus užkardymo. Mūsų pareiga yra padaryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotume tuos, kurie negali apsiginti patys“, – nurodė ministrė.

Naujame ES reglamente dėl kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu internete numatyta pareiga internetines paslaugas teikiančioms įmonėms stebėti šifruotą vartotojų turinį.

Kaip nurodo ministerija, šiuo metu pagrindinis pranešimų tiekėjas apie vaikų išnaudojimą internete yra socialinis tinklas „Facebook“. Šifravimo atveju, Lietuvos teisėsaugos gaunamų pranešimų skaičius apie seksualinį vaikų išnaudojimą internete sumažėtų maždaug 70 proc.

Interneto forumo dalyviai pabrėžė, jog jei įmonės nebus įpareigotos aptikti vaikų išnaudojimo turinio tarp šifruotų duomenų, šie nusikaltimai gali likti nepastebėti, o pranešimų apie juos gali sumažėti.

Pasak ministrės, dirbtinio intelekto įrankiai galėtų būti naudojami efektyviai stebėti vartotojų turinį, ieškant vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos.

Blokuoja milijonus žalingų svetainių

„Vaikų apsauga „Tele2“ yra viena iš prioritetinių sričių. Turime daugiausiai klientų Lietuvoje, todėl dar atsakingiau vertiname savo klientų, ypač vaikų, saugumą. Nuolat blokuojame bandymus pasiekti svetaines su vaikų išnaudojimą vaizduojančiu turiniu. Tikime, kad tarptautinis bendradarbiavimas su teisėsaugos organizacijomis prisideda prie mūsų misijos paversti internetą saugesne vieta visiems“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ ne vienerius metus atlieka aktyvius veiksmus siekiant užkirsti kelią vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimui. Operatorius automatiškai blokuoja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių ar vaikų išnaudojimą platinančių svetainių.

Bandydamas atverti žalingą svetainę, jos lankytojas nukreipiamas į kitą puslapį, kuriame pranešama apie netinkamą turinį ir pagalbos būdus. Per 2023 m. tokių bandymų Lietuvoje iš viso užblokuota daugiau nei 274,6 tūkst., o visu grupės mastu apsilankymų tokiose svetainėse skaičius per metus išaugo kone dvigubai.

Svarbi kovos su šiuo nusikaltimu dalis – neleisti patekti į svetaines, kuriose pateikiama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga.

 

Pasak IT saugumo eksperto M. Užupio, toks padidėjimas gali būti susijęs su praplėstais ir dažniau atnaujinamais blokuojamų svetainių sąrašais. Prie šių sąrašų „Tele2“ turi prieigą bendradarbiaudama su pasauline kriminalinės policijos įstaiga „Interpol“, kuri renka informaciją apie domenus, talpinančius pornografinį vaikų turinį.

„Svarbi kovos su šiuo nusikaltimu dalis – neleisti patekti į svetaines, kuriose pateikiama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga. Užblokavus prieigą, užkertamas kelias pakartotiniam prievartą patyrusių vaikų išnaudojimui ir daromas auklėjamasis poveikis naudotojams, kurie, žiūrėdami ar parsisiųsdami neteisėtą medžiagą, gali ketinti padaryti sunkų nusikaltimą“, – sakė M. Užupis.

Pastiprino ir kitais veiksmais

2021 m. „Tele2“ vaikų išnaudojimą vaizduojančių svetainių blokavimo procesą automatizavo ir įgyvendino projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines. 2017 m. kanadiečių pradėtas įgyvendinti projektas vienija automatinius žalingo turinio aptikimo metodus ir visame pasaulyje dirbančių analitikų komandą iš 14 skirtingų šalių.

„Projekte „Arachnid“ nenaudojama veido atpažinimo technologija. Jame pasitelkiama „hashing“ (liet. „kodavimo“) technologija, padedanti palyginti konkretų vaizdą ar vaizdo įrašą su žinomų žalingų svetainių duomenų baze. Įrankis greitai aptinka turinį ir siūlo sprendimą, kaip nutraukti žalingos medžiagos platinimą. Šią sistemą papildo bendradarbiavimas su vaikų apsaugos organizacijomis visame pasaulyje“, – sakė M. Užupis.

Neseniai „Tele2“ ėmėsi ir kitų veiksmų, kurie padėtų didinti vaikų saugumą už interneto ribų. Operatorius pradėjo partnerystę su Vilniaus arkivyskupijos labdaros ir paramos organizacija „Caritas“ ir jos prevencinę programą, nukreiptą į kovą su prekyba žmonėmis, o ypač – nepilnamečiais.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, 23 metų ūkininką P. N. Panevėžio apylinkės teismas šį mėnesį pripažino kaltu  dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo, lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Vyras jau anksčiau buvo teistas už nusikalstamą elgesį su vaikais, šiuo metu jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame nukentėjusiomis pripažintos septynios paauglės.

Naujausioje byloje teismas konstatavo, kad P. N. kaltė dėl visų pateiktų kaltinimų įrodyta ir subendrinus skyrė jam 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Jam taip pat priteista sumokėti 1000 eurų dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai.

Kaip skelbia prokuratūra, bylos duomenimis, jaunas vyras, socialiniuose tinkluose susipažinęs su paaugle, įkalbėjo ją susitikti ir, nusivežęs į nuošalią vietą, nederamai seksualiai elgėsi. Jis taip pat nufotografavo apnuogintą nepilnametę ir pagrasino šias nuotraukas išplatinti. Tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiąją išgąsdino, jai sutriko sveikata, prireikė gydymo. Tik po kelių mėnesių paauglė drįso apie patirtą seksualinį išnaudojimą papasakoti tėvams, o šie kreipėsi į policiją.

Ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities policijos kriminalistai, tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Šį mėnesį P. N. taip pat išgirdo nuosprendį ir Kaune. Jaunuolis pripažintas kaltu dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo bei disponavimo vaikų pornografija. Minėtoje byloje nuo P. N. nukentėjo mažametė. Jaunuolis, susipažinęs su ja socialiniuose tinkluose, įkalbėjo nusifotografuoti apsinuoginus, o po to ėmė vaiką šantažuoti ir reikalauti daryti bei jam siųsti pornografinio pobūdžio nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Ji trečiadienį susitiko su Jungtinių Tautų (JT) Generalinio Sekretoriaus specialiąja įgaliotine seksualinio smurto konfliktuose klausimais Pramila Patten.

„Pastaraisiais metais Lietuva įsitraukė į kovą su seksualiniu smurtu konfliktuose ir yra pasirengusi dar aktyviau bendradarbiauti su JT ir kitomis šalimis siekiant teisingumo ir suteikiant pagalbą nukentėjusiesiems“, – G. Balčytytė cituojama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Pasak jo, susitikime aptartos ir konkrečios iniciatyvos, kurias kartu galėtų vykdyti Lietuva ir JT, pavyzdžiui, su nukentėjusiais dirbančių pareigūnų gebėjimų stiprinimo srityje ar išaiškintų nusikaltimų vykdytojų viešinimo klausimu.

„Pernelyg ilgai seksualinio pobūdžio nusikaltimai likdavo nepastebėti tarp daugybinių žiaurumų karuose, tik gana neseniai pradėjome geriau suprasti jų ilgalaikį trauminį poveikį aukų psichinei sveikatai, o taip pat įvardyti, kad aukomis dažnai tampa ir vyrai bei berniukai. Rusijos karas prieš Ukrainą yra šiurpus pavyzdys, kaip seksualinis smurtas tampa karo taktika, plačiai naudojama prieš civilius gyventojus“, – pažymėjo Vyriausybės kanclerė.

Rusijos karas prieš Ukrainą yra šiurpus pavyzdys, kaip seksualinis smurtas tampa karo taktika, plačiai naudojama prieš civilius gyventojus.

Pasak G. Balčytytės, Lietuva teikia pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems pabėgėliams iš Ukrainos, šiuo metu gyvenantiems Lietuvoje, todėl suvokia didžiulį problemos mastą ir mato didelę Jungtinių Tautų veiklos prasmę siekiant padėti aukoms ir patraukti atsakomybėn kaltuosius.

„Norime prisidėti, kuo tikslingiau ir rezultatyviau išnaudodami mūsų turimą patirtį ir pajėgumus“, – pridūrė G. Balčytytė.

Pasak pranešimo, susitikime JT atstovė P. Patten išsakė padėką Vyriausybei už tarptautinių partnerių telkimą ir šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotą forumą, skirtą apsaugos ir pagalbos seksualinio smurto aukoms bei prevencinių priemonių nacionaliniu ir globaliu mastu aptarimui.

Kaip akcentavo Vyriausybės kanclerė, iniciatyvą teikti pagalbą karo zonose nuo seksualinio smurto nukentėjusioms aukoms rodo ir Lietuvos nevyriausybinės organizacijos. Vienas pavyzdžių – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendinamas projektas „Kompleksinė pagalba seksualinės prievartos aukoms iš Ukrainos“.

Lietuvos institucijos jau nustatė 65 Rusijos įvykdytus seksualinio smurto atvejus prieš Ukrainos karo pabėgėlius, kurie vėliau persikėlė ir šiuo metu gyvena Lietuvoje.

„Kalbant apie asmenis, kurie yra pripažinti (aukomis – BNS), jų yra 148, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė ministrė. – Jei žiūrėtume į Europos Sąjungą, per metus yra pripažįstama nukentėjusiaisiais maždaug 7 tūkst. asmenų.“

„Tai dažniausiai tik ledkalnio viršūnė, nes ne visada aukos (visuomenėje – BNS) yra atpažįstamos“, – pridūrė ji.

Taip A. Bilotaitė kalbėjo dalyvaudama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamoje konferencijoje „Šiuolaikinės vergovės spąstai: tikri liudijimai ir institucijų patirtis keičiant situaciją“.

Nuteistas 131 prekeivis žmonėmis

Ministrės teigimu, prekyba žmonėmis yra pelninga nusikalstama veika, todėl į ją įsitraukti gali atrodyti „pakankamai patrauklu“.

„Ypatingai šiais laikais, kai internetinė erdvė yra išnaudojama kaip įrankis“, – kalbėjo A. Bilotatė.

Pasak jos, beveik du trečdaliai nusikaltimų aukų yra moterys, vyraujantis amžius siekia nuo 21 iki 30 metų.

„Tenka labai apgailestauti, kad kas penkta auka yra nepilnamečiai asmenys“ – sakė ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, per penkerius metus – nuo 2018-ųjų iki 2022-ųjų – nuteistas 131 prekeivis žmonėmis.

„Tai yra labai sudėtingos bylos, bet tai yra neblogas rezultatas, – teigė ministrė. – Šiuo atveju mums labai svarbu stiprinti savo veiksmus ankstyvajame prekybos žmonėmis aukų atpažinime.“

„Nuolatinis spaudimas liudytojams“

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila atkreipė dėmesį, kad neteisėta prekyba žmonėmis vykdoma ne tik siekiant naudos iš seksualinio išnaudojimo, bet ir „priverstiniam darbui, nusikalstamoms veikoms vykdyti, gali būti taip pat priverstinei santuokai“.

Galbūt mes pradėjome geriau pasiekti tuos žmones, o galbūt daugiau atsiranda tokių atvejų.

„Visos šitos formos paprastai sąlygojamos to, kad yra žmogaus sunki materialinė padėtis, menkas išsilavinimas gali būti, žmogus gali turėti tam tikrų fizinių ar elgesio sutrikimų“, – kalbėjo policijos atstovas.

„Aišku, kartais pasinaudojama tuo, kad žmogus neteisėtai yra vienoje ar kitoje valstybėje, turi vienokių ar priklausomybių“, – pridūrė jis.

M. Draudvila taip pat pabrėžė, kad tapimas prekybos žmonėmis auka „kartais pačiai aukai neatrodo savaite suprantamas nuo pat pirmų žingsnių“, nes visas procesas vykdomas palaipsniui.

Pasak jo, su tuo susiję teisėsaugos tyrimai nėra lengvi, ir reikalauja įsitraukimo iš daugelio institucijų.

„Kaip didžiausia problema šiuose tyrimuose yra tai, kad daromas pastovus, nuolatinis spaudimas ar poveikis liudytojams ir nukentėjusiesiems“, – kalbėjo M. Draudvila.

Daugėja besikreipiančiųjų pagalbos

Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė Dovilė Vainorė savo ruožtu teigė, kad pagalba tokių nusikaltimų aukoms yra sudėtinga ir trunka ilgą laiką.

„Kiekvienas atvejis yra individualus. (...) Vienam galbūt reikia teisinio asistavimo, dažnas susiduria su psichologinėmis problemomis“, – kalbėjo nevyriausybinės organizacijos atstovė.

Pasak jos, per praėjusius metus pagalba teikta 235 galimoms prekybos žmonėmis aukoms, vien šiemet tokių žmonių jau buvo per 250.

„Galbūt mes pradėjome geriau pasiekti tuos žmones, o galbūt daugiau atsiranda tokių atvejų“, – svarstė D. Vainorė.

Nevyriausybininkė pabrėžė, kad pagalba tokiems žmonėms trunka ne vienus metus.

„Pirmiausia būna intensyvi pagalba, tada vyksta iš nevyriausybinės organizacijos nuolatinis kontakto palaikymas su jais“, – teigė Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė.

Europos Sąjunga spalio 18-ąją mini kovos su prekyba žmonėmis dieną.

Kaip pranešė Policijos departamentas, rugpjūčio 26 d. gautas 57-erių moters pareiškimas, kad nuo rugpjūčio 25 d. 16 val. iki rugpjūčio 26 d. 6.30 val. Kaune, bute, 33-ejų vyras tenkino lytinę aistrą su mažamete.

Mergaitei – 13 metų. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą.

Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Darbdaviai turėtų teisę neįdarbinti tokio kodo nepateikusių asmenų, jei jų pareigos būtų susijusios su vaikais.

„Vaiko gerovė ir saugumas, nesvarbu kokioje aplinkoje jie bebūtų, svarbiausias valstybės prioritetas“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas.

Anot jo, ministerijos specialistai su kitų institucijų atstovais nuolat ieško tiek prevencinių, tiek smurtines ar nusikalstamas veikas užkardančių sprendimų.

„Šiuo metu intensyviai diskutuojame apie įvairių vaikų saugumą užtikrinančių priemonių diegimą“, – teigė patarėjas.

Vaiko gerovė ir saugumas, nesvarbu kokioje aplinkoje jie bebūtų, svarbiausias valstybės prioritetas.

Svarstoma, kad QR kodas būtų susietas su Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registru. Ar jį suformuoti, spręstų pats su vaikais norintis dirbti asmuo, bet jo negavęs darbdavys galėtų atsisakyti priimti asmenį į darbą.

Darbdavys nuskenavęs kodą patikrintų, ar darbuotojas atitinka reikalavimus dirbti su vaikais.

Šis reikalavimas galėtų būti taikomas ir savanoriams, ir dirbantiesiems pagal individualios veiklos pažymą.

Dar viena svarstoma naujovė – susieti Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registrą su „Sodros“ duomenų baze, kad už nusikaltimus prieš vaikus teistam asmeniui nutarus įsidarbinti ugdymo įstaigoje ar kitur, darbdavys gautų žinutę apie jo teistumą. Taip pat darbovietė būtų informuota, jeigu jos darbuotojas būtų nuteistas už tokius nusikaltimus.

Šiomis priemonėmis norima užtikrinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, kad kaltais dėl seksualinių nusikaltimų, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos ir panašius nusikaltimus pripažinti asmenys nedirbtų su vaikais.

Svarstoma, kad įdiegus minėtas priemones, būtų galima darbdaviams įtvirtinti tūkstantines baudas už pareigos nevykdymą.

Be kita ko, išplėstos normos, kad jos apimtų ir pasauliečius katalikų lyderius, ir dar kartą patvirtinta, kad pažeidžiami suaugusieji taip pat gali tapti išnaudojimo aukomis.

Pranciškus dar kartą patvirtino ir visam laikui įteisino 2019 metų dokumento laikinąsias nuostatas, kurios buvo priimtos Vatikano ir katalikų hierarchijos krizės metu.

Tuo metu tas įstatymas buvo giriamas už tai, kad jame buvo nustatyti tikslūs mechanizmai, kaip ištirti prie piktnaudžiavimo prisidėjusius vyskupus ir aukšto rango religines figūras, tačiau jis buvo įgyvendinamas netolygiai, o prievartą patyrę asmenys kritikavo Vatikaną dėl nuolatinio skaidrumo trūkumo bylose.

Naujosios normos atitinka kitus nuo to laiko Katalikų Bažnyčios paskelbtus piktnaudžiavimo atvejų sprendimo pokyčius. Svarbiausia, kad jos išplėstos ir apima ne tik dvasininkus, bet ir Vatikano patvirtintų asociacijų, kurioms vadovauja tikintys pasauliečiai, vadovus.

Taip reaguojama į daugybę pastaraisiais metais išaiškėjusių atvejų, kai pasauliečiai piktnaudžiavo savo įgaliojimais, siekdami seksualiai išnaudoti savo dvasiškai globojamus ar vadovaujamus žmones.

Naujosiose normose taip pat dar kartą patvirtinta, kad net ir suaugusieji gali tapti kunigų grobuoniško elgesio aukomis, pavyzdžiui, vienuolės ar seminaristai, kurie yra priklausomi nuo savo vyskupų ar vyresniųjų. Anksčiau Bažnyčios teisėje buvo laikoma, kad turi būti ištirti tik priekabiavimo ir smurto prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusiuosius atvejai.

Naujajame dokumente aiškiai nurodoma, kad suaugusieji gali būti pažeidžiami net ir retkarčiais, kai susiklosto tam tikros situacijos. Tai, kad šis apibrėžimas liko tekste, yra svarbu, atsižvelgiant į Vatikano pasipriešinimą išplėsti piktnaudžiavimo normas, kad jos apimtų ir suaugusiuosius.

„Daugiau nei 70 moterų, dirbusių Kenijos arbatos ūkiuose, kurie daugelį metų priklausė dviem Britanijos bendrovėms, BBC papasakojo, kad jų vadovai jas seksualiai išnaudojo“, – teigiama transliuotojo interneto svetainėje.

Tyrime daugiausia dėmesio skirta Kenijos plantacijai, kuri tuo metu priklausė Jungtinės Karalystės plataus vartojimo prekių grupei „Unilever“, ir kitai plantacijai, kuri tebepriklauso arbatos grupei „James Finlay & Co“.

BBC kalbėjosi su aukomis, kurios teigė, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik paklusti vadovų seksualiniams reikalavimams, antraip jos būtų praradusios darbą. Pranešama, kad vieną iš jų vadovas užkrėtė ŽIV.

Slaptas filmavimas taip pat parodė, kad vietos viršininkai bandė daryti spaudimą po priedanga dirbusiai BBC reporterei dėl sekso.

„Unilever“ naujienų agentūrai AFP teigė esanti „labai sukrėsta BBC laidoje nuskambėjusių kaltinimų“.

Grupė savo pareiškime pridūrė, kad ji „daugelį metų sunkiai dirbo, kad išspręstų labai rimtas seksualinio ir su lytimi susijusio smurto prieš moteris arbatos pramonėje problemas. Be kita ko, buvo pagerinta komandų vadovų lyčių pusiausvyra, patobulintas skundų nagrinėjimo procesas, sustiprintas informuotumo didinimas ir mokymai.“

„Unilever“ pridūrė esanti „labai nusivylusi, kad priemonės, įdiegtos siekiant palengvinti pranešimų apie piktnaudžiavimą teikimą, jo nustatymą ir tyrimą, nepadėjo aptikti ir išspręsti problemų, į kurias atkreipė dėmesį BBC“.

„Lipton Teas and Infusions“, dabar priklausančios privataus kapitalo grupei, vadovė Nathalie Roos (Natali Rus) pridūrė, kad bendrovė buvo sukrėsta ir pasibaisėjusi šiais kaltinimais.

„Nedelsdami nušalinome nuo pareigų vadovus, kurių atžvilgiu nuskambėjo kaltinimai, ir pradėjome išsamų nepriklausomą tyrimą, – sakoma AFP atsiųstame N. Roos pareiškime. – Jei šiame tyrime, kuris vis dar tęsiasi, bus rasta kokių nors neteisėtų veiksmų įrodymų, imsimės griežčiausių veiksmų.“

„Būdama moteris ir naujoji arbatos rinkos lyderės generalinė direktorė, ryžtingai siekiu reikšmingų pokyčių visoje pramonėje, taip pat ir moterų saugumo klausimu, kuris man ypač artimas“, – pridūrė ji.

„James Finlay & Co“ iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Pasak BBC, „James Finlay & Co“ pranešė, kad nušalino nuo pareigų vieną vadovą ir tiria, ar jos Kenijoje vykdoma veikla susiduria su „endemine seksualinio smurto problema“.

Praėjusiais metais „Unilever“ užbaigė pasaulinio arbatos verslo, įskaitant prekės ženklus „Lipton“ ir „PG Tips“, pardavimą bendrovei „CVC Capital Partners“ už 4,5 mlrd. eurų. Nuo to laiko ji pervadinta į „Lipton Teas and Infusions“.

Kaip BNS pirmadienį teigė sostinės meras Remigijus Šimašius, Vilniaus valdžia šį klausimą nagrinės vasario 8-ąją.

„Miesto tarybos posėdžiui teiksiu siūlymą pripažinti netekusiu galios teisės aktą dėl Vilniaus garbės piliečio vardo suteikimo buvusiam JAV Atstovų Rūmų pirmininkui. Motyvas – veikla, žeminanti apdovanotojo vardą“, – sakė Vilniaus vadovas.

Tuo metu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas, Valstybės apdovanojimų tarybos pirmininkas Renaldas Gudauskas BNS nurodė, kad antradienį dėl šio klausimo rengiamas skubus posėdis.

„Laikas dar derinamas“, – sakė jis.

Sostinės garbės piliečiu D. Hastertas pripažintas dar 2001 metais. Tais pačiais metais jis apdovanotas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinu.

Šie apdovanojimai skirti už nuoseklų Lietuvos narystės NATO rėmimą, o šalies diplomatai anuomet jį vadino Lietuvos bičiuliu.

Motyvas – veikla, žeminanti apdovanotojo vardą.

Vis dėlto 2016-aisiais D. Hastertas buvo nuteistas 15 mėnesių kalėti bankinio sukčiavimo byloje, susijusioje su atsilyginimu už tylėjimą dėl seksualinio išnaudojimo.

Buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas prisipažino, kad nuo 7-ojo dešimtmečio iki 9-ojo dešimtmečio pradžios, dar iki pradėdamas savo karjerą Kongrese, jis seksualiai išnaudojo berniukus, kai dirbo mokytoju ir imtynių treneriu Jorkvilio mokykloje Ilinojuje.

D. Hastertui taip pat teko sumokėti 250 tūkst. dolerių baudą į aukų fondą, jis įpareigotas dalyvauti seksualinių pažeidėjų gydymo programoje.

Nepaisant prieš daugiau nei šešerius metus plačiai JAV nuskambėjusios bylos, Lietuvoje šis anuomet įtakingas JAV politikas išliko apdovanotųjų sąraše.

D. Hastertas Atstovų Rūmų pirmininkas buvo nuo 1999-ųjų iki 2007-ųjų. Tuo metu jis laikytas santūriu, maloniu politiku, padėjusiu JAV Kongresui pereinamuoju laikotarpiu po jo pirmtako Newto Gingricho (Niuto Gingričo) pirmininkavimo.

D. Hastertas atsistatydino iš Kongreso įtartas pro pirštus žiūrėjęs į skandalą, kilusį dėl to, kad kitas buvęs Atstovų Rūmų narys, Markas Foley (Markas Folis), siuntinėjo seksualiai atviras ar dviprasmiškas žinutes į paauglių puslapius.