Kaltinamasis savo kaltę pripažino, pranešė teismas. Už padarytą nusikaltimą teismas A. N. skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimą. Nuteistasis policijai turės sumokėti 3104 eurus už ekstradicijos išlaidas.

Bylos duomenimis, 2009 metų sausį Niūraičių kaime Joniškio rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. N. su dar trimis vyrais išimdami prieangio langus įsibrovė į vienkiemyje gyvenančio vyro namą.

Įsibrovėliai namo šeimininką užpuolė. Nuo suduoto smūgio vyras nukrito prieangyje ant grindų. Auką įsibrovėliai mušė namo prieangyje, po to ištempė į namo kiemą.

Kaip vėliau konstatavo medicinos ekspertai, nuo smūgių vyrui lūžo kaukolė, padaryti kiti kūno sužalojimai. Namo kieme gulinčiam vyrui įsibrovėliai lipnia juosta surišę rankas, kojas, užklijavę burną, reikalavo pasakyti, kur paslėpti pinigai.

Kadangi namo šeimininkas nieko nepasakė, kaltinamieji patys apieškojo namus. Iš aukos aptiktos piniginės pagrobę 800 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1200“, pasišalino.

Ikiteisminio tyrimo metu trys kaltinamieji buvo nustatyti ir sulaikyti. Neradus kaltinamojo A. N. byla buvo išskirta, o jo bendrininkai atsidūrė teisiamųjų suole. 2017 metų birželį Šiaulių apygardos teismas visus tris pripažino kaltais. Jiems skirtas bausmes nuteistieji jau yra atlikę.

Ikiteisminio tyrimo metu paskelbta A. N. paieška, 2016 metų balandį išduotas Europos arešto orderis.

Nustatyta, kad tų pačių metų sausį A. N. savo gyvenamąją vietą deklaravo Jungtinėje Karalystėje. Kaltinamasis netrukus buvo sulaikytas, bet greitai ir paleistas. 2016 metų birželį A. N. vėl atsidūrė pareigūnų rankose, o kai nesutiko būti perduotas Lietuvai, Jungtinės Karalystės pareigūnai jį paleido už užstatą, tada A. N. pasislėpė. Trečią kartą A. N. sulaikytas 2023 metų spalį ir netrukus parskraidintas į gimtinę.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip nurodo prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 metų pradžioje kaltinamasis, atstovaudamas savo įmonei, sudarė faktoringo sutartį su vienu banku. Pagal šią sutartį į bendrovės sąskaitą bankas pervedė daugiau nei 175 tūkstančių eurų avansą.

Bankas, remdamasis kaltinamojo pateiktais duomenimis, buvo įtikintas, kad dvi užsienio bendrovės neva pirko iš kaltinamojo įmonės prekių už 88 tūkstančius ir 86 tūkstančių eurų. Minėtos bendrovės, pirkdamos prekes ir tiesiogiai nesumokėdamos kaltinamajam, remiantis pastarojo su banku sudaryta sutartimi, liko skolingos bankui.

Praėjus numatytam skolos grąžinimo laikotarpiui, bankas nesulaukė pinigų ir ne kartą kreipėsi į kaltinamąjį. Įmonės vadovas bankui grąžino tik mažą dalį skolos sumos, todėl bankas kreipėsi į teisėsaugą.

Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, užsienio įmonės net nežinojo apie pasirašytą faktoringo sutartį ir realiai prekių iš kaltinamojo nepirko. Tyrimo duomenimis, kaltinamasis suklastojo sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus, reikalingus faktoringo sutarčiai pasirašyti. Manoma, kad šiuo metu jau bankrutuojančios įmonės vadovas taip siekė padengti kitas susidariusias skolas.

Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą ir už dokumento suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu numato įvairias bausmes, iš kurių maksimali – laisvės atėmimas iki 8 metų.

Šio ikiteisminio tyrimo metu bankas yra pareiškęs civilinį ieškinį 169 512,50 eurų sumai.

Kaip informuoja Šiaulių apylinkės teismas, kaltinamoji tik per pirmąją apklausą prisipažino. Vėliau per ikiteisminį tyrimą ir teisme teigė, kad ji nesuprato, jog tie lapai yra apipurkšti psichotropine ar narkotine medžiaga.

„Kaltinamoji žinojo ir suvokė, kad į įkalinimo įstaigas siunčia laiškus, kurie yra prisodrinti psichotropine medžiaga ir kurių poveikis yra labai stiprus. Siunčiami lapai buvo dėmėti ir lipnūs. Tai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamoji suprato, jog laiškai rašomi ant įmirkytų lapų“, – sako bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius.

Anot teisėjo, kaip pati kaltinamoji nurodė, jai buvo liepta rašyti „meilės“ laiškus išimtinai tik ant minėtų lapų, kurie jai buvo atsiųsti paštu. Tai patvirtina kaltinamosios tyčios kryptingumą daryti nusikalstamas veikas.

Be to, kaltinamoji nukirpo dalį lapo ir jį perdavė dovanų kitam asmeniui, o vėliau apie narkotikų poveikį su juo aptarė telefonu. Tai, pasak teisėjo, patvirtina kaltinamosios tiesioginės tyčios buvimą darant nusikalstamas veikas.  

Meilės tematika laiškai buvo rašomi vyrams, kurių nei vieno kaltinamoji nepažinojo. Be to, I. Užkurienė laiškuose paliko lūpdažių žymes, kad „meilės“ laiškai nesukeltų įtarimo įkalinimo įstaigos darbuotojams. Kaltinamoji kiekvienąkart pasirašydavo skirtingais vardais.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, pastarąjį kartą – dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos bei prekybos žmonėmis, o praėjusių metų kovą paleistas iš pataisos namų.

Atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad nuo pernai gegužės iki šių metų kovo šiaulietis galėjo pelnytis iš dviejų moterų prostitucijos.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis buvo sutaręs, kad šios moterys savarankiškai dės skelbimus į internetinę svetainę apie už atlygį teikiamas seksualines paslaugas. Manoma, kad jos priimdavo užsakymus, derindavo laikus bei vietas tam tikslui išnuomotuose butuose Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje.

Surinkta duomenų, kad moterys pačios pirkdavo priemonių ir rūbų, o kaltinamasis padengdavo pusę šių išlaidų. Vyras galimai vežiodavo moteris į numatytas vietas paslaugoms teikti ir rūpindavosi jų saugumu. Už tokią bendradarbiavimo schemą moterys šiauliečiui perduodavo pusę iš prostitucijos gautų pajamų.

Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta. Baudžiamasis kodeksas už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos numato įvairias bausmes, tarp kurių ir laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Šalies įstatymai baudžiamąją atsakomybę už pelnymąsi iš prostitucijos numato tik prostitucijos organizatoriams, o asmenims, kurie teikia tokias paslaugas, taikoma administracinė atsakomybė.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Teismas pripažino R. P. kaltu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo bei palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei.

R. P. skirta minėta bauda, o nukentėjusiam A. Š. iš bendrovės dar priteista 300 eurų turtinei ir 30 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nudegimai apėmė 35 proc. kūno paviršiaus. Tai, kad nukentėjusiojo A. Š. gyvybei grėsė pavojus, patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvados.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė konstatavo, kad kaltinamasis tyčia nukentėjusįjį paliko be pagalbos. Pasak teisėjos, kaltinamojo ilgalaikė darbinė ir gyvenimiškoji patirtis rodo, kad jis privalėjo suprasti ir suprato, kad nukentėjusiojo gyvybei gali grėsti pavojus.

„Kaltinamasis, pats sukėlęs nukentėjusiajam pavojingą būseną, būdamas darbdaviu ir privalėdamas suteikti darbuotojui pirmąją pagalbą, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ir galėdamas tai padaryti, to nepadarė, tačiau parvežė nukentėjusįjį į namus ir jį paliko“, – pranešime cituojama A. Karpytė.

Nelaimė darbe, kurios metu apdegė vyras, įvyko 2020 metų balandį. Vyras sakė, kad dirbo įmonės patalpose, vykdė kaltinamojo R. P. nurodymus – kartu su kaltinamuoju pylė iš sunkvežimio kuro bako degalus, ir jo rūbai užsidegė nuo sprogimo, kuris kilo kaltinamajam pjaunant kuro bako su dyzelino ir benzino mišinio likučiais kampą.

Užsidegus rūbams jis bandė gesinti ugnį voliodamasis, jį gesino ir kaltinamasis R. P., tačiau nepavykus ugnies užgesinti, jis nubėgo ir šoko į vandens statinę ir taip užsigesino. Buvo nudegę visi jo rūbai, kuriuos nusiplėšė, o apdegusius ir apsilydžiusius batus jam nuo kojų nutraukė kaltinamasis.

Nukentėjusiojo R. P. klausė, ar kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau nenorėdamas pakenkti darbdaviui jis greitosios pagalbos atsisakė, po ko jį R. P. parvežė į namus, kur nebegalėdamas iškęsti skausmo nubėgo pas kaimynus ir šie iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Atvykus medikams, nenorėdamas pakenkti darbdaviui, vyras pasakė, kad apdegė sprogus benzininio pjūklo bakeliui, tačiau vėliau apklausiamas nurodė teisingas įvykio aplinkybes.

Teismas pažymi, kad nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jokie ugniai atsparūs darbiniai rūbai jam nebuvo išduoti. Šie parodymai patvirtinami liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis R. P. savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jokių darbų kartu su nukentėjusiuoju A. Š. bendrovės patalpose neatliko: kuro iš bako nepylė, kampiniu šlifuokliu kuro bako nepjovė, nukentėjusįjį pamatė jau degantį ir jį gesino.

Pasak teismo pranešimo, kaltinamasis pateikė įvairių išgalvotų versijų, kaip galėję užsidegti nukentėjusiojo drabužiai. R. P. nurodė, kad jokių darbų saugos ar priešgaisrinės saugos taisyklių jis nepažeidė ir sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas kilo ne dėl jo kaltės – esą specialūs rūbai A. Š. buvo išduoti, tik vyras pats jų nevilkėjo.

Taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo be pagalbos nepaliko, nes pats A. Š. prašęs nekviesti greitosios medicinos pagalbos, o jį parvežti į namus, ką kaltinamasis ir padaręs. Po ko išvažiavo atvežti vaistų, tačiau vaistų perduoti nepavyko, nes nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Teismas taip pat nurodo, kad bendrovės patalpose jokių apdegusių rūbų, batų, nukentėjusiojo telefono, kitų buvusio gaisro pėdsakų nerasta. Nukentėjusiojo A. Š. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta jokių apdegusių drabužių – tai patvirtina, kad įvykio vieta buvo sutvarkyta ir pašalinti visi galimi pėdsakai.

Teismas konstatuoja, kad visa tai patvirtina nukentėjusiojo A. Š. parodymus ir paneigia kaltinamojo R. P. parodymus.

Be to, kaltinamasis R. P. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam buvo išduoti specialūs, ugniai atsparūs rūbai. Todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiojo A. Š. parodymais, patvirtintais kitais įrodymais, o kaltinamojo R. P. parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Panaikindamas kardomąją priemonę teismas pažymėjo, kad iki šiol G. Pangonis jam skirtos kardomosios priemonės sąlygų nėra pažeidęs. Jam ne kartą  buvo suteiktas leidimas išvykti ir visais atvejais grįžo laiku, dalyvavo teismo posėdžiuose.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad su Lietuva jį sieja tvirti socialiniai ryšiai, jis turi nekilnojamojo turto, dirba, yra vedęs.

Atsižvelgęs į aplinkybes, pobūdį bei tai, kad G. Pangonis nėra teistas, atvyksta į teismo posėdžius, teismas nusprendė, kad kardomoji priemonė, kuri buvo paskirta 2020 metų vasarį, nebetikslinga. Sprendimas įsiteisėjo antradienį.

Praėjusią savaitę, rugsėjo 11 dieną, baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos kaltinamuoju esantis G. Pangonis pateikdamas prašymą teigė, kad kardomoji priemonė jam labai apsunkina darbo santykius, komandiruotes ir keliones, stipriai apriboja verslą.

Jis užtikrino žinantis visas suplanuotas teismo posėdžių datas šioje byloje, tad tuo metu kelionių neplanuojantis. Prokurorė teismui teigė, kad kaltinamajam yra taikoma švelniausia  karomoji priemonė, kuri drausmina kaltinamąjį, taip užtikrinant G. Pangonio dalyvavimą teismo posėdžiuose, sklandų bylos nagrinėjimą. Ji siūlė kardomosios priemonės nenaikinti.

G. Pangonis baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad organizavo ir vadovavo organizuotai grupei, kuri sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl to buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, klastojo dokumentus ir jais disponavo, dėl to buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų yra „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai.

Jie kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama. Byloje iš viso yra 14 kaltinamųjų fizinių ir vienas juridinis asmuo. 

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.

Tarp pirmųjų penkių liudytojų – du policijos pareigūnai ir dviejų kaltinamųjų brolių mama.

„Ji įvykį pavadino didele nelaime“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Trijų teisėjų kolegija pirmąjį posėdį šioje byloje surengė dar vasario 15 dieną. Tada byla nepradėta nagrinėti iš esmės, teismas nusprendė laukti nužudytosios artimųjų civilinių ieškinių. Tada buvo ketinančiųjų pareikšti civilinius ieškinius, tačiau jie galop nebuvo pateikti.

Byla ketvirtadienį ir vėl nepradėta nagrinėti iš esmės, nes civilinių ieškinių klausimas vis tiek dar lieka neišspręstas – nužudytos paauglės vienam artimųjų atstovui kol kas nepavyko pasisamdyti advokato ieškiniui surašyti.

Teismas jau priėmė kito nukentėjusiojo atstovo pateiktą 15 tūkst. eurų ieškinį.

Nužudytąją palaidoję vaikų globos namai taip pat pareiškė daugiau nei 1 tūkst. eurų ieškinį turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys taip pat bus nagrinėjamas.

Pernai liepą 15-metę paauglę Šiauliuose, kaip įtariama, nužudę trys jaunuoliai nusikaltimo metu buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Nuo jų apsvaigęs buvo ir ketvirtasis kaltinamasis, tačiau 21 metų jaunuoliui kaltinimai dėl nužudymo vėliau buvo panaikinti. Jis bus teisiamas tik dėl nusikaltimo slėpimo.

Remiantis bylos duomenimis, 18-metis O. Ž., 23-ejų E. B. ir nepilnametė mergina, įtariama, pasikvietė pažįstamą paauglę atvykti į E. Ž. ir O. Ž. gyvenamą butą, atėmė iš jos mobilųjį telefoną ir ją mušdami mirtinai sužalojo.

Pasak prokurorės Jūratės Tamašauskienės, paauglės nužudymas itin žiauriu pripažintas dėl jai suduotų „ne vienos dešimties“ smūgių ir padarytų sužalojimų.

Nepilnametė mirė įvykio vietoje. Nužudytosios kūną suvynioję į kilimą ir kitus audinius jaunuoliai nužudytosios kūną išnešė prie daugiabučio namo kieme stovėjusių konteinerių. Teisėsauga įtaria, kad taip bandyta kūną paslėpti.

Nepilnametė ir dar vienas jaunuolis teismo nuosprendžio laukia laisvėje, kiti du įtariamieji yra suimti. Du kaltinamieji yra broliai.

Nepilnametė pageidauja būti apklausiama nepilnamečių apklausų kambaryje, dalyvaujant psichologui.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs kitą savaitę, kovo 8 dieną.

Baudžiamojoje byloje V. N ir A. S. buvo kaltinami bendrininkų grupe svetimo dokumento neteisėtu įgijimu, laikymu, disponavimu elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, prekyba žmonėmis, L. V. –  svetimo dokumento neteisėtu įgijimu, laikymu, disponavimu elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, L. B. – naudojimosi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis.

Du iš kaltinamųjų savo kaltę pripažino tik iš dalies, dar du savo kaltės nepripažino visiškai arba ją neigė. 

Bylą išnagrinėjęs teismas V. N. pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu ir paskyrė 27 tūkst. dydžio baudą, dėl prekybos žmonėmis ir dėl disponavimo kito asmens elektronine mokėjimo priemone išteisino.

Dėl kito asmens išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms L. B. teismas išteisino.

L. V. teismas pripažino kaltu  dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu, elektronine mokėjimo priemone ir paskyrė jam beveik 17 tūkst. eurų dydžio baudą. 

A. S. dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu, svetima asmens elektronine mokėjimo priemone teismas pripažino kaltu ir paskyrė jam bausmę – 22,6 tūkst. eurų dydžio baudą, dėl prekybos žmonėmis išteisino.

Nuteistuosius L. V. ir A. S. teismas įpareigojo paskirtas baudas sumokėti per penkerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kiekvienam.

Žadėjo darbą užsienyje

Du Ukrainos piliečiai per ikiteisminį tyrimą teigė, kad jų tėvynainis V. N. 2017 metais jiems pažadėjo darbą Anglijoje. Vykdydami V. N. nurodymus vyrai atvyko į Lietuvą, buvo apgyvendinti Mažeikiuose viename bute.

Pasak vyrų, kurį laiką viename bute jie buvo apgyvendinti su kitais ukrainiečiais. Neilgai trukus, nukentėjusiųjų teigimu, kaltinamasis A. S. jiems nupirko bilietus į Maljorką ir kartu su jais išskrido. Iš Maljorkos ukrainiečiai turėjo skristi su Lietuvos piliečių pasais į Jungtinę Karalystę, tačiau nukentėjusiesiems nebuvo leista išskristi, oro uosto darbuotojai juos sulaikė ir perdavė policijai.

2017 metų birželį vyrai buvo paleisti. Po kelių dienų nukentėjusieji parskrido atgal į Lietuvą ir vėl apgyvendinti Mažeikių viešbutyje. Kitą rytą, pasak nukentėjusiųjų, jie buvo nuvežti į kaltinamojo L. B. sodyboje esančią audinių fermą, kurioje jiems teko atlikti įvairius darbus, prižiūrėti 4,7 tūkst. audinių.

Nukentėjusieji teigė ūkyje dirbę keletą savaičių, pasak užsieniečių, V. N. jiems per tą laiką vis žadėjęs juos išvežti dirbti į Londoną.

Kaltinamieji A. S. ir L. V. patvirtino, kad disponavo kitų asmenų dokumentais, mokėjimų priemonėmis. 2017 metų rugpjūtį kratos metu L. V. bute buvo rastas ir paimtas vieno Lietuvos piliečio pasas ir banko kortelė.

Per kratas pas kaltinamuosius buvo rasta ir daugiau Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentų.

Kaip pažymėjo bylą išnagrinėjęs teismas, esminę kaltinimo aplinkybę, kad nukentėjusieji buvo išnaudojami priverstiniam darbui, patvirtina tik per ikiteisminį tyrimą apklausti minėti nukentėjusieji, tačiau jų parodymai nebuvo patikrinti teisiamajame posėdyje.

Kaip pabrėžė teismas, nors valstybinis kaltintojas ėmėsi priemonių, kad Ukrainoje gyvenantys nukentėjusieji būtų apklausti teisiamajame posėdyje, tačiau užtikrinti jų dalyvavimo nepavyko, o per ikiteisminį tyrimą minėti užsieniečiai pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti nebuvo.

Teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamieji V. N. ir A. S. vykdė prekybą žmonėmis.

Teismas pažymėjo, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtu kito asmens dokumento įgijimu, panaudojimu, yra įrodytos byloje surinkta medžiaga, tarp kurios ir kriminalinės žvalgybos pateikti duomenys. Tai, kad kaltinamieji neteisėtai disponavo asmens dokumentais veikdami organizuota grupe, teismo įsitikinimu, patvirtina pas kaltinamuosius rastų svetimų asmens dokumentų kopijų gausa.

Šis nuosprendis neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.  

Prokurorė Gina Skersinskytė antradienį pradėjo didelės apimties kaltinamąjį aktą, kurį sudaro daugiau kaip 300 lapų.

Kaip pranešė teismas, šioje 109 tomus sudarančioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14 esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Be „Grigeo Klaipėdos“ vadovo Tomo Eikino ir pagrindinio „Grigeo“ grupės akcininko Gintauto Pangonio, kaltinimai pareikšti Vakarų medienos grupės konsultantui, dabar pensininkui Arūnui Pasvenskui, „VMG Klaipėda service“ direktoriui Aivarui Petrokui, „Grigeo investicijų valdymo“ generaliniam direktoriui Robertui Krutikovui, „Grigeo Klaipėdos“ finansų direktoriui Vidmantui Mačiukui, gamybos direktoriui Žygimantui Žilevičiui, technologijų grupės vadovui Irmantui Zubrui, inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui, operatoriui Vasilijui Jefimovui, nuotekų valymo operatoriui Arūnui Skierui, ekologei Ritai Liakstutytei bei dviem dabar jau į pensiją išėjusiems darbuotojams Rimantui Jonui Bieliauskui bei Rimai Ivaškevičienei.

Kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, anot prokurorės G. Skersinskytės, veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitos asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, Baltijos jūros vandeniui, moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir galimai didelė žala paukščiams ir gyvūnams.

Bendrovei „Grigeo Klaipėda“ be minėtų nusikaltimų teks atsakyti ir už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą.

Kaip teismo metu pagarsino prokurorė, į Kuršių marias iš „Grigeo Klaipėda“ galėjo būti išleista ne mažiau kaip 4,2 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų nuotekų. Jose aptikta įvairių organinių medžiagų, tarp jų ir sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris, kadmis, nikelis, naftalenas ir kitų, taip pat toksiškų sieros junginių bei kitų medžiagų. Šios medžiagos pasklido po saugomą Kuršių marių teritoriją.

Pasak prokurorės, bendrovės darbuotojai žinojo, kad įmonėje esantys įrenginiai objektyviai nėra pajėgūs išvalyti didelio kiekio nuotekų iki leidžiamų ribinių verčių, o leistinas koncentracijas viršijančios nuotekos slapta buvo išleidžiamos į Kuršių marias.

Teršalai slapta buvo išleidžiami per neteisėtą angą bei paslėptą vamzdį apeinant biologinį rezervuarą.

Kaip pagarsinta teismo posėdyje, siekiant paslėpti nuotekų taršą, atlikus tyrimus ir matant, kad šie viršija parametrus kai kurie darbuotojai fiksavo melagingus duomenis ir taip klastojo dokumentus – ataskaitas, protokolus, teikė atsakingoms institucijoms neteisingą informaciją, o už išmestų teršalų kiekį išvengė mokesčių.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.

Įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų pareigūnams pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis.

Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas. Bendrovėje buvo pradėti ir gamtosauginiai patikrinimai.

Šio išskirtinio ikiteisminio tyrimo specialią tyrimo grupę sudarė –  du Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai.

Anot teismo, šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.

Kitas posėdis byloje numatytas kovo 3 dieną.

„Kad į nosį buvau sudavęs, tai taip, aš to neneigiu, bet, kad kažką daugiau, tai ne ne...“ – žurnalistams sakė išteisintas Alfredas Achramiejus.

Dar prieš teismo posėdį kaltinimus žmogžudyste neigęs Telšių rajono gyventojas išteisintas. 50-metis buvo kaltinamas, kad tyčia panaudojo fizinį murtą prieš nukentėjusįjį – sudavė jam ranka bei kietu buku daiktu į galvą, kaklą ir kitas kūno vietas.

Teismas nustatė, kad byloje nesurinkta jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos kaltinimus. Vyras pripažino nukentėjusiajam sudavęs vieną kartą į veidą.

„Nepatvirtino, kad dėl suduotų smūgių žmogus mirė, o ekspertai pateikė išvadą, kad vienas smūgis nukentėjusiajam į nosį neturi tiesioginio ryšio su jo mirtimi“, – teigė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas.

Anksčiau ne kartą teistas vyras išgirdęs nuosprendį atsipūtė, džiaugėsi pasikeitusiu policijos ir teismo darbu.

„Palengvėjo. Pirmą sykį, pavyzdžiui, kai buvo prieš 10–15 metų... Dabar aš jau privengiu tos policijos, bet anksčiau kokia buvo policija, tai žiauru“, – prisiminė A. Achramiejus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Konfliktas tarp vyrų kilo dėl neaiškių aplinkybių. Anot kaltinamojo, prie stalo šalia sėdėjęs vyriškis staiga jam sudavė kumščiu.

„Man prakirto (smakrą – red. past.) ir automatiškai gavo į nosį“, – komentavo kaltinamasis.

Galimai pyktį ir konfliktą sukėlė alkoholis. 

Aš ir tą dieną nieko negėriau. Sakau atvirai – tris, gal keturias taureles.

Namo šeimininkas, pas kurį įvyko trijų vyrų išgertuvės, išgerti degtinės vis ragino kaltinamąjį, bet ne savo draugą, Pastarasis dėl to supyko ir paleido į darbą kumščius.

„Nukentėjusysis kaltinamajam trenkė į smakrą, o kaltinamasis nukentėjusiajam trenkė atgal į nosį“, – kalbėjo V. Jončas.

Anot kaltinamojo, lemtingą vakarą jis nebuvo labai apsvaigęs, bet po šio įvykio išgertuvių nori visai atsisakyti.

„Aš ir tą dieną nieko negėriau. Sakau atvirai – tris, gal keturias taureles“, – tvirtino A. Achramiejus.

Šiaulių apygardos teismas taip pat atmetė Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kurį sudaro daugiau nei 2 tūkst. eurų.