Per parą – per 100 vizitų

Panemunės miestelyje, esančiame Pagėgių savivaldybės administruojamoje teritorijoje, galima išvysti surikiuotų automobilių, kurių savininkai pėsčiomis traukia į Kaliningrado sritį.

Automobilių judėjimas Karalienės Luizės tiltu draudžiamas jau senokai, rusai skelbė, kad ruošiasi tilto remontui, bet jokie darbai taip ir nebuvo pradėti.

Vis dėlto judėjimas per valstybės sieną su Rusijos Federacija vyksta – per parą pėsčiomis sieną kerta vidutiniškai 106 pėstieji.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis paaiškino, kad lietuviai į Kaliningrado srityje esantį Sovetsko miestą eina dirbti.

Taip pat traukia pigių prekių.

80 tūkst. pėsčiųjų

„Iš viso per metus sieną čia kirto per 80 tūkst. pėsčiųjų. Į Lietuvą atvyko 40 745 piliečiai, iš Lietuvos išvyko 39 307“, – tikino G. Mišutis.

Pasak VSAT atstovo, vidutiniškai per parą į Lietuvą atvyksta 106 piliečiai, iš Lietuvos išvyksta 92 pėstieji.

Labai panašu, kad judėjimas šiame pasienio kontrolės punkte vis tik nežymiai išaugo.

„Per šių metų sausį ir vasarį į Lietuvą atvyko 6 539 pėstieji, išvyko iš Lietuvos 5 684. Pernai per tą patį laikotarpį į šalį atvyko 5 861, išvyko 5 051 pėsčiasis“, – skaičius vardijo G. Mišutis.

Aiškėja, kad lietuviai dažniau kerta sieną nei rusai.

Pernai šiame pasienio punkte sieną kirto 27 590 Rusijos Federacijos piliečių. O štai lietuvių, pernai kirtusių sieną, suskaičiuota net 39 257.

Per šių metų sausį ir vasarį sieną su NATO nare Panemunėje kirto 4 061 Rusijos pilietis.

Nuo metų pradžios į Kaliningrado sritį vyko 5 949 Lietuvos piliečiai.

Iš tiesų, skaičiai – šokiruojantys.

Biznis kelia klausimų

Pagėgių seniūnijos seniūnė Irena Kentrienė stebėjosi, kad Panemunėje dažniau išgirsi rusų kalbą nei lietuvių.

„Dauguma kertančiųjų sieną turi Lietuvos pasus. Vyrai mašinas čia perka, gali registruoti lietuviškais numeriais. Sunku pasakyti, koks ten jų biznis. Anksčiau viską veždavo. Lietuvoje buvo pigesnės daržovės, pieno produktai, mėsa. Į turgų žmonės vežė ir taip užsidirbdavo“, – pasakojo seniūnė.

Prieš kurį laiką rusai važiuodavo į Lietuvą net raugintų kopūstų, kuriuos lietuviai mokėjo skaniau raugti.

„Kartais žmonės važiuoja lankyti kapų. Tačiau tai, kad judėjimas yra toks intensyvus, mane pačią nustebino. Klausėmės Pagėgių pasienio rinktinės veiklos pristatymo. Iš tiesų, skaičiai – šokiruojantys“, – neslėpė seniūnė.

Dalis kertančiųjų sieną į Lietuvą veža vaistus, papildus, kitus preparatus.

Irena Kentrienė. Pagėgių savivaldybės nuotr.

Reikalavo išmokų

Kaliningrado pusėje gyvena Lietuvos pilietybę turinčių žmonių, kurie anapus Nemuno kėlėsi gyventi dėl pigesnio nekilnojamojo turto.

„Bet yra ir tokių, kurie buvo atvykę į seniūniją ir reikalavo išmokų, nors gyvena Rusijos pusėje. Jie sugebėdavo Lietuvoje deklaruoti savo vaikus ir reikalaudavo pinigų. Bet mes savo pusėje tiesą žinome. Bendruomenė nedidelė, viską išsiaiškinome. Tačiau tokiame mieste kaip Klaipėda kažin ar būtų galimybė sutikrinti, kur koks mažametis gyvena. Patikėčiau, kad tokių atvejų gali būti. Jie naudojasi tais lietuviškais pasais“, – pastebėjo seniūnė.

Lietuvos socialinės tarnybos su rusų tarnybomis nebendradarbiauja.

„Tad kažin ar jie negauna dvigubų išmokų. O kas patikrins, kur jie ten gyvena ir kas jiems moka?“ – svarstė seniūnė.

Masalas: Lietuvos piliečius vilioja ir pigesnės dešros bei 200 gramų faršo pakuotės. Kokios tai kokybės produkcija, sunku pasakyti. Vaizdo įrašo stop kadras

Rusai: brango viskas

Kaliningrado srityje gyvenantys rusai skundžiasi, kad prekybos centruose per metus brango viskas – nuo įvairių maisto produktų iki buities prekių.

Daugiausia įtūžio liejama dėl pabrangusių kiaušinių, kurių kaina, lyginant su praėjusių metų kainomis, šoktelėjo 75 proc.

Socialiniuose tinkluose ir „YouTube“ kanale kaliningradiečiai aiškina, kad kiaušinių pakuotė, prieš metus kainavusi 70 rublių, dabar kainuoja 150–159 rublius.

Pirmos kategorijos vištų kiaušinių pakuotę akcijų metu esą dar galima įsigyti už 114 rublių.

Brango visi pieno produktai. 0,9 l pieno kainuoja 67–80 rublių. Tačiau patys rusai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad vietinių ūkininkų pienas Kaliningrade yra brangesnis nei atvežtinis iš Rusijos Federacijos ir kainuoja 90 rublių už litrą.

Rusai viešai piktinosi, kad į Kaliningrado sritį maisto produktus gabenantys laivai neatplaukia, kai tik Baltijos jūroje kyla audra. O kažkodėl vietine produkcija prekiaujantys verslininkai nesugeba užtikrinti, kad būtų patenkinta paklausa.

Neįprasta: Kaliningrado srities parduotuvėse kiaušinių kaina nurodoma už vienetą, matyt, jie ten taip ir perkami. Vaizdo įrašo stop kadras

Kiaušinius perka po vieną

„Parduotuvėse nebėra lenkiškų obuolių. Lentynose – tik vietinė produkcija, Kaliningrade užauginti obuoliai“, – prieš savaitę paskelbtame vaizdo įraše įspūdžiais dalijosi viena kaliningradietė.

Jos kalbintas vienas pirkėjas pastebėjo, kad kainų šuolis smogė po rublio kurso žymaus smukimo.

Kita pirkėja dūsavo, kad taupo nepirkdama mėsos, stengiasi gaminti daržovių patiekalus, nes produktai per brangūs.

„Net Vladimiras Vladimirovičius (Putinas – A. A.) užsiminė savo kalboje apie kiaušinių kainas. Klausė, kodėl žmonės turi tiek daug mokėti? Bet žemės ūkio ministras nieko nepasakė. Na, taip, labai brangu“, – dūsavo gyventoja.

Prekybininkai net ėmė pardavinėti kiaušinius po vieną, ne pakuotėmis. Vienas kiaušinis Kaliningrado srityje kainuoja apie 14 rublių.

Pomidorų kilogramas prekybos centruose kainuoja nuo 159 iki 199 rublių. Duona – 50–63 rublius. Pats pigiausias batonas – nuo 24,5 iki 38 rublių.

Cukraus kilogramas kainuoja 73 rublius, sviesto pakelis – 172 rublius.

Keista: pieno pakuočių šaldytuve prašoma neliesti rankomis. Vaizdo įrašo stop kadras

Kaliningrado srityje, palyginti su 2023 m. sausiu, gerokai brango burokėliai. Šie šakniavaisiai brango net 56 proc. Tiek pat procentų brango kriaušės. Ženkliai kilo bulvių kaina, tačiau pigo česnakai.

400 gramų kiaulienos faršo parduotuvėse kainuoja apie 200 rublių.

Kilogramas vištienos sparnelių – 280 rublių.

Akcijų metu kiaulienos mentės kaina svyruoja apie 180 rublių.

Pernai Rusijoje minimali alga siekė 164 eurus (iki mokesčių), vidutinė pensija – 198 eurus.

Svetainė bankai.lt nurodė, kad kovo 12 dieną 1 rublis atitiko 0,0101 euro.

Pasak LRT, teismo nutartyje skelbiama, kad A. Švanys pripažino padaręs nusikaltimą, jį padarė pirmą kartą, sutiko su kaltinimais, o jam lapkričio 2-ąją skirta 800 tūkst. rublių (apie 800 eurų) bauda, iš jo konfiskuoti nusikaltimo padarymo įrankiai – pripučiama valtis, irklai.

Rusijos teisės aktai numato, kad už tokio pobūdžio nusikaltimus gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Rusijos pilietybę turintis A. Švanys mergaitę į Rusiją išgabeno rugpjūčio 27 dieną. Tądien į policiją kreipėsi jos motina, kuri pranešė, kad 37 metų vyras paėmė jų mažametę dukrą ir sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paiešką nustatyta, jog vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Vaikas rugsėjo 5 dieną buvo grąžintas motinai, kai ši nuvyko į Kaliningrado sritį. Abi jos tą pačią dieną parvyko į Lietuvą.

A. Švaniui Lietuvoje skirtas suėmimas už akių, paaiškėjus, kad vyras turi Rusijos pilietybę, lapkričio viduryje iš jo atimta Lietuvos pilietybė.

Latvijos pasienyje šeštadienį fiksuotas 41 toks bandymas, Lenkijos pareigūnai į šalį penktadienį neįleido 30 migrantų.

Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1664 neteisėtiems migrantams. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti beveik 21 tūkst. migrantų.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

„Pradėtas pokalbis su Korėjos liaudies armija pagal paliaubų susitarimo mechanizmą“, – per spaudos konferenciją sakė generolas leitenantas Andrew Harrisonas (Endrius Harisonas), turėdamas omenyje susitarimą, kuriuo 1953 m. buvo užbaigti Korėjos karo veiksmai.

Jis sakė, kad pagal paliaubų susitarimą numatytas mechanizmas, leidžiantis JT pajėgoms palaikyti ryšius su Šiaurės Korėjos kariuomene

A. Harrisonas teigė, kad ir toliau labiausiai rūpinamasi eilinio T. Kingo gerove, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos, motyvuodamas klausimo jautrumu.

Jis teigė, kad tai sunki ir sudėtinga situacija ir kad „ant kortos pastatyta kažkieno gerovė“.

Šiaurės Korėja viešai nepasisakė apie T. Kingą, kuris praėjusį antradienį kirto sieną, nors turėjo vykti į Fort Blisą Teksase.

Pasak A. Harrisono, incidentas vis dar tiriamas.

Jungtinės Valstijos neturi jokių oficialių diplomatinių ryšių su Pchenjanu, o nuo tada, kai Šiaurės Korėja pandemijos pradžioje uždarė savo sienas, dauguma Pchenjane veikiančių ambasadų atšaukė savo užsienio diplomatus.

Praėjusią savaitę T. Kingas buvo palydėtas į Seulo oro uostą ir turėjo išskristi į Teksasą po muštynių apsvaigus nuo alkoholio bare, konflikto su policija ir laiko, praleisto Pietų Korėjos kalėjime.

Tačiau užuot įlipęs į lėktuvą, T. Kingas paspruko, prisijungė prie turistinės ekskursijos po demilitarizuotąją zoną ir pabėgo per sieną. Manoma, kad dabar jis yra sulaikytas Šiaurės Korėjoje.

Didžioji abiejų Korėjų sienos dalis yra stipriai militarizuota. Tačiau Panmundžome, dar vadinamame jungtine saugumo zona, sieną žymi tik žema betoninė pertvara ir ją palyginti lengva kirsti, nepaisant abiejose pusėse esančių kareivių.

Ten esantys kariai nėra ginkluoti nuo 2018 m. sudaryto susitarimo, o nuo COVID-19 pandemijos Šiaurės Korėja gerokai sumažino patruliavimą jungtinėje saugumo zonoje.

Nepaisant to, pagal paliaubų protokolus Pietų Korėjos ar JAV personalas negalėjo kirsti sienos ir susigrąžinti T. Kingo.

Pchenjanas jau seniai sulaiko amerikiečius ir naudoja juos kaip derybinį svertą dvišaliuose santykiuose.

Pchenjano ir Seulo santykiai šiuo metu yra itin prasti – diplomatija įstrigusi, o Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) ragina aktyviau plėtoti ginkluotę, įskaitant taktinius branduolinius ginklus.

Seulas ir Vašingtonas sustiprino bendradarbiavimą gynybos srityje ir surengė bendras karines pratybas su pažangiais nesusekamais („stealth“) naikintuvais ir JAV strateginėmis priemonėmis.

Praėjusią savaitę Vašingtonas į Pietų Korėją nusiuntė branduolinį povandeninį laivą ir dėl to sulaukė griežtos kritikos iš Šiaurės Korėjos, kuri pareiškė, kad tai faktiškai atitinka Pchenjano brėžiamą ribą, kurią peržengus galima panaudoti branduolinį ginklą.

„Frontex“ teigė, kad buvo aptikta apie 330 tūkst. patekimų į bloko teritoriją, iš jų 45 proc. – per Vakarų Balkanus.

Nepriklausomai nuo atvykimo maršruto, maždaug 47 proc. visų bandymų kirsti sieną įvykdė sirai, afganistaniečiai ir tunisiečiai.

Daugiau nei 80 proc. bandymų patekti į ES surengė vyrai, pranešė „Frontex“. Agentūra skaičiuoja bandymų, o ne žmonių, bandančių patekti į Europą, skaičių, nes dažnai sunku nustatyti migrantų, kurie paprastai keliauja be pasų, tapatybę, o kai kurie gali mėginti kirsti sieną kelis kartus.

Žmonės, atvykstantys prie bloko sienų prašyti prieglobsčio, turi pagrįstą galimybę būti įleisti. Tačiau tie, kurie ieškodami darbo ir geresnio gyvenimo atvyksta be vizų, dažniausiai neįleidžiami.

2015-aisiais į ES atvyko daugiau nei 1 mln. žmonių, kurių dauguma – nuo konflikto bėgantys sirai. Visi jie perpildė priėmimo centrus ir sukėlė vieną didžiausių bloko politinių krizių.

27 ES šalys narės vis dar ginčijasi, kas turėtų prisiimti atsakomybę už asmenis, atvykstančius be leidimo, ir ar jų kaimynai ir partneriai turėtų būti įpareigoti padėti. Bandant reformuoti bloko prieglobsčio sistemą padaryta nedidelė pažanga.

Naujausiuose „Frontex“ duomenyse nėra įtraukta vasario–gruodžio mėnesiais prie ES išorės sienų suskaičiuotų beveik 13 mln. Ukrainos pabėgėlių.

Siekiant palengvinti jų atvykimą ir padėti rasti jiems apgyvendinimą, mokymą ir trumpalaikį darbą, pradėtos taikyti specialios neatidėliotinos priemonės.

Praėjusiais metais toliau daugėjo žmonių, kurie prastai įrengtais ir dažnai perkrautais laiveliais ir guminėmis valtimis leidžiasi į pavojingas keliones per Viduržemio jūrą.

„Frontex“ teigė, kad buvo užregistruota gerokai daugiau nei 100 tūkst. bandymų perplaukti jūrą, o tai maždaug 50 proc. daugiau nei 2021 metais.

Paprastai į tokias keliones leidžiasi egiptiečiai, tunisiečiai ir bangladešiečiai.

Anot agentūros, 2022 metais iš Libijos – pagrindinio išvykimo punkto Afrikos šiaurėje – atvyko daugiausia žmonių per penkerius metus.

Tuo metu iš Tuniso išvykstančių žmonių skaičius pasiekė didžiausią lygį per visą pastarojo meto istoriją.

Sekmadienį VSAT pareigūnai neįleido 26 neteisėtų migrantų, draudžiamose vietose mėginusių patekti iš Baltarusijos. Šeštadienį į Lietuvą neįleisti keturi migrantai, penktadienį, ketvirtadienį ir trečiadienį apgręžta po vienuolika tokių asmenų.

Šiemet iš viso apgręžti 1828 iš Baltarusijos į Lietuvą bandę patekti migrantai.

Pernai nuo rugpjūčio 3 d., kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų į Lietuvą iš Baltarusijos nepateko 8106.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Pastarąją savaitę per dieną fiksuojama po kelis ar keliolika bandymų neteisėtai patekti į šalį.

Praėjusią parą du užsieniečiai bandė neleistinai kirsti sieną iš Baltarusijos į Latviją. Lenkijos pasieniečiai antradienį apgręžė 39 iš Baltarusijos norėjusius prasibrauti migrantus.

Iš viso šiemet pasieniečiai neįsileido 1618 iš Baltarusijos į Lietuvą bandžiusių patekti migrantų. Latvijoje tokių atvejų buvo 2617, Lenkijoje – 4670.

Pernai nuo rugpjūčio 3 d., kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų į Lietuvą iš Baltarusijos nepateko 8106. Kai kurie jų sieną kirsti mėgino ne po vieną kartą.

Ketvirtadienį vakare maždaug 500 žmonių grupė pabandė prasiveržti per sieną šalia Dubičės Cerkevnės kaimo, naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė leitenantė Anna Michalska (Ana Michalska).

„Šioje grupėje buvę žmonės svaidė akmenis į lenkų pareigūnus ir panaudojo prieš juos ašarines dujas. Tuo pat metu lenkų pasieniečiai akino juos lazerių spinduliais“, – sakė ji.

„Buvo sulaikyti 45 asmenys, jiems nurodyta palikti Lenkiją“, – nurodė A. Michalska.

„Baltarusijos pusė aprūpina migrantus ašarinėmis dujomis. Akivaizdu, kad jie neatsivežė šių dujų iš savo šalių“, – pridūrė ji.

Anot tarnybos atstovės, buvo sužeisti keturi lenkų kariai; jiems hospitalizacijos neprireikė.

Iš viso per ketvirtadienį lenkų pasieniečiai užfiksavo 255 bandymus neteisėtai kirsti valstybės sieną iš Baltarusijos pusės. Nuo metų pradžios tokių neteisėtų bandymų užfiksuota per 34 tūkst., iš kurių daugiau kaip 6 tūkst. – vien lapkričio mėnesį.

Spalį buvo užfiksuota beveik 17 300  bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną, rugsėjį – 7 700. Rugpjūtį, kai prasidėjo migrantų krizė, pasieniečiai užfiksavo daugiau nei 3 500 mėginimų neteisėtai patekti į šalies teritoriją.   

Nors per pastarąjį mėnesį neteisėtų bandymų kirsti sieną skaičius sumažėjo, A. Michalska sakė, kad „pastaruoju metu jie tapo agresyvesni“.

Prie Kuznicos-Bruzgių kontrolės punkto migrantų įrengta stovykla buvo likviduota, ketvirtadienį pranešė Minskas. Tą pačią dieną šimtai irakiečių, kuriems nepavyko iš Baltarusijos patekti į Lenkiją, sugrįžo namo pirmuoju repatriacijos skrydžiu, organizuotu Bagdado.

ES kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką sąmoningai pakursčius migrantų krizę pasienyje keršijant už Bendrijos sankcijas jo režimui.

Minskas šiuos kaltinimus griežtai neigia ir kritikuoja ES už tai, kad ji nepriima į ją norinčių patekti migrantų.

„Šiuo metu yra atliekami 25 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, juose yra 63 įtariamieji asmenys. Dėl valstybės sienos neteisėto perėjimo organizavimo yra 40 ikiteisminių tyrimų, kur 73 asmenims yra įteikti pranešimai apie įtarimus“, – iš Seimo tribūnos atsakinėdama į parlamentarų klausimus kalbėjo N. Grunskienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad dėl neteisėto sienos kirtimo ir nelegalios migracijos organizavimo jau yra ir nuteistų asmenų.

„Yra ir nuteistų asmenų. Nuteisti aštuoni asmenys dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, o dėl organizavimo keturiolika“, – tvirtino ji.

Seimo statuto suteikiama galimybe užduoti klausimus generalinei prokurorei pasinaudojo Seimo opozicijai priklausantys parlamentarai.

Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 1 750 žmonių mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos.

Per praėjusią parą už neteisėtą sienos kirtimą nebuvo sulaikyta nė vieno asmens.

Nuo rugpjūčio 11-osios, kai pasienyje su Baltarusija buvo įvesta ekstremalioji padėtis, sieną dėl humanitarinių priežasčių buvo leista kirsti iš viso 50 asmenų. Be to, nuo metų pradžios sulaikyti 402 trečiųjų šalių piliečiai, neteisėtai kirtę valstybės sieną.

Smarkiai padaugėjus neteisėtų bandymų kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną, vyriausybė nuo rugpjūčio 11-osios iki lapkričio 10-osios įvedė ekstremaliąją padėtį Ludzos, Kraslavos, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse ir Daugpilyje.

Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.