– Kokios mūsų sąskaitos šiemet lyginant su praėjusiais metais?

– Kadangi aiškiausias yra šilumos kainos dydis ir jis gerokai mažesnis nei pernai, tai atitinkamai šildymo sąskaitos irgi mažės. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesio vidutinė šilumos kaina buvo  apie 20 proc. mažesnė negu praeitais metais. Atitinkamai proporcingai mažės ir šildymo sąskaitos. Ir dar kalbant apie klimatines sąlygas, kurias jau žinome, tai šis gruodis buvo šiltesnis nei praeitų metų dėl klimatinio faktoriaus, šilumos bus suvartota irgi kažkur 13 proc. mažiau. Susumuojant šiuos du faktorius, už gruodį vidutiniškai beveik trečdaliu šilumos kaina turėtų būt mažesnė lyginant su praeitų metų gruodžiu. Bet, aišku, kiekvienam mieste bus skirtingai.

– Artimiausiomis dienomis gausime sąskaitas už gruodį, kuris, kaip ir minėjote, buvo šiltesnis nei praėjęs gruodis. Apie sausio sąskaitas kalbėti dar ankstoka, bet sausio pradžia šiais metais buvo rekordiškai šalta. Tai jau su nerimu laukti sausio sąskaitų ir šiltesni orai jas šiek tiek sumažins?

– Sunku pasakyt, nes ilgalaikė prognozė rodo, kad bus atšilimas ir temperatūros nebus aukštos. Ir tas kelių dienų poveikis turės kažkokią įtaką, bet lems viso mėnesio vidurkis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kalbant apie sausį, štai turėjome prieš kelias paras 20-28 laipsnių šaltį. Jeigu paprastai būdavo maždaug 10 laipsnių šalčio ir čia dvigubai šalčiau, tai, vadinasi, dvigubai didesnės šilumos sąnaudos?

– Pirmiausiai, ne absoliuti temperatūra lemia, o temperatūrų skirtumas lauko ir vidaus. Pavyzdžiui, 20 viduje, išorėje – minus 20, skirtumas 40 duoda tą šilumos suvartojimą pagal fizikos dėsnius. Ir jeigu jis jūsų minėtu laikotarpiu buvo toks, tai esant nulio laipsnio temperatūrai bus dvigubai mažesnė šildymo suma, kurią lems klimatinis faktorius. Jeigu lyginant nulį ir minus 20, tai šilumos suvartojimas išauga du kartus.

– Ypatingai tie miestai, kurie šiaip moka daugiau – Vilniaus rajonas, Panevėžys, Biržai…

– Taip, šitie mažieji miesteliai, mažosios savivaldybės, kur vartotojų tankis mažesnis, kai kur ir dujų daug degina, tai jų šilumos kainos yra kiek didesnės. Bet tokio drastiško kainų skirtumo, kuris buvo praeitą sezoną, dėl tos vadinamos krizės, nėra. Ir jeigu mes turim pigiausios šilumos miestus, kur šilumos kaina didžiuosiuose miestuose yra 6-7 centai, tai tuose mažuosiuose yra 10-12 centų šiemet. Tai tokio didelio skirtumo nebus kaip anksčiau.

– O kaip yra dabar su kompensacijomis? Per šį šildymo sezoną kompensacijų tvarka šiek tiek keitėsi. Kokią dabar matot situaciją?

– Statistika rodo, kad gaunančių kompensacijas gerokai mažiau, nes vertinama turimo turto vertė. Apie trečdaliu mažiau paraiškų gaunama. Kiek iš gaunamų paraiškų bus patvirtinta, dar negalim pasakyt. Bet reikšmingai sumažės kompensacijas gaunančių vartotojų skaičius.

– O kaip skolininkai? Ar turite tokių duomenų, kiek negali susimokėti arba atideda susimokėjimus?

– Tai šitas skaičius daugiau mažiau stabilus. Dabar kol kas neturime, gruodžio pabaigoj paprastai sudedame. Bet čia metai iš metų maždaug 10-12 proc. vartotojų šiek tiek vėluoja. Bet jie susimoka vėliau arba daro sutartis atidėjimui ir panašiai. Be to, tie, kurie tikrai sunkiai susimoka, paprastai gauna ir kompensacijas, o kad jas gauti, reikia laiku atsiskaityti už šilumą. Tai čia didelės problemos nėra.

– Turbūt sąskaitos skirsis ir naujai pastatytuose daugiabučiuose, ir senuose?

– Taip, čia yra didžiausias faktorius, kuris lemia galutinį sąskaitos dydį. To paties gruodžio sąskaitos yra iliustracija: blogiausiose namuose sąskaitos kažkur 120-130 eurų už 60 kv. m butą, o naujuose – tik apie 30 eurų. Tai reiškia, kad net tokioj pastatų grupėj skirtumas yra net keturi kartai. O jeigu paimti visai atskirus pastatus, tai ten skirtumas būna iki aštuonių ir iki dešimt kartų.

– Žmonės tikėjosi mažesnių sąskaitų, nes šiluma juk pigo, tačiau tai neatsispindi sąskaitose. Kodėl taip yra?

– Trečiadienį vilniečius pasiekė elektroninės sąskaitos, kurias gauna didžioji mūsų klientų dalis. Kitos savaitės pradžioje gyventojai gaus ir popierines sąskaitas. Pirmas įspūdis buvo, kad lyginant su praeitais metais, sąskaitos yra šiek tiek didesnės. Tą lemia keli veiksniai. Lyginant su praeitų metų spaliu, tai šių metų spalį šilumos kaina buvo 10 proc. mažesnė, tačiau kelios spalio savaitės buvo keturiais laipsniais vėsesnės bei labiau vėjuotos. Tie techniniai veiksniai pareikalauja iš pastatų daugiau energijos. Lyginant su pernai metais, pateikėme 26 proc. daugiau šilumos energijos miestui, tai ir lėmė galutinę šilumos sąskaitą. Verta priminti, kad sąskaitos mokėtiną sumą sudaro du veiksniai: šilumos kaina, kuri buvo 10 proc. pigesnė nei pernai, ir suvartotos energijos kiekis.

– Kainos visiems vienodos, tačiau visi sunaudojame skirtingai. Tačiau net sunaudojus tiek pat, sąskaitos gali skirtis. Nuo ko tai priklauso?

– Naujos statybos pastatuose, kur galima pasireguliuoti šilumą, vienas mėgsta šilčiau gyventi, kitas mėgsta vėsiau. Tačiau kita miesto dalis – senos statybos namai –, kurie negali reguliuotis savo poreikio ir per sienų konstrukciją išspinduliuoja nemažai šilumos. Tai ir lemia didesnį šilumos poreikį.

– Kadangi pernai šildymo sezonas buvo labai brangus, tai Vilniuje buvo kūrenamas mazutas. O kaip šiemet?

– Pernai mazuto naudojimas buvo mūsų antrinis planas. Taip buvo dėl dviejų priežasčių: dėl išaugusių dujų kainų bei tiekimo grandinių neužtikrintumo. Visi buvo neužtikrinti, ar užteks tų dujų. Todėl mes ėmėmės antrinio plano, kuris mums leido vilniečiams sutaupyti 30 mln. eurų. Šiemet nebenaudojame šio plano. Dujos atpigo, pradėjo veikti kogeneracinė jėgainė.

Skatinčiau visus vartotojus aktyviau rūpintis savo namo būkle.

– Kada kogeneracinė jėgainė veiks pilnu pajėgumu? Kokia situacija dabar? Kaip tai lems kainas?

– Gera žinia, kad ir ne pilnu pajėgumu jėgainei pradėjus veikti, kuro sandara Vilniaus mieste jau pasikeitė. Iki šiol žiemos metu Vilnius naudodavo apie 60 proc. dujų ir 40 proc. biokuro. Šiai dienai tie rodikliai jau apsikeitė vietomis – turime 60 proc. biokuro ir 40 proc. dujų. Tai labai gera įtaka. Kai ateityje jėgainė veiks pilnu pajėgumu, turėsime apie 90 proc. dujų, ką panašiai turi ir Kaunas. Tai jau šiandien lemia geresnę kainą Kaunui.

– Taigi, kokios sąskaitos pasiekė vilniečius?

– Jei imtume vidutinį 50 kv. m. butą, tai naujos statybos būstai gavo apie 20 eurų sąskaitą, renovuotos statybos – iki 30 eurų, o senos statybos namai – iki 47 eurų. Jei paimsime Fabijoniškes, Pašilaičius, Šeškinę, ten kaina yra apie 40 eurų už vidutinio dydžio būstą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kokių šildymo sąskaitų tikėtis kituose miestuose, papasakojo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.

– Kokių sąskaitų laukti žmonėms?

– Kadangi spalis dažniausiai būna nepilnas šildymo mėnuo, tai sąskaitos būna nedidelės. Už standartinį butą geruose pastatuose sąskaita turėtų būti apie 15 eurų, o labai prastuose – iki 50 eurų.

– Skirtumas didžiulis.

– Taip, tai didžiulė problema. Skirtumas tarp skirtingų pastatų yra ne vien dėl jų būklės, bet ir todėl, kad šildymo sezonas prasidėjo ne vienu metu. Vienur šildyta mažiau, kitur daugiau. Tačiau pati šilumos vieneto kaina yra gerokai mažesnė nei prieš metus. Šių metų spalio vidutinė kaina yra net 40 proc. mažesnė nei pernai.

– Gal išskirtumėte, kuriame mieste šildymas yra pigiausias, o kuriame brangiausias?

– Mažiausios šilumos kainos yra didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių, bei vidutinio dydžio miestuose. O didžiausia kaina, net ir deginant biokurą, bus mažose savivaldybėse.

– Kokie tai miestai?

– Tradiciškai, Biržai, žiedinės savivaldybės, Vilniaus bei Kauno rajonai. Kai kurios savivaldybės jau taiko subsidijas, tai ten gali būti kitokie rezultatai.

– Žmonių apklausos rodo, kad apie 49 proc. gyventojų nerimauja prieš šildymo sezoną. Kokios kainų prognozės šiems metams?

– Kainos nebus tokios didelės kaip pernai, bet ir nebus tokios mažos kaip užpernai. Skatinčiau visus vartotojus aktyviau rūpintis savo namo būkle.

Deja, už viso šio komforto slypi didžiulės sąskaitos. Vien už gruodį parapijai už šildymą reikia atseikėti pusseptinto tūkstančio eurų, o už elektrą – dar tūkstantį. Sumos kleboną gąsdina, bet išjungti šildymo neplanuoja.

„Nenorime užšalti. Būtų jau necivilizuota, nepagarba žmonėms. Labai mažai bažnyčių Lietuvoje yra šildomos – labai mažai. Kitos bažnyčios net elektrą išjungia“, – kalbėjo klebonas Gintaras Antanas Jonikas.

Žmonės sako, kad šiluma kaulų nelaužo. Tad šildymu bažnyčioje džiaugiasi. „Draugė buvo per Kūčias. Mirė sūnėnas. Sakė, kad šalta. Siaubas. Taip sušalo, kad susirgo. O čia ateini – malonu šilta“, – pasakojo bažnyčios lankytoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visada smagiau, kai šilčiau, – jaukiau“, – jai antrino kita moteris.

Vieną sekmadienį per mėnesį aukos bažnyčioje renkamos būtent elektros ir šildymo sąskaitoms padengti. Jei pinigų nepakanka, parapija prideda iš sukauptų lėšų. Klebonas sako, kad šaltajam sezonui ruošiasi iš anksto.

„Mes, kunigai, irgi pasitaupome, irgi pasimažiname. Visi stengiamės prisidėti. Tas užtekimas toks... Gyvename pagal kišenę, kitaip sakant. Kiek mes galime, tiek mes ir suvartojame“, – atviravo klebonas G. A. Jonikas.

Žmonės tikina mielai aukojantys bažnyčiai po kelis eurus. Ir nors infliacija palietė visus, supranta, jog bažnyčią išlaiko tikintieji. „Dažnai lankausi ir dažnai girdžiu tuos dalykus, ne pirmi metai“, – teigė kalbinta vyresnio amžiaus moteris.

„Kiekvieną sekmadienį lankomės. Malonu, kai bažnyčioje yra šilta, tai mes mielai paaukojame“, – tarstelėjo kita.

„Labai daug buvo už šildymą. Niekas nepakėlė pensijos, tai galvoju, kaip čia reikės... Kai rinks kunigas, duosiu“, – sakė dar viena tikinčioji.

„Aukoju, aišku, aukoju, kada galiu, – ir penkis ir dešimt eurų, šiandien tik du atsinešiau. Jei neprisidėsime, kas išlaikys? Kas padės?“ – retoriškai klausė kita pašnekovė.

Daug metų Amerikoje gyvenęs klebonas Lietuvoje ant tikinčiųjų permestą bažnyčių išlaikymą kritikuoja. „Bažnyčia kiekvieną sekmadienį renka aukas, nes negauna jokių kitų pajamų – nei iš Vyriausybės, nei iš rajono, nei iš miesto. Bažnyčia išsilaiko iš tikinčiųjų aukų. Tai kiekvieną sekmadienį yra daroma rinkliava“, – aiškono klebonas G. A. Jonikas.

Visos sausio 15 dieną, taip pat vasario ir kovo mėnesiais surinktos aukos bus skirtos elektros ir šildymo sąskaitoms padengti. Tačiau akivaizdu, kad bažnyčiai teks prisidėti ir pačiai.

Pasak Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energinio taupumo departamento vadovės, apšiltinus pastatus stipriai sumažėja šiluminės energijos pralaidumas iš vidaus į išorę, o rekonstravus šilumos punktą, pakeitus šildymo sistemos vamzdyną ir radiatorius, patalpų šildymas tampa efektyvesnis – šildymo sistema reikalauja žymiai mažiau energijos sąnaudų. Būtent dėl šių priežasčių verta rinktis kompleksinę renovaciją, kuri visas problemas išsprendžia vienu kartu.

Kiek šilumos išeina per kiauras sienas?

„Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 11 proc. energiškai neefektyvių daugiabučių, tačiau augančios šildymo ir elektros kainos vis daugiau gyventojų priverčia susimąstyti apie savo namo modernizaciją. Renovacijos metu kompleksiškai įgyvendinamos energinio efektyvumo didinimo priemonės užtikrina, kad modernizuotų būstų gyventojai moka 50–60 proc. mažesnes sąskaitas nei nerenovuotų daugiabučių“, – sako G.Burbienė.

 APVA duomenimis, pro nesandarias senų daugiabučių struktūras gali išeiti itin daug šilumos. Pavyzdžiui, apšiltinus pastato sienas sutaupoma apie 38 proc. šiluminės energijos, o stogą – 11 proc. Pakeitus viso daugiabučio langus ir įstiklinus balkonus viduje sulaikoma dar 30 proc. šilumos.

Renovaciją pradėję anksčiau – laimi

Elektrėnų savivaldybės gyventojas Rimantas pasakoja, kad nors jo gyvenamasis daugiabutis netrukus bus pradėtas modernizuoti, gailisi, kad to nepadarė anksčiau. Daugiabutis šildomas dujomis, tad kiek reikės mokėti už šilumą, greitai išeinančią per plonas sienas, dar neaišku.

„Tie, kurie pradėjo renovaciją anksčiau, mokėjo pigiau. Dabar namo modernizacija mums kainuos brangiau ir kuo ilgiau dels kiti gyventojai, tuo jie mokės daugiau. Praėjusiais metais už šildymą mokėjome 70–80 eurų per mėnesį, tada supratome, kad daugiau laukti nebegalime ir reikia greičiau pradėti namo renovaciją“, – pasakoja Rimantas.

Gyventojai, spėję savo daugiabučius renovuoti anksčiau, džiaugiasi. Pavyzdžiui, Elektrėnuose renovuotame daugiabutyje gyvenantis Algis sako, kad dabar bute ne tik komfortiškesnė temperatūra, bet ir šildymą gali reguliuoti patys. Jei kambaryje niekas negyvena, temperatūrą jie gali sumažinti, taip dar labiau sutaupydami.

Renovacija – visų gyventojų reikalas

Išlaidas už brangstančią elektrą turi padengti gyventojai, todėl iš jų tikimasi iniciatyvos tvarkyti nerenovuotus pastatus. Jeigu buto kv. m šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, specialistai rekomenduoja rimtai apsvarstyti daugiabučio modernizacijos galimybę.

Pastate sunaudojama šiluma paskirstoma visiems butų savininkams, todėl įsirengti sandarias laiptinių duris, hermetizuoti ir apšiltinti galines sienas ir rūsius, sutvarkyti kiaurą stogą, pakeisti visus pastato langus ir vienodai kokybiškai įstiklinti balkonus turėtų būti bendras interesas.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.apva.lt arba tel. 8 614 99 699.

Anot jos, Seimui priėmus įstatymo pataisą, 9 proc. PVM už gyventojų suvartotą šilumą ir karštą vandenį laikinai bus dengiamas iš valstybės biudžeto.

Mažesnių sąskaitų iš šilumos tiekėjų gyventojai sulauks už kovą ir balandį, patikslinti bus ir sausio bei vasario mėnesių mokesčiai.

„Šilumos tiekėjai privalės sumažinti šilumos energijos kainą gyventojams 9 proc. PVM tarifo dydį atitinkančia suma. Dėl kompensacijos gyventojams niekur kreiptis nereikės“, – pranešime sakė VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.

Pasak jos, nauja tvarka taikoma nuo šių metų sausio iki balandžio 30 dienos.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas priėmė praėjusią savaitę.

Vilnietė Audra lygina užpernai metų ir pernai metų gruodžio sąskaitas. Šildymo kainos išaugo beveik 2,5 karto.

„Praėjusį šildymo sezoną už gruodį buvo gauta sąskaita 39 eurai, o šiais metais atėjo sąskaita jau virš 94 eurų“, – pasakojo moteris.

Audra jau bijo išgirsti, kiek teks mokėti už sausį. 

„Sausį – neįsivaizduoju. Jau turėtų ateiti sąskaitos ir jos tikriausiai bus dar didesnės už tai, ką gavome praeitą mėnesį“, – kalbėjo vilnietė.

Deja, gerų žinių Audrai šilumos tiekėjai neturi. 

Daug žmonių nebeišgali susimokėti patys – prašo paramos. 

Neabejojama, kad šaltasis vasaris žmonių pinigines patuštins daugiausiai.

„Parašėme prašymą pirmą kartą gyvenime. Paskaičiavome pensiją, truputį pritrūks“, – teigė vienas vyras.

Tačiau šilumininkai vilniečiams turi blogesnių žinių. Vasarį kainos kils dar labiau. 

Tikimasi, kad kitoje sesijoje Seimas priims nulinį PVM šildymui. Tai sušvelnintų kainų kilimą. 

„Manau, kad parama reikalinga čia ir dabar, nelaukiant, kol Seimas priims sprendimus“, – teigė Audra.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Iš didžiųjų miestų daugiausiai už šilumą moka vilniečiai, tačiau, palyginti su gruodžiu, sausio mėnesį kainos labiausiai išaugo laikinojoje sostinėje. Klaipėdos gyventojams šiluma pabrango kiek daugiau nei dešimtadaliu, šiauliečiams – beveik dešimtadaliu. Mažiausiai iš didžiųjų miestų šildymas brango panevėžiečiams. 

Tiek sostinės, tiek kitų miestų gyventojams kainos galėjo išaugti dar labiau. Tačiau gelbėjo už gruodį keliais laipsniais šiltesnis sausis. 

Šilumininkai skaičiuoja, kad vidutiniškai Lietuvoje už šildymą sausį gyventojai sumokės dviem eurais mažiau nei už gruodį. Tokias pačias arba šiek tiek mažesnes sąskaitas turėtų gauti tiek senų sovietinių, tiek naujų daugiabučių gyventojai. 

Neabejojama, kad šaltasis vasaris žmonių pinigines patuštins daugiausiai. O kovą jau prognozuojamos mažesnės kainos. 

Išaugusios šildymo kainos kandžiojasi. Tačiau žmonės susimokėti kol kas išgali. Skolininkų, pasak šilumos tiekėjų, dar nepadaugėjo. 

Viltys buvo pagrįstos

„Lietuviškos pensijos ir dabartinės šildymo kainos – tikra tragedija“, – sakė sąskaitą už nedidelio buto šildymą ant stalo pasidėjusi kaunietė Rima Pangonienė.

Jai pritarė kaimynė Birutė Mickevičienė, taip pat neseniai sulaukusi pranešimo iš šilumos tiekėjų.

Žemuosiuose Šančiuose esančių naujų butų savininkių apmaudą didino nuvilti lūkesčiai, juolab kad jie buvo paremti ne abstrakčiomis viltimis, bet ekonominio pobūdžio argumentais.

„Įsigydama naujame name esantį nediduką butą tikėjausi, kad tai ekonomiškas sprendimas, kuris padės sumažinti sąskaitas už šildymą. Labai džiaugiausi, kad yra vietinė katilinė ir tikėjau, kad dujos bus naudojamos racionaliai. Bet dabar išėjo taip, lyg būčiau nusipirkusi ne mažą butą, bet namą“, – apgailestavo R.Pangonienė.

R.Pangonienė sąskaitas už šildymą vadina tragiškomis. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Anot B.Mickevičienės, pamačius sąskaitą už šildymą, jai pakilo kraujospūdis.

„Už gruodį sulaukiau 151 eurų sąskaitos. Čia be elektros ir šalto vandens sunaudojimo. Taigi už viską mokėsiu apie 200 eurų. Gyvenu viena, o mano buto plotas – tik 36 kv. m. Iš karto nuvažiavau į mūsų namo šildymo sistemą prižiūrinčią „Santermitą“ aiškintis. Jie man neturėjo, ką pasakyti. Sakau, infarktą sukelsite – mažas butas, ir tokios sąskaitos. Juk dar net tikros žiemos nebuvo. Tai kas tuomet laukia ateityje?“ – nerimavo B.Mickevičienė.

Sakau, infarktą sukelsite – mažas butas, ir tokios sąskaitos. Juk dar net tikros žiemos nebuvo. Tai kas tuomet laukia ateityje?

Šiluma nebedžiugina

Panašaus dydžio, kaip ir kaimynės B.Mickevičienės, bute gyvenanti R.Pangonienė tvirtino, kad šildymą įsijungia retai ir tik trumpam.

„Šildymą įjungiu valandai, ilgiausiai – pusantros. Ir visą dieną būna šilta. Jei laikyčiau įjungusi pusę dienos, turbūt kelių pensijų neužtektų“, – svarstė R.Pangonienė.

B.Mickevičienės bute – vidutinė temperatūra, apie 25 °C šilumos.

„Namas tikrai labai šiltas, ryte valandą ar pusantros pasišildai, ir to užtenka. Dabar šildymą esu nustačiusi ant minimalios padalos, bet bute šilta. Tačiau kai gauni tokias sąskaitas, šiluma nebedžiugina“, – apgailestavo B.Mickevičienė.

B.Mickevičienė sakė, kad butas geras, bet sąskaitos už šildymą – baisios. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Skirtumai – dideli

Abi moterys atkreipė dėmesį, kad kai kurie panašaus dydžio butuose gyvenantys kaimynai sulaukia kur kas mažesnių sąskaitų.

Tai „Kauno dienai“ patvirtino vieno iš butų savininkas Arūnas.

„Kaip tik šiandien apmokėjau sąskaitą – už šildymą buvo 55 eurai. Mano buto plotas – apie 37 kv. m. Patalpos – tikrai šiltos. Tiesa, šildome nedaug, kai išvažiuojame, nustatome minimalų šildymo intensyvumą“, – sakė pašnekovas.

Jis tvirtino neįsivaizduojantis, kodėl panašaus ploto butų šildymo sąskaitos skiriasi kone trigubai.

„Kaip ir visi, dažnai girdžiu kalbų, kad iš katilinės į butus tiekiant šilumą per mėnesį susidaro dideli dujų nuostoliai. Žmonės svarsto, kad sąskaitas už nuostolius galbūt išdalija butų savininkams. Tikrai nežinau, ar tai yra teisybė“, – sakė Arūnas.

Anot jo, už šildymą pateikiamos sąskaitos yra gana painios, nesuprantamos.

„Sunku suvesti galus, neaišku, kiek sunaudojame ir už kiek mokame, nes „Santermita“ priskaičiuoja ir nuostolius“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Kai kurie pašnekovai tvirtino neva girdėję, kad per mėnesį name susidaro 2 tūkst. eurų sumą viršijantys dujų nuostoliai.

Sąskaitos už šildymą gyventojams sukėlė daug klausimų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šildo tuščius butus

Dar viena name plačiai aptarinėjama tema – keli iki šiol neapgyvendinti dideli butai.

„Mūsų žiniomis, tie butai šildomi, ir šilumos jiems negailima. Ten, kaip mes sakome, yra tikras Taškentas. Tai galbūt ir tų butų šildymo sąskaitos paskirstomos kitiems? Tie butai, atrodo, priklauso šį namą stačiusios bendrovės „Senekta“ vadovui Eugenijui Kovalkovui“, – sakė pavardės prašęs neviešinti pašnekovas (jo tapatybė redakcijai žinoma).

Kai kurie butų savininkai pasakojo, kad, perkant butus, jų buvo paprašyta sumokėti dalį už šildymą kažkieno nesumokėtos sumos – bendra suma buvo 150 eurų.

„Sumokėjome, bet pinigų iki šiol dar nesulaukėme“, – tvirtino dviejų nedidelių butų savininkai.

Painiava dėl statuso

Namą Žemuosiuose Šančiuose stačiusios bendrovės „Senekta“ vadovas E.Kovalkovas pabrėžė, kad tai buvo kapitalinė seno namo rekonstrukcija. Atnaujintas 23 butų pastatas pradėtas eksploatuoti prieš kelerius metus.

E.Kovalkovas patvirtino, kad keli asmenys, pirkdami butus, sumokėjo dalį už šildymą tuo metu buvusios skolos. Jis tikino, esą jie bet kada gali susigrąžinti pinigus.

„Tegul kreipiasi į mane. Kiek bendravome, sakė, kad viskas gerai“, – kalbėjo E.Kovalkovas.

Išgirdęs apie gyventojų nuogąstavimus, kad galbūt jiems tenka mokėti už name esančių dviejų tuščių butų šildymą ir tai gerokai padidina jų asmenines sąskaitas, E.Kovalkovas patikino, jog tokie įtarimai neturi pagrindo.

„Už negyvenamų butų šildymą daugiabučio gyventojams tikrai nereikia mokėti. Tie butai yra įmonės, tai mes ir susimokame. Sąskaitų už šildymą padidėjimo priežastis yra pabrangusios dujos. Be to, „Santermita“ man sakė, kad namas buvo šildomas kaip komercinis objektas ir tai galėjo padidinti kainas. Kiek žinau, dabar „Santermita“ derinasi su dujų tiekėjais, kad namui būtų suteiktas gyvenamojo objekto statusas. Išėjo taip, kad pastatas tapo namų valda, o dujos tekėjo kaip į komercinės veiklos objektą“, – apie miglotą situaciją aiškino E.Kovalkovas.

Paprašytas pakomentuoti gyventojų įtarimus, kad dujų nuostoliai galbūt susidaro dėl nekokybiškų dujų tiekimo trasų, E.Kovalkovas svarstė, kad daugiausia nuostolių gali turėti viena iš laiptinių.

„Yra šilumos trasos. Jos visos eina iš katilinės į pirmą ir antrą laiptines. Iki pirmos laiptinės susidaro gana ilgas atstumas. Gal dėl to atsiranda nuostolių“, – sakė E.Kovalkovas.

Labai džiaugiausi, kad yra vietinė katilinė ir tikėjau, kad dujos bus  naudojamos racionaliai. Bet dabar išėjo taip, lyg būčiau nusipirkusi ne mažą butą, bet namą.

Nori tobulinti katilinę

Visi su žurnalistu bendravę daugiabučio gyventojai išsakė priekaištų namo katilinę eksploatuojančiai bendrovei „Santermita“.

„Ne per seniausiai su šios bendrovės atstovais vyko butų savininkų susirinkimas. Žmonės išsakė priekaištų dėl nežinia kaip susidarančių ir kaip padengiamų šildymui naudojamų dujų nuostolių. „Santermita“ pasiūlė katilinėje įrengti papildomą įrangą, kuri, kaip tvirtinama, katilinės darbą padarys efektyvesnį. Tačiau kaip tas efektyvumas bus pasiektas, liko neaišku. Akivaizdu tik tiek, kad ta įranga kainuos ne vieną tūkstantį, o ar bus naudos – nežinia“, – dalijosi abejonėmis vieno iš butų savininkas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Paprašius pakomentuoti gyventojų įtarimus, kad renovuotame name galbūt kažkur paliktas nekokybiškas šilumos tiekimo tinklas ir tai gali būti patiriamų nuostolių priežastis, „Santermitos“ paaiškinimas buvo trumpas. „Šiuo metu nekokybiško šilumos tiekimo tinklo nenustatyta“, – tvirtinama redakcijai atsiųstame šios bendrovės komentare.

„Santermita“ konkretizavo patiriamų dujų nuostolių dydį: „Spalio mėnesio nuostoliai – 265 kub. m (267,78 euro); lapkričio mėnesio nuostoliai – 298 kub. m (358,85 euro); gruodžio mėnesio nuostoliai – 493 kub. m (683,99 euro). Nuostoliai paskirstomi visiems gyventojams.“

Bendrovės tvirtinimu, gyventojų gautos sąskaitos už šildymą yra pagrįstos objektyviais kriterijais, o pastato paskirtis neturėjo įtakos dujų kainai.

„Sodų g. 66 name yra įrengti kontroliniai apskaitos skaitikliai kiekvienam butui. Gyventojams mokestis už dujas paskirstomos pagal sunaudotą šilumos ir karšto vandens kiekį. Vidutinė lapkričio mėnesio oro temperatūra Lietuvoje buvo +4 °C, gruodžio mėnesio –3,3 °C. Dėl šaltesnių orų ir padidėjusios dujų kainos gyventojai gavo didesnes sąskaitas“, – rašoma komentare.

Brangsta visiems

Dujų kainų augimas yra pasaulinė tendencija, kurią sukėlė gerokai padidėjęs vartojimas, taip pat pakeltas išmetamųjų dujų mokestis ir „Gazprom“ sumažintas dujų tiekimas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) redakciją informavo, kad dujų kainos nuo 2020 m. birželio iki 2021 m. lapkričio pabrango net septyniolika kartų.

Tai nereiškia, kad atitinkamai brangsta buitiniams vartotojams tiekiamos dujos. Gamtinių dujų kainą koreguoja vadinamoji tarifo kintamoji dalis, kurią sudaro gamtinių dujų produkto kaina, dujų perdavimo paslaugos kaina, dujų skirstymo paslaugos kaina, saugumo dedamosios.

„Šiuo metu (2022 m. I pusmetis) gamtinių dujų 1 kub. m, tiekiamas UAB „Ignitis“ I pogrupio gamtinių dujų buitiniams vartotojams, sunaudojantiems iki 300 kub. m per metus, kainuoja 0,80 euro už 1 kub. m (su PVM), II pogrupio vartotojams, sunaudojantiems daugiau nei 300 kub. m per metus, kainuoja 0,55 euro už 1 kub. m (su PVM).

Mažiausi gamtinių dujų tarifai buvo 2020 m. II pusmetį: I pogrupio gamtinių dujų vartotojai mokėjo 0,47 euro už 1 kub. m (su PVM), II pogrupio vartotojai mokėjo 0,28 euro už 1 kub. m (su PVM)“, – informavo VERT veiklos valdymo vyr. specialistė Eglė Juozėnaitė.

Paramos nesulaukia

Prabangaus sostinės viešbučio personalas ne tik rūpinasi, kad kambariai tviskėtų švara ir tvarka, tačiau akylai reguliuoja ir šilumą radiatoriuose. Taupo ir elektrą. Nors palyginti su karantino laikotarpiu, dabar viešbučiuose gyvenančių daugiau, tačiau Viešbučių asociacija sakė, kad situacija vis tiek bloga.

„Mūsų viešbučių, kaip ir visų kitų viešbučių, situacija nėra prasta. Situacija yra katastrofiška“, – sakė viešbučio ir restorano „Imperial“ generalinis direktorius Olegas Vasinas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Gerokai išaugusios elektros ir šildymo kainos baigia visiškai sudraskyti ir taip skylėtą viešbučių piniginę. Viešbučių asociacijai atstovaujantis verslininkas sakė, kad būtų lengviau, jei valdžios pažadėta parama pasiektų verslininkus.

„Pažadėjo spalio mėnesį, kad dalinai padengs pabrangusius energetinius išteklius, bus trečias paketas. Apie tai visi pamiršo. Kad nebūtų taip, kad pamirštų ir apie visą šalį“, – piktinosi O. Vasinas.

Pažadėjo spalio mėnesį, kad dalinai padengs pabrangusius energetinius išteklius, bus trečias paketas. Apie tai visi pamiršo.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis gynėsi, kad ką žadėjo, ta ir duos. Sakė, pažadų nepamiršę, tik biurokratijos mašina neveikia taip greitai.

„Dabar priemonės koncepciją esame pateikę išankstiniam derinimui finansų ministerijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Konkurencijos tarnybai. Laukiame iš jų žinių, ir iškart nešime Vyriausybei tvirtinti pačios priemonės aprašą“, – tikino V. Jurgutis.

Derybos dėl kompensacijų prasidėjo dar spalį, bet tik gruodį patvirtinus biudžetą reikalai pradėjo judėti. Viceministras įvardijo ir solidžią sumą.

„Esame klausimus aptarę Vyriausybėje. Džiaugiuosi, kad šių metų biudžete tam tikrame rezerve yra iki 4 mln. eurų, kurios galime skirti šiaip priemonei“, – teigė V. Jurgutis.

Penkiskart didesnė sąskaita

Tik kol visos institucijos parašus sudės, energetikai rankų sudėję nesėdės ir sąskaitas toliau rašys. Pastarosios gerokai didesnės nei pernai. Vien „Imperial“ viešbutis už gruodžio mėnesio šildymą ir elektrą turi sumokėti 24 tūkst. eurų.

„Sąskaita padidėjo penkis kartus. Pajamos sumažėjo dešimt kartų, o energetiniai ištekliai išaugo penkis kartus“, – tvirtino O. Vasinas.

Šilumininkai jau ruošiasi skolininkų sąrašą papildyti naujais įrašais.

Pajamos sumažėjo dešimt kartų, o energetiniai ištekliai išaugo penkis kartus.

„Po gruodžio mėnesio sąskaitų girdime atsiliepimų, kad jiems gali būti sunku susimokėti šildymo sąskaitas. Šią dieną turime du klientus, kurie yra kreipęsi į mus atidėti dalinį mokėjimą trumpuoju laikotarpiu, t. y. iki trijų mėnesių“, – kalbėjo „Vilniaus šilumos tinklų“ klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jokubauskas.

Privatūs klientai gali pasinaudoti galimybe šildymo sąskaitas išskaidyti dalimis per aštuoniolika mėnesių. Verslai tokia paslauga naudotis negali.

„Tai yra nelygybė. Koks skirtumas, privatus asmuo ar juridinis?“ – retoriškai klausė O. Vasinas.

„Apyvartinės lėšos ir mums šią dieną yra skausmingai svarbios. Verslo klientams šios paslaugos, kurią esame pasiūlę privatiems klientams, tikrai negalime pasiūlyti“, – aiškino L. Jokubauskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikisi, kad projekte išliks siūlymas kompensuoti verslo patirtus nuostolius už visą šildymo sezoną. Kitaip tariant, kompensacija galėtų būti išmokėta ir už praėjusius mėnesius. Tačiau tam dar reikės Vyriausybės pritarimo. Taigi viešbučiams diržus dar teks susiveržti gal net ne vienam mėnesiui.

Buvęs „Kauno energijos“ vadovas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius, iki 2017-ųjų Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas R.Juozaitis sako, kad užimamos aukštos ir svarbios pareigos suteikė progų susipažinti su visomis pasaulinėmis energetikos problemomis ir svarbiausiais jų aspektais Lietuvoje.

– Tokio šilumos kainų smūgio Lietuvos gyventojai ir verslas nuo nepriklausomybės pradžios kažin ar buvo patyrę. Kas nulėmė tokį brangymetį: mūsų institucijų neįžvalgumas dėl ateities ar bendros pasaulinės tendencijos?

Rymantas Juozaitis/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Tai pasaulinė tendencija. Dėl išaugusio vartojimo padidėjus išmetamųjų dujų mokesčiui, „Gazprom“ sumažinus tiekimą, dujų kainos, palyginti su praėjusiais metais, pabrango vos ne dešimt kartų. Šalys, neperėjusios prie žaliosios energetikos (biokuro ar kitų alternatyvių šaltinių), kenčia labiausiai. Lietuva taip pat patyrė didelį smūgį, tačiau jis nevienodas skirtinguose miestuose. Ten, kur sukūrenama daug dujų, šilumos kainos žymiai didesnės.

Kaunas išsiskiria kaip teigiamas pavyzdys, nes šilumos jėgainės naudoja itin daug biokuro. Jame šildymo kaina, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, yra mažiausia.

Tačiau, panagrinėjus priežastis, kodėl susidarė skirtinga situacija Lietuvoje, reikėtų atkreipti dėmesį į situaciją, kuri susidarė po 2008–2009 m. krizės. 2011-aisiais buvo labai pabrangusios dujos, tada visos valdžios institucijos nusprendė, kad daugiausia investuoti reikia į biokurą, kitus atsinaujinančius energijos šaltinius ir taip stabilizuoti kainų augimą.

Buvo kviečiamas verslas, šilumos tiekimo įmonės investuoti, buvo teikiama ES fondų parama. Todėl iki 2014–2015 m. Lietuva pasiekė milžinišką proveržį, tapo lydere ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu. Mūsų aukščiausiosios valdžios atstovai visur važiuodami galėjo girtis, kad pasiekėme 70 proc. šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Bet 2014–2015 m. buvo pakeistas kainų reguliavimas, kuris pažemino viršutines kainų ribas ir prioritetas suteiktas naudojantiems dujas, jiems buvo kompensuojamos visos sąnaudos.

Šilumos kainų kilimą nulėmė nemažai faktorių – energetikos politika, kainų reguliavimas, viešųjų pirkimų nuostatos.

Tai sustabdė investicijas į biokuro šildymo sistemą, nes pasidarė nebeaišku, kokia investavimo nauda investuotojams. Kaunas tapo investavimo lyderiu. Tačiau nespėjo visko padaryti, kad visa energija būtų pagaminta iš miško atliekų.

Vilnius nespėjo su investicijomis iki 2015 m. Paskui ši sritis pasidarė nebepatraukli, privatus kapitalas atsitraukė, nebestatė katilinių. Didžioji kogeneracinė jėgainė, kurios statybos konkursą laimėjo generalinis rangovas „Rafako“, sustojo, nes įmonė restruktūrizuojama. Ji, ko gero, bus paleista kitą sezoną vien dėl to, kad blogas Viešųjų pirkimų įstatymas. Šis teisės aktas neleido užsakovui perleisti teisę baigti statyti objektą subrangovams, jie visi buvo Lietuvos, pasirengę projektą pabaigti. Tokiu atveju statybos būtų užbaigtos 2021-aisiais.

Išvada tokia: šilumos kainų kilimą nulėmė nemažai faktorių – energetikos politika, kainų reguliavimas, viešųjų pirkimų nuostatos (jos skausmingiausią situaciją lėmė Vilniuje).

Kaunas – geriausioje situacijoje, galėtų pamokyti mažesnius miestus  investuodamas į juos – net nesiekusius proveržio, padėti jiems. Nes šilumos kainos skirtingose Lietuvos vietose skiriasi net iki trijų kartų.

– Ko išmokome iš Klaipėdos, kurioje buvo pastatyta pirmoji kogeneracinė jėgainė, pritaikyta buitinėms atliekoms deginti? Atrodo, kad šiuo šildymo būdo pavyzdžiu nepavyko užkrėsti kitų miestų, nes kūrenama ir biokuru.

– Taip, kūrenama ir biokuru, nes nepavyko užtikrinti būtino deginti buitinių atliekų kiekio. O štai Kaune jų pakanka, miestiečiai gali džiaugtis pigia šiluma, ypač vasarą, nes miestuose yra trys elektrinės, dirbančios tuo metu. Dvi naudoja biokurą, o viena – atliekų deginimo jėgainė, tad šiltuoju metų laiku energijos gamybos sąnaudos siekia minimumą, į tinklus tiekiama faktiškai dykai.

– Perėjimas vien prie biokuro be alternatyvų, ko gero, taip pat yra pavojingas. Vis daugiau šilumos tiekėjų ėmus naudoti miško atliekas, jų kaina taip pat žymiai šoktelėjo.

– Norėčiau paaiškinti priežastis. Iki 2015 m. faktiškai visą biokurą ruošė Lietuvos gamintojai, paskui leista importuoti pigų biokurą iš Baltarusijos. Ten medienos atliekos buvo ypač pigios 2018–2019 m., nes į miškus įsimetė ligos ir jie buvo masiškai kertami. Tada biokuro kainos krito iki minimumo. Dėl to bankrutavo maždaug pusė Lietuvos gamintojų, kiti nusilpo. Dabar, kai apribotas kuro tiekimas iš Baltarusijos, pakilo ir vietos tiekėjų kainos.

Padaryta klaida, nes išties reikia orientuotis į savą biokuro gamintoją, nes žaliavų čia pilna. Kas lankosi miškuose, puikiausiai mato, kiek nuvirtusių medžių, kiek galimo biokuro pilna ir jis pūva nenaudojamas. Juo savo jėgomis visiškai aprūpinti šilumos gamintojus nebūtų jokių problemų. Reikia tik tinkamo valdžios požiūrio. Yra valstybinė miškų urėdija, jai reikėtų duoti tiekimo užduotį ir galėtume vien iš čia turėti mažiausiai 50 proc. reikalingo biokuro. Sureguliavus sistemą, kurioje kuras ruošiamas Lietuvoje, kūrenamas Lietuvoje, turėtume ilgalaikę stabilią kainų sistemą. Net pasauliniu lygiu galėtume parodyti, kad mes 100 proc. panaudojame žaliąją energiją.

Aišku, jei būtų normalesnis reguliavimas ir gamintojai galėtų uždirbti kažkiek pelno, sistema veiktų normaliai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais jie patyrė didžiulių nuostolių. O jei veikla apsimoka, visada žiūrima į žaliosios energetikos plėtrą. Tai padėtų pasiekti, kad šilumos energijos srityje turėtume visišką nepriklausomybę ir nereikėtų gana nemažai mokėti už „Gazprom“ dujas, kurias dar degina Lietuva.

– Buvo pasiūlymas daugiabučių gyventojams dėl dar vienos žaliosios energetinės alternatyvos – įrengti saulės kolektorius kiekviename name ir atsisakyti centrinės šildymo sistemos. Tačiau kalbama, kad įranga susidėvės greičiau, nei atsipirks. Kaip iš tiesų?

– Visaip yra. Investicijos didelės, o atsiperkamumas kol kas mažas. Tačiau reikėtų nagrinėti, kokia nauda kiekvienu konkrečiu atveju. Žymiai patrauklesnės investicijos į šilumos siurblius.

– Kokia rūšiuotų atliekų, skirtų kūrenti, ateitis? Jei deginamos neišskiria pavojingų medžiagų, gal jos – pigiausias kuras? Kita vertus, daug nuogąstavimų, kad šiukšlių kūrenimui neužteks, jas teks importuoti iš šalių, kuriose netrūksta šilumos, kaip Italija, ir tapsime pasaulio sąvartynu. Ar kyla toks pavojus?

– Šiuo metu turime tris kogeneracines jėgaines, deginančias atliekas. Jos visiškai aprūpintos kuru ir nėra jokios problemos. Trūks jų ar pakaks, yra įvairių diskusijų. Daugumos nuomone, šiukšlių daugės, jos bus rūšiuojamos, o netinkamos perdirbti taps kuru. Manau, jų pakaks ir neteks importuoti.

Jei pagal išankstinę sutartį būtų nupirktas tam tikras kiekis dujų, būtų laimėta. Bet kas galėjo žinoti, kad kainos taip kils.

Kalbant apie ekologiją, naujausios technologijos leidžia visiškai išvalyti dūmus ir jokio pavojaus žmonėms bei aplinkai nėra. Visiškai neseniai buvau JAV Niujorko Manhatano rajone, kur yra 3 mln. gyventojų, o miesto viduryje stovi šiukšlių deginimo stotis. Ten jokių problemų nėra. Ir Lietuva turi tik džiaugtis dėl tokio švaraus ir naudingo buitinių atliekų panaudojimo kogeneracinėse jėgainėse. Pigios žaliavos, todėl pigi šiluma, pigi ir elektros energija. Reikia tik džiaugtis.

– Dujų naudojimo Lietuvoje vis dėlto nebus išvengta. Jų kaina pasakiškai šoktelėjo. Gal biržų išankstinės prekybos sesijose kažkas galėjo ar privalėjo įžvelgti tai ir nupirkti pigiau ilgesniam laikotarpiui Lietuvai, kad gyventojai, verslas nepatirtų energetinio šoko?

– Tai laimės dalykas. Jei pagal išankstinę sutartį būtų nupirktas tam tikras kiekis dujų, būtų laimėta. Bet kas galėjo žinoti, kad kainos taip kils. Niekas pasaulyje negalvojo apie tokį drastišką šuolį.

au įgijus tokios istorinės patirties, kaip minėjau, svarbu atlikti tam tikrus namų darbus – pereiti prie savų atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo ir tapti visiškai nepriklausomiems nuo pasaulinių tendencijų. Tai garantuotų ir darbo vietas savo gyventojams, ir stabilias energijos kainas, ir nereikėtų importuoti tiek dujų.

Dujų paklausa pasaulyje vis dėlto augs, nes anglimis kūrenamos elektrinės uždaromos. Iškastinio kuro švariausias pakaitalas yra būtent jos. Priminsiu: Vokietija uždaro savo atomines elektrines, greičiausiai statys daug dujų elektrinių, kaip mes turime Elektrėnuose 9-ąjį bloką. Kol kas neįmanoma gyventi naudojant vien žaliąją energetiką. Daug kas keisis, kai atsiras didelės talpos elektros energijos kaupiklių, kuriuose bus galima laikyti gautus išteklius. Tada pavyks padaryti didelę įtaką dujų rinkai. Bet tai tolima perspektyva.

– Bet mes tikriausiai negalime pasikliauti Vokietijos pavyzdžiais, kaip gerais, nes ji turi atskirus ilgalaikius susitarimus su Rusija dujotiekiais „Nord Stream“.

– Rusija nori ilgalaikių sutarčių, žada Vokietijai daugiau dujų už palankesnę kainą, tačiau ši bijo susisieti su viena energijos rūšimi, nes nuolat tobulėja technologijos, laukiama, kad netrukus (iki 2030-ųjų) atsiras žaliasis vandenilis. Ir nenori pasirašyti sutarčių 10–20 metų, ko pageidauja „Gazprom“.

– „Nord Stream“ – ne vienadienis projektas, vis tiek buvo galvojama apie ilgalaikius prekybos santykius. Povandeninis dujotiekis – labai didelė investicija.

– Vokietijai atsisakant ir atominių, ir anglimis kūrenamų elektrinių, dujos labai reikalingos. Gal ir per anksti atsisakoma senų elektrinių, tačiau toks jau jų sprendimas.

– Kaip vertintumėte ar niekaip nevertintumėte Prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, kad Lietuvai vertėtų galvoti apie nedidelių atominių elektrinių statymą, kad pasigamintume sau reikalingos elektros energijos?

– Kai vadovavau „Lietuvos energijai“, buvo minčių apie mažus modulinius branduolinius reaktorius. Amerikiečiai buvo pradėję analizuoti, kokie mums būtų tinkamiausi variantai. Bet mes tuo metu atsisakėme didžiųjų atominių elektrinių, referendume tauta balsavo prieš. Jei būtų atsitikę kitaip, gal ir dabar būtų kitaip. Po referendumo nutrūko didelės atominės energetikos plėtros svarstymai. Tačiau dabar pasaulyje daug dirbama dėl mažųjų branduolinių reaktorių, manau, tai turėtų atsidurti „Ignitis“ ir Lietuvos energetikos instituto dėmesio centre. Reikėtų susieti ateitį su europinėmis ir amerikietiškomis kompanijomis. Tai ir saugu, ir energetiškai patrauklu. Nes dabar daug energijos importuojame iš Rytų valstybių ir esame priklausomi nuo įvairių aplinkybių.

– Maždaug prieš dešimtmetį Seimui buvo pristatyta didelio būrio ekspertų studija, kokiu keliu sukti Lietuvai. Ar buvo pasinaudota tuo?

– Atkreipkime dėmesį, kad Lietuvoje buvo pristatyta didelio būrio ekspertų daugybė studijų ir strategijų, tačiau niekas neįgyvendinta iki galo. Pavyzdžiui, energetikoje buvo ir privatizavimo, ir nacionalizavimo, ir skaidymo, ir jungimo. Buvo tam tikrų sprendimų, kurie dažnai buvo keičiami. Prarastas laikas – dideli nuostoliai.

– Daug kas vyko dėl politinių, o ne ekonominių sumetimų?

– Taip, tikrai. Šalto proto tam tikrais momentais pritrūkdavo. Bet yra, kaip yra. Visi turėtų eiti savo keliu. Verslas dabar yra išgąsdintas, nenori investuoti į žaliąją energetiką, nes kainų reguliavimas išderintas. Vis dėlto gerai, kad Seimas ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba reagavo į tai bei rengia strategiją, kaip tai įgyvendinti.

Tikimės, kad Lietuva bus viena iš žaliosios energetikos lyderių.

Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų svarstymą antradienį balsavo 56 parlamentarai, 19 buvo prieš, o susilaikė 50.

Kaip sakė pakeitimus pristačiusi „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, lengvatinis tarifas būtų taikomas ne tik centralizuotam daugiabučių, bet ir individualių namų šildymui.

„Siūlome 5 proc. PVM tarifą taikyti šilumos energijai, centralizuotam šildymui, taip pat individualių namų šildymui bei karšto vandens paruošimui. Šiuo metu (...) individualių namų gyventojai lengvatų iš viso neturi, kai kalbame apie gamtines dujas“, – kalbėjo ji.

I. Kačinskaitė-Urbonienė tikino, kad sumažintas tarifas „laikinai ir nedaug, bet sumažintų galutines sąskaitas vartotojams“.

9 proc. PVM dabar taikomas centralizuotam šildymui, o dujoms ir elektrai – standartinis 21 proc. tarifas.