Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai gavę informacijos, kad Ignalinos rajone galimai auginamos augalinės kilmės narkotinės medžiagos kanapės, praeitą ketvirtadienį atliko kratas nuošaliame vienkiemyje.

Kaip pranešė policija, per kratas sodyboje pareigūnai aptiko du šiltnamius su juose augančiomis kanapėmis. Jau džiovinamų kanapių, policijos pareigūnai surado sodybos teritorijoje esančios pirties priepirtyje ir gyvenamo namo palėpėje. Taip pat rastas galimai šaunamasis ginklas.

Pareigūnai sulaikė tris Visagino miesto gyventojus, jiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto aguonų ar kanapių auginimo bei neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Taip pat pareikštas įtarimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas.

„Taip sudaromos sąlygos paramą gauti ypatingai smulkiesiems šiltnamių turėtojams“, –  trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė P. Astrauskas.

Jis teigė, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane numatyta šiltnamių ūkiams skirti daugiau negu 7 tūkst. eurų už hektarą (daugiau nei 70 centų už kvadratą) paramos, o šį dydį peržiūrėti būtų galima ne anksčiau kaip 2025 metais. 

„Ateinančiame laikotarpyje uždaro grunto šiltnamiai galėtų gauti apie 7–7,5 tūkst. eurų už hektarą. Jei šiltnamių plotas toliau mažės ar bus kokie nors persiskirstymai, ta išmokų suma gali didėti iki 30 proc.“, – teigė viceministras.

„Tai ne trumpalaikiams svyravimams kompensuoti priemonė, ji ilgalaikė ir bus taikoma visą laikotarpį, nepriklausomai, kokios sąlygos bus rinkoje ir kokie bus energetiniai kaštai“, – pridūrė jis.  

Lietuvos daržovių augintojai sako, kad kai kurie šalies šiltnamiai tenkinasi 1–3 proc. pelnu arba dirba į minusą, todėl atsisako energijai imlių daržovių auginimo. Jie prašo valstybės paramos, kitaip teigia galintys bankrutuoti. 

Įmonės „Evaldo daržovės“ direktorius Evaldas Masevičius tvirtina, kad dabar šiltnamių situacija yra „labai liūdinanti“, o bendrovės „Anykščių daržovės“ vadovas Valdemaras Juška prognozuoja, kad šie metai bus patys blogiausi – jeigu valstybė neskirs paramos, bus dar viena šiltnamių bankrotų banga.  

„Toliau dirbame ant išgyvenimo ribos su 1–3 proc. pelnu, kai kurie šiltnamiai dirba į minusą. Ūkiai jau atsisakinėja mažai pelningų produktų, kurie imlūs energijai, trumpina auginimo sezoną, dėl ko kyla kainos ir ima trūkti daržovių. Tai nereiškia, kad mes jos negalime užauginti, o reiškia, kad mes nebegalime išgyventi“, – komitete kalbėjo E. Masevičius.

„Kelnės mums jau numautos, nebėra ko nusimauti“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šiltnamių verslo situacija išaugus energijos kainoms yra labai liūdinanti: „Konkurencinė kova su kaimyninėmis šalimis nelygi ir jai įtakos turi PVM tarifai, kurie pas kaimynus siekia nuo 0 iki 9 proc., o Lietuvoje – 21 proc.“ 

Anot E. Masevičiaus, į Lietuvą važiuoja produktai iš tų šalių, kur labiau remiami šiltnamiai ir yra mažesnis PVM. 

„Šiaurės šalyse mokamos 8–9 eurų už kvadratą išmokos už šiltnamiuose auginamą produkciją, Lietuvoje – 70 centų“, – kalbėjo E. Masevičius.

Įmonės „Anykščių daržovės“ vadovas V. Juška, pasak kurio, įmonė Anykščiuose yra didžiausias darbdavys, sako, kad šie metai bus patys blogiausi.

„Jeigu nepadės šiais metais, gal dar kitais, bus antra šiltnamių bankrotų banga, nes nei iš praėjusių metų, nei iš anksčiau neturime atsargų“, – komitete pareiškė jis.  

Ūkininkas skaičiuoja, kad šiltnamių turėtojai per metus sumoka 6 mln. eurų mokesčių valstybei, tuo metu valstybė jiems neranda lėšų paramai. Pasak jo, visiems asociacijai priklausantiems šiltnamių ūkiams reiktų 1,7 mln. eurų.

Pasak jo, šiemet, lyginant su praėjusiais metais, susietoji parama šiltnamių sektoriui sumažėjo keturis kartus – iki 350 tūkst. eurų: „O viskas pabrango“.

Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, šiltnamių renovacija iki 2015 metų „didžiąja dalimi“ buvo atlikta valstybės lėšomis, – 2021–2022 metais ūkiams skirta 16 mln. eurų. 

Komiteto vadovas skaičiavo, kad pernai biokuras, naudojamas šiltnamių šildymui, kainavo 26,8 euro, o šiemet –  23,8 euro už megavatvalandę.

„Todėl prašyčiau šiltnamininkų pripažinti tai, kas yra tiesa“, –  teigė jis. 

Viceministras P. Astrauskas pabrėžė, kad 2019–2022 metais šiltnamių plotai susitraukė 7 proc., tačiau derlius nemažėjo. „Derlius kasmet vis didesnis buvo ir pernai siekė 35 tūkst. tonų“, – parlamentarams teigė viceministras. 

Kauno apygardos teismas birželio 21 dieną atmetė „Žiežmarių gėlių“ skundą ir paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo kovo mėnesį priimtą sprendimą.

„Žiežmarių gėlės“ teismo prašė panaikinti inspekcijos sprendimą, kuriuo ji 2016 metų reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytus šiltnamius prie Žiežmarių 2021 metais papildė nuostata, kad įmonei jų nenugriovus per numatytą terminą, inspekcija turi teisę nugriauti šiltnamius ir sutvarkyti statybvietę įmonės lėšomis.

2017 metais įsigaliojo nauja Priežiūros įstatymo redakcija, suteikianti inspekcijai tokią teisę.

„Situacija, kai valstybės institucija tikslina savo sprendimus praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo privalomųjų nurodymų surašymo, rodo, kad pati valstybės institucija nesilaiko teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principų“, – teismo nutartyje nurodoma Žiežmarių įmonės pozicija.

Inspekcija teigė, kad įmonė tiesiog siekia atitolinti neigiamas pasekmes laiku neįteisinus šiltnamių arba jų nenugriovus.

Šiltnamius inspekcija liepė nugriauti iki 2016 metų rugsėjo 16 dienos, vėliau teismų sprendimais šis terminas buvo pratęstas iki 2019 metų gruodžio. „Žiežmarių gėlės“ terminą prašė dar kartą pratęsti, tačiau pernai jos skundas buvo atmestas.

Įmonė teigė, kad ji yra šiltnamių savininkė, bandė juos įteisinti, tačiau to padaryti nepavyko dėl projektų sudėtingumo bei būtinų darbų masto.

Kauno apylinkės teismas šiemet nustatė, kad keturi šiltnamiai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, be to, iki šiol savavališka šiltnamių statyba nėra įteisinta, todėl teismas nesutiko su įmonės teiginiu, kad ji yra šiltnamių savininkė.

Teismas pažymėjo, kad įmonė vis dar turi teisę įteisinti savavališką statybą, tačiau toks procesas negali tęstis neapibrėžtą laiką. Teisėjai taip pat aiškino, kad papildžius nurodymus įmonės įsipareigojimai nepasikeitė ir skundžiami potvarkiai nepažeidžia jos teisių bei interesų.

Tvarka ir švara

Apžiūrėkite šiltnamį iš išorės ir iš vidaus: atkreipkite dėmesį į jo konstrukcijos tvirtumą, vėjo išplėštą plėvelę, atsiradusias skyles, įtrūkusius stiklus – statinys turi būti hermetiškas, deramai saugoti jo viduje esančią šilumą ir drėgmę, todėl pasistenkite viską kruopščiai sutaisyti. Nuplaukite šiltnamio dangos vidų ir išorę, kad neliktų purvo, dulkių ir kitų apnašų. Šiam tikslui galite naudoti muilo tirpalą, tačiau bus geriau, jei vidinę pusę valysite antimikrobinį poveikį turinčiu kalio permanganato tirpalu. Kad viduje būtų dar daugiau šviesos, pravartu šiltnamio konstrukcijas nudažyti balta spalva. Jei iš rudens patingėjote, tai dabar išvalykite ir išneškite visas šiukšles.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Šiltnamio dezinfekcija užkirs kelią augalų ligoms ir kenkėjams. Ją galite atlikti įvairiais būdais: paskleisti nuodingus sieros dūmus, plauti ar purkšti augalų apsaugos priemonėmis, naudoti specialias trąšas, botaninius ekstraktus ar augalų ištraukas – pastarieji skirti besidomintiems ekologine žemdirbyste.

Populiariausias, nes bene paprasčiausias naudoti, – sieros dūmadėžės. Jų kiekis priklauso nuo šiltnamio dydžio. Uždarykite šiltnamio langus, dūmadėžes tolygiai išdėliokite visame jo plote ant nedegių padėklų, pavyzdžiui, plytų ar skardos. Dezinfekcijos priemones uždekite paeiliui, pradėkite nuo tolimiausios ir baigę sandariai uždarykite šiltnamio duris. Įsidėmėkite: dūmadėžės neturi degti atvira liepsna, o tik skleisti dūmus – rusenti. Po 1,5–2 parų praverkite visus statinio langus, duris ir palikite vėdintis tol, kol išnyks sieros kvapas – tik tuomet galėsite sodinti augalus.

Svarbu pastebėti, kad dezinfekciją sieros dūmais negalima naudoti metalinį karkasą ar daug metalinių detalių turinčiuose šiltnamiuose – po kelių metų dėl korozijos metalas pradės irti.

Šiltnamio gruntui atnaujinti galite naudoti specialų durpių ir komposto mišinį, kuris dėl savo unikalių fizinių, cheminių ir mikrobiologinių savybių suaktyvina ir pagerina dirvos mikrofloros veiklą bei jos vystymąsi.

Metalinius šiltnamius geriausia dezinfekuoti vario sulfato su kalkėmis ar kalio permanganatu tirpalu. Biologiniai dezinfekcijai labiausia tinka fitosporinas, fitocidas ar ražienų biodestruktorius.

Dirvožemio paruošimas

Derlingas, našus dirvožemis turi būti purus, priminti trupinius, gerai įgerti vandenį, jei jis sunkus, sušokęs, supluktas – ženklas, kad reikia keisti nauju. Agronomai rekomenduoja nukasti 20–30 cm grunto ir papilti naują, praturtintą įvairiais papildais – keramzitu, perlitu, ceolitu, įgėrio granulėmis.

Rūpestingi daržininkai grunto kokybe pasirūpina dar rudenį: kas sėja rapsus, garstyčias, žirnius, kas avižas, kviečius, jiems suaugus, dirvožemį perkasa – per žiemą supuvę augalai jį prisotina vertingomis organinėmis medžiagomis, o garstyčios dar ir dezinfekuoja. Jei neskubate sodinti daigų, tai galite daryti ir kovo–balandžio mėnesiais. Kad sėklos greičiau sudygtų, dirvą perkaskite 20–25 cm gyliu, gerai išpurenkite, kartu galite įterpti ir mineralinių, organinių trąšų, pavyzdžiui, komposto, perpuvusio mėšlo, kaulų miltų. Pasėję dirvožemį stipriai paliekite ir, kad greičiau sudygtų sėklos, pridenkite juoda, šilumą pritraukiančia daržo plėvele.

Jei stokojate laiko ir kantrybės, šiltnamio gruntui atnaujinti galite naudoti specialų durpių ir komposto mišinį, kuris dėl savo unikalių fizinių, cheminių ir mikrobiologinių savybių suaktyvina ir pagerina dirvos mikrofloros veiklą bei jos vystymąsi, teigiamai veikia sėklų ir daigų dygimą, stiprina šaknų sistemą, gerina dirvos struktūrą, šilumos, vandens bei oro režimą. Tam tikslui tinka ir biohumusas ar skystas humusas.

Jei žinote, kokias daržoves kur sodinsite, iš karto patręškite dirvožemį: pomidorams naudokite superfosfatą, kalio sulfatą, amonio salietrą, kompleksines trąšas, pavyzdžiui, pomidorams ir paprikai, agurkai duos gausesnį derlių, jei patręšite amonio nitratu, kalio druska ir superfosfatu arba specialiomis trąšomis agurkams.

Skirtingas mikroklimatas

Nuomonė, kad pomidorų ir agurkų nedera sodinti viename šiltnamyje, – ne pramanas: šių daržovių auginimo sąlygos ir poreikiai labai skirtingi. Pomidorai labiau mėgsta rūgštesnę dirvą – 5,5–7 pH, o agurkams jos rūgštumas turi būti 6,5 pH, pastarieji mėgsta šviežią mėšlą, o pomidorai – kompostą. Skiriasi ir poreikis drėgmei: agurkams jos reikia daugiau, jie mėgsta būti laistomi tankiau, o štai pomidorai pakenčia drėgmės trūkumą ir laistyti juos reikia rečiau, bet gausiau. Norint šiltnamyje sudaryti tinkamas sąlygas šioms daržovėms augti, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pomidorams nekenkia gaivus oras, skersvėjis, o agurkai jo labai nemėgsta – jiems pakanka pravertų stogo orlaidžių.

Pasak agronomų, būtų idealu agurkus ir pomidorus sodinti skirtinguose šiltnamiuose, o jei viename, tai patartina daržoves atskirti polietileno plėvelės pertvaromis ar sodinti skirtingose šiltnamio dalyse: gaivų orą mėgstantys pomidorai puikiai jausis prie šiltnamio durų, pravirų šoninių langų, o agurkai – jaukioje užuovėjoje ar statinio kampe.

Daigų sodinimo ypatumai

Daigus galite sodinti viena dviem eilėmis, o jei šiltnamis didelis, šachmatiniu būdu – augančios daržovės gaus daugiau šviesos. Atstumas tarp eilių – 60–80 cm, o tarp augalų – 30–40 cm. Aukštaūgius pomidorus, kaip ir stambialapius agurkus, sodinkite rečiau, žemaūgius – tankiau.

Iš anksto augalams paruoškite duobutes: pripilkite vandens, įberkite trąšų, kaulų miltų. Duobutės neturi būti itin gilios: pomidorų daigus sodinkite 10–12 cm gylyje, agurkų – taip, kaip augo puodeliuose, tačiau jei daigai itin ištįsę, stiebelį iki sėklaskiltinių lapelių galite užberti durpėmis. Beje, pomidorus galite sodinti tiek vertikaliai, tiek gulsčiai – šiuo atveju bus tvirtesnės šaknys, sulauksite didesnio derliaus.

Kad būtų lengviau išimti iš puodelių, augalėlius saikingai palaistykite, imkite atsargiai – nepažeiskite šaknų. Jas užberkite dirvožemiu ir lengvai apspauskite aplink stiebą. Sodindami agurkus būkite itin atidūs: neužžerkite žeme stiebo, nes tik pasodintas augalas jautrus pašaknio ligoms. Pasodintus augalus būtinai vėl palaistykite ir apmulčiuokite nestoru durpių sluoksniu.

Į kvietimą piešti daržoves atsiliepė tūkstančiai vaikų

Stebima, jog prekybos tinklo IKI organizuojamo konkurso „IKI Sodinčius“ populiarumas auga – kasmet jame dalyvauti norą išreiškia vis daugiau šalies darželių. Pasak tinklo komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, į projektą įsitraukusių vaikų skaičius išaugo nuo 12 iki 18 tūkst.

Šiais metais dalyviai iš visos Lietuvos darželių buvo kviečiami sukurti plakatą bei sugalvoti šūkį mėgstamiausiai daržovei, kurie atspindėtų jos gerąsias savybes ir naudas. Entuziazmo bei fantazijos, anot organizatorių, tikrai netrūko.

„Pastebėjome, jog daugiausiai vaikų dėmesio sulaukė morkos, pomidorai, agurkai, moliūgai. Kitos daržovės buvo minimos kiek rečiau, tačiau aišku viena – visi vaikai yra be galo kūrybingi, o jų mintys vertos atskiros knygos“, – džiaugsmo neslepia B. Čaikauskaitė.

Šiemet nauji šiltnamiai bei visa reikalinga įranga pasieks atokiausius Lietuvos kampelius: tarp laimėjusių miestų – Druskininkai, Mažeikiai, Pasvalys, Skuodas, Šiauliai, Mažeikiai ir kiti. Laimėtojai buvo atrinkti burtų keliu. Visą informaciją apie konkurso rezultatus galite rasti svetainėje www.sodincius.lt.

Diegti sveikos mitybos įpročius pataria nuo vaikystės

Komentuodamas šio projekto sėkmę, vaikų psichiatras Linas Slušnys neabejoja, jog fenomenas slypi tame, jog vaikai labai imliai priima sužaidybintas užduotis. „Piešti, kurti, išlaisvinti fantaziją – tokios užduotys vaikus visuomet įtraukia. Tiesa, norint kažką pasiekti, vien piešti neužteks. Jei tikslas yra geriau pažinti daržoves, tai turi būti atliekama kompleksiškai, kitaip tariant, piešinius turi lydėti pasakojimai, žaidimai ir kiti užsiėmimai. Jei po tokios veiklos skubėsite atgal prie bandelių, gerų rezultatų vargu ar pasieksite“, – įsitikinęs L. Slušnys.

Čia pat psichiatras priduria, jog kuo ankščiau vaikai bus pradėti pratinti prie sveikų mitybos įpročių, tuo lengviau bus ateityje. „Pradėkite vaikui rodyti gerąjį pavyzdį ankstyvoje vaikystėje ir jam tai labai greitai taps natūraliu gyvenimo įpročiu. Tai galioja daugeliui veiklų ir maistas ne išimtis. Mitas, kad vaikai nemėgsta daržovių – juk tereikia šiek tiek fantazijos ir laiko, kad vaikas susidomėtų. Padarykite iš daržovių įdomią figūrą ar ornamentą, vaikui kaipmat sukils apetitas“.

Džiaugiasi gerąja patirtimi

Nuo projekto pradžios net 40 šalies darželių jau džiaugiasi nuosavais šiltnamiais. Pasak laimėtojų, ši iniciatyva kiekvienoje bendruomenėje įnešė daug džiaugsmo ir nuotykių, prie lauko darbų prisideda ne tik vaikai, darželių auklėtojos ir darbuotojai, bet ir tėveliai.

„Ankstesnių metų rezultatai pateisino visus lūkesčius – grįžtamasis ryšys buvo itin geras. Sulaukėme daugybės puikių įvertinimų, jog „IKI Sodinčius“ didele dalimi prisidėjo prie vaikų edukacijos – darželinukai noriai įsitraukė į šiltnamių darbus, o požiūris į daržoves pakito tik į gerąją pusę. Toks tikslas lieka ir šiemet – kūrybiškai ugdyti ir puoselėti meilę daržo gėrybėms“, – sako B. Čaikauskaitė.

Kauno apskrities policijos duomenimis, 6.38 val. rastas sudegęs metalinių garažų masyvas. Sudegė traktorius, dvi priekabos, motoroleris, dviračiai ir kiti gyventojų daiktai bei ūkiniai padargai.

Garažo savininkai ir nuostoliai nustatinėjami.

Taip pat netoliese buvo padegtas šiltnamių kompleksas, kurio metu sudegė dalis šiltnamių plėvelių. Savininkas ir nuostolis nustatinėjami.

Šiltų orų banga Lietuvoje ir visoje Europoje daržovių augintojus verčia nerimauti, nes auga šiltnamiuose auginamų daržovių pasiūla, pomidorai, agurkai ir smidrai pinga, juos sunku parduoti.

Pasak Daržovių augintojų asociacijos, prie krentančių kainų prisideda ir didėjantis perpardavinėtojų skaičius. Tuo metu morkų kainos pastaruoju metu augo 40 procentų.

Aiškinama, kad jau nuo naujų metų jaučiamas jų trūkumas. Tai dėl nedidelio derliaus Lietuvoje bei nekokybiškų lenkiškų morkų.

Prekybininkams pradėjus vežti morkas iš užsienio, šių kaina natūraliai didesnė. Augintojai sako, kad pamažu prasideda pavasarinė sausra, o tai gali pakelti ir kitų daržovių kainas.

„Mūsų šalyje sodininkystė ir daržininkystė vis dar turi gilias tradicijas, todėl žmonės kasmet pavasarį skuba į prie namų ar kaimų sodybose esančius daržus. Savame darže užaugintos daržovės, išpuoselėti ir žiedais pasipuošę gėlynai, soduose augantys vaiskrūmiai ir vaismedžiai žmonėms teikia džiaugsmą.

Šiemet „Maximos“ asortimente – beveik 2 tūkst. įvairiausių daržovių, prieskoninių augalų ir gėlių sėklų. Ketinantiems papuošti namų aplinką dekoratyviniais augalais, vaiskrūmiais ar kitais žydinčiais augalais gali rinktis iš daugiau nei 800 skirtingų sodinukų“, – pažymi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė. Pasak jos, parduotuvėse pirkėjai gali rasti nuo egzotinių kraštų daržovių sėklų iki obelų, gervuogių ar šilkmedžių sodinukų.

Sėklos yra perkamos ištisus metus, tačiau daugiausia jų yra parduodama prasidedant pavasarinei sėjai. Pavyzdžiui, iš viso pernai prekybos tinkle „Maxima“ sėklų parduota 5,4 mln. pakelių, o šį pavasarį jau parduota apie 2 mln. sėklų pakelių ir sodinukų.

Pasak V. Drulienės, sėklų ir sodinukų paklausa atsiranda dar žiemą, o piką pasiekia gegužės mėnesį. Didžiausio pirkėjų susidomėjimo sulaukia daržovių sėklos, o antros pagal populiarumą – gėlių sėklos ir sodinukai.

Šiltas oras išginė į daržus

„Jau pajutome ir pirmųjų saulėtų balandžio dienų įtaką sėklų pardavimams – savaitgalį šoktelėjus termometrų stulpeliams žmonės suskubo į sodus savo šiltnamiuose pasisėti ir užsiauginti pirmųjų žalumynų – ridikėlių ir salotų. Savo eilės jau laukia špinatai, agurkai ir pomidorai“, – vardija V. Drulienė.

Pastarosiomis dienomis gausiai pirktos salotų, ridikėlių, krapų, špinatų, agurkų, pomidorų sėklos. Šiuo metu ant daugelio palangių į pirmuosius saulės spindulius sparčiai stiebiasi įvairūs sėjinukai, kuriuos greitai reiks persodinti į šiltnamių lysves.

„Staiga atšilę orai paspartino augalų vegetaciją, todėl reiktų atidžiai stebėti „palangių daržą“ ir nelaukti, kol sėjinukai peraugs. Mat į šiltnamį ar lysvę persodinti peraugę daigai sunkiau įsišaknija ir prigyja“, – patarimais dalijosi V. Drulienė.

Daržuose karaliauja agurkai

„Maximos“ komercijos vadovė teigia, kad spėti, kokias daržoves labiausiai mėgsta lietuviai, nesunku. „Daržovių sėklų pardavimai rodo, kad lietuviai savo daržuose ir šiltnamiuose bene daugiausia augina agurkus. Jau vien šiemet pirkėjai įsigijo per 200 tūkst. pakelių įvairių agurkų rūšių sėklų, o per visus 2017-uosius iš viso parduota apie 600 tūkst. pakelių agurkų sėklų“, – sako V. Drulienė.

Agurkai yra šilumą mėgstantys augalai, todėl auginantiems savo daržuose derliaus dar teks palaukti. V. Drulienė primena, kad pirkėjams laukti pirmojo agurkų derliaus ilgai laukti nereikėjo, nes lietuviškų trumpavaisių agurkų derlius parduotuvėse šiemet pasirodė dar sausį – taip anksti specialiai lietuviškam prekybos tinklui daržoves moderniuose šiltnamiuose užaugino „Kietaviškių gausa“.

Itin populiarios ir pomidorų sėklos, kurių „Maximos“ parduotuvėse šiemet jau parduota 156 tūkst. pakelių. Pavasarį mėgiamų ridikėlių jau parduoda per 132 tūkst. sėklų pakelių, salotų – 90 tūkst. pakelių. Populiarumu neatsilieka krapų, burokėlių, rūgštynių, špinatų, morkų sėklos. Tad susidaryti lietuviško daržo vaizdą – paprasta.

Prekybos tinklo klientai domisi ne tik daržovių sėklomis, bet ir vaiskrūmių bei įvairių žydinčių lauko augalų sodinukais, taip pat itin paklausūs balkono augalai.

„Matyti, kad tiek sėklų, tiek įvairių sodo ir dekoratyvinių augalų sodinukų pardavimai kasmet auga. Žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo aplinkai puoselėti ir gražinti. Pirkėjai aktyviai domisi naujomis augalų veislėmis, jų savybėmis ir priežiūra. Mus tai skatina plėsti savo asortimentą ir savo klientams nuolat siūlyti naujoves, praturtinančias ryškiomis spalvomis, maloniais skoniais ir kvapais“, – teigia V. Drulienė.