Maždaug 30 tūkst. kilometrų apimsianti kelionė į abi puses bus ambicingiausia nuo 2013 m., kai Pranciškus tapo popiežiumi, o taip pat ir fizinis iššūkis vis silpnėjančios sveikatos pontifikui.

Vizitas truks nuo rugsėjo 2 iki 13 dienos ir bus pirma pontifiko kelionė į užsienį nuo praėjusių metų rugsėjo.

„Rugsėjo 3–6 dienomis jis lankysis Džakartoje, rugsėjo 6–9 dienomis – Port Morsbyje ir Vanime, rugsėjo 9–11 dienomis – Dilyje, o rugsėjo 11–13 dienomis – Singapūre“, – sakoma Vatikano pareiškime.

Tokios popiežiaus kelionės tikėtasi kelis mėnesius, bet dėl Pranciškaus sveikatos bėdų buvo abejonių, ar ji bus rengiama.

Kovą Pranciškus paskutinę minutę atšaukė dalyvavimą svarbioje Velykų ceremonijoje, o pastarosiomis savaitėmis dėl bronchito prašė padėjėjų perskaityti kelias jo kalbas.

Pranciškus pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų, įskaitant kelio ir klubo skausmus, dėl kurių dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

2023 metų birželį jam buvo atlikta išvaržos operacija. Keliomis savaitėmis anksčiau jis ligoninėje gulėjo dėl bronchito, o dvejais metais anksčiau jam buvo atlikta gaubtinės žarnos operacija.

Pranciškus garsėja savo darbo etika ir niekada neatostogauja, bet kartais būna priverstas nusileisti dėl savo amžiaus ir sveikatos. Pavyzdžiui, pernai jis atšaukė kelionę į Jungtinių Tautų klimato konferenciją Dubajuje.

Papua Naujojoje Gvinėjoje, Rytų Timore ir Indonezijoje Pranciškus turėjo apsilankyti 2020 metų rugsėjį, bet ta kelionė buvo atšaukta dėl COVID-19 pandemijos.

Tolerancija, vienybė ir taika

Būsima rugsėjo kelionė, įskaitant daugiau kaip 30 valandų skrydžių, aštuonių valandų laiko skirtumą ir virtinę susitikimų bei mišių, bus rimtas fizinis iššūkis.

Tačiau pontifikui labai patinka būti tarp tikinčiųjų, o jo atvykimo labai laukiama.

Indonezijos, kur gyvena didžiausia musulmonų bendruomenė pasaulyje, vyriausybė apie popiežiaus vizitą paskelbė dar praėjusį mėnesį, pavadindama jį ypatinga dovana šalies katalikams.

Penktadienį paskelbtame pareiškime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad šis vizitas yra svarbus „visoms religinėms bendruomenėms“.

„Tikimasi, kad šis vizitas taip pat sustiprins tolerancijos, vienybės ir taikos pasaulyje idėją“, – sakė ji.

Tyrimų centro „Pew Research Centre“ duomenimis, Indonezijoje gyvena 242 mln. musulmonų ir apie 29 mln. krikščionių, iš kurių 8,5 mln. yra katalikai.

Papua Naujosios Gvinėjos valdžia sausį taip pat paskelbė apie laukiamą Pranciškaus vizitą, tačiau jokios pontifiko kelionės nelaikomos oficialiomis, kol jų nepatvirtina Vatikanas.

Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvena daugiau kaip 9 mln. krikščionių – beveik visi gyventojai, – nors dauguma jų yra protestantai, išlaikę daug tradicinių animistinių įsitikinimų.

Šalies parlamente saugoma 400 metų senumo versta veršio oda įrišta Karaliaus Jokūbo Biblija.

Vėliausias popiežiaus vizitas į Papua Naująją Gvinėją vyko 1995-aisiais, kai popiežių Joną Paulių II pasitiko genčių šokėjai, pasipuošę egzotiškų paukščių plunksnomis ir žolynų sijonais.

Nuo tada, kai prieš 11 metų tapo popiežiumi, Pranciškus surengė 44 keliones į užsienį, vėliausioji iš jų, rugsėjį, buvo į Marselį, Prancūziją.

Jis taip pat paskelbė apie planus šiais metais apsilankyti Belgijoje bei užsiminė apie galimą vizitą į gimtąją Argentiną

Pranciškus taip pat yra suplanavęs tris keliones po Italiją. Pirmiausia jis balandžio 28 dieną vyks į Veneciją.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizito kovo 18–29 dienomis metu delegacija šiose šalyse susitiks su vietos institucijų, agentūrų, asociacijų ir ligoninių atstovais, aptars dirbtinio intelekto ir inovacijų diegimo medicinoje, senėjančios visuomenės iššūkių klausimus.

Singapūre Lietuvos delegacija lankysis kovo 20–22 dienomis. Singapūras aktyviai plėtoja dirbtinio intelekto pagrindu kuriamas technologijas, taip pat ir medicinoje. Šiuo metu testuojamos inovacijos, susijusios su dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų naudojimu medicinoje, ypač sveikatos paslaugų teikimo namuose, nuotolinės medicinos, robotų taikymo slaugoje srityse.

Vizito metu planuojamas susitikimas Singapūro sveikatos apsaugos ministerijoje, kur bus aptartos bendradarbiavimo tarp šalių galimybės dirbtino intelekto, inovacijų bei pandemijų ir užkrečiamų ligų valdymo srityse. Taip pat numatyti susitikimai dėl dvišalių ryšių tarp universitetinių klinikų užmezgimo.

Anot SAM, kovo 25–27 dienomis Lietuvos delegacijai viešint Japonijoje planuojama aptarti tolesnį bendradarbiavimą retų ir nediagnozuotų ligų srityje, senėjančios visuomenės keliamus iššūkius sveikatos sistemoms ir jų sprendimo būdus, galimą bendradarbiavimą tarp biobankų.

Vizito metu numatyti susitikimai su Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministru, Japonijos biopramonės asociacijos atstovais, apsilankymai Japonijos medicininių tyrimų ir plėtros agentūroje, keliose  universitetinėse klinikose.

Lietuvos delegaciją sudaro SAM darbuotojai bei didžiausių šalies gydymo įstaigų atstovai.

Ministrą A. Dulkį vizito metu pavaduos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Kiekvienas, kuriam teko praleisti ištisas valandas spūstyse, tikriausiai kada nors svajojo pakilti į dangų ir palikti spūstis keliuose. Ši fantazija netrukus gali tapti realybe, nes Singapūro aviacijos parodoje dvi didelės bendrovės pristatė savo pažangą.

Šis elektrinis orlaivis skirtas keturiems keleiviams skraidinti. Baterijomis varomo oro taksi skrydžio nuotolis bus apie 40–60 kilometrų, jis galės kilti ir leistis vertikaliai. Jis panašus į sraigtasparnį, bet turėtų būti gerokai tylesnis ir tvaresnis.

„Antžeminis transportas taip pat vystosi ir tobulėja, tačiau tam, kad patenkintume tokį didėjantį judumo poreikį, antžeminio transporto nepakaks, todėl turime atverti dangų“, – sakė „Superna“ generalinis direktorius Shin Jaiwon.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Brazilijos įmonės kurtas oro taksi galėtų skraidinti iki 6 keleivių ir nuskristi apie 100 kilometrų.

„Mes žinome, ką darome. Neabejoju, kad tai bus sėkminga. Nesiruošiame būti pirmieji, tiesiog norime padaryti teisingai. Galiu jums pasakyti, kad 2026 metais pamatysite skraidančius automobilius“, – tikino „EVE Air Mobility“ generalinis direktorius Johann Bordais.

Nors technologija sparčiai tobulėja, kai kurie ekspertai perspėja, kad reguliavimo kliūtys neišnyko.

„Sakyčiau, kad kai kuriose vietose šiuo metu tai labiau įgyvendinama nei kitose. Reikia daug dirbti, kad išsiaiškintume, kaip iš tikrųjų vykdyti oro taksi skrydžius iš Malaizijos į Singapūrą, nes reikia turėti muitinę. Reikia kažkaip išmuitinti muitinę ir imigraciją, reikia kažkaip turėti oro erdvę ir kažkaip visa tai valdyti. Taigi technologija gali būti, bet taip pat reikia turėti reguliavimo aplinką“, – kalbėjo nepriklausomas aviacijos analitikas Brendan Sobie.

Taigi, regis, laikas, kai sakysime, luktelk, tuoj pas tave atskrisiu kavos, jau ne už kalnų.

Anot jo, ši Pietryčių Azijos šalis galėtų prisidėti ir plėtojant uosto infrastruktūros projektus ateityje.

„Lietuvos dvišalio bendradarbiavimo su Singapūru jūrinio transporto srityje tikslas yra didinti esamus krovinių srautus iš ar į Singapūrą, pritraukti naujų krovinių rūšių. Ateities infrastruktūros projektai Klaipėdos uoste taip pat galėtų tapti bendradarbiavimo objektu“, – pranešime teigė A. Latakas.

Šeštadienį jis su Lietuvos ambasadoriumi Singapūre Dariumi Gaidžiu Klaipėdoje aptarė tolimesnį kryptingą dvišalį bendradarbiavimą, iš arti supažindino su uosto veikla.

Pasak pranešimo, A. Latakas taip pat neseniai su vizitu viešėdamas Singapūre susitiko su šalies Transporto ministerijos, jūrų ir uostų administracijos (MPA), uosto direkcijos (PSA) ir logistikos asociacijos vadovais.

Kaip nurodo Klaipėdos uostas, vienas pagrindinių šių susitikimų akcentų buvo teritorinės Klaipėdos uosto plėtros projekto pristatymas. Taip pat aptarti inovacijų, tvarumo, skaitmenizacijos projektai Klaipėdos uoste ir Singapūro jūrų uoste.

Klaipėdos uostas siekia įkurti žaliąjį laivybos koridorių, o Singapūras su Los Andželo uostu jį jau yra įdiegę.

Pasak pranešimo, nuo praėjusių metų Singapūre veikianti Lietuvos ambasada kartu leido su šia šalimi užmegzti glaudesnius ryšius ir Klaipėdos uostui.

„Singapūras išsiskiria savo pažanga, inovacijų diegimu. Vos prieš 58 metus nepriklausomybę gavusi šalis-miestas daugeliui yra pavyzdys kaip per tokį trumpą laiką iš itin mažos šalies tapti lyderiu pasaulyje, rodančiu pavyzdį inovacijų diegimo, tvarumo, mokslo ir verslo sinergijos bei kitose srityse“, – teigia A. Latakas.

2022 metais Singapūro kroviniai Klaipėdos uoste sudarė apie 0,3 mln. tonų. Daugiausia tai buvo naftos ir mineraliniai produktai, chemijos pramonės produkcija, gėrimai, tabakas, maisto produktai, netaurieji metalai, mašinos, mechaniniai įrenginiai, elektros įranga, mediena, tekstilė.

Iš 69 pasaulio valstybių, su kuriomis Klaipėdos uostą sieja prekybiniai ryšiai, Singapūras pagal krovinių kiekį yra 21-oje vietoje.

Šiemet minimas Lietuvos ir Singapūro diplomatinių santykių 30-metis.

„Nuostabu, kai pirmas įspūdis įžengus į mokyklą – lietuviški žodžiai ant lentos. Lietuva yra globali valstybė, nors žemėlapyje matome tik mažą taškelį prie jūros, esantį taip toli nuo šių kraštų. Lietuvos valstybės interesas – matyti visą pasaulį. Mes negalime apsiriboti tik Europa“, – sekmadienį apsilankęs Singapūro lituanistinėje mokykloje sakė G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad bendruomenė susiburia greičiau nei įkuriamos oficialios institucijos, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Lietuvos valstybės interesas – matyti visą pasaulį.

„Po 30 nepriklausomybės metų jau pastebime, kad nuvykus atidaryti Lietuvos atstovybės lietuvių bendruomenė jau yra ten. Kitaip tariant – mes vejamės jus, kas dar kartą įrodo mūsų piliečių norą domėtis, plėstis ir dalintis savo patirtimi su kitais kraštais. Noriu jums padėkoti už jūsų darbus, puoselėjant lietuvių kalbą ir tradicijas ir kartu su verslo ir politiniais ryšiais kuriant tvarią ilgalaikę Lietuvos ekosistemą regione”, – mokykloje „Šnekutis“ sakė G. Landsbergis.

Kaip pranešė URM, Singapūro lituanistinėje mokykloje trečius mokslo metus šiemet pradėjo 24 mokiniai.

Lietuvių bendruomenės narė bei viena iš „Šnekučio” įkūrėjų Aura Taylor (Aura Teilor) susitikime teigė, kad prieš porą metų pradėjusi lietuviškas pamokas miesto parke, šiemet mokykla įsikraustė į modulines edukacines erdves Singapūre, kuriose vyksta ne tik kalbos, bet ir šokių, maisto gaminimo pamokos.

Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, šios atstovybės atidarymą ministras lygino su dar vienų vartų atvėrimu į Pietryčių Aziją.

„Ši ambasada iš tiesų yra naujo Lietuvos santykių su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ir stiprėjančios draugystės su Singapūru simbolis. Kaip mes mėgstame sakyti Europoje, už mūsų ir jūsų laisvę“, – teigė G. Landsbergis.

Pasak jo, šis žingsnis įgyvendina Lietuvos strateginį įsipareigojimą – plėsti ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu.

Lietuvos diplomatijos vadovas priminė, kad šios vyriausybės kadencijos metu atidarytos ambasados Australijoje ir Pietų Korėjoje, prekybos atstovybė Taivane.

Ambasadoriaus Dariaus Gaidžio teigimu, Singapūras yra patikimas tarpininkas žvelgiant į kitas Pietryčių Azijos rinkas.

„Lietuva, nors ir būdama jūrinė valstybė, iki šiol nebuvo plačiai pasiekusi Pietryčių  Azijos regiono. Oficialus ambasados atidarymas dalyvaujant Lietuvos ir Singapūro ministrams simbolizuoja jūrinių, sausumos ir oro kelių plėtrą Lietuvos verslui, turizmui, kultūriniams mainams“, – tvirtino ambasadorius.

URM duomenimis, dvišalė Lietuvos ir Singapūro prekybos apyvarta siekia 223,5 mln. eurų

Tai buvo penktoji egzekucija šiais metais ir trečioji per pastarąją savaitę.

Mohamedas Shalleh Adul Latiffas (Mohamedas Šaleh Abdul Latifas) buvo nuteistas mirties bausme už tai, kad 2019 metais prekybos tikslais turėjo apie 55 gramus heroino.

Centrinis kovos su narkotikais biuras pranešė, kad bausmė jam buvo įvykdyta ketvirtadienį.

Remiantis teismo dokumentais, vyras prieš suėmimą 2016 metais dirbo siuntų pristatymo vairuotoju.

Teismo proceso metu jis teigė manęs, kad pristato kontrabandines cigaretes draugui, iš kurio skolinosi pinigus.

Jis tapo šešioliktuoju kaliniu, pasiųstu už grotų nuo 2022 metų kovo mėnesio, kai vyriausybė atnaujino egzekucijų vykdymą po dvejų metų pertraukos, kurią paskelbė dėl COVID-19 pandemijos.

Egzekucija įvykdyta praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Singapūras, nepaisydamas žmogaus teisių gynimo grupių pasmerkimo, įvykdė mirties bausmę pirmajai per beveik 20 metų moteriai, kuri buvo nuteista už prekybą narkotinėmis medžiagomis.

Prieš daugiau nei savaitę už maždaug 50 g heroino kontrabandą buvo pakartas 57 metų vietos gyventojas Mohdas Azizas bin Hussainas.

Penktadienį 45 metų Saridewi Binte Djamani (Saridevi Bintei Džamani) buvo įvykdyta mirties bausmė už tai, kad ji pardavė apie 30 gramų heroino.

Prieš daugiau nei savaitę už maždaug 50 g heroino kontrabandą buvo pakartas 57 metų vietos gyventojas Mohdas Azizas bin Hussainas (Mohdas Azizas bin Husainas).

Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos pasmerkė šiuos veiksmus ir paragino Singapūrą nedelsiant nutraukti mirties bausmių vykdymą.

Nepaisant didėjančio tarptautinio spaudimo šiuo klausimu, Singapūras tvirtina, kad mirties bausmė yra veiksminga atgrasymo nuo prekybos narkotikais priemonė.

Singapūre galioja vieni griežčiausių pasaulyje kovos su narkotikais įstatymai – už prekybą daugiau kaip 500 gramų kanapių arba daugiau kaip 15 gramų heroino gresia mirties bausmė.

„Mirties bausmė, paskirta Saridewi Binte Djamani (Saridevi Bintei Džamani), buvo įvykdyta 2023 metų liepos 28-ąją“, – sakoma Centrinio kovos su narkotikais biuro pareiškime.

Moteris 2018 metais buvo nuteista už ne mažiau kaip 30,72 g heroino kontrabandą. Šis kiekis yra daugiau kaip dvigubai didesnis už ribą, nuo kurios Singapūre skiriama mirties bausmė.

S. B. Djamani apeliacija ir prezidento malonės prašymas buvo atmesti, nurodė biuras. Jo duomenimis, S. B. Djamani yra pirmoji moteris nuo 2004 metų, kuriai Singapūre įvykdyta mirties bausmė.

Nuo 2022-ųjų kovo, kai po COVID-19 pandemijos nulemtos dvejų metų pertraukos buvo atnaujintas mirties bausmių vykdymas, Singapūre į kartuves jau buvo pasiųsta 15 žmonių.

Trečiadienį už maždaug 50 g heroino kontrabandą buvo pakartas 57 metų vietos gyventojas Mohdas Azizas bin Hussainas (Mohdas Azizas bin Husainas).

Teisių gynimo grupės, tarp jų „Amnesty International“, šią savaitę paragino vyriausybę sustabdyti egzekucijas ir teigė, jog nėra įrodymų, kad mirties bausmė atgraso nuo nusikaltimų.

Singapūras tvirtina, kad mirties bausmė padėjo paversti jį viena saugiausių valstybių Azijoje.

Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos karinis jūrų laivynas į pratybas, kurios vyks nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios aplink Singapūrą, atsiųs fregatą „Yulin“ ir eskadrinį minininką „Chibi“, sakoma ministerijos pranešime.

Praėjusiais metais per gynybos ministrų susitikimą abi šalys susitarė rengti šias pratybas, tačiau tuo metu detalės nebuvo paskelbtos.

Singapūras reguliariai rengia pratybas su regiono ir viso pasaulio šalimis, o kovo mėnesį miesto-valstybės kariai dalyvavo masinėse pratybose „Cobra Gold“ kartu su JAV kariais Tailande.

Apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Ramiojo vandenyno oro pajėgų vadas susitiko su Singapūro gynybos ministru Ng Eng Henu aptarti glaudesnio bendradarbiavimo karinio mokymo srityje.

Kinijos karinio jūrų laivyno atstovai taip pat dalyvaus kitą mėnesį Singapūre vyksiančioje karinio jūrų laivyno ir jūrų gynybos parodoje „IMDEX Asia“, pranešė ministerija.

Pietryčių Azijos šalis jau dešimtmečius žongliruoja ryšiais su konkuruojančiomis regiono galybėmis ir, Kinijai stiprinant savo galią Azijos ir Ramiojo vandenynų regione, vis subtiliau bando išlaikyti pusiausvyrą.

Šį mėnesį Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai perspėjo dėl „ekspansyvių Kinijos jūrinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje“, o įtampa Taivano sąsiauryje išaugo Pekinui surengus pratybas, kuriomis buvo siekiama įbauginti Taibėjų.

Kinija ir Singapūras anksčiau yra surengę karinių jūrų pajėgų pratybų Pietų Kinijos jūroje, įskaitant kelerias bendras pratybas 2021 metais.

Trečiadienį planuojama pakarti 46 metų Singapūro pilietį Tangaraju Suppiah (Tangaradžu Supiją), pranešė miesto-valstybės Centrinis narkotikų biuras (CNB).

„Sulaikymo metu Tangaraju iš tikrųjų neturėjo šalia šių narkotikų. Tai iš esmės buvo netiesioginių įrodymų byla, kuri rėmėsi prielaidomis“, – savo tinklaraštyje rašė R. Bransonas, kuris yra Ženevoje įsikūrusios Pasaulinės narkotikų politikos komisijos narys.

„Žudyti tuos, kurie yra žemiausioje neteisėtų narkotikų tiekimo grandinės pakopoje,.. vargu ar veiksminga, siekiant pažaboti tarptautinę prekybą, kurios vertė kasmet siekia šimtus milijardų“, – sakė jis ir pridūrė, kad tikisi, jog valdžia peržiūrės bylą.

Daugelyje pasaulio šalių, įskaitant kaimyninį Tailandą, kanapės dekriminalizuotos, o teisių gynimo grupės spaudžia Singapūrą panaikinti mirties bausmę.

Šiame Azijos finansų centre galioja vieni griežčiausių pasaulyje kovos su narkotikais įstatymai ir tvirtinama, kad mirties bausmė tebėra veiksminga atgrasymo nuo prekybos narkotikais priemonė.

2017 metais T. Suppiah buvo nuteistas už „bendrininkavimą dalyvaujant sąmoksle gabenti“ 1 017,9 g kanapių, tai yra dvigubai daugiau nei minimalus kiekis, už kurį pagal griežtus miesto-valstybės narkotikų įstatymus skiriama mirties bausmė.

2018 metais jis buvo nuteistas mirties bausme, o Apeliacinis teismas nuosprendį paliko galioti.

T. Suppiah šeima sekmadienį taip pat prašė malonės ir ragino persvarstyti jo bylą.

Jei ši egzekucija bus įvykdyta, tai bus pirmoji Singapūro įvykdyta mirties bausmė per šešis mėnesius.

„Singapūras yra nuostabi šalis, todėl labai liūdna matyti, kad kai kurios jo politikos kryptys grąžina į kolonializmą ir net primena viduramžius“, – sakė R. Bransonas.

Šis verslininkas ir teisių gynimo grupės teigia, kad T. Suppiah niekada pats nedirbo su narkotikais.

Prokurorai tvirtino, kad du jam priklausantys mobiliojo telefono numeriai buvo naudojami koordinuojant kanapių pristatymą.

Singapūras atnaujino egzekucijų vykdymą 2022 metų kovo mėnesį po daugiau nei dvejų metų pertraukos.

Tarp pakartųjų buvo ir malaizietis Nagaenthranas K. Dharmalingamas (Nagaentranas K. Darmalingamas), kurio egzekucija sukėlė visuotinį pasipiktinimą, įskaitant Jungtines Tautas ir R. Bransoną, kadangi vyras buvo laikomas turinčiu protinę negalią.