„Brigham and Women‘s“ ligoninės atstovė pareiškime naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad pas juos esantiems būsimiems organų recipientams būtina pasiskiepyti nuo koronaviruso.

Paciento tėvas Davidas Fergusonas per televizijos kanalus CNN ir ABC papasakojo šeimos istoriją, sakydamas, kad jo 31 metų sūnus atsidūrė ant „mirties slenksčio“, o belaukdamas širdies persodinimo „buvo nustumtas į pakraštį“.

Pacientas, kuris laukė eilėje organo persodinimo operacijai Bostono ligoninėje, atsisakė skiepytis nuo COVID-19.

„Tai prieštarauja jo pagrindiniams principams, jis tuo netiki“, – ABC sakė D. Fergusonas. – Ligoninė taiko tokią politiką, todėl jis, kadangi nesivakcinavo, buvo išbrauktas iš širdies persodinimo operacijų sąrašo“.

Ligoninė „reikalauja kelių Ligų kontrolės centro rekomenduojamų vakcinų, įskaitant vakciną nuo COVID-19“, sakoma jos pranešime.

Organų visiems nepakanka, todėl niekas nesiruošia jų išdalyti tiems, kurių galimybės išgyventi yra prastos.

Taip pat ligoninė reikalauja, kad „kandidatai transplantacijai laikytųsi tokio gyvenimo būdo, kuris sudarytų geriausias galimybes tiek sėkmingai operacijai, tiek ir pacientų išgyvenimui po organų persodinimo, turint omenyje, kad jų imuninė sistema yra smarkiai susilpnėjusi“, sakoma pranešime.

Niujorko universiteto medicinos etikos specialistas Arthuras Caplanas CBS sakė: „Po bet kokios transplantacijos jūsų imuninė sistema išnyksta. COVID-19 gali jus nužudyti“.

„Organų visiems nepakanka, todėl niekas nesiruošia jų išdalyti tiems, kurių galimybės išgyventi yra prastos, kai kiti, kurie yra pasiskiepiję, turi geresnių galimybių išgyventi po operacijos“, – sakė A. Caplanas.

Dėl šios priežasties „nevakcinuoti pacientai nėra aktyvūs laukiančiųjų sąraše“, nurodė ligoninė, kurioje vis dar gydomas D. Fergusono sūnus.

Tėvas teigė gerbiąs sūnaus pasirinkimą ir planavęs jį perkelti į kitą ligoninę. „Tačiau mums jau trūksta laiko“, – apie sūnaus būklę kalbėjo D. Fergusonas.

JAV, kur tik 62 proc. visų gyventojų yra visiškai paskiepyti – iš dalies dėl stipraus susiskaldymo vakcinų atžvilgiu – užregistruota beveik 60 mln. COVID-19 infekcijų ir 872 tūkst. mirčių.

Pernai, Higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 54,6 proc. visų mirusiųjų (jų iš viso būta 38 281 žmogus). 22,9 proc. visų mirusiųjų, deja, neišgyveno iki 65 metų. Užpernai, 2018 metais, Lietuvoje registruotos 39 574 mirtys – nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 21 922 pacientai.

Veiksnių, didinančių sergamumo rodiklius, yra daug: tai – ir  triukšmas, ilgai trunkanti kaitra, ir kietosiomis dalelėmis užterštas oras, kuris jau šiuo metu pasaulyje nulemia kas penktą mirtį dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL).  Bet svarbiausias šių ligų rizikos veiksnys – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Deja, anot, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, prof. Raimondo Kubiliaus, susiklostė keista situacija: kad ir kiek gydytojai kalbėtų apie cholesterolio žalą, tiek pacientai savaip tai interpretuoja. Tačiau tyrimai rodo, kad Lietuvoje cholesterolio valdymas sergantiesiems ŠKL – pats blogiausiais lyginant su esamu kitose ES valstybėse.

„Turintiems problemų dėl širdies kraujagyslių ligų, geresnei cholesterolio apykaitai labai svarbus ne mažesnis kaip 300 min/per savaitę (siektinas > 420 min/sav) fizinis aktyvumas. Jo metu pulsas padidėja iki 30-50 proc. nuo įprasto ramybėje. Naudingas ėjimas ristele, lengvas iki suprakaitavimo ėjimas, važiavimas dviračiu. Anksčiau vyravusią nuostatą, kad geriau bet koks fizinis aktyvumas nei jokio, keičiama į širdžiai paveikesnį kasdienį vidutinio–didesnio intensyvumo fizinį aktyvumą. Nemėgstantiems sportuoti  priverstinis judėjimas namų ūkyje taip pat naudingas širdžiai. Labai svarbi ir mityba bei maitinimosi įpročiai. Prisiminkim 1933-iaisiais prof. Vlado Lašo susistemintas pagrindines tiesas: dienos racioną reikia suvartoti per 3–4 kartus, griežtai laikytis valgymo laiko, vakarieniauti ne vėliau kaip 2 valandos prieš gulant. Svarbu pakankamai valgyti vaisių, daržovių,  – taip organizmas pasipildo skysčiais bei būtinaisiais mikroelementais, mineralais. Ypač svarbu sergančiam žmogui geriamojo vandens išgerti bent 1,5 litro per dieną, sveikam – apie 2–2,5“, – pataria prof. R. Kubilius.

Širdies ligas lemiančių rizikos veiksnių suskaičiuojama net 25, tad daliai žmonių sveikatos sutrikimų išvengti nepavyks.

Jis primena, kad persirgusiems širdies infarktu ar sergantiems išemine širdies liga, blogojo cholesterolio vertė turėtų siekti < 1,4 mmol (nauja dar griežtesnė praėjusių metų Europos kardiologų draugijos ekspertų rekomendacija). Tai neįmanoma pasiekti be vaistų, mažinančių cholesterolio koncentraciją. Tačiau klinikinėje praktikoje stebimi ir tokie atvejai, kai žmogus neturi jokių rizikos veiksnių, išskyrus, kad jo organizme daugiau sintetinama blogojo cholesterolio, ir tai jau nulemta genetiškai. Tokiu atveju, patariama riboti riebaus maisto patekimą į organizmą, o jeigu ir tas nepadeda, – skiriama medikamentų.

Profesoriaus teigimu, reikėtų riboti sūraus, riebaus maisto vartojimą bei maisto gardinimą valgomąja druska. Daugiau valgyti lietuviškų vaisių ir daržovių, turinčių visų žmogui reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Patartina bent kelias dienas per savaitę pusryčiams rinktis grūdinių kultūrų patiekalus, mažo riebumo pieno produktus, o parduotuvėse susilaikyti nuo pusfabrikačių, greitosios kulinarijos ir konditerijos gaminių, pagamintų padažų, pagardų, kuriuose, pasak medikų, yra žmogaus organizmui nereikalingų druskų bei transriebalų.

„Širdies ligas lemiančių rizikos veiksnių suskaičiuojama net 25, tad daliai žmonių sveikatos sutrikimų išvengti nepavyks. Todėl tiek gydytojai, tiek patys žmonės turi pasistengti, kad kuo anksčiau būtų pastebėti sveikatos sutrikimai. Naudinga visiems gyventojams, sulaukusiems 25 metų, žinoti savo pagrindinius širdies ir kraujagyslių sveikatos rodiklius  – arterinį kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją, pageidautina, – ir išsamią lipidogramą, atspindinčią blogojo ir gerojo cholesterolio santykį, bei laikytis sveikos gyvensenos principų. Sulaukusiems 40 metų vyrams ir – 50-ies moterims būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų įvertinti ŠKL rizikos veiksniai ir galimas pavojus susirgti.

Ypač svarbu suprasti, kad rūkymas, įskaitant elektronines cigaretes, mažas fizinis aktyvumas, ilgas (6 –8 val. per dieną) sėdėjimas be trumpalaikių pertraukėlių, antsvoris, aukštas kraujospūdis reikšmingai didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kauno klinikose atlikta širdies ritmo sutrikimo pašalinimo operacija – pirmoji pasaulyje? Nors ir sunku tuo patikėti, tai yra tiesa. "Naują metodą mums patikėjo jo kūrėjai", – ne be pasididžiavimo patvirtina Kardiologijos klinikos docentas Aras Puodžiukynas.

Iki ir po operacijos

Širdies ritmo sutrikimai – daug kam girdėta liga. Ją patyrusieji, kai širdis per minutę plaka 140–200 kartų, žino, kaip sunku tai ištverti ir kaip tai pavojinga.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos medikai, kuriems buvo pasiūlytas naujausias, Vokietijos kompanijos VIMECON sukurtas metodas aritmijos židinį izoliuoti lazerio spindulių pluoštu, jį sėkmingai pritaikė.

Ligonis, kuriam ne vienus metus triko širdies ritmas, iš Kauno klinikų jau išvažiavo į namus.

"Po operacijos paciento sveikatos būklę sekėme ne vieną dieną. Jis jautėsi gerai. Atlikus pagal protokolą priklausančius tyrimus, jie patvirtino: viskas gerai, ritmas stabilus", – Širdies aritmijų sektoriaus vadovas docentas A.Puodžiukynas, kartu su kolegomis atlikęs unikalią operaciją, vertina pirmuosius rezultatus.

Patyręs širdies aritmijų gydymo specialistas net ir naujam metodui taiko seną patirtį: pirmas šešias savaites po operacijos – stebėti ir laukti.

"Prieširdžių virpėjimo abliacijos (abliacija – tam tikros funkcijos pašalinimas – red. past.) yra specifinės, intervencija paliečia labai plačią zoną, jos audiniai būna kaip po karo: karšti, patinę, paraudę, formuojasi uždegimas, randas, todėl širdies ritmas po operacijos dar gali sutrikti. Pamažu viskas nurimsta, sutrikimas nebesikartoja", – pooperacinio periodo problemų neslepia docentas A.Puodžiukynas.

Metodai ir pavojai

Kodėl naujojo metodo išradėjai jam pritaikyti flagmanais išsirinko kauniečius?

Iki to nueitas netrumpas kelias. Kauno klinikų elektrofiziologai perkateterines (atliekamas įvedant vamzdelį – kateterį) aritmijų pašalinimo operacijas atlieka jau daugiau nei 20 metų. Gydymo metodų aritmijoms šalinti yra ne vienas. Įprastai iki šiol naudojama radiodažninė energija, kai aritmijų židinys veikiamas aukšta temperatūra, arba krioenergija, paprastai tariant – šalčiu. Retais atvejais gydoma fokusuoto ultragarso arba taškinio lazerio spindulio metodu.

"Pastarasis metodas, sukurtas prieš penkerius metus, nepasiteisino. Į plautinės venos žiotis įstatomas skaidriu skysčiu užpildytas balionas, kad galėtų sklisti lazerio spindulys. Sukdamasis ratu tas balionas suformuoja izoliaciją, bet nuo mažiausio nešvarumo gali jis užkaisti, yra rizikos, kad gali suplyšti", – vieną metodų, kaip gydoma aritmija ir kokie pavojai kyla, aiškina docentas A.Puodžiukynas.

Didžiulė kauniečių patirtis, bendradarbiavimas su garsiausiomis klinikomis ir medicinos kompanijomis lėmė, kad jie buvo pasirinkti naujam metodui įdiegti tarptautiniu mastu. Susidomėjimą šiuo metodu pirmasis pareiškė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, Kardiologijos klinikos vadovas Remigijus Žaliūnas Amerikoje vykusiame mokslinių inovacijų simpoziume.
Europos kardiologų draugijos padalinio – Europos širdies ritmo asociacijos prezidentas profesorius Gerhardas Hindricksas metodo išradėjams jį įdiegti nedvejodamas rekomendavo Kauno klinikas. Čia šiam darbui pradėta rengtis 2012 m. balandį. Visus darbus koordinavo širdies elektrofiziologų komandos narys mokslų daktaras Tomas Kazakevičius.

Priežasčių yra daug

Vis dėlto pirmiausia norisi išsiaiškinti, dėl ko trinka širdies ritmas?

"Prieširdžių virpėjimas yra daugiaplanis širdies ritmo sutrikimas. Labai dažnai tai yra širdies pažeidimo išraiška, pavyzdžiui, ilgai negydžius padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Dėl to širdies kameros išsiplečia, išsitampo ir taip pakenktas raumuo pradeda virpėti", – paprastais žodžiais aiškina gydytojas A.Puodžiukynas.

Dar širdies ritmas gali trikti dėl vožtuvų pakenkimo, nesandarumo, susiaurėjimo. Širdies kameros dėl per didelio krūvio taip pat deformuojasi, pradeda vešėti jungiamasis audinys ir vėlgi išsivysto prieširdžių virpėjimas.

"Yra pacientų, kuriuos ištyrus jokios patologijos nerandama: visos kameros, vožtuvai funkcionuoja normaliai, kraujotaka nesutrikusi, bet yra kažkoks elektroninis defektas, kaip mes žargonu sakome. Tokiu atveju įtariame, kad kalta ne prieširdžių sienelė, bet parazitiniai elektriniai impulsai, kurie salvėmis kyla plautinių venų žiotyse", – apie mums tokius sudėtingus dalykus lengvai besiliejančiais žodžiais aiškina aritmijų specialistas A.Puodžiukynas, šimtams ligonių sugrąžinęs ritmingą širdies plakimą.

Ir apibendrina, kad ši patologija dažniausiai būna įgimta. Ji pasireiškia ne pirmaisiais gyvenimo metais, o vėliau.

"Visų mūsų širdies struktūra apie 35–40 metus pradeda šiek tiek keistis. Tai dar ne patologija, ne liga, bet širdis nebėra tokia kaip jaunystėje", – perspėja docentas.

Labai išmintingas kateteris

Tikėtina, kad pirmuoju pacientu, kuriam aritmija gydyta lazerio spindulių pluoštu, tapo ligonis būtent su įgimta patologija. Buvo nustatyta, kad prieširdžių virpėjimas atsirasdavo nuo elektrinių impulsų, kylančių plautinių venų žiotyse.

"Pagal metodiką ši patologija gydoma izoliuojant tas vietas. Kokiomis technologijomis naudotis, pagal galimybes ir įgūdžius renkasi operuojantis gydytojas", – aiškina docentas A.Puodžiukynas.

Vokiečių kompanija plautinėms venoms izoliuoti pasiūlė iš esmės naują technologinį sprendimą: sukonstravo šviesolaidinį kateterį, kuriame specialios konstrukcijos skaidulos perduoda energiją ne slenkančiu vieno taško lazerio spinduliu, o visu jų pluoštu, vienu metu nukreipiamu į kateterio gale esantį žiedinį paviršių. Toks energijos paskirstymas labai sudėtingas, ši lazerinės šviesos linija sklinda iš kateterio kilpos. Jį sukurti – aukštasis pilotažas.

Toks kateteris, neatveriant krūtinės ląstos, per šlaunies veną, kaip ir visų prieširdžių virpėjimo abliacijų metu, ligoniui įvedamas į apatinę tuščiąją veną, po to į dešinį prieširdį, per tarpprieširdinę pertvarą patenkama į kairįjį prieširdį.

"Kaip visos upės teka į jūrą, taip visos kraujagyslės veda į širdį", – pailiustruoja A.Puodžiukynas.

Metodo krikštatėviu vadintinas gydytojas T.Kazakevičius atliko pagrindinį darbą ir operuojant. Lazerinį kateterį jis tiksliai nukreipė į širdies zonas, kurias reikėjo izoliuoti, o docentas Vytautas Zabiela tai kontroliavo intrakardiniu echoskopu.

Repeticija eksperimentinėje operacinėje

Operacija atlikta neužmigdžius paciento. Ji tęsėsi tris valandas.

Prieš šią operaciją analogiška buvo atlikta Kardiologijos instituto eksperimentinėje operacinėje. Čia naujuoju metodu buvo operuota kiaulė.

"Mes atsakingi už savo pacientus. Kol neįsitikiname, kad metodas, kurį jiems taikysime – saugus, nepatikime jokiais protokolais. Per eksperimentinę operaciją buvome atvėrę krūtinės ląstą, kad viską pamatytume plika akimi, įsitikintume, jog nėra audinių įkaitimo, plyšimų rizikos", – pasakoja docentas A.Puodžiukynas.

Jis pripažįsta, kad gyvūnų naudojimas eksperimentams nėra gerai, bet mokslas turi judėti į priekį, o be bandymų tai neįmanoma. Eksperimentams dažniausiai renkamasi avis ar kiaules, kurios auginami kaip maistiniai pramoniniai gyvūnai.

Elektrošokas, ambicijos ir sąžiningumas

Dauguma iš mūsų žinome, kad širdies ritmas atstomas elektrošoku. Ar šis metodas nebeveiksmingas, juolab, kad neretai ligoniams po šios procedūros ritmas vėl sutrinka.
"Elektrošokas depoliarizuoja, iškrauna visas širdies ląsteles vienu metu. Momentiškai jis atkuria širdies ritmą, bet nepadaro nieko, kad sutrikimas nepasikartotų", – mūsų žinias patvirtina docentas A.Puodžiukynas.

Tai priklauso nuo širdies raumens pakenkimo ir prieširdžio sienelių struktūros. Kai ji pakitusi – peraugusi jungiamojo audinio skaidulėlėmis, atsikūręs ritmas vėl sutrinka arba sutrikęs gali ir nebeatsikurti.

"Mūsų pacientams, kuriems taikome šias intervencijas, dažniausiai ritmas trinka kelis kartus per dieną arba kas kelias dienas. Kartais sutrikimas užtrunka pusę minutės, minutę, kartais šeši–aštuoni sustraukimai būna nenormalūs, du trys normalūs ir taip toliau, – aiškina gydytojas kardiologas. – Dėl tokios patologijos gyventi galima, bet gyvenimo kokybė labai kenčia."

Už ritmo sutrikimą atsakingi prieširdžiai, už skilvelio susitraukimo dažnį – atrioventrikulinis mazgas. Kuo šis mazgas jaunesnis ir sveikesnis, tuo daugiau sugeba praleisti širdies susitraukimą valdančių impulsų, aiškina gydytojas. Jei ritmas sutrinka 75–80 metų žmogui, dėl širdies susitraukimo dažnio, kuris būna 70–80 kartų per minutę, sutrikimo kartais net nesijaučia. Jauno žmogaus atrioventrikulinis mazgas labai pralaidus, sutrikus ritmui skilvelių susitraukimo dažnis būna 140–160 kartų per minutę, todėl savijauta tampa labai sunki.

"Prieširdžių virpėjimas – labai sudėtingas ritmo sutrikimas. Ligoniai labai įvairūs, jiems tinka skirtingi gydymo metodai. Visame pasaulyje gydymo rezultatai nėra labai geri, nes įvairius sutrikimus vadiname vienu pavadinimu ir bandome gydyti vienu būdu", – neslepia docentas A.Puodžiukynas.

Kauno klinikų kardiologų perkateterinio gydymo rezultatai yra geri, nes metodas taikomas itin atsakingai atrinkus ligonius, tik tiems, kuriems jis tikrai gali padėti.

"Visame pasaulyje prieširdžių virpėjimo perkateterinio gydymo metodų efektyvumas siekia apie 70 proc., toli gražu ne 95 proc., prie to esame įpratę kitų abliacijų metu. Daugiau ligonių palengvintume gyvenimą ne taikydami labai sudėtingas gydymo technologijas, o paprastus, lengvai valdomus metodus, kad galėtume priimti daugiau pacientų per vieną darbo dieną. Toks yra naujasis mūsų jau išbandytas metodas", – apibendrina Širdies aritmijų sektoriaus vadovas A.Puodžiukynas.

Išbandytas pirmąkart pasaulyje? Tai skamba labai ambicingai.

"Mes turime ambicijų būti profesionalūs. Jei šįkart buvome pirmieji, vadinasi, medicinos lygis pas mus yra geras, atitinkame pasaulinius standartus. Ne bet kam patikimi nauji metodai, o mus pasirinko kaip lygiaverčius partnerius. Vietoj mūsų galėjo būti amerikiečiai ar vokiečiai, čekai. Šįkart buvome mes", – pabrėžia A.Puodžiukynas.

Seka tėvo pėdomis

Gydytojo kardiologio elektrofiziologo T.Kazakevičiaus tėtis  inžinierius Petras Kazakevičius sukonstravo pirmąjį Lietuvoje, buvusioje Sovietų Sąjungoje ir visoje Rytų Europje elektrinį širdies stimuliatorių.

Jį implantavo širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje akademikas Jurgis Brėdikis.

T.Kazakevičius – šeimyninės medicininių technologijų pionierių dinastijos atstovas.