Lietuva pasirinkta neatsitiktinai. Prieš kiekvieną sklandymo čempionatą yra rengiamas konkursas, kuriame gali dalyvauti aerodromai, norintys ir galintys surengti čempionatą savo namuose. Tam, kad aerodromas laimėtų konkursą, jis turi atitikti begalę reikalavimų. Vieni pagrindinių – didelis ir geros kokybės aerodromas bei gera infrastruktūra.

„Konkursus jau daugelį metų laimime, nes turime iš tiesų puikų aerodromą su gera infrastruktūra“, – sakė Kauno apskrities aviacijos sporto klubo direktorius ir čempionato organizatorius Vytautas Sabeckis, – „Pociūnų aerodrome nestinga lėktuvų, laukas yra tinkamas skraidyti, turime daug kvalifikuotų teisėjų. Taip pat aerodrome veikia ir maitinimo įstaiga, galinti pasigirti nedidelėmis maisto kainomis, labai svarbu ir tai, kad vietoje galime apgyvendinti apie 50 žmonių. Dėl visų šių dalykų dalyviams galime pasiūlyti palyginus nedidelį starto mokestį, o tai irgi yra svarbus kriterijus, lemiantis konkurso rezultatus“, – pridūrė V.Sabeckis.

Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurioje tarptautinio lygio sklandymo čempionatai rengiami jau ne vienerius metus. Iš viso Pociūnų aerodrome buvo surengti 3 pasaulio ir 4 Europos sklandymo čempionatai. 2001 m. Pociūnuose įvyko pirmasis moterų pasaulio sklandymo čempionatas, o po kelių metų, 2004-aisiais – pirmasis Europos sklandymo čempionatas. Nuo tada beveik kasmet pajėgiausi pasaulio sklandytojai varžytis tarpusavyje atvyksta į Lietuvą. Pernai Lietuvoje vyko pasaulio sklandymo čempionatas.

„Tai, jog Lietuvoje jau daugelį metų vyksta aukščiausio lygio sklandymo varžybos yra didžiulis komplimentas visai mūsų aviacijos bendruomenei. Smagu, kad tokiu būdu yra kuriamas Lietuvos, kaip galinčios organizuoti pasaulinio lygio sporto varžybas bei pritraukti potencialius turistus bei investuotojus, įvaizdis“, – džiaugėsi sklandytojas ir pasaulio jaunimo sklandymo čempionato organizatorius Algirdas Šimoliūnas.

Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurioje tarptautinio lygio sklandymo čempionatai rengiami jau ne vienerius metus. Iš viso Pociūnų aerodrome buvo surengti 3 pasaulio ir 4 Europos sklandymo čempionatai.

Sklandymas drauge su parasparniais, parašiutais, akrobatinio skraidymo lėktuvais, lengvaisiais lėktuvais ir sraigtasparniais yra viena iš mažosios aviacijos sričių, kuri pirmuosius žingsnius Lietuvoje žengė dar 1910 m., tačiau populiarumą įgavo tik 1932 m. Kaune atidarius pirmąją sklandymo mokyklą. Po metų mokykla perkelta į Nidą, kurioje sklandymai aktyviai vyko šešis metus, kol Klaipėdos kraštą užėmė vokiečiai.

Sklandymas Lietuvoje suklestėjo po Antrojo Pasaulinio karo, apie 1960 m. Tuomet Lietuvoje pradėjo kurtis sklandymo klubai, pradėti rengti čempionatai ir kt. Tiesa, tarptautinėje arenoje lietuviai pradėjo ryškėti tik atgavus Lietuvos nepriklausomybę.

Šiandien Lietuvos sklandytojai yra vieni pajėgiausių pasaulyje, užimantys garbingą 10-ąją vietą pasaulinės oro sporto federacijos (FAI) reitinge. Lietuvoje – vienintelėje valstybėje pasaulyje – jaunimas sklandymo subtilybių gali pradėti mokytis būdami vos 9-10 metų, o sklandytojo licenciją (SPL) gauti jau būdami 16-os.

Pasaulio jaunimo sklandymo čempionatas Lietuvoje šiais metais vyks pirmą kartą. Varžybose dalyvaus virš 70 sklandytojų iki 25 metų iš viso pasaulio: Prancūzijos, JAV, Vokietijos, Lenkijos, Australijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos ir kt. Lietuvos vardą varžybose gins net šeši Lietuvos jaunimo sklandymo rinktinės nariai: Joris Vainius, Laurynas Šupinys, Ignas Bitinaitis, Ringaudas Kikilas. Dar du lietuvių sklandytojai, dalyvausiantys čempionate, paiškės po Lietuvos sklandymo čempionato.

Pagerbti įamžinamą istorijos puslapį susirinko Lietuvos aviacijos veteranai ir jaunosios kartos aviacijos sporto entuziastai, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Kauno rajono savivaldybės atstovai.

„Sutvarkyti šią istorinę vietą mums atsirado galimybė kovo mėnesį pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Kauno technologijos universitetu“, – sakė Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Gurskas. 

Kauno rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu, patikėjimo teise valdančiu teritoriją, ne tik pastatė skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtą skulptūrą, bet jau yra pradėjusi šlaito tvarkymo darbus, prižiūri skraidyklių nusileidimo aikštelę. Kalno papėdėje nutiestas dviračių takas, ateityje planuojama įrengti laiptus į kalną.

Bendradarbiavimu džiaugėsi ir KTU Infrastruktūros departamento direktorius Vilius Sekevičius.

„Sutvarkius šią puikią vietą, atsiras galimybė dar daugiau mūsų jaunų žmonių užsiimti šiuo patraukliu sportu“, – kalbėjo V.Sekevičius.

Jaunosios kartos skraidymo entuziastai atidarydami šventę žiūrovams demonstravo neįtikėtinus skrydžių sportiniais lėktuvais ir viražus motorinėmis skraidyklėmis.

Netoniai yra aukščiausia skraidavietė Lietuvoje, tinkama skrieti šlaito antvėjyje, dar vadinama sklandytojų šlaitu. Ant Netonių kalno 1977 m. gegužę įvyko pirmosios Lietuvoje skraidyklių varžybos.

Parasparnininkai ir sklandytojai šią vieta vadina tobula, nes nuo jos galima ne tik pasigrožėti įspūdingais vaizdais, bet ir saugiai pakilti bei nusileisti. Čia treniruojasi KTU skraidyklių ir parasparnių klubo „Skrydis“ nariai.

Lietuvos sklandymo veteranas Juozapas Romas Liekis pasakojo, kad tarpukariu pietinis Netonių Nemuno šlaitas veikė kaip viena iš pagrindinių respublikos sklandymo bazių.

Apie ant Netonių kalno prasidėjusią Lietuvos skraidyklių sporto istorija papasakojo Kauno aviacijos veteranų sąjungos pirmininkas Saulius Prielgauskas.

Kauno rajono savivaldybė Netonių kalną planuoja tvarkyti pasitelkus vietos bendruomenę ir partnerius iš Myslibužo (Lenkija), kur yra įamžinta S. Dariaus ir S.Girėno žūties vieta.

Ant Netonių kalno planuojama pastatyti skulptorės Natalijos Luščinaitės-Krinickienės skulptūrą „Lietuvos sakalai“. Šis meno kūrinys būtų matomas abiejuose Nemuno krantuose. Skulptūrą pasiryžusi padovanoti skulptorės dukra Aleksandra Orlova dalyvavo šventiniame renginyje.

Treniruojasi Lietuvoje

"Iš Hamburgo uosto prieš savaitę išplaukė jūrinis konteineris su Gintauto Zubės ir Lietuvos sklandymo sporto federacijos Adomui Grabskiui skirtu sklandytuvais. O aš nuomosiu sklandytuvą Australijoje", – užsiminė komandos narys sklandytuvo pilotas Linas Miežlaiškis. Jis ir kiti trys komandos nariai link Benalos, 200 km į šiaurės rytus nuo Melburno įsikūrusio miesto, kurio aerodrome varžybos startuos, pasuks paskutinėmis gruodžio dienomis. Kol kas trys pilotai – iš Zapyškio kilęs L.Miežlaiškis, iš tarptautinio Kauno oro uosto skraidantis klaipėdietis Gintautas Zubė, vilnietis A.Grabskis – ir taip pat sostinėje įsikūręs komandos kapitonas Karolis Mikalauskas treniruojasi Lietuvoje, analizuoja Australijos Viktorijos regiono orų prognozes, ieško paramos kelionei ir varžyboms.

"Mes – draugai, seniai vienas kitą pažįstame. Sklandymas – mūsų hobis, mes, kaip tikri fanatikai, tam skiriame visą laisvalaikį. Pagal profesiją visi mes – avialinijų pilotai. Ar tai pranašumas sklandymo sporte? Nebūtinai. Yra labai gerų sklandytojų, kurie nėra lėktuvų pilotai. Vidinės savybės lemia, ar žmogus bus geras sklandytuvo pilotas. Svarbus reakcijos greitis, meteorologinių sąlygų supratimas ir pilotavimo technikos įvaldymas. Tam tikras pliusas yra tik tai, kad lėktuvų pilotai dar studijuodami išmoksta labai disciplinuotai laikytis taisyklių. Galbūt tai iš dalies padeda. Be to, jie turi aviacijos, aerodinamikos žinių bagažą", – pasak L.Miežlaiškio, apie penktadalis sklandymo sportininkų yra avialinijų pilotai.

Ekologiškas techninis sportas

Sklandymą pašnekovas vadina ekologiškiausiu techniniu sportu: "Sklandytuvas neturi variklio, jam nereikia degalų. Mes visiškai neteršiame gamtos – tam, kad skristume, naudojame tik gamtos jėgas, iš esmės – saulės energiją."

Tiesa, vienas pats sklandytuvas pakilti į orą negalėtų: tam reikia lėktuvo pagalbos. Lėktuvo pakeltas į 600 m aukštį, sklandytuvas atsikabina nuo jį traukiančios virvės ir ima skristi savarankiškai. Kiek toli ir kaip ilgai jis skris, priklauso nuo oro sąlygų ir sklandytojo meistriškumo.

Kaip sklandymas susijęs su saulės energija? "Saulei įšildžius žemę, susidaro šilto oro srautai. Judėdami į viršų kondensuojasi – susidaro debesys. Mes, sklandytojai, stebime debesis. Pagal jų formas sprendžiame, ar po debesiu dar yra mums reikalinga vertikaliai kylanti šilto oro srovė – vadinamasis termikas. Sklandytuvas sklendžia žemėjančia trajektorija, tik pagavę termiką, sukdami ratus pradedame kilti. Varžybose būna, kad tame pačiame termike sukasi daug sklandytuvų – reikia laviruoti, kad nesusidurtum. Taip ir skrendame. Kai nėra debesų, orientuotis gali padėti paukščiai: jei matome ore ratus sukančias kregždes ar kitus paukščius – vadinasi, jie termike, skrendame į ten", – pasakoja sklandymo sportininkas.

Pasak L.Miežlaiškio, tai, kad sklandytuvas neturi variklio, ir yra visas šio sporto žavesys – dėl to sklandytuvo pilotams tenka susidurti su didžiuliais iššūkiais: "Reikia didelio piloto reakcijos greičio: per labai trumpą laiką stebėdamas aplinką, meteorologinę situaciją, varžovų sprendimus, taktiką, sklandytojas ieško galimybių, kaip greičiau nuskristi duotą maršrutą. Sklandyme, kaip šachmatuose, reikia numatyti tris ėjimus į priekį. Jei vienas nepavyko, turi bandyti antrą variantą. Nes jei nusileisi iki tokio aukščio, kuriame nebepagausi termiko, būsi priverstas nutūpti nebaigęs maršruto. Tuo tą dieną varžybos tau baigsis – iškrisi iš žaidimo."

Audra gali padėti

Per varžybas sklandytojų tikslas – kuo greičiau įveikti nurodytą maršrutą. Varžybų maršrutus sudaro organizatoriai, atsižvelgdami į meteorologines sąlygas. Jei diena – saulėta, kamuoliniai debesys danguje nuo ryto iki vakaro, galima nuskristi ilgesnius maršrutus. Esant tokioms palankioms sąlygoms, du pilotai Lietuvoje per dieną yra nuskridę daugiau kaip 1000 km. Vienas jų – A.Grabskis.

Šiame sporte netrūksta ekstremalių pojūčių. "Dėl audros varžybos neatšaukiamos, nebent ji užimtų labai didelį plotą. Mums, sklandytojams, audra yra tarsi loterija. Dideles audras stengiamės apskristi kuo trumpesniu atstumu, tačiau audra naudinga tuo, kad jos debesies priekyje susidaro labai galingas srautas aukštyn, kuris veikia kaip vakuuminis siurblys: kelia nuo pat žemės. Tinkamu momentu prie jo priskristi ir pasinaudoti greitu aukščio įgijimu galima tik tam tikrą laiką, – pasakoja sklandymo sportininkas. – Nelaiku priskridus prie audros debesies, iškyla grėsmė sulaužyti sklandytuvą. Galima sakyti, tas, kuris pakliuvo tinkamu metu šalia audros debesies ir jį išnaudojo, laimėjo loteriją. Dažniausiai tai būna tik keletas iš visų varžybų dalyvių, jie tokiais atvejais nuskrenda toliausiai arba vieninteliai apskrenda užduotą maršrutą."

Australija palankesnė sklandyti

Sklandymo sporto entuziastai apgailestauja, kad Lietuva – ne itin sklandymo sportui palanki šalis. "Kuo arčiau pusiaujo, tuo statesniu kampu į žemės paviršių šviečia saulė, tuo termikai stipresni. Šiuo požiūriu Australija palankesnė sklandyti šalis nei Lietuva. Kuo dar ypatingos sklandymo sąlygos Žaliajame žemyne? "Australijoje debesys būna labai aukštai – ir 3 km aukštyje, ir dar aukščiau. Pagal aviacijos saugumo reikalavimus, tokiame aukštyje jau reikia naudoti deguonies įrangą. Sklandydami žemiau jos nenaudojame, tačiau žmogus turi būti fiziškai pajėgus, skrydžio perkrovoms pasiruošęs. Jei fizinis ir psichologinis pasiruošimas prastas, po 4–6 dienų rezultatas nukentės", – užsiminė pašnekovas.

Varžybos Australijoje truks dvi savaites. Jų dalyviai, iš viso 114 pilotų, per dieną turės įveikti po 300–700 km maršrutus. Tai bus ilgesnių sparnų, geresnes aerodinamines savybes, sparno mechanizacijas turinčių sklandytuvų varžybos. Bus varžomasi trijose klasėse, lietuvių komandos nariai varžysis 15 m ir 18 m klasėse. "Mes su G.Zube atstovausime Lietuvai 15 m klasėje. Tai yra klasė, kur sklandytuvų sparnų ilgis – iki 15 m, A. Grabskis skris 18 m klasėje, – vardijo lietuvių komandos narys. – Į klases suskirstoma tam, kad viską lemtų piloto meistriškumas, o ne techninės savybės."

Komandos kapitonas neskris, tačiau, pasak L.Miežlaiškio, jo vaidmuo komandoje – taip pat labai svarbus, jis sprendžia logistinius, organizacinius klausimus: "Mums, pilotams, šiems klausimams prieš skrydį nelieka laiko: mes turime paruošti sklandytuvą ir visus jo prietaisus, pasikrauti akumuliatorius, pereiti techninę inspekciją – tikrinama, ar per daug vandens į sparnus neprisipylei (jis pilamas tam, kad sklandytuvas greičiau sklęstų), ar sklandytuvas nėra sunkesnis nei leistina. Be to, reikia pasiruošti taktiką pagal oro sąlygas, savo ir varžovų rezultatus. Skrydžio metu su kapitonu susisiekiame per radijo ryšį. Jis stebi naujausią meteorologinę situaciją ir pataria mums, kaip geriau skristi. Juk, jei geras matomumas, mes, pilotai, galime matyti iki 60 km, kas toliau – nežinome. O kapitonas įspėja, kas mūsų laukia toliau."

Tikisi patekti į dešimtuką

Ar Australijoje lietuviai tikisi prizinių vietų? "Visko gali atsitikti, tačiau pasauliniame sklandymo sporto reitinge Lietuva šiuo metu užima vienuoliktą vietą. Mūsų komandai aukštas pasiekimas būtų, jei papultume į dešimtuką. Tai yra pasaulinio lygio sklandymo varžybos. Konkuruoti su tokiomis šalimis, kaip Vokietija, Lenkija, Prancūzija, yra gana sudėtinga, nes ten sklandymo sportas finansuojamas iš valstybės biudžeto, jų atstovai gali geriau pasiruošti varžyboms. Pavyzdžiui, iš anksto nuvykti į Australiją, susipažinti su vietove, meteorologinėmis sąlygomis", – L.Miežlaiškis užsiminė, kad iš lietuvių komandos su Žaliuoju žemynu susipažinęs tik K.Mikalauskas. Ten jis kaip komandos kapitonas atstovavo Lietuvai pernai vykusiame pasaulio jaunimo sklandymo čempionate. Dėl to lietuvių sklandytojai į Benalą vyks gera savaite anksčiau – kad užtektų laiko treniruotėms vietoje.

Sklandymo sportas – nepigus malonumas. Kelionės ir dalyvavimo varžybose Australijoje sąmata – apie 45 tūkst. eurų. "Į šią sumą įeina dviejų sklandytuvų transportavimas, komandos narių – trijų pilotų, dviejų pilotų padėjėjų ir kapitono – kelionė į Australiją, automobilių, kurių reikia parsivežti sklandytuvui po galimo neplanuoto nusileidimo pievoje ar kitur, nuoma, apgyvendinimo išlaidos, startiniai mokesčiai, taip pat mokesčiai už pakilimus", – vardijo pašnekovas. Lietuvių komandos kelionę į Australiją ir dalyvavimą Pasaulio sklandymo čempionate remia Lietuvos sklandymo federacija ir Kauno rajono savivaldybė. Norintieji žinoti, kaip komandai seksis pasaulio čempionate, ir paremti lietuvių skrydžius Australijoje, tai gali padaryti per interneto svetainę www.glidingteam.lt. Visiems aukojusiems komanda dovanoja simbolines dovanas.