Žino, ką veiks ir 2025 m.

Muzikos verslo asociacijos valdybos narys ir Renginių industrijos asociacijos tarybos narys klaipėdietis Jevgenijus Sokolovas dalyvauja organizuojant daugelį renginių ir parengiant jų techninę dalį.

Iš patirties jis sako, kad daugelis žymesnių, geidžiamesnių atlikėjų savo kalėdinius ir naujamečius pasirodymus planuoti pradeda vos prasidėjus metams.

Sutartis kai kurie jų sudaro sausį ar vasarį. O pačios ryškiausios žvaigždės jau dabar žino, ką veiks ne tik kitų, bet ir 2025 metų gruodį.

„Yra tam tikros salės bei kitos renginiams tinkamos vietos, kurių valdytojai žino, kokius atlikėjus norėtų pasikviesti, todėl iš anksto dėliojasi programą ir sutartis sudaro prieš labai daug laiko. Taigi atėjus paskutiniam metų mėnesiui rasti žinomą, dar neužimtą atlikėją – misija neįmanoma, nes didžioji dalis jų jau bus rezervavę visas šio mėnesio dienas“, – patikino J. Sokolovas.

Į Klaipėdą šiemet jo komandai pavyko prisikviesti Kastytį Kerbedį. Derybos su juo prasidėjo dar vasarą. Naujametis renginys vyks naujoje erdvėje, pavadintoje Renginių kombinatu.

Anšlagas: keli šimtai klaipėdiečių Naujuosius pasitiks kartu su K. Kerbedžiu. Vytauto Petriko nuotr.

Organizatoriams dar rudens pradžioje pavyko prikalbinti šį renginį vesti Kęstutį Medelį ir DJ Endrio. Visi jie puikiai žinomi klaipėdiečiams, turi gerbėjų būrį.

J. Sokolovas pasakojo, kad taip pat gerokai iš anksto reikia tartis su įmonėmis, teikiančiomis aukštos kokybės įrangą koncertui bei patikimą renginį aptarnaujančią kompaniją.

Renginių organizatoriai suburia komandą ir derina laiką, ieškodami laisvų dienų koncertų salių bei arenų užimtumo kalendoriuose.

Nori pašokti ir pasivaišinti

Auksiniu vadinamas laikas, pasižymintis ypatinga renginių gausa, yra tarpušventis tarp Kalėdų ir Naujųjų metų bei antrasis ir trečiasis gruodžio savaitgaliai.

Daugelis įmonių savo darbuotojams nuperka bilietus į koncertus būtent šiuo laiku, todėl visi viešbučiai bei visos salės, kuriose galima rengti renginius, yra užimti, jų darbuotojai turi daug darbo, taip pat ir uždarbio.

Pastebėta, kad antrąją Kalėdų dieną žmonės nesiveržia į renginius, nes jau kitądien daugelis eina į darbą.

Užtat gruodžio 25-ąją po gausios Kūčių vakarienės ir pasibuvimo su šeima daugelis klaipėdiečių noriai lankosi koncertuose bei baruose.

Jevgenijus Sokolovas.

Renginių organizatoriai tikina, kad renginio sėkmė labai priklauso nuo turinio.

„Jei atvažiuoja labai geras atlikėjas ir jis pasirodo geroje aikštelėje, data nebėra tokia svarbi. Tada ir gruodžio 26, 27 ar 28 dieną bus parduoti visi bilietai. Bet gali būti ir atvirkščiai. Bet koks projektas gali tapti ir labai sėkmingu, ir nepritraukti žiūrovų. Garantijos niekada nėra. Ypač į naujametinius renginius žmonės eina ne tik dėl mėgstamų atlikėjų, bet ir dėl visos programos bei viso renginio turinio. Pavyzdžiui, Naujųjų metų sutikimo su K. Kerbedžiu dalyviams siūlomas visas spektras paslaugų: programa, maitinimo paslaugos, yra vietos ir pašokti. Tai įdomus ir patrauklus paketas, todėl jau dabar aišku, kad jis bus sėkmingas. Tačiau būna, kad pakviečiamas labai geras atlikėjas, bet be koncerto nieko kito nesiūloma, todėl norinčiųjų pirkti bilietus gali būti ir nedaug“, – pasakojo J. Sokolovas.

Jam pritarė ir renginių organizavimu besiverčiančios bendrovės „Medusa Concert“ atstovas, tikindamas, kad renginio sėkmę lemia geros idėjos ir kainos balansas.

Kiekvienas atlikėjas gali sukurti šventinę nuotaiką.

Teatras kviečia gerbėjus

Nemažai žmonių mėgsta paskutinį metų vakarą pasiklausyti koncerto, o švęsti pareiti namo arba vykti į kavinę ar restoraną.

„Manau, kiekvienas atlikėjas gali sukurti šventinę nuotaiką, tik žmonių poreikiai būna skirtingi. Vieni gruodžio 31-osios vakare nori nueiti į dramos teatrą, kiti – į kavinę. Kiekvienas atlikėjas turi savo gerbėjus, todėl labai gerai, kai yra galimybė pasirinkti renginį pagal savo skonį. Pastaruoju metu iš dabartinės miesto valdžios matome dideles pastangas į Klaipėdą pritraukti daugiau didesnių, įvairesnių renginių ir padaryti miestą patrauklų ne tik vasarą, o ištisus metus“, – kalbėjo J. Sokolovas.

Kaip ir kasmet, Klaipėdos dramos teatras paskutinį metų vakarą kvies praleisti šiame istoriniame pastate.

Šįkart metus kviečiama palydėti sykiu su Aiste Smilgevičiūte ir grupe „Skylė“, mėgaujantis jų parengtu koncertu „Laikrodžių sniegas“.

Pasirinkimas: A. Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ kartu su klaipėdiečiais šiuos metus palydės Klaipėdos dramos teatre. Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Teatro direktorius Tomas Juočys pasakojo, kad teatras visada stengiasi pasirinkti naujametę dvasią atitinkantį koncertą, kurio atlikėjai patiktų teatro mėgėjams.

Kartą šioje ypatingoje miesto vietoje koncertavo stiklo taurėmis grojantis lenkų duetas „GlassDuo“, pasirodęs su Lietuvos muzikantais. O pernai čia koncertavo Jurga Šeduikytė.

„Mes turime „Kreivų veidrodžių orkestrą“, jis yra ir šmaikštus, ir linksmas, bet tai ne teatro projektas, tai pačių aktorių iniciatyva, be to, jie neturi kalėdinės programos. Džiaugtumėmės, jei kada pasisiūlytų tai padaryti. Nuo to teatras taptų tik populiaresnis“, – svarstė T. Juočys.

Paskutinį kartą – svetur

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šiuos metus, tikėtina, pasitiks paskutinį kartą kaip Žvejų rūmų įnamis. Bet ir tai nesutrukdė kasmet rengti šventinius koncertus.

Šiemet kalėdinis šio teatro koncertas vyko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto salėje. Teatro choras, kurį įprastai žiūrovai mato ir girdi teatro spektakliuose, giedojo krikščioniškas giesmes.

Paskutinį metų vakarą Žvejų rūmuose teatro solistai Rita Petrauskaitė ir Mindaugas Rojus kartu su styginių kvartetu dovanos žiūrovams šventinį koncertą.

Gerbėjai jau laukia galimybės apsilankyti naujuose Muzikinio teatro namuose.

Teatro vadovė Laima Vilimienė atviravo, jog neatmeta galimybės, kad į savo sales įsileis norinčius jose koncertuoti atlikėjus, bet šventinių renginių metu klaipėdiečius turėtų džiuginti savos žvaigždės.

Puiki dovana – bilietas

Bendrovės „Klaipėdos arena“ direktoriaus pavaduotojas Remigijus Ambrulaitis pastebėjo, kad kasmet gruodį renginių „Švyturio“ arenoje tik daugėja. Pernai šį mėnesį arenoje vyko 16 renginių, o šiemet – 21.

„Iš mados išeina įprotis vakarėlius rengti kavinėse ar restoranuose. Ne tik privačios įmonės, bet ir valdiškos organizacijos vis dažniau derina savo kalėdinius renginius prie arenos repertuaro, dovanų savo darbuotojams nuperka bilietus į renginį ir ten pat išsinuomoja erdvę vakarėliui“, – pasakojo R. Ambrulaitis.

Bilietai į renginius vis dažniau dovanojami ir asmeniškai. O į šventinius vakarus „Švyturio“ arenoje atvyksta viso Vakarų Lietuvos regiono žmonės.

Užsakymų sulaukiama ne tik iš Kretingos, Palangos ar Gargždų, bet ir Skuodo, Plungės, Telšių ar net Tauragės.

Šiemet pirmąją Kalėdų dieną „Švyturio“ arenoje koncertuos Natalija Bunkė, o gruodžio 26 dieną – Edmundas Kučinskas.

Naujųjų metų išvakarėse čia vyks diskoteka su Sauliumi Prūsaičiu, žiūrovams žadama programa su populiariausiais superhitais, specialiai aranžuotais šokiui.

Retro – nebūtinai gerai

Nors daugelis renginių organizatorių tikina, kad klaipėdiečių skonis nesiskiria nuo kitų Lietuvos gyventojų, uostamiestyje neretai rengiami išskirtiniai koncertai, pritraukiantys žiūrovus iš visos šalies ir net užsienio.

Pastebima, kad į didžiąsias šalies arenas grįžta prieš kelis dešimtmečius populiarumu besimėgavusios grupės, jų šlovė vis dar gyva. Žmonės nori pamatyti atlikėjus, kuriuos garbino savo jaunystės laikais.

„Medusa Concert“ atstovas ragino žmones prieš perkant bilietus į koncertus pasidomėti, kas juos organizuoja.

„Gruodžio ir sausio pradžioje vykstantys renginiai dažniausiai būna gerai paruošti, bet nebūtinai visi jie yra patys geriausi. Verta pasidomėti, kas organizuoja renginį ir kokią istoriją jis turi. Kartais gražiai išreklamuotas renginys gali būti padarytas visai „ant durniaus“, daug sumokėję žiūrovai jaučiasi apgauti, – atviravo atstovas. – Pastaruoju metu atsiranda neaiškių kompanijų, besiskelbiančių esą estais, vokiečiais ar bulgarais, bando atvežti kažkokius rusus. Žiūrėk ir atveža baletą skambiu pavadinimu, kuris naudoja Vienos vardą, o iš tiesų jie ten nė nebuvę. O senąsias žvaigždes pamatyti norintiems taip pat norėčiau patarti pasidomėti, ar ta žvaigždė dar nenukvako. Ne vienam jau teko nusivilti.“

"Apšvietimo stulpas yra avarinės būklės, gali įvirsti į buto balkono langus, vaikai gali susižeisti ar paliesti laidus. Parke ir kiti stulpai panašios būklės, keiskite naujais arba tvarkykite senuosius", – skunde savivaldybei rašė gyventojai.

Apšvietimo stulpas ties Naikupės gatvės 12A namu stovi dar nuo sovietinių laikų.

Tačiau bendrovės "Gatvių apšvietimas" Apšvietimo valdymo skyriaus viršininkas Dainius Petrauskas patikino, kad gyventojams baimintis nereikėtų.

"Nuvažiuosime į vietą ir apžiūrėsime. Bet iš patirties žinau, kad tokie stulpai taip lengvai negriūva. Žinoma, tai metalinis įrenginys, tačiau jo pagrindas į žemę įkastas dar apie du metrus", – paaiškino D.Petrauskas.

Tokie stulpai taip lengvai negriūva.

"Gatvių apšvietimas" šiuo metu Klaipėdoje keičia daugybę stulpų, tačiau darbai vykdomi pagal iš anksto suderintus projektus.

"Vyksta darbai šiaurinėje miesto dalyje. Pietinė miesto dalis yra vėliau statyta, tad jos infrastruktūra yra "jaunesnė". Žvejybos uosto rajone keitėme lempas ant cinkuotų atramų. Reikia pripažinti, kad vieno stulpo su apšvietimu pakeitimas nauju yra brangus dalykas, tai kainuoja apie tūkstantį eurų", – paaiškino D.Petrauskas.

Tokio tipo senų stulpų mieste gali būti apie dešimt tūkstančių.

"Kol kas visi projektai vyksta kitose vietose. Per laiką pašalas iškelia tokius stulpus į viršų. Bet jei paaiškės, kad negalime laukti, stulpą reikės keisti", – pripažino D.Petrauskas.

Šiuo metu bendrovė įgyvendina du projektus, kurie suskirstyti į tris etapus. Apšvietimo modernizavimui pasitelktos ne tik miesto biudžeto, bet ir ES lėšos.

"Apšvietimas modernizuojamas Šiaurės prospekte, Liepojos gatvėje, prie Klaipėdos universiteto, Liepų gatvėje. Netrukus prasidės antrojo etapo darbai. Pirmiausia bus keičiamas apšvietimas palei Dangės gatvę esančiuose dviračių takuose. Nuo Vasaros estrados iki Girulių bokšto dviračių takas taip pat bus apšviestas moderniai", – kalbėjo D.Petrauskas.

Įmonės atstovas pripažino, kad elektros kainos šokiruoja, tad miestą prižiūrinti įmonė savo planuose užsibrėžė pirmiausia imtis elektros taupymo užduočių.

"Tikslas yra kuo mažiau investuoti, bet kuo daugiau sutaupyti", – patikino D.Petrauskas.

Antruoju etapu bus tvarkomas apšvietimas Minijos gatvėje, nuo Baltijos prospekto iki Jūrininkų prospekto. "Bet minėtas stulpas nepapuls į šį projektą, nes jis yra kieme", – pripažino D.Petrauskas.

Rudens lygiadienis švenčiamas, kuomet visame pasaulyje (išskyrus užpoliarę) diena susilygina su naktimi. Po jo naktys ilgėja. Šis laikas laikomas astronomine rudens pradžia ir buvo lydimas daugybės tradicijų ir ritualų. Tai perėjimas iš šiltojo sezono į šaltąjį. Iš šviesos – į tamsą. Iš judesio – į ramybę.

Jau daugybę metų „Skylė“ rudens lygiadienį mini specialiu koncertu, kuriame skamba būtent šiai progai atrinktos dainos. Su retomis pertraukomis rudens lygiadienio koncertai vyksta nuo 2008-ųjų ir visada sutraukia minią ištikimų gerbėjų. Ir šį sykį, nepabūgę prasto oro, jie užpildė visą Šv. Kotrynos erdvę.

Lygiadienio koncertai visada ypatingi. Styginiais praturtintos muzikos, itin apmąstytų šviesų ir skaidraus Aistės balso dermė sukuria magišką atmosferą, kurią dar labiau paryškina bažnyčios skliautai ir nebyliai į pasirodymą žvelgiančios šventųjų skulptūros. Grupei kurti nepamirštamą ir jaudinančią nuotaiką padeda vieni geriausių Lietuvoje savo srities specialistų: garso režisierius – Valdas Karpuška ir šviesų dizaineris Marius Selevičius. Ir šį kartą buvo galima tik gerėtis, koks skaidrus ir švelniai erdvę apgobiantis yra koncerto garsas ir kokį magišką šešėlių ir šokančių skulptūrų teatrą kuria šviesos.

M. Vitėno nuotr.

Grupė kiekvienam lygiadieniui parenka rudenišką, ramybę ir šilumą skleidžiantį, repertuarą. Dainos skamba akompanuojant styginių kvartetui. „Skylė“ niekada nepritrūksta kūrinių – šiemet trisdešimtmetį mininti grupė jų turi šimtus.

„Grojame ir tuos, kuriuos galima išgirsti tik rudens lygiadienio koncerte. Tarkim, daina „Ruduo“ tradiciškai skamba tik čia. Taip pat turime Vėlinių metui tinkamų kūrinių, juos paprastai irgi atliekame tik rudens lygiadienio koncertuose. Tokie yra „Mėnesiena“ ir „Pilkapių sniegas“. Jie skirti tiems, kurie mums padeda iš anapus“, – pasakoja A. Smilgevičiūtė.

Kūriniai, kurie tarsi jungia šį ir anapusinį pasaulius, visada buvo būdingi grupės savasčiai, jie ypač tinkami rudeniui, kuomet mirties ženklai matomi visoje gamtoje.

Vis dėto yra keli gerai žinomi kūriniai, kurių klausytojai ypač laukia. Vienas jų – „Žvaigždė ir svirplys“, be jo retas grupės koncertas apsieina. Per šį lygiadienį jį neplanuotai teko ir pakartoti, mat sužavėta publika reikalavo biso tol, kol muzikantai atliko ją dar sykį. „Baltas brolis“, „Lukiškių pieva“, „9 baltos upės“ dar keli žinomi kūriniai papuošę koncertą.

Mes bandome seną tradiciją tęsti šiais laikais. Norime, kad lygiadienio koncertas jums leistų prisijaukinti rudenį.

Šiemet į lygiadienio programą Aistė ir Rokas įtraukė ir žemaitišką dainą „Ougas auksa“ („Aukso uogos“) iš roko operos „Gervaza dūzgės“. Griausmingų plojimų sulaukė ir meistriškai a cappella Aistės atliktas žymusis „Strazdas“. Koncertą vainikavo „Meilės duetas“ iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“.

„Tamsusis sezonas Lietuvoje – ilgas ir nelengvas. Jį išgyventi padeda tinkamas nusiteikimas, kurį senovės žmonės susikurdavo tradicijomis, dainomis ir atsigręždami į savo vidinį pasaulį. Mes bandome seną tradiciją tęsti šiais laikais. Norime, kad lygiadienio koncertas jums leistų prisijaukinti rudenį. Mums muzika padeda išgyventi šaltąjį sezoną, labai tikimės, kad ir jums taip pat“, – sakė „Skylės“ lyderis Rokas Radzevičius.

Rudens lygiadienio koncerto dalyviai: Grupė „Skylė“ (A. Smilgevičiūtė (vokalas), Rokas Radzevičius (vokalas, akustinė gitara), Mantvydas Kodis (akordeonas, klavišiniai), Enrikas Slavinskis (elektrinė gitara), Gediminas Žilys (bosine gitara), Kęstutis Drazdauskas (fleita), Eglė Jačauskienė (pritariantis vokalas)), styginių kvartetas (Irma Belickaitė (smuikas), Jurgita Gaubytė (smuikas), Tomas Savickas (altas), Onutė Švabauskaitė (violončelė)).

Rudens lygiadienis švenčiamas, kuomet visame pasaulyje (išskyrus užpoliarę) diena susilygina su naktimi. Po jo naktys ilgėja. Nuo seno šis lūžio taškas laikomas astronomine rudens pradžia ir buvo lydimas daugybės tradicijų ir ritualų. Tai perėjimas iš šiltojo sezono į šaltąjį. Iš šviesos – į tamsą. Iš judesio – į ramybę. Tai metas, kuriam reikia tinkamai pasirengti.

„Per muziką stengiamės išreikšti du svarbius dalykus: žiema ir tamsa nėra priešas, ramybės ir susikaupimo laikas žmogui reikalingas kaip ir gamtai. Tamsusis sezonas Lietuvoje – ilgas ir psichologiškai nelengvas. Jį išgyventi be didelio liūdesio ir apatijos padeda tinkamas nusiteikimas, kurį senovės žmonės susikurdavo tradicijomis, dainomis ir atsigręždami į savo vidinį pasaulį ir jo poreikius. Ateikite, pasisemkite jėgų pergyventi tamsą“, – sako „Skylės“ lyderis Rokas Radzevičius.

Senovės lietuviai rudens lygiadieniui ruošdavosi nuo kalnų ir piliakalnių namo parsigabendami ugnį. Gyvybės ir saugumo simbolis namų židinyje rusens, bus apgaubtas ir globojamas iki pavasario lygės – šiltojo metų laiko. Vasarą gaudę ragai užleidžia vietą kanklėms, žmogus atsigręžia į savo vidinį pasaulį, protėvių išmintį, kviečiasi draugiškas dvasias.

R. Kuprio nuotr.

„Skylės“ rudens lygiadienio koncertai pilni išskirtinės auros. Ją kuria ne tik kruopščiai dėliojama muzika ir tekstai, pasirodymą lydintis specialus apšvietimas bei ypač kokybiškas garsas, bet ir su grupe grojantis styginių kvartetas, kuris tapo neatsiejama koncerto, kurį beveik galima vadinti spektakliu, dalimi. Ypatingo grožio unikalioje Šv. Kotrynos bažnyčios erdvėje su jos nuostabiomis akustinėmis galimybėmis renginys įgauna iki širdies gelmių jaudinančio grožio pavidalą.

Rudens lygiadienio koncerto dalyviai: Grupė „Skylė“ (Aistė Smilgevičiūtė (vokalas), Rokas Radzevičius (vokalas, akustinė gitara), Mantvydas Kodis (akordeonas, klavišiniai), Enrikas Slavinskis (elektrinė gitara), Gediminas Žilys (bosine gitara), Kęstutis Drazdauskas (fleita), Eglė Jačauskienė (pritariantis vokalas)), styginių kvartetas (Vytautas Mikeliūnas (smuikas), Jurgita Gaubytė (smuikas), Tomas Savickas (altas), Onutė Švabauskaitė (violončelė)).

Savitą muzikinę ir poetinę erdvę vienuolyno apsuptyje sukurs grupės branduolys. Dainų autoriams ir atlikėjams Rokui Radzevičiui (akustinė gitara, vokalas) ir Aistei Smilgevičiūtei (vokalas) akordeonu pritars Mantvydas Kodis, bosine gitara – Enrikas Slavinskis.

Kūrybinis sambūris „Skylė“ susikūrė Vilniuje 1991-aisiais, Lietuvos istorinio lūžio metu. Dar ištakose suformuluoti pagrindiniai principai – alternatyvios muzikinės ir poetinės minties, paremtos filosofija, mitologija ir istorija, sklaida – nepakito iki šių dienų. Grupės kūrybiniame bagaže jau daugiau nei dvidešimt albumų, tarp kurių ir muzika reginiams-spektakliams. Su pagrindinės vokalistės Aistės atėjimu 1997-aisiais muzikiniame ir tekstiniame audinyje išryškėjo gaivališka baltiškoji linija. Instrumentuotę nuolat spalvina akustiniai instrumentai. Grupės lyderis R. Radzevičius „Skylės“ veiklą yra praplėtęs iki bendradarbiavimo kuriant aplinkos teatro spektaklius bei roko operas, o jo sugebėjimas uždegti idėja yra įtikinęs ir patraukęs kurti kartu ne vieną talentingą asmenybę. Grupė bei atskiri jos nariai už savo veiklą yra pelnę įvairių pripažinimo ženklų, o už albumą „Broliai“ Prezidentės Dalios Grybauskaitės buvo apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais.

Koncerte skambės laiko patikrintos ir klausytojų pamėgtos rinktinės dainos. Taip pat grupė ketina atlikti ir naujausius kūrinius iš paskutiniojo žemaitiško albumo „Gervaza dūzgės“ bei papasakoti kiekvienos jų istoriją.

Savitas poetinis–muzikinis eliksyras roko muzikos pagrindu su gaivališka baltiška linija laukia visų, susirinkusių į „Pažaislio liepų alėjos vakarų“ koncertą.

Į renginį bus įleidžiami tik galiojantį galimybių pasą turintys klausytojai.

„Medžiuose pakibęs parašiuto kupolas simbolizuoja Juozo Lukšos grįžimą į Lietuvą. Šis partizanas sugebėjo du kartus kirsti geležinę uždangą ir okupacijos sąlygomis sujungti Lietuvą su Vakarų pasauliu. Jo dėka buvo slapta pernešti partizanų dokumentai, o Vakarus pasiekė informacija apie padėtį Lietuvoje. 1950 m. rudenį, pasimokęs Prancūzijos ir JAV žvalgų mokyklose, J. Lukša parašiutu slapta sugrįžo į Lietuvą tęsti partizaninės kovos, deja, neilgam – išduotas vos po metų mirė“, – pasakoja parodos kuratorė, Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė.

J. Lukšos-Daumanto indėlį laisvės kovoje įvertino ir patys partizanai: jis buvo vienintelis partizanas, kuris Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio sprendimu apdovanotas Laisvės kovotojo Karžygio vardu dar būdamas gyvas. Toks apdovanojimas iš viso suteiktas tik aštuoniems partizanams.

S. Samsono nuotr.

Meninė instaliacija kartu yra ir paroda: nuo parašiuto nuleistos istorinės fotografijos pasakoja apie J. Lukšos-Daumanto veiklą Lietuvoje bei užsienyje, o jas lydi asmeninės partizano laiškų, dokumentų ir prisiminimų knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ ištraukos.

„Parodos eksponavimo datos pasirinktos neatsitiktinai: ją atidarysime rugpjūčio 10 dieną, minėdami J. Lukšos šimtąsias gimimo metines, o uždarysime rugsėjo 4 dieną, kuomet bus praėję lygiai 70 metų nuo šio partizano mirties“, – teigia A. Petrauskienė.

Šiuo metu tariamasi su Prancūzijos-Lietuvos asociacijų koordinacine taryba dėl galimybės rudenį parodą išvežti į Prancūziją ir tokiu pat pavidalu eksponuoti Paryžiuje.

Parodos-meninės instaliacijos atidarymo rugpjūčio 10 d. programa:

18 val. – akustinis Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas prie Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujojo arsenalo (Arsenalo g. 1);

19 val. – pasivaikščiojimas aplink instaliaciją su parodos kuratore dr. Aiste Petrauskiene.

S. Samsono nuotr.

Parodą-meninę instaliaciją Vilniuje galima pamatyti nemokamai bet kuriuo paros metu. Ji įrengta erdvėje tarp Arsenalo gatvės ir Lietuvos nacionalinio muziejaus pastatų.

Apie Lietuvos nacionalinį muziejų

Tai vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija vienuolika padalinių, iš kurių aštuoni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose. Tai didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos etapus nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.

Pastaruosius metus „Skylės“ programos buvo vientisos, o jų temos – gana rimtos. Metas pasilinksminti – nusprendė jie ir festivalio koncertui pasirinko visiškai kitokias dainas. Apie tai, kas po žvaigždėtu dangumi gerbėjų laukia „Untold City“ scenoje, kuo jiems asmeniškai ypatinga festivalio vieta, ar lengva būti šeima ir grupės lyderiais, pasakoja Rokas Radzevičius ir Aistė Smilgevičiūtė.

– Papasakokite apie programą, kurią pristatysite festivalyje „Untold City“ ?

– Pasiilgome lengvesnių, smagių, su ironiškais tekstais dainų, kurių esame nemažai sukūrę grupės gyvavimo pradžioje. Tad vasaros koncertui „atkasėme“ daug tokių dainų  –  ir ne tik iš pirmųjų, bet ir vėlesnių grupės albumų.

– Kokios dainos skambės, iš kokių albumų? Kodėl būtent jas pasirinkote, kas jas jungia į bendrą programą?

– Daugiausia tai bus dainos iš „Lukiškių pievos“, „Babilono“, neabejotinai skambės pirmasis grupės hitas – „Kazokai“, kitos ironiškos dainos – „Ernestas“, „Gangas“, „10 000 nuogų mėnulių“, „Jamaika“... Atliksime ir ankstyvosios lyrikos, sukurtos į grupę jau atėjus Aistei, pavyzdžiui, „Septynis ilgus metus“, „Kolibriai“. Į bendrą programą dainas jungia noras pažvelgti į save ir kitus paprasčiau, su šypsena, saviironija. Neabejotinai bus dainų apie meilę.

– Prisiminkite tuos laikus, kai išėjo „Lukiškių pieva“, kokia buvo „Skylė“ ir jūs tuomet? 

Rokas: Tuo metu patys buvome skirtingų VU fakultetų studentai, studentiška grupė ir labai norėjome groti. Ne taip lengva būdavo gauti geras sąlygas grojimui – neretai mus mesdavo iš repeticijų patalpų. Muzikavimu neapsiribojome – leidome pogrindinį laikraštį „Balsas iš rūsio“, jaunimo kūrybos almanachą „Plyšys“, rengdavome parodas. Galima sakyti, kad aplink grupės šerdį buvo susibūrusi didesnė studentų bendruomenė – istorikai, ekonomistai, filologai, medikai, filosofai  – kuri buvo įtikėjusi pozityvia kūrybiškumo galia.

Be abejo, pykstamės. Daugiausia dėl asmeninių dalykų ir vaikų auklėjimo.

– Sakėte, kad didysis VU kiemas, kur ir vyks festivalis „Untold City“, kelia jums mielus prisiminimus iš studijavimo laikų, papasakokite apie juos: ką mokėtės, kur ir kaip grojote, kuo tie metai buvo nuostabūs?

Rokas: Pirmoji grupės repeticijų vieta buvo labai „patrauklus“ rūselis VU Medicinos fakultete šalia prozektoriumo. Vėliau persikėlėme į Filologijos fakulteto rūsius, kuriuos kartas nuo karto užliedavo vanduo ir tekdavo gelbėti instrumentus bei kojas. Pirmieji grupės pasirodymai buvo per studentų šventes. Aš tuomet mokiausi istorijos fakultete, Aistė – filologijos, lig šiol grupėje grojantys Mantvydas Kodis – ekonomikos,  Kęstutis Drazdauskas – filologijos.

– Papasakokite Aistės atėjimo į grupę istoriją, daugelis, ko gero, jau spėjo pamiršti, kad ji atėjo į grupę kaip pritariančioji vokalistė.

Aistė: Susipažinome vienas su kitu apie 1996 m. VU bibliotekos skaitykloje ir užsimezgusią pažintį pratęsėme prie arbatos puodelio gretimoje kavinukėje. Vėliau Rokas pakvietė mane į repeticiją padainuoti pritariančių vokalinių partijų. Kartu ne tik repetuodavome, bet įsivažiavo ir bendra kūryba. Aišku, meilė taip pat įsivažiavo. Grupė rengė naują albumą „Lukiškių pieva“, kuriame sudalyvavau ir aš, tiesa, kaip pritarianti vokalistė.

– Ar tai, kad esate šeima padeda grupei ar kenkia?

– Gerai pagalvojus atrodo, kad tai, kad esame šeima, suteikia stabilumo ir grupei. Gal net yra svarbus jos variklis.     

– Ar sugebate atskirti darbą nuo laisvalaikio, kai dirbate ir gyvenate kartu?

Aistė: Nėra paprasta, bet per tiek metų išsiugdėme bendrą jausmą, kada dirbame, o kada viskas atidedama į šalį ir prasideda privatus gyvenimas. Tačiau neabejotinai viskas labai susiję, suaugę į vieną, ir tapę natūralia būsena.

– Kai pykstatės, dėl ko dažniausiai: dėl grupės reikalų ir muzikos ar dėl asmeninių dalykų? Ar nesipykstate išvis?

Aistė: Be abejo, pykstamės. Daugiausia dėl asmeninių dalykų ir vaikų auklėjimo.

– „Skylė“ – viena iš ilgiausiai gyvuojančių Lietuvos grupių, kuri aktyviai koncertuoja. Sakoma, kad išpopuliarėti – lengva, išlaikyti populiarumą – sunku. Kaip jums pavyko?

Rokas: manau, kad grupės ilgaamžiškumo priežastis  – gebėjimas rasti naujų kūrybinių idėjų, nestovėti vietoje. Galbūt ir dėl to, kad mums niekada nesinorėjo lipti į sceną tik dėl paties buvimo joje, scena mums – vieta pasidalinti idėjomis ir mintimis.

– Jūsų gerbėjas labai ištikimas jau daugelį metų, tai didelis džiaugsmas kiekvienai grupei. Kaip manote, kas taip patraukia žmogų, kad jis pamėgsta ateiti bene į visus jūsų koncertus?

Rokas: Galbūt tai, kad idėjos, kurių pagrindu kuriame, įdomios ir svarbios ne tik mums patiems, bet ir klausytojams? Ir dar: tai, ką darome, stengiamės atlikti maksimaliai kokybiškai – ar tai būtų albumo įrašai ir leidyba, ar koncertinė programa. Manau, kad žmonės ilgainiui tai įvertina.

Pavasario lygiadienis švenčiamas tada, kai visame pasaulyje (išskyrus užpoliarę) diena susilygina su naktimi. Po jo dienos ilgėja. Nuo seno šis lūžio taškas laikomas astronomine pavasario pradžia ir buvo lydimas daugybės tradicijų ir ritualų.

Metams bėgant lietuvių tradicija praustis ryte upėje, pjauti gaidį arba auštant bėgti laukais tiesiai į saulę išnyko, tačiau grupė „Skylė“ sukūrė savo tradiciją – lygiadienį paminėti specialiu, tik šia proga rodomu koncertu.

Šio ritualo jie laikosi jau vienuoliktus metus. Tiesa, su viena maža išimtimi – pernai dėl pateisinamų priežasčių „Pavasario lygiadienio“ koncerto nebuvo, rašoma organizatorių pranešime. „Prieš tai buvo labai intensyvus kūrybinis laikas – rašėme miuziklą „Eglė žalčių karalienė“, miuziklą vaikams „Kakės Makės gimtadienis“. Po to pertrauka įvyko natūraliai, nes jautėme, kad mums jos labai reikia. Nesame tie, kurie koncertus gimdo per prievartą. Turime pajusti, kad nuotaika tinkama, tuomet ir koncertas bus puikus“, – prisiminė R. Radzevičius.

„Tačiau šiemet kaip niekad esame pasirengę pavasario lygiadieniui ir grįžtame su dviguba jėga“, – sako jis. Ir žada vieną gražiausių lygiadienio koncertų, koks tik yra buvęs. Kiekvienais metais lygiadienio koncerto programa šiek tiek keičiasi, prijungiama naujų dainų, bet esmė ir nuotaika lieka ta pati. Tai šviesūs, kupini pakilios nuotaikos ir vilties koncertai. Ši ypatinga nuotaika sutraukia pilnas sales žiūrovų ir nemaža jų dalis paklausyti jų ateina kiekvienais metais – taip sukurdami savo pavasario pasitikimo tradiciją.

„Skylės“ pavasario lygiadienio koncertai yra pilni išskirtinės auros. Ją kuria ne tik kruopščiai dėliojama muzika ir tekstai, pasirodymą lydintis specialus apšvietimas bei ypač kokybiškas garsas, bet ir su grupe grojantis styginių kvartetas, kuris tapo neatsiejama koncerto, kurį beveik galima vadinti spektakliu, dalimi. Ypatingo grožio unikalioje Šv. Jonų bažnyčios erdvėje  su jos nuostabiomis akustinėmis galimybėmis renginys įgauna iki širdies gelmių jaudinančio grožio pavidalą.

Tapo gyvenimo būdu

Prabėgusi vasara nusinešė ir "Pažaislio liepų alėjos vakarus". Koncertų ciklą užbaigė svajingas ir poetiškas akustinis grupės "Skylė" koncertas, o kiekvienos muzikinio kolektyvo dainos paskutinį akordą lydėjo nuoširdi A.Smilgevičiūtės šypsena.

Ši moteris daugumai pažįstama pirmiausia kaip muzikantė, tačiau ji yra baigusi ir klasikinės filologijos studijas. "Vaikystėje jaučiau potraukį muzikai. Iš pradžių gal nieko neįprasto – seneliai turėjo pianiną, pabarškindavau juo, pati sau daineles pagrodavau. O mokykloje, kai buvau paauglė, mes sukūrėme estradinį ansamblį, šiek tiek rimčiau susidomėjau muzika. Tada mano gyvenime ėjo muzikinė linija, tačiau greta jos – ir mokslų bei kitų interesų linijos. Kai reikėjo rinktis, ką studijuoti, pasirinkau klasikinę filologiją, o muziką pasilikau kaip neformalų užsiėmimą", – pasakoja garsi atlikėja.

Ilgainiui muzika iš pomėgio virto gyvenimo būdu, o universitete įgytos žinios šiandien lydi kūrybiniame kelyje.

Vertybiniai pasirinkimai

1991 m. Roko Radzevičiaus iniciatyva įsikūrusi grupė "Skylė" nuo pat pradžių savo tekstais didelį dėmesį skyrė mitologijai, istorijai, gilioms poetinėms linijoms. 1996 m., A.Smilgevičiūtei prisijungus prie šio kolektyvo, jame padvelkė jautria moteriškumo dvasia, dar stipresnio ryšio su gamta pajauta ir baltiškąja tradicija.

Kaip sako pati dainininkė, studijų metais susiformavęs bendras kultūrinis laukas ir vertybiniai supratimai padarė didelę įtaką jos muzikiniams pasirinkimams ir kūrybai. "Studijavau ne tik įvairius antikinius, bet ir baltų religijos bei mitologijos šaltinius, nes nemažai jų buvo parašyta lotynų kalba", – apie ryšį su baltiškąja kultūra, kuri atsispindi muzikoje, pasakoja A.Smilgevičiūtė.

"Be to, mes visi esame iš čia, visi matome senuosius ženklus, nors kartais manome, kad jų ir neįsisąmoniname. Jie apsigyvena mumyse. Aš gyvenau Plungėje, Žemaitijoje. Susigyvenau su tų kraštų žmonių būdu, vietine gamta, kultūriniais ženklais, žemaitiškomis koplytėlėmis ąžuole. Na, kad ir tos koplytėlės – jos atskleidžia mūsų kultūros daugiasluoksniškumą, nes nors joje sėdi katalikų šventasis, bet jis – ąžuole. Aš dažnai pėsčiomis eidavau į savo kaimą pas gimines ir matydavau tokį ąžuolą su koplytėle", – kultūros pėdsakų svarba neabejoja ji.

Vidinė branda

Kita svarbi grupės "Skylė" dainų tekstų linija – patriotizmas. Jis ryškiai atsiskleidė 2010 m. pasirodžius albumui "Broliai", kuris buvo skirtas 1944–1953 m. Lietuvos laisvės kovų dalyviams atminti.

"Albumo "Broliai" idėja gimė grupės lyderiui Rokui. Jis nusprendė sukurti visiškai naujas – neperdainuotas senas partizanines dainas. Kai ši idėja vystėsi, partizaninė tema buvo nepopuliari. Dabar yra daug ir įvairių diskusijų, bet tada net mūsų grupėje nebuvo visiško užtikrintumo, kad mums tikrai viskas pavyks ir mes deramai šią temą paliesime", – atvirauja A.Smilgevičiūtė.

"Bet kai viskas įsivažiavo, mes labai džiaugėmės, kad daug žmonių prie mūsų prisidėjo. Tai tapo ne tik grupės albumu, bet ir visuomeniniu reiškiniu. Tada mes su koncertais keliavome per Lietuvą, o prieš juos vykdavo paskaitos, lankėme partizanų atminties vietas. Į tai tikriausiai atsigręžėme dėl vidinės brandos, apmąstymų apie Tėvynę, bendruomeniškumą", – sako ji.

Vienas kitą papildo

Grupės repertuarą dainomis dažniausiai papildo A.Smilgevičiūtė ir R.Radzevičius. Visi kiti grupės nariai prisideda savo muzikiniu, aranžavimo, atlikimo indėliu.

"Pačią idėją būname apmąstę mes su Roku. O su kūryba būna visaip, kuriame etapais. Gyvename gyvename, ieškome temos, ji atsiranda, mus uždega ir kažkaip pradedame kurti. Rokas, pavyzdžiui, pasako, kad turi melodiją, bet jam sunkiau sekasi kurti tekstą – turi tris eilutes teksto ir klausia, ar aš galėčiau jas išplėtoti. Arba aš turiu muziką, bet Rokas ją aranžuoja. Kuriame ir atskirai, ir kartu, vienas kitą papildome", – dalijasi menininkė.

Kiti grįžę namo gali darbui uždaryti duris, o pas mus taip nėra. Tačiau laisvu nuo kūrybos metu gyvename šeimos gyvenimą, kaip ir visi žmonės.

Būta nemažai bandymų grupę "Skylė" priskirti alternatyviajai muzikai. Pati A.Smilgevičiūtė sako, kad grupę išties sunku apibrėžti kaip vienos muzikos krypties atstovę. "Tačiau mes turime kryptį, kurios laikomės. Rokas kaip kompozitorius turi savo braižą. Laikomės tęstinumo, savo spalvos. Mums yra svarbūs tam tikri instrumentai, kuriuos turime ir kuriuos ne visos grupės naudoja. Pavyzdžiui, akordeonas, fleita ar kiti smulkesni instrumentai. Mums svarbu išlaikyti ir teksto prasmės gylį, nes prasmės mums yra svarbios. Stovėti ant scenos ir kalbėti apie nieką... Tikriausiai neturime tiek drąsos, kad stotume prieš žmones ir neturėtume, ką papasakoti. Mes savo muzika norime pasišnekėti su klausytojais", – sako ji.

Patikrinta bendrystė

A.Smilgevičiūtė tiki, kad muzika turi skleisti šviesią energiją. Tokią muziką klausyti renkasi ir ji pati. "Prieš pusantrų metų buvau atlikėjos iš Farerų salų Eivør koncerte, kuris man paliko gilų įspūdį. Atrodo, aš pajutau tą atlikėją. Eivør muzikoje yra akustinių instrumentų ir šiek tiek elektronikos. Ji turi kažką panašaus, ką turime mes, ir jos energetika man labai imponuoja. Ji tikrai labai talentinga", – nauju atradimu džiaugiasi dainininkė.

Su grupe "Skylė" prabėgo daugiau nei du Aistės dešimtmečiai. Atlikėja atvira – per šiuos metus būta ir pakilimų, ir nusileidimų. "Bet mes turėjome du stiprius proveržius, kurie labai džiugina. Kartu patyrėme daug dalykų, susicementavome, turėjome neeilinių koncertų. Labiausiai išskirtinis buvo Ukrainoje, antiteroristinės operacijos zonoje, pafrontėje, sudėtingomis sąlygomis grojome kariams. Ir kai grojome Maidane. Tos ir kitos patirtys mūsų grupę labai sujungė ir ta bendrystė mums yra didžiausia vertybė. Nes tai yra tokia kompanija, kurioje kiekvienu žmogumi galiu visiškai pasitikėti", – dalijasi ji.

Pilnatvė – šeimoje

A.Smilgevičiūtė su grupės lyderiu R.Radzevičiumi – duetas ne tik ant scenos, kūrybinėse dirbtuvėse, bet ir namuose. O jų gyvenime viskas susiję su muzika ir kūryba.

"Kiti grįžę namo gali darbui uždaryti duris, o pas mus taip nėra. Tačiau laisvu nuo kūrybos metu gyvename šeimos gyvenimą, kaip ir visi žmonės. Atostogaujame, bendraujame su draugais, giminėmis, važiuojame į mano gimtąją Žemaitiją. Nors mano vyras yra vilnietis, jis labai pamilo žemaitišką kultūrą. Tai, ką girdite mūsų muzikoje, tuo mes gyvename ir kasdienybėje", – sako savo šaknis vertinanti moteris.

Gyvenimo pilnatvę jai suteikia stabilumas namuose, šeimoje. "Kai pavyksta viską subalansuoti, viską teisingai išdėlioti – vaikai savo vietoje, aš savo vietoje, ateina ramybės būsena. Jei čia nėra stabilumo, net nesinori galvoti apie jokią kūrybą. Pagrindas yra šeima", – sako A.Smilgevičiūtė.