Manoma, kad taip gyventojai greičiau gaus dalį sveikatos paslaugų.

„Tenka išgirsti pacientų nusiskundimų, kad vien receptui pratęsti arba siuntimui gauti tenka ilgai laukti eilėje pas šeimos gydytoją. Iš tiesų, dažnu atveju suteikti šias paslaugas pacientams leidžia ir kitų specialistų kompetencija. Slaugytojų ir akušerių įgalinimas suteikti daugiau paslaugų pacientams padeda ne tik stiprinti šeimos mediciną, bet ir mažinti eiles pas šeimos gydytojus. Kviečiu gyventojus pasitikėti slaugytojais, kurie gali padėti spręsti iškylančius sveikatos klausimus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.

Įsigalioję Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimai įgalino bendrosios praktikos slaugytojus ir akušerius teikti šeimos medicinos paslaugas ir išrašyti siuntimus kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijai.

Slaugytojai taip pat gali pratęsti gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, kai paciento sveikatos būklė yra stabili, skirdami ir išrašydami gydytojo paskirtus vaistus lėtinėms ligoms gydyti, tęsdami gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, tačiau ne ilgiau kaip vieniems metams. Ne rečiau kaip kartą per metus pacientas privalės apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad jis galėtų įvertinti paciento sveikatos būklę ir pratęsti gydymą.

Slaugytojų ir akušerių įgalinimas suteikti daugiau paslaugų pacientams padeda mažinti eiles pas šeimos gydytojus.

SAM teigimu, toks slaugytojų ir akušerių įgalinimas padės pacientams greičiau gauti reikalingas paslaugas, o šeimos gydytojams sumažins administracinę naštą, jie galės daugiau laiko skirti kitiems pacientams. Slaugytojus ir akušerius planuojama įtraukti į plečiamą šeimos gydytojo komandą, kurią taip pat turėtų papildyti gyvensenos medicinos specialistas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius. Suformuoti šeimos gydytojo komandas planuojama iki 2030 m.

Kada nebereikia siuntimo pas gydytoją specialistą?

Paprastėja patekimo pas gydytojus specialistus tvarka. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytais atvejais pacientai jau gali kreiptis į gydytojus specialistus be siuntimo.

Kaip nurodo SAM, praėjusią savaitę įsigaliojo tvarka, kai siuntimo antrinio lygio konsultacijai nereikės, kai paciento greitojo atrankinio arba laboratorinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atsakymas teigiamas.

Šis pakeitimas galioja kreipiantis dėl ambulatorinės antrinio lygio infekcinių ligų gydytojo konsultacijos, taip pat kreipiantis dėl vidaus ligų, vaikų infekcinių ligų ir vaikų ligų gydytojo konsultacijos į universitetų, respublikos lygmens stacionarines paslaugas teikiančias gydymo įstaigas.

Taip pat šeimos gydytojo siuntimo nebereikia kreipiantis ambulatorinės antrinio lygio gydytojo dermatovenerologo konsultacijos dėl visų dermatovenerologinių ligų.

Naujame ministro įsakyme pažymėta ir siuntimo skubos tvarka galimybė, nurodant siuntimo priežastis ir jų pagrindimą, kai tai numatyta atitinkamų ligų diagnostikos ir gydymo aprašuose.

Tam, kad šią nuostatą būtų galima tinkamai įgyvendinti, būtina atlikti korekcijas Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS), todėl jos įsigaliojimas numatytas šių metų liepos 1 d.

Primenama, kad šiuo metu siuntimų nereikia ir kai asmuo lankosi dėl tos pačios priežasties pas tą patį specialistą arba jam skirtas ilgalaikis stebėjimas; kai asmuo pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiasi pakartotinai; įstaigoje, prie kurios asmuo yra prisirašęs, galima be jokių siuntimų registruotis pas gydytoją odontologą ir kreiptis dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.

Be siuntimo visiems gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek neapdraustiems – nemokamai teikiama būtinoji medicinos pagalba.

„Slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėseną ir suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją. Slaugytojai galės konsultuoti pacientus tiesioginio kontakto būdu (gyvai) arba nuotoliniu būdu, parenkant paciento poreikius labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą, tačiau negalės būti teikiamos vien tik nuotolinės konsultacijos“, – teigė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus.

Slaugytojo darbas reikalauja nuolatinio tobulėjimo

Alytaus poliklinikos vyriausiosios slaugos administratorė Simona Nedzinskienė pažymėjo, kad slaugytojai dažnai tampa svarbiausia sąsaja, jungiančia pacientą, šeimos gydytoją ir kitus medicinos specialistus. Slaugytojų pareigos šeimos gydytojų komandose apima pacientų priežiūrą, pagalbą gydytojui diagnozuojant ligas ir gydant pacientus, pacientų sveikatos būklės stebėjimą, jų ir šeimos informavimą gydymo plano ir kitais sveikatos klausimais. Taip pat slaugos specialistai yra atsakingi už prevencines programas, slaugos procedūrų atlikimą, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išrašymą bei nėštumo priežiūrą.

S. Nedzinskienė pažymėjo, kad dėl sveikatos priežiūros sistemos pokyčių, technologijų pažangos, slaugos mokslo raidos ir jo vaidmens asmens sveikatos priežiūroje plėtros, slaugytojai turi gebėti nustatyti paciento poreikius ir savarankiškai priimti daugiau sprendimų nei anksčiau. Taip pat mokėti naudotis naujausiomis technologijomis, įranga, gerinančia slaugos kokybę bei efektyvumą.

Anot pašnekovės, svarbu įvertinti ir slaugytojams tenkantį emocinį krūvį: „Slaugytojai nuolat bendrauja su pacientais ir jų artimaisiais. Išklauso juos, kamuojamus liūdesio, baimės, nerimo ar nevilties. Neretai slaugytojams tenka padėti pacientams susitaikyti su liga ir gydymu, kartais – net palydėti anapilin. Todėl šios profesijos atstovai turi būti psichologiškai ir emociškai stiprūs ir tam pasiruošę žmonės“.

„Mes nuolat mokomės ir tobuliname savo technologijų srities žinias bei įgūdžius, nes kasdien naudojame papildomas darbo priemones. Geriausiems rezultatams pasiekti dalyvaujame tyrimuose bei mokymuose. Slaugos atstovai turi galimybę plėtoti karjerą, įgyti kvalifikacijos pakėlimą ar specializaciją“, – sakė ji.

Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.

„Tik trečdalis slaugytojų, baigusių (studijas – ELTA), lieka Lietuvoje. Trečdalis emigruoja į Skandinaviją ir Vokietiją, o kitas trečdalis nusėda į grožio industrijos sektorių, kur yra žymiai patrauklesnės sąlygos“, – trečiadienį vykusiame susitikime su Seimo Laisvės frakcija kalbėjo A. Gerliakienė.

Jai antrino ir LMS narė, slaugytoja Vaiva Jankienė.

„Daugybė jaunų žmonių renkasi išvažiuoti ten, kur atlyginimas yra tikrai didesnis ir ne puse, o kelis kartus. Tai yra patys svarbiausi rodikliai – atlyginimai ir darbo krūviai. (Tai – ELTA) didžiausios problemos, kurias reikėtų pirmiausia spręsti, prieš pradedant visas reformas“, – pabrėžė susitikime dalyvavusi V. Jankienė.

A. Gerliakienė pastebėjo, kad valdantieji nėra suplanavę žymaus slaugytojų atlyginimo didinimo kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete.

„Kaip suplanuotas PSDF fondas – nėra numatyta niekaip nei slaugos paslaugų įkainių didinimas, nei atlyginimų kėlimas. Viskas lieka užkonservuota kaip ir anksčiau – jokių pastangų gerinti finansinę padėtį nėra“, – konstatavo ji.

SAM: darbuotojų atlyginimai yra didinami

Vis dėlto, LMS pirmininkei paprieštaravo susitikime dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. Jis pabrėžė, kad PSDF fondas didėja, o tuo pačiu didinami ir medikų darbo užmokesčiai.

„PSDF fondas didėja 13,5 proc., tai yra virš 400 milijonų eurų. Beveik pusė to bus skiriama darbo užmokesčio augimui“, – teigė A. Pečkauskas.

Tai, jog slaugytojų, dirbančių slaugos ligoninėse, atlyginimai šįmet paaugo 27 proc. nurodė ir Valstybinių ligonių kasų (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

„Lyginant su praeitais metais, slaugos ligoninėse slaugytojo darbo užmokestis padidėjo apie 27 procentus. Jeigu pernai buvo vidurkis šiose ligoninėse 1784 eurų už etatą „ant popieriaus“, bruto, tai šiais metais apie 2270 eurų“, – kalbėjo T. Golubajeva.

„Matome, kad tas didėjimas faktiškai vyksta per visas slaugos paslaugų eilutes. Gerokai auga lėšų suma, skiriama ambulatorinei slaugai, bet taip pat ir stacionarinei slaugai – įkainiai padidinti beveik 50 proc. praeitais metais“, – pridūrė ji.

Trečiadienį Laisvės frakcija susitiko su medikų ir SAM atstovais aptarti situacijos šalyje dėl slaugos paslaugų prieinamumo. Susitikimo metu diskutuota dėl slaugytojų pritraukimo ir darbo sąlygų gerinimo, pacientams suteikiamų slaugos paslaugų namuose ir gydymo įstaigose.

– Tai slaugytojams perduodama daugiau funkcijų, jas nuimant nuo šeimos gydytojų. Ar jūs tam pasiruošę ir kaip sutinkate naujieną?

– Naujieną sutinkame dvejopai, nes, iš tikrųjų, vyksta labai daug diskusijų pačioje slaugytojų bendruomenėje. Iš vienos pusės, teisės aktuose deklaruojama, kad slaugytojas yra savarankiškas specialistas ir to savarankiškumo didinimas yra tam tikras teigiamas dalykas. Iš kitos pusės – tenka atsakyti į labai daug klausimų, kaip bus organizuojamas darbas, ar dirbdami savarankiškai slaugytojai turės savo kabinetą, kur gali konsultuoti pacientus, ar iš tikrųjų bus peržiūrėti slaugytojų darbo krūviai ir numatytas konsultacijų skaičius ir ar jiems bus atitinkamai apmokama už suteiktas konsultacijas.

– Aš teisingai suprantu, kad šie klausimai kol kas yra palikti kažkur ore?

– Tai tie klausimai yra tokiame diskusijų epizode, kai mes juos keliame. Bet objektyviai, kaip bus įgyvendinamas ši kompetencijų plėtra ir organizuojamas slaugytojų darbas, labai daug priklauso nuo pačių įstaigų – kaip jos pasiruošia priimti tokius sprendimus ir suteikti slaugytojams to savarankiškumo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs užsiminėte ir apie atlygį. Jums daugėja darbo, natūralu, kad turi kilti ir darbo užmokestis. Ar šiame projekte yra tam numatyta eilutė?

– Tikrai norėtųsi tikėtis, kad slaugytojų darbo užmokestis bus įvertinamas, atsižvelgiant į tai, kad jie atlieka daugiau darbo. Šiuo metu yra kalbama apie finansavimą šeimos gydytojo komandai, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas ar keli slaugytojai, kineziterapeutai ir kiti specialistai. Tačiau neišskiriama, kad atlyginimas bus skiriamas konkrečiai slaugytojui už slaugos paslaugas. Ir tai yra tie klausimai, kuriuos slaugytojų bendruomenė kelia jau kurį laiką, kad slaugos paslaugose yra labai mažai įkainotų paslaugų. Ir šioje šeimos gydytojo komandoje nėra numatyta vien tik slaugytojo paslaugų įvertinimas. Yra bendras komandos finansavimo nustatymas.

– Tad jei finansavimas – bendras, tada gydytojams, jeigu sumažėja darbo krūvis, turėtų mažėti ir atlyginimas?

– Turbūt gydytojams atlyginimas mažėti neturėtų, nes visi turbūt žinome, kad eilės pas šeimos gydytoją, pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus yra tikrai nemažos. Ir turbūt jeigu dalį paslaugų teiks slaugytojas, tai gydytojas tikrai neliks be darbo, jis tikrai priims pacientus, kuriems reikia tų paslaugų. Sakyčiau, galbūt to darbo užmokesčio paskirstymas, įvertinimas, kiek darbo atlieka slaugytojas, kiek gydytojas, kiek kiti specialistai, apie šitą reikėtų kalbėtis įstaigose. Kad nebūtų taip, jog slaugytojas dirba vieną darbą ir papildomai jam sukraunama dar kitų darbų. Turėtų būti labai įvertinama, koks yra darbo krūvis, kiek darbuotojų yra ir kad tai nebūtų begalinis to krūvio didinimas.

– Mes nuolat girdime apie slaugytojų trūkumą. Kaip ši problema yra sprendžiama ir ar dabar ji neaštrėja dar labiau?

– Slaugytojų trūkumas turbūt yra pastarųjų metų opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei visame pasaulyje. Lietuvoje yra santykinai sudėtinga situacija, kadangi niekas nėra objektyviai paskaičiavęs, kiek slaugytojų trūksta. Yra STRATA duomenys, kur yra prognostiniai numatyti trūkumo skaičiai. Tačiau šiai dienai, koks yra objektyvus trūkumas, ne visos institucijos gali pasakyti – gali būti ir 1000 darbuotojų, ir daugiau. Kalbama ne tik apie laisvas darbo vietas, bet ir apie darbo krūvį. Nes jeigu darbuotojų trūksta, tai pacientui tikrai negali pasakyti, kad šiuo metu jūs palauksite, mes negalime jums padėti. Bet tai yra, kad esantys slaugytojai, kurie dirba įstaigoje, turi suteikti visas tas paslaugas ir užtikrinti, kad jos būtų kokybiškos. Darbo krūvis yra tikrai didelis. Girdime, kaip profesinė organizacija, daug skundų, daug nepasitenkinimų, nes darbuotojai irgi nenori dirbti taip: nesuspėja prieiti prie pacientų, padėti.

– Kalbant apie slaugytojus, Vilniuje, Kaune situacija gal bus ir nebloga. Kaip jūs matote likusios Lietuvos situaciją?

– Vilniuje ir Kaune taip pat yra tie patys sunkumai, slaugytojų trūkumas. Ir tikrai gauname iš didžiųjų įstaigų nusiskundimų. Regionuose, be abejo, situacija yra daug sudėtingesnė, nes regionai neturi pakankamai patrauklių pasiūlymų, kad atvyktų jauni darbuotoji, jauni slaugytojai ir netgi gydytojai. Ir tos problemos aštrėja. Žinome, kad vyksta sveikatos įstaigų reforma, keičiamas tinklas ir darbuotoja dažnai susiduria su stresu, netikrumu, nežinojimu, kokie pokyčiai laukia, kaip bus užtikrinamos jų darbo vietos. Ir tas stresas didina darbuotojų apsisprendimus kartais net atsisveikinti su savo profesija.

– Kalbant apie slaugytojų kompetenciją, ar tikrai jos slaugytojams pakaks ir ar tikrai jie gali skirti vaistus, tam tikrus tyrimus ar siųsti pas antrinio lygio specialistus?

– Tai viskas labai priklausys nuo paciento būklės. Jeigu pacientas yra lėtine liga sergantis žmogus, jo būklė yra kontroliuojama, jis geria vaistus, tarkim, ne vieną mėnesį, ir tas gydymas jam padeda, jeigu nėra pokyčių, išplėstinės praktikos slaugytojas tikrai gali ir pratęsti vaistus, ir pakonsultuoti, jeigu pacientui kyla klausimų dėl vaistų vartojimo. Jeigu paciento būklė yra blogėjanti, gydymas nepadeda, be abejo, pacientas turės galimybę konsultuotis su šeimos gydytoju. Tai yra komandinis darbas ir slaugytojas, dirbdamas savarankiškai, vis tiek galės perduoti informaciją gydytojui.

– Pertvarkos tikslas ir priemonės – geros ar vėlgi tikslas geras, bet įgyvendinimas yra kreivas?

– Tikslas yra geras, įgyvendinimui reikia laiko, susiimti ir spręsti tas problemas – ir darbo krūvio, ir paties darbo organizavimo. Tam labai reikia dialogo, tiek tarp ministerijos, profesinių organizacijų ir pačių darbdavių, kaip viskas bus įgyvendinama įstaigose.

Šiam sprendimui pritarė rugsėjo 28 d. posėdžiavusi taryba, sprendimas įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.

Kompensaciją galės gauti asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai, slaugytojai, kiti darbuotojai, turintys sveikatos priežiūros specialisto licenciją, kurių faktinė gyvenamoji vieta nutolusi nuo darbovietės vietos į vieną pusę daugiau nei 5 km.

Savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigos apskaičiavo, kad tokią kompensaciją galėtų gauti 96 darbuotojai. Kompensuojama suma negalės viršyti keturių bazinės socialinės išmokos dydžių – 196 eurų.

Kompensacijoms 2024 m. reikės daugiau nei 60 tūkst. eurų.

Lūkestis – pagarba profesijai

Kaip teigia daugiau nei du dešimtmečius jaunuosius slaugos specialistus rengianti N. Istomina, slaugytojai – didžiausia sveikatos priežiūros jėga pasaulyje. Su jokiais kitais specialistais nepalaikome tokio artimo, nuoširdaus santykio. Nenuostabu, kad šis darbas iš žmogaus reikalauja labai specifinių gebėjimų ir asmenybės bruožų.

„Pati vertingiausia savybė yra aukštas empatiškumo, emocinio intelekto lygis. Labai svarbu ir pašaukimas. Be jo slaugos profesijos tiesiog nesirenkama. Žmogus, kuris neturi pašaukimo, tokioje srityje neužsibūna. Mūsų darbe labai svarbu gebėti suprasti ir atjausti žmogų, bet ir nepamesti savęs. Per didelis jautrumas gali tapti kliūtimi“, – perspėja pašnekovė.

Slaugytojas jau seniai nebėra tik sunkių ligonių reanimacijos ar geriatrijos skyriuose prižiūrėtojas. Tai specialistas, savo žiniomis ir kompetencija galintis padėti išvengti ligų ar jas laiku diagnozuoti. Juk būtent slaugytojai dažniausiai pirmi pastebi simptomus, kurių nematyti plika akimi. Todėl N. Istomina ragina jausti pasididžiavimą savo profesija. Pagarba savo darbui sugrįžta – kai gerbi save, tave gerbia ir visuomenė.

„Pagrindinė mano žinutė – pagarba profesijai. Apie tai daug kalbuosi ir su savo studentais. Svarbiausia neprarasti pasitikėjimo vieniems kitais, savo kolegomis. Vertinkime vieni kitus, mūsų gebėjimus savarankiškai priimti sprendimus. Mes juk tam esame visiškai pasiruošę“, – įsitikinusi Sveikatos mokslų instituto direktorė.

Natalja Istomina / Asmeninio archyvo nuotr.

Keičiasi supratimas

Anot N. Istominos, slaugytojų darbas tampa vis atsakingesnis ir reikalaujantis vis įvairesnių kompetencijų. Drauge ir patys šios srities profesionalai įgauna daugiau savarankiškumo, sprendimų priėmimo laisvės.

Seime netgi svarstomi Slaugos ir akušerijos įstatymo pakeitimai, kurie įgalintų bendrosios praktikos slaugytojus savarankiškai skirti tam tikrus vaistinius preparatus.

„Labai svarbu ir tai, kad keičiasi pats visuomenės supratimas. Slaugytoja (-as) nebėra tik kažkokia gailestingoji medicinos sesuo. Tai savarankiškas specialistas, priimantis medicininius, vadybinius sprendimus. Tai sveikatos sistemos narys, be kurio ji visiškai sugriūtų“, – sako prof. dr. N. Istomina.

Be abejo, didžiulė atsakomybė, kurią prisiima slaugytojai, sykiu iškelia ir specifinių iššūkių. Vienas tokių – atlyginimai. Palyginti su Skandinavija, mūsų šalyje jie tebėra gana menki. Tai daro neigiamą įtaką pačiam šios profesijos prestižui. Slaugytojus (-as) kai kurie žmonės vis dar tebevadina sesutėmis, seselėmis, gydytojo dešiniąja ranka, nors šie specialistai dirba savarankiškai, o gydytojai nėra jų viršininkai.

„Profesinis prestižas labai svarbus sprendžiant esminę problemą – slaugytojų trūkumą. Jis matomas visame pasaulyje. Lietuvoje situacija dar ne tokia tragiška, bet įtampa jaučiama. Vadinasi, specialistams vis didės darbo krūvis“, – perspėja pašnekovė.

Sveikas senėjimas – ne senatvės pratęsimas, o jaunystės pailginimas. Slaugytojai čia turi kompetencijų ir gali padėti savo konsultacijomis.

Laukia nauji iššūkiai

N. Istomina pabrėžia, kad slaugytojų darbo netolimoje ateityje laukia iššūkiai, kuriami technologijų progreso. Mobiliosios programėlės, išmanieji prietaisai jau tapo slaugytojų darbo priemonėmis, o artimoje ateityje prie jų prisijungs dar sofistikuotesni sprendimai – robotai ir dirbtinis intelektas.

Specialistams šis virsmas, anot VU mokslininkės, bus labai svarbus. Toli gražu ne visi noriai priima technologijas, bet tai padaryti teks, nes be jų bus sunku žengti į naują slaugos evoliucijos etapą – ilgaamžės visuomenės kūrimą.

„Slaugytojams čia teks svarbiausias vaidmuo. Jie jau dirba ne tik su ligoniais, bet ir su sveikais žmonėmis, o tai ypač svarbu sveiko senėjimo kontekste. Noriu pabrėžti, kad sveikas senėjimas – ne senatvės pratęsimas, o jaunystės pailginimas. Slaugytojai čia turi kompetencijų ir gali padėti savo konsultacijomis, nusiųsti į tinkamas institucijas – pas gydytojus, gyvensenos specialistus ir kt.“, – teigia ji.

Prisideda prie sveikatos raštingumo

Anot profesorės, slaugytojas tampa savotišku sveikatinimo komandos koordinatoriumi. Jis siunčia žmones į Visuomenės sveikatos centrą ar pas gyvensenos specialistą. Be to, jis gali suburti pacientus į tam tikras grupes ir suteikti joms specifinių žinių, pvz., kaip gyventi sergant cukriniu diabetu, išsėtine skleroze ir pan. Tokios paskaitos ne tik vertingos patiems pacientams, bet ir prisideda prie visuomenės sveikatos raštingumo.

Jo mums, deja, dar trūksta. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lietuvių gyvenimo trukmė nusileidžia islandų ar japonų. Įpročių gyventi sveikiau diegimas visuomenėje ir tendencijų pakeitimas – ilgas procesas, tačiau gera naujiena, kad jis jau įsibėgėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiais metais startavo mokyklinė gyvenimo įgūdžių programa, prie kurios kūrimo prisidėjo ir pati prof. dr. N. Istomina.

„JAV atlikti longitudiniai tyrimai patvirtina, kad tie žmonės, kurie vaikystėje dalyvauja tokiose programose, palyginti su kontroline grupe, žymiai geriau rūpinasi savo sveikata, – teigia ji. – Lietuvoje mūsų sveikatos ugdymas istoriškai buvo labai fragmentinis, todėl visuomenėje turime labai didžiulių sveikatos žinių skirtumų. Prievartinis mechanizmas irgi neveikia, nes 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvensenos. Norisi tikėti, kad vis daugiau žmonių įsitrauks į sveikatinimo procesą.“

Nuo šių mokslo metų Muradas Klyčmuradov Vilniaus universitete (VU) duris varsto ne kaip studentas, o kaip dėstytojas. Medicinos fakultete jis baigė bendrosios praktikos slaugytojo bakalauro ir magistro studijas. O dabar jis ir dėsto, ir dirba, tačiau pervargimu nesiskundžia.

„Dėl didelio krūvio vėlgi – be iššūkių būtų neįdomu gyventi“, – sakė  VU Medicinos fakulteto lektorius Muradas.

Lektorius pasakoja, kad didžioji dalis bendrakursių, kaip ir jis pats, liko dirbti Lietuvoje, nes jau mokydamiesi gavo darbo vietą.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Jeigu yra gera darbo vieta, mes jaučiamės saugiai, ir mes galime teikti visą reikiamą pagalbą žmonėms, manau, tai labiausiai mus ir motyvuoja“, – kalbėjo Muradas. 

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, Lietuvoje slaugos specialistų trūksta. Šiuo metu yra apie du tūkstančius laisvų slaugytojų darbo vietų. Skaičiuojama, kad po dešimties metų jų trūkumas išaugs iki trijų tūkstančių.

„Natūralu, nes visuomenė sensta, – kalbėjo SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjas Artūras Šimkus. – Slaugytojų amžius irgi didėja, dalis jų išeina į pensiją, užtarnautą poilsį, dalis apskritai iš praktikos išeina, todėl šiai dienai turime tokius rezultatus.“

Baiminamasi, kad vis labiau trūkstant slaugytojų, kentės ir pacientai.

Jeigu slauga neefektyvi arba jos visai nėra, pacientas nepasveiks.

„Jeigu slauga neefektyvi arba jos visai nėra, pacientas nepasveiks, – sakė VU Slaugos katedros vedėja Natalja Istomina. – Koks auksinis gydytojas būtų, be slaugytojo – neįmanoma.“

Problema – ne tarp studijuojančių. Šią profesiją renkasi vis daugiau studentų.

„Tie jauni žmonės ateina mokytis jau žinodami, kad išvažiuos dirbti kitur“, – situaciją komentavo Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Regina Jarošienė.

Specialistus dažniausiai pavilioja Norvegija, Didžioji Britanija, Vokietija.

„Bando vilioti studentus, prašo, kad atsiųstume jau trečiakursius ar ketvirtakursius atlikti praktiką ne Lietuvoje“, – kalbėjo N. Istomina.

Užsienio medicinos įstaigos būsimiesiems slaugytojams pasiūlo geresnį atlyginimą ir kitokį požiūrį. O to esą labiausiai trūksta Lietuvoje.

„Viena mano kolegė pasakė, kad čia dirbama iš idėjos. Deja, atlyginimai nėra tokie, kokius norėtume gauti“, – kalbėjo Muradas.  

„Ne tik atlyginimas turi būti didinamas, ne mažiau svarbu sudaryti tokias darbo sąlygas, kad nebūtų jokio mobingo, jokių patyčių, jokio psichologinio smurto prieš studentus ir jaunus slaugytojus“, – sakė N. Istomina.  

Jauni žmonės ateina mokytis jau žinodami, kad išvažiuos dirbti kitur.

Planų keisti slaugytojų darbo krūvio ir uždarbio tvarką vyriausybėje buvo iki 2024 metų. SAM teigia, kad jau ir dabar jų atlyginimai kyla.

„Jeigu 2018 metais vidutinis darbo užmokestis buvo beveik 1160 eurų, tai per šių metų  pirmuosius du ketvirčius jis siekė 1770 eurų“, – sakė  A. Šimkus.

SAM duomenimis, nuo 2016 iki 2021 metų slaugytojų alga kilo kone dvigubai – nuo 840 iki 1814 eurų neatskaičius mokesčių.

Atvedė skirtingi keliai

Virgilijus Ragauskas į slaugą atėjo išbandęs ne vieną darbą įvairiose paslaugų ir prekybos srityse, kol nusprendė susieti savo gyvenimą su medicina. „Nors po mokyklos baigimo dirbau įvairius darbus, bet jiems nereikėjo specialių mokslų, taigi bendrosios praktikos slauga yra mano pirmoji profesija“, – šypsojosi jis.

Dar labiau vingiuotu keliu į slaugytojo profesiją atėjo Rinaldas Noreika. Dar būdamas moksleiviu tarnavo bažnyčioje šv. Mišių patarnautoju, vėliau dirbo zakristijonu, kartais sėsdavo per mišias prie vargonų. „Tuo metu gyvenau Jonavoje ir daug bendravau su kunigu marijonų vienuoliu. Jo pavyzdys paskatino stoti į vienuolyną ir mane. Tuo pat metu studijavau ir kunigų seminarijoje, bet po trečio kurso supratau, kad dvasininko kelias nėra mano pašaukimas“, – pasakojo slaugytojas.

Rinaldas Noreika. Kauno ligoninės nuotr.

Atsisakė pelningesnės profesijos

Išėjęs iš seminarijos Rinaldas studijavo vadybą Vilniaus universitete, bet dėl darbo bare jas nutraukė, o vėliau įstojo į Vilniaus kooperacijos kolegiją ir šį kartą sėkmingai baigė studijas bei pradėjo dirbti logistikos vadybininku. „Tačiau ir vėl supratau, kad tai nėra mano kelias, nors atlyginimas buvo didesnis nei dabar dirbant slaugytoju“, – nusijuokė Rinaldas.

Išėjęs iš darbo versle įsidarbino LSMU Kauno ligoninėje slaugos padėjėju. Tais pačiais metais kolegų paskatintas įstojo į Kauno kolegijos Medicinos fakultetą. „Šių metų pradžioje gavau bendrosios praktikos slaugytojo diplomą“, – šypsojosi Rinaldas.

Dainius Suchockas. Kauno ligoninės nuotr.

Tuo tarpu Dainiaus Suchocko kelias į slaugytojo profesiją buvo tiesesnis. „Mano mama buvo vaistininkė, tėtis veterinarijos gydytojas, todėl medicina lydėjo nuo vaikystės. Po vidurinės mokyklos neužteko stojamųjų balų įstoti į tuometinį Kauno medicinos institutą (dabar LSMU), todėl pasirinkau slaugą“, – pasakojo jis.

Darbas lyties neturi

Virgilijus stodamas į Kauno kolegijos Medicinos fakultetą neturėjo jokių abejonių dėl šios profesijos siejimo su moteriškumu. „Šis stereotipas man jau seniai dingęs, nes dažnai lankydavausi pas seserį, kuri dirba Prancūzijoje medicinos srityse. Ten lankydamasis ligoninėse mačiau, kad slaugytojų vyrų kai kur netgi daugiau nei moterų. Apskritai šiais laikais jau nestebina, kai moteris keliauja į kosmosą, vairuoja sunkvežimį, dirba automobilių servise, o vyrai puikiai dirba auklėtojais vaikų darželiuose“, – įsitikinęs jis.

Virgilijus Ragauskas. Kauno ligoninės nuotr.

Rinaladas ir Dainius visiškai pritarė kolegai ir tikino taip pat niekada dėl to nejautę jokio diskomforto. „Gal kai kurie pacientai iš pradžių nustemba, bet paskui priima tai kaip natūralų dalyką, o kai kada netgi laiko tai privalumu“, – pastebėjo Rinaldas.

Dainius pridūrė, jog asmeniškai niekada nepagalvojęs apie šios profesijos siejimą su lytimi ir apie jokią kitą profesiją per tris darbo dešimtmečius teigė niekada negalvojęs. „Nieko kito ir nesugebėčiau“, – šypsojosi jis.

Atgalinis ryšys atperka sunkumus

Virgilijus prisipažino, kad slaugo karjeroje būta pertraukų dėl asmeninių priežasčių, turėta minčių netgi keisti darbo sritį. „Visgi po pertraukos pakviestas atgal mielai sugrįžau į ligoninę. Labai svarbu kolektyvas, kuriame dirbi, o čia jis puikus – vienas kitą puikiai suprantame, visi turime gerą humoro jausmą“, – aiškino Virgilijus.

Jis ir kiti slaugytojai teigė, kad nors tai skamba pompastiškai, bet labiausiai jų profesijoje žavi galimybė padėti žmonėms, bendravimas ir atgalinis ryšys. „Dirbant Neurologijos skyriuje matome vis sugrįžtančius pacientus, nes šios srities negalavimai dažnai nėra išsprendžiami, bet tik apsprendžiami, taigi daug pacientų pradedi pažinti, užsimezga emocinis ryšys“ – pasakojo Virgilijus.

Rinaldas priduria, kad šis užsimezgęs ryšys turi ir emocinę kainą. „Sunkiausia mūsų darbe – pacientų mirtys. Prie kai kurių jų neišvengiamai prisiriši, juk slaugytojai būna arčiausiai pacientų, todėl jų netektis paveikia emociškai“, – sakė jis.

Sunkiausia mūsų darbe – pacientų mirtys. Prie kai kurių jų neišvengiamai prisiriši, juk slaugytojai būna arčiausiai pacientų, todėl jų netektis paveikia emociškai.

LSMU Kauno ligoninės direktorės slaugai pavaduotoja Gražvydė Masiliūnienė džiaugėsi trijų vyrų slaugytojų darbu: „Labai esame patenkinti, kad šie slaugytojai pasirinko mūsų ligoninę. Visi jie dirba Neurologijos skyriuje, kur tikrai turime sunkių pacientų, tad vyriškos rankos labai reikalingos. Kai Rinaldas Noreika gynė bakalauro darbą visi labai pergyvenome ir jį palaikėme. Džiugu, kad po praktikos liko dirbti mūsų ligoninėje. Ačiū šiems šauniems vyrams, ir sėkmės jų darbuose.

Asociacijos vadove tapo slaugytoja Rasa Marozienė, taip pat sudaryta valdyba.

Pasak asociacijos, ji sieks tinkamai atstovauti Lietuvos slaugos specialistų interesams, užtikrinti jų kvalifikacijos kėlimą, sudaryti reikalingas darbo sąlygas, aprūpinti materialiai, kelti slaugytojo profesinį prestižą.

Taip pat organizacija ketina aktyviai bendradarbiauti ir keistis patirtimi su organizacijomis, veikiančiomis slaugos srityje, mokymo įstaigomis, ruošiančiomis slaugos specialistus.

Lietuvos slaugytojų asociacijos teigimu, ji teiks pasiūlymus valdžios institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių slaugytojų veiklą, tobulinimo.

„Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei daugumos pirminio lygio ambulatorines paslaugas teikiančių ar aukštesnio lygio stacionarinių gydymo įstaigų. Nepakankamas finansavimas ir dideli darbo krūviai verčia darbuotojus išeiti dirbti į kitas gydymo įstaigas. Tikimės, kad nemokamas viešasis transportas taps papildoma priemone motyvuoti senus darbuotojus bei pritraukti į įstaigas naujų specialistų“, – sako Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Projekto įgyvendinimui – nemokamam viešajam transportui palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių, kurie teikia palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas (įskaitant ir privačias), darbuotojams – bus skirta beveik 177 tūkst. eurų.

Kelionės viešuoju transportu prisideda ir prie oro taršos mažinimo bei judumo problemų sprendimo sostinėje.

Šiuo metu nemokamu viešuoju transportu naudojasi Vilniaus ugdymo įstaigose dirbantys švietimo darbuotojai. Prasidėjus pandemijai, į darbą specialiais „COVID herojų“ viešojo transporto maršrutais nemokamai kviesti keliauti visi sostinės medikai.