Slidinėtojų Vingio parke tikrai netrūksta. Vieni slidinėti pradėjo „jau senokai, gal prieš kokius 70 metų“, – juokėsi Vingio parke slidinėjantis vyras. Kiti – dar tik pradeda, bet teigia, kad labai patinka.

Vieniems tokios sąlygos slidinėjimui puikios: „Dabar idealios, retai būna taip pas mus“, – sakė vyriškis. Tačiau toks oras idealus toli gražu ne visiems: „Geras oras, man, sakyčiau nuo –8 °C iki –3 °C. Ne per karšta, ne per šalta. Tik kai sninga, šviežias sniegas nelabai slysta“, – savo tobulas slidinėjimui sąlygas aiškino kitas slidinėjimo entuziastas.

Apskritai ši žiema, pasak slidinėtojų, – tikra dovana. „Pernai vienąkart gal pavyko tik. Šiemet jau trečią kartą“, – kiek kartų šįmet pavyko pasimėgauti hobiu, skaičiavo kitas pakalbintas vyriškis.

Tad ir slidinėtojams puikiai žinomam, jau 50 metų organizuojamam „Snaigės“ žygiui savaitgalį oras buvo labai palankus. 

„Tiems, kas atvyks į mūsų „Snaigės“ žygį Senasalyje, Vilniaus rajone, iš tikrųjų belieka tik pasiimti slides ir gerą nuotaiką, o orą, geras emocijas ir daug sniego tikrai garantuojame“, – dar prieš renginį tikino Vilniaus keliautojų klubo atstovas Žydrūnas Zamauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau yra kita maža bėda – parduotuvių atstovai sako, kad žmonės baigia išpirkti lygumų slidinėjimui skirtas slides: „Apie 80–85 proc. slidžių tikrai išpirko, dabar tas pasirinkimas nėra toks gausus, negalime pasiūlyti klientams visos gamos pasirinkimų, tiek batų, tiek slidžių, lazdų ir viso kito reikiamo inventoriaus“, – teigė vienos parduotuvės vadovė Akvilė Ališauskaitė.

„Šiemet iš tikrųjų tiek šaltuko, tiek sniego yra, tai tikrai nestebina, kad parduotuvėse slidžių pritrūksta. Ir nuomos kompanijos mums sako, kad pas juos viskas išgraibstyta šiuo metu“, – patvirtino Ž. Zamauskas.

Tačiau kalbinti slidinėtojai su trūkumu nesusidūrė. „Gana lengvai. Visam savaitgaliui. Žiūrėjome internete, yra keletas nuomotojų, bet pavyko pas pirmą rasti, tai visai gerai, sakyčiau“, – pasakojo neseniai šį žiemos malonumą atradusi slidinėtoja.

Kiti slides pirko seniai ir ilgam: „Mano šios senos, labai įdomios slidės. Aš jas kažkada pirkau Panevėžyje turguje. Dar litai buvo. O šios slidės, dar antspaudukas yra, berods 1982 m. dalyvavo pasaulio taurėje Lahtyje“, – unikalią savo slidžių istoriją pasakojo užkietėjęs slidininkas.

Savaitgalis slidinėtojams buvo išties geras, tačiau šios savaitės viduryje jau prognozuojami lietūs.

Čempionate labai gerai startavo Vilniaus rajono sporto centro atstovė Emilija Mincevič, nugalėjusi 2006-2007 gim. m. merginų grupėje. Organizatoriai buvo numatę du startus: kovo 25 d. – sprintas ir kovo 26 d. – masinio starto rungtis, tačiau dėl Tremtinių dienos minėjimo sprintas buvo atšauktas.

Sekmadienį E. Mincevič varžėsi 7 km distancijoje su šaudymu 2 kartus gulint ir 2 kartus stovint, kur už kiekvieną netaiklų šūvį prie distancijos įveikimo laiko buvo pridedama po 30 papildomų sekundžių.

Mergina gerai pradėjo rungtį, greitai slydo slidėmis. Pirmame šaudyme gulint suklydo kartą ir buvo antroje pozicijoje. Antrame šaudyme gulint nepadarė taikiklio korekcijos į pakilusį vėją ir suklydo 4 kartus, kas nubloškė E. Mincevič į 4 poziciją.

Sportininkė greitai slydo distancijoje, trečiame šaudyme stovint suklydo 3 kartus ir pakilo į antrą vietą. Paskutiniame šaudyme stovint suklydo kartą, labai greitai įveikė paskutinio kilometro ratą ir užėmė 1 vietą, iškovodama Latvijos biatlono čempionato aukso medalį. E. Mincevič 7 km įveikė per 37.06 sek.

Jaunimo lyderė

Paskutinės varžybos vyko Suomijoje, kur orientacininkai išsidalijo pasaulio suaugusiųjų, jaunimo ir Europos jaunių čempionato medalius. Ten pat buvo surengtas finalinis pasaulio taurės varžybų etapas tiek suaugusiųjų, tiek ir jaunimo (iki 23 metų) grupėms.

Susumavus viso sezono rezultatus, pasaulio taurę jaunimo grupėje iškovojo J.Traubaitė.

Lietuvė surinko iš viso 350 taškų ir aplenkė švedę Eliną Schagerstrom (292 tšk.) ir suomę Kaisą Klemettinen (278 tšk.).

„Tai – reikšmingiausias mano laimėjimas per visą karjerą. Ši pergalė skiriasi nuo iškovotų pasaulio čempionatų trofėjų, nes per taurės varžybas reikėjo visą sezoną gerai įveikti visas trasas“, – sakė šiemet pasaulio jaunimo čempionato bronzą pelniusi orientacininkė.

Vyrų grupėje triumfavo norvegas Jorgenas Baklidas (500 tšk.). 13 vietą užėmė Kasparas Šulčys (135 tšk.).

Pateko į dešimtuką

Prieš startą buvo daug įtampos ir nerimo, nes vietovė – visai nepažįstama ir neišbandyta.

Geri rezultatai J.Traubaitei lėmė aukštą poziciją ir suaugusiųjų pasaulio taurės varžybų įskaitoje – lietuvė užėmė 9 vietą (151 tšk.).

Sėkmingiausiai pasirodė Estijos atstovė Daisy Kudre Schnyder (340 tšk.), antra buvo švedė Linda Lindkvist (276 tšk.), trečia – suomė Salla Koskela (265 tšk.).

Vyrų varžybų medalius išsidalijo J.Baklidas (Norvegija, 345 tšk.), Stanimiras Belomaževas (Bulgarija, 295 tšk.) ir Rasmusas Wickbomas (Švedija, 246 tšk.).

34 vietoje – K.Šulčys (53 tšk.), 47-oje – Nerijus Šulčys (16 tšk.), 51-oje – Vitalijus Petrulis (5 tšk.).

Jėgų užteko

Pasaulio čempionate orientacininkai slidėmis varžėsi sprinto, persekiojimo rungtyse ir vidutinėje trasoje.

Aukščiausią vietą – aštuntą – J.Traubaitė užėmė sprinto varžybose, pasaulio čempione tapusiai D.K.Schnyder pralaimėjusi vos 38 sek.

„Prieš startą buvo daug įtampos ir nerimo, nes vietovė – visai nepažįstama ir neišbandyta. Porą kontrolinių punktų pasiekiau ne pačiais geriausiais maršrutais. Dar kažkiek brangių sekundžių galėjau sutaupyti, jeigu kiek sėkmingiau būčiau pasinaudojusi varžovių netikslumais. Tačiau jėgų su kaupu užteko iki pat finišo, išvengiau  didelių klaidų“, – komentavo J.Traubaitė.

Ji persekiojimo varžybose ir vidutinėje trasoje buvo vienuolikta.

K.Šulčiui sėkmingiausiai susiklostė sprinto rungtis (25 vieta), N.Šulčiui – persekiojimo (32 vieta), V.Petruliui – taip pat persekiojimo (40 vieta).

Greitesnės – dvi rusės

Pasaulio jaunimo (iki 23 metų) ir Europos orientavimosi slidėmis čempionatai buvo surengti Bulgarijoje.

Varžybose dalyvavo 151 sportininkas iš penkiolikos valstybių. Lietuvos rinktinei atstovavo keturi atletai.

Pasaulio jaunimo čempionato sprinto trasos bronzos medalį laimėjusi J.Traubaitė 2,4 km su dvylika kontrolinių punktų įveikė per 17 min. 05 sek.

Sėkmingiau pasirodė Rusijos atstovės Marina Viatkina (15 min. 21 sek.) ir Olesia Riazanova (15 min. 22 sek.).

21-ų J.Traubaitei tai jau antras pasaulio čempionato trofėjus: bronzą Lietuvos orientacininkė iškovojo ir 2020 m. jaunimo (iki 20 metų) planetos pirmenybėse.

Atnaujino įgūdžius

„Pavyko gerai pasiruošti sezonui. Pradėjome gan anksti, nes pernai gruodžio viduryje buvo numatyta, bet dėl pandemijos atšaukta orientavimosi sporto universiada. Iki čempionato turėjau ne vieną galimybę startuoti varžybose užsienyje. Buvo gera galimybė čiuožti skirtingose vietovėse ir atnaujinti orientavimosi įgūdžius“, – teigė J.Traubaitė.

Pavyko gerai pasiruošti sezonui, turėjau ne vieną galimybę startuoti varžybose užsienyje.

Vos per žingsnį nuo medalio J.Traubaitė liko pasaulio jaunimo čempionato vidutinėje trasoje.

5,2 km distanciją su šešiolika kontrolinių punktų lietuvė įveikė per 44 min. 42 sek. ir užėmė ketvirtą vietą. Nuo prizinės vietos Juditą skyrė 2 min. 33 sek.

Pasaulio jaunimo čempionate startavo ir Kasparas Šulčys. Sprinto trasoje Lietuvos atstovas užėmė tryliktą vietą, vidutinėje trasoje finišavo penkioliktas.

Varžėsi ir estafetėse

Europos suaugusiųjų čempionato mišrių estafečių varžybose J.Traubaitė ir K.Šulčys iškovojo septintą vietą, o vyrų estafetės varžybose K.Šulčys, Nerijus Šulčys ir Vitalijus Petrulis – devintą vietą.

Asmeninėse lenktynėse geriausiai sekėsi J.Traubaitei. Sprinto trasoje ji buvo vienuolikta, vidutinėje trasoje užėmė penkioliktą vietą, o ilgoje trasoje finišavo 22-a.

„Dabar svarbiausia išlaikyti ir dar pagerinti sportinę formą prieš svarbiausią šių metų startą – kovo antroje pusėje vyksiantį pasaulio čempionatą Suomijoje“, – sakė orientacininkių slidėmis pasaulio reitingų lentelėje aštuonioliktą vietą užimanti J.Traubaitė.

Artimiausias Lietuvos orientacininkų slidėmis startas – vasario 12–13 d. vyksiantis šalies čempionatas.

Vien daugiau nei keturis dešimtmečius gyvuojančiuose "Snaigės" žygiuose kiekvieną sekmadienį dalyvauja tūkstančiai vilniečių. Tiesa, šiais metais žiema sostinės slidininkų nelepina, tačiau Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas tiki, kad po kelerių metų Vilniuje bus įrengta orų permainoms nepavaldi slidinėjimo trasa.

Pergalių prisiminimai

1988 m. Kalgario olimpinėse žiemos žaidynėse Vida Vencienė iškovojo aukso ir bronzos medalius 10 ir 5 km slidinėjimo rungtyse. Po ketverių metų V.Vencienė jau su nepriklausomos Lietuvos vėliava startavo Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse ir 15 km klasikiniu stiliumi rungtyje buvo 11-a. 1998 m. Nagano olimpinėse žaidynėse Ričardas Panavas 10 ir 30 km klasikiniu stiliumi rungtyse užėmė 30-as vietas, 2010 m. Vankuverio olimpinėse žaidynėse komandinio sprinto varžybose lietuviai Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis buvo 18-i. Kalnų slidininkas Linas Vaitkus Nagano olimpinėse žaidynėse greitojo nusileidimo varžybose finišavo 25-as. Tai iki šiol yra geriausi Lietuvos slidininkų olimpiniai rezultatai.

Pasak keturių sporto šakų (lygumų slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi) atstovus vienijančios LNSA vadovo R.Arlausko, nors paskutinės dvi žiemos olimpinės žaidynės mūsų šalies slidininkams nebuvo sėkmingos, slidžių sporto perspektyvos Lietuvoje yra gana šviesios. "Prieš metus asociacija visų keturių disciplinų atstovams iškėlė konkrečius tikslus – kad per svarbiausias metų varžybas bent vienas sportininkas patektų į geriausiųjų 30-ukus. Jeigu mūsų sportininkams tai pavyks padaryti, gausime didesnį valstybės finansavimą ir bus galima tikėtis svaresnių rezultatų. Proveržio tikimės iš jaunimo, daug vilčių teikia kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas bei snieglentininkas Motiejus Morauskas", – teigė R.Arlauskas.

19-metis A.Drukarovas vasario pradžioje Švedijoje vykusiame pasaulio kalnų slidinėjimo čempionate vyrų didžiausiojo slalomo (Super-G) rungtyje užėmė 47 vietą. Tai geriausias Lietuvos atstovo pasirodymas šioje rungtyje nuo 1997 m., kai L.Vaitkus užėmė 52 vietą. 16-metis M.Morauskas pernai pasaulio jaunimo čempionate užėmė 18 vietą, o praėjusią savaitę Sarajeve vykusiame Europos jaunimo olimpiniame žiemos festivalyje "slope style" rungtyje buvo 4-as.

Vasario 19 – kovo 3 d. Austrijos Zėfeldo mieste vyksiančiame pasaulio slidinėjimo čempionate rimti išbandymai laukia ir Lietuvos slidininkų.

"Planuojame, kad vasario 24 d. į Austriją išvyks 12 mūsų slidininkų. Po jų startų bus galima susidaryti aiškų įspūdį apie jų galimybes ir konkurencingumą aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose", – pažymėjo R.Arlauskas.

Tiesa, bent jau vasario 10–16 d. Sarajeve vykęs Europos jaunimo olimpinis žiemos festivalis parodė, kad jaunieji Lietuvos slidininkai neprilygsta savo bendraamžiams. Geriausią rezultatą pasiekė Edvinas Šimonutis, 7,5 km distancijoje laisvuoju stiliumi užėmęs 64 vietą (tarp 92 dalyvių). 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi jis buvo 70-as (tarp 87 dalyvių).

Anot R.Arlausko, Lietuvoje veikia bent dešimt kalnų slidinėjimo centrų ir tik vienas lygumų slidinėjimui skirtas Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje: "Ši bazė atitinka aukščiausius reikalavimus, slidinėjimo trasose galime rengti net ir tarptautines varžybas. Tačiau norint didinti žmonių susidomėjimą slidinėjimu, reikia išplėsti slidinėjimo centrų geografiją. Be Ignalinos, dar galime pasidžiaugti Druskininkų "Snow arena", greta jos įrengtomis slidinėjimo trasomis. Žiemomis neblogo lygio slidinėjimo trasos įrengiamos Anykščiuose ir Utenoje. Bet man asmeniškai apmaudu, kad Vilniuje, kur yra bene didžiausias lygumų slidinėjimo potencialas, iki šiol neturime rimto slidinėjimo centro."

Tūkstantinė slidininkų armija

Apie vilniečių meilę slidėms byloja ir tradiciniai "Snaigės" žygiai. 2018 m. Vilniuje buvo surengta 12 žygių, juose iš viso dalyvavo 8 646 slidininkai. Šiais metais įvyko jau keturi "Snaigės" žygiai Antakalnio, Karoliniškių ir Verkių rajonuose, o juose iš viso dalyvavo beveik 5 tūkst. slidinėjimo entuziastų.

Visgi pasak ilgamečio "Snaigės" žygių organizatoriaus Algimanto Jucevičiaus, žiema slidininkams negaili kliūčių. Vasarį Vilniuje teko atšaukti du žygius dėl apledėjusių trasų. Vilniečių galimybes nuolat mėgautis slidinėjimu gerokai padidintų nuolat prižiūrima slidinėjimo trasa.

Vilniuje yra tikrai daug žmonių, mėgstančių slidinėti ne dėl sportinio intereso, bet savo malonumui.

"Nepaisant mūsų žiemos kaprizų, Vilniuje yra tikrai daug žmonių, mėgstančių slidinėti ne dėl sportinio intereso, bet savo malonumui. Ne visi gali sekmadieniais dalyvauti "Snaigės" žygiuose, gal kiti norėtų ir šeštadienį arba darbo dienomis pajudėti. Tačiau mieste kokybiškam slidinėjimui erdvių faktiškai nėra. Mes įrenginėjame trasas Verkiuose, Karoliniškėse, Antakalnyje, bet neretai tenka susidurti ir su vietos gyventojų nepasitenkinimu. Galima būtų ieškoti ir kitų vietų, bet kai atvyksta tūkstantis žmonių, kyla problemų dėl automobilių pastatymo. Bet mums tikrai nereikia išradinėti dviračio, pakanka pažiūrėti, kaip tvarkosi mūsų šiauriniai kaimynai. Suomijoje prie miestų parengiamos specialios slidinėjimo trasos – ir jos prižiūrimos visą žiemą. Vilniuje bent minimalius reikalavimus atitinkančias lygumų slidinėjimo trasas galima suskaičiuoti ant pirštų. Kaip ir slidžių nuomos punktus. Iš tiesų, slidinėjimo prieinamumą apsunkina ir inventoriaus poreikis. Nors paskutiniais metais pastebiu, kad žmonės vis dažniau naudojasi nauja, šiuolaikine slidinėjimo įranga, būtų dar patogiau, jei jie galėtų išsinuomoti slides. O dėl to Vilniuje yra rimtų problemų, nes nuomos punktų kaip ir nėra. Kalnų slidininkams dėl to galvos neskauda – atvykai į Liepkalnį ir išsinuomojai įrangą. O lygumų slidininkams tenka patiems įsigyti slides, tepalus ir pan. Vingio parke yra slidžių nuomos punktas, bet jie šią paslaugą teikia tik ten pat slidinėjantiems žmonėms", – teigė A.Jucevičius.

Modernios trasos vizija

Visgi netrukus slidinėjimo sąlygos Vilniuje gali reikšmingai pasikeisti. Pasak LNSA vadovo R.Arlausko, šiuo metu rengiamas modernios slidinėjimo trasos Vilniaus botanikos sodo teritorijoje projektas.

"Šią žiemą Botanikos sode mes įrengėme 4 km ilgio trasą. Toje trasoje jau galima rengti ir mėgėjų varžybas, išpjauta ir klasikinė vėžė, tinkanti ir ilgesniam, vadinamajam laisvam žingsniui. Pasivaikščioti su bet kokiomis slidėmis galima įvairiose vietose. Bet tai ne sportas, o aktyvus laisvalaikio leidimas. Mūsų tikslas, kad atsirastų vietos, kur galima slidinėti, o ne žygiuoti su slidėmis. Formuojant modernią slidinėjimo trasą reikia specialios technikos, taip pat reikia dirbtinio sniego gaminimo įrangos – vandens pompų, sniego patrankų, elektros. Mūsų skaičiavimais, siekiant projektą paversti realybe, reikia bent 200 tūkst. eurų", – pareiškė R.Arlauskas.

Dirbtiniu sniegu aprūpinta slidinėjimo trasa vilniečiai galėtų džiaugtis nuo gruodžio iki balandžio, joje galėtų slidinėti ir aukšto meistriškumo sportininkai, ir mėgėjai.

"Tai būtų idealus sprendimas Vilniui. Mes kelerius metus prižiūrime slidinėjimo trasas sostinės Vingio parke, bet ant natūralaus sniego tai padaryti nelengva – parke nuolat lankosi daug žmonių, komunalininkai dar smėlio pabarsto, tad tenka ją atnaujinti sniego motociklu ir specialia technika. Tikiuosi, kad mums pavyks užsitikrinti ir valdžios palaikymą. Jei viskas bus gerai, kitą žiemą jau galėsime visus pakviesti į trasos atidarymą Kairėnuose", – pažadėjo R.Arlauskas.

Netikėtai gausus sniegas Prancūzijos sostinėje suteikė puikių galimybių žiemos sporto mėgėjams, bet turbūt mažai kas tikėjosi pamatyti tokį slidinėjimo būdą. Taip garsiajame Bulonės parke sugebėjimus pademonstravo verslininkas Antoine Tailleferis.

„Idėja uždėti parasparnio variklį ant slidžių – iš tikrųjų visai paprasta. Keista, kad to niekas nesugalvojo. Tiesiog sudėliojau galvoje tokius faktus – yra sniego, o aš ką tik įsigijau naujas slides – todėl reikėjo imti ir išbandyti jas su varikliu“, – pasakoja parasparnių entuziastas A. Tailleferis.

Iš tikrųjų paryžietis nėra labai originalus. Jau daug metų slidinėjimo su varikliu mėgėjai bando pritaikyti šiam reikalui įvairius benzinu ir elektra varomus variklius. Be abejonės, specialiai parasparniams sukurtas, lengvas ir galingas variklis turbūt tinka labiausiai. Bet reikėtų nepamiršti, kad toks 25 kg sveriantis variklis kainuoja apie 6 tūkst. eurų.  

„Tai buvo super, nes dabar galima sukiotis ir visai plokščioje vietoje, patirti pagreitėjimą. Pakanka tik laikyti šį valdiklį. To, aišku, įprastai slidinėjant negali patirti, nes ten tik leidiesi žemyn“, – patirtimi dalijasi A. Tailleferis.

Vis dėlto parasparnių entuziastas perspėja tuos, kurie norėtų pasekti jo pavyzdžiu. Norint sėkmingai valdyti gana galingą variklį su propeleriu reikia tam tikros patirties. Jam pačiam padėjo tai, kad jis nemažai skraidė parasparniu su tokiu varikliu.

O vakarėliuose su draugais antram gyvenimui prisikelia pernykščiai slidinėjimo filmukai ir svarstoma kuriame pasaulio taške juos kursime šiemet. Pateikiame keletą rekomendacijų.

Espreso kvepiančios Dolomitinės Alpės

„Novaturas“ šiemet siūlo net kelias itin patrauklias žiemos kelionių kryptis autobusu. Jas pasirinkus galima džiaugtis ne tik įkvepiančiais vaizdais, puikiomis slidinėjimo trasomis, bet ir itin patraukliomis galimybėmis praleisti vakarus – kiekvienam pagal poreikius ir galimybes.

Žvarbiais žiemos rytais mėgstate save palepinti puodeliu aromatingos espreso? Tuomet neturėtų kilti daug klausimų, kuriuose kalnuose slidžių lazdas įbesite į sniegą šiemet, nes geriausią espreso gamina Italijoje, o prestižiškiausias Italijos slidinėjimo kurortas – Madonna di Campiglio, įsikūręs Dolomitinių Alpių Saulės slėnyje (Val di Sole).

Tikrai nedaug slidinėjimo kurortų gali pasigirti 150 km kalnų ir daugiau kaip 50 km lygumų slidinėjimo trasomis. Snieglentininkams čia įrengtos specialios trasos su tramplinais, rampomis ir kitais įrenginiais, leidžiančiais pajusti ne tik greičio malonumą, bet ir atlikti pačius beprotiškiausius triukus. Visos šios trasos „priklauso“ įsigijus „Skirama Dolomiti“ abonementą.

Vakarais atsigauti galima saunose ar karštuose baseinuose bei mėgautis itin gražiomis panoramomis. Val di Sole slėnis yra įsikūręs vakarų Trentine, tarp didelės dolomitinių viršukalnių grupės (aukščiausios –Adamelo (3354 m) ir Presanelos (3556 m) ir apjuostas Stelvijaus, Adamelo ir Brentos draustinių.

Be jau minėto Madonna di Campiglio galima rinktis mažesnius bei ramesnius, tačiau ne ką prastesnius Sella Ronda, Kronplacas, Cortina d‘Ampezzo, Gitschberg-Jochtal kurortus, įsikūrusius tame pačiame Dolomitinių Alpių regione.

Slidinėjimas dieną, terminiai baseinai vakarais

Vienas jų – lietuvių pamėgti ir įvertinti Zakopanės bei Bukovina Tatranska kurortai Lenkijoje. Įvairaus sudėtingumo trasos, kai kurios jų apšviestos, tad tinkamą sau suras bet kuris slidininkas ar snieglentininkas. Šios kelionės metu taip pat galima aplankyti ir netoliese esantį itin gražų Krokuvos miestą, o sušalus dieną, vakare sušilti ir atsigaivinti vienuose geriausių Europoje laikomuose natūraliuose terminiuose baseinuose.

Visai netoli savo paslaugas siūlo taip pat puikus Slovakijos žiemos kurortas Jasnoje, įsikūręs Žemuosiuose Tatruose ir žavintis itin vaizdingomis trasomis, kuriose kartais gali pajusti, kad atsidūrei pasakoje. Šis turistų pamėgtas miestelis taip pat garsėja terminiais baseinais bei tradicinėmis slovakų užeigomis kolybomis.

Jei Žemieji ir Aukštieji Tatrai jau pažįstami ir norisi kažko naujo, „Novaturas“ siūlo išbandyti Karpatų kalnus. Ukrainos žiemos kurortas Bokovelis su daugybe jaukių kalnų restoranėlių yra europietiškiausias kurortas šiuose kalnuose, kur įrengta 41 raudona, 12 mėlynų ir 8 juodos trasos. Šis, sparčiai augantis ir pretenduojantis greitai tapti vienu didžiausiu pasaulio slidinėjimo centrų, turėtų būti itin patrauklus keliautojams, vykstantiems su vaikais. Specialiai jiems įrengtas vaikų miestelis su žaidimų aikštelėmis, vaikų slidinėjimo trasomis bei patyrusiais mažųjų instruktoriais.

Slidininkams, snieglentininkams, buriuotojams ir kitų sporto šakų (kurioms reikalingas stambesnis ar sunkesnis inventorius) entuziastams dėl oro kompanijų taikomų bagažo ribojimų neretai kyla problemų. Štai keletas sportinės įrangos gabenimo taisyklių ir „Tez Tour“ Aviacijos skyriaus vadovo Vitalijaus Griniuko patarimų, kurie padės sumažinti nesusipratimus oro uoste.

Ar įranga atitinka standartus?

Svarbu žinoti, jog žiemos ir vandens sporto įranga yra priskiriama specialiajam orlaivių bagažui, kuriam gabenti taikomi papildomi reikalavimai ir atskiri mokesčiai.

Bagažas, klasifikuojamas kaip specialioji sporto įranga, gali būti priimamas į orlaivio krovinių skyrių tik jei yra tinkamai supakuotas (pvz., gabenant slides, viename krepšyje turi būti tik vienas slidinėjimo įrangos komplektas – slidės ir avalynė) ir atitinka maksimalaus leistino svorio bei matmenų reikalavimus, t. y. neviršija 270 cm ir nėra sunkesnis nei 32 kg.

„Maksimalūs leistini bagažo matmenys yra nustatyti pagal standartinės sporto įrangos matmenis. Jei krovinys yra didesnis ar sunkesnis, aviakompanija turi teisę atsisakyti jį gabenti, kadangi dėl orlaivio bagažo skyriaus apribojimų paprasčiausiai nėra fizinės galimybės jį sutalpinti“, – sakė V. Griniukas.

Patariama registruotis iš anksto

Specialusis bagažas orlaivyje užima daug vietos ir palieka mažiau erdvės visam kitam bagažui, tad pirmojo krovimas reikalauja papildomo planavimo. Dėl šios priežasties apie specialųjį bagažą būtina iš anksto informuoti oro linijų bendrovę (arba kelionės organizatorių), taip pat privalu nurodyti bagažo svorį bei matmenis.

„Gavus vežėjo sutikimą gabenti krovinį, skrydžio metu būtina su savimi turėti raštišką patvirtinimą. Sutikimas dažniausia pateikiamas kelionės dokumentuose trumpiniu „SPEQ“, – aiškino V. Griniukas. – Jo neturint, vežėjas turi teisę atsisakyti gabenti bagažą.“

Slidinėjimo kryptimis – bagažo kvotos

Skrydžiams, pvz., į ar iš Veronos (Italija) ir Zalcburgo (Austrija) yra nustatytos specialiojo bagažo kiekio kvotos. Skrydžio metu A320 tipo orlaiviuose (iš viso talpina 180 keleivių) gali būti gabenami ne daugiau kaip 126 slidinėjimo komplektai, o B733 tipo orlaiviuose (talpina 148 keleivius) – 100 slidinėjimo komplektų.

„Dėl riboto orlaivio krovinių skyriaus dydžio bei bendro įrangos svorio su pilnais sportinio bagažo komplektais šiomis kryptimis gali skristi apie 70 proc. keleivių. Norint būti vienu iš jų, geriausia specialiąją įrangą skrydžiui registruoti iš anksto, t. y. ir pačią kelionę įsigyti kuo anksčiau“, – sakė V. Griniukas.

Nepatekusiems į šį laimingųjų procentą, oro linijų bendrovė suteikia galimybę vežtis slidinėjimo ar snieglenčių batus paprastame registruotame bagaže. Na, o slides ar snieglentes jau teks nuomotis kurorte. Deja, paimti bagažo daugiau nei leidžia nustatytos kvotos orlaivis negali fiziškai, net ir už papildomą mokestį.

Nuo 40 eurų į vieną pusę

Specialioji sporto įranga gabenama tik už papildomą mokestį, apskaičiuojamą pagal oro linijų bendrovės nustatytus įkainius. „Kainos už vieną specialiojo bagažo vienetą skrydžiui į vieną pusę paprastai prasideda nuo 40 eurų. Dažniausiai už specialųjį bagažą galima susimokėti iš anksto, dar perkant kelionę agentūroje – taip kartu ir apsidrausite, kad tikrai galėsite vežtis savo įrangą“, – sakė V. Griniukas.

Kalbant apie slidinėjimą, poilsiautojams, įsigyjantiems pilną kelionės paketą (skrydis+viešbutis+pervežimai), slidinėjimo įranga gabenama nemokamai. Perkantiems tik lėktuvo bilietus papildomas mokestis yra taikomas tada, kai vežami tokie komplektai: slidės+lazdos+slidinėjimo batai arba snieglentė+batai. Keleivis, su kelionių agentūra ar organizatoriumi sudaręs Turizmo paslaugų teikimo ar Keleivių vežimo sutartį, vieną šių slidinėjimo įrangos komplektą gali vežtis už joje įtvirtintą kainą.

Ar slidės lėktuve – saugios?

Dėl specifinių išmatavimų ir papildomų saugumo reikalavimų specialioji sportinė įranga negali suktis bendru bagažo takeliu, kartu su lagaminais.

„Specialiojo bagažo patikra atliekama tik tam tikruose registracijos punktuose. Vėliau jis iš karto saugiai pakraunamas į atskirą vežimėlį ir gabenamas prie lėktuvo. Dėl sporto įrangos saugumo galite būti ramūs, jos patalpinimas į bagažo skyrių vykdomas pagal specialiai parengtas instrukcijas“, – kalbėjo Aviacijos skyriaus vadovas.

Kitą žiemą kauniečiai galės mėgautis slidinėjimo teikiamais malonumais neišvažiuodami iš savo miesto. Sprendimą dėl slidinėjimo trasos įrengimo priėmę Kauno miesto vadovai ieško tinkamiausios vietos tokiam objektui.

„Kaune norime įrengti pačią geriausią Lietuvos slidinėjimo trasą. Pirminiame etape ieškodami tinkamos vietos, norėtume paprašyti kauniečių pagalbos“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauniečiai kviečiami teikti pasiūlymus, kurioje Kauno miesto ar rajono vietoje galėtų būti įrengta slidinėjimo trasa. Tai jie gali padaryti užsukę į tinklapį slides.kaunas.lt arba pasiūlymą siųsdami elektroniniu paštu slides@kaunas.lt

Kalnas arba didelis šlaitas, kuriame būtų galima įrengti slidinėjimo trasą, turėtų būti pakankamai ilgas ir lygus. Nors pirmenybė bus teikiama Kauno miesto teritorijoje esančioms vietoms, bus svarstomi ir Kauno rajone, bet netoli nuo miesto, esantys variantai.

Slidinėjimo trasoje planuojama įrengti šiuolaikiškus keltuvus, apšvietimą, veiks dirbtinio sniego mašinos, greta – slidžių ir kitos įrangos nuomos punktai.

Miesto savivaldybė skelbia, kad slidinėjimo trasą planuojama įrengti iki kitos žiemos pradžios.