„Mortos kalnas“ slidinėjimo trasos vadovas Saulius Gramauskas Eltai teigė, kad centras atidarymui ruošėsi iš anksto, dar galiojant veiklos ribojimams.

„Mes rizikuodami ruošėmės iš anksto. Galime atsidaryti nors ir rytoj“, – tikino jis.

Kaip teigė S. Gramauskas, norinčiųjų slidinėti srautai bus reguliuojami pasinaudojant bilietų platinimo sistema.

Buvo labai sudėtinga ruoštis, kai nežinai, ar tikrai atsidarysi, ar neatsidarysi.

Vis dėlto Vyriausybės sprendimas atidaryti lauko slidinėjimo centrus vasarį, anot S. Gramausko, yra pavėluotas.

„Tai pavėluotas sprendimas. Kaimynai latviai ir estai dirbo nuo gruodžio pradžios. Jei būtų kas nors blogai buvę, (slidinėjimo centrus – ELTA) būtų seniai uždarę. Tačiau viskas ten gerai“, – sakė jis.

„Utrių kalno“ slidinėjimo kurorto vadovės Laimos Karbauskienės teigimu, nors nebuvo aišku, ar slidinėjimo centrams bus leista veikti, ruoštasi iš anksto.

„Vertiname gerai, kad atidarė (slidinėjimo centrus – ELTA). Aišku, tai galėjo padaryti ir anksčiau, nes sezonas trumpas, žiemos irgi trumpos, o pernai visiškai nedirbome. (...) Buvo labai sudėtinga ruoštis, kai nežinai, ar tikrai atsidarysi, ar neatsidarysi. Vieni (slidinėjimo centrai – ELTA), kaip girdėjome, (...) iš viso neaišku, ar atsidarys. O kai kurie iš mūsų surizikavome ir pasidarėme trasas“, – Eltai sakė ji.

Anot L. Karbauskienės, galimybė įsigyti bilietus tik elektroniniu būdu yra perteklinis ribojimas.

„Iš tiesų blogai vertinu, nes juk parduotuvėse kasos leidžiamos. (...) Aišku, kad šeštadienį-sekmadienį galbūt tie srautai dideli ir sunkiau juos sureguliuoti. O paprastomis dienomis, manau, buvo galima mišrų (bilietų įsigijimo – ELTA) būdą padaryti, tiesiog žiūrėti pagal situaciją, ar yra trasoje žmonių, ar ne.

Iš tikrųjų žmonės (galėtų bilietus pirkti – ELTA) telefonu ir kasoje. Registracija tegul būna, bet nebūtinai tie elektroniniai bilietai“, – kalbėjo ji.

L. Karbauskienė tikino mananti, kad slidinėtojų srautus suvaldyti pavyks.

„Galvoju, kad pavyks. Jei parduotuvės sureguliuoja srautus, tai manau, pas mus tikrai nebus daugiau tų žmonių“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto L. Karbauskienė pažymėjo, kad slidinėjimo kurortui atsidaryti jau antradienį nepavyks.

Yra organizacinių darbų, reikia su elektroninių bilietų pardavėjais derinti ir žiūrėti, kaip ten viskas vyks.

„Galvoju, kad vis dėlto prireiks kelių dienų atsidarymui, kad nebus taip, kad iš karto bus galima rytoj ir atsidaryti. Yra organizacinių darbų, reikia su elektroninių bilietų pardavėjais derinti ir žiūrėti, kaip ten viskas vyks“, – teigė ji.

Aukštagirės slidinėjimo trasos savininkas Edmundas Petrauskas sakė, kad veiką atnaujinti tikimasi antradienį.

„Teigiamai vertiname (Vyriausybės sprendimą – ELTA), turėtume atsidaryti, viskas kaip ir paruošta“, – Eltai sakė E. Petrauskas.

Apribojimus dėl laiko, kiek lankytojas galės praleisti slidinėjimo trasoje, bei draudimo nuomoti įrangą, jis vertino kaip logiškus, tačiau suabejojo dėl judėjimo tarp savivaldybių apribojimo.

„Viskas gerai, nes statistiškai žmonės ir tepirkdavo bilietų dviem valandoms, dėl nuomos – didžioji dalis turi savo inventorių, tik ribojimai tarp savivaldybių nelogiški, nes (...) bilietai bus platinami tik išankstiniai. Nemanau, kad būtų kažkas blogo, kad ir iš kitos savivaldybės atvažiuotų“, – sakė E. Petrauskas.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė atnaujinti lauko slidinėjimo trasų paslaugų teikimą.

Šių paslaugų teikimas leidžiamas užtikrinant bilietų platinimą elektroniniu būdu ir išankstinę lankytojų registraciją. Teikti slidinėjimo įrangos nuomos ir kitas nei slidinėjimo trasų paslaugas lauko slidinėjimo trasų paslaugų teikimo vietose draudžiama.

Slidinėjimo trasų paslaugų teikimo vietoje turi būti užtikrintas lankytojų srauto ribojimas.

Vien daugiau nei keturis dešimtmečius gyvuojančiuose "Snaigės" žygiuose kiekvieną sekmadienį dalyvauja tūkstančiai vilniečių. Tiesa, šiais metais žiema sostinės slidininkų nelepina, tačiau Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas tiki, kad po kelerių metų Vilniuje bus įrengta orų permainoms nepavaldi slidinėjimo trasa.

Pergalių prisiminimai

1988 m. Kalgario olimpinėse žiemos žaidynėse Vida Vencienė iškovojo aukso ir bronzos medalius 10 ir 5 km slidinėjimo rungtyse. Po ketverių metų V.Vencienė jau su nepriklausomos Lietuvos vėliava startavo Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse ir 15 km klasikiniu stiliumi rungtyje buvo 11-a. 1998 m. Nagano olimpinėse žaidynėse Ričardas Panavas 10 ir 30 km klasikiniu stiliumi rungtyse užėmė 30-as vietas, 2010 m. Vankuverio olimpinėse žaidynėse komandinio sprinto varžybose lietuviai Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis buvo 18-i. Kalnų slidininkas Linas Vaitkus Nagano olimpinėse žaidynėse greitojo nusileidimo varžybose finišavo 25-as. Tai iki šiol yra geriausi Lietuvos slidininkų olimpiniai rezultatai.

Pasak keturių sporto šakų (lygumų slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi) atstovus vienijančios LNSA vadovo R.Arlausko, nors paskutinės dvi žiemos olimpinės žaidynės mūsų šalies slidininkams nebuvo sėkmingos, slidžių sporto perspektyvos Lietuvoje yra gana šviesios. "Prieš metus asociacija visų keturių disciplinų atstovams iškėlė konkrečius tikslus – kad per svarbiausias metų varžybas bent vienas sportininkas patektų į geriausiųjų 30-ukus. Jeigu mūsų sportininkams tai pavyks padaryti, gausime didesnį valstybės finansavimą ir bus galima tikėtis svaresnių rezultatų. Proveržio tikimės iš jaunimo, daug vilčių teikia kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas bei snieglentininkas Motiejus Morauskas", – teigė R.Arlauskas.

19-metis A.Drukarovas vasario pradžioje Švedijoje vykusiame pasaulio kalnų slidinėjimo čempionate vyrų didžiausiojo slalomo (Super-G) rungtyje užėmė 47 vietą. Tai geriausias Lietuvos atstovo pasirodymas šioje rungtyje nuo 1997 m., kai L.Vaitkus užėmė 52 vietą. 16-metis M.Morauskas pernai pasaulio jaunimo čempionate užėmė 18 vietą, o praėjusią savaitę Sarajeve vykusiame Europos jaunimo olimpiniame žiemos festivalyje "slope style" rungtyje buvo 4-as.

Vasario 19 – kovo 3 d. Austrijos Zėfeldo mieste vyksiančiame pasaulio slidinėjimo čempionate rimti išbandymai laukia ir Lietuvos slidininkų.

"Planuojame, kad vasario 24 d. į Austriją išvyks 12 mūsų slidininkų. Po jų startų bus galima susidaryti aiškų įspūdį apie jų galimybes ir konkurencingumą aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose", – pažymėjo R.Arlauskas.

Tiesa, bent jau vasario 10–16 d. Sarajeve vykęs Europos jaunimo olimpinis žiemos festivalis parodė, kad jaunieji Lietuvos slidininkai neprilygsta savo bendraamžiams. Geriausią rezultatą pasiekė Edvinas Šimonutis, 7,5 km distancijoje laisvuoju stiliumi užėmęs 64 vietą (tarp 92 dalyvių). 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi jis buvo 70-as (tarp 87 dalyvių).

Anot R.Arlausko, Lietuvoje veikia bent dešimt kalnų slidinėjimo centrų ir tik vienas lygumų slidinėjimui skirtas Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje: "Ši bazė atitinka aukščiausius reikalavimus, slidinėjimo trasose galime rengti net ir tarptautines varžybas. Tačiau norint didinti žmonių susidomėjimą slidinėjimu, reikia išplėsti slidinėjimo centrų geografiją. Be Ignalinos, dar galime pasidžiaugti Druskininkų "Snow arena", greta jos įrengtomis slidinėjimo trasomis. Žiemomis neblogo lygio slidinėjimo trasos įrengiamos Anykščiuose ir Utenoje. Bet man asmeniškai apmaudu, kad Vilniuje, kur yra bene didžiausias lygumų slidinėjimo potencialas, iki šiol neturime rimto slidinėjimo centro."

Tūkstantinė slidininkų armija

Apie vilniečių meilę slidėms byloja ir tradiciniai "Snaigės" žygiai. 2018 m. Vilniuje buvo surengta 12 žygių, juose iš viso dalyvavo 8 646 slidininkai. Šiais metais įvyko jau keturi "Snaigės" žygiai Antakalnio, Karoliniškių ir Verkių rajonuose, o juose iš viso dalyvavo beveik 5 tūkst. slidinėjimo entuziastų.

Visgi pasak ilgamečio "Snaigės" žygių organizatoriaus Algimanto Jucevičiaus, žiema slidininkams negaili kliūčių. Vasarį Vilniuje teko atšaukti du žygius dėl apledėjusių trasų. Vilniečių galimybes nuolat mėgautis slidinėjimu gerokai padidintų nuolat prižiūrima slidinėjimo trasa.

Vilniuje yra tikrai daug žmonių, mėgstančių slidinėti ne dėl sportinio intereso, bet savo malonumui.

"Nepaisant mūsų žiemos kaprizų, Vilniuje yra tikrai daug žmonių, mėgstančių slidinėti ne dėl sportinio intereso, bet savo malonumui. Ne visi gali sekmadieniais dalyvauti "Snaigės" žygiuose, gal kiti norėtų ir šeštadienį arba darbo dienomis pajudėti. Tačiau mieste kokybiškam slidinėjimui erdvių faktiškai nėra. Mes įrenginėjame trasas Verkiuose, Karoliniškėse, Antakalnyje, bet neretai tenka susidurti ir su vietos gyventojų nepasitenkinimu. Galima būtų ieškoti ir kitų vietų, bet kai atvyksta tūkstantis žmonių, kyla problemų dėl automobilių pastatymo. Bet mums tikrai nereikia išradinėti dviračio, pakanka pažiūrėti, kaip tvarkosi mūsų šiauriniai kaimynai. Suomijoje prie miestų parengiamos specialios slidinėjimo trasos – ir jos prižiūrimos visą žiemą. Vilniuje bent minimalius reikalavimus atitinkančias lygumų slidinėjimo trasas galima suskaičiuoti ant pirštų. Kaip ir slidžių nuomos punktus. Iš tiesų, slidinėjimo prieinamumą apsunkina ir inventoriaus poreikis. Nors paskutiniais metais pastebiu, kad žmonės vis dažniau naudojasi nauja, šiuolaikine slidinėjimo įranga, būtų dar patogiau, jei jie galėtų išsinuomoti slides. O dėl to Vilniuje yra rimtų problemų, nes nuomos punktų kaip ir nėra. Kalnų slidininkams dėl to galvos neskauda – atvykai į Liepkalnį ir išsinuomojai įrangą. O lygumų slidininkams tenka patiems įsigyti slides, tepalus ir pan. Vingio parke yra slidžių nuomos punktas, bet jie šią paslaugą teikia tik ten pat slidinėjantiems žmonėms", – teigė A.Jucevičius.

Modernios trasos vizija

Visgi netrukus slidinėjimo sąlygos Vilniuje gali reikšmingai pasikeisti. Pasak LNSA vadovo R.Arlausko, šiuo metu rengiamas modernios slidinėjimo trasos Vilniaus botanikos sodo teritorijoje projektas.

"Šią žiemą Botanikos sode mes įrengėme 4 km ilgio trasą. Toje trasoje jau galima rengti ir mėgėjų varžybas, išpjauta ir klasikinė vėžė, tinkanti ir ilgesniam, vadinamajam laisvam žingsniui. Pasivaikščioti su bet kokiomis slidėmis galima įvairiose vietose. Bet tai ne sportas, o aktyvus laisvalaikio leidimas. Mūsų tikslas, kad atsirastų vietos, kur galima slidinėti, o ne žygiuoti su slidėmis. Formuojant modernią slidinėjimo trasą reikia specialios technikos, taip pat reikia dirbtinio sniego gaminimo įrangos – vandens pompų, sniego patrankų, elektros. Mūsų skaičiavimais, siekiant projektą paversti realybe, reikia bent 200 tūkst. eurų", – pareiškė R.Arlauskas.

Dirbtiniu sniegu aprūpinta slidinėjimo trasa vilniečiai galėtų džiaugtis nuo gruodžio iki balandžio, joje galėtų slidinėti ir aukšto meistriškumo sportininkai, ir mėgėjai.

"Tai būtų idealus sprendimas Vilniui. Mes kelerius metus prižiūrime slidinėjimo trasas sostinės Vingio parke, bet ant natūralaus sniego tai padaryti nelengva – parke nuolat lankosi daug žmonių, komunalininkai dar smėlio pabarsto, tad tenka ją atnaujinti sniego motociklu ir specialia technika. Tikiuosi, kad mums pavyks užsitikrinti ir valdžios palaikymą. Jei viskas bus gerai, kitą žiemą jau galėsime visus pakviesti į trasos atidarymą Kairėnuose", – pažadėjo R.Arlauskas.

Tai bus pirmas žingsnis siekiant įgyvendinti projektą, apie kurį kalbama jau nuo 2016 metų.

„Kadangi tai yra rajono teritorija, neturime jokios juridinės teisės ką nors daryti, galime tik inicijuoti, o kad viskas judėtų gerai, rajono iniciatyva buvo ši sutartis. Mes su viskuo sutinkame, pasižadame ateityje dalyvauti trasos įrengimo procedūrose“, – BNS sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Pagal svarstomą planą, miesto ir rajono savivaldybės pasirūpintų aplinkos sutvarkymu, aikštelių įrengimu, žemės darbais. Tuomet būtų ieškoma operatoriaus, kuris įrengtų montuojamą trasos įrangą.

„Tokiuose objektuose turėtų operatorius ateiti su tokiomis sąlygomis, kad jis atsineš, įsirengs tai, ką po to išeidamas galėtų išsinešti. Taip darbai ir turėtų dalintis: tai, ko negali išsinešti – žemės darbai, gal koks pastatas, aikštelė – turėtų būti savivaldybių galvos skausmas, o visa įranga: traktoriai, keltuvai ir kiti išmontuojami dalykai turėtų būti operatoriaus galvos skausmas“, – svarstė G. Petrauskas.

Savivaldybių investicijos galėtų siekti keletą milijonų eurų, tačiau kol nėra parengti vietovės sutvarkymo planai, apie konkrečias sumas nekalbama.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis BNS anksčiau yra sakęs, kad projekto įgyvendinimas gali būti sudėtingas, jei nepavyks sumažinti reikiamo iškirsti ploto. Jeigu planuojami darbai reikalaus iškirsti didelį miško plotą, dėl to reikės kreiptis leidimo į miškininkus, o šį, savivaldybės vadovo vertinimu, gauti gali būti nelengva.

Iš pradžių Kauno miesto ir rajono savivaldybių atstovai svarstė dvi galimas vietas, kur slidinėjimo trasos galėtų būti įrengiamos: Kleboniškio mišką bei Kačerginę. Pastarojo varianto atsisakyta, įvertinus, kad ten pavyktų įgyvendinti tik gerokai mažesnį projektą, todėl jis neatsipirktų.

Planuojama, kad Kleboniškyje galėtų būti įrengta iki dešimt nusileidimo trasų. Kada šie darbai galėtų prasidėti kol kas nėra aišku.

Viliamasi, kad praėjusių metų scenarijus nepasikartos ir lietuviški orai nepakiš kojos.

Plungės rajone veikianti slidinėjimo trasa „Mortos kalns“ šeštadienio rytą paskelbė pradėjusi savo slidinėjimo sezoną ir yra atvira lankytojams. Tuo metu dar vienas žiemos pramogas siūlantis punktas – netoli Vėžaičių esanti Utrių slidinėjimo trasa šiemet pradės veikti diena vėliau – sekmadienį. Mat oro sąlygos neleido pagaminti užtektinai dirbtinio sniego. Pastarojo esą turėtų būti bent iki pusės metro.

„Tiek lijo, galėtų ir pasnigti. Pernai atsidarėme sausio 8-ąją, nes šalčio buvo daugiau. Oras visas kortas sumaišė – būtume pripūtę to sniego, jei temperatūra būtų buvus šiek tiek žemesnė. Dar darbuojamės ir galime nuraminti žmones, nes pradėsime veikti sekmadienį nuo 10 val. Atviros bus pradedančiųjų, raudonoji trasos ir vaikų kalnelis“, – sakė Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė.

Pašnekovės teigimu, žiemos pramogos Lietuvoje tampa vis populiaresnės, žmonės išbando tiek Klaipėdos rajone, tiek ir Vilniuje esančias trasas, dažnai vyksta į Latviją. Esą svarbiausia – kad oras būtų tam palankus.

„Kitą savaitę praneša šaltus orus, tai bandysime atgaivinti ir mėlynąją trasą“, – pridūrė L. Karbauskienė.

Slidinėjimo trasos Plungėje vadovas Saulius Gramauskas apmaudavo, kad orai ne patys palankiausi, tepavyko pripūsti 30 cm sniego.

„Mažoka šaltuko, atidarome tik pirmąją pradedančiųjų trasą, patogią mokytis slidinėti, paskui kitas. Pernai žiema pas mus pasirodė gal keturiomis dienomis anksčiau, bet netrukus ir vėl atšilo. Taip ir baigėsi sezonas, kiek pamenu, po dešimties dienų. Praėjusių metų žiema mano karjeroje buvo pati prasčiausia per šešerius metus. Sakoma, jei nėra vasaros, nebus ir geros žiemos“, – ne itin optimistiškai nusiteikęs S. Gramauskas.

Pernai buvo atidaryta ir nauja – Aukštagirės slidinėjimo trasa Šilalės rajone. Čia įrengta 300 metrų trys įvairaus sudėtingumo trasos su dviem keltuvais ir vienu atskiru multiliftiniu keltuvu vaikams ir pradedantiesiems.

Liepkalnio slidinėjimo trasose, pasak jų vadovo, pirmosiomis dienomis lankytojų nebuvo daug, tačiau savaitgalį žiemos pramogų mėgėjų sulaukta gausiai.

„Šiandien – sekmadienis, išlindo saulė, tikrai daug žmonių yra. Gaila ir eilutės darosi prie keltuvų, bet turime tik 3 atidarytus keltuvus, po truputį jau atidarinėjame ketvirtą keltuvą, tai eilės turėtų mažėti, bet šiaip vakare šiek tiek mažiau žmonių būna, bet visi kažkodėl suvažiuoja vienu metu, nors pas mus ir vakare apšviesta, tad kviečiame ir vakare atvažiuoti“, – kalbėjo Liepkalnio slidinėjimo trasų direktorius Artūras Bielskus.

Lankytojai trasomis nesiskundžia, o prisiminti slidinėjimo įgūdžius prieš keliones į tikrus kalnus, vieta sako tinkama.

Liepkalnio trasų vadovo teigimu, jeigu lyja, žiemos sporto mėgėjų srautas sumažėja iškart, nors trasomis naudotis tokiu oru taip pat galima.

„Dirbam kiekvieną naktį, kiaurom parom gaminam sniegą ir šiandien jau manau atsidarys „varlynas“ – pradedančiųjų trasa. Gal ryt, poryt atidarysim vieną didįjį keltuvą, šiaurinį keltuvą, tai sumažins srautą“, – sakė slidinėjimo trasų direktorius.

Slidinėjimo entuziastų jau rytoj popiet tikisi sulaukti ir slidinėjimo centras Anykščiuose.

„Praeitas sezonas buvo gan neilgas – normalaus slidinėjimo buvo 25 dienos – tik nuo sausio 1 iki 25, o paskui prasidėjo atlydžiai ir trasos kokybė jau buvo prastesnė. Šiemet tikimės sezoną pradėti netrukus“, – kalbėjo Anykščių pramogų ir sporto centro direktorius Ramūnas Blazarėnas.

Tiek Vilniaus, tiek Anykščių slidinėjimo trasų atstovų teigimu, pramogų kainos šį sezoną nekilo.

Žiemos sporto mėgėjai, neveikiant slidinėjimo trasoms Alytuje bei Birštone, slidinėti vyksta į kaimyninę Lenkiją. Alytaus slidinėjimo trasų savivaldybei nepavykus išnuomoti net ir už simbolinį mokestį, nuostoliai auga. Birštonas ieško operatoriaus, galinčio slidinėjimo kalną paversti rekreacine zona ir jį pritaikyti vasaros pramogoms.

Penkerius metus Alytuje veikusios slidinėjimo trasos savivaldybei nešė tik nuostolius. Kasmet išlaikymas atsieidavo apie 260 tūkst. litų, o už bilietus per porą žiemos mėnesių pavykdavo surinkti vos 10 tūkstančių.

Trasos neveikė pernai, neveiks ir šiemet. Savivaldybės vadovai pripažįsta, kad projektas finansiškai nepasiteisino, žiemos sporto mėgėjų lūkesčiai taip pat.

Alytaus savivaldybės siūlymas 15 metų verslininkams išnuomoti trasas irgi nebuvos sėkmingas.

„Dukart paskelbus nuomos už simbolinį 17 litų mokestį konkursą, neatsirado nė vieno norinčio išsinuomoti trasas. Todėl šiais metais tarybai teikiamas sprendimo projektas parduoti kilnojamus įrenginius. Tai keltuvai, atitvarai. Visas turtas“, – sako Janis Laurinaitis, Alytaus savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Pernai taip pat neveikė dar prieš trejus metus tūkstančių slidininkų sulaukdavęs Birštono slidinėjimo kalnas. Šiemet tikimasi, kad bent vaikai galės pasidžiaugti žiemos pramogomis. Tačiau savivaldybė planuoja kalną paversti rekreacine zona ištisus metus.

„Skelbsime konkursą operatoriui, ieškosime pagal atitinkamas sąlygas, kas pajėgūs bus ir entuziastingai imsis šito verslo kartu su savivaldybe ir galės teikti visai kitokias išplėstas paslaugas vasarą“, – sako Birštono vicemeras Juozas Aleksandravičius.

Neveikiant slidinėjimo trasoms Lietuvoje, lietuviai vis dažniau traukia į vos už 15 kilometrų nuo Lietuvos-Lenkijos sienos įsikūrusį Šelmento žiemos pramogų centrą. Jau šį savaitgalį žiemos sporto mėgėjų lauks penkios įvairaus sudėtingumo trasos bei šalia ant ežero įrengta čiuožykla. Įprastai slidinėjimo trasos veikia visą savaitę, o savaitgaliais čia apsilanko daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Šelmento vadovai sako, kad po poros savaičių čia veiks visos 10 slidinėjimo trasų, o lietuvius į čia vilioja gera infrastruktūra ir prieinama paslaugos kaina. Darbo dienomis vieno pasikėlimo kaina – 1,2 lito, savaitgaliais – 2,2 lito.

Ištisi metai darbo, Latvijos patirtis ir 4 milijonai litų investicijų – sostinės slidinėtojų jau pamėgtas Liepkalnio žiemos centras šį sezoną žada kaip reikiant nustebinti kokybe. Ištisus metus intensyviai ruošęsi, pirkę įrangą ir statę trasas, kalno šeimininkai sezoną pasiruošę pradėti vos paspaudus pirmajam šaltukui. Slidinėjimo kelionių organizatorius „Hi Mountains“ nuvyko pakalbinti Liepkalnio atstovų ir dalinasi atsakymais iš pirmų lūpų: kada, kiek ir ko šiemet laukia žiemos sporto mėgėjų.

Sniegą garantuos dešimt patrankų

Liepkalnio darbui nebūtinos sniego pūgos ar naujas ledynmetis. Užtenka, kad temperatūra nukristų iki -3 ºC – esant tokiai temperatūrai sniego patrankos jau gali gaminti dirbtinį sniegą. Šiemet tuo rūpinsis net 10 sniego patrankų, naujai įrengtas didelis vandens rezervuaras ir nauja siurblinė. Ši galinga vandens ir elektros sistema užtikrins visų sniego patrankų darbą ir garantuos, kad sniegas trasose būtų kokybiškas ir pagamintas laiku.

Pagaminto ir natūralaus sniego priežiūrai įsigytos keturios sniego stumdymo mašinos. Trys iš jų aptarnaus trasas, o vienas bus skirtas specialiai sniego parkui formuoti. Paruoštose trasose bus galima slidinėti esant ir teigiamai temperatūrai (5-10 ºC), nes mažiausias būtinas sniego dangos storis turi būti 30 centimetrų, tad sniegas greit netirps, o sezonas galės tęstis net ir gilyn į pavasarį. Vienintelė stichija, galinti pakenkti sniego dangai, yra lietus, nes jis greitai tirpdo sniegą.

Daugiau trasų, į kurias kels nauji keltuvai

Iš viso Liepkalnyje šį sezoną veiks 10 trasų, iš kurių dvi – visiškai naujos, o likusios atnaujintos ir patobulintos. Jos suskirstytos pagal sudėtingumo lygį, kad sau tinkamą maršrutą rastų kiekvienas nuo pradinuko iki veterano. Viena žalia trasa, skirta pradedantiesiems, keturios mėlynos – vidutiniokams, trys raudonos – pažengusiems ir viena juoda – patyrusiems slidinėtojams. Į jas iš viso kels devyni keltuvai – du skirti vaikams, du jau pažįstami krėsliniai ir penki visiškai nauji bugeliniai keltuvai.

Sniego parkas – didesnis ir geresnis

Atsidarius pagrindinėms trasoms, Liepkalnio žiemos centras ketina pilnu pajėgumu imasi ir sniego parko – didžiausio snieglentininkų džiaugsmo. Jis šį sezoną bus ne tik didesnis, bet ir turės apie dvidešimt įvairaus sudėtingumo figūrų, o jo priežiūrai įsigytas papildomas retrakas „Parkbully“.

Saugumu ir patogumu pasirūpinta

Jau dabar žiemos centre saugumui skirtas didelis dėmesys – įrengtos penkios stacionarios apsauginių tinklų linijos bei apsauginiai čiužiniai.Esant poreikiui, apsaugų bus statoma ir daugiau. Taip pat visi norintys galės mokytis ir tobulinti įgūdžius naujoje Liepkalnio slidinėjimo mokykloje, kurioje dirbs profesionalūs instruktoriai. Lankytojų lauks ir ženkliai praplėstas inventoriaus nuomos punktas, kuriame didžioji dalis įrangos bus nauja – iš viso apie 300 slidžių porų bei 200 snieglenčių, kurių dalis pritaikyta specialiai vaikams.

Kalno šeimininkų teigimu, investuota ir į modernią apšvietimo sistemą, kuri darbo laiką prailgins iki 22-24 valandos, o naujai įrengtos garso sistemos, kurios dėka muzika kasdien skambės ant viso kalno. Taip pat nebus problemų ne tik atvykti automobiliu, nes vietos stovėjimo aikštelėje dabar daugiau, bet ir su juo išvykti, nes dalis aikštelės padengta skalda.

Liepkalnio žiemos centrą prižiūrinti bendra Lietuvos ir Latvijos įmonė UAB „Trade state“ į jį per šiuos metus iš viso investavo apie 4 mln. Lt. Įžengę į Lietuvą su didžiausių Latvijos kalnų slidinėjimo centrų „Milzkalns“ ir „Riekstukalns“ patirtimi, jie turi didelių siekių – paversti Liepkalnį žiemos sporto entuziastų bei vasaros pramogų (apie jas informacijos žadama vėliau) ištroškusių vilniečių ir miesto svečių traukos centru.

Bendra Lietuvos ir Latvijos įmonė UAB „Trade state" į Liepkalnį įžengė su didžiausių Latvijos kalnų slidinėjimo centrų „Milzkalns" (www.milzkalns.lv) ir „Riekstukalns" (www.riekstukalns.lv).

Atėjęs šaltis atnešė ir sniego, o su juo – ir daug džiaugsmo išsiilgusiems tikros žiemos. Praėjusią savaitę pradėjusiame veikti Liepkalnio žiemos centre, nepabūgę spaudžiančio šaltuko, snieglentes ir slides "pasikinkė" ir jauni, ir vyresni.

Praėjusį savaitgalį ant Laimio kalno Vilniuje knibždėte knibždėjo slidininkų ir snieglentininkų. Pagaliau sulaukę tikros žiemos daugelis nė nesvarstė, ar ne per šalta, ir su visa manta važiavo ant kalno.

Praėjusį penktadienį buvo atidarytas tik vadinamasis Liepkalnio žiemos centro varlynukas, o šeštadienį – jau ir vienas keltuvų ant didžiojo kalno.

"Taip, savaitgalį čia buvo daug žmonių. Visada gaila tų, kuriems nutinka nelaimė, deja, vienas žmogus susilaužė ranką", – sakė visą dieną ant kalno dirbantis Vladislovas. Vyras prižiūri ir keltuvą, ir žmones, prireikus pagalbos, galima kreiptis į jį.

Antrasis keltuvas savo darbo dar nepradėjo, tačiau, pasak Vladislovo, būtent šiandien – ketvirtadienį – planuojama paleisti ir jį. Trasos žiemos sporto mėgėjams ruošiamos pasitelkus šešias sniego gaminimo mašinas.

"Džiaugiuosi, kad atėjo žiema, kad yra sniego ir šalčio, kad veikia trasos ir galima slidinėti. O ir kalnas šįmet atrodo geriau. Baigiau darbus ir atvažiavau pasitreniruoti", – sakė darbo dieną ant Laimio kalno sutiktas Elijas.

Ne tik dabartinis vaizdas jau džiugina akį, bet ir planai, kad per trejus metus šis žiemos centras pakeis savo veidą. Siekiant jį modernizuoti numatyta investuoti 3,5 mln. litų. Jau šią žiemą centras įsigijo keturias modernias sniego patrankas, nupirktas naujas trasų rengimo traktorius. Buvo susirūpinta ir žmonių saugumu: prie trasų pašalinti medžiai, stulpai, buvo tvarkomas reljefas, restauruojami seni keltuvai, įrengtas papildomas apšvietimas – pastatyta 30 naujų lempų. Šią žiemą bus pasirūpinta ir papildomomis automobilių stovėjimo vietomis.

Kitą žiemą planuojama, kad vietoj trijų esamų trasų atsiras devynios, atitinkamai iki aštuonių devynių padaugės ir keltuvų skaičius – taip sumažės slidininkų eilės prie jų. Ant Liepkalnio kalno planuojama įrengti slidinėjimo mokymo centrą, specializuotą sporto prekių parduotuvę, servisą, naują kavinukę.

Liepkalnio žiemos ir vasaros sporto centro naujasis valdytojas – bendra Lietuvos ir Latvijos įmonė "Trade State".

Vilniuje ant Liepkalnio kalno jau pradėjo veikti slidinėjimo trasos – pradedančiųjų trasa (vadinamas „varlynukas“) ir šiaurinė pažengusiųjų trasa. Taip pat veikia ir nuomos punktas bei kavinė. 

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva, į Liepkalnio žiemos centro modernizavimą per trejus metus numatyta investuoti  3,5 milijonų litų. Jau šią žiemą centras įsigijo 4 modernias sniego patrankas, nupirktas naujas trasų ruošimo traktorius.  Per šį rudenį sutvarkytas  kalno reljefas, atrestauruoti seni keltuvai, įrengtas papildomas apšvietimas – pastatyta apie 60 naujų lempų, atnaujintos elektros ir vandens sistemos, pasirūpinta papildomomis automobilių stovėjimo vietomis.

Šį  savaitgalį numatoma paleisti ir rytinį keltuvą bei trasas. Nuomos punkte galima išsinuomoti visą reikiamą slidinėjimo komplektą – slides, snieglentes, batus, slidžių lazdas, šalmus arba visą ekipiruotę atskirai.

Pradedantiesiems kalnų slidininkams ar norintiems patobulinti savo slidinėjimo techniką organizuojamos mokymo pamokos.  Snieglentininkų ir slidininkų mokykloje suburti mokytojai,  instruktoriai turi nemenką mokymo patirtį ne vienoje ekstremalaus sporto šakoje. Norintieji  iš anksto gali registruotis  tel.  +370655 042 59.

Slidinėjimo trasos veikia kasdien ir iki nakties: pirmadieniais – nuo 14 iki 23  val., antradieniais – penktadieniais – nuo 12 iki 23 valandos, šeštadieniais – nuo 9 iki 24 val., sekmadieniais – nuo 9 iki 22 val.

Kainos svyruoja priklausomai nuo pasirinktos slidinėjimo trukmės – suaugusiems nuo 25 Lt už 1 val., iki 40 Lt už 5 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis –  nuo 30 Lt už 1 val., iki 45 Lt už 5 val. Vaikams, neįgaliesiems ir senjorams kainos mažesnės – nuo pirmadienio iki sekmadienio – 15 Lt – 1 val., 30 Lt – 5 val.

Kitą žiemą planuojama, kad vietoje 3 esamų  trasų atsiras 9-ios, atitinkamai iki 8–9 padaugės ir keltuvų skaičius – taip sumažės slidininkų eilės prie keltuvų.  Ant Liepkalnio kalno planuojama įrengti slidinėjimo mokymo centrą, specializuotą sporto prekių parduotuvę, servisą, naują kavinukę.

Liepkalnio žiemos ir vasaros sporto centro naujasis valdytojas – bendra Lietuvos ir Latvijos įmonė „Trade State“.