"Gyvename upelyje"

Šalia Laistų piliakalnio, dešinėje Smeltalės pusėje, buvusių Geležinkelininkų sodų teritorijoje įsikūręs gyvenamasis kvartalas.

Atokiame miesto pakraštyje gyvenantys klaipėdiečiai jau kelias dienas į namus parvažiuoti negali dėl patvinusio upelio.

Po geležinkelio tiltu abipus krantų esantys keliai užtvindyti taip, kad kai kurie žmonės priversti palikti savo automobilius ir namo lipti per geležinkelio pylimą ir per bėgius, kitų variantų nėra.

"Matote, koks čia Bermudų trikampis, jei dar kelias dienas lis, vanduo pasieks ir mūsų sodybas, taip buvo nutikę 2006-aisiais, kai patvinęs upelis užsėmė daugiau nei pusę sklypų. O čia jų yra apie 70, 23-ijuose gyvena nuolatos, yra mažų vaikų. Paradoksalu, bet tai – Klaipėdos miestas, už upelio – jau Klaipėdos rajonas, o mes gyvename upelyje", – šmaikštavo klaipėdietis Gediminas.

Paradoksalu, bet tai – Klaipėdos miestas, už upelio – jau Klaipėdos rajonas, o mes gyvename upelyje.

Išbandymas tarnyboms

Kažkada buvo kitas kelias, netoliese įrengta Ūkininkų pervaža, bet "Lietuvos geležinkeliai" ją panaikino.

Esą pervažos per geležinkelį turi būti kas penkis kilometrus. Tad viena jų yra Rimkuose, kita – Dumpiuose, tačiau nė per vieną jų į Laistų gatvę neatvažiuosi.

"Jeigu miestas išvalytų tuos vamzdžius, kuriais teka upelis jau toliau, gal taip nebūtų, bet kadangi Dūda yra Dūda (Liudvikas Dūda, Miesto ūkio departamento direktorius – A.D.), tai štai mes ir skęstame. Jiems turbūt reikia, kad čia būtų lavonas arba gaisras, bet ir tuo atveju nei greitoji, nei gaisrinė neprivažiuos. Viskas, mirtis", – karščiavosi klaipėdietis.

Tokia situacija čia būna kelis kartus per metus – rudenį ir pavasarį, kai patvinsta upelis.

Prieš kelis mėnesius buvo atvejis, kai vienam gyventojui neatlaikė nervai.

Vyras paskambino bendrosios pagalbos telefonu ir pareiškė, kad "jį žudo, puola, užsėmė kelią ir jis negali išvažiuoti".

"Atvyko policija, greitoji. Tada prireikė dar ir gaisrinės, bet ir ji neprivažiavo. O mūsų veikėjas užlipo ant geležinkelio tilto su plakatu "Mane žudo, nusižudysiu". Taip žmogus bandė išspręsti mūsų visų problemą. Bėda ta, kad upelis nevalytas milijoną metų. Visi tą žino, ir savivaldybėje, ir Seime, bet – nieko", – piktinosi Gediminas.

Valdžia ieško sprendimo

Ne taip seniai vieną kvartalo gyventoją ištiko širdies priepuolis, kvietė greitąją pagalbą, tačiau jos kelionė baigėsi ties tiltu, nes kelias užtvindytas.

Tada felčeris perlipo geležinkelio pylimą ir pėsčiomis ėmė ieškoti paciento. Galiausiai kaimynai ligonį ant rankų nunešė į mašiną.

Miesto valdininkai jau ne kartą teigė, kad bandys gauti lėšų pylimams nuo potvynio šalia Smeltalės upelio įrengti.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos, Aplinkos ministerija ES lėšomis gali finansuoti pylimų, kurie užkirstų kelią potvyniams, įrengimą. Tam numatoma apie milijoną eurų. Savivaldybė turėtų prisidėti 7,5 proc.

Tiesa, kol kas nekalbama apie skiriamas lėšas Klaipėdai ar konkrečiam kitam miestui. Klaipėdiečiai bandys teikti paraišką.

Teigiama, kad bus prašoma, jog pylimai būtų įrengti būtent prie Smeltalės. Čia jie padėtų suvaldyti potvynius. Esą yra parengtas parko prie Smeltalės upelio projektas. Jame numatyta įrengti ir pylimus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos, Aplinkos ministerija ES lėšomis gali finansuoti pylimų, kurie užkirstų kelią potvyniams, įrengimą.

Tokiai priemonei įgyvendinti numatoma skirti apie milijoną eurų. Savivaldybė turėtų prisidėti 7,5 proc.

„Kol kas nekalbama apie skiriamas lėšas Klaipėdai ar konkrečiam kitam miestui. Bandysime teikti paraišką“, – sakė pavaduotoja.

E.Mantulova priminė, kad prieš kelerius metus buvo atliktas tyrimas, jo metu išskirtos Klaipėdos vietos, kurioms gresia potvynis.

Įvardyti trys tokie taškai: piliavietės teritorija ir Mažajame Kaimelyje esanti sodų bendrija, kurias gali užlieti patvinusi Danė, bei Smeltalės upelio pakrantės.

Iš pradžių siūlyta, kad pylimai būtų statomi šalia Mažajame Kaimelyje esančios sodų bendrijos.

Tačiau, apklausus gyventojus, išanalizavus anksčiau šioje teritorijoje vykusius potvynius, darbo grupė sprendimą pakeitė.

„Paskutiniai potvynio požymiai dėl gamtinių sąlygų – gausių kritulių, polaidžio – šioje teritorijoje užfiksuoti prieš dvejus metus, tačiau teritorija nebuvo užlieta. Ne taip seniai čia buvo potvynis, bet ne dėl gamtinių sąlygų, o sugriautos užtvankos“, – paaiškino pavaduotoja.

E.Mantulovos teigimu, norint apsaugoti sodų bendriją nuo potvynių, reikėtų įkurdinti didelius pylimus. Jų aukštis turėtų siekti 1,8 m, o pagrindo plotas – 6 kv. m.

„Pylimai būtų labai dideli, jiems įrengti reikėtų didelės teritorijos, o potvynio rizika nėra tokia didelė. Tad, darbo grupės manymu, projekto įgyvendinimas šioje vietoje yra ne sveikintinas, o sunkiai priimtinas“, – pažymėjo pašnekovė.

Dėl šios priežasties bus prašoma, kad pylimai būtų įrengti prie Smeltalės upės. Čia jie padėtų suvaldyti potvynius.

„Juolab kad yra parengtas parko prie Smeltalės upelio projektas. Jame numatyta įkurdinti ir pylimus. Būtų galima grįžti prie šio projekto įgyvendinimo“, – tikino E.Mantulova.