Kaip pranešė policija, vasario 2 d. apie 19.30 val. Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje, 1980 m. gimimo moteris gavo SMS žinutę su nuoroda. Suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jos banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 280 eurų.

Kaip pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apie 13.32 val. Rokiškio rajone, Žiobiškio kaime, vyras gavo sms žinutę su nuoroda sumokėti baudą, ją paspaudus, nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 416 eurų.

Tą pačią dieną, apie 22.35 val., 49-erių rokiškietė pranešė, kad paspaudus atsiųstą nuorodą, nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti 158 eurai. Tą pačią nuorodą paspaudė 51-erių vyras, nuo jo banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 3340 eurų. Nuostolis – 3498 eurai.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.

Kaip pranešė policija, 59 metų moteris nukentėjo penktadienį.

Apie 15 val. ji paspaudė SMS žinute gautą aktyvią nuorodą. Suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš moters banko sąskaitos apgaule buvo išviliotas 1 tūkst. 801 euras.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

56 metų vyras nurodė, kad penktadienio rytą, 7.42 val., į mobilųjį telefoną gavo neva iš banko siųstą SMS žinutę. Joje buvo pranešta, kad pareiškėjo sąskaita yra įšaldyta ir duomenis reikia atnaujinti.

Paspaudęs atsiųstą nuorodą ir suvedęs reikalaujamus duomenis vyras pastebėjo, kad iš banko sąskaitos buvo pasisavinti 665 eurai.

Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.

Penktadienio vakarą, apie 19 val., 60 m. klaipėdietė taip pat gavo neva banko sųstą SMS žinutę su nuoroda. Ją paspaudusi suvedė reikiamus duomenis ir pastebėjo, kad iš banko sąskaitos išgaravo apie 766 eurų.

Pradėtas dar vienas tyrimas dėl sukčiavimo.

Trumpųjų žinučių paslaugos elementas parduodamas „Aguttes“ aukcionų namuose Paryžiuje kaip nepakeičiamas žetonas (NFT), o tai reiškia, kad jis turi skaitmeninį autentiškumo sertifikatą ir laikomas originalu. Kas turi kodą – apsaugotą blokų grandinės technologijos – bus tikrasis skaitmeninis SMS savininkas.

„Vodafone“ programuotojas Neilas Papworthas 1992 m. gruodį išsiuntė žinutę kolegai, o šis ją gavo būdamas įmonės kalėdiniame vakarėlyje. Pranešime rašoma: „Linksmų Kalėdų“.

Tokie skaitmeniniai sertifikatai populiarėja – tviterio įkūrėjo Jacko Dorsey pirmojo įrašo tviteryje NFT per aukcioną šių metų pradžioje parduotas už 2,9 mln. dolerių. Tikėtina, kad SMS aukciono pajamos bus daug mažesnės. Aukciono namai tikisi nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. eurų.

Vis dėlto plėtros vadovas Maximilienas Aguttes'as tikisi didesnio galutinio pasiūlymo. „Ši pirmoji tekstinė žinutė, gauta 1992 m., yra istorinis žmogaus ir technologijų pažangos įrodymas“, – sakė M. Aguttes'as. Aukciono laimėtojas kartu su SMS gaus materialų turtą, įskaitant skaitmeninį paveikslėlio rėmelį, kuriame galės ją rodyti.

„Jūsų Smart-ID“ paskyra buvo įtraukta į karanrino zoną, reikia iš naujo patvirtinti. Tam, kad užkirstumėte kelią karantinui, jūs turite atlikti šiuos veiksmus“ (kalba taisyta – aut. past.), – rašoma žinutėje, kurioje pridėta ir aktyvi nuoroda.

Tiesa, siuntėjo „InfoSMS“ atsiųstame tekste nenaudojamos lietuviškos raidės, tokios kaip: „ū“ „į“, „ą“, „ž“, „š“, „č“. Būtent šis niuansas kaunietį ir privertė suabejoti trumposios žinutės tikrumu. 

„Esu išsigandęs ir tuo pat metu velniškai piktas! Jei ir kiti gavo žinutes su tokiu tekstu, raginu nespausti ant ten esančios nuorodos“, – sakė su portalo žurnalistais susisiekęs Darius.

Skaitytojo nuotr.

„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius kauniečio nuogąstavimus patvirtino – naują pasalą surengė sukčiai, prisidengiantys „Smart-ID“ vardu.

„Bankas jokiu atveju nesiunčia SMS ar laiškų, kuriuose būtų aktyvios nuorodos, ir neragina žmonių jų spausti. Čia ženklas, kad tai – sukčiai“, – tvirtino pašnekovas.

Pasak jo, apgavikų siunčiamų žinučių turinys gali būti įvairus, pavyzdžiui, kad „Smart-ID“ yra užblokuota, ar sąskaitoje vykdomos nelegalios operacijos ir pan.

„Turinį keičia pagal situaciją siekdami, kad žmogus paspaustų ant tos nuorodos ir daug negalvodamas suvestų savo prisijungimo duomenis. Tai padaręs, žmogus gali finansiškai nukentėti. Todėl gavus SMS žinutę ar laišką, kuriame yra aktyvi nuoroda, reikėtų ją ignoruoti, nespausti, o ištrinti ir nekreipti dėmesio“, – patarė S. Abraškevičius.

Privertė sunerimti

Bankų atstovai, išgirdę apie situaciją, nesuabejojo, kad tai sukčių pinklės, ir detaliai paaiškino, ką reikia žinoti, kad pavyktų į jas neįkliūti.

"Žinutę į telefoną gavau ketvirtadienio vakarą, bet nieko nedariau, o penktadienį nusprendžiau patikrinti elektroninio pašto laiškų dėžutę. Tačiau joje jokio pranešimo neradau. Tada prisijungiau prie "Smart-ID", bet ir čia nieko panašaus neradau", – pasakojo kaunietė Karolina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).

Įtarimų kamuojama moteris rankų nenuleido ir paskambino programėlės "Smart-ID" atstovams. Tačiau, išgirdę apie į Karolinos mobilųjį telefoną gautos žinutės turinį, jie užsiminė, kad tai gali būti sukčiai, ir patarė jokiu būdu nespausti ant aktyvios nuorodos adreso.

"Pasijutau nesaugiai dėl duomenų apsaugos – kažkas surado mano numerį ir žino, kad naudojuosi "Smart-ID". Patikrinau turimas bankų sąskaitas, jose pasikeitimų nepamačiau, nuostolių nepatyriau, bet su šia programėle prisijungiu ne tik prie bankų", – susirūpinimo neslėpė kaunietė.

Pasijutau nesaugiai dėl duomenų apsaugos – kažkas surado mano numerį ir žino, kad naudojuosi "Smart-ID".

Kreipėsi ir į policiją

Pasak jos, paskambinus į SEB banką, kurio paslaugomis moteris naudojasi, čia esą taip pat išgirstos neguodžiančios žinios, kad, naudodamiesi "Smart-ID" vardu, gali darbuotis sukčiai, nes minėto banko atstovai SMS žinutėmis savo klientų neinformuoja siųsdami aktyvias nuorodas.

"Galiausiai kreipiausi į policijos pareigūnus skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Jie tepasakė, kad gerai, jog nespaudžiau ir neatsidariau nuorodos. Paskui operatyviai man perskambino tyrėja ir paklausė, ar patyriau nuostolių ir ar turiu kokių nors pretenzijų. Kai pasakiau, kad ne, atsisveikino. Visi visais rūpinasi, bet iš esmės niekas nevyksta – sukčiai iš kalėjimo ir toliau sėkmingai skambina bobutėms bei randa kitų būdų, kaip pasipelnyti. Kas žino, kiek dar žmonių gavo tokias SMS kaip aš", – piktinosi Karolina.

Tokių pranešimų nesiunčia

Apie į kaunietės mobilųjį telefoną gautą pranešimą su tekstu "Atnaujinkite savo Smart-ID profilį" ir įterpta aktyvia nuoroda, išsiųsta iš telefono numerio +370 663 00 000, informavome "Smart-ID" atstovus, teiraudamiesi, ar tikrai ne jie tokiu būdu kreipiasi į savo atstovaujamos programėlės naudotojus.

"Smart-ID" atstovas Viktoras Kamarevcevas patikino, kad tokio pobūdžio ir turinio žinutės jų klientams nesiunčiamos. Todėl turinys, jo teigimu, turi aiškių požymių, kad jas siunčia sukčiai.

"Nei bankai, nei "Smart-ID" niekada nesiunčia elektroninių laiškų ar trumpųjų SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis, taip pat neskambina ir neprašo jungtis prie jokių tinklalapių ar pasakyti savo prisijungimo duomenų. Todėl gavus bet kokią žinutę privalu patikrinti, prie kokio tinklalapio prašoma jungtis, o tinklalapio adresą, prie kurio norite jungtis, suveskite patys", – patarė jis.

Atnaujinimas – per programėlę

V.Kamarevcevas akcentavo, kad "Smart-ID" paskyra dėl saugumo reikalavimų galioja trejus metus. Todėl praėjus šiam terminui minėtą paskyrą reikia atsinaujinti.

"Apie tai klientai gauna tik priminimus, kuriuose nėra aktyvių nuorodų. Svarbu žinoti, kad atnaujinti "Smart-ID" paskyrą galima tik per programėlę, kurią klientas turi savo mobiliajame įrenginyje. Jokia aktyvi nuoroda niekada nėra siunčiama su prašymu atnaujinti asmeninę paskyrą, o visa informacija ir nurodymai dėl atnaujinimo yra pateikiami programėlėje. Tai padaryti paprasta: atidarykite programėlę ir meniu spustelėkite "Naudotojo informacija". Laukelyje "Paskyra bus aktyvi iki" nurodyta, iki kada turite atnaujinti paskyrą", – patarė "Smart-ID" atstovas.

Ragina nereaguoti

Apie Karolinos atvejį "Kauno dienos" žurnalistai pranešė SEB ir "Swedbank" bankų darbuotojams, kurių paslaugomis ji naudojasi. Tačiau iš abiejų gautas kone identiškas atsakymas – bankas niekada savo klientams nesiunčia jokių laiškų ar žinučių su prašymu atnaujinti savo "Smart-ID" profilį aktyvuojant kartu siunčiamą nuorodą.

"Svarbu žinoti, kad šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti ir valstybinės institucijos, ir banko pavadinimas. Kadangi telefonai žinutes grupuoja pagal siuntėjo vardą, tokia žinutė gali sukelti pasitikėjimą. Tačiau klientus raginame visada kritiškai vertinti gaunamus pranešimus – e.laiškus, SMS pranešimus, kitus, kuriuose yra prašymai atidaryti atsiųstą priedą ar nuorodą, įvesti prisijungimo prie interneto banko duomenis. Klientams, kurie jungiasi prie SEB interneto banko, rekomenduojame patiems įvesti naršyklėje interneto banko nuorodą arba jungtis iš oficialios SEB banko svetainės", – akcentavo SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Visi visais rūpinasi, bet iš esmės niekas nevyksta – sukčiai iš kalėjimo ir toliau sėkmingai skambina bobutėms bei randa kitų būdų, kaip pasipelnyti.

Jei vis dėlto klientas atskleidžia sukčiams konfidencialius prisijungimo prie interneto banko duomenis, prašoma kuo skubiau kreiptis į banką ir policiją.

"Bankas visuomet nukentėjusiems klientams bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus – jei dar įmanoma, skubiai stabdo sukčių atliktą mokėjimą, susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija. Tačiau, kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti labai sudėtinga", – įspėjo pašnekovas.

A.Šapolai antrino ir "Swedbank" atstovas Saulius Abraškevičius. Pasak jo, gavus tokius pranešimus, kuris pasiekė į "Kauno dieną" besikreipusią kaunietę, gyventojai raginami nereaguoti ir juos ištrinti. O kilus saugumo klausimų, prieš atliekant bet kokį veiksmą, kurio tikrumu abejojama, patariama susisiekti su savo banku.

"Finansinės institucijos ir finansinių technologijų kūrėjai siekia užtikrinti maksimalų priemonių saugumą, tačiau mokėti saugiai jomis naudotis turėtų ir patys vartotojai. Kai sukčiai negali pasinaudoti programinėmis technologijų silpnybėmis, jie naudojasi vartotojų patiklumu, inercija, nedėmesingumu detalėms ir taip siekia išvilioti pinigus", – atkreipė dėmesį S.Abraškevičius.

Atvejų sumažėjo

Kalbinta Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė sakė, kad apie tokius bandymus sukčiauti duomenų gaunama nuolat, tačiau esą apgauti gyventojus pavyksta retai – atvejų skaičius žymiai sumažėjo.

"Gyventojai sąmoningi ir atkreipia dėmesį į raginimus būti budriems. Visada patariame ir prašome neatidarinėti jokių nuorodų, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Šiuo atveju, naudojantis programėle "Smart-ID", reikėtų elgtis taip pat. Iškilus dvejonių, kreiptis į banką klausiant, ar vykdomi naujinimo darbai. Ir, žinoma, visada apie tokius atvejus derėtų pranešti policijai, nes kiekvienas sužinotas atvejis padeda pareigūnams dirbant tokių nusikalstamų veikų užkardymo linkme", – sakė Kauno apskrities VPK atstovė.

Nepatvirtintais duomenimis, jaunuolis nuo Olando Kepurės nukrito dėl neatsargumo, esą vaikštinėdamas jis telefone rašė žinutę ir nuslydo.

"Pernelyg arti priėjau prie skardžio krašto, kuris nuo mano svorio atitrūko, ir nuriedėjau žemyn, bet žinutės nerašiau, tik telefoną laikiau rankoje. Tiesiog žengiau žingsnį ir nuriedėjau. Momentais bandžiau susistabdyti, iš inercijos atsistojau, vėl griuvau atbulas, pamačiau akmenis apačioje, tik susiėmiau už galvos ir laukiau, kas čia bus. Laikas tarsi sustojo", – pasakojo nuo skardžio nuslydęs klaipėdietis Aurimas.

Vaikinas teigė, kad po Olando Kepurę vaikštinėjo ne pirmą kartą, tačiau esą niekada nesitikėjo, kad gali kada taip nutikti. Tačiau riedant žemyn, intuityviai rankomis dengėsi galvą ir mėgino sumažinti kritimo greitį ir nesupanikavo.

Oficialiai Olando kepurė yra 24 m aukščio skardis prie Karklės, kurį prieš 12–15 tūkst. m. suformavo Baltijos ledynas.

Šita vieta yra intensyviai ardoma jūros, todėl ilgainiui laukiniame pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Taigi vaikinas nukrito gana pavojingai. Nelaimė nutiko praeitą ketvirtadienį, po 17 valandos.

Pranešimas perduotas medikams, tačiau jie patys nei privažiuoti prie nelaimėlio, nei jį nusinešti į greitosios pagalbos automobilį nebūtų pajėgę, todėl kvietė ugniagesius gelbėtojus.

„Viskas baigėsi gerai, jis nebuvo sužalotas, atsipirko nubrozdinimais ir išgąsčiu, jis dar tą patį vakarą grįžo į filmavimo aikštelę. Labai džiaugiamės, kad nieko rimto nenutiko. Bet iš filmavimų Lietuvos pajūryje turėsime tokį atminimą“, – sakė vaikino kolega.

Vieno mažamečio SMS žinutė, parašyta darkyta anglų kalba ir išsiųsta iš itin paprasto mobiliojo telefono, pasirodė esanti pakankamai bauginama, kad abipus Atlanto vandenyno būtų pradėtos karštligiškos paieškos, išgelbėjusios 15 migrantų, kurie buvo vežami uždaryti sunkvežimyje Anglijoje.

Savanorės Liz Clegg (Lis Kleg), kuri buvo išvykusi į vieną konferenciją Niujorke, mobiliajame telefone įsižiebė žinutė, parašyta maždaug septynerių metų afgano Ahmedo. Berniukas, nors ir darydamas daug gramatinių klaidų, parašė: „Man reikia pagalbos. Vairuotojas nestabdo mašinos. Mašinoje nėra deguonies. Nėra ryšio. Esu konteineryje. Aš nejuokauju. Prisiekiu Dievu.“

Kovą L.Clegg ir kiti savanoriai, teikę pagalbą improvizuotai migrantų stovyklai Prancūzijos Kalė uostamiestyje, išdalijo šimtus pigių mobiliųjų telefonų ten gyvenantiems vaikams. Į tuos telefonus buvo įvestas numeris, kuriuo jie galėtų išsiųsti žinutę, atsitikus kokiai nors bėdai.

Savanorė žinojo, kad Ahmedas nebūtų išsiuntęs tokios žinutės, jeigu nebūtų pakliuvęs į pavojingą padėtį. Taigi, ji paskambino Tanyai Freedman (Taniai Fridman), dirbančiai labdaros organizacijoje „Help Refugees“ Londone, ir nurodė, kad tas berniukas veikiausiai dūsta.

T.Freedman susisiekė su pietryčių Anglijos policija ir papasakojo, kas nutiko. Pareigūnų atsakas buvo greitas ir veiksmingas, nurodė ji.

„Perdaviau jiems, kad susiklostė žūtbūtinė situacija, – T.Freedman penktadienį sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“. – Turėjau Ahmedo numerį, ir jie pirmiausiai susirado vertėją, mokantį puštūnų kalbą, kad galėtų su juo pasikalbėti. Jie jam paskambino ir iškart suprato, kad padėtis rimta; jie sugebėjo susekti jo mobilųjį telefoną ir išsiaiškinti, kad berniukas yra sunkvežimyje Lesteršyre.“

Kento grafystės policijos pranešime sakoma, kad skambutis buvo priimtas ketvirtadienį 14 val. 50 min. vietos (16 val. 50 min. Lietuvos) laiku ir kad buvo pranešta, jog migrantams, kurie tikriausiai yra vežami sunkvežimiu, iškilo pavojus. Nustačius, kad sunkvežimis yra Lesteršyre, buvo susisiekta su vietos policija, kuri greitai surado tą mašiną, stovėjusią vienoje aikštelėje prie greitkelio, įsilaužė į priekabą ir išvadavo 15 dūstančių migrantų.

Tik tuomet T.Freedman lengviau atsikvėpė.

„Nepaprastai nervinausi laukdama, ar policija sugebės surasti tą berniuką laiku ir išgelbėti jo gyvybę“, – sakė ji.

Lesteršyro policija nurodė, kad 14 migrantų buvo sulaikyti įtariant, kad jie neteisėtai atvyko į Britaniją, o jų bylos bus perduotos imigracijos pareigūnams. Dar vienas vyras buvo suimtas įtariant žmonių kontrabanda.

Policija pridūrė, kad vaikui buvo skirta apsaugomoji globa. Pareigūnai neatskleidė to vaiko pavardės, nes jis yra nepilnametis.

„Manau, nuostabu, kad septynmetis suprato, jog jo gyvybei gresia pavojus, ir buvo pakankamai nuovokus, kad žinotų, ką daryti ir pateikė teisingą informaciją, išgelbėdamas save ir kitus tame sunkvežimyje, – džiaugėsi T.Freedman. – Tikimės, kad juo tinkamai rūpinamasi.“