Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, kovo 18 dieną sostinėje esančiame bute 1989 metais gimęs vyras smurtavo prieš 2017 metais gimusią mažametę.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Pranešimų skaičius dėl galimų vaiko teisių pažeidimų auga ne šimtais, o tūkstančiais, jei palygintume 2022 ir 2023 metus, tai skaičius išaugo 26 proc.“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

„Vaiko teisių gynėjai reagavo kas devynias minutes. Reagavome visoje Lietuvoje dėl 33 tūkst. 90 vaikų“, – pridūrė ji.

Šis vaikų skaičius sudaro kiek daugiau kaip 6 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų.

Anot tarnybos vadovės, dar 2022 metais gynėjams teko reaguoti kas dvylika minučių. Situacijų būta sudėtingų, smurtinių, kuomet įsitraukė ir policija. Apie 65 proc. atvejų teko reaguoti per valandą.

Aktyvėja visuomenė

Pasak I. Skuodienės, aktyvėja vaiko teisių pažeidimus pastebintys pranešėjai – 40 proc. daugiau pranešimų sulaukta iš ugdymo įstaigų, beveik tiek pat gausiau – iš medikų. Anot tarnybos vadovės, tai rodo, kad visuomenė aktyvėja.

„Ne tik kaimynai ar artimieji praneša, bet praneša ir žmonės, kurie susiduria ir mato vaiką arčiausiai“, – sakė I. Skuodienė.

Tarnybos duomenimis, dar 2021 metais nuo bendro pranešimų skaičiaus pasitvirtino beveik pusė – 45 proc. atvejų, tuo metu pernai – apie du trečdalius – 71 proc. Pasak I. Skuodienės, tai rodo išaugusį atpažįstamumą, kada pažeidžiamos vaiko teisės.

„Ar tai smurtas prieš vaiką, ar vaikas nelanko mokyklos, ar vaiko nepriežiūra, ar kokios kitos situacijos, mes pastebime, atpažįstame“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Penktadaliu išaugo ir pačių vaikų pranešimų skaičius. Vaikai gynėjams skundėsi bijantys pareiti namo dėl fizinio smurto arba tėvų barnių. 80 proc. vaikų pranešimų pasitvirtina.

Praėjusiais metais daugiau nei 7,6 tūkst. atvejų reikėjo vaikus perkelti į saugią aplinką.  Anot I. Skuodienės, tai – išskirtinės ir sudėtingos situacijos.

„Daugiau nei 66 proc. yra tos situacijos, kai atvykstame į šeimą, tėvai – apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, negali pasirūpinti savo vaikais čia ir dabar, vaikai perskeliami į saugią aplinką“, – pasakojo I. Skuodienė.

Anot jos, 73 proc. atvejų vaikai per kelias dienas grįždavo atgal į šeimą, 27 proc. atvejų reikėjo tolesnės pagalbos šeimai.

I. Skuodienės teigimu, pernai tarnyba beveik tūkstantį kartų kreipėsi į teismą, kai nepavyko išspręsti sudėtingos situacijos ir neliko kito kelio, kaip tik paimti vaiką.

Tarnybos vadovės tvirtinimu, teismas 97 proc. suteikė leidimą vaiką paimti.

Patiriamas skirtingas smurtas

Kaip skaičiuoja tarnyba, pernai kiekvieną dieną smurtą galimai patyrė devyni vaikai, metais anksčiau – aštuoni, 2021-iais – septyni. Bendra smurto tendencija ūgtelėjo ketvirtadaliu.

„Tai nėra daugiau vaikų patiriančių smurtą Lietuvoje, bet mes daugiau reaguojame, esame jautrūs vaikų situacijoms“, – sakė I. Skuodienė.

Anot jos, pasibaigus karantinui pastebima tendencija, kad auga ne savo namuose nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius.

„Ar tai mokykloje, ar tai darželyje, ar kieme. Matome, kad vaikai savo konfliktines situacijas linkę spręsti smurtiniu elgesiu“, – teigė I. Skuodienė.

Ji ragino tėvus, ugdymo įstaigas atkreipti dėmesį į prevencines programas, kad smurto ugdymo įstaigose ar vaikui leidžiant laisvalaikį kieme mažėtų.

Berniukai, kaip rodo tarnybos duomenys, dažniau kenčia nuo fizinio smurto, nepriežiūros, mergaitės – nuo psichologinio ir seksualinio smurto.

Anot I. Skuodienės, berniukai seksualinį smurtą taip pat patiria, tačiau dėl išgyvenamos gėdos rečiau apie tai praneša.

Tarnybos vadovės teigimu, nuosekliai mažėja globojamų vaikų skaičius. Jei 2021 metais šis skaičius siekė daugiau nei 6,2 tūkst., tai pernai – 5,7 tūkst.

„Nemažėja taip ženkliai, kaip norėtųsi, bet skaičius mažėja“, – sakė ji.

Pernai gyvybės langelyje rasti penki vaikai, metais anksčiau – aštuoni, Iš viso per visą laikotarpį, kuomet veikia gyvybės langeliai, buvo palikti 95 vaikai, 16 iš jų tėvai susigrąžino.

Pernai įvaikinti 54 vaikai, trys iš jų vyresni nei dešimties metų.

„Per paskutinius kelerius metus jauniausias vyras, kuris įsivaikino vaiką, buvo 24 metų, o jauniausia moteris – 26 metų. Apsisprendimo amžius, norinčių tapti įtėviais, mažėja“, – teigė I. Skuodienė.

Kaip skelbia Šiaulių apskrities policija, penktadienį Kužiuose, tiksliai nenustatytu laiku, 1992 metais gimęs vyras namuose smurtavo prieš 2019 metais gimusį nepilnametį.

Kaip BNS teigė policijos atstovė, vaikas į gydymo įstaigą nebuvo nuvežtas, įvykio aplinkybės tikslinamos.

Policija ikiteisminį tyrimą pradėjo gavusi pranešimą iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Vilniaus gatvėse sutikti praeiviai, paklausti apie smurtą prieš vaikus, teigė, kad geriau kalbėti žodžiais, o ne veiksmais. Taip pat, kad privaloma prisiimti atsakomybę už vaiką. Kiti teigė, kad smurtas – gerokai mobilizuoja. 

„Vaikų neturiu. Bet jeigu jau nusprendei turėt vaikų, tai jau turėk ir kantrybės“, –  teigė Vilniaus mieste sutikta praeivė.

„Man atrodo, čia ateina iš vaikystės. Mane senelis irgi bandydavo pliekti rykštele. Tai būdavo normalu. Aišku, tai gerokai mobilizuoja, bet aš manau, kad jei įmanoma, reikia nekontakinių priemonių ieškoti“, – sakė kita kalbinta pašnekovė.

Plačiau šia tema kalbėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) vadovė Ilma Skuodienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

–  Daugelis žmonių supranta, kad negalima prieš vaiką smurtauti, bet taip pat nežino, kaip kitaip vaiką sudrausminti. Kokių priemonių siūlytumėte imtis?

– Džiaugiuosi, kad žmonės atpažįsta smurtą. Dar 2021 metais paklausėm gyventojų, ar ausies nutempimas yra smurtas? 47 proc. pasakė, kad ne. 2023 metais, taip manančių – jau tik 35 proc. Nuolatinis aiškinimasis, kalbėjimas, atpažinimas padeda mažinti smurtą. Ką daryti tėvams? Aš visą laiką sakau, kad vaikai žino savo teises. Vaikams reikia diegti taisykles, atsakomybes, ugdyti jų laikymąsi. Jeigu nesilaiko – tam tikros pasekmės. O pasekmių gali būti įvairių: filmukų nežiūrėjimas, telefono palikimas namuose, mėgstamų dalykų sulaikymas, apribojimas. Reikia susitarti dėl taisyklių. Kai kurie pasikabina jas ant šaldytuvo. Ir jeigu taisyklės pažeidžiamos, pavyzdžiui, laiku neatlikti namų darbai, neišnešamos šiukšlės, laukia tam tikros pasekmės. 

– Pavyzdžiui, reikia vaiką nuvesti pas odontologą apžiūrai. Vaikas bijo, rėkia, nesileidžia vedamas, o tu turi jį nuvest. Tas tempimas pas gydytoją, čia smurtas ar ne?

Jeigu tu pats buvai auklėjamas „rykštele“, „beržine koše“, tai labai sunku iš to išeiti.

– Čia labai subtili situacija. Viskas dėl vaiko, dėl jo sveikatos užtikrinimo, gerovės. Aišku, tįsti to vaiko per gatvę nereikėtų, bet ieškoti galimybių – būtina. Galima susitarti, įsteigti apdovanojimus už tai.

– Kažkur vis dar laikomasi tų tradicijų – auklėti vaiką ranka. Jas labai sunku keisti ir išmušti iš žmonių sąmonės, tiesa?

– Kad fizinių bausmių taikymas – auklėjamoji priemonė, sako daugiau nei pusė apklaustųjų. Praėjusiais metais – 53 proc. Dar ankstesniais – netoli 60 proc. Žmonės yra įpratę taip auklėti vaikus. Suprantama, jeigu tu pats buvai auklėjamas „rykštele“, „beržine koše“, tai labai sunku iš to išeiti. Vyresnė karta arba mažiau išsilavinę žmonės, linkę laikytis tų nuostatų, kokios buvo jų tėvų. Pastebime, kad jaunesni tėvai ieško kitų būdų, klausia. Sako, kad nori auklėti savo vaikus priešingai, nei juos auklėjo tėvai. Aš visą laiką kviečiu, kad mes nebūtinai imtume savo tėvų auklėjimo pavyzdžius. Mes galime žiūrėti reflektyviai. Nekartoti ir neperduoti tų dalykų savo vaikam.

Respondentų pastaruosius kelerius metus iš eilės buvo klausiama, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį jie laiko smurtu. Pernai abejojančių, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų arba pritariančių šiai „auklėjimo priemonei“, buvo 53 proc., kai 2022 metais prie smurtą pateisinančių variantų liko 58 proc. apklaustųjų, o 2021 metais vienareikšmiško atsakymo į tai neturėjo 59 proc. apklaustųjų.

Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardija moterys ir žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas bei gyvenantys didmiesčiuose, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų mano, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose yra linkę pateisinti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymi, kad praėjusiais metais vaiko teisių gynėjų atliktame tyrime šiek tiek didesnė dalis apklaustųjų, lyginant su ankstesnių metų rezultatais, pateiktas situacijas įvardijo kaip galimą smurtą prieš vaiką.

„Nuo smurto Lietuvoje kasdien nukenčia devyni vaikai ir didžioji dalis smurtinių situacijų įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, bet galime stebėti mažais žingsneliais vykstantį pokytį visuomenėje, kuris atsispindi jau trejus metus atliekamo tyrimo rezultatuose – vis daugiau žmonių smurtą atpažįsta kasdieniame bendravime ir elgesyje su vaiku“, – pranešime cituojama I. Skuodienė.

Nuo smurto Lietuvoje kasdien nukenčia devyni vaikai ir didžioji dalis smurtinių situacijų įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, bet galime stebėti mažais žingsneliais vykstantį pokytį visuomenėje.

Į klausimą, ar dėl nesutvarkyto kambario vaikui užsukta ausis būtų lygu smurtui, pernai 35 proc. dalyviai atsakė, jog tai nėra smurtas arba buvo neapsisprendę dėl tokios situacijos vertinimo. Tuo tarpu 2022 metais tokią situaciją manė nesant smurtu arba buvo neapsisprendę 42 proc., o 2021 metais – 47 proc. tyrimo dalyvių.

Vertindami situaciją, kai parduotuvėje tenka nuraminti ir susikalbėti su stiprių emocijų apimtu mažu vaiku, 2022 metais 47 proc. respondentų atsakė, jog tokioje situacijoje matydami pakeltą ir purtomą vaiką neįžvelgtų smurto arba neturėjo konkretaus atsakymo, o pernai taip pat manančių sumažėjo 5 proc. punktais.

Tarnybos vadovė atkreipia dėmesį ne tik į fizinį smurtą, kurį, kaip pastebima, visuomenė geba atpažinti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos, sudėtingiau atpažįstamos, smurto rūšys – psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra.

„Smurtas prieš vaiką yra ne tik fiziniai veiksmai, paliekantys aiškiai matomas žymes ant jo kūno, bet ir grubūs, jį žeminantys žodžiai, kuriais siekiama jį užgauti ir įskaudinti, taip pat elgesys, pasižymintis nemaloniais prisilietimais ir pažeidžiantis vaiko asmenines ribas – tai irgi liudija, jog prieš vaiką yra smurtaujama“, – sakė I. Skuodienė.

Tyrimo dalyvių paklausus, ar pavyzdyje, kai tėvams savo paauglį sūnų, grįžusį namo be jų žinios vidurnaktį, išvadinus „nevykėliu“ ir „valkata“, jie įžvelgtų smurtą, 2022 metais 54 proc. respondentų atsakė neigiamai arba susilaikė nuo tiesaus atsakymo, o praėjusių metų rezultatuose neigiama arba neutrali nuomonė figūravo 49 proc. dalyvių atsakymuose.

Respondentų pasiteiravus, ar situaciją, kai tėvai reguliariai, pagal gydytojo rekomendacijas, neveda vaiko į gydymo įstaigą, pavyzdžiui, patikrinti jo regėjimo ar dantų būklės, būtų galima priskirti smurtui, 2022 metais atliktame tyrime 48 proc. atsakė „ne“ arba „sunku pasakyti“, tuo metu 2023 metais smurto čia neįžvelgė arba neturėjo aiškios nuomonės 40 proc. respondentų.

Taip pat respondentų buvo klausta, kokia tikimybė, jog jie praneštų pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą – netinkamą elgesį su vaiku – dešimtbalėje vertinimo skalėje vidurkis siekė 6,8 balo.

Apklausą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko 2023 metų lapkričio 17–29 dienomis, apklausti 1015 respondentų. Tyrimas pateikiant respondentams tą patį klausimyną buvo atliekamas trečius metus iš eilės.

Teisėsaugos duomenimis, penktadienį apie 7.30 val. Žemaitijos gatvėje 1999 metais gimusi moteris galimai smurtavo prieš 2020 gimusį nepilnametį.

Pranešimas apie įvykį šeštadienį gautas iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Kaip praneša policija, sekmadienį apie 19.30 val., Kaune, Pramonės prospekte, namuose kilus konfliktui, neblaivus (1,97 prom.) 50-metis vyras sužalojo nepilnametį, gimusį 2006 metais.

Nukentėjusysis gydomas ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kaip pranešė policija, pirmadienio naktį, apie 0.30 val., neblaivi (nustatyta sunkus neblaivumas) 36 metų moteris smurtavo prieš 12 metų mergaitę, tuo sukeldama jai fizinį skausmą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei.

Už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Policijos duomenimis, šeštadienį apie 19 val. Panevėžyje, V. Kudirkos g. vyras (gim. 1984 m.) sukėlė fizinį skausmą mažametei (gim. 2011 m.).

Įtariamasis nusikalstamos veikos padarymu sulaikytas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui.

Kaip jau buvo skelbta, penktadienį, rugsėjo 15 d., apie 16.43 val., policija gavo informaciją iš Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad Panevėžyje nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje 1993 metais gimusi moteris sukėlė fizinį skausmą 2015 metais gimusiai mažametei.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Portalas 15min.lt sužinojo, kad dėl tos pačios motinos vyksta ir dar vienas ikiteisminis tyrimas. Liepos mėnesį skelbta, kad ji namo kieme galimai smurtavo prieš kaimynų berniuką.