Abu šiuos aktorius iškart po šio vakaro laidos išvysime ir intriguojančio, su niekuo kitu nesulyginamo serialo premjeroje. „Sniego skonis“ papasakos aistros, išdavysčių ir apgaulingos meilės kupiną istoriją.

„Jaučiuosi puikiai, nes galvoju, kad tai bus tikrai geras serialas. Yra geros intrigos – tokios pat, kaip ir šios laidos pradžioje“, – dar laidos pradžioje žiūrovus nepraleisti premjeros kvies Laurynas.

Laurynas seriale kurs vienintelę įtakingos šeimos atžalą, siekiančią perimti visą valdžią į savo rankas. O štai Akvilė taps  jo mylimąja Elena. Tai – naivi, tačiau be galo geros širdies mergina, kuriai, kaip pasakos aktorė, nutinka krūva negerų dalykų…

Tiesa, abu aktoriai kartu dirba jau ne prie pirmo projekto – juos jau esame matę ir seriale „Meilužės“. „Tame seriale Akvilės personažą „kabinau“ – tiesa, truputį nevykusiai. O štai šiame seriale jau esame sužadėtiniai – prasideda šeimyninis gyvenimas“, – intriguos Laurynas.

Kaip ir pridera vaidinantiems sužadėtinus, aktoriai prabils ir apie „šlapius“ bučinius, kurių seriale tikrai netrūks. „Seriale bučiuojiesi, bet supranti, kad tai yra netikra – darai tai tol, kol yra kadras. Tačiau iš tiesų, tam žmogui nieko nejauti“, – sakys Akvilė.

Jaučiuosi puikiai, nes galvoju, kad tai bus tikrai geras serialas. Yra geros intrigos – tokios pat, kaip ir šios laidos pradžioje.

Tiesa, bus gausu ne tik bučinių... Žiūrovai išvys ir intriguojančią sceną, kurioje bučiniai pereis ir į karštą meilės sceną. O kaip tą suvaidinti?

Taip pat abu aktoriai papasakos ir apie savo karjeros pradžią. Akvilei meilę aktorystei įskiepijo tėvai, o pirmieji jos vaidmenys prasidėjo nuo masinių scenų.

Visai kitaip likimas lėmė Laurynui. „Mano istorija buvo tokia – arba į Angliją, arba į aktorinį. O kadangi nuo mažens vis kažkur filmuodavausi, nusprendžiau eiti į aktorinį. Vaikystėje turėjau ilgus, šviesius plaukus ir filmavausi filme apie Dankaną Maklaudą. Iš tiesų, iš pradžių tai buvo serialas, o po to jį pavertė filmu, kurį filmavo Lietuvoje“, – atskleis Laurynas, o žiūrovai išvys ir šios juostos akimirkas.

Tiesa, ne visų aktorių karjeros prasideda taip sėkmingai, kaip Akvilės ar Lauryno. „Būna, žmogus atvažiuoja specialiai tam, kad suvaidintų lavoną“, – šyptelės Laurynas.

O štai ištraukos iš serialo „Sniego skonis“, kurias išvys ir žiūrovai, apie L. Jurgelį išduos ir kitą įdomų faktą. Pasirodo, kad tatuiruotėmis nusėta daugiau kaip 40 procentų Lauryno kūno!  O kad tą įrodytų, L. Jurgelis laidoje nusimes marškinėlius…

„Pirmą tatuiruotę pasidariau būdamas 16-os. Ėjau kartu su tėvu. Jis pasidarė tatuiruotę ant galvos, o aš – pirmąją ant rankos. Kadangi mano tėvas yra šaulys, jis pasidarė šaulio tatuiruotę, o aš, kaip pirmąją, žinoma, pasidariau gėdingą. Išsitatuiravau savo Zodiako ženklą – Svarstykles“, – pasakos jis.

Nepavykę naujojo serialo kadrai ir paslaptis, kaip suvaidinti bučinį – šį vakarą, 19.30 val., laidoje „Gero vakaro šou“.

Būtent toks buvo pastebėtas Šilalės rajone.

„Kol Lietuva sprendžia, kaip susitvarkyti su sniegu, drūti žemaičiai sugalvojo. Veiksmas nuo Kaltinėnų, Šilalės rajone, gal 3  km link Kryžkalnio. Stabtelėjus tik paklausė: „nu, kap?“ „Gera“, – sakau“, – rašė užfiksuoto milžiniško senio besmegenio nuotrauka feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ pasidalijęs vyras.

Tokią iniciatyvą internautai įvertino puikiai. Darbštuoliams, nulipdžiusiems įspūdingo dydžio kūrinį iš sniego, negailėjo pagyrų: „Šaunumėlis! Kiek darbo ir koks pozityvas!“ – nuostabos neslėpė Darija. „Dar kartą įrodo, kad lietuviai – darbštuoliai ir optimistai. Įspūdingas besmegenis“, – antrino Danutė. „Kaip visada mūsų kaimynas pasistengė, kad per koronaviruso laikotarpį nebūtų nuobodu. Pagarba“, – gyrė Onutė. 

„Manau, žemaičiai iššūkį metė. Įdomu, ar atsiras galinčių didesnį padaryti?“ – klausė kai kurie komentatoriai. O kiti smalsavo, kokiu būdu toks didžiulis senis besmegenis buvo nulipdytas, ir svarstė, kad veikiausiai tam nešti sniegą ven kibirais neužteko – gal prireikė net statybinio krano? – retoriškai klausė kiti.

Išmonę lipdydami skulptūras iš sniego jau pademonstravo ir Biržų gyventojai. „Pastatėme ryklį, jūrų vėplį, aštuonkojį ir meškiną“, – LNK žinioms sakė skulptūrų statytojas Gvidas Petrėnas. 

Visas išvardytas skulptūras tėvas ir du sūnūs pastatė per dvi dienas, o šeimos žmona ir mama užsiėmė kūrinių iš sniego apdaila. Dabar jos neatsigina lankytojų.

Sąskrydis. Nors Duobelė garsėja didžiausiu Europoje alyvų sodu, šis 60 km nuo Rygos nutolęs Latvijos miestas stengiasi išlaikyti ne tik pavasarišką titulą. "Saulė gyvena Duobelėje!" – pasididžiuodami sako Žiemgalos miesto gyventojai, mėgstantys savo miestui suteikti ir kitų titulų: dekoratyvinių sodų sostinė – vasarą, obuolių – rudenį, sniego senių – žiemą. Karaliai, riteriai, sportininkai, kosmonautai, muzikantai – kokių tik jų nebuvo Duobelėje nuo 2009-ųjų, kai čia pradėti statyti sniego vyrai – taip latviškai vadinami sniego seniai. Ne kliūtis duobeliečiams – ir besniegės žiemos. Kai nėra sniego, sniego seniai gimsta iš Duobelėje veikiančios įmonės gaminamo putų polistirolo.

Porelė. Austrijos Alpėse pernai vasarį iškilęs 38,04 m aukščio sniego senis išdidžiai galėjo žvelgti į įspūdingą kalnų panoramą. Riesi vardu pavadintas sniego milžinas pranoko savo aukščiu iki tol aukščiausiu sniego žmogumi vadintą 37,21 m aukščio Olimpiją, iškilusią 2008 m. JAV Meino valstijoje. Tiesa, tai buvo sniego senė, tačiau įspūdinga – jos ūgis vos keliasdešimt centimetrų nusileido Laisvės statulai. Guinnesso rekordu pripažintas Riesi apsigyveno viename didžiausių Riesneralm slidinėjimo regionų. Jį sutverti Gerhardui Peerui ir Erwinui Petzui prireikė 40 dienų.

Stebuklai. O ką daryti vaikams, kurie niekada nėra matę sniego senio? Tarkim, smėlio dykumose gamta juk neiškrės tokio stebuklo kaip snygis. Vis dėlto japonai įrodė, kad stebuklų yra, ypač jei juos sutveri pats. Kai socialiniame tinkle "Facebook" mergaitė iš Bahreino paskelbė, kad norėtų savo jaunesniam broliukui parodyti tikrą sniego senį, keliems "Panasonic" darbuotojams tai nepasirodė utopija. Vyrukai iš sutvirtinto polistirolo sukonstravo sniego senio formą, į kurią prikasė apie 70 litrų sniego. Formą su sniegu triuko autoriai patalpino į paprastą kartono dėžę, o ją izoliavo specialia medžiaga. 102 kg svėrusi dėžė su sniego kroviniu buvo dekoruota įspėjamaisiais ženklais "Atsargiai! Viduje – sniego senis!" Siuntinys iš Japonijos į Arabijos pusiasalyje plytinčias Bahreino smėlio dykumas už 8,5 tūkst. km atkeliavo per 40 valandų.

Pirmosios išsamesnių detalių atskleidžiančios nuotraukos buvo gautos iš JAV kosmoso agentūros zondo „New Horizons“, antradienį praskriejusio arti šio objekto, esančio tamsioje, šaltoje Saulės sistemos srityje, vadinamoje Koiperio juosta. Iš jų matyti, kad „Ultima Thule“ yra sudaryta iš dviejų rutulio pavidalo kūnų, kadaise suartėjusių ir sukibusių. Mokslininkai šį atradimą laiko labai svarbiu.

„Ultima Thule“, atrasta teleskopu 2014 metais, yra tolimiausias ir potencialiai seniausias kosminis objektas, kada nors stebėtas iš kosminio aparato.

Prieš praskriejimą mokslininkai turėjo vienintelę neryškią nuotrauką, kurioje šios objekto pavidalas atrodė pailgas, panašus į kėglį ar žemės riešutą.

„Ši nuotrauka tokia (būdinga) 2018-iesiems... Susipažinkite su „Ultima Thule“!“ – neslėpdamas džiaugsmo sakė šios misijos pagrindinis tyrėjas Alanas Sternas, kai pademonstravo naują raiškesnę kosminio kūno nuotrauką, padarytą zondui skriejant maždaug už 27 tūkst. kilometrų. Šios nuotraukos raiška yra 140 metrų pikseliui.

„Kėglio nebeliko – tai visų panašiausia į sniego senį“, – A. Sternas sakė per NASA spaudos konferenciją.

„Tai, ką pasiekė šis kosminis aparatas ir ši komanda, neturi precedento“, – pabrėžė jis.

„Ultima Thule“ paviršius atspindi maždaug tiek pat šviesos kaip „daržo žemė“, pridūrė tyrėjas ir paminėjo, kad toje srityje saulės šviesa 1,6 tūkst. kartų silpnesnė negu Žemėje.

Objektas yra apie 33 km ilgio ir apsisuka aplink savo ašį maždaug per 15 valandų. Didesniąją dalį NASA pavadino Ultima, o kitą, apie triskart mažesnę – Tule (Thule).

„Tai pirmasis objektas, kai galime aiškiai pasakyti, jog jis susidarė būtent tokiu būdu“, – aiškino A. Sterna, turėdamas omenyje, kad „Ultima Thule“ susidarė susijungus dviem atskiriems kūnams.

„Tai iš tikrųjų užbaigia šį reikalą. Žinome, kad būtent taip daugeliu atvejų susidaro tokio pobūdžio objektai“, – kalbėjo jis.

„Laiko mašina“

Maždaug prieš 4,5 mlrd. metų sušalusių akmenėlių debesis pradėjo sukibti į gurvuolius. Tokiu būdu ilgainiui susiformavo du kūnai – Ultima ir Tulė.

Lėtai sukdamiesi jie galiausiai susijungė. Misijos geologijos programos vadovas Jeffas Moore'as (Džefas Muras) sakė, kad šis susidūrimas įvyko „itin mažu greičiu“, galbūt siekusiu tik vieną ar kelis kilometrus per valandą.

Pasak mokslininko, jeigu toks susidūrimas įvyktų automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuotojai tikriausiai netgi nesivargintų pildyti eismo įvykio deklaracijos. Pasak J. Moore'o, abi skiltys tiesiog „remiasi viena į kitą“.

„New Horizons“ – tarsi laiko mašina, nukelianti mus atgal į Saulės sistemos formavimosi laikus, – aiškino J. Moore'as. – Matome planetų formavimosi pradžios fizinę išraišką, sustingusią laike.“

Kita šios misijos mokslininkė Carly Howett (Karli Hovet) pažymėjo, kad „galime tvirtai sakyti, jog „Ultima Thule“ yra raudona“ – galbūt dėl ilgai trukusio ledo švitinimo kosminiais spinduliais.

NASA tyrėjai pažadėjo, kad vėliau ketvirtadienį bus paskelbta naujos informacijos, įskaitant žinias apie „Ultima Thule“ sudėtį ir atmosferą, lėtai gaunant duomenis iš „New Horizons“. Planuojama, kad artimiausiu laiku bus gauta dar didesnės raiškos šio kosminio kūno nuotraukų.

Mokslininkai nusprendė patyrinėti „Ultima Thule“, kai 2006 metais paleistas „New Horizons“ 2015 metais baigė savo pagrindinę misiją – praskriejo pro Plutoną ir atsiuntė iki šiol ryškiausių šios mažosios planetos nuotraukų.

Pasak A. Sterno, buvo siekiama gauti Ultimos nuotraukų, kurių raiška būtų triskart didesnė negu fotografuojant Plutoną.

Planetų tyrimų priešakyje

Pasak NASA, „Ultima Thule“ yra neoficialus šio objekto pavadinimas. Antikinėje ir viduramžių literatūroje bei žemėlapiuose taip buvo vadinama kažkokia tolima šiaurinė žemė ar sala, tapusi vietos už žmonėms pažįstamo pasaulio ribų simboliu.

Projekto mokslininkas Halas Weaveris (Halas Viveris), dirbantis Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijoje, sakė, kad Koiperio juosta, kurioje išlikę daug Saulės sistemos formavimosi pradžios liekanų, buvo atrasta tik praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.

„Tai planetų mokslo priešakys“, – sakė H. Weaveris.

„Pagaliau pasiekėme Saulės sistemos pakraščius. Objektus, egzistavusius ten nuo pat pradžių ir, kaip manome, menkai tepakitusius. Mes tai išsiaiškinsime“, – pridūrė jis.

Pirmadienį kitas NASA aparatas – OSIRIS-REx – pasiekė kitą rekordą, pradėjęs skrieti orbita aplink asteroidą Benu. Šis maždaug 500 metrų skersmens dangaus kūnas yra mažiausias, aplink kurį kada nors yra paleistas skrieti kosminis zondas.

NASA sakė, kad įskriejimas į orbitą aplink dangaus kūną, esantį maždaug už 110 mln. km nuo Žemės, yra „šuolis žmonijai“, nes dar joks aparatas nėra „sukęsis taip arti tokio mažo kosminio objekto, kurio gravitacijos vos pakanka išlaikyti aparatui stabilioje orbitoje“.

Už neišmatuojama charizma trykštančio aktoriaus pečių rikiuojasi režisierių, siūlančių jam pagrindinius vaidmenis, eilės, o per pastaruosius 15 metų vyras nusifilmavo daugiau kaip 30-yje filmų. Dauguma jų pelnė aukščiausius kino industrijos apdovanojimus.

Geriausiu savo kartos aktoriumi vadinamas M. Fassbenderis apie norą pasitraukti iš kino leidiniui „Time Out“ pareiškė dar 2016-ųjų gruodį, atviraudamas, jog pastaruosius keletą metų filmavosi tarsi išprotėjęs, nes juto žvėrišką filmavimosi alkį ir energiją. „Kiekvienas aktorius išgyvena žydėjimo periodą, po kurio dažniausiai seka nuosmukis. Jaučiu, jog manęs gali laukti būtent tokia situacija, tad geriau pasitraukti laiku. Juolab, pastarieji keleri metai buvo ypač intensyvūs, tad atėjo laikas atsipalaiduoti“, – tikino vyras, užsiminęs, jog išėjus iš kino jis vargu ar dar sykį grįžtų į filmavimo aikštelę.

Gruodį išsakytus ketinimus palikti kino pramonę aktorius patvirtino rugsėjo mėnesio leidiniui „The Rake“. Žiniasklaida ūžia, jog tokį M. Fassbenderio sprendimą gali sąlygoti noras atsidėti šeimai. Skelbiama, jog po devyniais užraktais savo asmeninį gyvenimą slepiantis vyras jau šį mėnesį Ibizoje ves švedų gražuolę, aktorę Alicią Vikander, kurią sutiko filmuodamasis juostoje „Švyturys tarp dviejų vandenynų“ (angl. „The Light Between Oceans“, 2016).

Aktoriui besiruošiant slaptoms vedyboms, į Lietuvos kinus jau netrukus atkeliauja naujasis vyro filmas – kriminalinė siaubo drama „Sniego senis“ (angl. „Snowman“), sukurta remiantis norvegų rašytojo ir muzikanto Jo Nesbø knyga. Anot filmo siužeto, Oslą krečia mįslingų žmogžudysčių serija – kasmet iškritus pirmajam sniegui pagrobiama ir žiauriai nužudoma moteris. Manydamas, jog į miestą atklydo serijinis žudikas, tirti nusikaltimų imasi detektyvas Haris Houlas (akt. Michael Fassbender), pastebintis, jog visi žmogžudysčių taikiniai – ištekėjusios moterys, kurių mirties vietoje išdygsta sniego senis. Pasitelkdamas geriausius specialistus Haris ima sekti žudiko pėdsakais tikėdamasis išnarplioti painią dėlionę iki kol iškris pirmasis sniegas. Tačiau ar bebaimis detektyvas netaps pirmuoju vyru, pakliuvusiu į serijinio žudiko pinkles?.. Atsakymas kinuose jau spalio 13-ąją, penktadienį.

Apie pusantro metro aukščio sniego senis buvo pastatytas ant geležinkelio bėgių Vezenberge. Jau sutemus traukinio mašinistas negalėjo nustatyti, ar tai buvo sniego senis, ar žmogus, todėl buvo priverstas staigiai stabdyti. Pasak policijos, dėl šio manevro traukinio stabdžių sistemai padaryta apie 5 tūkst. eurų žala.

Pareigūnai tiria galimai pavojingą geležinkelių eismo sutrikdymą. Policija mano, kad sniego senį pastatė trys asmenys ir kviečia ką nors žinančius pasidalyti informacija.

Jau ne pirmus metus Marcinkonių pagrindinės mokyklos bendruomenė ieško vis kitokių būdų, netradiciškai paminėti Vasario 16-ąją.

Šiemet išradingu ir linksmu nuotykiu tapo pilietinė akcija „Lietuvi, nebūk besmegenis", vasario 11-ąją subūrusi visus mokyklos mokytojus ir mokinius. Užduotis nebuvo paprasta, nes sniego darbui atlikti neužsakysi. Buvo nuspręsta nulipdyti 97 sniego senius besmegenius, kadangi būtent tiek metų praėjo nuo 1918 m. Vasario 16-osios.

Kaip sakė akcijos iniciatorė, lietuvių kalbos mokytoja Audronė Sčesnulevičienė, po pamokų visi susirinko į mokyklos kiemą ir pradėjo lipdyti sniego senius. Daugiau kaip penkiasdešimt pirmų-dešimtų klasių mokinių su savo mokytojais darbavosi net suplukę, tad nepraėjo nė dvi valandos, o priešais mokyklą jau išsirikiavo visa senių besmegenių, papuoštų Lietuvos vėliavos spalvos šalikiukais, kariuomenė. Gana didelis rūpestis buvo juos suskaičiuoti, tai kiekvienas buvo papuoštas dar ir numeriuku.

Kadangi nulipdytų sniego senių skaičius nemažas, kilo mintis pasidomėti, kas apie tai rašoma Lietuvos rekordų knygoje. Lietuvos rekordas iki šiol yra 82 besmegeniai, nulipdyti prie Seimo, todėl marcinkoniškiai savo akcijos rezultatais (97 besmegeniai, papuošti tautine simbolika) ketina siekti Lietuvos rekordo, taip pat prisijungti prie Lietuvos prezidentės akcijos „Vasario 16-ąją švęsk išradingai".

Iš viso Marcinkonių pagrindinėje mokykloje mokosi šešiasdešimt aštuoni 1-10 klasių mokiniai bei šeši ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai.