Už tai komitetas balsavo bendru sutarimu.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, neįgaliesiems, turintiems sunkų neįgalumo lygį arba kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama subsidija darbo užmokesčiui sudaro 75 procentus priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Tuo metu neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis, arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir neįgaliesiems, turintiems lengvą neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis, bei vyresniems kaip 50 metų asmenims ir ilgalaikiams bedarbiams, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 2 metai, skiriama subsidija darbo užmokesčiui sudaro 60 procentų priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Siūloma Socialinių įmonių įstatyme nustatyti, kad darbo vieta nelaikoma panaikinta, jei įdarbinto tikslinei grupei priklausančio asmens darbo vietoje prastova dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino tęsiasi ilgiau kaip 30 darbo dienų.

Užimtumo įstatyme siūloma nustatyti didesnį subsidijos darbo užmokesčiui dydį – 70 proc. vietoje šiuo metu nustatytų 60 proc., kuris negalės būti didesnis negu 1,5 MMA (šiuo metu nustatyta – 1 MMA). Kartu nurodoma, kad apskaičiuotos sumos negalės būti didesnės negu užimto asmens darbo sutartyje iki Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, o subsidijos dydį (70 arba 90 proc.) pasirinktų pats darbdavys.

Taip pat siūlomi Užimtumo įstatymo pakeitimai, ekstremalios situacijos ar karantino metu nustatant konkrečius reikalavimus savarankiškai dirbančiam asmeniui, norinčiam gauti išmoką.

Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti, kad fiksuoto 257 eurų dydžio išmoka būtų mokama, jeigu savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną, taip pat jei Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ir „Sodrai“ (atidėti įsiskolinimai galimi), neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas būtų nutraukiamas, kai Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba asmuo nebeatitinka bent vienos iš sąlygų.

Už tokias prezidento Gitano Nausėdos teiktas Socialinių įmonių įstatymo pataisas  ketvirtadienį balsavo 57 Seimo nariai, o susilaikė 14 parlamentarų.

Tokios stebėsenos šalies vadovas pareikalavo, pasirašęs Seimo rugsėjį priimtą atnaujintą Socialinių įmonių įstatymą. G. Nausėda tikisi, kad taip bus tobulinama neįgaliųjų įdarbinimo sistema.

Naujos taisyklės sulaukė tiek socialinių įmonių atstovų, tiek neįgaliųjų kritikos.

Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba apie 7 tūkst. neįgaliųjų. 40 tūkst. jų dirba kitose įmonėse.

Neįgaliųjų darbo vietų kūrimui ir išlaikymui valstybė per metus skiria apie 30 mln. eurų.

Už kelerius metus Seime svarstytą Socialinių įmonių įstatymo naują redakciją balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 29 parlamentarai.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė patikino, kas pataisos „išsprendžia pirmos, antros grupės neįgaliųjų, kurių darbdaviai nelabai nori priimti į darbo rinką“ problemas.

Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Bakas priminė, kad įstatyme Specialiųjų tyrimų tarnyba įžvelgia galimas korupcijos rizikas. Jis taip pat tvirtino, kad žmonių su negalia bendruomenės nuomone, įstatymas pažeidžia jų teises, „stumia juos į vergovę, diskriminuoja“.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Socialinių reikalų darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys prognozavo, kad nė viena šalis – nei neįgalieji, nei verslas nebus patenkintos  pataisomis, o konservatorė Gintarė Skaistė tikino, kad kaip ir anksčiau, taip ir toliau valstybės parama bus skiriama socialinėms įmonėms, o ne neįgaliesiems.

„Valstybės pagalbos modelis net ir po šio įstatymo priėmimo išliks labiau orientuotas į pagalbą įmonėms, o ne į tikslinėms grupėms priklausančius asmenis. Tokia pagalba mažina tik darbo užmokesčio sąnaudas, tačiau mažai koreliuoja su tikrosiomis sąnaudomis, tai yra su darbo vietos pritaikymu konkrečiam neįgaliam žmogui“, – teigė parlamentarė. 

Nors verslas priešinosi, Seimas įpareigojo socialines įmones reinvestuoti ne mažiau kaip 75 proc. pelno.  Socialdemokratas Algirdas Sysas reikalavo, kad Seimas vykdytų griežtą parlamentinę šios nuostatos kontrolę.

Pagal Seimo priimtas pataisas, socialinės įmonės statusas ateityje bus suteikiamas, jeigu įmonės iš veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, gautos pajamos per praėjusius metus sudarys ne daugiau kaip 15 proc. visų jos pajamų.

Tokiose įmonėse bus galima įdarbinti tik įvairaus neįgalumo ir specialiųjų poreikių lygio asmenis, darbo neturinčius vyresnius kaip 50 metų gyventojus ar ilgalaikius, daugiau kaip dvejus metus nerandančius darbo, gyventojus.

Norėdama gauti valstybės paramą socialinė įmonė turės įrodyti, kad per metus gautos pajamos iš veiklos, kuri nebus įtraukta į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, negalės būti mažesnės negu per metus suteikta valstybės pagalba.

Tais atvejais, kai su socialinės įmonės darbuotoju bus sudaroma terminuota darbo sutartis, ji negalės būti trumpesnė negu 6 mėnesių laikotarpiui. Socialinių įmonių darbuotojams taip pat negalės būti taikomas bandomasis laikotarpis.

Ne mažiau kaip pusė neįgaliųjų socialinėje įmonėje, prašančioje valstybės pagalbos, turės dirbti ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį – tai yra bent puse etato.

Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba apie 7 tūkst. neįgaliųjų. Neįgaliųjų darbo vietų kūrimui ir išlaikymui valstybė per metus skiria apie 30 mln. eurų. 40 tūkst. neįgaliųjų dirba kitose įmonėse.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 159 tūkst. – darbingo amžiaus. Pasak G. Skaistės, socialinėse įmonėse dirba vos 4 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų, atviroje darbo rinkoje – 26 proc., o likę niekur nedirba.

„Mūsų skiriama parama, tai yra 30 mln. eurų skiriama būtent tiems 4 proc., o likusiems tenka 3 mln. eurų Užimtumo fonde“, – teigė G. Skaistė.

„Tų darbo vietų, kurios sukuriamos už šitas valstybės dotacijas, vidutinis apmokėjimas nesiekia 500 eurų. Iš tikrųjų analizė rodo, kad iš dotacijų laimi siauros grupės socialinių įmonių savininkai, bet ne neįgalieji“, – kalbėjo V. Bakas.

„Yra tikrai ne viena priežastis keisti sistemą. Mes su Ingrida šiandien į komiteto posėdį registravome siūlymus, jog kai bus Socialinių įmonių įstatymo svarstymai, kad nuo 2021 metų liepos 1 dienos Socialinių įmonių įstatymas netektų galios, o tokiu atveju mes pereitume prie Užimtumo įstatymo. Ką tai sako? Tai sako, kad visi neįgalieji žmonės, nesvarbu, kokioje įmonėje jie dirba, ar viešoji įstaiga, ar uždaroji akcinė bendrovė, ar nevyriausybinė organizacija, ar kitur, turėtų gauti lygiai vienodas valstybės pagalbos priemones. Arba kitaip tariant – nesvarbu, koks juridinis asmuo darbina žmogų, jis turi naudotis tomis pačiomis valstybės pagalbos priemonėmis“, – pabrėžė J. Džiugelis.

Pasak jo, dėl dabar esančių Socialinių įmonių įstatymo spragų yra švaistomos valstybės lėšos, o neįgaliųjų darbas šiose įmonėse yra virtęs XXI amžiaus vergove.

I. Šimonytės teigimu, teikiami Socialinių įmonių įstatymo pataisymai yra panašūs į namuose vazone augančią eglutę, kuriai veltui karpomos šakos. Sistemą esą reikia keisti iš esmės, nes dabar socialinės įmonės naudojasi žmonių negalia, kad pasipelnytų neinvestuodamos į darbo vietų pritaikymą ir kitokią neįgaliųjų integraciją.

„Socialinio verslo kaip koncepcijos nesuvokimas, matyt, 2004 metais lėmė socialinių įmonių atsiradimą tokį, koks buvo, be to, buvo dalis ir tradicijos tų įmonių, kurios kažkada buvo, tarkime, aklųjų, kurčiųjų kombinatai, tam tikrą negalią turinčių žmonių tarsi kolektyvai. Bet kai pradėjo šalia pumpuruotis jau visiškai kitokio pobūdžio socialinės įmonės, tai galime padaryti labai aiškias išvadas, kodėl taip atsitiko ir kur yra esminis skirtumas. Kad dotacija (valstybės socialinėms įmonėms. – ELTA) yra susieta su darbo užmokesčiu, ir net jeigu įstatymas sako, kad tarsi valstybė turėtų kompensuoti, tarsi konceptualiai viskas yra teisingai, valstybė turėtų kompensuoti skirtumą, bet valstybė nieko nekompensuoja, niekas to skirtumo nevertina. Tiesiog yra mokama dotacija, „pririšta“ prie minimalaus darbo užmokesčio priklausomai nuo negalės tipo, ir tokiu būdu pasidaro pakankamai nesudėtinga tą paramą gauti ir nereikia sukti sau galvos, kaip pritaikyti darbo vietą, kad neįgalusis galėtų dirbti“, – sakė I Šimonytė.

Socialinėse įmonėse šiuo metu Lietuvoje dirba vos 7 tūkstančiai neįgaliųjų, o šiek tiek daugiau nei 40 tūkstančių neįgaliųjų dirba ne socialinėse įmonėse. Per praeitus metus socialinės įmonės iš valstybės biudžeto buvo dotuojamos 30–čia milijonų eurų.

„Kai tuo tarpu ne socialinės įmonės, įdarbinusios žmones, turinčius vienokią ar kitokią negalią, per įvairias užimtumo ir kitas rėmimo programas gavo tiktai pusantro milijono eurų, tai yra dvidešimt kartų mažiau. Akivaizdu, kad tai nėra sąžininga kalbant apie visų neįgaliųjų naudą ir taip pat nėra sąžininga įmonių, kurios ryžosi įdarbinti žmones su vienokia ar kitokia negalia, atžvilgiu“, – pabrėžė J. Džiugelis.

Pasak jo, daugumoje socialinių įmonių dirba nekvalifikuoti asmenys ir tai įmonėms yra labai pigi darbo jėga. Šį teiginį teismo nutartimi iliustravo Lietuvos negalios organizacijų forumo direktorė Henrika Varnienė.

„Tai yra vieša teismo nutartis, kurioje aiškiai parašyta, kad socialinė įmonė teigia, kad jos darbuotojai kainuoja dvigubai pigiau negu paprasti darbuotojai. Jeigu kalbame apie neefektyvumą, tai galime iš karto sakyti, kad 50 proc. tikrai yra neefektyviai panaudojama“, – sakė H. Varnienė.

Pasak jos, Lietuvoje yra atsiradę tarpininkų, kurie užsiima socialinių įmonių steigimu ir neįgaliųjų pritraukimu. Tai, sakė ji, įrodo jos turimos sutarčių kopijos.

„Komisiniai yra už 10 – 15 procentų. Tai yra veikianti sistema. Tai yra UAB „Sopro Consulting“ ir jie tą daro. Jūs galite matyti apyvartas. Jų apyvartos yra nemažos. Jie tą daro ne vienai socialinei įmonei. Ir koks paradoksas: socialinės įmonės skambina mums ir guodžiasi, kad ta „Sopro Consulting“ juos labai stipriai spaudžia...“, – sakė H. Varnienė.

Pasak jos, socialinių įmonių rinkoje yra ir kitokios netvarkos. Darbuotojai neretai nežino, kokioje konkrečiai įmonėje jie dirba, kai šeimos nariai ar partneriai yra įsisteigę kelias įmones.

Šis klausimas kelia daugiausia diskusijų, Seime  svarstant Socialinių įmonių įstatymo pataisas

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusią savaitę vėl padarė pertrauką, tikimasi, kad iki kovo suinteresuotos pusės ras kompromisą. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šioms įmonėms siūlo leisti į plėtrą ir neįgaliųjų įdarbinimą investuoti iki 75 proc., o Ekonomikos komitetas – 50 proc. pelno.

Socialdemokratas Algirdas Sysas praėjusią savaitę komiteto posėdyje priminė, kad socialinių įmonių reformą paskatino priekaištai, kad jos siekia pelno, o ne rūpintasi neįgaliųjų įdarbinimu bei socializacija,

Neturime jokio įdirbio, nėra gerosios patirties, pradėkime nuo 50 proc. pradžiai, paskui galėsime pakelti.

A. Sysas prognozavo, kad nustačius įmonei paliekamo 50 proc. pelno normą, „sulauksime tų pačių grėblių, ant kurių lipsime ir gausime guzus“: „Ir 25 proc. yra per daug“.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys pasigedo motyvų ir pagrįstumo.

„Nematau pavojaus, kad 75 proc., bet tai turi būti pagrįsta ir įvertinta. (...) Ar jie turi ekonominę logiką, ar užteks tiek plėtrai?“, – klausė R. J. Dagys.

Verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas komitete tikino, kad 75 proc. pelno lubos yra per aukštos – verslas, anot jo, pritaria 50 proc. ribai.

„Neturime jokio įdirbio, nėra gerosios patirties, pradėkime nuo 50 proc. pradžiai, paskui galėsime pakelti“, – teigė verslininkų atstovas. 

Socialinės bendrovės „Smiltainis ir Ko“ direktorius Aivaras Šidla komiteto posėdyje priekaištavo, kad įstatyme nenumatoma, kur ir kaip pelnas galėtų būti reinvestuojamas. 

„Nematant to, kyla tokia grėsmė, kad jeigu bus neaiškioms reikmes reikalaujama reinvestuoti įmonių pelną, tokiu atveju jos patirs riziką tapti nekonkurencingomis, nes negalės investuoti ten, kur labiausiai reikia – į technologijas  darbo užmokesčio augimą, aplinkos pritaikymą“, – tvirtino A. Šidla. 

Socialinių įmonių asociacijos ir bendrovės „Liregus“ vadovas Leonas Kirkilovskis taip pat siūlė numatyti konkretų reinvesticijų tikslą. Pasak jo, jos galėtų būti skiriamos bet kokioms įmonės reikmėms.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė parlamentarams pranešė, kad iš beveik 6 tūkst. socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų 380 yra su sunkiausia negalia, o atviroje rinkoje, kur dirba apie beveik 42 tūkst. žmonių su negalia, tokių yra tik 825. Pasak jos, tai įrodo, kad neįgaliesiems darbą susirasti yra sunku.

Dabar Lietuvoje veikia 177 socialinės įmonės: 155 uždarosios akcinės bendrovės, 17 viešųjų įstaigų, 3 individualios įmonės, po vieną mažąją bendriją ir akcinę bendrovę.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 159 tūkst. – darbingo amžiaus. 

Naujas taisykles, pagal kurias ateityje veiktų socialinės įmonės, Seimas svarsto nuo 2017 metų gruodžio. 

Šį siūlymą kitą savaitę svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir nuspręs, ar šiek tiek nuleisti dabar numatomą pelno naudojimo kartelę.

Naujojoje socialinių įmonių veiklos ir rėmimo tvarkoje siūloma, kad nuo kitų metų 75 proc. uždirbto pelno įmonė  turėtų investuoti į savo veiklą – jos būtų naudojamos į darbo rinką pritraukti neįgaliuosius bei skatinti jų socialinę integraciją. Kai kurie parlamentarai ir socialinių įmonių atstovai sako, kad nauja tvarka, nebeleisianti bendrovių savininkams laisvai skirstyti pelno, paskatins socialinių įmonių užsidarymus.

Socialinės bendrovės „Smiltainis ir Ko“ direktorius Aivaras Šidla komiteto posėdyje teigė, kad nustačius 75 proc. pelno reinvestavimo normą, įmonių savininkai nebegalės susigrąžinti investicijų.

„Savo įmonę kažkada perėmiau labai prastos būklės. Kaip fizinis asmuo esu pasiėmęs paskolą ir tuos pinigus įdėjęs gelbėjant įmonę. Iš ekonominės pusės, jei 75 proc. įmonės pelno bus reninvestuojamas, nebeliks ekonominės logikos man, įdėjusiam lėšas į verslą, kaip jas galėsiu susigrąžinti“, – savo istoriją parlamentarams pasakojo A. Šidla.

Konservatorius Dainius Kreivys įsitikinęs, kad 75 proc. pelno investavimo riba „naikins iniciatyvas steigti socialines įmones“. Jis mano, kad socialinėse įmonėse galėtų būti reinvestuojama 25–35 proc. pelno.

„Įmonės integruoja darbuotojus su didžiausia negalia, o mes viską iš jų atimame. (...) Nebesikurs, išsiardys visos įmonės. Jeigu mūsų tikslas jas paleisti, tai taip ir pasakykime,“ – pareiškė jis.

D. Kreivys prognozuoja, kad sugriežtinus pelno naudojimą, 95 proc. socialinių įmonių užsidarys.

Liberalas Eugenijus Gentvilas stebėjosi, kodėl socialinėms įmonėms skirtingai negu valstybės valdomose bendrovėse ketinama nustatyti griežtesnius standartus dėl pelno panaudojimo.

„Savoms įmonėms nekeliame tokių reikalavimų kaip čia, privataus kapitalo pagrindu sukurtoms. Kodėl taikome griežtesnius standartus čia negu valstybinėms įmonėms?“ – klausė parlamentaras. 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienė teigė, kad į socialinių įmonių investuojamo pelno norma pasirinkta įvertinus kitų šalių praktiką.

„Pagrinde visur dominuoja 100 proc. pelno reinvestavimas. Pirma siūlėm 50 proc., o paskui apsistojome ties 75 proc.“, – sakė E. Radišauskienė.

Pasak jos, iš 7 tūkst. neįgaliųjų, dirbančių socialinėse įmonėse, 343 yra su pačia sunkiausia negalia.

Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė nurodė, kad 2018 metais 5,2 tūkst. neįgaliųjų buvo įdarbinta ne į socialines įmones ir jų darbo vietų finansavimui valstybė skyrė 4,6 mln. eurų. 

Dabar Lietuvoje veikia 177 socialinės įmonės: 155 uždarosios akcinės bendrovės, 17 viešųjų įstaigų, 3 individualios įmonės bei po vieną mažąją bendriją ir akcinę bendrovę.  

Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 159 tūkst. – darbingo amžiaus, tačiau tik 47,7 tūkst. dirba.

„Pelno apribojimas iki 75 proc., o gal net ir viso pelno reinvestavimas skirtas tam, kad valstybės dotacijos būtų tam, kad kiek galima daugiau neįgaliųjų būtų įdarbinta“, – penktadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant naują socialinių įmonių veiklos ir rėmimo tvarką, teigė Linas Kukuraitis. 

Tai numato nauja socialinių įmonių veiklos ir finansinės paramos tvarka. Socialinių įmonių įstatymas nurodo, kad ne mažiau kaip 75 proc. jų grynojo pelno turi būti naudojama į darbo rinką grąžinti neįgaliuosius bei skatinti jų socialinę integraciją.

Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė, be kita ko, siūlo uždrausti socialinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kaip padarė Ispanija.

H. Varnienė taip pat norėtų, kad šios įmonės viešai skelbtų savo balansus.

„Tada matytume, kiek skiria konkrečių žmonių subsidijuojamų darbo vietų išlaikymui, kiek išleidžia reprezentacijai“, – siūlė Neįgaliųjų forumo atstovė.

Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, dabar Lietuvoje veikia 177 socialinės įmonės: 155 uždarosios akcinės bendrovės, 17 viešųjų įstaigų, 3 individualios įmonės bei po vieną mažąją bendriją ir akcinę bendrovę.  

Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 159 tūkst. – darbingo amžiaus, o dirba 47,7 tūkst.

Metinis socialinių įmonių pelnas siekia 25 mln. eurų.

Kaip pabrėžė pataisas pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, egzistuoja didžiulė nelygybė dėl paramos, teikiamos neįgaliesiems socialinėse įmonėse ir kitiems, kurie įsidarbina atviroje darbo rinkoje.

„8 tūkst. neįgaliųjų socialinėse įmonėse yra skiriama trisdešimt keli milijonai eurų, kai visiems kitiems, o jų dirba per 40 tūkst. atviroje darbo rinkoje, skiriami keli milijonai per metus“, - atkreipė dėmesį Vyriausybės narys.

Įstatymų projektais siekiama skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse kartu nustatant reikalavimus minėtoms įmonėms ir taip užtikrinti, kad socialinės įmonės statusą turintys subjektai, vykdydami savo veiklą, ne tik siektų pelno, bet ir įgyvendintų įstatyme nustatytą socialinių įmonių tikslą - įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.

Siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgaliųjų asmenų integraciją į darbo rinką, pataisomis siūloma, kad valstybės pagalba socialinėms įmonėms būtų teikiama įdarbinus tik darbingo amžiaus neįgalius darbuotojus.

Įstatymo projektu siekiama padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių ir užtikrinti neįgaliųjų nuolatinį darbą socialinėse įmonėse. „Skatinant tikslinėms grupėms priklausomų asmenų integraciją į darbo rinką siūloma, kad tikslinėms grupės priklausančių asmenų darbuotojų skaičius socialinėje įmonėje turi būti ne mažesnis kaip šeši. Kitaip sakant, socialinės įmonės turėtų įdarbinti daugiau tikslinės grupės narių, jeigu nori būti socialine įmone“, - kalbėjo L. Kukuraitis.

Atsižvelgiant į tai, kad daugelis veikiančių socialinių įmonių gauna pajamų iš neremtinos socialinių įmonių veiklos, siekiant skatinti socialines įmones socialinių įmonių remtiną veiklą ir mažinti gaunamas neremtinos veiklos pajamas pakeitimais siūloma įtvirtinti, kad iš neremtinos veiklos gautos pajamos negali sudaryti daugiau kaip 10 proc. socialinės įmonės pajamų.

„Siekiant skatinti didžiausią negalią turinčių asmenų užimtumą įstatymo projekte siūloma nustatyti diferencijuotą valstybės pagalbos teikimo laikotarpį atsižvelgiant į tikslinei grupei priklausančių darbuotojų negalią. Neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliesiems, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, valstybės pagalba būtų skiriama ir mokama ne ilgiau kaip dvejus metus po to, kai jie pirmą kartą įsidarbina socialinėje įmonėje. Neįgaliesiems, turintiems lengvą neįgalumo lygį, ar neįgaliems, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, valstybės pagalba būtų skiriama ir mokama ne ilgiau kaip šešis mėnesius po to, kai jie pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje“, - teigė ministras.

Socialinėse įmonėse dirbantys ar naujai įdarbinti asmenys tikslinėms grupėms būtų priskiriami tuo atveju, jei jie nedirba pagal kitą darbo sutartį ar nedirba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.

Siekiant skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų integraciją į darbo rinką siūloma nustatyti, kad tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai socialinėje įmonėje sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 proc. darbingumo lygis, turėtų sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų lygio.

Pagal teikiamas pataisas subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti galėtų būti skiriama tik steigiant darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 proc. nedarbingumo lygis.

Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu - Ekonomikos komitete. Taip pat šiuos projektus pavesta svarstyti Neįgaliųjų teisių komisijai. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 22 dieną.

Lietuvos neįgaliųjų forumas, jungiantis 13 žmonių su negalių organizacijų, pritaria Seime svarstomiems Socialinių įmonių įstatymo pakeitimams, kad jau nuo birželio būtų draudžiama kurtis naujoms socialinėms įmonėms, tačiau negalią turintys gyventojai galėtų lengviau įsidarbintų laisvoje rinkoje.

„Mūsų galva, Socialinių įmonių įstatymas yra per brangus, tai yra žmonių su negalia darbo problemų nesprendžiantis modelis, kuris dar ir prisideda prie žmonių su negalia izoliacijos, nes skiriant lėšų socialinėms įmonėms, jų lieka mažiau atvirai darbo rinkai, sunkiausios negalios žmonės lieka visiškai atskirti, - teigia Neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė. - Lietuvos neįgaliųjų forumas su savo nariais viešai pareiškia palaikymą Seimo narių iniciatyvai, esame dėkingi tiems Seimo nariams, kurie pagaliau iškėlė šį negerumą ir disproporciją dėl socialinių įmonių į politinį lygmenį“.

Jei mes skiriame paramą darbo užmokesčiui, įdarbiname neįgaliuosius į uždarytas įmones, jie sėdi uždarytuose darželiuose ir mokyklose, po to miršta tėvai ir jie lieka uždaryti įstaigoje. Ar mes to norime? Mūsų organizacija to nenori, modelis turėtų keistis, kad žmogus turėtų savo krepšelį - ne įmonė, bet žmogus.

Šiuo metu socialinėse įmonėse, kuriose dirba 51 procentas neįgaliųjų, valstybė kompensuoja jų darbo užmokestį, taip pat turi pirmenybės teisę pretenduojant į Europos Sąjungos paramą įvairiems projektams. Tokią tvarką neįgalieji kritikuoja - jie taip pat akcentuoja, kad socialinės įmonės dažniausiai įdarbina žmones tik fiziniam darbui, neatsižvelgdami į tikruosius neįgaliųjų gebėjimus.

„Jei mes skiriame paramą darbo užmokesčiui, įdarbiname neįgaliuosius į uždarytas įmones, jie sėdi uždarytuose darželiuose ir mokyklose, po to miršta tėvai ir jie lieka uždaryti įstaigoje. Ar mes to norime? Mūsų organizacija to nenori, modelis turėtų keistis, kad žmogus turėtų savo krepšelį - ne įmonė, bet žmogus“, - žurnalistams teigė Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko.

Pati Jelena nuo gimimo turi nešioti rankos protezą, ji sako vadovaujanti ir Neįgaliųjų organizacijai, ir viešajai įstaigai, anksčiau yra dirbusi ir telekomunikacijų rinkodaros srityje, augina trejų metų sūnų. Moteris teigia, kad jos negalia jai netrukdo konkuruoti darbo rinkoje kartu su sveikaisiais, kaip ir daugeliui kitų neįgaliųjų.

Neįgalieji siūlo, kad tvirtinant naują finansavimo modelį, turėtų būti atsisakyta ydingos praktikos skirti dotacijas socialinėms įmonėms, kurios įdarbina lengvą negalią turinčius asmenis, pavyzdžiui, valymo paslaugų įmonės, o numatyti neįgaliojo krepšelį visiems darbdaviams, kurie, įvertinę individualius neįgaliojo poreikius, pritaiko jam darbo vietą: jei tai yra kurtysis, jam samdomas gestų kalbos asistentas, jei žmogus turi judėjimo negalią - pritaikant darbo vietą vežimėliui. Siūloma, kad specialistai vertintų individualius neįgaliųjų poreikius ir gebėjimus jau mokykloje ir pagal tai orientuotų juos į ateities profesiją.

Tuo metu socialinės įmonės, jų nuomone, turėtų įdarbinti tik sunkiausią negalią, kurie sudaro apie dešimtadalį visų neįgaliųjų.

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova sako, kad šiuo metu nemaža dalis socialinių įmonių piktnaudžiauja lengvatomis, valstybės ir Europos Sąjungos parama, tuo metu lengvą neįgalumą turintieji neretai įdarbinami tik fiktyviai, nors gali įsidarbinti bet kur kitur.

„Nežinau, iš kur jie gauna duomenis: aš esu tik 40 procentų darbinga, man paskambino, pasakė, kad siūlo darbą, siūlė dirbti valymo įmonėje. Sakau, kad ne, kad turiu darbą, esu labai apkrauta. Jie sako - na, gal jūsų ir nelabai reikėtų, gal gali jūsų dokumentai gali dirbti. Yra ir tokių atvejų, kai neįgalūs žmonės iš tiesų įdarbinami fiktyviai“, - teigė D.Migaliova.

Seimas balandžio pradžioje ėmėsi svarstyti pataisas, kurios numato, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms - subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti naujai įdarbinant žmonėms nebūtų mokamos. Siūlyta, kad naujoji tvarka įsigaliotų jau nuo birželio, tačiau Seimas galutinio sprendimo dar nepriėmė.

Norint paskatinti darbingo amžiaus neįgalių žmonių integraciją į darbo rinką, valstybės pagalba nuo kitų metų įmonėms taip pat būtų teikiama tik įdarbinus darbingo amžiaus neįgaliuosius, o ne sulaukusius pensinio amžiaus.

Prieš pataisas protestavę socialinių įmonių darbuotojai teigė, kad siūlomos naujovės sunaikins vienintelę neįgaliųjų integravimo į aktyvią darbo rinką sistemą Lietuvoje ir paskatins emigraciją.Anot jų, gatvėje atsidurs 7 tūkst. neįgalių darbuotojų.

Lietuvoje dabar veikia dabar 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 6 tūkst. žmonių ir jos gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos. Vieno dirbančiojo tokiose įmonėse išlaikymas, vertinant tiesioginę paramą, kainuoja 3820 eurų per metus.

Lietuvoje iš viso 166 tūkst. darbingo amžiaus žmonių turi negalią, iš jų dirba 47 tūkst., arba 28 procentai.

Socialinių įmonių įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2004 metų.

Jie pasipiktinę Seime pradėtomis svarstyti pataisomis, nuo birželio uždrausiančiomis kurtis naujoms socialinėms įmonėms. Reformos autoriai sako, kad taip pat valstybė sudarys sąlygas negalią turintiems gyventojams lengviau įsidarbinti laisvoje rinkoje.   

Socialinių įmonių asociacijos atstovas ir socialinės įmonės „BSS grupė“ direktoriaus Donato Plečkaičio teigimu, socialinės įmonės statuso neturinčios bendrovės nenori įdarbinti žmonių, nes gauna mažesnes subsidijas nei tokį statusą turinčios bendrovės.

„Verslas nenori įdarbinti neįgaliųjų gaudamas 10 proc. mažesnes subsidijas negu socialinės įmonės“, - šią savaitę Seimo Ekonomikos komitete, kur buvo aptartas socialinių įmonių reformos projektas, tvirtino D.Plečkaitis.

Pasak jo, svarstome socialinių įmonių klausimą reikia atsakyti, ar pakeitimais norima naikinti darbo vietas neįgaliesiems, ar norime išgryninti socialinių įmonių modelį.

„Jeigu norime išgryninti, pasakykime, kas yra blogai su socialinėmis įmonėmis. Jeigu sakome, kad jų pagrindinis tikslas yra pelnas, tada žiūrėkime pelno perskirstymo klausimą. Jeigu sakome, kad jos korumpuotos, dirba teisti žmonės, tada padarykime taip, kad nebūtų galima piktnaudžiauti, kad netektų statuso, jeigu pažeidžia Darbo kodeksą“, - aiškino D.Plečkaitis.

Aklųjų ir silpnaregių asociacijos atstovas Aurimas Papečkys siūlo, kad atvėrus kelius neįgaliesiems į atvirą rinką būtų susiaurintas valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašas.

Beveik pusšimtį darbuotojų su regėjimo negalia turinčios socialinės įmonės „Aksida“ direktorius, dvi kadencijas į Seimą Šiauliuose rinktas Evardas Žakaris tikino, kad su tokia negalia žmonėms susirasti darbą yra neįmanoma, nes sukurti jiems pritaikyta darbo vietą brangiai kainuoja.   

„Kaip jie gali būti integruoti į viešą darbo rinką? Jokių galimybių, jie neįsidarbins“, - sakė E.Žakaris.

Pasak jo, todėl kai kurie žmonės, ieškodami darbo, nuslepia savo neįgalumą.

„Daug žmonių slepia neįgalumą, nes darbdaviai jų nenori į darbinti (....) Pats lengviausias įdarbinimas žmonių su klausos negalia, bet ir daugybė jų neturi darbo“, - kalbėjo E.Žakaris.

Socialinių įmonių asociacijos pirmininkas ir bendrovės „Liregus“ direktorius Leonas Kirkilovskis prognozuoja, kad Seime svarstomos pataisos sužlugdys įmones, kuriose dirba sunkiausią negalią turintys žmonės, nes reikės atleisti pensinio amžiaus dirbančiuosius, dėl to sumažės neįgaliųjų įmonėje ir ji neteks statuso.

„Joks verslas neįdarbins neregio ar su kita didele negalia žmogaus, kuris neturės rėmimo“, -  teigė L.Kirkilovskis.

Seime pradėta svarstyti socialinių įmonių pertvarka siekiama pažaboti dabar nesąžiningai veikiančias tokias įmones, kurios neįgaliuosius įdarbina ne realiai, o „popieriuje“, tačiau už tai gauna finansinę paramą iš valstybės ir Europos Sąjungos.

Pataisos numato, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms - subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šios reformos įsigaliojimo. Subsidijos neįgalių arbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti naujai įdarbinant žmonėms nebūtų mokamos.

Norint paskatinti darbingo amžiaus neįgalių žmonių integraciją į darbo rinką, valstybės pagalba socialinėms įmonėms būtų teikiama tik įdarbinus darbingo amžiaus neįgaliuosius, o ne sulaukusius pensinio amžiaus.

Lietuvoje dabar veikia 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 7 tūkst. žmonių, šios bendrovės gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos. Vieno dirbančiojo tokiose įmonėse išlaikymas kainuoja 3820 eurų per metus.

Socialinių įmonių įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2004 metų.