„Aš manau, kad komitetas, ėmęsis klausimus svarstyti ne kompleksiškai, o kiekvieną paeiliui, padarė klaidą, kuri turės būti išspręsta Seimo salėje, nes sutikim, jog nesant „Sodros“ lubų, įvesti tokio dydžio progresinį tarifą dirbantiesiems būtų mažų mažiausiai keista. Pasėkmes net sunku prognozuoti“, - trečiadienį žurnalistams sakė V.Šapoka.

BFK, trečiadienį svarstydamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, pritarė, kad reformavus mokesčių sistemą darbo pajamoms būtų taikomi du – 20 proc. ir 27 proc. – GPM tarifai.

27 proc. tarifas kitąmet būtų taikomas metinėms pajamoms, didesnėms kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU. Už tokį pasiūlymą balsavo šeši komiteto nariai, prieš - keturi, vienas susilaikė.

Seimo valdančiųjų lyderių kompromisiname pasiūlyme, kurį antradienį registravo „valstiečių“ lyderis  Ramūnas Karbauskis, socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas bei premjeras Saulius Skvernelis, yra numatyta, kad 27 proc. GPM tarifas bus taikomas „Sodros“ įmokų lubas, kurių dydžiai per artimiausius trejus metus ir būtų atitinkamai 120, 84 ir 60 VDU, pajamoms.

Tačiau BFK, anksčiau jau nepritaręs Sodros“ įmokų luboms, šio klausimo trečiadienį iš naujo nesvarstė. „Sodros“ įmokų lubos du kartus yra nepritatęs ir parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Pasak V. Šapokos, jei Seimas be jokių pataisymų pritartų BFK aptartam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų variantui, tai „sukeltų chaosą“.

„Manau, kad būtų tikrai išmintinga pritarti tiems kompromisiniams sprendimams, kurie šiuo metu yra užregistruoti Seime. Tai yra kompleksinis pasiūlymas, suderintas su Vyriausybe, ir jis yra žymiai naudingesnis Lietuvai, neįvedant chaoso“, - teigė V.Šapoka.

Valdančiųjų kompromisiniame pasiūlyme taip pat koreguojami neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) keitimo planai. Siūloma, kad 2,5 VDU taikymo riba būtų pasiekta ne 2019 metais, kaip siūlė Vyriausybė, bet per trejus metus.

Tuo metu NDP būtų didinamas kiek daugiau – 2019 metais jis pasiektų 300 eurų ir kasmet didėtų po šimtą eurų, kol 2021–aisiais būtų 500 eurų. Vyriausybė siūlė kitąmet taikyti 280 eurų, kuris 2021 metais pasiektų 470 eurų.

Kompromisiniam NPD pasiūlymui BFK trečiadienį pritarė: už balsavo šeši komiteto nariai, prieš - trys, du - susilaikė.

BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlė NPD dydį ir jo taikymo ribą nustatyti tik 2019 metams, tačiau komitetas, pritaręs kompromisui, pastarojo pasiūlymo nebesvarstė.

Vyriausybė tikisi, kad Seimas dėl siūlomos mokesčių pertvarkos apsispręs dar pavasario sesijoje ir pakeitimai įsigalios nuo 2019-ųjų pradžios.

„Jau yra išdiskutuota ir dėl daugelio klausimų susitarta. Turbūt dabar jau neverta sustoti. Manau, kad mes viską turėtume suspėti laiku. Žmonės dirba intensyviai ir jau eina į diskusijų pabaigą“, – interviu Žinių radijui trečiadienį tvirtino Seimo vadovas.

Vyriausybė tikisi, kad Seimas dėl siūlomų mokesčių, pensijų ir kitų sričių pertvarkų apsispręs dar pavasario sesijoje iki birželio 30 dienos.

Anot V. Pranckiečio, reformų svarstymui Seime gali būti surengti papildomi nenumatyti plenariniai posėdžiai šį ir kitą penktadienį.

Vyriausybė gegužės pabaigoje Seimui pateikė svarstyti reformų paketą mokesčių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos ir inovacijų srityse.

S. Skvernelis turi viltį

Premjeras Saulius Skvernelis viliasi, kad Seime pakaks balsų ministrų kabineto teikiamoms mokesčių bei pensijų reformoms priimti iki liepos mėnesio.

S. Skvernelio teigimu, reformų priėmimui parlamentarų balsų gali būti rasta nebūtinai valdančiojoje daugumoje.

„Aš turiu tokią viltį ir nuojautą, kad Seimo narių pakaks priimti šitiems įstatymams. Manau, kad ne vien iš daugumos“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio teigė S. Skvernelis.

„Turiu tokią tvirtą viltį“, – paklaustas, ar reformos bus priimtos iki liepos, sakė premjeras.

Anot jo, šiuo metu Seime viskas vyksta pagal iš anksto numatytą planą.

„Seime, taip procedūriškai atrodo, kad sunku susigaudyti, bet kol kas viskas vyksta pagal sutartą planą ir pagal mūsų pateiktus pasiūlymus bei sutartus kompromisus. Manau, kad viskas į lentynėles susidėlios plenariniame posėdyje“, – tvirtino S. Skvernelis.

Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą. Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau 2 punktais sumažinus darbo pajamų apmokestinimą, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininko Gedimino Kirkilo ir S. Skvernelio antradienį registruotuose kompromisiniuose mokesčių reformos pasiūlymuose ketinama mažinti darbo apmokestinimą ir nustatyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, o socialinio draudimo įmokos tarifą didinti iki 19,5 proc. vietoje anksčiau planuotų 18,5 procento.

Be to, kiek sparčiau siūloma didinti NPD – 2019 metais jis pasiektų 300 eurų ir kasmet didėtų po šimtą eurų, kol 2021–aisiais būtų 500 eurų (Vyriausybė siūlė kitąmet taikyti 280 eurų, kuris 2021 metais pasiektų 470 eurų). Tuo metu NPD taikymo ribos augimas būtų kiek lėtesnis – 2,5 VDU riba būtų pasiekta ne 2019 metais, kaip siūlė Vyriausybė, bet per trejus metus.

Siūloma ir toliau numatyti socialinio draudimo įmokų lubas (netaikomas tik sveikatos draudimo įmokoms) bei kiek didesnį GPM progresinį tarifą jas viršijančioms pajamos – 27 proc., vietoje Vyriausybės teiktų 25 procentų.

Parlamentiniai Biudžeto ir finansų (BFK) komitetas ketvirtadienį pritarė kompromisiniams mokesčių tarifams ir NPD pakeitimams. Tačiau BFK, anksčiau jau nepritaręs Sodros“ įmokų luboms, šio klausimo trečiadienį iš naujo nesvarstė.

„Sodros“ įmokų lubos du kartus buvo nepritaręs ir parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau trečiadienį jis savo poziciją pakeitė ir „Sodros“ įmokų luboms pritarė.

Vyriausybė tikisi, kad Seimas dėl siūlomos mokesčių pertvarkos apsispręs dar pavasario sesijoje ir pakeitimai įsigalios nuo 2019-ųjų pradžios.

Naujienų agentūra BNS aštuoniolikos ekonomistų ir mokesčių ekspertų paprašė pateikti prognozes, ar ministrų kabineto pasiūlyti pagrindiniai mokestiniai pasiūlymai sulauks palaikymo parlamente.

Septyni apklaustieji mano, kad Seime „Sodros“ įmokų lubos bus priimtos, tačiau parlamentarai pakeis siūlomą jų dydį, keturi ekonomistai prognozuoja, kad Seimas atmes Vyriausybės siūlymą. Šeši ekspertai buvo įsitikinę, kad šis siūlymas bus priimtas be pakeitimų, vienas neturėjo tvirtos nuomonės. 

Vyriausybė pirmadienį pasiūlė, kad „Sodros“ įmokų lubos 2019 metais siektų 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU.

Vertindami neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimą ir jo taikymo išplėtimą, šešiolika ekspertų buvo įsitikinę, kad tam reikalingi balsai Seime bus rasti, du apklausos dalyviai manė, kad parlamentas šio siūlymo nepriims.

17 iš 18 apklausos dalyvių teigė, kad Seime kliūčių nesulauks Vyriausybės noras sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Rizikų matė tik sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka – jo teigimu, sprendimą gali paveikti profsąjungų teiginiai, kad darbdaviai atitinkamai nepadidins algų, kiek darbuotojui teks mokėti didesnes įmokas.

Trylika apklausos dalyvių įsitikinę, kad Seimas nuspręs nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus, tačiau keli ekspertai skeptiškai žvelgia į tokį pasiūlymą.

Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas mano, kad dėl pensijų sistemos reikalingas ilgalaikis politinis sutarimas.

„Šiam klausimui manyčiau reikalingos didesnės ir gilesnės viešos diskusijos. Sprendimų nepastovumas kenkia šios srities tolimesniam vystymui“, – teigė R. Krušinskas. 

Ekspertai pasigenda detalių

Maždaug pusė apklausoje dalyvavusių ekonomistų skaičiavo, jog mokestiniai pasiūlymai gali padidinti šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymą per biudžetą, tačiau kita dalis respondentų tvirtino, jog jiems reikia daugiau detalių, kad galėtų atlikti tokią prognozę.

SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas teigė, kad Vyriausybės planai stokoja tikslių detalių.

„Manau, kad dauguma siūlymų yra naudingi ekonominės gerovės siekimui, tik kartu labai lauksime daugiau detalių, nes kol kas kartu su pateiktomis gairėmis kyla labai daug „techninių“ įgyvendinimo klausimų. Kaip žinia, kartais teorijoje pokyčiai atrodo įgyvendinami lengvai ir gali atnešti naudos, bet pradedant taikyti praktiškai, atsiranda sumaištis ir problemos“, – komentavo T. Povilauskas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų programos vadovė Asta Klimavičienė pasigedo Vyriausybės paaiškinimo, kaip visų pasiūlytų reformų įgyvendinimas atsilieps viešiesiems finansams.

„Vertinant iš valstybės pozicijų, reikia atsižvelgti į reformos kainą. Vien siūlomai mokesčių reformai reikia 173 milijonų eurų 2019 metais, o viso reformų „paketo“ kaina yra virš 500 milijonų eurų. Teigiama, kad 200 milijonų eurų bus „ištraukta“ iš šešėlio, dalis pinigų ateis iš ES fondų paramos. Tačiau didžioji dalis reformoms reikalingo finansavimo grindžiama ekonomikos augimu“, – teigė A. Klimavičienė.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) Ekonomikos katedros vedėja Jonė Kalendienė tvirtino, kad nerimą kelia reformų spaudimas valstybės biudžetui.

„Iš esmės pateiktame plane didelių priežasčių prieštarauti mokesčių reformai nėra. Nerimo kelia tik spaudimas biudžetui, nes, tikėtina, jog mokestinių pajamų augimas turėtų sulėtėti reformos pasekoje, tuo tarpu išlaidos planuojamos gerokai didesnės ne tik dėl mokesčių pertvarkos, bet ir bendrai“, – argumentavo Jonė Kalendienė.

Tuo metu „Luminor“ vyriausiajai analitikei Indrei Genytei-Pikčienei patiko, jog Vyriausybė pasiūlė mokesčių sistema pakeisti sistemiškai, tačiau trūksta mokesčių sistemos paprastinimo priemonių.

„Pritrūko sprendimų, didinančių mokesčių sistemos paprastumą ir lakoniškumą, nepaliestos mokesčių lengvatos bei nemažintas veiklos formų skaičius. Papildomas NT mokestis taipogi neigiamai veikia mokesčių sistemos paprastumą, ir klausimas, ar jis bus efektyvus, nes bus bandoma jo vengti perrašant NT giminaičiams ir panašiai“, – tikino analitikė.

Vyriausybės trejų metų trukmės pokyčiai

Ministrų kabinetas pirmadienį paskelbė, kad per trejus metus ketina pakeisti mokesčių sistemą. 

Siūloma didinti NPD, mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.

Vyriausybė taip pat siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Norintis joje toliau kaupti darbuotojas galės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. 

Ministrų kabinetas taip pat žada sumažinti „šešėlinės“ ekonomikos mastą ir kitąmet iš „šešėlio“ ketina „ištraukti“ 200 mln. eurų.

Tikimasi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios. Visiems siūlymas „žalią šviesą“ privalo uždegti Seimas.

Šiuos pinigus siūloma skirti didinti pensijas arba mažinti viešųjų finansų deficitą, arba „Sodros“ skolą.

Tai BNS patvirtino „valstiečių“ atstovai Rima Baškienė ir Stasys Jakeliūnas bei socialdemokratas Algirdas Sysas. Tačiau parlamentarai skirtingai vertina, kaip turėtų būti panaudotos atsilaisvinusios lėšos.

Pasak Seimo pirmosios vicepirmininkės R.Baškienės, šias lėšas reikėtų skirti papildomam pensijų didinimui. Socialinis modelis numato pensijų indeksavimą nuo 2017-ųjų pradžios - tai jas padidintų vidutiniškai 15-16 eurų, tačiau, anot R.Baškienės, to nepakanka.

„Pensijų didinimui, pirmiausia (...)  Koks mūsų pažadas buvo -  didinti pensijas, nes jos yra tragiškos“, - BNS sakė R.Baškienė.

„Valstiečiai“ Seimo rinkimų programoje buvo įsipareigoję nuo 2017 metų liepos 1 dienos padidinti pensijas 40 eurų. Anksčiau tai BNS patvirtino ir S.Jakeliūnas - anot jo, pensijos nuo liepos papildomai turėtų būti didinamos nepriklausomai nuo to, kaip jos keisis nuo sausio. Dabar S.Jakeliūnas, kuris yra parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, teigia, kad papildomas pensijų didinimas kol kas yra atidėtas.

„Niekur tie 80 mln. eurų kol kas neina - sprendimai dar nepriimti dėl papildomų pensijų didinimo, apie tai bus kalbama ir galvojama jau kitais metais Neliesime pensijų didinimo su šiuo biudžeto projektu“, - BNS penktadienį tvirtino S.Jakeliūnas

„Biudžeto deficito mažinimui, juos nebūtina išleisti,“ - pridūrė S.Jakeliūnas, paklaustas, kai bus panaudotos sutaupytos lėšos.

Niekur tie 80 mln. eurų kol kas neina - sprendimai dar nepriimti dėl papildomų pensijų didinimo, apie tai bus kalbama ir galvojama jau kitais metais Neliesime pensijų didinimo su šiuo biudžeto projektu.

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo galvoti apie „Sodros“ skolos mažinimą.

„Einamiesiems reikalams, „Sodros“ skolos mažinimui“, - BNS sakė A.Sysas.

Šių metų spalio pradžioje „Sodra“ buvo pasiskolinusi 3,746 mlrd. eurų, iš kurių 3,356 mlrd. eurų sudarė skola Vyriausybei, o 390 mln. eurų - komerciniams bankams.

Lietuva EK prašo naująjį socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą. Šios planuojamos išlaidos dabar siekia 243 mln. eurų ir sudaro apie 0,6 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Būtent dėl šio modelio įgyvendinimo kaštų Lietuva rizikuoja nevykdyti valdžios sektoriaus struktūrinio deficito rodiklio - jis gali siekti 1,3 proc. (iš jų socialiniam modeliui tenka 0,5 proc.), taip pat nukrypsta ir nuo šių metų pavasarį patvirtintoje Stabilumo programoje numatyto vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. deficitas). Jei šias išlaidas būtų leista priskirti struktūrinei reformai - pagal ES teisę Lietuvos maksimali leistina struktūrinio deficito riba padidėtų nuo 1,1 proc. iki 1,6 proc. ir Stabilumo bei augimo pakto reikalavimai nebūtų pažeisti.

Europos Komisija praėjusią savaitę jau įspėjo Lietuvą dėl galimo pažeidimo ir nurodė, kad socialinis modelis bus vertinamas, kai naujoji šalies Vyriausybė pakartotinai pateiks 2017 metų biudžeto projektą, o galutinis vertinimas bus pateiktas tik kartu su 2017 metų stabilumo programos vertinimu - kitų metų pavasarį.

Tuo metu Valstybės kontrolė yra nurodžiusi, kad dabartinis biudžeto projektas pažeidžia Lietuvos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, pagal kurį kitų metų struktūrinis balansas turi būti nors 0,1 punkto geresnis nei šiemet (planuojamas 0,9 proc. deficitas). Valstybės kontrolė atlikdama savo vertinimą neturi galimybės atsižvelgti į ES teisės nuostatas, susijusias su struktūrinės reformos vykdymo išlyga, kadangi jos nėra pilnai perkeltos į Lietuvos teisę.

Komitetas 5 nariams balsavus už, vienam prieš ir keturiems parlamentarams susilaikius, trečiadienį pritarė idėjai nuo 2017 metų įvesti šių įmokų lubas. Dabar dėl to ketvirtadienį tvirtindamas būsimą „Sodros“ reformą - antrąją socialinio modelio dalį, balsuos Seimas.

Komitetas pritarė analogiškiems „Sodros“ įmokų lubų dydžiams, kokius siūlė socialinį modelį kurę mokslininkai. „Sodros“ įmokų lubos būtų pasiektos palaipsniui per šešerius metus: pirmaisiais metais (2017 -aisiais) - 120 VDU, antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais - 60. 

Vienas iš siūlymo autorių „darbietis“ Kęstutis Daukšys tvirtino, kad nuo įmokų lubų įvedimo „Sodra“ pirmaisiais metais nenukentės, nes praradimai nebus dideli.

„Galios (lubos - BNS) labai nedideliam kiekiui žmonių, bet duos aiškų signalą, kad tokios lubos yra“, - komiteto posėdyje teigė K.Daukšys.

Seimas, maždaug prieš mėnesį svarstydamas „Sodros“ reformą, net nediskutavo dėl socialinio draudimo įmokų lubų įvedimo, nes joms tada Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo nepritaręs.  

Šiuo metu „Sodros“ įmokų dydis nėra apribotas, ribojamos tik „Sodros“ išmokos.

Vykdant valdančiųjų koalicijos Politinės tarybos susitarimą, socialdemokratės Kristina Miškinienė ir Irena Šiaulienė „darbietis“ Kęstutis Daukšys ir „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius  užregistravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą dėl „Sodros“ lubų įvedimo.

Siūlomą pakeitimą parlamentarai aiškina tuo, kad siekiama sumažinti su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą, pagerinti ir sustiprinti šalies ūkio ir įmonių konkurencingumą bei investicinį valstybės patrauklumą, išlaikyti aukštą kvalifikuotą darbo jėgą.

Seimo nariai siūlo analogiškas „Sodros“ įmokų lubas, kokias siūlė socialinį modelį kurę mokslininkai. „Sodros“ įmokų lubos būtų pasiektos palaipsniui per šešerius metus: pirmaisiais metais - 120 VDU, antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais - 60. 

Šiuo metu „Sodros“ įmokų dydis nėra apribotas, ribojamos tik „Sodros“ išmokos.

„Dėl „Sodros“ lubų nutarėme, kad reikia pritarti - socialinį modelį reikia įgyvendinti pilnumoje ir priimti visą įstatymų paketą dar šioje sesijoje - iki birželio mėnesio pabaigos“, - po posėdžio Seime žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Jis BNS patvirtino, kad sutarta dėl socialinio modelio kūrėjų siūlyto „Sodros“ įmokų lubų varianto. Jie „Sodros“ įmokų lubas siūlo ateityje taikyti tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis viršytų 5 vidutinius darbo užmokesčius (VDU) per mėnesį arba 60 VDU per metus. Šiuo metu tai būtų atitinkamai 3740 eurų ir 44 880 eurų, nes 2016 metų pirmojo ketvirčio VDU siekė 748 eurus.

Pagal socialinį modelį, įmokų lubos būtų pasiektos palaipsniui per šešerius metus: pirmaisiais metais - 120 VDU, antraisiais – 10, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72, šeštaisiais - 60.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra atmetęs visus siūlymus, įskaitant ir socialinio modelio kūrėjų, dėl „Sodros“ įmokų lubų įvedimo.

Šiuo metu „Sodros“ įmokų dydis nėra apribotas, ribojamos tik „Sodros“ išmokos.

„Sodros“ lubos yra tik viena iš priemonių, kuri orientuota daugiau į vidutinės klasės uždirbančius žmones. Taigi, turime apsispręsti vėl, jeigu norime, kad „Sodra“ turėtų mažiau pajamų ir norime palaikyti viduriniąją klasę, labiau kvalifikuotą, labiau išsilavinusią, tai mūsų politinis apsisprendimas. Bet vis tiek Lietuvoje pirmiausiai prioritetas dabar turėtų būti skurdo mažinimui ir socialinės atskirties mažinimui“, - ketvirtadienį bendrovės „Vilniaus duona“ naujos kepyklos atidarymo renginyje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Trečiadienį premjero Algirdo Butkevičiaus susitikimo su Seimo frakcijų vadovais nuspręsta įvesti „Sodros“ įmokų lubas, tačiau pradžioje jas siūloma taikyti darbuotojams, uždirbantiems 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio atlyginimą.

Jei „Sodros“ lubos būtų pradėtos taikyti jau dabar, tai būtų 7569 eurų. Tokį ir didesnį atlyginimą šiemet gauna daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

Skaičiuojama, kad tokiu atveju „Sodra“ negautų apie 40 mln. eurų.

Apie visa tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su ekonomikos ir investicijų apžvalgos žurnalo „Oxford Business Group“ Pietryčių Azijos regiono leidinių vyr. redaktoriumi, Lietuvos-Malaizijos verslo tarybos prezidentu, iš Kvala Lumpūro į Lietuvą atvykusiu P. Kunčinu.

– Esate baigęs ekonomiką, politiką ir filosofiją Oksfordo universitete, taip pat studijavote Rusijos ir Rytų Europos studijas. Šiuo metu gyvenate ir dirbate Malaizijoje. Kas jus nuvedė į šią šalį?

– Paskutinius 12 metų važinėju į šalis, kuriose yra augimas ir kurios nori pritraukti investicijas. Mano darbas yra papasakoti investuotojams, kur jie gali investuoti. Esu dirbęs Rytų Europoje, teko gyventi Bulgarijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Turkijoje, netgi Sirijoje ir kitose šalyse. Dabar Azija laikoma geriausiai augančiu regionu, ten BVP augimas – mažiausiai 4–5 proc. per metus. To galėtų pavydėti ir Europa, ir Amerika. Jie yra labai atviri verslui, prekybai ir ten vyksta labai dinamiškas augimas, pritraukiamos investicijos.

Šioje srityje dirbu jau 12 metų, prieš 5–6 metus pradėjau aktyviai bendrauti ir su Lietuvos verslu. Ne paslaptis, kad Azijoje mes dar esame mažai žinomi, turime vos kelias ambasadas. Kiek galime, kartu su kolegomis padedame Lietuvos verslui ten atrasti galimybes.

– Jūs kalbėjote apie tris dalykus, kuriuos Lietuva turėtų įgyvendinti nedelsiant. Pirmas dalykas – „Sodros“ įmokų lubos. Ką tai paskatintų?

– Pirmiausia, tai iš karto sukurtų aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Yra eilė investuotojų, kurie čia jau turėdami nedidelius ofisus yra pasiruošę plėstis. Bet ne Lietuvoje.

– Jūs tai žinote konkrečiai?

– Aš turiu konkrečius pavyzdžius, kai investuotojai jau pakuojasi lagaminus ir eina į tokius miestus, kaip Varšuva, Bukareštas ar Ryga. Jie išeina iš Lietuvos. Praradimai yra konkretūs.

Mane labiausiai piktina, kad šitas klausimas yra pateiktas, kaip verslininkų ir turtingųjų žmonių klausimas. Tai yra visiškai netiesa. Šis klausimas turi rūpėti kiekvienam dirbančiajam. Lietuvoje kiekvienas norime turėti darbo ir gauti padorius, europietiškus atlyginimus. Per pastarąsias 48 val. susitikau beveik su visų partijų lyderiais, nesenai turėjau susitikimą su premjeru. Jis man konkrečiai pasakė, kad mes visi tai palaikome, jau 12 metų apie tai kalbame. Tik kažkodėl niekas nenori priimti ryžtingo sprendimo, nors yra net parengtas projektas. Mes susitaikome, kad reforma turi būti palaipsniui. Iš pradžių „Sodros“ lubos turi būti 10 vidutinių atlyginimų. Palaipsniui, nedarant jokių drastiškų žingsnių, kad tai leistų sukurti pasitikėjimą investuotojui.

– Ar esate susidūręs su konkrečiu atveju, kad investuotojai būtų norėję, investuoti Lietuvoje, bet jie pasirinko kitą valstybę dėl „Sodros“ lubų?

– Taip. Šitą klausimą reikia spręsti dabar. Globalinė ekonomika yra labai lanksti. Dabar ofisą atidaryti labai lengva bet kurioje šalyje. Yra internetas, yra lėktuvai, žmonės keliauja ir renkasi. Investuotojas negali laukti. Dabar yra strateginis laikas, kai po krizės įmonės ieško, kaip optimizuoti savo verslą. Ir jie mato, kad Rytų Europa yra labai patrauklus regionas. Mes esame geroje laiko zonoje Europoje, šalia Londono, Ciūricho, kitų didelių miestų. Taip pat čia labai vertina žmones. Pas mus yra puikūs studentai, ekonomistai, IT specialistai. Bet tuo pačiu tai yra patys mobiliausi žmonės. Jie jau šiandien gali sėsti į lėktuvą ir išskristi į Londoną, kur iš karto 10 kartų padidėja jų atlyginimas.

– Talentų vizos. Ką jūs turite omenyje? Kaip tai veiktų?

– Tai yra kita medalio pusė. Kadangi per paskutinius ketverius metus jau išvažiavo 80 tūkst. lietuvių, atsirado kvalifikuotų specialistų trūkumas. Jei norite dabar išplėsti savo IT ofisą ir jums reikia 300 programuotojų, jūs jų šioje rinkoje nerasite. Vienintelis sprendimas – galvoti lanksčiai, kaip tai darė Singapūras, Dubajus, Amerika.

Jie turi kvotas, kad įsileistų kvalifikuotus gerus darbuotojus iš kaimyninių šalių. Mes turime puikų istorinį šansą pritraukti talentus iš Ukrainos, Moldovos, kitų kaimyninių šalių, kurios labai palankiai žiūri į Lietuvą. Mes pasiekėme tikrai labai daug, bet susidaro įspūdis, kad suklumpame finišo tiesiojoje ir atsisakome gauti tą prizą, kurio nusipelnėme.

Mes įsivedėme eurą, yra makroekonominis stabilumas, sugėrėme kainų šuolį, bet nenorime priimti sprendimo, kuris leistų didinti atlyginimus. Kainų šuolis yra skausmingas todėl, kad kainos kyla, o atlyginimai ne. Aš kalbėjau su daug verslininkų. Tie, kurie gauna geras kainas, nebeišsimoka per atlyginimą. Yra didžiulis šešėlis – gal 40–50 proc. nuo BVP. Verslininkai priversti išsimokėti kitais būdais, per dividendus ir t.t. Mes apsimetinėjame, nekalbame. „Sodros“ lubų klausimas yra politinis apsileidimas. Mums tikrai yra pikta.

– Tie, kurie susiduria su statybomis, pastebi, kad leidimai Lietuvoje jau išdavinėjami daug greičiau. Čia ko gero vienas esminių buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio nuopelnų. Jūs sakote, kad tai turėtų būti dar labiau pagreitinti procesai?

– Šitas klausimas jau gerėja. Apskritai, konkurencingumas jau yra pagerėjęs. Dabar yra labai kalbama apie investuotojų pritraukimą į regionus. Manau, kad būtų sveika sukurti konkurenciją tarp regionų, pavyzdžiui, tarp Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, kad investuotojams būtų dar patraukliau. Ne paslaptis, kad jei leidimo išdavimas užtrunka 3 metus, investuotojas tiek tikrai negalės laukti.

Todėl šitos trys temos yra labai konkrečios ir suprantamos. Pikčiausia, kad visi pasisako „už“, bet dėl kelių žmonių, kurie yra „prieš“, projektas guli Seime. Beje, čia ne ideologinis klausimas. Jei taip galima sakyti, tai čia kartos, supratimo klausimas. Kiek man tenka kalbėti su jaunos kartos išvažiavusiais lietuviais, tai niekas nesupranta, kodėl tai nevyksta. Emigravę lietuviai, kurie norėtų grįžti, taip pat stebisi. Tai yra ir emigracijos klausimas. Kodėl mes prarandame tiek talentingų, šaunių žmonių? Kodėl jie negrįžta, nors ir sukaupia kapitalą? Nes neapsimoka.

Lietuvoje per brangu kurti gerai apmokamas darbo vietas. Per brangu mokėti atlyginimą, didesnį nei 1000 eurų. Kai aš pasakau, kad kompanijos pasiruošusios mokėti 3000–4000 eurų, tai man sako „kosmosas“. Atsakau, kad kol kas „kosmosas“, nes tų darbo vietų dar nėra, jos dar nesukurtos. Kai kalbama apie buhalterinius praradimus, taip pat negaliu garantuoti, kad juos padengsime per vieną naktį, bet galiu garantuoti, kad tų darbo vietų tikrai nebus, nes investuotojui paprasčiausiai neapsimoka.

– Ar teko susipažinti su dabar Seime svarstomu naujuoju Darbo kodeksu? Ką apie jį manote?

– Taip. Vyksta gera, sveika diskusija. Nesakau, kad „Sodros“ lubos ar talentų vizos yra panacėja. Yra kiti klausimai, kurie yra jautrūs ir vyksta normali politinė diskusija. Bet šitas klausimas per ilgai ignoruojamas. Jau buvo įvestos lubos, paskui vėl anuliuotos. Vėliau įvestos atskiroms profesijoms. Tai neužbaigtas, labai rimtas ir ignoruojamas klausimas, dėl kurio jau šiai dienai turime didelius praradimus.

– Apie tuos žmones, apie kuriuos jūs kalbėjote. Skeptiškai žiūrinčių į daugelį klausimų yra visose partijose. Jie sako, kad valstybė tokiu būdu parodys, kad ji rūpinasi tik turtingaisiais ir praras pajamų į valstybės biudžetą. Kaip į tai reaguojate?

– Tai yra pigus populizmas. Pirmiausia, tai yra neteisybė. Tai elektorato laikymas neraštingu. Manau liberalai daugiausiai dirba šita tema, jie važinėja po regionus. Visi supranta, kad turtingiesiems „Sodros“ lubų nereikia, nes jie jau senai išsprendė savo visus finansinius klausimus. Jie turi nusisamdę komandas, kurios jiems padeda legaliai optimizuoti mokesčius.

„Sodros“ lubų reikia dirbantiesiems. Jų reikia gydytojams, ūkininkams, vairuotojams ir apskritai visiems normaliai dirbantiems, visai vidurinei klasei. Labiausiai jų reikia jauniems studentams, kurie nori čia gyventi, o ne užsienyje. Arba tiems, kurie jau išvažiavę ir nori čia sugrįžę kurti geras darbo vietas ar gauti paprasčiausią padorų atlyginimą, kokį siūlo Airijoje, Vokietijoje ar Norvegijoje.

– Kaip Lietuva atrodo investuotojams, lyginant su regionu?

– Čia ir liūdniausia. Mūsų reitingai be galo geri. Vilnius – vos ne trečias patraukliausias miestas po Edinburgo ir Ciūricho. Makrorodikliai neblogi, tai tame fone mes tikrai neblogai atrodome. Ypač kalbant apie darbo jėgą.

Į mus žiūri kaip į patikimus, dorus. Čia yra teisinė visuomenė, veikia įstatymai, net ir politikai pas mus yra modernūs ir progresyvūs. Bet mes dažnai nematome paprasčiausių žingsnių. Galiausiai darbo vietų mokestis stabdo, nes gali turėti 9 iš 10 punktų, bet jei to vieno neturėsi, investuotojas tikrai neateis. Čia yra skaudžiausia, kad padarę tiek daug, mes suklumpame finišo tiesiojoje.

Mano misija įtikinti ne politikus, ne turtingus verslininkus, bet paprastus žmones, kad jiems tai yra svarbu, kad jų vaikai čia turės darbus, kad augant BVP augs jų socialinė sistema. Į iždą bus sumokama daugiau pinigų, mes galėsime daugiau mokėti gydytojams, policininkams, gaisrininkams, pagaliau išlipsime iš to skurdo, apie kurį kalba pensininkai. Mes nusipelnėme gyventi geriau ir gauti tokius atlyginimus, kokie mokami užsienyje.