Svarbu tai daryti tinkamai – renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, galimus apribojimus dėl vandens telkinių, gyvenviečių, saugomų vertybių ir kt.

Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikata invazinių augalų ypač sunkiai įveikiamas, todėl turi būti  metodiškai naikinamas herbicidais ar iškasamas, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm aukščio. Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo metodo ar tai yra kontrolės sudėtinė dalis. Jis turi būti nupjaunamas, kol žiedai nesubrandinę sėklų.

„Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau. Pirmuosius 4–5 metus augalas kaupia energetines medžiagas, tik tada sužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta. Todėl kai Sosnovskio barštis tik šienaujamas, jis stengiasi atauginti savo nupjautą antžeminę dalį, tol kol sužydi ir gali „pratęsti savo giminę“ išbarstęs sėklas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.

Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau.

Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas ir invazine Europos Sąjungos rūšimi (įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą) ir visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti.

Jos pačios sprendžia, ar imtis šių veiksmų. Aplinkos ministerijos iniciatyva 2021 m. papildomai skirta 556,4 tūkst. eurų, 3 metus naikinti Sosnovskio barštį apytiksliai 331,31 ha plote. Šį invazinį augalą naikinti nusprendė Vilniaus bei Šiaulių miestų ir rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybės.

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, pernai visi projektų vykdytojai atliko viešųjų pirkimų procedūras, sudarė sutartis su rangovais, pagal pasiruoštus Sosnovskio barščio populiacijos naikinimo veiksmų planus, sėkmingai vykdė suplanuotus naikinimo darbus.

Sostinėje iš Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų. Per 3 metus invazinio augalo gausos reguliavimo plane numatytas purškimas herbicidais, kasimas Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas. Sosnovskio barščiai aptinkami net 18 ha teritorijoje 133 vietose, tačiau jos nuolat kinta.

Visos augalo dalys kaupia furanokumariną, medžiagą, kuri žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją, ypač tai būdinga saulėtomis dienomis.

Ministerijos iniciatyva 2019 m. prasidėjo ES lėšomis finansuojami invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje, kuriuos atlieka Gamtos tyrimų centras. Bus ištirtas ir Sosnovskio barščio paplitimas, sudarytas jo žemėlapis, parengta naikinimo metodika. Preliminariais duomenimis, šie augalai užima apie 10 tūkst. ha šalyje.

Šiuo metu kuriama Biologinės įvairovės informacinė platforma, kurioje planuojama talpinti informaciją apie invazines rūšis, jų paplitimo duomenis, naikinimo rekomendacijas ir kitą svarbią informaciją.

Preliminarūs projekto kaštai – 92 000 eurų, iš kurių 60 proc. (55 200 eurų) yra Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos, ir 40 proc. (36 800 eurų) – savivaldybės biudžeto lėšos.

Pasak savivaldybės pranešimo, tikslas – sumažinti esamą Sosnovskio barščio populiaciją numatomose teritorijose ne mažiau kaip 99 proc. Sosnovskio barščio gausą numatyta kontroliuoti mechaniniais (kasimas, šienavimas) ir purškimo herbicidais būdais.

Šiuo metu savivaldybės teritorijoje Sosnovskio barščio populiacija aptinkama 18,13 ha teritorijoje 133 vietose, tačiau šie plotai nuolat kinta.

Sosnovskio barščių sultyse yra medžiagos, kuri, patekusi ant odos (pavyzdžiui, žmogui ją palietus) ir paveikus saulės spinduliams, sukelia stiprius, net III laipsnio nudegimus.

Vienas iš pavojingiausių invazinių augalų Lietuvoje yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), išplitęs ir Kauno miesto želdiniuose. VDU Botanikos sodas Kaune turi nemažą praktinį invazinio augalo Sosnovskio barščio naikinimo ir visuomenės informavimo apie tai įdirbį, todėl ne atsitiktinai būtent čia vyko Aplinkos ministerijos ir VDU Botanikos sodo organizuotas praktinis seminaras Sosnovskio barščio naikinimo tema.

Aplinkos ministerija šiais metais pradeda rengti teisės aktų pakeitimus dėl prievolės naikinti Sosnovskio barštį visiems žemės savininkams, naudotojams ar nuomotojams, todėl balandžio 26 d. vykęs seminaras susilaukė didžiulio susidomėjimo ir gausaus klausytojų skaičiaus.

Seminaro metu buvo ne tik pristatyti Sosnovskio barščio naikinimo teisiniai aspektai, supažindinta su šio invazinio augalo integruotu biologiniu-cheminiu naikinimo metodu naudojant herbicidų „Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“ mišinį (kuris sukurtas vykdant Europos Komisijos inicijuotą projektą „EMPHASIS“), bet ir dalintasi VDU Botanikos sodo patirtimi naikinant Sosnovskio barščius bei vykdyti praktiniai mokymai Botanikos sodo teritorijoje.

Seminaro metu priminta, kad Sosnovskio barščio kontrolės ir naikinimo būdai turi būti visiškai saugūs žmonių sveikatai, efektyvūs ir nekenkiantys aplinkai, kitiems augalams ir gyvūnams. Naudojami tik tie preparatai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama įvežti ir naudoti Lietuvos Respublikoje.

Norint efektyvios Sosnovskio barščio kontrolės, reikia naudoti mišrų kontrolės būdą.

Asmenys, dirbantys Sosnovskio barščio apaugusioje teritorijoje, turi turėti asmenines apsaugos priemones. Visos kūno dalys privalo būti apsaugotos vandens nepraleidžiančiais sintetiniais drabužiais ir avalyne, būtina dėvėti pirštines ir apsauginę kaukę, akinius ir respiratorių. Baigus darbą, reikia saugotis, kad plika oda neprisiliestų prie augalų sultimis aptiškusių drabužių, avalynės, įrankių. Būtina vengti liesti augalus, glaustis prie bet kurių jų dalių neapsaugotomis kūno vietomis (beje, susižalojimų rizika mažesnė darbus vykdant vakarais, debesuotą ar lietingą dieną).

Kaip teigia EMPHASIS projekto vykdytojai, Sosnovskio barštis yra išskirtinis ir įdomus augalas, tik auga ne toje vietoje ir ne tuo laiku, todėl reikia šią rūšį gerai pažinti ir atrasti tinkamus kontrolės metodus. Projekto tikslas – surasti naują ir efektyvų Sosnovskio barščio kontrolės metodą, kuris apjungtų biologinį, cheminį ir mechaninį metodus, o naikinimas truktų 2-3 metus.

Norint efektyvios Sosnovskio barščio kontrolės, reikia naudoti mišrų kontrolės būdą: įtraukti biologinės įvairovės kontrolės metodą ir naudoti selektyvų herbicidą. Toks herbicidas sunaikina ne visas augalų rūšis, t. y. herbicidais nupurkštame žemės plote sustabdomas Sosnovskio barščio augimas, bet herbicidų nepaveikti augalai nesunyksta ir auga toliau bei sudaro nepalankias sąlygas dygti naujiems Sosnovskio barščio individams – taip įsijungia gamtinės atrankos mechanizmas. Taikant šį metodą labai svarbu laikas: purkšti herbicidus reikia anksti pavasarį, kai Sosnovskio barščio aukštis iki 20-40 cm. Taip pat būtina nustatyti tikslias herbicidų dozes ir tinkamai naudoti technines priemones, tinkamu metu (2 val. prieš lietų, vėjo greitis 4 m/s ir kt.).

VDU Botanikos sodas nuo 2017 m. pradėjo taikyti naująjį Sosnovskio barščių naikinimo metodą. Pirmiausia visa žolinė ir sumedėjusi augmenija susmulkinama ir sumulčiuojama su paviršiniu žemės sluoksniu. Sudygus Sosnovskio barščiams, jie purškiami selektyvių herbicidų „Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“ mišiniu. Sunkiai pasiekiamose vietose barščiai naikinami mechaninėmis priemonėmis (pakasant šaknis). Iš viso darbai atliekami arba planuojami atlikti 12 ha Botanikos sodo teritorijoje.

Su šiomis rūšimis supažindina naujas Aplinkos ministerijos leidinys „Invazinės rūšys Lietuvoje“. Jis pravartus ne tik specialistams, bet ir plačiajai visuomenei. Leidinyje pateikta informacija apie kiekvienos į minėtąjį sąrašą įtrauktos rūšies kilmę, morfologiją ir biologiją, paplitimo mastą ir keliamą grėsmę, taip pat kovos su ja būdai ir teisės aktai, susiję su šių rūšių kontrole ir naikinimu.

Svetimžemių rūšių plitimas ir jų invazija, pasak leidinio konsultantės, ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Janulaitienės, – dabar antra pagal svarbą (po tiesioginio buveinių naikinimo) grėsmė daugelio pasaulio regionų biologinei įvairovei.

Į pirmąjį Lietuvoje naikintinų rūšių sąrašą 2001 m. buvo įrašytas vienintelis Sosnovskio barštis, o dabar – jau 35 rūšys. Augalų – 18, o gyvūnų – 17 rūšių. Pastaraisiais metais su kai kuriomis iš šių rūšių žmonės jau pradėjo kovoti, aktyviai skatinant gamtosaugininkams. Tai gausialapiai lubinai, kanadinės rykštenės, uosialapiai klevai. Daržininkai jau šaukiasi pagalbos naikindami jų daržus puolančius moliuskus – luzitaninius arionus. Gamtosaugininkams nerimą kelia didėjantis ne tik kanadinių audinių, mangutų, bet ir paprastųjų meškėnų skaičius.

Be to, Sosnovskio barščių kvapas, žiedadulkės ir sultys kai kuriems sukelia alergiją. Kitaip tariant, tai tikrai grėsmingas žolynas.

O juk dar ne taip seniai įspūdingos išvaizdos bei didelio žiedyno barščius žmonės sodino savo soduose ir darželiuose. Ir džiaugėsi, didžiavosi jų didybe, tarsi tarybinio piliečio pasu.

Be to, ilgą laiką ir bitininkai tikėjo, kad iš barščio bitės renka nektarą.

Visa tai buvo sovietmečiu. Nenuostabu, kad šituo siaubūnu Lietuvą užkrėtė okupantai apie 1950-uosius. Ilgainiui išaiškėjo, kad tai – žmonėms mirtinai pavojingas sodinys, kaip ir visa sovietinė sistema ar net šiandien vis dar regima anų laikų nostalgija.

Tačiau Sosnovskio barščių naikinimo valstybiniu mastu imtasi ne dėl siekio sutrypti kai kurių nesusipratusių asmenų vis dar idealizuojamus tarybinius rūtų darželius. Tai – nuodas tikrąja ta žodžio, kuris jau tampa alegorija, prasme.

Štai ir "valstiečių" partijos lyderio melas plinta it Sosnovskio barštis vidurvasarį. Jis auga, klesti, didėja, plečiasi ir jau pavojingai ima kenkti valstybininko reputacijai, šalies įvaizdžiui, jau nekalbant apie politiko gerą vardą. Ar verta priminti pagarbą rinkėjams?

Jau net R.Karbauskio bendražygiai suvokia, kad jų vedlio slėpynės pakerta pasitikėjimą valdančiaisiais, tai liudija pastaraisiais mėnesiais smunkantys jų reitingai.

Kyla klasikiniai klausimai: kas kaltas ir ką daryti? Kaltasis lyg ir akivaizdus, tačiau kas toliau? Toliau – nežinomybė, nes apsimelavusiam politikui siūlymai trauktis – tik retoriniai.

Lietuvoje dar retas suvokia, kad sėdi ne savo vietoje ir tuo kenkia valstybei.

Uostamiestyje veši skausmingus odos nudegimus sukeliantis Sosnovskio barštis. Kretingos gatvėje šis pavojingas augalas želia šalia šaligatvio. Įmonės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas tikino, kad uostamiestyje yra keli taškai, kur šis invazinės augalų rūšies atstovas turi nuolatines augavietes.

"Kretingos gatvėje ir pernai jis augo. Mes stengiamės jį nupjauti, kad nepasklistų sėklos. O ir alergiją šis augalas sukelia", – aiškino G.Valašinas.

Šį kartą barštis pastebėtas netoli Klaipėdos universiteto Botanikos sodo. Pastarojo direktorė Ona Rūta Žadeikienė pripažino, kad šį augalą išnaikinti labai sudėtinga.

"Kiekvienais metais pranešame savivaldybei apie tas vietas, kur auga Sosnovskio barštis. Kol augalai yra nedideli, jie purškiami glifosatų ir triklopiro grupių herbicidais. Purkšti reikia tada, kai vegetacija dar tik prasideda, po to pakartoti naikinimą. Geriau mėginti herbicidus pilti tiesiai į augalo šerdį, kad suirtų šaknys", – aiškino O.R.Žadeikienė.

Sosnovskio barštis turi stiprią šaknų sistemą, todėl dažniausiai jis atželia net iš menkiausios šaknies dalies, kuri išsaugo gyvybingumą.

Sosnovskio barštis, kuris yra kilęs iš Kaukazo, kaip pašarinis augalas, Lietuvoje suveši iki 5 m aukščio. Jis gali užauginti iki 10 cm storio šaknį, kurią iki 60 cm įleidžia į žemę. Įdomu tai, kad gyvuliai šį augalą ėda, o žmogui jis gali būti mirtinai pavojingas. Visos šio augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino.

Palietus augalą ant odos gali atsirasti vandeningų pūslių, kurios plyšta, atsiveria opos. Sosnovskio barščio sultys stipriau nudegina, jei pasitaiko saulėta diena, jos reaguoja į ultravioletinius spindulius.

"Mieste yra kelios vietos, kur dažnokai matau šių augalų. Gana didelę jų augavietę mačiau kelyje Klaipėda–Priekulė, prie posūkio į Lėbartus. Ten jau nemažas plotas pasisėjęs, nes augalas tikrai gana sparčiai plinta", – pastebėjo O.R.Žadeikienė.