„Tikimės, kad tokios istorijos pasikartojimo pavyks išvengti“, – pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.

„South Stream“ projektas buvo nutrauktas dėl žinomų priežasčių, o „TurkStream“ projektas įgyvendinamas sparčiau nei tikėtasi“, – sakė A. Mileris.

2014 metų pabaigoje Kremlius, apkaltinęs Europos Komisiją dirbtinai trukdžius tiesti dujotiekį „South Stream“ per Juodąją jūrą iki Bulgarijos, aplenkiant Ukrainą, anonsavo keturių gijų, 63 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo dujotiekio per Juodąją jūrą iki Turkijos „Turkish Stream“ projektą. Vėliau jo projektinis pajėgumas buvo sumažintas perpus, pakoreguotas pavadinimas, prieš tai pristačius 2011-ųjų pabaigoje pradėjusio veikti eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos plėtros projektą „Nord Stream 2“.

Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato vadovas Dominique Ristori (Dominikas Ristoris) pirmadienį, po ES energetikos tarybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad ES dujų direktyvos pataisos įsigalios greitai, jos bus taikomos taip pat ir „Nord Stream 2“.

Manoma, kad šios pataisos gali apsunkinti Rusijos Europai aktyviai peršamo „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą, jam pritaikant ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus, bet nutiesti vamzdyno nesutrukdys.

„Gazprom“ dvi „Nord Stream 2“ gijas greta jau veikiančio 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą tikisi nutiesti iki šių metų pabaigos. Jos padvigubintų šio vamzdyno pajėgumą.

Rusijos premjeras: „Nord Stream 2“ papildys Ukrainos dujų eksporto koridorių

Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos plėtros projektas „Nord Stream 2“ papildys Ukrainos dujų eksporto koridorių, bet nepakeis jo, pareiškė Rusijos premjeras.

„Nord Stream 2“ sumažins rusiškų dujų tranzito į Europą rizikas. Mes vertiname savo, kaip patikimo partnerio, reputaciją ir norime būti tikri, kad galėsime ir toliau tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Iš esmės, mes kuriame papildomą transporto koridorių mūsų dujų tiekimui“, – interviu Liuksemburgo laikraščiui „Luxemburger Wort“ sakė Dmitrijus Medvedevas.

Antradienį oficialaus vizito į šią nedidelę valstybę Vakarų Europoje atvykęs Rusijos vyriausybės pakartojo oficialą savo šalies poziciją, kad „Nord Stream 2“ yra visų pirma ekonominis projektas.

„Rusiškomis patenkinama apie 30 proc. gamtinių dujų paklausos Europoje. „Nord Stream 2“ šios dalies nepakeis iš esmės, o tik sukurs stabilesnį bei pigesnį tiekimo maršrutą. Tai naudinga vartotojams Europoje“, – pabrėžė D. Medvedevas.

Jo žodžiais, Rusija tiki, kad Europa išliks pagrindine jos dujų eksporto rinka, „nepaisant žaliosios energijos ir SGD segmento dinamiškos plėtros“.

Rusijos dujų koncerno "Gazprom" vadovo Aleksejaus Milerio pareiškimas, kad jei Europos Sąjunga (ES) blokuos dujotiekio projektą per Turkiją, koncernas neparduos dujų Europai, rodo tolesnę agresyvią "Gazprom" poziciją, mano Lietuvos energetikos ministras.

"Aš tai vertinu kaip tolesnę agresyvią "Gazprom" poziciją. Tai, kas vyko Lietuvoje, visos tos reformos - trečiasis energetikos paketas, suskystintų gamtinių dujų terminalas - visi šie projektai buvo vystomi dėl tos agresyvios ir, mano nuomone, nepamatuotos "Gazprom" pozicijos. Kas nori turėti reikalų su partneriu, kuris nuolat tau grasina? Bet Lietuvoje tai yra praeitis", - trečiadienį Žinių radijui sakė ministras Rokas Masiulis.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas šią savaitę Berlyne pareiškė, kad Rusija neketina pratęsti dujų tranzito per Ukrainą sutarties, kuri baigs galioti 2019 metais. Anot jo, šiuo metu visos Rusijos pastangos yra nukreiptos į dujotiekį Turkijos kryptimi, taip sudarant galimybę šiuo maršrutu tiekti dujas Pietų bei Vidurio Europai.

Tokią pat poziciją anksčiau išsakė ir A.Mileris - anot jo, ESbandymai blokuoti tranzitinio dujotiekio per Juodąją jūrą, aplenkiant Ukrainą, projektą "South Stream" ir taip išsaugoti dujų tranzitą per Ukrainą nebus sėkmingi.

A.Milerio teigimu, Europai skiriamos rusiškos dujos gali būti nukreiptos į kitas rinkas.

R.Masiulis neseniai teigė manantis, kad Europai ketvirtadalį suvartojamų dujų tiekiantis "Gazprom" turi ko bijoti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Pasak jo, mažėjantis dujų vartojimas bei galimybė įsigyti dujų iš kitų šaltinių gali suduoti didelį smūgį Rusijos monopolininkei.

Anot jo, Lietuva, esant reikalui, galėtų išsiversti be rusiškų dujų, o dujų pirkimo sutarties su "Gazprom" nuo 2016 metų nebūtina pratęsti. R.Masiulis be kita ko tikino, kad ES turi galimybių dar labiau sumažinti dujų vartojimą ir tokiu būdu suduoti smūgį Rusijos koncernui.

Rusija dabar, kilus krizei Ukrainoje, yra „strateginė problema“ Europos Sąjungai (ES), bet Briuselis stengsis, kad Maskva vėl būtų partnerė, ketvirtadienį sakė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

„Taip, Rusija kol kas yra strateginė problema, ir aš tikiuosi, kad rytoj Rusija bus strateginė partnerė“, – sakė J.-C.Junckeris po susitikimo su Bulgarijos premjeru, su kuriuo daugiausia kalbėta apie Maskvos sprendimą sustabdyti didžiulį dujotiekio į ES projektą.

„Bus padaryta viskas, ką Komisija gali padaryti šiuo atžvilgiu“, – sakė žurnalistams Bulgarijos ministras pirmininkas Boika Borisovas, kurio šalį bene labiausiai paveikė šio projekto sustabdymas.

J.-C.Junckeris taip pat pareiškė, kad milžiniško „South Stream“ dujotiekio į Europą tiesimas vis dar yra įmanomas, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai sustabdė šį milijardus dolerių kainuojantį projektą.

„South Stream“ (dujotiekis) gali būti nutiestas. Sąlygos jau ilgą laiką yra aiškios..., nieko naujo nėra. Kamuolys yra aikštelės Rusijos pusėje“, – pareiškė jis.

„Mes esame pasiruošę ir pasiruošiamieji darbai vyksta“, – patikino EK vadovas.

J.-C.Junckerio taip pat buvo paklausta apie naujojo Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir buvusio Lenkijos premjero Donaldo Tusko pirmadienį padarytą pareiškimą, kurį cituoja „Financial Times“ ir kuriame jis sakė, jog Rusija tapo strategine problema.

Pasibaigus Šaltajam karui ir žlugus Sovietų sąjungai, Rusija ir ES 1994 metais pasirašė strateginės partnerystės sutartį, tačiau Maskvai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, ji pakibo ant plauko.

Dėl šios krizės 28 šalių Bendrija ir Jungtinės Valstijos ėmėsi prieš Rusiją virtinės sankcijų.

Paskutinis smūgis ES ir Rusijos santykiams buvo V.Putino paskelbtas „South Stream“ projekto sustabdymas. Pasak V.Putino, nutiesti „ South Stream“ tapo neįmanoma, kai Europos Komisija privertė Bulgariją sustabdyti parengiamuosius darbus savo teritoriniuose vandenyse.

Dujotiekis turėjo aplenkti krizės ištiktą Ukrainą, eiti per Bulgariją, ES nepriklausančią Serbiją, Italiją, Austriją, o tada – į kitas ES valstybes.

Tačiau Bulgarija birželio mėnesį apsigalvojo dėl šio dujotiekio – ES pasakius, kad Sofija pažeidė Bendrijos konkurencijos taisykles tuo, kaip skyrė kontraktus dėl dujotiekio atkarpos jos teritorijoje.

J.-C.Junckeris nesutiko su Rusijos pateiktu projekto sustabdymo versija. ES gruodžio 9 dieną „South Stream“ tiesimo klausimu rengia susitikimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį netikėtai paskelbė, kad jo šalis atsisako planų nutiesti milijardus dolerių kainuojantį vamzdyną „South Stream“, kuriuo būtų tiekiamos dujos Europos šalims, kaltindamas Europos Sąjungą (ES) sudarinėjus kliūtis šiam projektui.

V.Putinas per savo vizitą Ankaroje atskleidė, kad Rusija prarado viltį įgyvendinti projektą, kuris buvo vienas iš pagrindinių Kremliaus užmojų kelerius pastaruosius metus, sakydamas, kad Turkija ateityje galėtų atlikti svarbaus dujų centro vaidmenį.

Rusijos lyderis, kurio ryšiai su Europa smarkiai pašlijo dėl Ukrainos krizės, perspėjo, kad Europos Sąjungai dabar gresia gauti mažiau rusiškų dujų, o Maskva ieškos naujų rinkų.

Pasak V.Putino, nutiesti „South Stream“ tapo neįmanoma, kai Europos Komisija privertė Bulgariją sustabdyti parengiamuosius darbus savo teritoriniuose vandenyse.

„Atsižvelgdami į tai, kad iki šiol negavome Bulgarijos leidimo, manome, kad Rusija tokiomis sąlygomis negali tęsti šio projekto įgyvendinimo, – V.Putinas sakė per bendrą spaudos konferenciją Ankaroje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu). – Pradėti statybas jūroje, pasiekti Bulgarijos krantus ir sustoti – tiesiog absurdiška.“

Rusijos naujienų agentūros citavo valstybinės dujų eksporto monopolininkės „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio žodžius: „Viskas, šis projektas uždarytas.“

Akcentuodamas glaudžius Rusijos ryšius su Turkija, V.Putinas taip pat paskelbė, kad Maskva sutiko padidinti dujų eksportą į Turkiją 3 mlrd. kubinių metrų per metus ir kad dujų kaina šiai šaliai bus sumažinta 6 procentais.

Turkija yra antroji didžiausia europinė Rusijos dujų importuotoja po Vokietijos, o V.Putinas sakė, kad jo šalis ketina nutiesti atskirą dujotiekį, kad patenkintų Ankaros poreikius.

Rusija taip pat gali įkurti naują energetikos centrą Turkijoje prie sienos su Graikija, kuris galėtų aptarnauti vartotojus pietų Europoje, pridūrė prezidentas.

Europa gaus mažiau 

Rusijos naujienų agentūros nurodė, kad „Gazprom“ jau investavo beveik 4,7 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. litų) į „South Stream“ projektą. Kai kurios prognozės rodė, kad visa tų statybų kaina gali siekti apie 20 mlrd. dolerių.

Tas vamzdynas turėjo būti tiesiamas Juodosios jūros dugnu, kirsdamas Turkijos teritorinius vandenis, taip pat eiti per Bulgariją, Serbiją, Vengriją ir Slovėniją iki Austrijos, kur susijungtų su pagrindiniu Europos dujotiekių tinklu.

ES narė Bulgarija, anksčiau buvusi tvirta „South Stream“ tiesimo rėmėja, persigalvojo dėl šio projekto birželį, smarkiai ir atvirai spaudžiant ES bei Jungtinėms Valstijoms.

V.Putinas smerkė Europos Komisijos „nekonstruktyvią poziciją“, sakydamas, kad ji paskatino Bulgariją užblokuoti „South Stream“.

„Jeigu Europa nenori, kad šis vamzdynas būtų realizuotas – tai reiškia, kad jis nebus realizuotas“, – pabrėžė V.Putinas ir pridūrė, jog Rusija gali ieškoti galimybių kitose rinkose, įskaitant suskystintų gamtinių dujų (LNG) tiekimą Azijai.

Jis perspėjo, kad Rusija gali sumažinti Europai tiekiamų dujų kiekį.

„Perorientuosime savo energetikos išteklius į kitus pasaulio regionus“, – sakė V.Putinas. – Ir Europa negaus tų kiekių, (kuriuos iki šiol gaudavo) iš Rusijos.“

„Tačiau toks yra mūsų draugų europiečių pasirinkimas“, – kandžiai pridūrė jis.

Glaudūs ryšiai 

R.T.Erdoganas asmeniškai pasitiko su vienos dienos vizitu atvykusį V.Putiną prieš prieštaringai vertinamos naujosios prezidentūros Ankaroje vartų. Rusijos prezidentas tapo antruoju svarbiu svečiu, aplankiusiu tą didžiulį kompleksą po penktadienį įvykusio popiežiaus Pranciškaus vizito.

Abi šalys susitarė siekti per artimiausius metus trigubai padidinti dvišalės prekybos apimtis – nuo 32,7 mlrd. dolerių 2013-aisiais iki 100 mlrd. dolerių. Kai kurie analitikai tokius užmojus laiko visiškai neįgyvendinamais.

Rusija patvirtino savo įsipareigojimą pastatyti pirmąją Turkijoje atominę jėgainę pagal 20 mlrd. dolerių vertės Akuju elektrinės projektą.

Regis, Rusijai ir Turkijai iki šiol pavykdavo apginti savo glaudžius ryšius nuo potencialiai niokojančių ginčų dėl krizių Sirijoje ir Ukrainoje.

V.Putino vizitas Ankaroje įvyko praėjus kiek ilgiau negu savaitei po to, kai derybose tarp JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir svarbios NATO sąjungininkės Turkijos nepavyko pasiekti proveržio tariantis dėl bendradarbiavimo sprendžiant Sirijos konfliktą.

Apžvalgininkai dažnai atkreipia dėmesį į panašumus tarp 60-mečio R.T.Erdogano ir 62 metų V.Putino – abu jie yra stiprūs charizmatiški lyderiai, užsienyje kaltinami autoritarizmu, bet išlaikantys tvirtą šalininkų palaikymą namuose.

Rusija, izoliuota Vakarų šalių dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte, taip pat tikisi glaudaus bendradarbiavimo su Ankara, kai ji 2015 metais perims pirmininkavimą Didžiajam dvidešimtukui (G-20).

ES: būtina rasti naujus energijos šaltinius

Netikėtas Rusijos pranešimas, kad ji atidės didelį dujotiekio projektą „South Stream“, rodo būtinybę Europos Sąjungai (ES) rasti naujus energijos šaltinius, antradienį sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgijeva.

„Rusijos sprendimas sustabdyti „South Stream“ ir tai, kaip jis buvo priimtas, rodo, kodėl energijos šaltinių diversifikavimas yra svarbus Europai“, – žurnalistams sakė K.Georgijeva, kurios gimtoji Bulgarija yra ginčo dėl šio dujotiekio centre.

„Komisija nuodugniai išnagrinės šio sprendimo pasekmes ir tai, kaip galėtume paspartinti valstybių narių tarpusavio konektyvumą“, – sakė ji.

Vladimiras Putinas pirmadienį lankydamasis Turkijoje paskelbė, kad atideda „South Stream“ projektą, pagal kurį Europai turėjo būti tiekiamos rusiškos gamtinės dujos ir kuris buvo vienas pagrindinių Kremliaus projektų, vykdytas pusę dešimtmečio.

Dujotiekis turėjo aplenkti krizės ištiktą Ukrainą, eiti per Bulgariją, ES nepriklausančią Serbiją, Italiją, Austriją, o tada – į kitas ES valstybes.

Tačiau Bulgarija birželio mėnesį apsigalvojo dėl šio dujotiekio – ES pasakius, kad Sofija pažeidė Bendrijos konkurencijos taisykles tuo, kaip skyrė kontraktus dėl dujotiekio atkarpos jos teritorijoje.

K.Georgijeva, kuri oficialiai yra ES biudžeto komisarė, sakė, kad Rusija tuo naudojasi kaip pretekstu didėjant ginčui dėl dujų tiekimo ir krizės Ukrainoje.

„Komisija visuomet turėjo aiškią poziciją dėl „South Stream“: kad dujotiekių tiesimas turėtų atitikti ES taisykles, – sakė K.Georgijeva. – Ši pozicija yra aiški, bet ji yra jau kuris laikas ir negali būti šio (Rusijos) sprendimo priežastis“.

Europos Komisijos vicepirmininkas, atsakingas už energetikos sąjungos kūrimą, Marošas Šefčovičius atskirai sakė, kad gruodžio 9-osios susitikimas, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti Bulgarijos problemą, „įvyks nepaisant Rusijos pranešimo (apie) projekto sustabdymą“.

„Nuolat besikeičiantis energetinis kraštovaizdis ES yra dar viena priežastis ES kurti lanksčią energetinę sąjungą su į priekį žvelgiančia klimato politika“, – pridūrė jis.

Europos Parlamentas (EP) paragino nutraukti visus numatytus energetikos projektus su Rusija, įskaitant ir dujotiekio „South Stream“ projektą.

EP priimtoje rezoliucijoje taip pat ragina tęsti trišales Ukrainos, Rusijos ir Europos Sąjungos derybas dėl dujų tiekimo, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

„Europos Sąjungos narės raginamos atšaukti numatytus energetikos projektus su Rusija, taip pat ir dujotiekio „South Stream“ projektą“, – teigiama dokumente.

Rezoliucijoje pabrėžiama būtinybė radikaliai padidinti ES energetinį saugumą, nepriklausomybę bei atsparumą išoriniam spaudimui, konsoliduojant energetiką ir plėtojant jos infrastruktūrą bendrijos narėse bei tarp jų.

„Europos Parlamentas ragina tęsti trišales derybas dėl dujų tiekimo Ukrainai, kuris buvo nutrauktas birželį, taip pat vėl pareiškia, jog būtina užtikrinti dujų tiekimą Ukrainai iš kaimyninių Europos Sąjungos šalių reversu“, – rašoma rezoliucijoje.

Kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys gręžiasi tolyn nuo Bendrijos politikos stiprinti ekonominį bei diplomatinį spaudimą Maskvai dėl krizės Ukrainoje, ir prisideda prie dujotiekio tiesimo, nes šis gali atvesti didžiulius Rusijos eksportuojamų dujų kiekius prie pat jų durų slenksčių.

Tačiau jų atsisakymas paklusti ES nurodymui nutraukti tuos darbus yra reikšmingesnis negu vien tik dar viena Europos praleista proga paspausti Kremlių. Rusijos tiekiamos gamtinės dujos jau dabar sudaro apie trečdalį ES suvartojamo kiekio. Dujotiekis „South Stream“ galėtų padidinti rusiškų dujų srautą į Europą dar 25 proc., potencialiai sustiprindamas Maskvos derybinius svertus dar ilgai po Ukrainos krizės.

„South Stream“ papildytų Europoje išsiraizgiusį Rusijos vamzdynų tinklą: viena jo šaka eitų per Bulgariją, Serbiją, Vengriją, Slovėniją, Austriją ir Italiją, o kita – per Kroatiją, Makedoniją, Graikiją ir Turkiją. Europos Komisija, nurodė paskelbti šio projekto moratoriumą, kilus susirūpinimui, kad Rusija būtų ir dujotiekio valdytoja, ir dujų tiekėja. Komisija taip pat atidėjo dalį su šiuo projektu susijusių politinių derybų, įsiplieskus krizei Ukrainoje.

„Įvykiai Ukrainoje ir Rusijoje pademonstravo, kad ES prioritetas – diversifikuoti savo energetikos išteklių šaltinius“, – sakė ES energetikos komisaro atstovė Sabine Berger (Sabinė Berger).

Tačiau Austrija, Vengrija ir Serbija, kuri yra kandidatė įstoti į Bendriją, pareiškė, kad tęs „South Stream“ atkarpų tiesimoą savo teritorijose; jų pavyzdžiu gali pasekti kitos šalys, sukeldamos ES ir JAV nepasitenkinimą. Austrijai paskelbus apie tokį sprendimą praėjusį mėnesį, Vašingtonas paragino Vieną „gerai apsvarstyti“, ar tai prisidedės prie „Rusijos atgrasymo nuo agresijos“.

Tuo tarpu Maskva sako, kad tokius JAV pareiškimus skatina ekonominiai išskaičiavimai. Neseniai Vienoje apsilankęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ragindamas Austriją palaikyti „South Stream“, pareiškė, kad „mūsų draugai amerikiečiai ... nori patys aprūpinti Europą dujomis“.

Daugumos Europos šalių reakcija buvo vangi. Daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių jau dabar daugiausiai dujų perka iš Rusijos, todėl joms neparanku kritikuoti „South Stream“. Esančios toliau Vakaruose, kaip Prancūzija, valstybės rūpinasi, kad jų pelningi verslo ryšiai su Rusija išliktų nepaliesti net ir Maskvai taikant sankcijas.

Nors kai kurios šalys stengiasi diversifikuoti energetikos šaltinius, pareigūnai, atrodo, yra linkę pripažinti, kad bent jau artimiausiu laikotarpiu nebus daug alternatyvų rusiškoms dujoms.
Atsinaujinančios energetikos projektai toli gražu nesugeba patenkinti paklausos. Be to, susirūpinimas dėl poveikio aplinkai kursto didelį nepalankumą dujų ir naftos gavybai skalūnų plėšymo metodu, kuris nulėmė JAV dujų gavybos sektoriaus suklestėjimą. Taip pat prireiks bent dešimtmečio, kol Jungtinės Valstijos galės pradėti suskystintų gamtinių dujų eksportą jūra, nes jį trikdo techninės ir biurokratinės kliūtys.

„Europos energetinė nepriklausomybė nuo Maskvos tikriausiai išliks aktuali dar ilgą laiką, – sako ekspertas Michaelas Klare'as (Maiklas Kleras), knygos „Kylančios galiūnės, mažėjanti planeta ir naujoji energetikos geopolitika“ (Rising Powers, Shrinking Planet, the New Geopolitics of Energy) autorius. – Maskva lengvai neužleis savo dominuojančios pozicijos.''

Tokios perspektyvos verčia Vakarų galiūnes pažvelgti į Maskvos keliamą grėsmę nauju kampu. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) praėjusį mėnesį apkaltino Rusijos žvalgybos agentūras, kad šios tiesiogiai skatina Europos ekologinius judėjimus finansuoti kampanijas prieš skalūnų dujų gavybą.

Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksija taip pat potencialiai gali sustiprinti Maskvos energetinį dominavimą Europoje.

Maskva dabar kontroliuoja dideles teritorijas Juodosios jūros rytinėje dalyje, kurioje galbūt slypi trilijonų dolerių vertės gamtinių dujų telkinių. Be to, dabar Rusija gali pakeisti „South Stream“ maršrutą, nebelikus būtinybės aplenkti Ukrainos kontroliuojamus vandenis, todėl šis projektas taptų pigesnis ir paprastesnis.

Iš dalies Europos kritiką „South Stream“ projektui lemia šalių, kurios anksčiau buvo tiesiogiai priklausomos nuo Kremliaus, pozicijos.  Vos tik Viena praėjusį mėnesį sutiko tęsti savo ruožo statybas, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) kritikavo Austrijos prezidentą Heinzą Fischerį (Heincą Fišerį), sakydamas, jog Maskva jokiu būdu negali būti laikoma „strategine partnere“.

Tačiau daugeliu atvejų reakcija buvo vangi, Lenkijos ekonomikos ministerijos pranešime naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakoma, kad bet koks sprendimas tiesti tą vamzdyną yra „suinteresuotų šalių rankose“, net jeigu „South Stream“ projekte nepavyktų diversifikuoti „maršrutų, šaltinių ir tiekėjų“.

Tokį santūrumą gali paaiškinti šių šalių energetikos ryšiai su Maskva. Estija, Latvija ir Lietuva visas savo suvartojamas dujas perka iš Rusijos. Rusiškos dujos taip pat sudaro 60 proc. Lenkijoje suvartojamų dujų kiekio, nors Varšuva stengiasi diversifikuoti savo šaltinius.

Tai leidžia šalims, kurioms reikalingas „South Stream“, atmesti kritiką.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas neseniai metė iššūkį „tiems, kurie sako, jog neturėtume tiesti „South Stream“ ... – pateikite alternatyvų pasiūlymą, kaip mes galėtume gyventi be energijos.“

Bulgarijos energetikos Dragomiras Stoinevas sakė, kad šalių, kurios naudojasi tiesioginiu dujų tiekimu iš Rusijos, raginimai, jog Sofija turėtų palaukti Ukrainos krizės pabaigos, yra „nepriimtini“.

Rusijos dujotiekio „South Stream“ („Pietų Srautas“) projekto darbai vyksta pagal planą ir Europos Sąjunga turėtų atnaujinti derybas dėl šio projekto, pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Bulgarijos sostinėje.

„Deja, Briuselio iniciatyva šios darbo grupės darbas buvo įšaldytas. Mes tikimės, kad įšaldymas baigsis, todėl yra pagrindo manyti, jog yra galimybė gauti visoms pusėms priimtiną rezultatą“, – sakė S.Lavrovas po derybų su Bulgarijos kolega spaudos konferencijoje Sofijoje.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro, „esame įsitikinę, kad tai yra realu ir kviečiame komisiją atnaujinti kontaktus“.

„Dabar prasideda darbo konsultacijos. Tikimės, kad jas vainikuos sėkmė“, – kalbėjo S.Lavrovas.

Anot jo, Maskva „įsitikinusi, kad esant gerai valiai, galima išspręsti bet kokią problemą“.

„Savo laiku matėme Europos Komisijos supratingumą. Bendru sutarimu ir buvo suformuota darbo grupė, kuri užsiėmė projekto „South Stream“ praktinio realizavimo klausimais pagal tuos parametrus, kuriuos ateičiai nustatė Trečiasis energetikos paketas“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas.

Bulgarija iš pradžių entuziastingai palaikė Rusijos projektą, kurio statybas įstrigo dėl tarp Maskvos ir Vakarų kilusios įtampos po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Bet praėjusį mėnesį Briuselio nurodymu Bulgarijos premjeras Plamenas Orešarskis sustabdė darbus daugiašaliame projekte, laukiant išvadų, ar projektas nepažeidžia ES įstatymų.

„South Stream“ vamzdynu Rusijos eksportuojamos dujos būtų pumpuojamos į Europą aplenkiant krizės krečiamą Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Rusija ir Serbija yra pasirengusios tęsti dujotiekio „South Stream“ („Pietų Srautas“) projektą.

Tęsiantis konfliktui Ukrainoje, planai nutiesti tą vamzdyną tapo įtampos šaltiniu tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES). Serbijos kaimynė Bulgarija šį mėnesį paskelbė stabdanti savo indėlį „South Stream“, atsižvelgdama į Briuselio rekomendacijas, kol bus priimta nutartis, ar tas projektas atitinka ES teisines normas.

Serbija svyruoja tarp savo ambicijų įstoti į ES (Belgradas jau pradėjęs derybas dėl narystės) ir pastangų išsaugoti istoriškai glaudžius ryšius su Rusija. Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ naftos sektoriaus padalinys „Gazprom Neft“ valdo 51 proc. didžiausios Serbijos naftos bendrovės NIS akcijų.

„South Stream“ atkarpos Serbijoje statybos turėtų prasidėti liepą.

„Mes patvirtinome savo pasirengimą dėl „Pietų srauto“ ir būtinybę jį užbaigti, nes tai yra vienintelis realistinis dujų saugumo projektas Pietryčių Europoje“, – sakė S.Lavrovas po susitikimo su serbų užsienio reikalų ministru Ivica Dačičiumi.

„Visi mūsų susitarimai lieka galioti; niekas nepasikeitė, – pridūrė jis. – Manome, kad viskas vyks kaip planavome.“

I.Dačičius, vadovaujantis mažesniajai Serbijos valdančiosios koalicijos partijai, pareiškė: „Visi ekonomikos projektai, kurie buvo pradėti – bus tęsiami. Mūsų nacionaliniai interesai reikalauja, kad „South Stream“ būtų pastatytas.“

Planuojama, kad „South Stream“ vamzdynu, kurio dalis bus nutiesta Juodosios jūros dugnu, per metus bus perpumpuojama 63 mlrd. kubinių metrų dujų iš Rusijos į vidurio ir Pietų Europos šalis. Šis dujotiekis aplenks Ukrainą, Rusijai siekiant sutvirtinti dominuojančios dujų tiekėjos pozicijas Europoje.

Maskva pirmadienį nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, tęsiantis ginčui dėl kainų, tačiau pažymėjo, kad Kijevas turi užtikrinti netrikdomą rusiškų dujų tranzitą vartotojams Europos Sąjungoje.

Bulgarijos užsienio reikalų ministras Kristianas Vigeninas pareiškė, kad Kipras galėtų aprūpinti jo šalį ir kitas Vidurio Europos valstybes gamtinėmis dujomis, tokiu būdu mažindamas šio regiono didelę priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų energetinių išteklių.

Po derybų su Kipro diplomatijos vadovu Joaniu Kasulidžiu (Ioannis Kasoulides) K.Vigeninas pirmadienį sakė, kad Kipras galėtų atlikti „svarbų vaidmenį“ numatomame „šiaurės–pietų koridoriuje“, kuriuo Vidurio Europa būtų aprūpinama dujomis per Graikiją.

K.Vigeninas pažymėjo, kad Bulgarija negalės visiškai atsisakyti rusiškų dujų, tačiau Kipras turi galimybę tapti būsimu tiekėju vidutiniu laikotarpiu. Ministras pripažino, kad šiam sumanymui įgyvendinti dar reikėtų daug nuveikti.

Kipras prie savo pietinių krantų atrado vieną telkinį, kuriama, kaip manoma, slypi 102–700 mlrd. kubinių metrų dujų. Nikosija taip pat spartina kitų telkinių paieškas.

Rusijos pasiuntinys Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pirmadienį sukritikavo Bulgarijos sprendimą sustabdyti darbus prieštaringai vertiname, Kremliaus palaikomome dujotiekio „South Stream“ projekte, reaguojant į Briuselio spaudimą, ir pavadino tai „sėlinančiu perėjimu prie ekonominių sankcijų Rusijai“.

„Sunku atsikratyti jausmo, kad Europos Komisijos vykdomas Bulgarijai svarbaus „South Stream“ sektoriaus statybos darbų pradžios blokavimas yra vykdomas grynai dėl politinių priežasčių“, – sakė V.Čižovas naujienų agentūrai ITAR-TASS.

Sekmadienį Bulgarijos premjeras Plamenas Orešarskis pranešė, kad Bulgarija stabdo darbus dujotiekio „South Stream“ projekte.

ES antradienį paprašė, kad Bulgarija įšaldytų darbus daugiašaliame projekte, pagal kurį nutiestu vamzdynu Rusijos eksportuojamos dujos būtų pumpuojamos į Europą, aplenkiant krizės krečiamą Ukrainą.

Europos Komisija nurodė, kad projektas prieštarauja ES Trečiajam energetikos paketui. Komisija jau balandžio viduryje siūlė atšaukti projektą, vadovaujamą Rusijos dujų eksporto milžinės „Gazprom“, ir taip nubausti Maskvą dėl jos veiksmų Ukrainoje.

Tačiau ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija tiesiogiai nereikalavo atšaukti dujotiekio statybų, tik įsitraukė į ginčus su „Gazprom“ ir Bulgarija dėl projekto reguliavimo detalių.
Rusija ginčija ES nuostatas, draudžiančias tai pačiai bendrovei valdyti vamzdynus ir skirstymo tinklus. Tačiau ES jas laiko didinančiomis konkurenciją ir mažinančiomis Europos priklausomybę nuo Rusijos monopolinio dujų tiekėjo „Gazprom“.

Jungtinės Valstijos kritikavo Bulgariją, kai Sofija praeitą mėnesį pasirinko konsorciumą, vadovaujamą Rusijos bendrovės „Strojtransgaz“, kuriai yra taikomos JAV sankcijos, nutiesti „South Stream“ vamzdyną per Bulgarijos teritoriją.

2,4 tūkst. kilometrų ilgio „South Stream“, kurį pradėta tiesti pernai gruodį, yra strategiškai svarbus „Gazprom“ projektas. Jis leistų pumpuoti dujas į ES, aplenkiant Ukrainą. Iš Rusijos per Juodąją jūrą nutiestas vamzdynas Bulgarijoje skiltų į dvi atšakas. Viena jų būtų tiesiama į Graikiją ir Italijos pietus, o antroji – per Serbiją, Vengriją, Austriją – į Italijos šiaurę. Bulgarijoje jo tiesimo darbai turėjo prasidėti šią vasarą.

„South Stream“ akcininkai yra „Gazprom“, Prancūzijos EDF, Vokietijos „Wintershall“ ir Italijos ENI.

Rusija jau nutiesė dujotiekį „Nord Stream“, kurio dauguma akcijų priklauso „Gazprom“ ir kuriuo dujos pumpuojamos į Vokietiją, aplenkiant tranzito šalis Rytų Europoje.

Bulgarija stabdo darbus dujotiekio „South Stream“ projekte

Bulgarija stabdo darbus prieštaringai vertiname dujotiekio „South Stream“ projekte, palaikomame Rusijos, sulaukusi kritikos iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, sekmadienį pranešė premjeras Plamenas Orešarskis.

„Nurodžiau sustabdyti visus darbus. Dėl tolesnių veiksmų spręsime po konsultacijų su Briuseliu“, – sakė P.Orešarskis po susitikimo su JAV senatorių delegacija.

ES antradienį paprašė, kad Bulgarija įšaldytų darbus daugiašaliame projekte, pagal kurį nutiestu vamzdynu Rusijos eksportuojamos dujos būtų pumpuojamos į Europą aplenkiant krizės krečiamą Ukrainą.

Europos Komisija nurodė, kad projektas prieštarauja ES Trečiajam energetikos paketui. Komisija jau balandžio viduryje siūlė atšaukti projektą, vadovaujamą Rusijos dujų eksporto milžinės „Gazprom“, ir taip nubausti Maskvą dėl jos veiksmų Ukrainoje.

Tačiau ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija tiesiogiai nereikalavo atšaukti dujotiekio statybų, tik įsitraukė į ginčus su „Gazprom“ ir Bulgarija dėl projekto reguliavimo detalių.

Rusija ginčija ES nuostatas, draudžiančias tai pačiai bendrovei valdyti vamzdynus ir skirstymo tinklus. Tačiau ES jas laiko didinančiomis konkurenciją ir mažinančiomis Europos priklausomybę nuo Rusijos monopolinio dujų tiekėjo „Gazprom“.

Jungtinės Valstijos kritikavo Bulgariją, kai Sofija praeitą mėnesį pasirinko konsorciumą, vadovaujamą Rusijos bendrovės „Strojtransgaz“, kuriai yra taikomos JAV sankcijos, nutiesti „South Stream“ vamzdyną per Bulgarijos teritoriją.

Bulgarija, kuri yra visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų tiekimo per Ukrainą, siekia užsitikrinti, kad jos ūkis nenukentės dėl tolesnių tiekimo sutrikimų, tęsiantis ginčams tarp Kijevo ir Maskvos.

Sofija taip pat norėtų uždirbti iš tranzito mokesčių, jeigu vamzdynas eitų per jos teritoriją.

„Prisidedame ... prie Bulgarijos vyriausybės, jai siekiant savo svarbiausio prioriteto - energetinės nepriklausomybės nuo bet kokios šalies“, – sakė JAV senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas), kuris kartu su keliais kitais senatoriais sekmadienį Sofijoje susitiko su Bulgarijos lyderiais.

Tačiau jis pridūrė: „Norėtume matyti kiek įmanoma mažesnį Rusijos dalyvavimą.“

2,4 tūkst. kilometrų ilgio „South Stream“, kurį pradėta tiesti pernai gruodį, yra strategiškai svarbus „Gazprom“ projektas. Jis leistų pumpuoti dujas į ES aplenkiant Ukrainą. Iš Rusijos per Juodąją jūrą nutiestas vamzdynas Bulgarijoje skiltų į dvi atšakas. Viena jų būtų tiesiama į Graikiją ir Italijos pietus, o antroji – per Serbiją, Vengriją, Austriją - į Italijos šiaurę. Bulgarijoje jo statytybos darbai turėjo prasidėti šią vasarą.

„South Stream“ akcininkai yra „Gazprom“, Prancūzijos EDF, Vokietijos „Wintershall“ ir Italijos ENI.

Rusija jau nutiesė dujotiekį „Nord Stream“, kurio dauguma akcijų priklauso „Gazprom“ ir kuriuo dujos pumpuojamos į Vokietiją, aplenkiant tranzito šalis Rytų Europoje.