Turi būti identifikuotas

Vis dėlto nerimauti nereikėtų. „Apple“ jau paskelbė išleisianti programinės įrangos atnaujinimą, be to, mažai tikėtina, kad visi šio modelio telefonai yra nesaugūs ir skleidžia reikalavimų neatitinkančias elektromagnetines bangas“, – sako advokatų kontoros „TGS Baltic“ patarėja Aleksandra Fedotova.

Kiekviena telefonų partija, net jeigu kalbame apie tą patį modelį, yra skirtinga ir, norint įgyvendinti drastiškas priemones, pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti, kokie konkretūs telefonai yra nesaugūs. Mažai tikėtina, kad absoliučiai visose telefonų partijose įdiegta ta pati reikalavimų neatitinkanti programinė įranga. Galbūt vienoje partijoje ji naujesnė, tobulesnė, o kitose – ne. Tam, kad bet kuri Prancūzijos valdžios institucija imtųsi tokio drastiško žingsnio ir nutartų atšaukti šį produktą, jis turi būti konkrečiai identifikuotas. Nepakaks vien pranešimo, skelbiančio, kad „iPhone 12“ yra nesaugūs.

Kitaip sakant, reikės konkrečiai atskleisti, kokia partija ir kokia programinė įranga, koks skaičius telefonų neatitinka reikalavimų. Tik tuomet, jei to padaryti bus neįmanoma, bandant apsaugoti vartotojų sveikatą, gali būti ryžtasi žingsniui išimti visus telefonus iš prekybos, tačiau šansai itin maži.

Privalo būti saugūs

Direktyvos dėl valstybių narių įstatymų derinimų, susijusių su radijo įrenginių teikimu rinkai yra išleidžiamos ES mastu, o tai reiškia, kad vienose šalyse reikalavimai įrenginiams ir jų skleidžiamai radiacijai yra griežtesni, kitose – kiek laisvesni. Didžiąja dalimi prie šios tvarkos reglamentavimo prisideda ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), kuri teikia tam tikras rekomendacijas, pristato savo atliktus tyrimus, jų išvadas ir analizes.

Lietuvoje įrenginius reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas, taip pat  Sveikatos apsaugos ministerija. Ji nustato tam tikras higienos normas, kurios, pavyzdžiui, apibrėžia elektromagnetinio lauko gyvenamojoje aplinkoje parametrus, normuojamas vertes, matavimo reikalavimus. Na, o matavimus ir jų atitiktį reikalavimams prižiūri Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ūkio subjektų priežiūrą vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Nors institucijų, prižiūrinčių, kad įvairūs elektroniniai produktai atitiktų reikalavimus ir yra daug, vis dėlto kalbame apie žmonių sveikatą, tad tokiais atvejais per didelės atsargos būti tikrai negali. RRT yra patvirtinusi Radijo ryšio įrenginių techninį reglamentą, kuriame atsispindi svarbi nuostata – visi radijo ryšio įrenginiai turi būti sukonstruoti taip, kad būtų užtikrinta žmonių, naminių gyvūnų sauga ir sveikatos apsauga. Taip pat – ir nuosavybės apsauga. Elektromagnetinio suderinamumo techninis reglamentas nustato įrenginių teikimo į rinką ir naudojimo tvarką ir reikalavimus, taikomus įrenginiams, jų įrengimui, naudojimui, ir kitus susijusius reikalavimus. Taip pat saugos tikslus – tai žmogaus gyvybės arba nuosavybės saugumo užtikrinimas.

Šios nuostatos rodo, kad žmonių sveikatos užtikrinimas iš tiesų yra labai plati sąvoka, tačiau, remdamiesi tuo, visi įrenginių gamintojai privalo atsižvelgti ir užtikrinti absoliučiai visų parametrų saugumą. Tokiu atveju, jei NVSC, atlikęs tyrimus įvertintų ir nustatytų, kad kažkoks įrenginys galimai yra pavojingas sveikatai, tokia informacija turėtų būti perduota RRT, o šie tęstų komunikaciją su įrenginių gamintojais.

Gresia atsakomybė

Įmonės, kurios į rinką išleido reikalavimų neatitinkančius įrenginius, pirmiausia gali patirti reputacinę žalą. Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse yra numatyta produktų, pripažintų nesaugiais arba skleidžiančiais per didelę elektromagnetinių bangų spinduliuotę, atšaukimas. Žinoma, galimos ir piniginės sankcijos. Lietuvoje, kai ūkio subjektas nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jam gali būti skirta iki 3 proc. bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, dydžio bauda, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 86 900 eurų. Ūkio subjektui, kuris nevykdo RRT įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos arba pateikia neteisingą informaciją, ar nevykdo RRT reikalavimų, gali būti paskirta iki 14 500 eurų bauda, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

Žvelgiant į Prancūzijos atvejį, žalą sveikatai aptikusi institucija gamintojui davė terminą atnaujinti įrenginių programinę įrangą, kad saugumo reikalavimai atitiktų normas. Nors „Apple“ ginčija Prancūzijos institucijos sprendimą, vis dėlto JAV kompanija patvirtino išleisianti programinės įrangos atnaujinimą, kuris turėtų išspręsti šiuo metu kylančias problemas.

Na, o kaip elgsis patys vartotojai, turintys šio modelio išmaniuosius telefonus, greičiausiai priklausys nuo kiekvieno asmeninio suvokimo ir gamintojo komunikacijos. Galbūt bus siūloma grąžinti pinigus už šio modelio telefonus, juos pasikeisti naujais, o gal komunikacija bus vangi ir patys vartotojai nuspręs nesukti sau galvos dėl šio klausimo.

Ar pasiekė Lietuvą?

Ar Lietuvą tokie įrenginiai pasiekė, kol kas neaišku.

Jeigu vienoje ES šalyje paskelbiama, kad tam tikras įrenginys kenkia sveikatai ir neatitinka reikalavimų, be abejo, vyksta bendradarbiavimas su kitų Europos šalių institucijomis. Pasitelkiama administracinė sistema, per kurią tam tikroms valstybėms yra perduodami svarbūs pranešimai.

Tam, kad tas pranešimas išeitų ir pasiektų tam tikrą šalį, konkreti įrenginio partija turi būti labai tiksliai apibrėžta. Neužtenka pareikšti, kad „visi „iPhone 12“ yra žalingi.“ Juk ne visas Europos šalis pasiekia vienodi „iPhone“ – pavyzdžiui, į Vokietiją keliauja viena partija, Lietuvą pasiekia kita.

Prancūzijos atvejis gali neturėti įtakos Lietuvai, jeigu reikalavimų neatitinkantys įrenginiai į mūsų rinką nepatenka. Komunikuojant su gamintoju, suteikiant jam terminą pateikti išsamesnę informaciją ar pasitaisyti, reikalaujama tam tikrų duomenų, kad galėtume įsitikinti ne tik dėl saugos klausimų, bet ir išsiaiškinti, kokiu mastu yra paplitęs reikalavimų neatitinkantis įrenginys.

Jeigu Lietuvą toks pranešimas pasiektų, vadinasi, dalis tų įrenginių pasiekė ir Lietuvos vartotojus, todėl tarnybos turėtų nedelsdamos imtis priemonių. Iš gauto pranešimo mūsų institucijos turėtų matyti, koks konkretus ūkio subjektas šiuos įrenginius išplatino. Tikrai nebūtų varstomos visų platintojų ir importuotojų durys keliant klausimą dėl visų rinkoje esančių „iPhone 12“. Kiekviena institucija į tokius klausimus žiūri atsargiai, be to, Lietuvoje turime savo laboratorijų, kurios galėtų nustatyti, ar konkretus įrenginys yra pavojingas sveikatai.

Jonizuoja įvairūs šaltiniai

Anot Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos Atviros prieigos centro vadovo dr. Vitalijaus Karabanovo, terminas „jonizuojančioji spinduliuotė“ žmonėms dažniausiai asocijuojasi su kažkuo kenksmingu ir pavojingu sveikatai. Tačiau jonizuojančioji spinduliuotė plačiai naudojama ir mokslo, medicinos srityse. Taigi, kas tai per spinduliuotė?

„Jei šį klausimą užduotumėte ne man, o atsitiktiniam praeiviui, turbūt išgirstumėte grėsmingą atsakymą – radiacija. Žmonėms jonizuojančioji spinduliuotė kelia neigiamų asociacijų, nes ji nematoma. Tos baimės ne be pagrindo, nes ši spinduliuotė sukelia DNR pažaidų, kurios gali lemti genetinius pokyčius arba žmogaus ląstelių mirtį. Mes, fizikai, jonizuojančiąja spinduliuote vadiname elementarių dalelių srautą, arba elektromagnetinę spinduliuotę, kuri sukelia medžiagos jonizaciją. Šios spinduliuotės pavyzdžiai yra gama spinduliuotė, rentgeno spinduliuotė arba tam tikros dalelės, tokios, kaip alfa arba beta. Tačiau neapsigaukite – šiais laikais jonizuoti arba gaminti jonizuojančiąją spinduliuotę gali įvairūs šaltiniai, pavyzdžiui, labai galingi lazeriai. Nepaisant visų baimių, susijusių su šia spinduliuote, ji mums puikiai tarnauja tiek radiologijoje, tiek radioterapijoje. Natūralu, kad, dirbant su šia spinduliuote, būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones ir laikytis saugos protokolų“, – pasakoja dr. V. Karabanovas.

Šiuolaikiniai monitoriai yra saugūs, jų elektronikos komponentų generuojama elektromagnetinė spinduliuotė nepavojinga.

Skleidžia ir gamta

Ar sveikatai pavojinga elektromagnetinė spinduliuotė?

„Elektromagnetine spinduliuote vadiname elektromagnetinių bangų sklidimą erdvėje. Elektromagnetinė spinduliuotė daugeliui asocijuojasi su šviesa, nors elektromagnetinės spinduliuotės diapazonas žymiai platesnis ir apima visas elektromagnetinio spektro sritis, įskaitant radijo bangas, mikrobangas, infraraudonąją, matomą ir ultravioletinę šviesą, rentgeno ir gama spindulius. Elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo jos bangos ilgio. Trumpesnio bangos ilgio spinduliuotė, tokia kaip rentgeno spinduliuotė ar gama spinduliuotė, yra pavojinga, nes gali sukelti jonizaciją ir pažeisti organizmo ląsteles. Radijo bangų ar infraraudonojo spektrinio diapazono ilgabangė elektromagnetinė spinduliuotė yra nepavojinga ir plačiai pritaikoma kasdieniame gyvenime“, – aiškina mokslininkas.

Anot dr. V. Karabanovo, labai svarbu suprasti, kad spinduliuotė sklinda ne vien iš prietaisų. Ją skleidžia ir gamta ir, pagaliau, mes patys.

„Spinduliuotės fono lygis priklauso nuo daugelio faktorių, tokių, kaip vietovės geografinė padėtis, klimato sąlygos ar gyvenamoji vieta. Normalus spinduliuotės fonas yra natūrali elektromagnetinė spinduliuotė, kurios yra mus supančioje gamtoje. Gamtinį spinduliuotės foną sudaro skirtingų spinduliuotės šaltinių, tokių, kaip Saulės, Žemės, vandenynų ir kitų gamtos šaltinių, suma. Galima pasakyti, kad gamtos spinduliuotės fonas yra nuolatinis ir nepastebimas mums kasdieniame gyvenime. Tarptautinė atominės energijos agentūra nustatė, kad vidutinis gamtos spinduliuotės fonas yra apie 2,4 miliremų per metus, o vidutinis žmogaus sukeltas spinduliuotės kiekis yra apie 0,6 miliremų per metus. Šie lygiai gali skirtis priklausomai nuo regiono ar individualių veiksnių, tačiau jie leidžia suprasti, kad spinduliuotės fonas yra normalus ir nesukelia didelių sveikatos problemų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai neatsakinga žmogaus veikla gali sukelti papildomą spinduliuotę, kuri lokaliai gali viršyti saugų spinduliuotės foną“, – apie mus nuolat supančią spinduliuotę pasakoja mokslininkas.

Tarp tiesos ir spekuliacijų

Anot dr. V. Karabanovo, viešojoje erdvėje galima išvysti daugybę spekuliacijų apie neva žmogaus sveikatai žalingas buitinių prietaisų skleidžiamas bangas. Dr. V. Karabanovas atkreipia dėmesį, kad tokioms spekuliacijoms bent jau kol kas nėra jokio mokslinio pagrindo.

„Visi mes naudojame įvairiausius buitinius prietaisus, kurie skleidžia skirtingo bangos ilgio elektromagnetinę spinduliuotę. Žiemos sezono metu daugiausia infraraudonosios spinduliuotės skleidžia radiatoriai. Nemažai spinduliuotės skleidžia namuose sumontuotos kambarių apšvietimo sistemos. Jei kalbėtume apie elektromagnetinę spinduliuotę, daugiausia visuomenės diskusijų vyksta dėl mikrobangų krosnelių, televizorių, Wi-Fi maršrutų parinktuvų ir mobiliųjų telefonų. Mikrobangų krosnelės naudoja aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę maistui gaminti. Nors jų spinduliuotės lygis gana aukštas, jos yra saugios, jei naudojamos pagal instrukciją ir tinkamai prižiūrimos.

Šiuolaikinių televizorių, projektorių ir monitorių skleidžiama spinduliuotė irgi atitinka tarptautinius saugos standartus ir nekelia didelės rizikos žmogaus sveikatai. Pastaruoju metu spaudoje galima rasti daug prieštaringų nuomonių dėl Wi-Fi maršrutų parinktuvų ir išmaniųjų mobiliųjų telefonų, ypač 5G ryšio, naudojimo. Tačiau bent kol kas jokie patvirtinti moksliniai tyrimai neparodė aiškaus ryšio tarp mobiliojo telefono spinduliuotės ir sveikatos problemų. Tačiau, jei žmogui kelia nerimą buitinio prietaiso spinduliuotės lygis, jis gali imtis papildomų priemonių, pvz., laikytis atstumo nuo prietaisų ar naudoti apsauginį ekraną. Manau, didesnė problema šiuo metu yra psichologinė priklausomybė nuo mobiliųjų įrenginių, o ne jų skleidžiama spinduliuotė“, – pasakoja dr. V. Karabanovas.

Kitos žalos didesnės

Sparčiai tobulėjant technologijoms, daugelis savo gyvenimo, ko gero, nebeįsivaizduoja be išmaniojo telefono ir kitų komfortą keliančių įrenginių. Dažniausiai tokius įrenginius žmonės laiko arti kūno. Ar tai kenksminga?

„Mobilieji telefonai ir išmanieji laikrodžiai, kaip ir bet koks kitas elektroninis įrenginys, skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę. Tačiau mobiliojo telefono naudojimas ir nešiojimas kišenėje ar atsakymas į skambučius nekelia sveikatai kenksmingo poveikio, nes jo skleidžiamos spinduliuotės lygis yra per mažas. Tačiau, jei norite sumažinti bet kokią riziką, galite laikyti telefoną toliau nuo savo kūno, pavyzdžiui, naudoti laisvų rankų įrangą. Dėl laikymo šalia lovos naktį ir krovimo prie lovos nėra mokslinių įrodymų, kad tai kenkia sveikatai, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia miego sutrikimų. Jei telefonas yra arti lovos ir jūs nuolat gaunate pranešimų ir skambučių, tai paprasčiausiai trikdo jūsų miegą, todėl geriausia būtų laikyti telefoną toliau nuo miegamojo“, – sako mokslininkas.

Daugybė žmonių dirba kompiuteriu, prie jo praleidžia visą darbo dieną. Ar toks darbo pobūdis žalingas sveikatai? Anot NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjo dr. Jono Veniaus, kompiuterio ekrano skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra per silpna, kad pakenktų sveikatai. Tačiau netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterio ir darbas be pertrauktų sveikatai pakenkti gali.

„Jau ne viename tyrime yra įrodyta, kad darbas prie kompiuterio visą dieną gali turėti įtakos tam tikriems sveikatos sutrikimams. Tačiau didžioji jų dalis yra siejama su ilgu sėdėjimu, netaisyklinga sėdėsena ir įtemptu žiūrėjimu į ekraną. Neretai – ir esant netinkamam apšvietimui. Žinoma, kompiuteris ir jo monitorius yra prietaisai, kurie veikia naudodami elektros energiją. Elektromagnetinė spinduliuotė yra generuojama elektros srovei tekant įvairiais elektronikos komponentais, esančiais prietaisuose, didžiąja dalimi – kompiuterio maitinimo bloku. Tačiau ši spinduliuotė yra ypač silpna ir jokio poveikio sveikatai neturi. Šiuolaikiniai monitoriai yra saugūs, jų elektronikos komponentų generuojama elektromagnetinė spinduliuotė nepavojinga. Ekranų skleidžiama šviesa yra regimojo spektro srities, t. y. analogiška spinduliuotei, kurią skleidžia šviesos lemputės, tad ir kompiuterių monitoriai mums nekelia pavojaus“, – sako dr. J. Venius.

Prižiūri institucijos

Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie antenas ir jų ryšį su žmogaus sveikata. Kaip yra iš tiesų? Dr. J. Venius atkreipia dėmesį, kad antenų skleidžiama spinduliuotė poveikio mūsų ląstelėmis neturi.

„Šiuolaikiniame gyvenime mus supa daugybė įvairiausių antenų (dažniausiai tai būna tiek siunčiantis informaciją, tiek priimantis ją įrenginys), pradedant mobiliuoju telefonu ir baigiant bevieliais prietaisais, interneto ryšiu. Vis dėlto daugiausia nerimo ir klausimų visuomenei kelia mobiliojo ryšio stotys ir antenos. Visų mus supančių antenų (siųstuvų) skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra ne jonizuojančioji spinduliuotė, t. y. ji neturi pakankamai energijos, kad pažeistų atomus ar molekules, todėl tiesioginių pažaidų mūsų ląstelėms ar genetinei medžiagai nesukelia. Neretai girdime teiginių, kad ir nekenksminga, tačiau nuolat veikianti elektromagnetinė spinduliuotė ilgainiui gali turėti neigiamų padarinių sveikatai. Tačiau reikia suprasti, kad elektromagnetinės spinduliuotės poveikį ir jo sukeltą žalą įvertinti labai sunku. Dažniausiai žmogų veikia daugybė ir kitų, daug reikšmingesnių rizikos veiksnių, o sutrikus sveikatai negalime išskirti vieno sutrikimą sukėlusio veiksnio. Be to, visų elektromagnetinius laukus kuriančių prietaisų naudojimą Lietuvoje atidžiai prižiūri atsakingos institucijos, o leidžiamos naudoti elektromagnetinės spinduliuotės normos yra bene 50 kartų mažesnės už ribines, riziką galinčias sukelti vertes“, – sako medicinos fizikas.

Dozė griežtai kontroliuojama

Dar vienas nerimą kai kuriems žmonėms keliantis dalykas – radiologiniai tyrimai. Specialistai pabrėžia, kad nors per tam tikrus radiologinius tyrimus pacientas ir gauna apšvitos, jos dozė yra griežtai kontroliuojama, be to, tokie tyrimai atliekami tik įvertinus jų būtinumą.

„Radiologinių tyrimų metu žmogaus organizmą veikia jau kita, daug energijos turinti jonizuojančioji spinduliuotė. Daugiausia apšvitos žmonės gauna kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo metu. Šis tyrimas yra labai detalus ir išsamus, dažniausiai taikomas tik esant labai specifinių indikacijų. Didelės apšvitos dozės gaunamos ir per intervencinės radiologijos procedūras, pozitronų emisijos tomografijos (PET/KT) tyrimą. Rentgeno ar mamografijos tyrimų metu, kai atliekama plokštuminė rentgeno nuotrauka, dozės yra dešimtis kartų mažesnės, o dantų rentgeno atveju – iki 1 000 kartų mažesnės, palyginti su KT metu gaunamomis dozėmis. Tačiau visų medicininių tyrimų, kuriuos atliekant  naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, dozės yra griežtai kontroliuojamos įstaigoje dirbančių medicinos fizikų ir nuolat teikiamos Radiacinės saugos centrui. Tad pacientai gali būti ramūs – tyrimo metu jie gaus gaus mažiausią diagnostikai atlikti būtiną dozę“, – pasakoja dr. J. Venius.

Didesnė problema šiuo metu yra psichologinė priklausomybė nuo mobiliųjų įrenginių, o ne jų skleidžiama spinduliuotė.

Skrydis ir rentgenas

Medicinos fizikas atkreipia dėmesį, kad pacientai neretai nerimauja dėl rentgeno tyrimo metu gaunamos apšvitos. Dr. J. Venius ramina, kad baimintis tikrai nereikėtų – pavyzdžiui, kelias valandas skrisdamas lėktuvu keleivis patiria tiek pat apšvitos, kiek darant vieną krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką.

„Radiacinės saugos centro duomenimis, Lietuvos gyventojas iš jį supančios aplinkos dėl natūralios gamtinės spinduliuotės vidutiniškai per metus patiria apie 2,5 mSv apšvitą net ir neatliekant jokių medicininių procedūrų. Papildomai iš medicininių procedūrų žmogus vidutiniškai gauna dar maždaug 0,65 mSv apšvitos per metus. Palyginimui: 1 krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos dozė – maždaug 0,01 mSv. Įdomu tai, kad net maistas ir vanduo skleidžia tam tikrą kiekį jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią kuria natūraliai gamtoje esantys ir į maistą ar vandenį patenkantys radioaktyvūs nuklidai. Tokia apšvita sudaro maždaug 12 proc. visos žmogaus patiriamos apšvitos. Skrydžio metu žmonės taip pat patiria didesnę apšvitą nei žemės paviršiuje. Palyginimui: 3–4 valandų skrydžio metu lėktuvo keleiviai gali patirti iki 0,01 mSv apšvitą. Taigi, viena krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka ir atitiktų maždaug 3–4 valandų trunkantį skrydį“, – palygina dr. J. Venius.

Medicinos fizikas taip pat pastebi, kad kartais pacientai gydytojų reikalauja atlikti papildomus radiologinius tyrimus, tačiau medikai tai daryti atsisako.

„Radiologiniai tyrimai, ypač tokie, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, yra skiriami labai atsakingai, tik esant aiškių indikacijų ir kai duomenų apie paciento sveikatos būklę negalima gauti naudojant kitas priemones“, – apibendrina dr. J. Venius.

„Energoatom“ vadovas Petro Kotin kartu su įmonės specialistais aplankė vieną iš „Raudonojo miško“ atkarpų draudžiamojoje zonoje, kur Rusijos kariškiai kasė apkasus ir bandė statyti įtvirtinimus.

Kaip rašo „Energoatom“ kanale „Telegram“, radiacinio fono matavimai buvo atlikti vietoje.

„Šioje vietoje buvo užfiksuotas anomaliai aukštas radiacijos lygis“, – pranešė bendrovė.

Išorinės apšvitos (gama fono) rodiklis matavimo vietose buvo 3,2-4 μSv/h (mikrosivertai per valandą), o tai 10-15 kartų viršija normą.

Unian skelbia, kad į organizmą patekusi šios rūšies spinduliuotė turi dešimtis ir šimtus kartų stipresnį poveikį nei gama ir beta spinduliuotė.

„Visi užpuolikai, kurie beveik 30 dienų buvo ir kasinėjo „Raudonajame miške“, turėtų sirgti įvairaus sunkumo ligomis“, – rašė „Energoatom“.

CTBTO Parengiamosios komisijos vykdomasis sekretorius Lassina Zerbo (Lasina Zerbo) savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad stotis SEP63 birželio 22–23 dienomis užfiksavo „didesnio nei įprasta lygio (bet žmonių sveikatai nepavojingą)" radioaktyviojo cezio (Cs-134, Cs-137) ir rutenio (Ru-103) izotopų, susijusių su branduolinio skilimo reakcijomis, koncentraciją.

L. Zerbo paskelbtame žemėlapyje pažymėta sritis, kurioje galėjo būti šios taršos, tikriausiai įvykusios per tris ankstesnes paras, šaltinis. Ši sritis apima dalį Baltijos jūros, Baltijos šalis, Švedijos pietus, dalį Danijos, Suomijos ir Rusijos šiaurės vakarinę dalį ties Sankt Peterburgu.

CTBDTO pareigūnas Vakarų žiniasklaidai sakė, kad radioaktyvios medžiagos veikiausiai pasklido iš kurio nors civilinio branduolinio objekto, bet pridūrė, kad jo organizacija neįgaliota nustatyti konkretų šaltinį.

Tuo metu Rusija pareiškė nenustačiusi jokios padidėjusios radioaktyvių medžiagų koncentracijos.

Rusijos meteorologijos agentūra „Rosgidromet“ nurodė, kad Baltijos jūroje veikiančios matavimo stotys fiksavo normos neviršijančią 1,11–1,15 mikrosivertų per valandą gamą spinduliuotę.

Naujienų agentūra TASS citavo Rusijos valstybinę branduolinės energetikos įmonė „Rosenergoatom“, pranešė, kad nė viena iš dviejų Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje veikiančių atominių jėgainių nepranešė apie jokius sutrikimus.

Leningrado atominė elektrinė netoli Sankt Peterburgo ir Kolos jėgainė netoli šiaurinio Murmansko uostamiesčio „veikia normaliai, radiacijos lygis neviršija normos“, rašo TASS.

Suomijos, Norvegijos ir Švedijos radiacinės ir branduolinės saugos agentūros taip pat nurodė šią savaitę užfiksavusios nedidelį radioaktyviųjų izotopų koncentracijos padidėjimą dalyje Suomijos, Skandinavijos šiaurinėje dalyje ir Arktyje.

Švedijos radiacijos saugos tarnyba antradienį rašė, kad „šiuo metu neįmanoma patvirtinti, kas galėtų būti padidėjusio [radionuklidų] lygio“ šaltinis, taip pat kur susidarė radioaktyviomis medžiagomis užterštas debesis ar debesys.

Tačiau Nyderlandų nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas penktadienį nurodė išanalizavęs Šiaurės šalių surinktus duomenis, ir „šie skaičiavimai rodo, kad radionuklidai atkeliavo nuo vakarų Rusijos“.

„Radionuklidai yra dirbtiniai, taigi, jie atsirado dėl žmogaus veiklos. Nuklidų sudėtis gali rodyti kuro elemento atominėje elektrinėje pažeidimą“, – pažymėjo olandų agentūra. Vis dėlto institutas pridūrė, kad „konkreti šaltinio vieta negali būti nustatyta dėl riboto matavimų skaičiaus“.

Neįvardytas „Rosenergoatom“ atstovas šeštadienį sakė TASS, kad spinduliuotės lygis Leningrado ir Kolos elektrinėse bei jų apylinkėse „birželį nesikeitė, ir jokie pokyčiai nėra stebimi šiuo metu“.

„Abi elektrinės veikia įprastu režimus. Nebuvo jokių nusiskundimų dėl jų įrangos veikimo, – naujienų agentūra citavo pašnekovą. – Nebuvo pranešta apie jokius incidentus, susijusius su radionuklidų pasklidimu iš sandariųjų statinių.”

Pagąsdinimai be įrodymų

Paskutinę vasario savaitę parlamentaras Dainius Kepenis, atstovaujantis valdančiajai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, surengė spaudos konferenciją, į kurią sukvietė penktos kartos judriojo ryšio (5G) priešininkus, nuogąstaujančius, kad sutankinto siųstuvų tinklo skleidžiamos elektromagnetinės bangos pražudys lietuvių sveikatą.

Profesorius emeritas Jonas Grigas kalbėjo, kad akcentuojama tik 5G potenciali nauda, bet nutylima apie elektromagnetinio lauko keliamas grėsmes. Esą mokslininkai šios temos vengia, nes finansiškai remiamos jų laboratorijos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė, Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vedėja Rasa Jančiauskienė citavo Kanados ir JAV mokslininkų tyrimo išvadas, kuriose neva įrodoma, kad nejonizuojančios spinduliuotės poveikis yra neigiamas ne tik žmogaus odai ir akims, bet ir sisteminis visam organizmui. O įdomiausia, gydytoja pripažino, kad konkrečių eksperimentų rezultatų mokslinėje literatūroje jai neteko matyti.

Degintis saulėje pavojingiau

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto prof. Algimantas Kežionis sako, kad 5G technologijos baimė yra neracionali. Mat panašiu poveikiu gyviems organizmams pasižymi ir šiuo metu naudojamos 2G, 3G ir 4G technologijos.

"Elektromagnetinio lauko energijos kiekiai, kuriuos sugeria žmogaus ir bet kurio kito organizmo kūnas iš visų mobiliojo ryšio bazinių stočių, yra 1 000–10 000 kartų mažesni, negu tuo pat metu sugerta energija, pavyzdžiui, deginantis saulėje", – teigia profesorius.

Elektromagnetinio lauko energijos kiekiai, kuriuos sugeria žmogaus ir bet kurio kito organizmo kūnas iš visų mobiliojo ryšio bazinių stočių, yra 1 000–10 000 kartų mažesni, negu tuo pat metu sugerta energija, pavyzdžiui, deginantis saulėje.

Anot jo, apie jonizuojantį poveikį, kuris gali sukelti spindulinę ligą, genetinių pakitimų ar onkologines ligas, negali būti nė kalbos, kadangi statiniai elektriniai, magnetiniai laukai, radijo bangos priskiriamos nejonizuojančiai spinduliuotei. Kita kalba apie jonizuojančius rentgeno ir gama spindulius, kurie išties turi poveikį organizmui.

2018 m. rugsėjį Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija (ICNIRP) pateikė apibendrintus tyrimų duomenis, neradusius "nuoseklių įrodymų, kurie galėtų suteikti pagrindo dabartinėms poveikio žmogui rekomenduojamoms normoms keisti". ICNIRP yra pagrindinė ekspertų komisija, kurios išvadų pagrindu savo rekomendacijas dėl elektromagnetinės spinduliuotės normų teikia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Negana to, iki šiol Lietuvoje įteisintos elektromagnetinės taršos normos gyvenamojoje aplinkoje yra dešimt kartų mažesnės, nei rekomenduoja PSO.

Baimė nepagrįsta

Dabar keliamas sąmyšis dėl 5G, bet verta prisiminti, kad panašių akcijų anksčiau būdavo ir dėl 2G ryšio antenų. Dabar tai visi pamiršo.

Pasak prof. A.Kežionio, jeigu jau nerimaujama dėl spinduliuotės, tai vertėtų atkreipti dėmesį į naudojamus mobiliuosius telefonus: "Paprastai telefono siųstuvas aktyvios būsenos sukuria nepalyginti didesnę spinduliuotę žmogaus aplinkoje, negu visi kiti radijo bangų šaltiniai kartu paėmus. Reikia nepamiršti, kad ir kišenėje esančio telefono siųstuvas tam tikrais momentais būna įjungiamas ir sukuria gana stiprią momentinę elektromagnetinę spinduliuotę."

O mobiliojo tinklo siųstuvus stengiamasi valdyti taip, kad jie spinduliuotų kuo mažesnės, bet informacijos perdavimui pakankamos energijos bangas.

"Kuo telefonas ir bazinė stotis yra arčiau vienas kito, tuo mažesnės siųstuvų spinduliuojamos elektromagnetinių bangų energijos pakanka informacijai perduoti, kartu mažėja ir trukdžiai kitiems ryšiams. Labiau išvystyta tinklo infrastruktūra lemia mažesnį bangų foną. Jis didėja dėl mobiliaisiais tinklais perduodamo didesnio informacijos srauto, o tobulėjanti infrastruktūra kompensuoja šį augimą, išlaikant spinduliuotę leistinose ribose", – aiškina profesorius.

Poveikio nenustatė

PSO rekomendacijos pagrįstos ilgamečiais tyrimais. Juos atlieka ir Lietuvos mokslininkai. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Telekomunikacijų mokslo centras dvi serijas elektromagnetinės spinduliuotės poveikio bandymų vykdė kartu su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto mokslininkais. Centro vadovas doc. dr. Kęstutis Svirskas sakė, kad šiuo metu kaip tik baigiamas rengti straipsnis apie bandymų rezultatus, kuris pateks ir į PSO mokslinių tyrimų duomenų bazę.

"Pirmoji bandymų serija buvo prieš keletą metų, kai Lietuvoje galiojo higienos norma, leidžianti 100 kartų mažesnę elektromagnetinę taršą negu daugumoje ES valstybių. O paskutiniai bandymai baigti praėjusių metų pabaigoje. Mes dvi valandas švitinome vėžines ir kitokias ląsteles, viršydami galiojančias higienos normas 100 kartų, po to atlikome standartinius testus – sėjome ląsteles ir stebėjome jų evoliuciją, kaip jos dauginasi ar kaip nors reaguoja į apšvitą. Ir pirmu atveju, ir taikant atnaujintą tyrimų metodiką, rezultatas tas pats – jeigu ląstelės ir siunčia kažkokį signalą apie pokyčius, jo išmatuoti nepavyko, jis paskendo triukšme", – teigė K.Svirskas.

Yra skeptikų, bet yra ir tokių žmonių, kurie stumia procesus į priekį, ir galų gale pusiausvyra nusistovi progreso naudai, sveikas protas laimi.

Jis apgailestavo, kad bandymus galima buvo atlikti tik trumpu laikotarpiu – savaitę dvi, nes tai kainuoja milžiniškus pinigus, tam reikalingi valstybės užsakymai. Skeptikų kaltinimai, neva mūsų mokslininkai ignoruoja neigiamą spinduliuotės poveikį įrodančius tyrimus, nes jų laboratorijas finansiškai remia telekomunikacijų atstovai, K.Svirsko teigimu, tėra mokslo darbuotojus įžeidžiantys prasimanymai.

"Mūsų universitete esame absoliučiai savarankiški ir laikomės mokslininko etikos. Argi mes meluosime žmonėms, kai patys esame vieni iš jų, gyvename toje pačioje aplinkoje? Mes greičiau kaip tie sensoriai, kurie turi signalizuoti, kai kažkas yra blogai", – sakė mokslininkas.

Jo manymu, pažangos priešininkų visada buvo ir bus – tai yra natūrali žmogaus kova su baimėmis.

"Kai atsirado pirmieji traktoriai, Rusijos žmonės juos vadino velnio mašinomis ir nenorėjo jų priimti. Mūsų dienomis gyventojai baiminosi ir 2G ryšio, paskiau 3G ir 4G, kadangi atėjo nežinomas dalykas, o viskas, kas nežinoma, kelia nepasitikėjimą ir baimę. Tačiau kiekviena lazda turi du galus – yra skeptikų, bet yra ir tokių žmonių, kurie stumia procesus į priekį, ir galų gale pusiausvyra nusistovi progreso naudai, sveikas protas laimi", – aiškino K.Svirskas.

Scanpix nuotr.

Įžvelgia spekuliacijas

Asociacijos "InfoBalt" vadovas Mindaugas Ubartas įsitikinęs, kad sąmokslų teorijos plinta dėl žmonių nežinojimo apie elementarius fizikos dėsnius, o jų skleidėjai dažnai siekia pigaus dėmesio ir didesnio populiarumo prieš artėjančius Seimo rinkimus.

Tarptautiniu lygiu Lietuva išties turi tam tikrų sunkumų, nes turi sieną su Rusija ir reikia susiderinti dažnių naudojimą.

"Rusai deklaruoja, kad 3 500 megahercų (MHz) dažnį, kuris numatytas 5G, jie naudoja kariniams tikslams, todėl iš jų pusės yra stabdžių. Bet šioje srityje ne pirmus metus dirba Ryšių reguliavimo tarnyba, derybos vyksta ir europiniu lygiu. Tikiu, kad sprendimas bus pasiektas artimiausiu metu", – "Kauno dienai" sakė M.Ubartas.

Prieš maždaug dešimt metų jis tiesiog dėl įdomumo užfiksavo, kas skleidžia stipriausią elektromagnetinę spinduliuotę namuose, ir tai buvo ne kineskopinis televizorius ir net ne mikrobangų krosnelė, o dienos šviesos lempa.

"Jų veikimo principas yra elektromagnetinės bangos, kurios juda dujomis, priversdamos jas švytėti. Tokios lempos apšviečia visus biurus, naudojamos ir butuose, bet niekas prieš jas neorganizuoja kampanijų dėl kenkimo sveikatai", – pastebi pašnekovas.

Dabar vajus prieš 5G sukeltas dėl to, kad šiam ryšiui įdiegti reikia daugiau siųstuvų ir pasiūlyta keisti higienos normą, reguliuojančią elektromagnetinės taršos ribas, kurias siekiama sulyginti su rekomenduojamomis PSO.

Spekuliuojantiems elektromagnetinės taršos pavojais sveikatai M.Ubartas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių ES ir siekia 59 metus. Vadinasi pensijos pas mus sveikas niekas nesulaukia.

"O štai Švedijos gyventojams sveikatos problemų kyla sulaukus vidutiniškai 73 metų. Ši šalis yra mūsų minimų technologijų diegimo pionierė – ten pirmiausia atsirado 2G, 3G ir 4G ryšiai, ir ten jau seniai galioja europinės higienos normos. Ar šis pavyzdys nėra atsvara visiems rėksniams, kurie remiasi pseudomoksliniais tyrimais, mėgindami stabdyti progresą?" – klausia M.Ubartas.

Kalbėdamas apie 5G, jis akcentuoja, kad tai yra technologija, su elektromagnetine spinduliuote susijusi tik tuo, kad naudoja tam tikrų dažnių juostas, o visi dažniai juostoje nuo 700 iki 3 500 MHz yra saugūs.

"Taigi, jeigu sakoma, kad 5G kenkia sveikatai, remiantis kažkokiais JAV tyrimais, noriu priminti, kad JAV tas ryšys teikiamas 2 600 MHz dažniu, o Wi-Fi ryšys pas mus – 2 400 MHz dažnyje. Bet neteko girdėti iš 5G skeptikų, kad Wi-Fi naudojimas kelia pavojų sveikatai", – pastebi pašnekovas.

Naujos galimybės

Jis siūlo prisiminti fizikos pamokas mokykloje: kuo žemesnis elektromagnetinių bangų dažnis, tuo plačiau ir toliau jis sklinda, bet jo galimybė pernešti informaciją yra mažesnė. Pavyzdžiui, šiuo metu 4G ryšys yra 800 MHz dažnyje, ir jeigu didelėje teritorijoje nedaug naudotojų, jie gauna labai kokybišką paslaugą. Bet jeigu siekiama, kad gerą ryšį toje teritorijoje gautų labai daug naudotojų, dažniai turi būti aukštesni.

"3 500 MHz dažnis, numatytas 5G, labiausiai reikalingas miestuose. Jis sklinda iki 1 km, bet kai vartotojų labai daug, reikia tankinti siųstuvų tinklą. Čia ir prasideda kalbos, kad bus labai didelė spinduliuotė, tačiau tai netiesa. Kuo tankesnis tinklas, tuo mažesnės galios siųstuvai, nes reikia išvengti interferencijos tarp tų "mikrocelių", kitaip sakant, kad jos viena kitos nepermuštų", – dėsto M.Ubartas.

Jis primena, kad vien tik televizijos ir radijo programoms transliuoti Lietuvoje buvo kelios dešimtys retransliavimo bokštų, o 2G ryšiui reikėjo jau 900 bokštų, bet jų galingumas buvo gerokai mažesnis nei TV retransliatorių. Miestuose tinklai tankesni, nes vartotojų skaičius labai didelis ir visi tikisi kokybiškų paslaugų.

Tačiau 5G ryšys atveria labai daug galimybių, peržengiančių eilinių vartotojų interesus.

"Norėčiau, kad lietuviai būtų lyderiai ne tik 5G įdiegimo srityje, bet ir šios technologijos tyrimuose ir pritaikyme, kurio konkrečius produktus galėtume pardavinėti visam pasauliui, – sako M.Ubartas. – Kol kas 5G vartotojai pasaulyje šia technologija sprendžia tokius pat dalykus, kaip ir 4G, bet naujoji technologija atveria kelią vystyti daiktų internetą arba daviklių internetą, kai surinkus duomenis galima priimti algoritmais pagrįstus sprendimus. Pavyzdžiui, integruoti į visuomenę neįgaliuosius: daug kur pasaulyje aklieji turi vedlius – šunis, bet juos galėtų pakeisti šalmas, kuris analizuotų vaizdą ir praneštų žmogui, kur pasukti, kada sustoti ir pan. Tai būtų labai svarbi paslauga šiai žmonių grupei. Taip pat ir transporto srityje 5G technologija gali tapti iki šiol neregėtu proveržiu. Vilniuje jau yra dvi bazinės bandomosios stotys, galima vykdyti tyrimus, ieškoti pritaikymo formų."

Tarpinstitucinė darbo grupė Lietuvoje galiojančias elektromagnetinės spinduliuotės normas siūlo didinti dešimčia kartų. Esą tiek mes atsiliekame nuo kai kuriose Europos šalyse patvirtintų normų.

Na, čia kaip visada: dar nepasivijome Europos, todėl – vykimės. Ir vejamės beatodairiškai. O apsidairius paaiškėtų, kad vytis nėra ko, kad priešingai – laikas stabdyti arklius. Kad, šitiek kartų padidinę dabar galiojančias normas, įsileistume tokį Trojos arklį, iš kurio velniaižin kas pabirtų.

Tik ar tikrai pakankamas argumentas tiek didinti normas yra tai, kad stiprios elektromagnetinės spinduliuotės kancerogeniškumas vis dar nėra patikimai įrodytas?

Mokslininkai, medikai ir visuomenės sveikata besirūpinančių (ar bent jau tai turinčių daryti) institucijų atstovai šiuo klausimu pasiskirstę į tris stovyklas. Vieni sako, kad normų didinimas yra didis blogis. Kad ši spinduliuotė mūsų aplinkoje ir taip labai didelė, kad paprastai matuojama (jei apskritai matuojama) tik vieno šaltinio skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė, o jų mūsų aplinkoje dažnai – keletas (kai esame netoli interneto bazinių stočių, kai persidengia keli belaidžio interneto ryšio laukai, kai naudojamės belaidžiu internetu ir mobiliajame telefone, ir planšetėje, ir kompiuteryje). Kiti sako, kad elektromagnetinė spinduliuotė yra tik galimai kancerogeniška. O treti tvirtina, kad štai į Lietuvą ateina naujos technologijos, 4G ir 5G ryšys, todėl plačiai atverkime duris – padidinkime minėtąsias normas. Tik ar tikrai pakankamas argumentas tiek didinti normas yra tai, kad stiprios elektromagnetinės spinduliuotės kancerogeniškumas vis dar nėra patikimai įrodytas? Juk ir cigarečių žala tik po kelių dešimtmečių nuo jų atsiradimo buvo įrodyta, kai užkietėję rūkaliai ėmė kristi nuo plaučių vėžio.

Taigi, ar normų keitimo iniciatoriai ne per ilgai sėdėjo saulėje?

Normų didinimas – beprotybė?

Fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius Jonas Grigas teigia, kad tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinusi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą.

"Nuomonė, kad silpna elektromagnetinė spinduliuotė neveikia žmonių, neatitinka tikrovės. Tarptautiniai standartai yra neadekvatūs. Jie sukurti remiantis tik juntamu šiluminiu spinduliuotės poveikiu. Leistinos elektromagnetinės spinduliuotės normos yra pasenusios, jos buvo prieš dešimtmečius nustatytos remiantis tik trumpalaikiu didelio intensyvumo spinduliuotės poveikiu. Spinduliuotės, kuri sukelia sveikatos sutrikimus dėl padidėjusios kūno temperatūros ir nervų sužadinimo. Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės", – tvirtino J.Grigas, normų didinimą pavadinęs beprotybe ir žmonių žudymu.

Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna spinduliuotė gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėjos profesorės Rūtos Ustinavičienės nuomone, elektromagnetinės bangos gali turėti slopinančios įtakos smegenų neuronų mielinizacijos procesui, todėl vaikams rekomenduojama kiek galima vėliau pradėti naudotis mobiliaisiais telefonais.

"Mielinas veikia kaip neuronų, esančių mūsų nervų sistemoje, apsauginis sluoksnis. Pagrindiniai vedamieji nerviniai takai mielinizuojasi sulaukus 1–2 metų, mielinizacija baigiama sulaukus 7–10 metų. Jos pabaiga rodo tam tikros smegenų sistemos funkcinį brandumą. Be to, vaikų galvos smegenys dėl savo kaukolės dydžio daugiau absorbuoja elektromagnetinių bangų energijos, todėl pokalbiai mobiliaisiais telefonais vaikus veikia stipriau", – praėjusią savaitę išplatintame Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) pranešime cituojama R.Ustinavičienė.

Būtinas, bet ne bet koks

Didžioji dalis mus visą parą veikiančio elektromagnetinio lauko yra sukurta Žemės. Jis mums yra būtinas kaip viena iš gyvybės ir geros savijautos sąlygų.

"Kai Žemėje atsirado gyvybė, ji visą laiką vystėsi, veikiama natūralių kintančių elektromagnetinių laukų. Mūsų jautrumas šiems pokyčiams užprogramuotas tiek kiekvienoje ląstelėje, tiek visame organizme. Elektromagnetinis laukas spartino evoliuciją. Be šio lauko gyvybė apskritai nebūtų galėjusi evoliucionuoti", – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto profesorius Alfonsas Vainoras.

Kalbėdamas apie elektromagnetinio lauko poveikį jis pabrėžė, kad svarbu išskirti jo dažnį, stiprumą ir laiką, kiek praleidžiame tokiame lauke. Poveikis žmogaus fiziologijai ypač priklauso nuo bangų dažnio.

Gama elektromagnetinės bangos (tarp 34 ir maždaug 70 Hz) – naudingos, skatina protinį aktyvumą. Didesnio dažnio jos būna ir pragaištingos. "Gyvename tam tikroje elektromagnetinių virpesių intensyvumo aplinkoje. Kai elektromagnetinio lauko intensyvumas yra per mažas, jis neaktyvuoja arba nepakankamai aktyvuoja medžiagų apykaitą. Dėl to padaugėja sergančiųjų infarktu. Kai laukas yra per daug intensyvus, irgi turime problemų", – savo moksline patirtimi dalijosi A.Vainoras.

Pavyzdžiui, nedidelio intensyvumo gama dažnio elektromagnetiniai svyravimai yra netgi būtini, o didelio intensyvumo ir ilgai trunkantys sukelia įtampą, stresą. Galimas poveikio rezultatas: nemotyvuotas nuovargis, galvos skausmas, irzlumas. Galų gale, žmogus gali išsekti, jo elgesys gali tapti sunkiai prognozuojamas. Gama elektromagnetinių bangų aktyvumas, A.Vainoro teigimu, lemia didesnį savižudybių, mirčių nuo miokardo infarkto skaičių, alkoholizmo paplitimą.

"Tyrimai parodė, kad žemo dažnio laukai mažina infarktų skaičių, gama – stipriai didina", – kalbėjo A.Vainoras.

Veikia visas ląsteles

Buitinių prietaisų kuriamas elektromagnetinis laukas susiderina būtent su gama intervalu. Lauką buitiniai prietaisai kuria tik tada, kai patys veikia, kai naudoja elektros srovę.

Jautriausia elektromagnetiniam laukui kūno dalis yra širdis, nes ji pati skleidžia elektromagnetines bangas. "Gama ir kiti kūną neigiamai veikiantys spinduliai gali išderinti širdies veiklą", – pasakojo A.Vainoras.

Antros pagal jautrumą – smegenys su visa centrine nervų sistema. Pavyzdžiui, kalbant mobiliuoju telefonu, jį priglaudus prie ausies, per maždaug 10 min. gali atsirasti aiškių elektrofiziologinių pokyčių galvos smegenyse. Tokie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą.

"Rekomendacija viena: kai nesinaudojate bevieliu ryšiu, siųstuvą išjunkite. Niekas nežino, kada vieno ar kito spindulio yra per daug", – konstatavo A.Vainoras.

Rekomendacija viena: kai nesinaudojate bevieliu ryšiu, siųstuvą išjunkite. Niekas nežino, kada vieno ar kito spindulio yra per daug.

Kalbėdamas apie institucijų rekomenduojamas saugias įvairių prietaisų, objektų, pavyzdžiui, bazinių stočių, spinduliuotės normas, jis akcentavo, kad norma ir poveikio rezultatas yra du skirtingi dalykai. "Ar matuojami rezultatai, ar yra žinoma, kokie fiziologiniai pokyčiai vyksta, net ir laikantis normų? Pavyzdžiui, antenos, bevielio ryšio siųstuvai veikia kiaurą parą ištisus metus, dešimtmečius. Nuolat veikdami jie ištisai atakuoja visas mūsų ląsteles. Kodėl pas mus tiek daug žmonių serga vėžiu, ypač smegenų? Kodėl tiek daug sergančiųjų širdies ligomis, infarktu? Daug daugiau nei Vakarų šalyse, ligoniai – daug jaunesni, nei ten", – palygino A.Vainoras.

Elektromagnetinis laukas veikia visus ląstelėse ir tarp jų vykstančius procesus. Signalų perdavimas, medžiagų apykaita vyksta baltyminėmis molekulėmis, kurios turi savo elektrinį krūvį.

"Joms atsidūrus magnetiniame lauke krūviai persikelia į vieną ar į kitą pusę, ir visas metabolizmas kiekvienoje ląstelėje paveikiamas. Per metus kitus tai virsta labai dideliu rezultatu. Turiu omenyje genomo suardymą ir vėžinio kelio susidarymą", – profesorius ragina būti atidiems.

Nerimą keliantys rezultatai

"Dydžiai maži, bet turi didelę riziką", – apie planus didinti leidžiamas ribas atsiliepė A.Vainoras. Jau dabar galiojančios normos, profesoriaus nuomone, Lietuvai yra per didelės. Jis prabilo apie Baisogaloje, LSMU Gyvulininkystės instituto teritorijoje, veikiančio itin jautraus magnetometro – vieno iš šešių pasaulyje ir vienintelio, esančio Europoje, užfiksuojamus, pasak profesoriaus, keistus ir nerimą keliančius rezultatus.

Kalbant mobiliuoju telefonu, jį priglaudus prie ausies, per maždaug 10 min. gali atsirasti aiškių elektrofiziologinių pokyčių galvos smegenyse. Tokie pokyčiai gali sukelti neigiamą efektą.

"Jau ir taip Lietuva yra padidintos rizikos zonoje elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu", – akcentavo A.Vainoras. Taip yra dėl Žemės kuriamo, tai yra, geomagnetinio lauko ypatumų.

A.Vainoras pasakojo, kad mūsų šalyje, lyginant su kitais penkiais pasaulio taškais Saudo Arabijoje, JAV, Kanadoje, PAR ir Naujoje Zelandijoje, kuriuose taip pat yra tokie magnetometrai, stebimas palyginti didelis gama elektromagnetinių bangų intensyvumas.

"Ministerija neskiria nė vieno euro ištirti, kodėl Lietuvoje taip yra, kodėl spinduliuotė padidinta, nors rašyta ir teikta daug šios tematikos projektų", – konstatavo mokslininkas, pridūręs, kad Lietuvoje infarktas ištinka dešimčia metų jaunesnius žmones nei ES vidurkis, mūsų šalies vyrai gyvena kur kas trumpiau nei kiti europiečiai, didžiulis savižudybių skaičius. "Tai – padidintos spinduliuotės pasekmė. Kartu su kardiologais mūsų atlikti tyrimai parodė, kad net ir labai nedidelis spinduliuotės padidėjimas iš karto veda prie didesnių problemų", – įsitikinęs A.Vainoras.

Prašo įvertinti iš naujo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė anksčiau "Kauno dienai" yra pasakojusi, kad didžiausią pavojų žmonių sveikatai, mokslo duomenimis, kelia tie įrenginiai, kurie naudojami šalia žmogaus, t.y. mobilieji telefonai. "Duomenys apie spinduliuotę daugiabučiuose namuose, prekybos centruose nerenkami ir tokia spinduliuotė netiriama, nes kol kas duomenų apie galimą riziką negavome. Elektromagnetinė spinduliuotė, skleidžiama radiotechninių objektų, šiuo metu priskirta galimiems kancerogenams. Nėra tvirtų įrodymų dėl vėžio. Tačiau moksliškai įrodyta, kad elektros perdavimo sistemos (elektros laidai, prietaisai) sukuriamas elektromagnetinis laukas yra kancerogeniškas", – tuomet teigė vedėja.

Anot jos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos 2018 m. gairių projekte nurodyti elektromagnetinių laukų poveikiai visuomenės sveikatai yra nervų stimuliavimas (gali būti juntamas dilgčiojimas poveikio zonoje), membranų pralaidumo didėjimas, audinių temperatūros didėjimas (tai gali sutrikdyti kai kurių organų veiklą).

EPA pranešime spaudai, išplatintame praėjusią savaitę, cituojama tokia I.Taraškevičienės pozicija:"2018 m. gairių projekte nepateikta informacijos apie vėžio riziką, nors 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra elektromagnetinius laukus įvardijo kaip galimą žmonių kancerogeną, atsižvelgiant į duomenis dėl smegenų piktybinio naviko gliomos sąsajų su mobiliųjų telefonų naudojimu. Mokslo bendruomenė nėra vieninga dėl elektromagnetinių laukų poveikio vėžiniams susirgimams, nors yra nemažai mokslinių tyrimų, rodančių ryšį tarp elektromagnetinių laukų poveikio ir vėžio, tačiau šis ryšys nėra patikimas. Kai kuriose valstybėse šių laukų poveikis siejamas su padidėjusiu elektrojautrumu, pasireiškiančiu galvos skausmais, nuovargiu, galvos svaigimu, miego sutrikimu ir raumenų skausmais", – cituojama.

Pranešime taip pat nurodyta, kad per du šimtus mokslininkų kreipėsi į Jungtinių Tautų aplinkos programos vadovą, prašydami iš naujo įvertinti galimą naujos kartos 4G ir 5G telekomunikacijų technologijų biologinį poveikį augalams, gyvūnams ir žmonėms. Būtent šiam ryšiui diegti būtinos didesnės nei šiuo metu Lietuvoje nustatytosios elektromagnetinės spinduliuotės leidžiamos normos.

Manoma, kad šias normas Lietuvoje suskubta didinti būtent dėl naujų 4G ir 5G ryšio technologijų.

Normos kol kas žemesnės

Pranešimą apie siūlymą didinti elektromagnetinės spinduliuotės leistinas ribas išplatinusi SAM nurodė, kad "pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, kad leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių, judriojo (mobiliojo) ryšio bazinių stočių ir kitų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai". Ministerijos atstovai akcentavo, kad "šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje".

"Siūlome nustatyti tokias elektromagnetinio lauko intensyvumo leidžiamas vertes, kokias rekomenduoja tarptautinės organizacijos, ir tokias, kokias taiko, pavyzdžiui, Austrija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. Gyventojams siūlomų pakeitimų tikrai nereikėtų baimintis, nes apskaičiuojant šias ribines vertes jau taikytas apie 50 kartų didesnis už rekomenduojamą atsargos rodiklis", – sako sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Anot jo, Lietuvoje šiuo metu galiojančioje higienos normoje elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje tebėra iki dešimt kartų žemesnės, nei rekomenduojamos Europos Tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos bei Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto.

Tad tais dešimt kartų ir siūloma didinti normas. Siūloma, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz (pvz., dauguma radijo relinių linijų, "Wimax" stočių, duomenų perdavimo stočių, modernių radarų ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnis nei 10 W/m2, intervale nuo 400 MHz iki 2000 MHz (dauguma radijo ir televizijos stočių, mobilaus ryšio bazinių stočių ir kt.) – f/200 W/m2 (f – dažnis megahercais). Tuo metu radijo dažnių intervale 10 MHz−400 MHz neturėtų būti viršyta 2 W/m2 norma.

Darbo grupės vadovas: pavojaus sveikatai neturi būti

Siūlymus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas parengusios tarpinstitucinės darbo grupės vadovas – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigė, kad sujudimas dėl normų keitimo yra nepagrįstas.

– Kam apskritai reikia riboti elektromagnetinę spinduliuotę?

– Elektromagnetinis laukas priskiriamas prie kenksmingų veiksnių, kaip ir oro tarša, triukšmas, kvapai. 2015 m. visoje ES buvo suvienodinti reikalavimai elektromagnetinei spinduliuotei darbo aplinkoje. Jeigu laikomasi ribinių dydžių rekomendacijų, jos neviršijamos, pavojaus sveikatai neturi būti.

– O kaip dėl poveikio sveikatai, kaip veikia silpnas laukas, bet ilgą laiko tarpą?

– Mažoms dozėms žmogus yra atsparus, ir jos neturėtų daryti įtakos. Spinduliuotė yra toks dalykas, kurio gamtoje irgi yra.

– Planuojama net dešimčia kartų didinti normas dėl spinduliuotės gyvenamojoje aplinkoje?

– Lietuvoje buvo nustatytas gana griežtas normavimas. Buvo laukiama daugiau informacijos dėl elektromagnetinio lauko galimo poveikio. Palaipsniui buvo pereinama prie europinio reglamentavimo. Darbo grupė, kurioje dalyvavau su mokslininkais kaip grupės vadovas, nusprendė, kad ES lentelė yra tinkama, kad reikėtų visiškai pereiti bent prie tų telekomunikacinių dažnių.

– Jeigu, kaip minėjote, elektromagnetinis laukas priskiriamas prie kenksmingų veiksnių, kodėl reikia didinti leidžiamas jo ribas?

– Tai reikalinga, kad galėtume lyginti matavimų rezultatus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka matavimus, rezultatus lyginame su Lietuvoje galiojančia higienos norma. Tačiau jeigu ne tokia pati dažnių lentelė, sunku palyginti su kitomis šalimis, su rekomendacijomis.

– Kaip vertinate elektromagnetinės spinduliuotės kiekį, kuri pasiekia statistinį Lietuvos gyventoją?

– Laboratorija matuoja. Viršijimo beveik nenustatome. Vienas kitas atvejis būna. Labai mažai. Šiais metais vienos radijo stoties viršyta buvo.

– Ar skaičiuojamos suminės vertės? Matuojama, koks bendras ar koks tik dirbtinis elektromagnetinis laukas, pavyzdžiui, įjungus wi-fi ryšį, šalia veikiant įvairiems kasdieniams prietaisams, ateinant signalams iš radijo ir kitų bokštų, veikia žmones kurioje nors konkrečioje vietoje?

– Jeigu pas jus bus matuojama, bus prašoma išjungti visus prietaisus, kuriuos turite namuose, kad nebūtų rezultatų paklaidos.

– Bet realybėje retai kada viską būname išjungę.

– Taip, tai retai būna. Bet matavimais stengiamasi įvertinti būtent atitinkamą stotį. Jūs kalbate apie kitą medalio pusę. Tie visi bokštai yra tam, kad veiktų televizoriai, radijo imtuvai, mobilieji telefonai. Jeigu bokštų nebūtų, prietaisai būtų beverčiai.

– Paklausiu kitaip. Ar panaši spinduliuotė veikia žmogų, niekuo nesinaudojantį, ir žmogų, esantį pačiame darbų įkarštyje: prie kompiuterio kalbantį telefonu ir pasiekiamą penkių kaimynų bevielio ryšio?

– Namuose, bent pagal mokslinius tyrimus, elektromagnetinė spinduliuotė veikia labiau, ypač jeigu mobiliuoju telefonu kalbame ne naudodamiesi laisvųjų rankų įranga, o dėdami jį prie galvos, šalia centrinės nervų sistemos. Ji yra apsaugota, bet tai yra ta sistema, kuri gali paveikti.

– Bendrųjų ribų, normų, rekomendacijų nėra?

– Norma yra formulės. Prieš pradedant eksploatuoti kiekvieną siųstuvą, transliatorių, ryšio bazinę stotį reikia derinti projektą su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Ir įvertinti suminę spinduliuotę. Būna, kad bazinė stotis yra šalia kitų stočių, tad reikia įvertinti ne tik jos, bet ir kartu su kitomis stotimis, spinduliuotę.

– Kaip pasikeistų elektromagnetinė spinduliuotė, pasiekianti gyventojus, normas padidinus siūlomus dešimt kartų?

– Normos pakeitimas dar nereiškia, kad iš karto spinduliuotė pasikeis dešimt ar kažkiek kartų. Paradoksas toks, kad mažai pasikeis. Ateity numatomi modernesni siųstuvai. Pavyzdžiui, iš analoginės televizijos perėjus prie skaitmeninės, buvo pakeisti dažniai. Spinduliuotė mažesnė. Atitinkamai ir su radijo siųstuvais tas turėtų įvykti, jeigu dar neįvyko. O dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių, dėl kurių čia visi kalba, dėl 5G, tai 5G Lietuvoje kol kas nėra. Planas rengiamas. Priklausys nuo dažnių paskyrimo, įrangos įsigijimo.

Mums pateikta informacija, kad naujosios stotys bus prisitaikančios prie kintančios situacijos. Jų režimas priklausys nuo mobiliojo ryšio poreikio konkrečiu paros metu. Pavyzdžiui, renginio ar pan. metu dirbs didesniu, bet neviršijančiu normų, režimu. Kai tik mugė ar futbolo rungtynės praeina, jis vėl pradeda veikti mažesniu pajėgumu. Be to, siųstuvai bus kryptiniai, pasisuks į tą pusę, į kurią reikia. Viena antena žiūri į kitą. Nėra tikslo apspinduliuoti visus gyventojus. Jeigu matai anteną, tai nereiškia, kad ji tiesiai pro langą spinduliuoja ir kad jos reikia saugotis.

„Žinote, tai („Nord Stream 2“ – red.) nepriklauso tik nuo mūsų. Tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet, tarkime, ir nuo mūsų partnerių, visų pirma Europos partnerių“, – po derybų Helsinkyje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) kalbėjo V. Putinas.

„Tarkime, amerikiečiai įtikinėja ir įtikina Europą, kad jie duotų darbo, užsakymų JAV karinei pramonei, nors, tarkim, ji pati turi savų galimybių šioje srityje. Jei dar įtikins, kad europiečiai turėtų pirkti brangesnes dujas (JAV SGD dujas – red.), ką gi – tai yra europiečių pasirinkimas. Kitas žingsnis – subsidijuoti iš biudžetų nekonkurencingą produktą Europos rinkoje. Teoriškai tai galima įsivaizduoti“, – teigė V. Putinas.

„Bet man atrodo, kad tai yra pernelyg dideli reikalavimai, net ir atsižvelgiant į Europos ir JAV sąjunginius santykius. Mano manymu, tai jau yra gerai suprantama tiek Europoje, tiek ir už Atlanto. Objektyvioji klausimo pusė yra ta, kad Europa yra suinteresuota gauti dujas iš Europos. Manau, kad projektas („Nord Stream 2“ – red.) bus įgyvendintas“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.

Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Jo numatyta trasa – per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ekonomines zonas jūroje.

Danija vienintelė iki šiol neišdavė leidimų šiam projektui, teigdama, kad jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Savo ruožtu Jungtinės Valstijos, akcentuodamos tai, kad „Nord Stream 2“ gali tapti dar viena Rusijos geopolitinio spaudimo nevieningai Europai priemone, ketina skelbti sankcijas tiesioginiams šio projekto dalyviams.

Be to, šių metų pavasarį Europos Sąjunga pagal Trečiojo energetikos paketo principus pakoregavo Dujų direktyvą, jos nuostatas pritaikydama ir „Nord Stream 2“. Šio projekto vystymo operatorė, kurios vienintelis akcininkas akcininkas yra Rusijos „Gazprom“, ES Dujų direktyvos pataisas pavadino „diskriminacinėmis priemonėmis“.

Sprogimas spinduliuotės pavojaus nesukėlė?

Helsinkis, rugpjūčio 22 d. (AP-BNS). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pakartojo, kad anksčiau šį mėnesį raketų bandymų poligone šiaurinėje Archangelsko srityje įvykęs sprogimas jokio radioaktyviosios taršos pavojaus nesukėlė.

Tačiau šalies vadovas toliau vengė kalbėti apie šio paslaptingo incidento aplinkybes. 

Helsinkyje po susitikimo su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) V. Putinas pabrėžė, kad kaimyninėse šalyse nebuvo užfiksuota jokio spinduliuotės padidėjimo.   

„Tai visiems akivaizdu, juk tai objektyvūs duomenys, – sakė Rusijos vadovas. – Viskas susekama, jei kas nutinka už daugelio kilometrų, dešimčių kilometrų.“

Rugpjūčio 8-ąją per incidentą karinių jūrų pajėgų raketų bandymų poligone Nionoksos gyvenvietėje žuvo penki valstybinės branduolinių technologijų įmonės „Rosatom“ mokslininkai ir du kariškiai. Taip pat buvo sužeista po tris kariškius ir „Rosatomo“ atstovus.

Netoli incidento vietos esančio Severodvinsko miesto tarnybos tuojau po sprogimo paskelbė užfiksavusios radioaktyviojo fono padidėjimą. Tačiau pareigūnai tvirtino, kad spinduliuotės lygis nekelia jokio pavojaus vietos gyventojams.

Rusijos valdžios skelbiama prieštaringa informacija apie incidentą pakurstė įvairiausių spėlionių, kas ten iš tiesų nutiko. Šis incidentas iš pradžių netgi lygintas su 1986-ųjų sprogimu Černobylio atominėje elektrinėje – didžiausia pasaulyje branduoline avarija, kurios mastą sovietų valdžia irgi iš pradžių mėgino nuslėpti nuo visuomenės.

Rusijos gynybos ministerija iškart po incidento pareiškė, kad jokios radioaktyviosios taršos nebuvo, nors netoliese esančio Severodvinsko tarnybos po sprogimo paskelbė užfiksavusios nedidelį spinduliuotės padidėjimą ir paragino vietos gyventojus neiti į lauką ir uždaryti namų langus.

Išsigandę gyventojai puolė į vaistines pirkti jodo preparatų, padedančių apsisaugoti nuo radioaktyviųjų teršalų poveikio.

Rusijos federalinė hidrometeorologijos ir aplinkos stebėjimo tarnyba pranešė, kad rugpjūčio 8-ąją viename iš Severodvinsko miesto  rajonų spinduliuotės lygis buvo padidėjęs iki 1,78 mikrosiverto per valandą – t. y., buvo maždaug 16 kartų didesnis už vidurkį. Kituose Severodvinsko rajonuose radiacinis fonas buvo nuo 0,45 iki 1,33 mikrosiverto.    

Tokia spinduliuotė iš tiesų yra mažesnė už kosminės spinduliuotės poveikį ilgesnio skrydžio lėktuvu metu ar apšvitą rentgenodiagnostinių tyrimų metu. 

Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) anksčiau šią savaitę pranešė, kad po sprogimo Nionoksoje buvo išjungtas duomenų siuntimas iš kelių spinduliuotės stebėjimo stočių Rusijoje.

Organizacijos atsakingasis sekretorius Lassina Zerbo (Lasina Zerbas) antradienį sakė, kad dvi Rusijos radionuklidų stebėsenos stotys, pranešusios apie problemas su ryšiu ir tinklais, jau atnaujino duomenų perdavimą. 

Anot stebėtojų, faktas, kad tuo pat metu nutrūko informacijos siuntimas iš kelių spinduliuotės stebėjimo stočių, rodo koordinuotas pastangas nuslėpti duomenis apie radioaktyviąją taršą, nes tai galėtų padėti nustatyti, kokio tipo raketa sprogo per bandymą.   

V. Putinas pagerbė incidento aukas ir sakė, kad šie žmonės „dirbo labai svarbų darbą valstybės nacionalinio saugumo labui“. Tačiau jis nenurodė, kokio ginklo bandymai buvo atliekami.  

Valstybinė branduolinių technologijų įmonė „Rosatom“ nurodė, kad sprogimas įvyko jūrinėje platformoje bandant raketą, turinčią radioaktyviųjų izotopų energijos šaltinių. Tai paskatino ekspertus kelti prielaidą, kad buvo išbandoma branduolinį variklį turinti eksperimentinė raketa „9M730 Burevestnik“, pagal NATO klasifikaciją – „SSC-X-9 Skyfall“.

Su šia versija sutiko ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Komentuodamas incidentą Archangelsko srityje jis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad sprogimas yra susijęs su „Skyfall“.

„Jungtinės Valstijos daug sužinojo iš raketos sprogimo Rusijoje. Mes turime panašių, bet pažangesnių technologijų. Rusijos „Skyfall“ sprogimas privertė žmones nerimauti dėl oro [užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis] aplink tą kompleksą ir daug toliau. Negerai!“ – rašė D. Trumpas.

Jungtinės Valstijos praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje vystė projektą „Plutonas“, skirtą sukurti branduolinį variklį turinčią tarpžemyninę sparnuotąją raketą. Tačiau dėl didelės grėsmės šio sumanymo galiausiai buvo atsisakyta.

Jų žmogaus akis matyti negali, šiuos spindulius suvokiame ne kaip šviesą, o kaip šilumą.

Be infraraudonųjų spindulių aplink mus virpa ir radijo bangos. Šiais virpesiais perduodamas bevielis internetas, mobilusis ryšys, televizijos transliacijos ir kt.

Prieš kelis metus Vilniaus universiteto fizikai kartu su onkologijos mokslininkais atliko eksperimentus, kuriais siekė nustatyti bet kokius apspinduliuotų ląstelių pokyčius. Dvi valandas radijo bangomis jie švitino ląsteles žymiai stipresniu lauku, nei leidžia Lietuvos higienos normos. Stebėtina tai, jog ląstelės į tokį poveikį visiškai nereagavo. Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mobiliųjų telefonų tyrimai rodo neigiamą trumpalaikį poveikį žmogaus sveikatai. Specialistai pataria ilgai nelaikyti telefono prie vienos ausies, nes nuo to šiek tiek pakyla ausies temperatūra.

Žmonių matoma šviesa – elektromagnetinės bangos, kurios virpa apie tūkstantį trilijonų kartų per sekundę. Jos sklisdamos erdvėje neša energiją. Akių tinklainėje esančios ląstelės sugeba šiuos virpesius paversti į nervinius signalus. Šie lekia sensoriniais neuronais ir pasiekia pakaušį. Regos centre jie virsta spalvomis ir sukuria vaizdą.

Terahercinės bangos – nematomų bangų diapazonas, kurių žmogus visai nejaučia, nemato ir negirdi. Taii trilijonas virpesių per sekundę. Jas tyrinėja Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) dirbantys mokslininkai. Nors ši spinduliuotė gana silpna, esanti tarp šiluminės spinduliuotės ir radijo bangų, terahercus tyrinėjantys mokslininkai teigia, jog atliekami tyrimai – perspektyvi mokslo sritis, nes terahercinių bangų spindulius galima panaudoti pramonėje ar įvairiose praktikose, pavyzdžiui, paslėptų daiktų paieškai ar siuntų patikroms.

Helsinkyje užfiksavus didesnį cezio radionuklido aktyvumą, Lietuvoje tokio padidėjimo nenustatyta, trečiadienį informavo Radiacinės saugos centras.

Jis pranešė susisiekęs su Aplinkos apsaugos agentūra, kuri patvirtino, kad, tiesioginių atmosferos oro matavimų duomenimis, cezio radionuklido Cs-137 padidėjimo Lietuvoje nėra.

Suomijos radiacinę ir branduolinę saugą reguliuojančios institucijos STUK duomenimis, kovo 3 ir 4 dienomis Helsinkyje paimtuose atmosferos oro mėginiuose aptiktas didesnis cezio radionuklido Cs-137 aktyvumas, jis kubiniame metre oro siekė 4000 mikrobekerelių ir apie tūkstantį kartų viršijo įprastą aktyvumo lygį.

Nors toks Cs-137 aktyvumas ore yra neįprastai didelis, tačiau pavojaus gyventojų sveikatai nekelia, teigia specialistai.

Kovo 4 ir 5 dienomis Helsinkyje paimtuose oro mėginiuose cezio koncentracija normalizavosi ir kubiniame metre oro buvo 12 mikrobekerelių.

Spinduliuotės suintensyvėjimo šaltinis rastas antradienį vienoje bendrovėje, įsikūrusioje tame pačiame pastate, kaip ir šalies branduolinio reguliavimo agentūros, tiriančios šį incidentą, būstinė. Minėta įmonė tvarko radioaktyvias atliekas.