Lietuvos čempionate startavo 4 ėjikai: Arturas Mastianica, Tadas Šuškevičius, Monika Vaiciukevičiūtė bei Austėja Kavaliauskaitė. Iš jų finišą pasiekė vienintelė A.Kavaliauskaitė, kuri ir iškovojo aukso medalį. Sportininkė 35 km distancijoje startavo pirmą kartą ir atstumą įveikė per 2 val. 58 min. 25 sek. (varžybose užėmė 13-ąją vietą tarp 43 ėjikių).

Pasak ėjikų komandos vadovo Viktoro Meškausko, M.Vaiciukevičiūtė (pasitraukė po 28 km) bei A.Mastianica (pasitraukė po 24 km) distancijos neįveikė dėl atsinaujinusių pėdos traumų, o T.Šuškevičius (pasitraukė po 11 km) nebuvo pasirengęs tokiu tempu įveikti visą atstumą.

Rezultatus vertinu patenkinamai, nes visi tikėjomės daugiau.

„Rezultatus vertinu patenkinamai, nes visi tikėjomės daugiau“, – sakė V.Meškauskas.

Vis dėlto treneris pasidžiaugė Lietuvos čempionės rezultatu: „Austėjos rezultatas – tikrai geras, vienas geriausių komandoje, o jeigu jai tai pavyktų dar pakartoti kitose varžybose, manau, to užtektų patekimui į pasaulio lengvosios atletikos čempionatą.“

Šiemet Slovakijoje dėl traumų nestartavo olimpiečiai Marius Žiūkas ir Brigita Virbalytė-Dimšienė, o viena iš jaunimo lyderių Justė Perveneckaitė – dėl įtempto varžybų tvarkaraščio.

35 km varžybose nugalėjo pasaulio čempionė Kimberly Garcia (Peru), kuri distanciją įveikė per 2 val. 37 min. 44 sek. ir pagerino pasaulio rekordą. Tarp vyrų greičiausias buvo meksikietis Jose Morales Luis, kurio rezultatas – 2 val. 26 min. 37 sek.

20 km distancijoje Lietuvai atstovavo Deividas Balevičius (1 val. 37 min. 38 sek.) bei Ignas Dumbliauskas (1 val. 38 min. 43 sek.), kurie užėmė, atitinkamai, 36 ir 37 vietas.

Jaunuoliai ir jaunuolės startavo 10 km ėjimo rungtyje, o geriausiai pasirodė Lukas Lasevičius (45 min. 53 sek.), kuris užėmė 6 vietą. Tauras Jokūbas Grincevičius (47 min. 10 sek.) liko septintas, Akvilė Orliukaitė (50 min. 52 sek.) finišavo dešimta, Augustė Balnytė (57 min. 58 sek.) – 24-a, o Aiva Bilevičiūtė (59 min. 54 sek.) – 26-a.

Adrijana Karinauskaitė tarp jaunių užėmė penktąją vietą (5 km – 27 min. 6 sek.), o Nadežda Novikova liko šešta (5 km – 30 min. 50 sek.). Jaunučių kategorijoje Justė Andrijauskaitė iškovojo trečiąją vietą (3 km – 16 min. 25 sek.).

Buvęs šalies rekordas – 3 val. 49 min. 30 sek. – taip pat buvo pasiektas šiame Slovakijos mieste. Jį 2008 metais užfiksavo Donatas Škarnulis.

„Galvoje sukasi labai geros mintys. Į varžybas važiavome siekti olimpinio normatyvo bei Lietuvos rekordo – buvome labai gerai pasiruošę, tad norėjau pasiekti šiuos du tikslus. Varžybose viskas klostėsi gerai, lengvai praėjau 35 kilometrus, 40 kilometrų, o sunkumas atėjo apie 45-tą kilometrą. O kad įvykdžiau olimpinį normatyvą ir pasiekiau Lietuvos rekordą, supratau tik po finišo“, – pasakojo A.Mastianica.

Lietuvos ėjiko pasiektas rezultatas šiemet yra ketvirtas pasaulyje. Greičiau už mūsiškį ėjo ukrainietis Marijanas Zakalnickis (3 val. 46 min. 28 sek.), ekvadorietis Claudio Paulino Villanueva Floresas (3 val. 47 min. 56 sek.) bei Dudincuose triumfavęs Gvatemalos atstovas Bernardo Urielis Barrondo Garcia (3 val. 47 min. 1 sek.). Kitas varžybose dalyvavęs lietuvis Tadas Šuškevičius finišo liniją kirto 25-as (4 val. 5 sek.).

A.Mastianica prieš 2019 metų pasaulio čempionate tapo vienu iš Lietuvos komandos lyderių, 50 km varžybose finišavęs 15-as.

Iki šiol geriausias jo karjeros rezultatas buvo pasiektas prieš dvejus metus Europos sportinio ėjimo taurės varžybose Alytuje, kur 50 km jis įveikė per 3 val. 55 min. 40 sek.

„Lietuvos rekordo man visą laiką norėjosi. Norėjau pernai jį pasiekti, bet dėl pandemijos nebuvo jokių startų. Buvo likusios tik dvi galimybės ir šiandien ta galimybe pasinaudojau, – džiaugėsi A.Mastianica. – Kai greit praeini, visą laiką sau keli dar didesnius tikslus ir pasitikėjimas savimi išauga. Pasiekęs tokį gerą rezultatą, pradėjau tikėti, jog galiu kovoti su pasaulio lyderiais.“

Tiesa, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos lengvaatletis sulaukė nemalonios žinios iš Tarptautinio olimpinio komiteto: 50 km sportinio ėjimo rungtis bus pašalinta iš olimpinių žaidynių programos, tad Tokijuje šioje distancijoje ėjikai varžysis paskutinį sykį.

Gegužę vyksiančiose Europos sportinio ėjimo taurės varžybose A.Mastianica startuos 20 km nuotolyje, o 50 km rungtyje paskutinį sykį karjeroje jėgas išbandys Tokijuje.

„Yra nusivylimo (dėl pašalintos rungties – aut. past.), žinoma. Kiekvienais metais mano rezultatai 50 km distancijoje vis kilo, bet nieko nepadarysiu. Lieka tik vienas startas – olimpinės žaidynės. Po to bandysime 20 km rungtį“, – po šių metų persikvalifikuoti į kur kas trumpesnę distanciją planuoja A.Mastianica.

Tokijo olimpinių žaidynių normatyvus jau įvykdė šeši Lietuvos lengvaatlečiai: Andrius Gudžius (disko metimas), Edis Matusevičius (ieties metimas), Diana Zagainova (trišuolis), ėjikai Brigita Virbalytė, A.Mastianica bei karjerą baigusi Živilė Vaiciukevičiūtė.

Praėjęs sezonas Ž.Vaiciukevičiūtei buvo permainingas. Gegužę ji triumfavo Europos sportinio ėjimo taurės varžybose Alytuje ir 20 km distanciją nužingsniavusi per 1 val. 29 min. 48 sek. įvykdė Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą. Tačiau lapkritį Kataro sostinėje Dohoje vykusiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate buvo beveik dešimčia minučių lėtesnė ir galutinėje įskaitoje užėmė 23 vietą. Kalbėdama apie 2019 m. sezoną Ž.Vaiciukevičiūtė teigė, kad, nepaisant kiek nuvylusio pasirodymo pasaulio čempionate, visgi sezonas buvo vienas sėkmingiausių jos sportinėje karjeroje.

"Pernai dalyvavau įvairiose varžybose ir pasiekiau Lietuvos sportiniam ėjimui istorinę pergalę Europos sportinio ėjimo taurės varžybose, kurios galbūt net pati nesitikėjau. Tokie laimėjimai dar labiau džiugina, nes jie buvo pelnyti savo šalyje, pažįstamų ir artimų žmonių akivaizdoje. Be abejo, praėję metai buvo vieni iš įsimintiniausių ir todėl, kad tapau geriausia Lietuvos lengvaatlete. Kita vertus, pernai buvo ir ne tokių gerų startų. Atrodė, kad pirmas praėjusio sezono varžybas Slovakijoje pradėsiu būdama puikios formos, tačiau varžybų dieną savijauta buvo labai sunki. Vėliau rezultatai pagerėjo, balandžio pradžioje Čekijoje pakartojau normatyvą į Pasaulio lengvosios atletikos čempionatą, gegužę laimėjau varžybas Alytuje ir įvykdžiau olimpinį normatyvą, o po stovyklos kalnuose startuodama Druskininkuose pasiekiau savo asmeninį rekordą 10 km distancijoje. Tačiau, nepaisant viso sunkaus darbo ir įdėtų pastangų, pagrindiniame 2019 m. starte Katare man nepavyko pademonstruoti gero rezultato", – "Vilniaus dienai" sakė iš Pabradės kilusi sportininkė.

– Kokio rezultato tikėjotės pasaulio lengvosios atletikos čempionate?

– Tikėjausi būti greitesnė ir užimti aukštesnę vietą. Su treneriu planavome, kad būtų gerai patekti į pirmą dvyliktuką. 2017 m. Londone vykusiose planetos lengvosios atletikos pirmenybėse 20 km nuėjau per 1 val. 31 min. 23 sek. ir užėmiau 19 vietą. Bet atvykusi į Dohą supratau, kad apie geresnį laiką galima tik pasvajoti dėl ten tuo metu vyravusių pragariškų oro sąlygų. Tad didžiausiu iššūkiu tapo ne kuo greičiau nueiti distanciją, o apskritai ją kaip nors įveikti. Visgi buvo įdomu dalyvauti ir tokiame pasaulio čempionate, tačiau to pakartoti tikrai nenorėčiau. Manau, kad tai bus gera vienkartinė patirtis ir šių varžybų akimirkos dar labai ilgai išliks mano atmintyje.

– Šią vasarą jūsų laukia dar vienas išbandymas Tokijo olimpinėse žaidynėse. Koks pasirengimo planas?

– 2020 m. sezonui pradėjau ruoštis dar praėjusių metų lapkritį. Po pasaulio lengvosios atletikos čempionato tris savaites pailsėjau ir vėl kibau į darbus. Po išgyvenimų Dohoje ir kelių savaičių poilsio reikėjo vėl įsivažiuoti į sportinį ritmą ir režimą. Iš pradžių treniravausi namuose, vėliau buvo treniruočių stovykla Portugalijoje. Apskritai šį sezoną laukia nemažai stovyklų, pradedant Portugalija ir baigiant specialia stovykla kalnuose. Nors ir Lietuvoje galima treniruotis, juo labiau kad ši žiema tikrai džiugina sportinio ėjimo atstovus, vis tiek renkamės šiltesnes šalis.

– Kokios šiais metais numatytos svarbiausios varžybos?

– Svarbiausios šių metų varžybos yra Pasaulio komandinė sportinio ėjimo taurė Minske ir Tokijo olimpinės žaidynės. Jeigu treniruotėse viskas bus gerai, Minske galima būtų bandyti pademonstruoti gerą rezultatą laiko prasme, nes nereikėtų kentėti ilgos kelionės, klimatas ir oro sąlygos, mano manymu, turėtų būti palankios. Olimpiadoje svarbiau yra užimta vieta. Be abejo, iki olimpinių žaidynių dar bus ir kitų startų. O pirmosios šio sezono varžybos turbūt bus Slovakijoje, Dudince.

Olimpinės žaidynės būna tik kartą per ketverius metus, todėl nesinori vėliau gailėtis, kad kažko nepadariau, kad galėjo būti geriau.

– Prieš ketverius metus jau turėjote galimybę susipažinti su olimpinėmis žaidynėmis. Kokie įspūdžiai ir patirtys liko iš Rio de Žaneiro olimpiados?

– Didžiausias įspūdis, kad pirmą kartą išmėginusi jėgas 20 km distancijoje įvykdžiau olimpinį normatyvą. Pati netikėjau, kad man pavyks patekti į olimpines žaidynes, bet ėmiau ir patekau. O Rio de Žaneire įgijau dar daugiau patirties, kadangi ėjau labai sunkiomis oro sąlygomis. Iki šiol manau, kad tos varžybos buvo sunkiausios mano sportinėje karjeroje. Tai buvo tik trečias kartas, kai ėjau 20 km nuotolį, ir nors užėmiau tik 56 vietą, nei dėl vietos, nei dėl rezultato neliūdėjau. Man asmeniškai tada svarbiausia buvo galimybė pamatyti viską savo akimis ir dalyvauti šiame svarbiame renginyje.

– 2016 m. Rio de Žaneire norėjote tik pamatyti olimpinę šventę. O ko tikitės iš Tokijo olimpinių žaidynių?

– Be abejo, dabar jau norai ir tikslai yra kitokie. Tokijo olimpinėse žaidynėse tikiuosi geresnės vietos ir rezultato nei praeitoje olimpiadoje. Kol kas negaliu garantuoti, kad taip ir bus. Bet jei pavyks tinkamai pasiruošti sezonui, atlikti visus trenerio Viktoro Meškausko suplanuotus darbus treniruočių stovyklose, bus galima tikėtis atitinkamos vietos ir rezultato. Aš asmeniškai tikiu, kad olimpinėse žaidynėse galiu pakovoti ir dėl vietos tarp 12 geriausių ėjikių. Bet tam reikia maksimaliai susikoncentruoti ir atiduoti visas jėgas ruošiantis. Olimpinės žaidynės būna tik kartą per ketverius metus, todėl nesinori vėliau gailėtis, kad kažko nepadariau, kad galėjo būti geriau.

– Kaip atradote sportinį ėjimą? Kuo patraukė ši sporto šaka?

– Kaip ir daugelis sportininkų, vaikystėje su sese dvyne Monika buvome labai aktyvios ir dalyvaudavome įvairiuose sporto būreliuose. Mokytojai mus pastebėjo ir pakvietė išbandyti šią sporto rungtį. Kadangi rezultatai buvo geri, sportinis ėjimas pamažu užėmė vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, kuo toliau, tuo rimčiau pradėjome treniruotis, sportuoti. Mane sportinis ėjimas patraukė, kad tai yra individuali sporto šaka ir galiu kovoti viena už save, galiu varžybose atskleisti savo charakterį, parodyti užsispyrimą ir ryžtą. Ši sporto šaka užgrūdino mane, per ją tapau atsparesnė visokioms neigiamoms emocijoms, į viską žiūriu ramiau.

– Sportiniu ėjimu užsiiminėjote kartu su sese Monika. Ar vis dar tenka pasivaržyti trasoje?

– Šiuo metu su sese dėl susiklosčiusių aplinkybių dažnai treniruojamės atskirai. Ji daug laiko praleidžia Klaipėdoje, ten jos antrieji namai. Taip pat šiuo metu skiriasi pats mūsų treniruotumas. Varžybose taip pat turime skirtingus uždavinius, todėl kiekviena einame savo tempu. Didžiausia konkurencija buvo jaučiama tik prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, nes abi buvome iškovojusios normatyvus ir Pasaulio komandinėje sportinio ėjimo taurėje Romoje mums ir dar kelioms Lietuvos sportinio ėjimo atstovėms reikėjo išsiaiškinti, kuri pateks į olimpiadą.

– Kas skatina tobulėti, žengti į priekį?

– Tobulėti visada skatina vis gerėjantys asmeniniai rezultatai. Aišku, kiekvienais metais gal ir nepasieksi geresnio laiko ar aukštesnių vietų, tačiau smagu, kad asmeniškai aš nestoviu vietoje ir kiekvieną sezoną galiu takelyje ir trasoje pademonstruoti kažką gero, netikėto ar nelabai laukto.

– Ar Vilniuje ir jo apylinkėse sportinio ėjimo atstovams sudarytos tinkamos sąlygos sportuoti, treniruotis?

– Mano manymu, sportinio ėjimo rungčiai nereikia kokių nors ypatingų sąlygų. Mums svarbiausia turėti gerą trasą – plentą. Vilniuje galime treniruotis Vingio parke, tačiau dažniausiai mus galima pastebėti Pabradėje ir prie jos esančiame Molėtų plente. Ten trasa labai gera, ne tik lygumos, bet ir kalniukai, tokioje sustiprėjame. Džiugina ir besikeičiantis vairuotojų požiūris į mus. Pastebėjau, kad jie tampa vis atidesni, dažniau mus praleidžia, sulėtina greitį. Tikiu, kad po truputį visi pradeda suprasti, kad mes ne šiaip sau kiekvieną dieną vaikštinėjame kelkraščiu, o treniruojamės, ruošiamės varžyboms, kuriose stengiamės garsinti Lietuvos vardą.

Moterų trišuolio lyderes Šiauliuose skyrė vos vienas centimetras: asmeninį rekordą pagerinusi Diana Zagainova nušoko 13,97 cm, o Lietuvoje septynerius metus nepralaimėjusi Dovilė Dzindzaletaitė – 13,96 cm. Abi trišuolininkės taip pat įvykdė Europos uždarų patalpų čempionato normatyvą (13,85 m).

„Turėjome tokį tikslą (įvykdyti normatyvą – lengvoji.lt), bet jis nebuvo pagrindinis. Labiau akcentavome techninius dalykus šuolyje ir tai privedė prie to gero rezultato, prie normatyvo, – pasakojo D.Zagainova. – Pergalės prieš Dovilę neakcentuoju. Džiaugiuosi, kad pas mus yra tokia konkurencija ir džiaugiuosi, kad ji dalyvavo. Jos dėka buvo kova, iš kurios atsirado ir šis rezultatas. Džiaugiuosi tapusi Lietuvos čempione.“

D.Dzindzaletaitė normatyvą į Europos čempionatą buvo įvykdžiusi dar pernai, tuo tarpu D.Zagainova tapo devinta Lietuvos sportininke, kuriai pakluso normatyvas. Žiemą tą pavyko padaryti penkiems lietuviams.

„Tikslas Glazge bus tas pats – atlikti gerai, techniškai šuolius. Tam ruošiuosi visą laiką. Tikiuosi, kad čia bus gera repeticija prieš Europos iki 23 metų čempionatą vasarą. Džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę sudalyvauti su tiek gerų sportininkių“, – sakė D.Zagainova.

Beje, varžybas trišuolininkė pradėjo dviem nesėkmingais bandymais, tad nedaug trūko, jog protokole ji išvis nebūtų klasifikuota.

„Jau turiu patirties šioje situacijoje. Mačiau, kad šuoliuojasi gerai, viskas yra tvarkoje. Parinkome įsibėgėjimą ir buvau rami, žinojau, kad viskas bus gerai. Trečias bandymas mane atpalaidavo ir ketvirtame bandyme teko rizikuoti. Turėjau didelę pertrauką iki šuolio, todėl paprašiau žiūrovų palaikymo. Manau, man tai labai padėjo“, – komentavo vilnietė.

Dramatiškai susiklostė moterų 3000 m sportinio ėjimo varžybos. Brigita Virbalytė iškovojo pergalę bei tapo planetos sezono lydere, nors finišo liniją pirma kirto Živilė Vaiciukevičiūtė. Vis dėlto jaunoji ėjikė dėl neleistinų veiksmų finišo tiesiojoje buvo diskvalifikuota.

„Tai turbūt dramatiškiausias finišas mano karjeroje, nes visada, bent uždarų patalpų čempionatuose, pasigesdavau tos konkurencijos. Buvo smagu, kad sukūrėme intrigą, o kas buvo finišo tiesiojoje, nelabai norėčiau komentuoti. Galbūt tai nėra mano kompetencija, emocijos virė ir tie jausmai yra dviprasmiški“, – komentavo B.Virbalytė.

Ėjikė pasakojo, kad teisėjai iš anksto įspėjo sportininkes, kad jų technika finišo tiesiojoje bus ypač akylai stebima.

„Stengiausi ir finišo tiesiojoje eiti kiek įmanoma greičiau, tačiau labai galvojau apie techniką, nes teisėjai dar likus dviem ratams iki finišo mus perspėjo. Greitis yra milžiniškas ir išlaikyti abi kojas ant žemės yra sudėtinga“, – sakė B.Virbalytė.

Distanciją ji įveikė per 12 min. 13,31 sek. bei tapo planetos sezono lydere. Antrą vietą užėmė Monika Vaiciukevičiūtė (12 min. 51,01 sek.), trečią – Austėja Kavaliauskaitė (14 min. 30,99 sek.).

„Mano ir Živilės konkurencija puošia ėjimą. Girdėjau tokių nuomonių, kad ėjimas šiandien buvo įdomiausia rungtis, ko niekada nebūdavo – ėjimui tai labai svarbu. Geriausias pasaulio sezono rezultatas yra tam tikras pasiekimas, bet jo nesureikšminu, nes žinau, kad ne tris kilometrus einu olimpinėse žaidynėse“, – santūriai pasiekimą vertino B.Virbalytė.

Repeticija prieš Europos čempionatą – pavykusi. Eglė Balčiūnaitė namų manieže iškovojo devintą 800 m rungties Lietuvos čempionės uždarose patalpose titulą. Distanciją pasaulio, Europos ir olimpinių žaidynių pusfinaliuose bėgusi lengvaatletė įveikė per 2 min. 8,41 sek. ir aplenkė Moniką Elenską (2 min. 9,34 sek.) bei Gabiją Galvydytę (2 min. 10,46 sek.).

„Nerealus palaikymas, draugų ir šeimos akivaizdoje bėgti yra tikrai nerealus jausmas, motyvuoja beprotiškai, – pergale džiaugėsi E.Balčiūnaitė. – Taktika šiandien buvo viena – bėgti pagal tam tikrus nurodymus, kuriuos man darė treneris, tai yra, antra pusė turėjo būti greitesnė nei pirmoji.“

Pirmus 400 m šiaulietė nubėgo per 1 min. 5 sek., o antrą distancijos dalį – per 1 min. 3,4 sek.

„Su treneriu negalvojome labai apie rezultatą, kad reiktų bėgti labai greitai arba Europos čempionato normatyvui. Mūsų taktika buvo tiesiog bėgti antrą pusę greičiau. Su šiais posūkiais Šiauliuose sudėtinga rodyti aukštą rezultatą, bet tai yra tiesiog tarpinė stotelė prieš Europos čempionatą, viskas puiku“, – sakė E.Balčiūnaitė.

Bėgikė Europos čempionato normatyvą įvykdė praėjusį sekmadienį, Prancūzijoje distanciją nubėgusi per 2 min. 4,71 sek. Pirmenybės Škotijoje jai bus pirmosios nuo 2011-ųjų – tada ji užėmė ketvirtą vietą.

„Kiekvieną kartą, kai kas nors paklausia apie Europos čempionatą, tie šiurpuliukai per kūną nueina. Sugrįžimo teko laukti labai ilgai, todėl tai jaudina ir tikiuosi, kad ten pavyks parodyti tą, ką galiu“, – vylėsi šalies rekordininkė.

Europos uždarų patalpų čempionatas kovo 1-3 dienomis vyks Glazge (Škotija). Normatyvus sportininkai dar galės vykdyti šį savaitgalį Latvijos čempionate bei trečiadienį Vilniuje vyksiančiose „Cosma“ taurės varžybose.

Rezultatai:

Moterys

800 m. 1.Eglė Balčiūnaitė (Šiauliai) 2:08.41 (devintas aukso medalis šioje distancijoje, pirmasis laimėtas 2007 metais), 2.Monika Elenska (Vilnius) 2:09.34, 3.Gabija Galvydytė (Panevėžys/Jonava) 2:10.46 (asmeninis rekordas). Jaunimo čempionė – G.Galvydytė.

3000 m. 1.Monika Bytautienė (Vilnius/Jonava) 9:30.72 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, antras medalis bėgant 3000 m – 2009 metais buvo sidabras), 2.Milda Eimontė (Vilnius/Jonava) 9:35.03, 3.Loreta Kančytė (Kauans) 9:44.28 (asmeninis rekordas). Jaunimo čempionė – Greta Karinauskaitė (Šiauliai) 10:11.42 (asmeninis rekordas).

60 m b/b. 1.Rasa Mažeikaitė (Šiauliai) 8.68 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, pirmas Lietuvos čempionato medalis barjeriniame bėgime), 2.Erika Krūminaitė (Klaipėda) 8.87, 3.Atėnė Šliževičiūtė (Kaunas) 8.91 (asmeninis rekordas). Jaunimo čempionė – A.Šliževičiūtė.

Trišuolis. 1.Diana Zagainova (Vilnius) 13.97 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, įvykdytas Europos uždarų patalpų čempionato normatyvas, visų laikų Lietuvos trišuolininkių sąraše iš ketvirtos vietos pakilo į antrą, Lietuvos čempionatą laimėjo trečią kartą), 2.Dovilė Dzindzaletaitė (Šiauliai) 13.96, 3.Kristina Jašauskaitė (Šilutė) 12.53. Jaunimo čempionė – K.Jašauskaitė.

Rutulys. 1.Agnė Jonkutė (Vilnius) 14.38 (2017 metais buvo bronzos medalininkė, pernai čempionė), 2.Marija Šyvytė (Kaunas) 13.96 (asmeninis rekordas), 3.Urtė Bačianskaitė (Panevėžys) 13.64. Jaunimo čempionė – U.Bačianskaitė.

Penkiakovė. 1.Vera Antonova (Klaipėda) 3229 (asmeninis rekordas), 2.Emilija Mockutė (Kaunas) 3105 (asmeninis rekordas), 3.Elzė Viktorija Kazlauskaitė (Vilnius) 2932 (pakartotas asmeninis rekordas). Jaunimo čempionė – V.Antonova.

3000 m sportinis ėjimas. 1.Brigita Virbalytė-Dimšienė (Vilnius) 12:13.31 (geriausias pasaulio sezono rezultatas, Lietuvos čempionatų rekordas, vienuoliktas aukso medalis Lietuvos žiemos čempionatuose), 2.Monika Vaiciukevičiūtė (Klaipėda/Švenčionys) 12:51.01 (asmeninis rekordas), 3.Austėja Kavaliauskaitė(Kėdainiai/Vilnius) 14:30.99. Jaunimo čempionė – A.Kavaliauskaitė.

Vyrai

800 m. 1.Benediktas Mickus (Klaipėda) 1:55.66 (trečias čempiono aukso medalis – anksčiau buvo laimėjęs 2015 ir 2017 metais), 2.Algimantas Žemaitaitis (Vilnius) 1:58.59 (asmeninis rekordas), 3.Robert Antonovič (Vilnius) 1:58.71. Jaunimo čempionas – Aurimas Bendžius (Šilutė/Šiauliai) 1:59.71.

3000 m. 1.Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 8:14.05 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, laimėjo 3000 m ketvirtą kartą iš eilės), 2.Remigijus Kančys (Kaunas) 8:32.12 (asmeninis rekordas), 3.Giedrius Valinčius (Marijampolė) 8:40.25 (asmeninis rekordas). Jaunimo čempionas – G.Valinčius.

60 m b/b. 1.Martynas Vrašinskas (Kaunas/Klaipėda) 8.16 (nugalėjo trečią kartą iš eilės), 2.Rapolas Saulius (Vilnius) 8.16, 3.Gabrielius Bžeskis (Kaunas) 8.23 (asmeninis rekordas). Pirmas finišavo be konkurencijos rungtyniavęs latvis Kristaps Sietinš (7.95).

Trišuolis. 1.Tomas Lotužis (Vilnius) 15.18 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, antras medalis trišuolyje – pernai buvo trečias), 2.Paulius Svarauskas (Vilnius/Švenčionys) 15.16, 3.Dominykas Petrosevičius (Kaunas/Kėdainiai) 14.38. Jaunimo čempionas – Gustas Griška (Kaunas) 14.24.

Rutulys. 1.Šarūnas Banevičius (Klaipėda/Klaipėdos r.) 18.64 (pakartotas geriausias Lietuvos sezono rezultatas, šeštas aukso medalis žiemos čempionatuose), 2.Paulius Gelažius (Vilnius) 16.76 (asmeninis uždarų patalpų rekordas), 3.Arminas Čečkauskas (Klaipėda) 16.33.

Septynkovė. 1.Edgaras Benkunskas (Kaunas) 5330 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas), 2.Domantas Dobrega (Kaunas) 5006 (asmeninis rekordas), 3.Vytautas Savickas (Kaunas) 4254 (asmeninis rekordas). Jaunimo čempionas – Edvinas Gylys (Šiauliai) 4141 (asmeninis rekordas).

5000 m sportinis ėjimas. 1.Marius Žiūkas (Vilnius/Jonava) 19:44.37 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, aštuntas aukso medalis Lietuvos žiemos čempionatuose), 2.Artur Mastianica (Švenčionys) 20:19.69, 3.Tadas Šuškevičius (Vilnius) 20:33.29. Jaunimo čempionas – Paulius Juozaitis (Birštonas) 22:01.37 (asmeninis rekordas).

Rugsėjo pabaigoje Kinijoje vykusiose daugiadienėse sportinio ėjimo varžybose B.Virbalytė-Dimšienė užėmė 7 vietą, o komandinėje įskaitoje su "Victory" ekipa finišavo antroje pozicijoje. Darbą LRT sporto redakcijoje su sportinio ėjimo varžybomis derinanti lengvaatletė kelias savaites ilsėjosi, bet net ir atostogaudama neištvėrė be sporto.

"Toks jau mano gyvenimo būdas. Esu ne tik sportininkė, bet ir žurnalistė, tad po varžybų turiu atiduoti duoklę ir savo darbovietei. Tad mano atostogos nėra tokios, kaip jas dažniausiai įsivaizduojame. Gal ir norėčiau ramiai pagulėti paplūdimyje, pasideginti, pasimėgauti šiluma ir ramybe. Bet negaliu. Ir ne tik dėl darbo televizijoje. Iš tiesų aš paprasčiausiai negaliu ilgai nusėdėti vienoje vietoje. Mano treneris Brentas Vallance‘as po paskutinių varžybų primygtinai rekomendavo bent 18 dienų nesportuoti ir tik ilsėtis. O aš jau po savaitės tokio poilsio pajutau, kad reikia veiklos. Tad pastarąsias kelias savaites lankiausi baseine, plaukiojau, mankštinausi. O spalio 15-ąją Palangoje pradėsiu pasirengimą naujam sezonui", – "Vilniaus dienai" sakė B.Virbalytė-Dimšienė.

Sportininkės teigimu, praėjęs sezonas paliko galingą teigiamų emocijų užtaisą. Gegužę Kinijoje vykusiame pasaulio komandų sportinio ėjimo čempionate B.Virbalytė-Dimšienė pagerino asmeninį rekordą 20 km distancijoje (1 val. 29 min. ir 2 sek.), o rugpjūtį Berlyne vykusiose Europos lengvosios atletikos pirmenybėse užėmė 4 vietą. 20 km distanciją nužingsniavusi per 1 val. 27 min. ir 59 sek. B.Virbalytė-Dimšienė daugiau nei minute pagerino nuo 2014 m. Neringai Aidietytei priklausiusį Lietuvos rekordą.

"Niekada net ir nesvajojau, kad prie mano pavardės bus toks rezultatas. Aišku, šiek tiek apmaudu, kad Europos čempionate nepavyko iškovoti medalio. Atslūgus emocijoms ir viską iš naujo permąsčius supratau, kad galbūt tai buvo paskutinis šansas laimėti kažkokį apdovanojimą. Pasaulio čempionate ir olimpiadoje konkurencija didesnė nei Europos pirmenybėse, be to, po kelerių metų į tarptautinę areną tikriausiai sugrįš ir dėl dopingo vartojimo diskvalifikuotos Rusijos lengvaatletės. Kita vertus, man jau 33-eji, nežinia, kiek dar laiko pavyks gerinti savo rezultatus ar bent jau nenuleisti iškeltos kartelės. Minčių yra daug ir visokių. Tačiau iš esmės esu labai patenkinta. Jaučiu jėgų ir energijos antplūdį ir noriu kuo greičiau grįžti į sportinio ėjimo takelį", – sakė B.Virbalytė-Dimšienė.

– 2015 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionate užėmėte aukštą 7 vietą, pagerinote asmeninį rekordą. Tačiau po metų Rio de Žaneire vykusiose olimpinėse žaidynėse finišavote 25-a, nuo asmeninio rekordo atsilikote net 5 minutes. Prasitarėte, kad po olimpinių žaidynių buvote labai nusivylusi, galvojote ir apie karjeros pabaigą. Ir štai po kelerių metų šturmuojate naujas sportines aukštumas, gerinate rekordus ir nežadate sustoti. Kaip pavyko išlipti iš tos emocinės duobės?

– Iš tikrųjų, po Rio olimpinių žaidynių patekau į asmeninę krizę. Svarsčiau, ar verta tęsti karjerą, o gal reikėtų koncentruotis į kitus darbus. Tačiau 2016 m. pabaigoje sulaukiau pasiūlymo vykti į Australiją ir dalyvauti moksliniame "Super Nova" projekte, skirtame aukšto meistriškumo sportininkams. Jei ne tai, manęs šiandien didžiajame sporte greičiausiai jau nebebūtų. Australija mane priėmė labai svetingai, apgaubė tokiu rūpesčiu, kokio čia, Lietuvoje, niekada nebuvau patyrusi. Ten sudarytos fantastiškos darbo ir poilsio sąlygos, per šešias savaites taip "pasikraunu baterijas", kad efektas išlieka visus metus. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad neįsivaizduoju savo pasirengimo sezonui be Australijos vasaros. Esame suplanavę, kad bent jau iki 2020 m. Tokijo olimpiados kiekvieną žiemą treniruosiuosi Australijoje. Juo labiau kad ir mano treneris B.Vallance‘as yra australas.

– Ilgus metus sportininkės karjeros kelyje jus lydėjo alytiškis Kastytis Pavilonis. Kada ir kaip apsisprendėte ryžtis pokyčiams?

– Jau po paskutinių olimpinių žaidynių jaučiau, kad man reikia naujo postūmio, naujos motyvacijos. Kai 2017 m. grįžau iš Australijos į Lietuvą, buvo labai sunku prisitaikyti prie lietuviškos realybės. Šiaip taip, sukandusi dantis užbaigiau tą sezoną, o po pasaulio čempionato išsiskyriau su treneriu. Sakyčiau, tai buvo dar viena mano gyvenimo kryžkelė. Kai šių metų pradžioje dar kartą sugrįžau į Australiją, su manimi susisiekė žymus šios šalies sportinio ėjimo specialistas B.Vallance‘as. Jis pasakė, kad mato manyje didelį potencialą ir pasiūlė treniruotis pagal jo programą. Tuo metu mane kamavo Achilo sausgyslių skausmai, buvo ir kitokių traumų. Buvau sutrikusi, nežinojau, kaip elgtis, Lietuvoje taikyti gydymo metodai nepadėjo. Tačiau Australijoje medikai per savaitę pastatė mane ant kojų ir aš galėjau visa jėga kibti į darbą. Tiesa, iš pradžių asmeniniai rezultatai nebuvo patys smagiausi, visgi jaučiau, kad savijauta gerėja, atradau naujus jėgų rezervus. Ir gegužę Kinijoje vykusiose varžybose padariau tai, apie ką iki tol tik svajojau – peržengiau 1 val. ir 30 min. barjerą 20 km sportinio ėjimo distancijoje.

– Kas konkrečiai pasikeitė treniruočių procese?

– Negaliu sakyti, kad treniruočių metodikoje įvyko radikalių pokyčių, tačiau permainų tikrai netrūko. K.Pavilonis dažnai man kartodavo, kad mano privalumas yra greitis, tad per treniruotes dažniau vaikščiodavau trumpas distancijas, labai retais atvejais nueidavau daugiau nei 25 kilometrus. B.Vallance‘as sudarė programą, pagal kurią bent tris kartus per 10 dienų nueidavau 25 ir net daugiau kilometrų.

Padidėjo treniruočių apimtys, man teko atlaikyti smarkiai išaugusį fizinį krūvį. Buvo ir labai sunkių momentų, kai jausdavausi palūžusi, išsekusi. Tačiau treneris mane labai palaikė, be to, pagal jo programą, po sunkios treniruotės kitą dieną krūvis būdavo mažesnis. Paaiškėjo, kad mano organizmui toks ritmas buvo optimalus, poilsio diena mane tarsi prikeldavo naujam gyvenimui. O svarbiausias dalykas buvo pačios permainos. Aš dešimt metų treniravausi pagal tą patį planą, tad jau mintinai žinojau, kas ir kada bus. O šiais metais man kiekviena savaitė buvo kitokia, nauja, įdomi. Tai padėjo išsivaduoti iš rutinos. Su treneriu palaikome pastovų ryšį, nors mus ir skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau šiame karjeros etape nuolatinės priežiūros man gal ir nereikia. Man svarbu, kad, net ir negaudamas jokio atlygio, jis manimi nuoširdžiai rūpinasi, jaudinasi ir palaiko. Galima sakyti, kad būtent jo dėka patikėjau, kad galiu tarptautinėje arenoje varžytis su pačiomis pajėgiausiomis ėjikėmis.

– O iki šiol tokio tikėjimo nebuvo?

– Ne. Ir tai buvo mano didžiausia problema. Save visada priskirdavau vidutiniokių kategorijai, nedrįsau lygiuotis į geriausias. Net ir tada, kai pasaulio čempionate finišavau pirmame dešimtuke, vis tiek mąsčiau, kad tai ne mano nuopelnas, tiesiog nusišypsojo sėkmė, lėmė varžovių klaidos ir pan. Bet šiais metais viskas pasikeitė. Trenerio ir aplinkinių žmonių dėka įgijau pasitikėjimo savimi, o su tuo tikėjimu atėjo ir rezultatai. Gal ir organizmas subrendo krūviams, pasiekiau optimalią fizinių galimybių ribą.

– Ar sportiniam ėjimui amžius yra labai svarbus faktorius?

– Man dabar 33-eji ir aš esu savo sportinės karjeros pike. Yra pavyzdžių, kai ir vyresni sportininkai skynė medalius pasaulio čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse. Manau, kad dar bent keletą metų galiu žingsniuoti aukštai iškėlusi galvą. Ir šiuo metu sportiniame ėjime yra vyresnių už mane sportininkių, tad nenoriu brėžti sau kažkokių ribų. Liko dveji metai iki Tokijo olimpiados, tad norisi iš savęs išspausti viską. O kaip seksis – pamatysime.

O tuo metu geriausia 2015-ųjų šalies lengvaatletė žvilgčiojo į operatorių kameras ir nuolat šypsojosi, pranešė Lietuvos lengvosios atletikos federacija.

„Lithuania, Lithuania, Lithuania“, – be perstojo girdėjo pasaulio komandų sportinio ėjimo transliaciją iš Kinijos stebėję lengvosios atletikos gerbėjai. Moterų 20 km varžybose kone pusvalandį B. Virbalytė žingsniavo viena priekyje, dar tiek pat – lyderių grupėje. Finišą 33-ejų lengvaatletė pasiekė per 1 val. 29 min. 2 sek. ir užėmė aukščiausią poziciją Lietuvos istorijoje didesne konkurencija nei olimpinėse žaidynėse pasižyminčiose varžybose – dešimtą!

„Tokio lygio varžybose ne pirmą kartą išeinu į priekį, nes negaliu pakęsti, kada varžovės labai lėtai eina pirmus kilometrus ir paskui reikia tuos kilometrus atidirbinėti varžybų pabaigoje. Mano tikslas varžybose visada būna trasą įveikti nuosekliai, kiekvieną kilometrą maždaug vienodu tempu, – drąsų poelgį paaiškino B. Virbalytė. – Ėjau priekyje su šypsena, žiūrovų ir teisėjų klausiau, ar pasitraukti ir grįžti į grupę, ar lyderiauti toliau. Žinojau, kad lyderės žaidžia taktinius žaidimus ir anksčiau ar vėliau pasivys.“

Ėjikei pritrūko vos vienos sekundės, kad pagerintų prieš ketverius metus Neringos Aidietytės pasiektą Lietuvos rekordą. Savo asmeninį pasiekimą B. Virbalytė pagerino net 1 min. 18 sek. Net aštuonerius metus lietuvės rezultatai svyruodavo apie 1 val. 30-31 min., tad po finišo pasirodžiusios ašaros rodė ne neviltį dėl išsprūdusio šalies rekordo, bet džiaugsmą dėl metai iš metų siekto tikslo įvykdymo.

„Daugybę metų bandžiau „išeiti“ iš 1 val. 30 min. ir tai buvo mano tikslas. Paskutiniame kilometre atidaviau visas jėgas, kurias turėjau, trasoje visi palaikė, bėgo drauge. Paskutinis kilometras buvo greičiausias per visas didžiąsias mano varžybas – 4 min. 17 sek. Apmaudo nebuvo, verkiau džiaugsmo ašaromis, naujasis treneris verkė kartu“, – džiūgavo B. Virbalytė.

Prieš startą sportininkė kukliai svajojo apie 20-uką, o laurus dėl rezultato skiria nuo rudens ją treniruojančiam australui Brentui Vallance‘ui. Didžiąją žiemos dalį lietuvė treniravosi kitapus planetos esančioje šalyje, o pavasarį dirbo pagal šio stratego sudarytus planus.

„Labai pasisekė su varžybų oru, nors ir buvo apie 20 laipsnių bei didelė drėgmė, tačiau varžyboms oras buvo idealus. Negalima lyginti su 2015 metų pasaulio čempionato karščiu (tų metų pasaulio čempionate lietuvė finišavo septinta – lengvoji.lt). Tokioje trasoje labai jautėsi vėjas, tačiau jis per daug manęs neišgąsdino“, – sakė B. Virbalytė.

Beje, sėkmingai varžybose pasirodė ir Lietuvos moterų komanda – bendroje įskaitoje lietuvaitės užėmė šeštą vietą bei iškovojo 3 tūkst. dolerių premiją. Praėjusių metų Europos iki 23 metų čempionato prizininkė Živilė Vaiciukevičiūtė buvo 25-a (1 val. 32 min. 30 sek.), Monika Vaiciukevičiūtė – 50-a (1 val. 35 min. 35 sek.), o 12-tą kartą šiame čempionate dalyvavusi Kristina Saltanovič finišo nepasiekė.

Pasaulio komandų čempionato asmeninėje įskaitoje triumfavo Meksikos ėjikė Maria Guadalupe Gonzalez (1 val. 26 min. 38 sek.), kuri aplenkė dvi Kinijos atstoves – Shijie Qieyang (1 val. 27 min. 6 sek.) ir Jiayu Yang (1 val. 27 min. 22 sek.). Tuo tarpu medalius komandų įskaitoje pasidabino kinės, italės bei ispanės. Varžybose startavo 84 sportininkės.

Dalyvaujant visoms pajėgiausioms planetos ėjikėms B. Virbalytė tarp europiečių nusileido tik italei Eleonorai Giorgi, čekei Anežkai Drahotovai, ispanei Mariai Perez ir ukrainietei Irinai Kašinai. Dabar Lietuvos ėjikių lauks birželio 8 dieną Alytuje vyksiantis šalies čempionatas, o rugpjūčio 6-12 dienomis jos dalyvaus Europos čempionate Berlyne (Vokietija).

Sportininko trenerė Tatjana Frolova pasakojo, kad jaunasis atletas su draugais užstojo merginas, prie kurių kibo girtas vyras.

Kilo konfliktas, o jo metu sportinio ėjimo čempionas sulaukė dūrio peiliu. A.Ivanovas mirė greitosios pagalbos automobilyje.

A.Ivanovas pasaulio čempionu 20 km distancijoje tapo per lengvosios atletikos pirmenybes Maskvoje 2013 metais. Jo kraityje taip pat yra 2014 metų Europos čempionate Ciuriche iškovotas sidabras.

Jis treniravosi pas garsųjį sportinio ėjimo trenerį Viktorą Čeginą, kuris pateko į dopingo skandalą, nes daugiau nei 20 jo auklėtinių buvo diskvalifikuoti dėl uždraustų medžiagų vartojimo 2005-2015 metais.

A.Ivanovo tarp susitepusių dopingu nebuvo. Pastarąjį kartą jis startavo Rusijos 2017 metų žiemos pirmenybėse Sočyje, kur patyrė traumą ir nefinišavo.

Trečiadienį paskutinį 10 km etapą laimėjo australas Dane'as Birdas-Smithas (40 min. ir 36 sek.) bei kinė Shijie Qieyang (43:54), kurie nugalėjo ir bendrojoje įskaitoje.

Marius Žiūkas ketvirtame etape buvo aštuntas (42:17), Tadas Šuškevičius – keturiasdešimt ketvirtas (46:26), Brigita Virbalytė-Dimšienė – keturiolikta (46:34).

Bendrame keturių etapų protokole M. Žiūkas buvo aštuntas (3:38:14), B. Virbalytė-Dimšienė – penkiolikta (4:03:19).

„Angels“ moterų komanda, kuriai atstovavo lietuvė, užėmė antrą vietą (11:48:26).