Sodins ąžuolą

Renginiai startavo balandį ir tęsis iki pat gruodžio.

Klaipėdos sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) balandžio 7-ąją vyko pirmasis renginys – Klaipėdos krepšinio mėgėjų lygos Paguodos taurės finalas, o balandžio 8 d. šioje vietoje taip pat vyko Klaipėdos krepšinio mėgėjų lygos Eurelijaus Žukausko taurės finalai.

Savaitgalį, balandžio 9 d. 13 val. minėtuose sporto rūmuose vyks Klaipėdos krepšinio mėgėjų lygos Mero taurės finalai, o 15 val. čia pat startuos konkursas "Klaipėdos Snaiperis 2022".

Balandžio 10 d. 10–15 val. taip pat sporto rūmuose vyks Krepšinio mylėtojų turnyras Lietuvos krepšinio šimtmečiui paminėti, o 12.15 val. – baudų metimo konkursas, kurio metu krepšininkai sieks pagerinti savo rekordą.

Balandžio 12 d. 16 val. į uostamiesčio sporto rūmus atvykę klaipėdiečiai bus kviečiami pasižiūrėti Lietuvos moterų krepšinio lygos finalą. Žaidimo aikštelėje dėl pergalės kovos Klaipėdos "Neptūnas" su Vilniaus "Kibirkštimi-MRU".

Balandžio 29 d. Klaipėdos universitete ("Studlende", Herkaus Manto g. 92) nenurodytu laiku vyks mokslinė-praktinė konferencija "Lietuvos krepšiniui – 100 metų". Po to klaipėdiečiai bus kviečiami į Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirto ąžuolo "Krepšinio ąžuolas" sodinimą.

Turime sutelkti visas jėgas, kad krepšinio šimtmetį pajustume ne tik Kaune ir Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.

Vyks daug turnyrų

Gegužę startuos interaktyvus krepšinio mėgėjų filmuotų trumpų vaizdo įrašų su kamuolio triukais konkursas. Nugalėtojai bus paskelbti veikiausiai šių metų pabaigoje.

Gegužės 22 d. 12–16 val. Klaipėdos Sendvario progimnazijos sporto salėje (Tilžės g. 69) vyks darželinukų krepšinio turnyras.

Gegužės 25 d. 10 val. Klaipėdos turizmo mokykloje, įsikūrusioje Taikos pr. 69, vyks Klaipėdos krepšinio mokyklos darželinukų krepšinio čempionatas. Šią dieną 12 val. ten pat vyks ir Klaipėdos krepšinio mokyklos krepšinio "vienas prieš vieną" turnyras.

Birželį Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje, esančioje Dubysos g. 10/2, vyks susigiminiavusių su Klaipėda miestų jaunimo krepšinio turnyras ir "Klaipėda open 2022" turnyrai.

Birželio 3–5 d. Klaipėdos sporto rūmuose startuos 46-asis tarptautinio šeimų krepšinio turnyro "Kazimiero Budrio taurė" finalas.

Birželio 22 d. Sauliaus Štombergo krepšinio aikštyne (Gedminų g. 3) vyks dar vienas turnyras – Europos čempiono Sauliaus Štombergo 3×3 krepšinio turnyras.

Liepos 4–10 d. "Švyturio" arenoje (Dubysos g. 10) bus eksponuojama mobili paroda apie Lietuvos krepšinio laimėjimus ir pergales.

Liepos 4 d. vyks Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės atranka į 2023 m., po to – pasaulio taurės rungtynės Lietuva–Čekija. Per rungtynes bus pagerbti Klaipėdos krašto krepšiniui nusipelnę asmenys.

Liepos 30 d. Klaipėdos kruizinių laivų terminale (Pilies g. 4) vyks Jūros šventės trijulių krepšinio turnyras.

Diskutuos su Europos čempionais

Rudenį taip pat numatoma daug renginių. Vienas tokių – rugsėjį vyksianti Klaipėdos menininkų darbų krepšinio tema pleneras ir paroda.

Taip pat rugsėjį Klaipėdos sportininkų namuose vyks uostamiesčio mokyklų moksleivių konkursas-viktorina "Oranžinio kamuolio mįslė", o po to bus atidaromas mokyklų piešinių konkursas-paroda "Oranžinio kamuolio kelionė".

Rugsėjį V.Knašiaus krepšinio mokykloje vyks šios mokyklos 50 metų sukakties minėjimas.

Rugsėjį–spalį Klaipėdos krepšinio mokykloje vyks Lietuvos krepšinio federacijos projekto "Atskleisk talentą" treniruotės Klaipėdoje.

Spalį V.Knašiaus krepšinio mokykloje vyks moksleivių krepšinio taurės turnyras, skirtas "Lietuvos krepšinio šimtmečiui".

Rugsėjį–lapkritį uostamiestyje startuos pokalbių ciklas "Klaipėdos krepšinio žvaigždės".

Rugsėjo 8 d. 18 val. vyks pokalbis su olimpiniu čempionu Modestu Paulausku.

Spalio 6 d. 18 val. klaipėdiečiai diskutuos apie Klaipėdos moterų krepšinio žvaigždes ir žvaigždutes.

Lapkričio 3 d. 18 val. Klaipėdos sportininkų namuose visi bus kviečiami pasišnekučiuoti su 2003 m. Europos čempionais – E.Žukausku, Arvydu Macijausku ir S.Štombergu.

Gruodį krepšinio šimtmečio minėjimas finišuos su leidinio "Krepšinis Klaipėdoje" pristatymu visuomenei.

Krepšinio namai – visa Lietuva

Tikimasi, kad į renginius įsitrauks tiek suaugę, tiek mažieji uostamiesčio gyventojai ir svečiai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas palinkėjo, kad uostamiestyje krepšininkai jaustųsi lyg namuose.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Turime sutelkti visas jėgas, kad krepšinio šimtmetį pajustume ne tik Kaune ir Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Noriu pasakyti visai krepšinio bendruomenei: krepšinis turi savo Krepšinio namus Kaune, bet mano palinkėjimas, kad Klaipėdoje jūs visada jaustumėtės lyg namuose", – miesto savivaldybės paskelbtame pranešime teigė meras.

Taip nusprendė Šveicarijoje posėdžiavęs Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) vykdomasis komitetas.

"Esame labai dėkingi už didelį pasitikėjimą. UEFA aktyviai stebi mūsų veiklą, o toks svarbus renginys – reikšmingas Lietuvos atliktų darbų įvertinimas. Mums itin svarbu pritraukti aukšto lygio futbolo renginius ir būti matomiems", – teigė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius.

"UEFA sprendimas – labai aukštas įvertinimas ir garbė mūsų futbolo bendruomenei, jis liudija, kad dirbame teisinga linkme ir galime rengti aukšto lygio varžybas. Tikimės, kad tai bus geras postūmis futbolo infrastruktūrai gerinti", – sakė LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Planuojama, kad 2024 m. Europos merginų (iki 19 metų) futbolo čempionato rungtynės vyks Kaune, Alytuje, Marijampolėje ir Jonavoje.

Tai ne pirmas didelis tarptautinio futbolo renginys Lietuvoje. 2013 m. mūsų šalyje įvyko Europos vaikinų (iki 19 metų, 2018 m. – Europos merginų (iki 17 metų) futbolo čempionatai, o šiemet rudenį laukiama pajėgiausių pasaulio salės futbolo rinktinių.

Planuojama, kad Europos merginų (iki 19 metų) futbolo čempionato finalo turnyro rungtynės vyks Kaune, Alytuje, Marijampolėje ir Jonavoje.

2019-aisiais Europos čempionėmis tapo jaunosios prancūzės, finale 2:1 nugalėjusios vokietes. Į finalo turnyrą nepatekusios lietuvės per atrankos varžybas 0:7 pralaimėjo airėms, 0:2 – ukrainietėms ir 1:0 nugalėjo Farerų salų atstoves (visi 8 grupės mačai 2018 m. sužaisti Marijampolėje ir Alytuje).

2020 m. pirmenybės Sakartvele ir 2021 m. Baltarusijoje buvo atšauktos dėl pandemijos. 2022 m. devyniolikmetės futbolininkės turėtų varžytis Čekijoje, 2023 m. – Belgijoje, o 2025 m. – Baltarusijoje.

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje nuspręsta nuo pirmadienio leisti renginius atvirose ir uždarose erdvėse, kuriose lankytųsi ne daugiau kaip 150 žmonių.

Žiūrovai galės užimti tik sėdimas vietas. Būtina užtikrinti, kad žiūrovai užpildytų ne daugiau nei 30 proc. visų sėdimų vietų.

Arenose bus draudžiama prekiauti maistu ir gėrimais.

Lietuvoje krepšinio rungtynės be žiūrovų organizuojamos nuo pirmos lapkričio savaitės. Lapkričio 6-osios Eurolygos dvikovą Kaune tarp „Žalgirio“ ir Madrido „Real“ stebėjo 239 žiūrovai, kurių buvo leidžiama 300.

Vyriausybė taip pat šalyje ketina pratęsti karantiną iki gegužės pabaigos.

„Bendradarbiaujame su ROK [Rusijos olimpiniu komitetu] dėl Čaikovskio muzikos. Šiuo klausimu diskutuojama su užsienio kolegomis. Čaikovskis yra visos pasaulio kultūros bendruomenės turtas. Džiaugsimės, jeigu ši melodija sulauks paramos“, – sakė O. Matycinas.

Anksčiau tarptautinis sporto arbitražas CAS atsisakė patvirtinti dainą „Katiuša“ kaip Rusijos himno pakaitalą per ateinančius dvejus metus vyksiančius pasaulio čempionatus ir olimpines žaidynes. Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė CAS atstovai, šiam variantui nebuvo pritarta, nusprendus, kad ROK pasiūlyta kompozicija yra „pernelyg susijusi su Rusija“.

Ketvirtadienį buvo nutarta, kad Tokijo olimpiadoje galės dalyvauti ne daugiau kaip 10 rusų lengvaatlečių, pasaulio lengvosios atletikos organizacijai „World Athletics“ po tarybos posėdžio atkūrus savo Įgaliotųjų neutralių atletų (Authorised Neutral Athlete, ANA) programą.

Taryba nusprendė leisti ANA „vėl pradėti varžytis, su sąlyga, kad Olimpinėse žaidynėse dalyvaus ne daugiau kaip 10 asmenų“, pažymėjo su Rusija susijusius klausimus nagrinėjančios darbo grupės vadovas Rune Andersenas (Runė Andersenas).

ANA schema leidžia Rusijos sportininkams, atitinkantiems griežtus kovos su dopingu kriterijus, dalyvauti pasauliniuose lengvosios atletikos renginiuose, bet tik su neutralia vėliava.

„World Athletics“ buvo laikinai įšaldžiusi ANA programą 2019 metų lapkritį, kuomet buvo nuspręsta laikinai sustabdyti Rusijos lengvosios atletikos federacijos (VFLA) statuso atkūrimo procesą, lengvosios atletikos antidopingo tarnybai Atletikos sąžiningumo skyriui (AIU) pažėrus kaltinimų, kad VFLA padėjo nuslėpti rusų šuolininko į aukštį Danilo Lysenkos praleistus testus.

Priėmus tokį sprendimą mėnesį Lenkijos Torunėje vykusiame Europos čempionate uždarose patalpose nesudalyvavo jokie rusų atletai.

Per 2019 metų rugsėjį ir spalį vykusį Pasaulio čempionatą Dohoje pagal ANA schemą varžėsi 29 rusai, laimėję du aukso, tris sidabro ir vieną bronzos medalį.

Rusijos lengvoji atletika išgyvena krizę nuo 2015 metų, kai šalies federacija buvo diskvalifikuota dėl valstybės remtų dopingo schemų.

40 000-60 000 žmonių yra ne tik rizika stadionuose, diskusijoje socialinėje žiniasklaidoje trečiadienį sakė PSO skubios pagalbos koordinatorius Michaelis Ryanas. Tai, anot jo, ir „rizika vykstant į stadioną, viešasis transportas, barai ir klubai“. Viruso plitimo kontekste tai yra „katastrofiška“.

Dėl pandemijos metams buvo atidėti tokie dideli renginiai, kaip olimpinės žaidynės, Europos futbolo čempionatas. Tarptautiniai turnyrai, kaip Čempionų lyga, taip pat nacionalinės lygos tęsė rungtynes be žiūrovų. „Šiuo metu sunkiai įsivaizduojama, kad renginių vietos būtų visiškai atvertos“, - sakė M. Ryanas. Jei žiūrovai vėl būtų įleidžiami, esą būtų galima kalbėti tik apie 1 000 ar 2 000 žmonių.

Anot ministerijos, lėšos paskirstytos penkiems renginiams, kurie bus įgyvendinami 2020–2023 metais. Jie atrinkti konkurso būdu, finansavimas skirtas geriausiai Sporto rėmimo fondo reikalavimus atitikusiems projektams.

Lietuvos aklųjų sporto federacija asmenims su regėjimo negalia numato surengti tarptautinius aklųjų riedulio – golbolo ir aklųjų bei silpnaregių žaidimo – šoudauno turnyrus. Planuojama, kad juose dalyvaus apie 250 asmenų nuo 15 iki 80 metų. 

Lietuvos žmonių su negalia tinklinio ir badmintono asociacija surengs para-badmintono čempionatą, taip pat salės ir paplūdimio tinklinio sėdint turnyrus. Juose neįgalieji ne tik varžysis tarpusavyje, siekdami geriausių šalies neįgaliųjų sportininkų vardo, bet taip pat komandose kartu su sveikaisiais, siekiant integracijos per sportą.

Orientavimosi sporto klubas „Falco“ 2020–2022 metais organizuos 100 atvirų, neįgaliesiems pritaikytų orientavimosi sporto renginių Vilniaus ir Kauno apylinkėse, juose negalią turintys žmonės galės dalyvauti kartu su sveikaisiais.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija planuoja surengti rajono neįgaliųjų žaidynes.

Ministerijos teigimu, neįgaliųjų sporto plėtrą skatinančių projektų, susijusių su sporto renginių organizavimu, finansavimo konkursui iš viso buvo pateikta 15 paraiškų, bendra prašomų lėšų suma – beveik 605 tūkst. eurų.

Lėšos neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti iš Sporto rėmimo fondo kasmet paskirstomos proporcingai penkioms remiamoms sritims: fiziniam aktyvumui skatinti, sporto inventoriui ir įrangai įsigyti, sporto renginiams organizuoti, trenerių kvalifikacijai tobulinti ir sporto bazių plėtrai ir remontui.

Iš viso šiais metais numatyta paskirstyti ne mažiau nei 1,4 mln. eurų, keturioms sritims jau paskirstyta – 1,1 mln. eurų. 

Lėšos sporto inventoriui ir įrangai įsigyti dar bus paskirstytos.

Nuo birželio 1 d. į Lietuvą dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose galės atvykti užsienio sportininkai ir juos aptarnaujantis personalas, jiems nebus taikomas 14 dienų saviizoliacijos terminas.

„Lietuvos sportininkams yra labai svarbu galėti ruoštis didžiausioms tarptautinėms sporto varžyboms: pasaulio ir Europos čempionatams, olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms, kurios buvo nukeltos į šių metų pabaigą arba perkeltos į kitus metus. Norint išlaikyti aukštus meistriškumo standartus sportininkams būtina varžytis ne tik su savo šalies atletais, bet ir sportininkais iš užsienio šalių. Švelnėjant karantino sąlygoms, tai bus galima daryti mūsų šalyje“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Sporto, kaip ir kitų sričių, renginių dalyvių skaičių numatoma didinti etapais. Nuo birželio 1 d. iki 15 d. atvirose erdvėse vyksiančiuose renginiuose galės dalyvauti ne daugiau kaip 300 žiūrovų ir dalyvių, tarp žiūrovų užtikrinant ne mažesnį nei 1 m atstumą. Uždarose erdvėse vyksiančiuose renginiuose galės dalyvauti ne daugiau kaip 100 žiūrovų ir dalyvių, tarp žiūrovų turės būti užtikrintas ne mažesnis nei 2 m atstumas, o erdvė, skirta žiūrovams, užpildoma ne daugiau kaip 30 procentų.

Atstumo reikalavimas nebus taikomas sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams.

Nuo birželio 16 d. organizuojamiems renginiams atvirose erdvėse žiūrovų ir dalyvių skaičius bus didinamas iki 500, o uždarose – iki 150.

Remiantis agentūros tyrimu, iš 49 803 sporto renginių iki metų galo turėtų įvykti tik 26 424. Pikas turėtų būti rugsėjį, kai visame pasaulyje planuojama 5 500 renginių. Be kita ko, į rudenį nukeltos prestižinės daugiadienės „Tour de France“ dviračių lenktynės, rugsėjį planuojamas ir „French Open“ teniso turnyras.

Atitinkamai, anot prognozių, mažės ir sporto industrijos apyvarta. Prieš kylant koronakrizei buvo tikimasi 135,3 mlrd. dolerių (124,5 mlrd.) eurų pajamų. Dabar kalbama tik apie 73,7 mlrd. dolerių. Pernai pasaulio sportas generavo 129 mlrd. dolerių pajamų.

Tarp reikšmingiausių sporto renginių, kurie nukelti į kitus metus, yra Tokijo vasaros olimpinės žaidynės ir Europos futbolo čempionatas. Neribotam laikui atidėta Vimbldono teniso turnyras.

Į tai nedelsiant sureagavo Nacionalinė krepšinio lyga, kuri paskelbė, kad laikysis nurodymų ir likusio reguliariojo sezono rungtynes rengs už uždarų durų.

Lietuvos krepšinio lyga (LKL) dėl koronaviruso grėsmės planuoja stabdyti čempionatą arba žaisti be žiūrovų.

„Jei čempionatas nebus stabdomas, rungtynės, Vyriausybės nurodymu, bus vykdomos be žiūrovų“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Eurolyga jau anksčiau paskelbė, kad stabdo savo pirmenybes. Pagal iš anksto sudėliotą tvarkaraštį „Žalgiris“ artimiausias rungtynes Eurolygoje namie turėjo žaisti kovo 24-ąją su Stambulo „Fenerbahče“.

Kitos stipriausios Lietuvos komandos jau baigė pasirodymą tarptautiniuose turnyruose.