Tuo metu centrinės jūros dalies strimelių žvejybos galimybės bus padidintos daugiau – 32 proc. vietoj EK siūlytų 14 proc. Dėl to pirmadienį sutarė Europos sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba.

Pelaginių rūšių žvejyba, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, yra vienintelė likusi Lietuvos žvejų veiklos atviroje Baltijos jūroje alternatyva. Todėl siekta kitiems metams užtikrinti didesnes strimelių ir šprotų žvejybos galimybes, o kartu ir jos tęstinumą.

„Vadovavomės mokslinėmis rekomendacijomis ir daugiamečiu Baltijos jūros išteklių valdymo planu. Siekėme mums reikšmingos pusiausvyros tarp atsargaus požiūrio ir sektoriaus stabilumo“, – pranešime sakė ministras.

Sutarta kitais metais pratęsti nuostatas dėl lašišų mėgėjų žvejybos, leidžiant žvejui per dieną sugauti ne daugiau kaip 1 įveistą lašišą. Negerėjant rytinių ir vakarinių Baltijos jūros menkių būklei, jų tikslinė žvejyba ir toliau draudžiama – nustatytos kvotos tik neišvengiamai priegaudai, pasitaikančiai kitų rūšių žvejybos metu.

Valstybėms narėms didelį susirūpinimą kelia Rusijos vykdoma netausi, mokslininkų rekomendacijas ir tarptautines sutartis ignoruojanti žvejyba Baltijos jūroje, todėl Komisija dar kartą paraginta ryžtingai reaguoti.

Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešimo, EK siūlo didinti žvejybos kvotas (jas gauna ir Lietuva) šioms žuvų rūšims: šprotams (palyginti su 2018 metais, kvota didėtų 3 proc.), vakarinėms menkėms (didėtų 31 proc.), lašišoms (didėtų 15 proc.).

Tačiau siūloma sumažinti kvotas (jas taip pat turi Lietuvos žvejai) šių žuvų sugavimams: centrinės Baltijos jūros dalies strimelėms (sumažėtų 26 proc., palyginti su 2018 metais skirta kvota) ir rytinės dalies menkėms (sumažėtų 15 proc.).

Toks pasiūlymas pateiktas remiantis Tarptautinės jūrų tyrimų organizacijos rekomendacijomis ir 2016 metais patvirtintu Baltijos jūros daugiamečiu valdymo planu.

Galutinis sprendimas dėl kvotų bus priimtas 2019 metų spalio 15-16 dienomis vyksiančioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

ŽŪM kviečia visus žvejus iki 2019 metų iki rugsėjo 11 dienos išsakyti savo nuomonę dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje.

„Kaip tie žmonės, būdami tokio durnumo, patys batus užsiriša? Jie turi vieną darbą – parašyti du žodžius be klaidų. Misija – neįmanoma. Etiketę su klaidomis  mato įmonės direktorius, maketuotojas, vairuotojas, fasuotojas, valytoja ir net sargo šuo. Na, ir visiems – gerai, leidžiam prekybon.  Aliejuja! Tai dar gerai, kad ne aleliuja!“, – su humoro doze trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistas Saugirdas Vaitulionis.

Humoristas Justinas Jankevičius taip pat nevyniojo žodžių į vatą:  „Alieliuja!!! Atsargiai, šie šprotai tokie šventi, kad skrandyje gali iš tiesų prisikelti trečią dieną.“ Internautė Vilija juokavo, kad šie šprotai tai – velykinė versija.

Atsargiai, šie šprotai tokie šventi, kad skrandyje gali iš tiesų prisikelti trečią dieną.

Kiti tautiečiai įžvelgė ir didesnę bėdą – kuo toliau, tuo lietuviai labiau nebemoka taisyklingai rašyti. „Jų protams aleliuja“, – trumpai ir drūtai rašė Jolanta. O internautė Pajauta pridėjo: „Dzin ta galūnė! Šriftas tai gražus. Be to, dabar madinga būt beraščiais.“

„Facebook“ nuotr.

Į diskusiją įsivėlę tautiečiai pasidalijo ir tų pačių šprotų nuotraukomis, kurios darytos dar 2014 m žiemą. „Šprotai aliejuja. Turbūt skanūs“, – prieš ketverius metus rašė Ardas. „Etiketes perspausdinti yra brangu, kadangi pigiai jų prištampavo, tai dabar laukia, kol pasibaigs“, – juoko netvardė Daiva. „O gal tie patys šprotai parduotuvės lentynose jau keturi metai guli?“, – tarsi retoriškai klausė Eimantė.

Internete šių šprotų dėžučių nuotraukos sklando ir dar seniau. „Braliukai“ latviai greičiausiai nepasistengė užrašyti be klaidų“, – šmaikštavo 2012 m. nuotrauką paviešinęs Algimantas. Kaip rašoma portale nevartok.lt, reikia tikėtis, kad gamintojai nesupainiojo turinio indelio viduje.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Konsultacijų grupės vadovė Sigita Sereikienė tikina, kad dėl tokių klaidų, kurias mato visi, yra labai apmaudu ir gėda. „Taisyklę, kad vietininko linksnyje žodis rašomas su galūne e,  vaikai išmoksta jau pradinėse klasėse, – portalui teigė specialistė. – Tačiau nesinorėtų ir konstatuoti fakto, kad žmonės tampa beraščiais. Konsultavimo praktika rodo, kad kartais asmenys į mus kreipiasi dėl itin elementarių klausimų, tarkim, kur  žodyje rašyti nosinę raidę, o kai kurie labai išsilavinę klausėjai užduoda sudėtingus klausimus ir priverčia pasitarti su kolegomis. Visada buvo žmonių, kurie nemokėjo parašyti elementarių dalykų, tad jų ir liko.“

Jei gamintojai reaguoja į pastabas, tuomet mes nesiekiame jų nubausti pinigine bauda.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas tikina, kad už rašybos klaidas etiketėje, kaip ir už viską, kas joje parašyta ar yra dėžutės turinyje, yra atsakingi gamintojai. „Jeigu mūsų inspekcija pamatytų šią klaidą arba apie ją būtų informuoti, tuomet turėtų reaguoti. Iš pradžių susisiektume su gamintojais, bandytume išsiaiškinti, kada šios etiketės su klaida yra pagamintos ir kokios galimybės yra klaidą ištaisyti. Jei gamintojai reaguoja į pastabas, tuomet mes nesiekiame jų nubausti pinigine bauda. Svarbu, kad tokia klaida būtų ištaisyta ir daugiau nebepasikartotų. Jeigu gamintojas nereaguotų, tektų imtis kraštutinės priemonės – administracinės nuobaudos“, – sako A. Dambrauskas.

Kvotų skirstymo principai Baltijos jūroje nesikeičia. Toliau į vieną kišenę bandoma koncentruoti 76 proc. valstybės valdomų strimelių ir šprotų kvotų.

Neišsipildė viltys atsigauti

Daugumos Baltijos jūros žvejų dėtos didelės viltys į Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kuratorių, Žuvininkystės departamento vadovybės pasikeitimus bliūkšta.

Daugelį metų dauguma Baltijos jūros žvejų piktinosi, kad viena bendrovė valdo apie 76 proc. strimelių ir šprotų kvotų. Žvejai teisybės dėl netinkamo kvotų skirstymo ieškojo teismuose ir visas bylas laimėjo.

Po Konkurencijos tarybos pasisakymų Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo pakeitimus skirti vienai bendrovei ne daugiau 40 proc. strimelių ir šprotų kvotų.

Didžioji dalis žvejų tikėjosi, kad skyrus vienai bendrovei ne daugiau kaip 40 proc. kvotų ir 5 proc. kvotų pardavus per aukcioną, kita dalis bus išdalinta likusiems žvejams. Jie turėjo vilčių atsigauti, nes daugybę metų kentė kvotų stygių ir jų verslas buvo apribotas.

Kai kurioms bendrovėms kvotų dydis nežymiai padidėjo. Tačiau žadėto efekto skurstanti dauguma Baltijos jūros žvejų nesulaukė. Ir numatyti 5 proc. kvotų pardavimo per aukcionus planuoto efekto sudaryti sąlygas naujiems Lietuvos ūkio subjektams įsijungti į žvejybos verslą nedavė efekto. Žemės ūkio ministrė Virginiją Baltraitienė pripažino, kad kvotas įsigijo ne Lietuvos, o Estijos ir Rusijos kapitalas.

Lietuva yra kol kas vienintelė valstybė, kuri, netgi ir turėdama mažiausią kvotų dalį Baltijos jūros regione, sugalvojo dalį jų parduoti per aukcioną. Dėl to Žemės ūkio ministerija sulaukė kritikos iš Seimo.

Iš vieno tapo du

Konkurencijos tarybos nuostata, kad viena bendrovė negali turėti daugiau kaip 40 proc. kvotų, galima sakyti, yra apeinama.

Šalia bendrovės, kuri valdė 76 proc. kvotų, atsirado kita bendrovė. Jai monopolininkė perdavė vieną laivą ir istorinę teisę į kvotas. Ar taip galima daryti bus bandoma aiškintis per teismus.

Žvejai stebisi, kodėl tokiu monopolininko perdalinimu nesidomi Konkurencijos taryba, Lietuvos teisėsaugos institucijos? Jog tai yra akivaizdus noras didžiausią dalį šalies žvejybos monopolio išlaikyti vienoje kišenėje nors ir su skirtingais pavadinimais.

Jei tai vienai monopolininkei būtų likę 40 proc. kvotų, o likusi dalis išdalinta kitiems žvejams, daugelį metų Baltijos jūroje buvusi konfliktinė situacija dėl strimelių ir šprotų skirstymo būtų buvusi išspręsta.

Tačiau susidaro įspūdis, kad Žemės ūkio ministerijoje nenorima spręsti konflikto, nenorima, kad Klaipėdoje stiprėtų žvejų bendruomenė. Daroma viskas, kad viengalvis monopolininkas iš to paties kūno virtęs dvigalviu ir toliau klestėtų.

Pasigedo antikorupcinio vertinimo

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija Seimui teikia Žuvininkystės įstatymo pataisas, kur dabartinius kvotų skirstymus siekiama įteisinti ūkio subjektams kaip istorinę teisę ne mažiau kaip 15 metų.

Atviroje Baltijos jūroje vietoje vieno monopolininko leista susikurti dviem monopolininkams su 36 ir 40 proc. kvotų dalimis. Visi kiti žvejai ir toliau skurstų, kaip ir pati Klaipėdos miesto žvejų bendruomenė.

Naujos Žuvininkystės įstatymo pataisos Seime stumiamos be jokio antikorupcinio įvertinimo. Tą Seimo posėdyje pastebėjo ir patys Seimo nariai.

„Atrodo, kad tas Žuvininkystės įstatymas parengtas atsižvelgiant daugiau mažiau į vienos įmonės istoriją“, - teigė Seimo narys Edmundas Jonyla.

„Mes, Seimo nariai gavome Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos raštą, kur teigiama, kad situacija žuvininkystėje blogėja, nėra antikorupcinio vertinimo, įteisinama žvejybos kvotų monopolija“, - antrino kitas Seimo narys Kazys Grybauskas.

Seime žvejus skaldančią Baltijos jūros kvotų skirstymo sistemą teisino Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė.

„Visi yra prieš vieną didelę įmonę, kuri jau daug metų žvejoja ir turėjo monopolį. Dabar Konkurencijos tarybos nuostatą yra įteisinta įstatyme, kad viena įmonė gali gauti ne daugiau kaip 40 proc. kvotų. Galbūt yra kai kurių žvejybos įmonių noras, kad reikėtų paimti visą kvotą ir paskirstyti visiems, bet ta įmonė, kuri daug metų žvejojo, daug investavo į laivus ir taip padaryti būtų neteisinga“, - tarsi V.Baltraitienė nežinotų, kad viengalvis monopolininkas iš to paties kūno virsta dvigalviu ir tą jo būseną bei karaliavimą Baltijos jūroje ji siekia įteisinti Seime ne mažiau kaip 15 metų.

Žvejai taps bedarbiais

Šiomis dienomis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius gavo Klaipėdos žvejų raštą, kur piktinamasi Baltijos jūros žvejyboje siekiamu sukurti dvigubu monopoliu.

„Dėl vieno subjekto gerovės, kuris šprotus ir strimeles atiduoda tik žuvų miltų gamybai, bus sunaikintas Lietuvos Baltijos žvejybos laivynas, darbo neteks virš 600 žmonių (26 laivai turi po 6 įgulos narius – 156 plius skaičiuojant, kad vienas žmogus jūroje sukuria maždaug 4 darbo vietas krante – viso apie 624 žmonės neteks darbo)“, - teigiama rašte.

Seime siūlomas priimti Žuvininkystės įstatymas ne tik nedidins žvejybos sektoriaus konkurencingumo, ekonominės naudos ir žvejybos socialinės srities, bet netgi sunaikins didžiają dalį Baltijos jūros žvejybos verslo.

„Projekte siūloma rezerve palikti 6 proc. šprotų kvotų, 5 proc. parduoti per aukcioną. Įvertinus tai, kad 76 proc. kvotų užvaldžius vienam asmeniui, susijusiam su dviejomis bendrovėmis, likusiam Lietuvos žvejybos laivynui lieka tik 13 proc. kvotų“, - pastebėjo žvejai.

Jie piktinasi Žemės ūkio ministerijos siekiu žvejybos kvotas, kurios yra valstybės turtas, palikti dviems su tuo pačiu asmeniu siejamoms bendrovėms, kurios parodė, kad galima apeiti valstybės institucijas ir taip su kitų valstybės institucijų pagalba naikinti žvejybos sektorių.

Žvejai tikina, kad tokiais veiksmais yra pažeidžiamos ne tik Lietuvos verslo nuostatos, įteisintos Konstitucijoje, bet ir ES reglamentų konkretūs punktai.

Kad ne viskas gerai dėl Žuvininkystės įstatymo teisinės pusės pripažino ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S.Bucevičius teigdamas, kad buvo gauta net 31 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. 

Žemės ūkio ministerijai tarpininkaujant dalis strimelių ir šprotų žvejybos kvotos bus atiduota Baltijos jūroje žvejojančioms mažosioms įmonėms. Šios įmonės galės sugauti daugiau žuvies, nes viena bendrovė informavo ministeriją apie ketinimą atsisakyti dalies  žvejybos kvotos, kuri jai turėtų būti skirta iš šių metų Lietuvai skirtos kvotos likučio. Tokiu būdu galėtų būti pasiektas taikus kompromisas dėl žvejybos kvotų perskirstymo, iš esmės nekeičiant Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių. 2014 metų žvejybos Baltijos jūroje kvotų likutis (25 proc.) bus skirstomas artimiausiu metu.

Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad kol nėra atitinkamų nuostatų Žuvininkystės įstatyme, ji negali iš esmės keisti taisyklių ir nustatyti naujų kvotų skyrimo kriterijų. O Lietuvos teismai laikosi pozicijos, kad žvejybos kvotų skirstymas neturi būti sustabdytas, nes tokiu atveju būtų pažeisti visų žvejų interesai ir Lietuvai skirtos žvejybos kvotos liktų nepanaudotos.

Šiuo metu žvejų bendruomenei yra pateiktos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės su įrašyta papildoma nuostata, kaip žvejybos kvota būtų paskirstoma tuo atveju, jeigu jos savanoriškai atsisako kažkuri iš žvejybos veiklą vykdančių įmonių. Dabar susiklosto būtent tokia situacija. Neabejojama, kad šis taisyklių pakeitimas sumažins pastaruosius dvejus metus Baltijos jūros žvejų bendruomenėje tvyrančią įtampą ir sudarys sąlygas atstatyti pusiausvyrą žvejų bendruomenėje, atsižvelgiant ne tik į teisinius ar ekonominius, bet ir socialinius aspektus.

Įvertindama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išsakytą poziciją, Žemės ūkio ministerija parengė ir Žuvininkystės įstatymo galimo keitimo alternatyvų įvertinimą, kuris artimiausiu metu bus pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Baltijos žvejus vienijanti organizacija visus metus valdininkams įrodinėjo, kad jų išgalvota istorinė sugavimo teisė yra netinkamas pagrindas skirstyti žuvų kvotas, galop šiuos argumentus patvirtino teismas. Bet nusiraminti žvejams dar anksti - kvotos liko tos pačios, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 27 dieną neskundžiamą nutartimi nusprendė, kad žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos patvirtintose Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklėse šprotų ir strimelių kvotų apskaičiavimo kriterijai buvo nustatyti neteisėtai.

Krante džiovinantys tinklus žvejai nekantriai laukia Žemės ūkio ministerijos reakcijos ir nori, kad ši kuo skubiau ištaisytų klaidas.

"Žvejoti nėra ką - paskirstyta dalis jau išgaudyta. Įmonės bankrutuoja. Delsimą padalyti kvotas mes vertiname kaip kriminalinę veiką", - dienraščiui teigė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

2014 metais Lietuvai skirta menkių beveik tiek pat kiek pernai - 4109 tonos, o strimelių ir šprotų daugiau - atitinkamai 3291 tona ir 12,01 tūkst. tonų. 2013 metais Lietuvai buvo skirta sugauti 4162 tonos menkių, o sugauta, preliminariais Žuvininkystės tarnybos duomenimis, vos 36 proc. šio kiekio, arba mažiau nei pernai, kai buvo sugauta 52 proc. kvotos.

Latviškuose šprotuose nustatytas per didelis kancerogeninės medžiagos benzopireno kiekis. Apie tai pranešė agentūra „Praim“, kuri remiasi iš Rusijos Federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos („Rosselchoznadzor“) gauta informacija. Šios tarnybos tinklalapyje įrašo apie latviškus šprotus kol kas nėra, skelbia DELFI.lv.

„Praim“ turimais duomenimis, produkciją pagamino viena bendrovė – „Randa“, jai Federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba įvedė sustiprintą laboratorinę kontrolę.

Minėta tarnyba benzopireno kiekio viršijimą latviškuose konservuose buvo nustačiusi prieš kelerius metus. 2006 metų spalį Rusijos Federalinė vartotojų teisių ir žmogaus gerovės kontrolės tarnybą („Rospotrebnadzor“) dėl padidinto kancerogeninių medžiagų kiekio uždraudė importuoti latviškus šprotus.

Po Liuksemburge vykusios Žuvininkystės tarybos posėdžio paaiškėjo, kad kitais metais keliais procentais bus sumažintos lašišų ir šprotų kvotos Baltijos jūroje. Dėl pastarųjų žuvų tarp Lietuvos žvejų įsiplieskęs konfliktas sprendžiamas teismuose.

Menkių kvota Lietuvos žvejams kitiems metams padidinta 7 proc. ir siekia per 4 tūkst. tonų. Tačiau ši žuvis, dėl kurios dar prieš 2–3 metus žvejai pešdavosi, dabar mažai kurį domina. Žvejų teigimu, menkių Baltijos jūroje esą nebėra, o ta, kuri patenka į tinklus – mažytė, draudžiama gaudyti.

„Praeitais metais mes neišgaudėme net 2 tūkst. tonų, patyrėme virš 10 mln. litų nuostolių. Tokių klaidų kartoti nebenorime. Tarkime, laivas išplaukia į jūrą, sugauna tiek žuvies, kad net nepadengia išlaidų kurui, jau nekalbant apie įgulos uždarbį“, – apie nuostolingą sezoną pasakoja Lietuvos žuvininkystės įmonių asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Šiemet iki spalio vidurio išgaudyta vos trečdalis mūsų šaliai skirtos menkių kvotos. Dabar Baltijos jūros žvejų aistras kursto strimelės ir šprotai.  Balta žuvis, kurios kažkada daugelis žvejų kratėsi, dabar itin geidžiama. Porą pastarųjų metų mūsų šaliai mažinama šprotų kvota kitiems metams sumažinta dar 4 proc.

Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Petkus teigia, kad tai turi įtakos ir kainai. Kažkada kilogramas šprotų kainavo vos 30 centų, o dabar – 1, 60 Lt.

„Kai tik šprotų sumažėjo, taip iš karto pakilo kainos. Ir ne procentais, o kartais. Net iki 4 kartų, negu buvo anksčiau“, – sako A. Petkus.

Kai kurie žvejai piktinasi, kad asociacijai, kuriai priklauso keletas įmonių, atiteko vos 20 proc. šprotų kvotos, kai visa likusi dalis buvo paskirta vienai bendrovei – UAB „Banginis“.

Pasak Žuvininkystės departamento atstovo, kvota skiriama laikantis naujos tvarkos – žiūrimas trijų paskutinių metų sugavimų vidurkis. Ir daugiau tenka tai įmonei, kuri turi daugiau laivų.

UAB „Banginis“ direktorius Algirdas Aušra teigia, kad gandai apie nesugebantį išsilaikyti verslą yra nepagrįsti.

„Paskutiniu metu kyla daug spekuliacijų apie tai, kad Lietuvos įmonės nebegali išsilaikyti ir turi parduoti laivus. Noriu visiems pasakyti, kad jie nedovanoja estų įmonei laivų, o parduoda savo verslą už labai nemažas sumas. Kyla klausimas, kodėl estams tomis pačiomis sąlygomis ir vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, apsimoka gyventi, o lietuviams – ne“, – sako A. Aušra.

Lietuvos žvejų įmones, kartu su kvotomis, jau yra įsigiję trys estai, o dvi bendroves – vienas Latvijos pilietis.

Žuvininkystės įmonių asociacija, siekianti, kad būtų pakeistos kvotų skirstymo taisyklės, jau metus dėl esą neteisingo skyrimo vienai bendrovei, bylinėjasi teismuose.