„Eismas rugsėjo pradžioje pasikeitė į blogąją pusę. Judėjimas stipriai suintensyvėjo, gatvėse spūstys – ir dėl remonto darbų, ir dėl neišsibudinusių vairuotojų“, – sakė Vilius, kuriam kiekvieną rytą tenka važiuoti maršrutu Dainava-Petrašiūnai.

„Kelio darbai realiai viską apsunkina, nes uždaryti esminiai pravažiavimai, pavyzdžiui, Mosėdžio gatvė. Dėl to reikia daryti lankstus ir formuojasi spūstys“, – antrino vairuotoja Viltė. Jai tenka automobiliu važiuoti iš universiteto Jonavos gatvėje į Romainius per Varnių gatvę.

Anot pašnekovų, situacija keliuose itin pablogėjo dėl  jaunų ir nepatyrusių vairuotojų.

„Darosi kažkokia betvarkė, pusė, atrodo, neatsimena kaip vairuoti – arba malasi bet kaip, arba važiuoja itin lėtai ir pasimetę. Tai ypač trukdo eismą ir erzina“, – piktinosi Viltė.

„Prieš porą dienų įvažiavęs į žiedinę sankryžą automobilis sustojo tiesiog skersai, blokuodamas eismą važiuojantiems žiedu ir išvažiavimą“, – patirtimi dalijosi vairuotoja Julija. Problema, kurią ji išskyrė, tai itin neatsakingas vairavimas.

„Naujai iškepti vairuotojai lekia, norėdami pasirodyti, kurio BMW geriau traukia. Rytais įsijungus „Waze“ programėlę puikiai matosi tokio vairavimo padariniai – visur avarijos, spūstys“, – tvirtino Julija. Ji vylėsi, kad po mėnesio tokia netvarka gatvėse aprims.

Panašu, kad prasidėjus šiam mėnesiui daugeliui vairuotojų itin kliudo kelio darbai. Daugelis jų išreiškė viltį, jog norėtų matyti kuo greičiau užbaigtus remontus, kuriuos kelininkai pradėjo vasaros pabaigoje.

Skaitytojai rašė apie sustojusių troleibusų eiles Raudondvario plente, Neries krantinėje, Savanorių pr., V. Krėvės pr. ir kitur.

Transporto priemonių sangrūdos gatvėse apsunkino susisiekimą ir lengvaisiais automobiliais. O troleibusais vykę ar jų stotelėse laukusiems žmonėms teliko apsišarvuoti kantrybe ir bandyti nukelti suplanuotus susitikimus, kitus reikalus.

„Kauno autobusų“, organizuojančiu susisiekimą mieste viešuoju transportu – troleibusais ir autobusais, Transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis portalui kauno.diena.lt teigė, kad tokią situaciją lėmė oro sąlygos.

„Apledėjo laidai. Dėl to nuo pat ryto, nuo pat išvažiavimo į gatves nebuvo kontakto. Kai yra šerkšnas – yra lengviau, o kai ledas – sunkiau. Bet šiuo metu (matau ekrane kaip juda transportas) sankaupų jau kaip ir nėra“, – pasakojo R. Stankaitis.

Feisbuko grupės „Kus stovi policija Kaune“ nuotr.

Anot jo, vietomis laidai buvo apledėję daugiau, vietomis mažiau. Kaip ir lietaus, vienoje vietoje jo tenka daugiau, kitoje – mažiau.

Kai laidas stipriai apledėjęs, troleibusas iš viso nepavažiuoja. O jeigu apledėję šiek tiek, kontaktas šioks toks yra, troleibusas po truputį juda.

Kai yra šerkšnas – yra lengviau, o kai ledas – sunkiau.

Kaip tokios situacijos sprendžiamos? „Turime tik vieną būdą. 4 val. ryto ir net anksčiau išleidžiame senas „Škodas“. Jos yra seno modelio, neturi daug elektronikos, joms pakanka mažesnio kontakto“, – aiškino R. Stankaitis. „Škodos“ važiuoja kaip buldozeris, mechaniškai nuvalydamos kontaktinį tinklą, bet ir nėra 100 proc. efektyvios.

„Škoda“ važiavo, laidas nuo laido nukrito, bet krentant dulksnai per dešimt minučių jis gali vėl apledėti. Rytui išaušus, kai troleibusų eismas tampa intensyvesniu, ledas susiformuoti nebespėja ir problema dingsta.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Per žiemą tokių rytų pasitaiko keturis penkis kartus. „Būna, kad keleivis to net nepajaučia, nes ketvirtą ryto išvažiavusios „Škodos“ nuvalo, ir viskas. Visi važiuoja laiku, jeigu buvo šerkšnas, nes jį lengva nuvalyti“, – sakė R. Stankaitis.

Apie sudėtingas eismo sąlygas nuo ankstaus ryto vairuotojai pranešė socialiniuose tinkluose.

„Muravos viadukas link Vilniaus – avarija. „Megos“ viadukas iš visų pusių užsikišęs“, – feisbuko grupėje „Kur stovi policija Kaune“ pranešė Vytautas ir pasidalijo nuotraukomis.

Jam antrino ir vaizdo įrašu pasidalijęs Paulius.

„Nuo „Megos“ link Vilniaus sunkiai juda transportas. Koją, matyt, pakišo naujos KET taisyklės“, – rašė jis.

Kauno policijos budėtojas portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad 6.50 val. ant vadinamojo Muravos viaduko įvyko masinė avarija – susidūrė net keturi automobiliai.

„Atvykus policijos pareigūnams vairuotojai sutarė dėl kaltės ir užpildė eismo įvykio deklaraciją. Niekas nenukentėjo, vairuotojai blaivūs“, – teigė policijos atstovas.

Jo duomenimis, prie „Megos“ jos eismo įvykis šįryt nefiksuotas.

Transporto spūstys Pilies žiedo prieigose, nesibaigiantis A. Mackevičiaus gatvės remontas, užsitęsusi P.Kalpoko gatvės renovacija, lėtai judanti Vilniaus gatvės rekonstrukcija, Romainių gyvenvietės laukiantys iššūkiai, naujo tilto per Nemuną statyba – šiuos klausimus aptarsime su A.Pakalniškiu, kuris nurodys ir konkrečias datas, kuomet vairuotojai ir visi miestiečiai galės kiek lengviau atsipūsti.

Antradienį, rugsėjo 7-ąją, socialiniame tinkle „Facebook“ internautai dalijasi nuotraukomis iš skirtingų Kauno vietų, kuriose nuo pat ryto formuojasi spūstys. 

Maždaug 9.15 val. fiksuota didžiulė spūstis leidžiantis žemyn Aleksoto kalnu. Taip pat vairuotojai strigo kelyje, judėdami nuo Garliavos link „Megos“. Nepavydėtina situacija dėl spūsčių – ir atkarpoje Akademija-„Mega“.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su Kauno apskrities pareigūnais, šie sakė, kad tiek važiuojant Aleksoto kalnu žemyn, tiek kryptimi Akademija-„Mega“ antradienio rytą apie čia įvykusias avarijas policijai nepranešta, todėl tikėtina, kad spūstys čia formuojasi nespėjant greitai išsiskirstyti transporto priemonių srautams, kurie šias vietas užplūsta panašiu metu.

Tačiau važiuojant nuo Garliavos link „Megos“, 8 val. pareigūnai vyko į iškvietimą dėl čia įvykusios avarijos. Kaip informuota, prie Garliavos ženklo, ant viaduko, susidūrė du „Škoda“ automobiliai. Per eismo įvykį niekas nenukentėjo. Vairuotojai – blaivūs.

Nepravažiuojamas Savanorių prospektas

Vairuotojai socialiniuose tinkluose dalijasi informacija apie susidariusias spūstis. Pasak kauniečių, Savanorių prospektas tapo beveik nepravažiuojamas, automobiliai rikiuojasi ne tik didžiosiose sankryžose, bet ir mažesnėse susikirtimo vietose, todėl visas eismo srautas yra labai apkrautas ir juda lėtai.

„Realiai visur, kur bevažiuoji, ten tenka stovėti. Kuo toliau čia, tuo gražiau tam Kaune, tiesiog kantrybės visiems“, – socialiniuose tinkluose rašė Gytis.

„Facebook“ grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.

Jis pasidalijo keliomis nuotraukomis iš Savanorių pr. bei K.Petrausko g. sankryžos. Nuotraukose matyti didelės automobilių eilės abiem kryptimis.

„Ar policija gali atsiųst kokį darbuotoją be trikojo, kad padalintų baudų tiems, kas blokuoja „Aklųjų“ sankryžą? Ten trys juostos sueina į vieną ir visi lenda važiuodami per geltoną į tą sankryžą. Savanorių prospektas nejuda“, – skelbė dar vienas internautas.

Vairuotojai tikino, kad šiandien Kaunas tapo vienu dideliu transporto kamščiu, mat nemažai vietų tiesiog eismas vyksta vėžlio greičiu, tad kelionė pailgėja ne vieną kartą.

„Visas Kaunas taip. Važiuok, kur nori, o kamščiai dideli. Laukt jau tikrai reik ir būt kantriems“, – situaciją Kauno gatvėse reziumavo Neringa.

Ilga kelionė link pajūrio

Vairuotojai įspėja, kad eismas stringa ir magistraliniuose keliuose, ypač – Klaipėdos kryptimi, tad kelionė link pajūrio, tikėtina, kad labai prailgs.

„Nereik net Klaipėdos kelio. Visur kamščiai. Nuo vakarinio aplinkkelio link „Megos“, ant „Megos“ viaduko lygiai tas pats“, – komentavo Sandra.

Nuotraukose matyti, kad ties „Mega“ automobiliai stovi keliose juostose. Vos juda visas srautas, tad kantrybės tikrai prireiks.

„Facebook“ grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.

Eismą sunkina remontai

Portalas kauno.diena.lt primena, kad šiuo metu remontuojama Pilies žiedinė sankryža ir jos prieigos, tad eismas čia draudžiamas, todėl nemažai automobilių į centrą bando patekti kitais keliais, vienas tokių – Savanorių prospektas. Darbai vyksta ir Taikos prospekte, Kovo 11-osios gatvėje bei kitose miesto vietose, todėl eismo sąlygas sunkina kelininkų technika.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Magistraliniame A1 kelyje taip pat vyksta remontas, tad skubėti atkarpoje ties „Mega“ ir Giraite nelabai įmanoma.

Rekomenduojama, jei tik turi galimybę, atidėti keliones, kai sumažės automobilių srautas, rinktis kitas transporto priemones, tokias kaip dviratis, arba planuoti kelionę iš anksčiau tam, kad strigus spūstyse, netektų vėluoti.

Nepravažiuojamos gatvės

Rudenį į Kauno gatves sugrįžta studentai, tad automobilių srautas gerokai išauga. Tačiau panašu, kad net ir studentų nereikėjo, o miesto gatvėse žymiai padaugėjo transporto priemonių. Kauniečiai pastebi, kad spūstys tampa kasdienybe.

Vienas kalbintas vairuotojas atkreipė dėmesį, kad aplink Senamiestį esančiose gatvėse nuolat būna gausu automobilių, o piko metu iš viso vos galima pajudėti. Pasak jo, nesibaigiančios spūstys būna Šv.Gertrūdos ir Šauklių gatvių sankryžoje. Čia, ypač piko metu, geriau nė nosies nekišti.

Norint piko metu išvažiuoti iš centro, prireiks kantrybės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Ne kartą specialiai ilgiau darbe pasėdžiu, kad nereikėtų tose spūstyse stovėti", – sakė vairuotojas.

Kiti kauniečiai tikina, kad eismą ypač stabdo gatvių remontas. Kalbinti pašnekovai nurodė, kad kartais ne visai racionaliai organizuojami darbai, todėl vairuotojai priversti be reikalo deginti degalus.

"Gerai, kad tvarko, bet norėtųsi, kad būtų viskas organizuota. Dabar ir Kęstučio gatve važiuoti sudėtinga, ir ties savivaldybe užsikemša. Kartais reikia 30–40 min., kad iš centro galėtum išvažiuoti", – pažymėjo kaunietis Jonas.

Dar kiti stebisi, kad spūsčių niekaip nesumažėja ties prekybos centru "Mega". Atrodo, kad dar ilgai čia piko valandomis teks skaičiuoti bergždžiai praleistą laiką.

"Juk jau išplatino kelią. Man atrodo, kad keliose juostose ir važiuoti leidžia greičiau, bet vis tiek kartais eilės iki Muravos būna. Kažkas neveikia. Neaišku, ar tikrai padės, kai bus nauji tiltai pastatyti", – savo nuomonę išsakė kalbintas Gytis.

Kauniečiai tikina, kad eismo problemų yra ir miegamuosiuose rajonuose. Štai Pramonės prospekte piko metu automobiliai vos juda. Intensyvus eismas dažnai vairuotojus pristabdo ir Petrašiūnuose, ties Kauno hidroelektrine. Kai kurie vairuotojai keiksnoja ir dabartinę šviesoforų sistemą, nes, pasak jų, kai kur galima būtų sugrąžinti žalias rodykles ir taip pagerinti sankryžos pralaidumą. Yra ir tokių vietų, kur šviesoforų eilė nesudaro žalios bangos ir prie kiekvieno jų reikia sustoti.

Eismo situacija

Savivaldybės atstovai sutinka, kad kai kuriose Kauno vietose spūstys kelia rūpesčių. Tačiau specialistai kaltę daugiausia verčia remonto darbams. Tiesa, eismo ekspertai pažymi, kad prie spūsčių prisideda nuolat augantis automobilių skaičius.

"Spūsčių priežastys kaip ir kiekviename didmiestyje: remontai ir padidėję eismo srautai. Šiuo metu spūstys dėl remonto darbų formuojasi A.Baranausko gatvėje, ties Taikos prospektu, dėl kitų priežasčių pastebimas lėtesnis eismas Ateities plente, ties Petrašiūnų žiedu", – kur mato didžiausias problemas komentavo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

"Kauno diena" pasiteiravo, kaip specialistas vertina aplink Senamiestį išsidėsčiusių gatvių eismą, kodėl čia vairuotojai nuolat stringa.

"Kalbant apie Senamiestį, verta būtų gatves išskirti į nedidelio eismo ir tranzitinio eismo arterinių gatvių zonas. Pirmo tipo zonose eismas nėra ir neturėtų būti skatinamas. Kaip tik reikėtų eismą organizuoti tik gyventojams ir aptarnaujančiajam transportui.

Tranzitinio eismo gatvėse, tokiose kaip Šauklių, Birštono gatvės, eismas yra ypatingai intensyvus piko valandomis. Šios probleminės vietos yra nuolatos stebimos ir koreguojamos eismo valdymo priemonės. Kiekvienais metais rugsėjo mėnuo pasižymi didesniais eismo kamščiais, tačiau spalio ir lapkričio mėnesiais eismas stabilizuojasi", – teigė M.Matusevičius.

Korių bus daugiau

Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas tikino, kad, atlikus įvairius stebėjimus, sprendžiamos priemonės, galinčios pagerinti sankryžų pralaidumą, reguliuoti automobilių srautus. Specialistas įvardijo, kad sprendimas sankryžose nubraižyti vadinamuosius korius tikrai pasiteisino.

Kartais reikia 30–40 min., kad galėtum išvažiuoti iš centro.

"Vadinamieji koriai padeda išvengti dažno Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidinėjimo. Vairuotojai pamiršta KET reikalavimą neblokuoti sankryžų, o geltonas papildomas ženklinimas tai primena, todėl būna neblogas rezultatas reguliuojant eismo srautus. Artimiausiu metu vadinamieji koriai atsiras dar keliose sudėtingesnėse vietose", – sakė M.Matusevičius, tačiau kol kas nepatikslino, kuriose vietose atsiras toks žymėjimas.

Kol kas specialistas teigė, kad stengiamasi bendradarbiauti su miesto gatves tvarkančiais rangovais, teikti jiems pasiūlymus, kaip organizuoti darbus tam, kad būtų galima užtikrinti kuo sklandesnį eismą. "Atsižvelgiant į susidariusius srautus remonto darbų metu, papildomai keičiamos šviesoforinių sankryžų fazės, specialiomis programomis modeliuojami galimi sprendiniai, kurie leistų padidinti eismo laidumą", – pridūrė specialistas.

Jis įvardijo ir vietas, kuriose esą pavyko sumažinti spūstis.

"Stebint rugsėjo mėnesio srautus, pastebėtas kamščių formavimasis rytinio piko metu Užnemunės gatvėje ties H. ir O.Minkovskių gatvės sankryža. Minėtoje vietoje atlikta šviesoforinio įrenginio fazių laikų korekcija, ir tai pasiteisino. A.Juozapavičiaus prospekte, ties Geležinkelio gatve, rytinio piko metu uždrausti kairieji posūkiai", – keletą pasiteisinusių sprendimų įvardijo M.Matusevičius.

Kai kur eismą stabdo sustatyta kelininkų technika. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pareigūnų pastebėjimai

Miesto gatvėse nuolat patruliuojantys policijos pareigūnai taip pat mato problemines vietas ir stengiasi apie jas pranešti eismo specialistams. Pasak pareigūnų, kai kurios dabar miesto sankryžose naudojamos priemonės nėra tokios efektyvios, kaip buvo tikėtasi jas įrengiant.

"Vadinamųjų korių žymėjimas kelio važiuojamojoje dalyje yra efektyvus, bet tik tuomet, kai jis yra ryškus ir aiškiai matomas. Išblukęs ir nuvažinėtas korys vairuotojų nepastebimas", – pastabą išsakė Kelių policijos atstovai.

Dienraščiui atsiųstame komentare nurodoma, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo pareigūnai atkreipia dėmesį, kad vienu metu ne vienoje vietoje vyksta kelių rekonstrukcija, todėl tai sudaro galimybes spūstims formuotis ne viename kelio ruože.

"Jau tampa įprasta, kad kelyje A1, ties PLC "Mega", kelio atkarpoje, kurioje leistinas važiavimo greitis yra 110 km/val., automobiliai juda vos 20 km/val. greičiu. Pastebima, kad tokia situacija susiklosto ne tik dėl kelyje vykdomų darbų (naujo viaduko statybų), bet ir dėl vairuotojų nederamos eismo kultūros, KET nesilaikymo. Važiuojant šioje atkarpoje esančia pirma eismo juosta (Vilniaus kryptimi), kuria eismas leidžiamas tik į dešinę, į Panerių gatvę, vairuotojai nesilaiko horizontaliojo ženklinimo ir privažiavę viaduką kerta plačią ištisinę liniją, rikiuojasi važiuoti per viaduką. Dėl tokio vairuotojų elgesio formuojasi spūstys.

Ši situacija stebima ir artimiausiu metu bus siūloma Lietuvos automobilių kelių direkcijai pritarti įrengti papildomus kelio ženklus, informuojančius apie eismo juostų skaičių ir kryptis jomis bei atriboti minėtą eismo juostą inžinerinėmis eismo reguliavimo priemonėmis (įspėjamaisiais guminiais stulpeliais), kad būtų išvengta rikiavimosi neleistinoje vietoje atvejų", – apie spūstis magistraliniame kelyje komentavo pareigūnai.

Policija atkreipė dėmesį, jog žymiai pagerėjo transporto priemonių srauto pralaidumas Europos prospekto ir Veiverių gatvių sankryžoje po to, kai Europos prospekte buvo įrengtos papildomos eismo juostos, skirtos važiuoti į kairę.

– Wikipedija skelbia, kad Kaune yra apie pusantro tūkstančio gatvių, kurių bendras ilgis – apie 900 km. Ar teisingi šie skaičiai, turint omenyje, kad miestas plečiasi? Kiek iš tų gatvių šiuo metu yra remontuojamos?

– Taip, tie skaičiai yra teisingi, jie yra patvirtinti Kauno miesto tarybos ir tai yra oficialus tiek gatvių skaičius, tiek gatvių ilgis.

Remontuojama, palyginti su bendru ilgiu, nedaug – maždaug 25 km, bet kadangi darbai vyksta pagrindinėse gatvėse, dėl to galbūt ir tas pojūtis yra, kad daug. 900 km – su visomis mažos kategorijos gatvėmis, kur galbūt dauguma kauniečių ir neužklysta, todėl tos problematikos nemato. Bet kai tvarkome pagrindinę gatvę, tai ir komentarų, ir įspūdžių galbūt daugiau sulaukiame.

Aloyzas Pakalniškis/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Pagrindinė gatvė, kartu ir ilgiausia, – Taikos prospektas, kuriuo atvykstame į Kauną ir išvykstame iš mūsų miesto – remontuojama dalimis, etapais. Kiek dar tęsis remontas ir kaip sekasi jį įgyvendinti?

– Taip, jūs teisingai paminėjote – tai yra ilgiausia gatvė Kauno mieste – daugiau kaip 7 km. Darbą planavome atlikti per pustrečių metų. Karantinas, COVID-19, gautas papildomas finansavimas leidžia mums sutrumpinti šiuos darbus ir baigti kitų metų viduryje.

Gavome papildomai 6 mln. eurų finansavimą tai gatvei. Dabar darbai vyksta lygiagrečiai, praktiškai per visą gatvės ilgį. Didžiąją dalį darbų planuojame padaryti šiemet, tai yra pakloti važiuojamosios dalies asfalto dangas. Kitiems metams liks įrengti arba atnaujinti šaligatvius. Šaligatviuose turėsime vienoje pusėje dviračių taką – nuo Savanorių iki Pramonės prospekto, ten, kur yra intensyviausias pėsčiųjų judėjimas. Iššūkis nemažas, nes tai nėra vien kelio darbai – bet ir Kauno vandenų, ir Kauno energijos, tam tikri elektros, tam tikri ryšio, komunikacijos tvarkybos darbai.

Verta paminėti, kas pasikeis. Dalyje, kur yra didžiausias viešojo transporto intensyvumas, turėsime atskirą viešojo transporto juostą, kas pagerins susisiekimą, dviračių taką,  pėsčiųjų šaligatvius, atnaujintą apšvietimą, šviesoforus. Tai išties visas darbų kompleksas. Jie kainuoja tikrai nemažai, bet tai leis žmonėms ateityje jaustis patogiau. O dabar ir pats, jeigu nevykstu pažiūrėti darbų, stengiuosi tos vietos vengti, važiuoti aplinkinėmis gatvėmis ir taip nesudaryti spūsčių. Pats suprantu, kad žmonės piktinasi, bet suprasti turime ir rangovus – jiems riekia atlikti darbus, ir atlikti kokybiškai. Dėl to ir prašau miestiečių, jeigu galima, vengti tos vietos. Kai bus sutvarkyta, visi važiuosite, pervažiuosite su vėjeliu.

Karantinas, COVID-19, gautas papildomas finansavimas leidžia mums sutrumpinti šiuos darbus ir baigti kitų metų viduryje.

– Paminėjote darbų kokybę ir šioje vietoje, net neabejoju, bus kritiškai nusiteikusių žmonių, kadangi gana dažnai tenka skaityti, kad gatvė tik buvo suremontuota ir vėl ardoma – ar vamzdynai remontuojami, ar dar kažkas yra daroma?

– Sutinku, dalis tų pastabų būna teisingos. Kartais tvarkoma gatvė ir dalis inžinerinių tinklų. Dažnai visiškai atnaujinti komunikacijų šeimininkai neturi galimybių – ar tai būtų "Kauno energija", ar "Kauno vandenys", ar kiti tų komunikacijų šeimininkai, ko gatvėse mes tikrai daug turime. Kartais išlenda pačių rangovų defektai – aš visada sakau: kas nedirba, tas neklysta. Tikiu, kad tie defektai atsiranda dėl kažkokių technologinių niuansų. Mūsų pareiga yra rangovus tikrinti, defektus išaiškinti, šalinti. Bet net ir po kelerių metų paaiškėja, kad kažkoks senas nepakeistas vamzdis įlūžo, toje vietoje susiformavo kažkokia įgriuva. Tokių faktų turime, jais nesame patenkinti, dėl to ir prašome komunikacijų šeimininkų atlikti ne tik darbus, kurie susiję su gatve, bet ir prevenciškai patikrinti savo vamzdynus. "Kauno vandenys" tikrai tą pradėjo daryti intensyviau. Defektų tikimybė tada ženkliai sumažėja.

– Laisvės alėja vėl "gabalais išdraskyta".

– "Gabalais išdraskyta" yra gana skambus pasakymas. Ten įrengiamas papildomas siūlių užpildas. Yra tam tikros padidėjusio intensyvumo zonos – Maironio gatvėje tie darbai jau padaryti, šiuo metu vyksta A.Mickevičiaus gatvėje – nurenkama granito danga, ji perklojama su tam tikrais nuolydžiais ir siūlės užpildomos epoksidine medžiaga.

– Bet tai reiškia, kad darbai nebuvo iškart kokybiškai atlikti, jeigu reikia tvarkyti vėl?

– Jie buvo atlikti pagal projektą ir savo laiku kokybiškai. Bet projektuotojai pamatė, kad intensyvumo neišlaiko, prastumdė tas granito plyteles, parinktas kitas projektinis sprendinys. Nepasakyčiau, kad čia rangovo neveikimas arba nekokybiškas veikimas – nebuvo teisingas projekto sprendinys. Ir dabar taisomos tos projekto klaidos, įrengiama siūlė jau su tam tikrais epoksidiniais užpildais. Neturėjo tiek mūsų projektuotojai, tiek mes patys, kaip užsakovai, tokios praktikos, kai tokio tipo granitinė danga yra tose skersinėse gatvėse, kaip Maironio, A.Mickevičiaus. Iš klaidų mokomės, darome išvadas ir perdarome.

– Jau į centrą – simboliškai – atvažiavome, tai pakalbėkime apie Kęstučio gatvės remontą. Kas ten daroma, kada jis baigsis? Tiesą sakant, sudėtinga Kęstučio gatve važiuoti, nes dabar jau nesuprasi, kuria juosta važiuoji, automobiliai stovi, viešasis transportas vėlgi savo juosta važiuoja.

– Taip, rekonstruojama Kęstučio gatvė. Toje gatvėje šaligatvių būklė buvo tikrai prasta, įrengsime dviračių taką, kur buvo prieš keletą metų tik nužymėtas dviračių takas, išskirtas žalios spalvos juostomis – gerai, bet tai nėra saugu. Dabar dviračių takas atsiras kitame aukštyje. Sulaukdavome pastabų, kad su vaikais tokiu taku, važiuojamąja dalimi, nesinori važiuoti, tai tikrai jis bus dabar saugesnis, galės ir suaugę, ir vaikai juo važinėtis. Sutvarkysime visus šaligatvius, "Kauno vandenys" baigia tvarkyti požemines komunikacijas. Dar numatytas asfaltbetonio dangos atnaujinimas.

Susidūrėme su tam tikrais iššūkiais – radome ir akmenų dangos, teko ją pašalinti. Miestas daug metų buvo tvarkomas paprastuoju būdu, kai ant vieno sluoksnio lipinamas kitas. Tokios praktikos jau stengiamės vengti – norime sutvarkyti tiek šaligatvių pagrindus, tiek patikrinti esamus gatvės pagrindus. Jeigu randame silpną sluoksnį – jį pakeičiame stipriu, kad gatvės tarnautų ne vieną dešimtmetį. Daugiau kreipiame dėmesio į kompleksinį gatvių sutvarkymą – ne tik asfaltą. Jeigu prisimenate, kada važinėjo ta "pragaro mašina", visi džiaugėsi. Bet visi džiaugėsi tik sutvarkyta važiuojamąja dalimi. Šaligatviai, šaligatvių pritaikymas neįgaliesiems, dviračiai truputį buvo primiršti. Dabar tvarkome kompleksiškai gatves – ir apie pėsčiuosius galvojame, ir apie mamas su vežimėliais, ir apie dviračius, ir apie visus kitus eismo dalyvius.

– Ar Kęstučio gatvėje nesumažės važiuojamoji dalis atlikus jūsų minėtus darbus?

– Pati važiuojamoji dalis nesumažės, nes ji jau bemaž dvejus ar trejus metus yra sumažinta dėl viešojo transporto eismo juostos, dėl parkavimo gatvėje ir dėl dviračių tako. Pagrindiniai elementai išliks. Norime, kad tai būtų mažo intensyvumo eismo gatvė. Pagal bendrąjį planą magistralinė gatvė šioje zonoje yra Karaliaus Mindaugo prospektas – kas nori pervažiuoti kažkur tranzitu, turėtų važiuoti į Karaliaus Mindaugo prospektą.

– Bet kaip to pasiekti?

– Yra tam tikros teorijos: formuojama gana siaura eismo juosta, kad automobiliu būtų nepatogu važiuoti. Žmogus, kuriam reikia pervažiuoti rajoną tranzitu, rinksis tikrai patogų keturių ar aštuonių juostų Karaliaus Mindaugo prospektą, kuriam reikia kažko Kęstučio gatvėje, važiuos ta gatve. Norime, kad šioje gatvėje būtų parkavimo vietos, kad būtų pėstieji, kad dviratininkai galėtų važiuoti, o tie, kam reikia lėkti, tegu važiuoja Karaliaus Mindaugo prospektu.

Remonto darbų sutartis yra iki kitų metų gegužės mėnesio, tačiau darbus planuojame baigti iki šių metų gruodžio vidurio.

– S.Daukanto gatvė 400 m ilgio – neilga – kurioje taip pat vyksta remonto darbai, ir juos planuojama baigti, kaip buvo skelbta, iki kitų metų vasaros. Kodėl taip ilgai?

– Tai yra sena Naujamiesčio gatvė. Susiduriame su tam tikrais radiniais, tarkime, žmogaus palaikais arba žmonių kaulais. Darbai neina taip sparčiai, turi dirbti ir archeologai, tyrinėtojai, gavus išvadas turi būti ir tam tikri projektiniai sprendiniai. Tokios gatvės – jau iš patirties galiu pasakyti – niekada greitai nesuremontuojamos, kadangi tai yra subtilūs dalykai, nepaskubėsi.

Jau baigiame kloti lietaus nuotekų tinklą, tos visos požeminės "bombos", kurios galėjo būti – tikiu, kad mes jas jau baigėme išrankioti. Kai iškilsime į paviršių, darbai paspartės. Aišku, numatyta granito danga – tai ne asfaltas, jo su klotuvu per dieną nepaklosi, granito plyteles dedi vieną po kitos. Tikiu, kad pavyks tuos darbus baigti ne metų viduryje – galbūt tai bus balandžio pabaiga. Pernai praktiškai dirbome ir žiemos sezono – tą leido oro sąlygos. Jeigu žiema bus tokia kaip pernai, tai tikrai tų darbų padarysime per žiemą nemažai.

– Minėjote lietaus nuotekas, drenažą. Vasaros pradžioje Kaunas plaukė kaip niekad – Jonavos gatvė, Šilainiai. Ar įmanoma kažkaip išspręsti?

– Būsiu nepopuliarus – lietaus nuotekų sistemos projektuojamos tam tikrai liūčių tikimybei. Gali tu ją padaryti, kad per bet kokią liūtį būtų pralaidi, bet ji bus be galo brangi – gali kainuoti net du kartus brangiau, nei pačios gatvės rekonstravimas kainuoja. Dėl to lietaus nuotekos projektuojamos tam tikram optimaliam kritulių kiekiui.

Dabar yra įrengiama nemažai tinklų. Aleksote rekonstruojant gatvę ir įrengtas toks lietaus nuotekų tinklas, kad, tikiu, toje vietoje problemų neturėsime. Mieste nėra išvystyto lietaus nuotekų tinklo – turime mišrias nuotekų sistemas ir dėl to prapliupus liūtims viena susimaišo su kitu, kažkas kažkur užsikemša ir turime tuos padarinius. Ypač tas aktualu Žemaičių gatvės įkalnėje. Apsemta būdavo ne tik K.Donelaičio gatvė – vanduo užliedavo ir Gedimino gatvę, ir tą pačią Laisvės alėją. Visa tai atbėgdavo nuo Žemaičių kalno. Tinkamai įrengus nuotekų sistemas tos problemos nelieka, bet jos nėra projektuojamos toms stichinėms, ypač didelėms liūtims, kadangi projektuojama su tam tikra užsėmimo galimybe ir vieną-du kartus per metus.

Kartais problema būna, kad paprasčiausias maišelis užplaukia ant lietaus nuotekų grotelių, ir kokia bebūtų sistema, ji yra užkimšta. Tai liūčių metu tiek "Kauno švara", tiek "Kauno vandenys" važiuoja gavę informaciją ir dažniausiai būna problema ne pačios sistemos, o dėl to, kad vanduo nepatenka į sistemą.

– Šviežiausia naujiena – P.Kalpoko gatvė uždaryta dėl Žemaičių gatvės viaduko. Ir pati P.Kalpoko gatvė prašosi remonto. Ar nebus taip, kad dabar ji uždaryta dėl viaduko, paskui bus uždaryta dėl pačios gatvės remonto?

– Planuojame atidaryti viaduką kartu su sutvarkyta P.Kalpoko gatve. Darbai vyks paraleliai. Jie tęsis iki kitų metų birželio.

A.Mickevičiaus gatvėje Kauno vandenys baigia įrengti nuotekų sistemas. Po mėnesio joje kelininkų nebeliks, galima bus važiuoti.

– Kodėl Savanorių prospekto kalne yra 50 km/val. greitis? Kur ten yra pavojai?

– Gatvės plotis. Nėra ten normatyvinių keturių eismo juostų, nes paveldo teritorija. Kai buvo rekonstruota Savanorių įkalnė, ji privalėjo išlikti tų istorinių parametrų, tai eismo juostų pločiai nėra normatyviniai. Bet aš nesu greičio specialistas, sakau tik savo nuomonę: dėl eismo juostų gabaritų, dėl šaligatvių siaurumo. Šiuo atveju pėsčiasis eina šalia, už 30 cm auga medžiai. Padidinus greitį, gali būti skaudžių pasekmių tiek pėstiesiems, tiek vairuotojui.

– Slėnio gatvė tarp Studentų ir K.Baršausko gatvių – nedidelė, bet svarbi, turint omenyje artėjančius mokslo metus. Ten, kaip suprantu, nedideli remonto darbai?

– Numatytas paprastas remontas – asfaltbetonio dangos atnaujinimas. Ji yra tranzitinė, atnaujiname važiuojamąją dangą, kad galima būtų ja važiuoti.

– Kokios dar gatvės remontuojamos?

– Daug dėmesio kreipiame į šaligatvius. Pramonės prospekte šaligatvių tvarkymas vyksta, Kovo 11-osios gatvėje – ir šaligatviai, ir važiuojamoji dalis, Aleksote nemažai darbų baigiama, Tvirtovės alėja – Taikos prospekto tęsinys, irgi darbai vyksta: ten ir dviračių takas, ir šaligatviai, ir pati važiuojamoji dalis bus tvarkoma. Gavome 10 mln. eurų papildomai iš COOVID-19 finansavimo gatvių tvarkymui.

– Kiek iš viso gatvių remontui skirta šiais metais?

– Apie 30 mln. eurų. Tai yra ženkli suma, darbų daug ir natūralu, kad jų nepavyksta padaryti be tam tikrų trikdžių.

– Kokia suma, kokie darbai planuojami kitąmet?

– Planavimas prasideda rugsėjo mėnesį – tikrai turime ir tęstinių, ir parengtų projektų. Norime tvarkyti mažesnio reikšmingumo gatves – B.Brazdžionio, Romainių. Tai yra jungtys, išvažiavimai į tam tikrus rajonus. Toliau – Didžioji, Piliuonos gatvės Vaišvydavos link, link Rokų, Rokų plytinės gavės. Matysime, kokios yra miesto biudžeto ir Kelių direkcijos galimybės, kokie dar bus galimi finansavimo šaltiniai.

– Ar išauš kada nors Kaune tokia diena, kai bent pagrindinių gatvių remontas bus baigtas ir vieną kitą duobelę tik reikės paremontuoti?

– Manau, kad taip. Tik dabar mes daugiau dėmesio kreipiame ne tiek į pačią asfalbetonio dangą, bent žiūrime kompleksiškai. Norisi sudaryti sąlygas ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems, dviratininkams. Kaip kitose šalyse – ne tiek gatves platina, kiek optimizuoja transporto eismą, nori, kad žmonės pereitų į viešąjį transportą, važinėtų dviračiais, paspirtukais, rinktųsi kitas alternatyvas.

– Nemanote, kad dideliu greičiu lankstantys elektriniai paspirtukai kelia nemažą grėsmę saugumui?

– Nežinau, kaip atsakyti – pat su paspirtuku atvažiavau. Manau, tai priklauso nuo sąmoningumo lygio. Tikrai kartais matau, kad koks nors paspirtukas važiuoja didesniu greičiu nei 20 ar 25 km/val. Mano galva, tai labai pavojinga.

Bet paspirtukai yra patogi susisiekimo priemonė, tik ja reikia naudotis protingai. Su motociklu, su dviračiu grėsmės yra panašios.

– Teko girdėti, kad Vilniaus gatvė, labai svarbi Senamiesčio arterija, irgi planuojama rekonstruoti. Ar šių planų neatsisakyta?

– Planuojame artimiausiomis dienomis spręsti rangovo parinkimo klausimą, su "Kauno vandenimis" kalbamės, kad jie savo tinklus pradėtų tvarkyti. Planas yra spalio-lapkričio mėnesiais pradėti darbus. Toje gatvėje neturime normalios lietaus nuotekų sistemos, tik mišrią. Norime, kad "Kauno vandenys" įrengtų lietaus nuotekų tinklą, susitvarkytų vandentiekį, buities vandens nuotekas, ir ateitume tvarkyti gatvę. Kadangi tai yra kultūros paveldo teritorija, tai gatvės parametrai nesikeis – yra saugoma pati gatvės ašis, gatvės borto linijos. Norime labiau pritaikyti tašytus akmenis pėsčiųjų zonai, kad jei būtų pakankamai lygūs.

Šaligatviai pasikeistų – betoninę dangą pakeis tamsaus granito danga. Šviestuvai liktų tie patys – jie būtų restauruojami. Gatvės vaizdas nepasikeistų, bet kokybė pagerėtų.

Planuojame iki kitų metų pabaigos tuos darbus padaryti. Tame objekte archeologiniai darbai numatyti, nežinome, ką ras archeologai. Daug yra perkastų vietų, daug įrengtų tinklų. Tikiuosi, kad archeologija labai darbams netrukdys.

Verslininkams tai aktualu, jei labai domisi tuo, ir kai kurie net planuotų metams užsidaryti. Nors darbų sutartyje ir būna, kad turime užtikrinti patekimą, bet lauke stalų nepastatysi, nes vis tiek būna daug dulkių. Bet sutvarkius gatvę tikrai gyventi būtų patogiau.

Didieji projektai

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis "Kauno dienai" teigė, kad dabar visų akys krypsta į Laisvės alėją. Nors pagal sutartį pagrindinės pėsčiųjų gatvės tvarkymo darbai turi būti baigti kitais metais, miesto atstovai viliasi, kad dauguma jų darbininkai spės atlikti dar šiemet.

"Sutartis yra iki kitų metų vidurio, bet tikimės, kad bent pagrindinius vizualinius darbus pavyks atlikti iki metų pabaigos. Labai norėtųsi, kad šiemet paklotų visus tinklus, granito dangą, įrengtų šviestuvus, o kitąmet liktų tik dokumentų tvarkymas", – vylėsi A.Pakalniškis.

Darbininkai įsisuks ir į Vilijampolėje esančią Brastos gatvę, kuri taps svarbia jungtimi su planuojamu statyti Kėdainių tiltu. Panerių gatvėje dar praėjusiais metais pradėti tvarkymo darbai, tad šiemet jau bus galima važiuoti nauja danga. Taip pat bus suremontuoti šaligatviai. A.Pakalniškis informavo, kad kelininkai jau pradėjo darbus ir Girstupio gatvėje.

"Pradėti ir didieji Ateities plento ir šios gatvės viaduko rekonstrukcijos darbai. Taip pat kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija tvarkysime sankryžą ties "Mega". Planuojame, kad darbus šioje vietoje šiemet pavyks ir užbaigti", – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Savivaldybės atstovai užsimojo pagerinti automobilių pralaidumą ties Vytauto Didžiojo, dar vadinamu Aleksoto tiltu. Numatyta rekonstruoti Veiverių, Užnemunės, H. ir O.Minkovskių bei Marvelės gatvių sankryžą. Kaip "Kauno dienai" aiškino A.Pakalniškis, šis transporto mazgas yra ypač svarbus, juo nuolat važiuoja didelis automobilių srautas, todėl norima, kad čia būtų kuo mažiau spūsčių.

"Ten jau prasidėję darbai, iškeliamos atramos ir bus įrengta papildoma eismo juosta. Tai pagerins susisiekimą atvažiuojantiems nuo Marvelės pusės. Taip pat bus lengviau nuo Aleksoto tilto nuvažiuoti Marvelės link", – aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Taip pat šiemet tikimasi sutvarkyti A.Šapokos gatvės atkarpą nuo B.Brazdžionio iki Mosėdžio gatvės. Kylant naujam stadionui ir tvarkant halę, darbai prasidės dar keliose Ąžuolyno papėdės vietose. Numatyta remontuoti Perkūno alėją bei Vaižganto gatvę. Iš kitos Ąžuolyno pusės, ties Lietuvos zoologijos sodu, taip pat netrūks veiksmo ir, tikėtina, spūsčių, nes bus vykdomi Radvilėnų plento antrojo etapo rekonstrukcijos darbai, kurie tęsis nuo Zoologijos sodo pabaigos iki Tunelio gatvės.

Europinių lėšų sulauks Aleksote esančios Vyčio Kryžiaus, K.Sprangausko, J.Petruičio, J.Čapliko, J.Pabrėžos gatvės. Darbai šiose vietose pradėti dar pernai.

Pagrindinė gatvė

Pernai kapitališkai tvarkyta dalis Savanorių prospekto. Šiemet darbai bus tęsiami ir nuo sankryžos su Taikos prospektu, remontas palaipsniui vyks Kauno miesto ribos link.

"Pernai Savanorių prospekte per visą ilgį buvo įrengtas dviračių takas, o važiuojamoji dalis sutvarkyta iki sankryžos su Taikos prospektu. Šiemet tvarkysime likusią atkarpą. Taip pat kitoje pusėje, nei yra dviračių takas, vietomis bus sutvarkyti šaligatviai. Tačiau šioje pusėje šaligatvis nebus tvarkomas ištisai, o tik ten, kur labiausiai reikia. Važiuojamosios dalies darbus planuosime labiau vasarą, kai mieste būna mažiau automobilių", – žadėjo A.Pakalniškis.

Kol kas specialistai dar nežino, kaip Savanorių prospekto tvarkymo metu bus organizuojamas transporto srautas. Tikėtina, kad scenarijus bus panašus kaip ir pernai, kai tam tikru laiku buvo leidžiama važiuoti tik viena juosta, o vėliau buvo leista važiuoti tik viešajam transportui, o automobiliai nukreipti kitomis gatvėmis. Tačiau Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas pabrėžė, jei eismas bus laikinai uždarytas, apie tai bus pranešta iš anksto, tad kauniečiai galės susidėlioti kitą patogų maršrutą.

Centrinė miesto dalis

Tvarkymo darbai vyks ne tik Laisvės alėjoje, bet apims ir jos prieigas. Dar šiemet numatyta sutvarkyti ir parkelį, esantį prie Valstybinio Kauno muzikinio teatro.

"Dar tiksliai nežinau, kada galėtų prasidėti Miesto sodo skvero tvarkymo darbai. Dabar projektuojama ir tikimės, kad iki metų pavyks ne tik paruošti projektą, bet jį ir įgyvendinti. Manome, kad skveras savo funkciją atlieka neblogai, tad norime perkelti vaikų žaidimo aikštelę, atnaujinti fontaną ir sudėti naują grindinį, kuris būtų vientisas kaip Laisvės alėjoje", – pasakojo A.Pakalniškis.

Centrinėje miesto dalyje remonto sulauks ir Šv.Getrūdos, Šauklių bei Jonavos gatvės žiedas. Vykdant šių gatvių darbus, vairuotojams kelias į namus gali tapti labai sudėtingas. Čia ypač didelis automobilių srautas, o piko metu beveik visada susidaro spūstys.

Pernai žadėta remontuoti Žemaičių gatvės įkalnę, kuri sujungia Savanorių prospektą su V.Putvinskio ir K.Donelaičio gatvėmis. Planuota sutvirtinti šlaitą bei padaryti šaligatvį, tačiau darbai taip ir neprasidėjo. Į šių metų planą minėta gatvė vėl įtraukta, tad viliamasi, kad darbai šįkart nenusikels.

Pasikeitė planai ir dėl Vilniaus gatvės. Dar pernai skelbta, kad pagrindinė Senamiesčio gatvė sulauks permainų ir bus suremontuota, tačiau, tvirtinant šių metų Kauno miesto biudžetą, šiems darbams pinigų nenumatyta, todėl projekto įgyvendinimas atidedamas kitiems metams. Šiemet bus atliekamas nebent  kosmetinis remontas tose vietose, kur labiausiai reikės.

Nauji dviračių takai

Dėmesio šiais metais sulauks ir dviratininkai. Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Inga Bendokienė "Kauno dienai" sakė, kad bus užbaigtas dviračių takas Baltų prospekte ir Rasytės gatvėje. "Rasytės gatvėje ant šlaito liko sudėti atitvarus ir suoliukus, tad jau greitai visus darbus užbaigsime", – pridūrė pašnekovė.

Iki birželio pradžios turėtų būti baigti ir Nemuno krantinės tvarkymo darbai.

"Buvo planuota viską padaryti praėjusiais metais, bet kai nuardė viršutinę dangą, nuėmė plokštes, darbininkai atrado labai daug tuščių ertmių. Nustatėme, kad apie kilometrą tako buvo išplauta, teko papildomai pirkti betono injektavimo paslaugą. Reikėjo purkšti betoną į maždaug keturių metrų gylį ir taip užpildyti tuščias terpes. Dėl to darbai užsitęsė. Dabar liko sutvarkyti tik viršutinę dangą", – aiškino Miesto tvarkymo skyriaus specialistė.

Naujas dviračių takas atsiras nuo Baltų prospekto ir nusidrieks per Strazdo ir Panerių gatves. Šis takas tęsis iki Kauno rajono ribos. Miestas savo lėšomis įrengs 4 km taką, o tolimesnę atkarpą turėtų nutiesti rajono savivaldybė.

Vien Laisvės alėjai paskirta beveik 9 mln. eurų, nes dabar prasidėjo dangos klojimo darbai, čia reikia mokėti dideles sumas.

"Lietuvos automobilių kelių direkcija jau yra paskelbusi, kad ties dviračių taką nuo miesto ribos iki Lapių. Tad mes prisijungiame prie jų ir bus bendras ilgas takas. Tai kainuos apie 2 mln. eurų", – aiškino I.Bendokienė.

Gatvių tvarkymo krepšelis

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas sakė, kad bendrai sutvarkytų miesto gatvių šiemet gal bus ir mažiau, nes daug dėmesio skiriama didiesiems projektams.

"Biudžetas, skirtas gatvių remontui, yra panašus kaip ir praėjusiais metais, tačiau šiemet didesni objektai. Vien Laisvės alėjai paskirta beveik 9 mln. eurų, nes dabar prasidėjo dangos klojimo darbai, čia reikia mokėti dideles sumas, – pažymėjo A.Pakalniškis.

Šiemet gatvių remontui iš miesto biudžeto skirta apie 12 mln. eurų, panašią sumą skyrė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Dar remontui prisidės ir apie 3 mln. ES lėšų.

A.Pakalniškis nurodė, kad šiemet įvažoms tvarkyti miestas skyrė 500 tūkst. eurų. Dar 200 tūkst. eurų skirta kiemams remontuoti, tačiau jie bus skirti tiems projektams, kai patys gyventojai padengia dalį kiemo tvarkymo darbų kainos.

„Eismo srauto didėjimas ir automobilių skaičiaus augimas, spūstys yra neišvengiamas gerėjančio gyvenimo palydovas. Per pastaruosius ketvertą metų, kad ir kaip mes benorėtume, kad žmonės vis daugiau rinktųsi alternatyvius kelionės būdus, mieste ir Kauno rajone registruotų transporto priemonių padaugėjo beveik 20 proc. ir neišvengiamai susiduriame su dideliais iššūkiais“, – žurnalistams antradienį sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Šiuo metu iš 135 mieste esančių šviesoforų naujojo centro specialistai gali stebėti ir valdyti 115. Tai padeda užtikrinti, kad būtų laiku reaguojama į gedimus ir nesutriktų mieste veikiančios vadinamosios žaliosios bangos, o eismo dalyviai neužtruktų spūstyse.

„Bent smulkiausias gedimas gali turėti lemiamos įtakos ir išbalansuoti viso koridoriaus darbą. Dėl to būtina stebėti monitorius, kuriuose matoma visa šviesoforinė įranga ir bet koks gedimas ar ryšio sutrikimas iš karto yra matomas ir į jį eismo valdytojai gali reaguoti“, – sakė P. Keras.

Kaune šiuo metu veikia 15 skirtingo ilgio tokių eismo koridorių. Naujajame centre įdiegta programinė įranga leidžia valdyti kelių sankryžų šviesoforus vienu metu: šiuo metu tokia sistema veikia Užnemunės, Marvelės bei Veiverių gatvių sankryžose, o netrukus bus baigta diegti Savanorių ir Taikos prospektų koordinuoto eismo koridoriuose.

Šiame centre dirbantis šviesoforinės įrangos derintojas Darius Zaloga žurnalistams sakė, kad dabar gali greičiau reaguoti į iškylančias problemas.

„Vienuolika sankryžų dabar matome realiai, jų skaičius išaugs iki trisdešimties. Taip pat turime monitoringo programas, prie kurių prisijungę galime tiesiogiai valdyti srautus ir atsiradus problemai ją spręsti“, – kalbėjo jis.

Šio centro specialistai dalyvauja ir reguliuojant eismo srautus tais atvejais, jei kurioje nors gatvėje uždaromas eismas rekonstrukcijai. Jie gali realiu laiku keisti pralaidumą, kai suintensyvėja srautas. Tai kelis mėnesius buvo išbandoma vykstant krepšinio rungtynėms, kai inžinieriai pakeisdavo šviesoforų režimą ir pagerindavo pralaidumą miestiečiams vykstant iš „Žalgirio“ arenos Kauno centre.

Jie taip pat reguliavo srautus uždarius viaduką rekonstruojamame Ateities plente.

„Gavome informaciją, kad bus uždaryta kelio atkarpa Ateities plente, todėl supratome, kad Taikos prospekte srautai padidės, reikėjo pakoreguoti Taikos prospekto šviesoforą taip, kad suvaldytume situaciją“, – pasakojo specialistas.

Eismo valdymo centras taip pat gauna duomenis apie automobilių srautus ir jų vidutinį greitį kas valandą: šie duomenys leis geriau atsižvelgti į realią situaciją vykdant rekonstrukcijas ir modernizuojant sankryžas.

„Nuolat čia suplauks visi sankryžų ir eismo srautų duomenys ir pagal tai bus modeliuojamos naujos programos, bus keičiamas sankryžų valdymas optimizuojant jį“, – kalbėjo P. Keras.

Pasak savivaldybės, papildomų lėšų šiam centrui skirti nereikėjo – jis įrengtas optimizuojant veiklą ir pakeičiant kai kurių Kauno gatvių apšvietimo darbuotojų pareigybes.

Apie EVC

Šiuo metu monitoringo programų pagalbą stebimos 115 miesto sankryžų ir pėsčiųjų perėjų iš 135. Iš 11 sankryžų šiuo metu gaunamas ir vaizdas. Planuojama, kad iki metų pabaigos bus galima stebėti 30 svarbiausių miesto sankryžų. EVC šiuo metu taip pat turi galimybę stebėti eismo srauto judėjimo greitį visose miesto gatvėse.

Išmaniosiose sankryžose sumontuoti eismo davikliai renka informaciją apie eismo srautus ir sudaro galimybę eismo valdymo centro specialistams operatyviai reaguoti ir pavyzdžiui, sumažinti arba padidinti sankryžos pralaidumą tam tikra kryptimi, taip automatiškai sumažinant spūstis.

EVC darbuotojai, vadovaudamiesi eismo srauto greičio gatvėse istorija, šviesoforų surinktais eismo srautų duomenimis bei gaunama vaizdo informacija, kuria ir tobulina eismo valdymo planus sankryžose.

EVC specialistai visą parą operatyviai reaguoja į bet kokius šviesoforų veiklos sutrikimus, šalina atsiradusius gedimus. Esant poreikiui, staiga pasikeitus eismo srautams dėl  masinių renginių, pasikeitus eismo tvarkai mieste ar pan., realiu laiku keičia eismo planus, didina sankryžų laidumą viena ar kita kryptimi. („Žalgirio“ arena, Ateities pl. ir pan.)

EVC dirbantys specialistai prižiūri tiek šviesoforų veiklą, tiek ir viso miesto apšvietimą, operatyviai reaguoja į gedimus ir juos pašalina.

Pagrindinės EVC veiklos

Eismo stebėjimas realiu laiku. Šiuo metu yra 11 šviesoforinių sankryžų, kuriose galime stebėti realų transporto srautų judėjimą. Tai ženkliai palengvina darbą programų koregavime, optimizavime, taip pat esant poreikiui galima pakeisti šviesoforo darbo režimą, koreguoti fazių trukmes. Greitu metu planuojama tokių stebimų sankryžų turėti 30.

Transporto srautų analizės. Stebint transporto srautų pasiskirstymą įvairiomis paros valandomis galima optimizuoti šviesoforų darbo programas.

Programų sudarymas pasibaigus renginiams miesto centre. Specialių programų paleidimas pasibaigus didesniems renginiams miesto centre. Kadangi dažniausiai renginiai baigiasi vėlai vakare, kai mieste eismas yra ženkliai mažesnis, tai atsiranda galimybė suteikti norimoms pasirinktoms kryptims ilgesnį žalio signalo laiką nei įprastai ir taip sumažinti spūstis kurios galėtų atsirasti pasibaigus renginiui kai vienu metu iš vienos vietos išvyksta didelis kiekis žmonių.

Žalių bangų/koordinuoto eismo koridorių veikimo priežiūra/tikrinimas. Stebima ar veikimas yra tinkamas ir toks koks turi būti, atsiradus gedimui vykstama pašalinti gedimą.

Bendradarbiavimas su policija (jiems aktuali informacija, kuri matosi vaizdo detekcinėse kamerose, kadangi vaizdo įrašai yra saugomi).