1943 metais gimęs vyras ketvirtadienį policijai pranešė, kad nuo sausio 15 iki sausio 27 dienos Vilniuje, Skersinės gatvėje, garažų masyve, iš dviejų metalinių garažų, išlaužus spynas, bei garažo, įpjovus kabamosios spynos laikiklį, pavogti treji metaliniai vartai, metalas, automobilių dalys, kiti daiktai.

Anot policijos, padarytas nuostolis – 8 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Dėl įsimylėjėlių pakabintų spynų svorio 2014-aisiais įgriuvo dalis Menų tilto („Pont des Arts“) Paryžiuje. Tuomet tik dėl laimingo atsitiktinumo niekas nenukentėjo. Todėl tais metais šimtai žmonių pasirašė Paryžiaus merui ir miesto tarybai adresuotą peticiją, raginančią nuimti spynas. Pasak jų, „meilės spynos“ gadina Senos tiltus. Teigiama, kad visame Paryžiuje ant įvairių tiltų pakabinta apie 700 tūkst. spynų. 2015-aisiais miesto tarnybos pašalino šimtus tūkstančių tokių spynų nuo Paryžiaus tiltų.

Spynų ant tiltų nebeliko

Kabinti spynas ant Biržos tilto Klaipėdoje pradėta 2007-aisiais, kai tiltas buvo rekonstruotas. Tačiau 2010-aisias Biržos tiltą prižiūrinčios bendrovės „Viadukas“ specialistai nusprendė, jog surūdijusias spynas reikia nupjauti, kad korozija nepersimestų į pakeliamojo tilto konstrukcijas. Tačiau tiltas ilgai be spynų neišbuvo, pamažu jos vėl ėmė rastis ant tilto turėklų ir dar kartą buvo nupjaustytos 2013-aisias.

Tuomet Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda kalbėjo, kad visi žino, jog kabinti spynų ant tilto turėklų negalima, bet to nepaiso. „Atrodytų nieko blogo, bet tai labai kenkia tiltui. Susidarius vibracijai, spynos pažeidžia turėklus ir juos reikia perdažyti. Būna, kad nuo spynų rūdys persimeta ant turėklų. Tiek tilto perdažymas, tiek rūdžių valymas kainuoja“, – tvirtino jis.

Klaipėdos savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Rima Beinoravičienė sako, kad jaunavedžiai spynų ant Biržos tilto jau kelerius metus nebekabina, tai yra netgi draudžiama pagal miesto švaros ir tvarkos bei sanitarijos taisykles.

„Baiminantis, kad papildomas svoris turės poveikio tiltui, netoli tilto, Danės skvere, įrengtas Meilės medis. Tą medį miestui padovanojo kalvių plenero dalyviai. Ant jo jaunavedžiai kabina savo spyneles“, – apie pastarojo meto situaciją pasakoja R. Beinoravičienė.

Pernai atidarytas Alytaus pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, kuris yra aukščiausias Lietuvoje, taip pat buvo tapęs „meilės spynų“ kabinimo vieta. Tačiau po atidarymo ilgai nelaukęs, Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius kreipėsi į gyventojus prašydamas saugoti miesto turtą ir nekabinti spynų ant tilto turėklų, nes jau buvo pastebėta spynų padaryta žala.

Atrodytų nieko blogo, bet tai labai kenkia tiltui. Susidarius vibracijai, spynos pažeidžia turėklus ir juos reikia perdažyti. Būna, kad nuo spynų rūdys persimeta ant turėklų.

Ieško specialios vietos spynoms

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas A. Visockas pastebi, kad įsitikinimas, jog pakabinus spynelę ant tilto ir išmetus raktus į upę, įsimylėjėlių meilė bus amžina, sostinėje gyvuoja jau ne vienerius metus.

„Įvairių dydžių ir formų spynos puošia kone visus mieto centre esančius tiltus, tačiau daugiausiai amžiną meilę simbolizuojančių spynų kabo ant Malūnų, Užupio, Paupio tiltų turėklų. Esame paskaičiavę, kad ant kiekvieno šių tiltų pakabinta apie 300–500 įvairiausių spynų.

Visos spynos nuo minėtų tiltų prieš aštuonerius metus buvo nukabintos, nes spynų rūdys persimeta ant tiltų turėklų ir prasideda konstrukcijų korozija, didelės spynos siauruose pėsčiųjų praėjimuose trukdo ir pėstiesiems, tampa sunku perdažyti tiltų turėklus“, – tikina A. Visockas.

Tačiau spynos netruko sugrįžti ant Vilniaus tiltų turėklų, o kai kurios jau rimtai grasina jų saugumui.

„Dėl didelio kiekio spynų, pavyzdžiui, Malūnų tilto turėklai yra pasvirę apie 5–7 laipsnius, tad artimiausiu metu planuojame svarstyti galimybes įrengti specialią vietą šiems simboliams kabinti“, – pažymi A. Visockas.

Spynos problema netapo

Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Agnė Augonė sako, kad laikinojoje sostinėje „meilės spynos“ problema netapo, nes nėra dažnas reiškinys.

„Šiais laikais daugelyje pasaulio valstybių labai populiaru jauniesiems po tuoktuvių prikabinti spyną ant tilto, ją užrakinti ir raktą išmesti į vandenį, tačiau Kaune tokia tradicija nesusiformavo. Kaunas turi išskirtinę Rotušę, čia susituokus tradiciškai yra paskambinama Rotušės varpu ir visiems pranešama apie naujai sudarytą santuoką. Vėliau susirinkusieji sveikinami gėlėmis, simbolinėmis dovanomis, dar vėliau dažniausiai vykstama į gamtą.

Kiek teko bendrauti su jaunavedžiais, ant tilto užkabinti „meilės spyną“ važiuoja vos viena kita pora. Kaune tik ant tilto į Nemuno salą ir Trijų mergelių tilto teko matyti keletą pakabintų spynų, tačiau tai tikrai nėra masinis reiškinys. Taigi tokios „meilės spynos“ ant tiltų tikrai netapo miesto problema“, – komentuoja A. Augonė.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos nuomone, skulptūros idėja tikrai pasiteisino. Jaunavedžiai įprato kabinti amžiną meilę simbolizuojančias spynas ant jos, o ne ant Biržos tilto turėklų.

"Jaunavedžiai tikrai priprato. Pats atkreipiau dėmesį, kad spynų daugiau ant "Meilės medžio" nei ant Biržos tilto. Anksčiau nespėdavome jų pjauti nuo turėklų", – prisiminė direktorius.

Paklaustas, kas bus daroma, kai medis bus pilnas, L.Dūda atsakė: "Kai prisipildys, tada ir galvosime. Gal antrą skulptūrą statysime, gal šakų priauginsime. Reikės tartis su kalviais. Tikrai neleisime, kad ant tilto kabintų."

Spynomis apkabinėta skulptūra "Meilės medis" traukia ir turistų dėmesį. Ne vienas skuba prie jos įsiamžinti.

Skulptūra "Meilės medis" pastatytas prieš dvejus metus. Ją per plenerą sukūrė kalviai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos bei Čekijos ir padovanojo miestui.

Tada kūrėjai tvirtino, kad skulptūra atlaikys daug spynų, o prireikus bus sukurta ir antra.

Anksčiau amžiną meilę simbolizuojančiomis spynomis buvo apkabinėti Biržos tilto turėklai. Savivaldybei kartkartėmis tekdavo jas nupjauti.

Pakabintos spynos kenkė statiniui. Nuo vibracijos, kuri kyla važiuojant transportui, jos daužėsi į dažytus turėklus, o pažeistas metalas pradėdavo rūdyti. Taip pat daugybė spynų trukdydavo pakelti tiltą.

Jaunavedžiai pamėgo skulptūrą "Meilės medis". Per keturis mėnesius ją papuošė per šimtą amžiną meilę simbolizuojančių spynų. Tačiau dalis porų išliko ištikimos senajai tradicijai.

Skulptūra "Meilės medis" prie Biržos tilto buvo pastatyta liepos pradžioje. Ją sukūrė kalviai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos ir Čekijos ir padovanojo miestui.
Uostamiesčio jaunavedžiai netruko pamėgti naujos skulptūros. Ji greitai aplipo meilę simbolizuojančiomis spynomis.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tvirtino, kad skulptūra "Meilės medis" pasitvirtino.

"Net klausimo tokio nekeliame. Spynos ant medžio nutūpė kaip paukšteliai, laiškeliai ar žiedeliai. Jos papuošė skulptūrą. Linkiu, kad skulptūra stovėtų šimtą metų", – sakė vedėja.

Pasak I.Šakalienės, smagu, kad ši skulptūra tapo ir nauju traukos objektu. Žmonės prie jos įsiamžina – fotografuojasi: "Matyt, visiems labai gražu".

I.Šakalienė tvirtino, kad skulptūra "Meilės medis" dar negreitai bus užpildyta. Vietos spynoms yra labai daug. Tačiau prireikus būtų galima pastatyti ir dar vieną skulptūrą.
Tačiau kai kurie jaunavedžiai išliko ištikimi senajai tradicijai. Amžiną meilę simbolizuojančias spynas jie kabina ant Biržos tilto turėklų.

"Planuojama jas pašalinti nuo turėklų. Laukiame, kol atsilaisvins mūsų tiltų prižiūrėtojai. Dabar jie užsiėmę rimtesniais darbais – Pilies tilto remontu. O gal žmonės patys ateis ir nusikabins spynas, kad paskui nereikėtų ieškoti? Jas galėtų perkelti ant "Meilės medžio", tačiau tai veikiausiai tik rožinė svajonė, kuri nebus įgyvendinta", – pridūrė vedėja.

Vis dėlto vargu ar jaunavedžiai ateis pasiimti savo spynų, nes jų rakteliai dažniausiai išmetami į Danę. Anksčiau amžinos meilės simboliais buvo apkabinėtas Biržos tiltas. Spynų sumažėjo, kai jos buvo nupjautos, prieš išplukdant remontui "Meridianą".

Pakabintos spynos kenkė statiniui. Nuo vibracijos, kuri kyla važiuojant transportui, jos daužėsi į dažytus turėklus, ir metalas pradėjo rūdyti. Nupjovus spynas, dalis jaunavedžių atskubėjo pasiimti savo meilę simbolizuojančių spynų.

Klaipėdoje šalia Biržos tilto atsiras "Meilės medis". Tai – kalvių kūrybinių dirbtuvių, vyksiančių šį savaitgalį uostamiestyje, bendras darbas ir dovana miestui. "Meilės medis" turėtų tapti alternatyva miesto tiltams, ant kurių jaunavedžiai dabar kabina ištikimybės simbolį – spynas.

Kabinti spynas ant Biržos tilto pradėta 2007 metais, kai jis buvo rekonstruotas.

Per tą laiką susikaupė ne vienas šimtas didesnių ir mažesnių, įvairiausių spalvų ir formų spynų.

Paskutinį kartą jos nuo turėklų buvo pašalintos beveik prieš metus, kai reikėjo pakelti tiltą išplukdant remontuoti burlaivį "Meridianas". Tačiau netrukus po to jų vėl buvo prikabinėta.

Spynas įsimylėjėliai įsigudrino kabinti ir ant pasukamojo šimtamečio grandinių tilto senajame pilies uoste. Situacija tapo nebesuvaldoma. Todėl į pagalbą sumanyta pasitelkti kalvius.

"Mintį nukalti "Meilės medį" pametėjo savivaldybės darbuotojai, susirūpinę Biržos tiltu, kurį reikia gelbėti nuo įsimylėjėlių spynų. Mūsų paprašė sukurti miestui kažką įdomaus, kur būtų galima tas spynas kabinti", – apie šių metų kūrybinio sambūrio idėją pasakojo kalvių simpoziumo organizatorius Linas Leščiauskas.

"Meilės medis" bus pastatytas netoli Biržos tilto ir "Meridiano" švartavimosi vietos, šalia vandens.

Ten esą jaunavedžiai galės kabinti amžinąją meilę simbolizuojančias spynas, kurių raktelį galės įmesti čia pat į upę.

Šį savaitgalį vyks jau šeštas "Keturių vėjų" kalvių simpoziumas, į kurį suvažiuos apie pusė šimto kalvių iš įvairiausių šalių.

"Simpoziumo metu mes tą medį ir sutversime. Jį padovanosime miestui. Per tokias kūrybines sueigas mes jau esame nukalę skulptūrą "Keturi vėjai", kuri stovi netoli Kruizinių laivų terminalo, vėjarodį, dar vienas mūsų bendras darbas yra Kalvystės muziejuje, esame padarę skulptūrą ir Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui", – pasakojo L.Leščiauskas.