Laukia didingas įvykis
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė pabrėžė, kad šiemet užgimęs Tarptautinis Klaipėdos festivalis šaknis įleido istorinėje Pauliaus Lindenau laivų statykloje. „Ši didinga erdvė nepaprastai tinka meno kūriniams. Simboliška, kad pirmosiomis festivalio premjeromis tapo būtent garsaus choreografo Edwardo Clugo šokio spektaklių pastatymai. Esame dėkingi, kad jis rado laiko savo įtemptoje darbotvarkėje, pirmą kartą kūrė Lietuvoje ir tai įvyko būtent Klaipėdoje. Mes didžiuojamės savo baleto trupe, kuri jau daugiau nei dvejus metus išgyvena spartų augimo ir formavimosi virsmą. Ji nuolat didėja, kyla profesionalumo lygis. Jei choreografo Martyno Rimeikio sukurtą šokio spektaklį – Eduardo Balsio „Eglę žalčių karalienę“ – vadinome teatro vizitine kortele dėl pastatymo populiarumo, tai nežinia ką sakysime po šių premjerų. Esame didingo įvykio išvakarėse“, – sakė L.Vilimienė.
Netikėtos provokacijos
Teatro kvietimu tarptautinė Slovėnijos ir Ispanijos menininkų komanda elingo scenoje sukūrė du vienaveiksmius šokio spektaklius: „Stabat Mater“ pagal G.B.Pergolesi’o muziką ir I.Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Jų choreografas – ryškiausių Europos šiuolaikinio šokio kūrėjų dešimtuke minimas choreografas ir Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovas Edwardas Clugas. Publikos pripažinimą jis pelnė savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba ir netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis.
Baletą „Stabat Mater“ Klaipėdoje statė E.Clugas ir jo asistentas Gajus Žmavcas, scenografas bei kostiumų dailininkas Jordi Roigas (Ispanija), šviesų dailininkas Tomažas Premzlas (Slovėnija). I.Stravinskio „Šventojo pavasario“ kūrybinėje grupėje, be E.Clugo ir G.Žmavco, dirbo scenografas Marko Japeljas (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulašas (Slovėnija), šviesų dailininkas T.Premzlas.
Choreografas E.Clugas dėkojo už pakvietimą atvykti kurti į Klaipėdą: „Pajutau chemiją – labai norėjau čia atvažiuoti. Norėjau pats kuo daugiau dalyvauti choreografijoje. Džiaugiuosi Muzikinio teatro trupe: ji dega noru šokti, išmokti. Žinojau, kad Klaipėdoje statomi kūriniai taps iššūkiu jaunai teatro trupei, tačiau jie šią užduotį puikiai įveikė.“
Klaipėdos scenoje E.Clugas debiutuoja dviem baletais, sukurtais skirtingu laiku ir skirtingoms trupėms: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014-aisiais abu baletai buvo sujungti Maribore ir tapo tenykštės baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo. Tačiau visuomet jie užgimsta naujai, nes kiekviena baleto trupė, scenografija šiek tiek skiriasi. Net statydami tuos pačius veikalus, E.Clugas ir jo komanda visada atsižvelgia į šokėjus, į vietą, kurioje kuria, tada pavyksta pasiekti naujumo įspūdį.
Apie viltį ir susitaikymą
„E.Clugui pavyko beveik neįmanomas dalykas – nauja ir prasminga I.Stravinskio „Šventojo pavasario“ interpretacija“, – rašė žurnalo „Dance Europe“ apžvalgininkė Maggie Foyer. Kaip žinoma, Vaclavo Nižinskio su Rusų baletu pastatyto I.Stravinskio baleto premjera Paryžiuje 1913 m. sukėlė didžiausią skandalą XX a. teatro istorijoje, o ir vėlesniais dešimtmečiais konservatyviau nusiteikę klasikinio baleto sergėtojai galimybę jį išvysti vadino „veikiau dideliu vargu nei ypatingu malonumu“. O progresyviau nusiteikusiems choreografams I.Stravinskio veikalas tapo maišto prieš meno sustabarėjimą simboliu ir naujų, individualių išraiškos formų paieškos katalizatoriumi.
E.Clugas pasakojo, kaip sunkiai ieškojo šokio kalbos „Stabat Mater“ pastatymui. „Klausydamas G.B.Pergolesi’o muzikos, negalėjau rasti impulso choreografijai. Tada su scenografu ir kostiumų dailininku J.Roigu nusprendėme pradėti nuo scenografijos, kuriai panaudojome tris paprasčiausius suolus. Kad atskleistume pastatymo siužetą, naudojome ne tik teatrinę aplinką, šokio kalbą, bet ir gyvenimiškas situacijas“, – pasakojo E.Clugas.
Pasak choreografo, abu baletus sieja centrinė figūra – moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. „Man atrodo, toks susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia labiau būdinga moterims. „Stabat mater“ atveju moteris turi priimti nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Įdomu stebėti, kaip per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos“, – dalijosi mintimis E.Clugas.
Tarptautinė pastatymų komanda pasiruošusi nustebinti publiką taip, kaip tai sugeba padaryti G.B.Pergolesi’o muzika: esą neatitikimas tarp „Stabat Mater“ siužeto ir muzikos tarsi pabrėžia tai, kad šis spektaklis pasakoja apie susitaikymą ir didžiulę viltį.
„Šie spektakliai neatspindi mano įprastos choreografinės kalbos. Jie paveikti siužeto ir muzikos. Tai nulėmė jų teatrališkumas, dramos elementai. Pavadinčiau juos šiuolaikinio šokio pastatymais. Nereikia būti baleto specialistu ar gerbėju, kad galėtum juos įvertinti ir suprasti“, – tikino E.Clugas.
Pavyko pažaboti stichiją
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas akcentavo, kad šokis lauke jo vadovaujamos baleto trupės negąsdina. „Atviras erdves prisijaukinome dar prieš septynerius metus su projektu „ORE“. Tačiau šiomis dienomis elinge pristatomos premjeros tokios išskirtinės, kad anksčiau apie jas galėjome tik pasvajoti. Tai bus tarsi sprogimas, salėje mums būtų ankšta. Ir vandenį mums pavyko pažaboti. Juk gyvename prie jūros, tad stichijos mums nebaisios“, – šypsojosi A.Liškauskas.
Anot E.Clugo, vanduo šokio spektaklio scenoje – tarsi pasipriešinimas baleto taisyklėms: „Tai sunku, bet galutinis rezultatas virsta nuostabiu reginiu. Mano komanda turi daug patirties šioje srityje, tad jums nereikia baimintis dėl baleto artistų saugumo. Mano asistentas G.Žmavcas puikiai paruošė baleto trupę šiam iššūkiui.“ Jam pritarė ir A.Liškauskas, akcentavęs, kad ant šokėjų scenoje kris šiltas vanduo. „Net „gulbių scena“, kurioje plaukia merginos, spektaklyje bus. Būtinai ateikite į premjerą ir pažadu, kad neturėsite laiko grožėtis elingu ir pro šalį plaukiančiais laivais, – intrigavo teatro vyriausiasis choreografas. – Vieno baleto premjera – rami, konceptuali, susikaupusi ir net nostalgiška, o kito – ekscentriška, sproginėjanti lyg fejerverkas, su daug vandens ir meniško „plaukiojimo“.“
Skambės baroko muzika
Spektaklyje „Stabat Mater“ choreografas E.Clugas užmezga jautrų, bet sykiu kiek ironišką šiuolaikinio žmogus dialogą su italų baroko meistro G.B.Pergolesi’o (1710–1736) šedevru. Sukurta paskutinėmis kompozitoriaus gyvenimo savaitėmis ši ypač paveiki, nepaprastai išraiškinga kompozicija sopranui, altui, styginiams ir žymėtiniam bosui pagrįsta XIII a. lotyniška sekvencija „Stabat mater dolorosa“ („Stovėjo motina skausminga“). Jos tekstas pagal vieną iš versijų priskiriamas pranciškonų vienuoliui Jacopone da Todi. Pasak legendos, jis buvo turtingas pasaulietis, kurį atsižadėti turtų ir priimti vienuolio įžadus paskatino žmonos mirtis, prie kurios netiesiogiai ir pats buvo prisidėjęs. Taigi giesmė apie Švenčiausiąją Mergelę, stovinčią prie kryžiaus ir gedinčią nukryžiuoto sūnaus, buvo sukurta kaip atgaila.
Atliekant G.B.Pergolesi’o „Stabat Mater“, šokėjams gyvai akompanuos teatro simfoninio orkestro styginių grupė, soprano ir alto partijas atliks solistės Beata Ignatavičiūtė ir Viktorija Bakan. Diriguos teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Dirigentas akcentavo, kad, norint atlikti šią muziką, reikėjo pasiruošti. „Solistės turėjo meistriškumo pamokų su šios srities specialiste Renata Dubinskaite. Pastatymo komanda ir choreografas E.Clugas – ypatingi savo energetika, mokėjimu bendrauti, gebėjimu rasti raktą kaip savo sumanymus kuo įtaigiau perteikti kiekvienam. Tad darbas su jais tikras malonumas.
Baroko muzika – ypatinga, o spektaklio metu muzikantams ir solistėms patikėta misija – įsijungti į bendrą pastatymo alsavimą kartu su šokėjais, pataikyti į tą lemtingą sekundę, sukurti laukiamą emociją“, – kalbėjo T.Ambrozaitis.
„Stabat Mater“ šoks baleto solistai Ksenija Jermakova, Danylo Butenka, Oleksandra Borodina, Romanas Semenenka, Daria Verovka, Arshakas Gyozalyanas, Iryna Suslo, Illia Temchenka ir baleto trupės artistai Viktorija Galvanauskienė, Grytė Krstic, Alvina Krout, Aušra Krasauskaitė, Airisė Gudonytė, Anna Chekmarova, Maksymas Sidenka, Tymuras Orobchenka, Mykhailo Mordasovas, Semenas Sidenka, Artemas Kolbasinskyi’s.
„Šventajame pavasaryje“ solo šoks D.Verovka, kartu pasirodys baleto trupės artistai I.Suslo, V.Galvanauskienė, G.Krstic, O.Borodina, Ksenija Jermakova, M.Sidenka, T.Orobchenka, A.Gyozalyanas, R.Semenenka, I.Temchenka, M.Mordasovas.
Spektaklių pradžia – 21.30 val.
