Per treniruotes ir lenktynes pasiekta tiek rekordų, kiek jų nebuvo užfiksuota per visas iki tol vykusias. Rekordai, žinoma, kiekvienų varžybų puošmena, tačiau atmintyje išlieka ne vien unikalūs pasiekimai. 

Tad prieš artėjantį 20-ąjį didžiausiu automobilių sporto renginiu Baltijos šalyse tituluojamų 1000 km lenktynių jubiliejų prisiminkime 2008 metų įvykius.

Nepranoktas masiškumo rekordas

Automobilių maratonines lenktynes nuo pat pradžių rengiantį „Promo Sportą“ itin viltingai nuteikė nuo pirmųjų 2008 m dienų plaukęs paraiškų srautas. Devintą kartą Palangoje rengiamose 1000 km lenktynėse panoro dalyvauti rekordinis komandų skaičius – 83 - iš visų trijų Baltijos šalių, Anglijos, Škotijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos ir Suomijos.

„Tai buvo bene didžiausia dovana mums, renginio organizatoriams,- vienuolikos metų senumo įvykius prisimena pagrindinis lenktynių organizatorius Darius Jonušis. – Kasmet vis didėjęs tiek pačių sportininkų, tiek žiūrovų susidomėjimas šiuo renginiu buvo akivaizdus įrodymas, jog 2000-aisiais nuo 18 komandų prasidėjusios unikalios lenktynės prigijo ir tapo reikalingos ne tik automobilių sporto mėgėjams, bet ir patiems sportininkams“.

Teko rengti dvejas lenktynes

2008-aisiais pirmą ir vienintelį kartą lietuviškojo maratono istorijoje Palangoje surengtos dvejos lenktynės.

„Sulaukę tiek paraiškų negalėjome atsakyti nė vienai komandai, o visas jas sutalpinti mažiau nei 3 km ilgio Palangos trasoje – neįmanoma. Todėl iš anksto nuspręsta pagal kvalifikacinių varžybų rezultatus 50 geriausius laikus pasiekusių ekipų deleguoti į pagrindines, šeštadienį rengiamas lenktynes, o kitoms suteikti galimybę išsiaiškinti jėgas papildomai rengiamose 100 ratų lenktynėse“, - prisimena D. Jonušis.  

Nors dalyvio paraiškas buvo pateikusios 83 komandos, techninės komisijos atranką praėjo ir renginio atidarymo parade Vytauto gatvėje išsirikiavo 78 ekipos (iki šiol nepagerintas masiškumo rekordas). 

Tačiau ar 100 ratų varžybos bus įdomios žiūrovams? Tai bene labiausiai jaudino juos pačius.

„Manantys, jog 100 ratų lenktynės bus neįdomios ir taps savotiška paguoda neperžengusiems 1000 km lenktynių atrankos barjero, klysta, – renginio spaudos centre, kuriame tais metais akredituota irgi rekordiškai daug - 102 žurnalistai, sakė „Autochemija Team“ ekipos, kurią tik kelios sekundės skyrė nuo pagrindinių 1000 km lenktynių, atstovas Saulius Nekrošius. - Todėl šias lenktynes prognozuoju kaip labai įdomią šeštadienio lenktynių uvertiūrą.“

Ne pirmų maratoninių lenktynių dalyvis neapsiriko. Trumpesnes, dinamiškas 100 ratų lenktynes, apgulę trasą, stebėjo didelis būrys žiūrovų, o po permainingos kovos pagrindiniu šių lenktynių trofėjumi – Policijos taure – džiaugėsi „Mitsubishi Colt“ vairavę „BB Racing“ atstovai Artūras ir Mindaugas Daunoravičiai, Darius Biesevičius ir Paulius Kairavičius. 

Antri su „Volkswagen Golf“ liko „Remis Racing Team“ sportininkai Remigijus Jacėnas, Jordanas Dirgėla ir Aurimas Černeckas, o trečiąją vietą užėmė „Adampolis Racing Team“ antrosios komandos atstovai Tomas ir Darius Šipkauskai bei Paulius Kairavičius, vairavę egzotišką „Adampolis Luego Kit Car“.

Rekordų lietus

Automobilių sporto gerbėjai vos spėjo skaičiuoti kaip rudenį lapai kritusius rekordus.

Mažiau nei pusdienį išsilaikė „Oktanas Racing” pirmosios komandos nario Andžejaus Dzikevičiaus su „Porsche 911 GT3” pasiektas trasos greičio rekordas, kai jis vieną 2994 metrų ilgio trasos ratą apvažiavo per 1 min. 22.158 sek.

Vilniečio pasiekimą pagerino prie egzotiškojo „Spyker C8 Spyder GT2R” vairo sėdęs tituluočiausias tų lenktynių sportininkas, „Snoras Spyker Squadron” komandos narys Peteris Dumbreckas, užfiksavęs 1 min. 21, 792 sek. rezultatą.

Ar tituluotasis britas išsiveš iš Lietuvos Palangos trasos rekordą? – kažkas iš žiūrovų pasiūlė ekspromtu surengti tokį totalizatorių, susilaukusį sėkmės.

Nepavyko aptikti lažybų rezultatų, tačiau P.Dumbreckas bene trumpiausiai džiaugėsi savo pasiekimu. Jį prie vairo pakeitęs lietuvis Jonas Gelžinis lėkė trasa dar greičiau ir greičiausią ratą nuvažiavo per 1 min. 20,734 sek.!

Retai nutinka, kai per dieną net tris kartus gerinami trasos rekordai.

„Nevadinkite manęs melagiu“

Lenktynių spaudos centre akredituoti žurnalistai valandėlei pamiršo kompiuterius, kai čia užsuko sportiniu kombinezonu vilkintis tituluočiausias visų laikų Lietuvos automobilių sporto meistras Stasys Brundza, prieš dvejus metus būtent šiose lenktynėse Palangoje atsisveikinęs su automobilių sportu. 

„Nevadinkite manęs melagiu ar nesilaikančiu duoto žodžio. Sulaukęs pasiūlymo kartu su kitais „Snoras Client Team“ ekipos nariais šiose lenktynėse vairuoti „Ferrari 430“ negalėjau atsispirti pagundai“, - teisinosi S. Brundza.

2008 metais Palangoje varžėsi dvi „Snoras Spyker Squadron“ komandos, kurių atstovai vairavo egzotiškus „Spyker C8 Laviolette GT2R“ ir „Spyker C8 Spyder“, kurių galinius varomuosius ratus suko 4,0 litro darbo tūrio 8 cilindrų „Audi“ variklai, išvystantys apytikriai 445 AG pajėgumą ir turintys 442 Nm sukimo momentą. Juos pilotavo profesionalūs lenktynininkai - rusas Aleksejus Vasiljevas, vokietis Ralfas Kelleneris, ne vienų Le Mano ir DTM lenktynių herojus britas P. Dumbreckas ir lietuvis Nemunas Dagilis.

2008-aisiais „Ferrari“ ir „Spyker“ automobiliai debiutavo Lietuvos lenktynių trasoje.

Šiose atmintinose lenktynėse varžėsi net keturi „Oktanas Racing Team“ ekipažai. Tai irgi šių lenktynių rekordas. Ekipos lenktynininkai vairavo „Porsche Carrera 996 RSR“, „Porsche 997 GT3“, „Ford Focus ST“ ir BMW 318 automobilius.

Pirmoji užsieniečių pergalė

Tai buvo pirmosios lenktynės, kai pirmoji finišo liniją kirto užsieniečių komanda, kurios sudėtyje buvo ir lietuvis Jonas Gelžinis. Jam tai buvo antroji pergalė po metų pertraukos.

„Nepaprastai džiugu, kad nenuvyliau tituluotų komandos draugų ir po 9 val. ir 9 min. įtemptos kovos trasoje kartu su vokiečiu R. Kellenersu, rusu A. Vasiljevu ir britu P. Dumbrecku galime džiaugtis pelnytai iškovota pergale“, - padėkojęs „Snoras Spyker Squadron”  ekipos mechanikams, nepriekaištingai paruošusiems lenktynėms „Spyker C8 Spyder GT2R” automobilį, kalbėjo J. Gelžinis. 

2008 m ši komanda debiutavo Palangoje ir pirmu bandymu džiaugėsi pergale.

Antrąjį nugalėtojų pakylos laiptelį užėmė „Oktanas Racing“ sportininkai Egidijus Dapšas, Nemunas Dagilis ir Robertas Kupčikas, vairavę „Porche 911 GT3 RSR”, o trečiąja tenkintis buvo priversti 2007m lenktynių nugalėtojai - „Adampolis Racing Team“ atstovai Vidas Čebatavičius ir Ramūnas Čapkauskas, vairavę pačių rankomis pagamintą „AGM Kit Car“.

„Su atviru automobiliu neperkaisi važiuodamas, tačiau iš po varžovų ratų pakeltos žvyro kruopelės ir smulkūs akmenukai kaip reikiant „tarkavo“ šalmą, nekalbant jau apie kitas neuždengtas vietas“,- įspūdžiais dalijosi R. Čapkauskas.   

Rekordinės rekordinių lenktynių sąnaudos

Pasibaigus renginiui paaiškėjo, jog 2008 m per lenktynes sunaudota 17,4 tūkst. litrų degalų.

Didžiausią paklausą - apie 16 tūkst. litrų – turėjo A-98 benzinas, o dyzelino sudeginta tik per 1 tūkst. litrų.

Daugiau kaip 11 tūkst. litrų degalų sunaudota šeštadienį, kai vyko pagrindinės lenktynės.

Nugalėtojai 334 trasos ratus, kurių kiekvieno ilgis 2994 metrai, nuvažiavę per 9 val. 09 min., sudegino 539 litrus A-98 markės benzino.

Pagal taisyklių punktą, nepakitusį iki šiol, į visus automobilius treniruočių, kvalifikacijos ir lenktynių metu buvo pilamas kuras tik iš degalinės, esančios lenktynių trasoje.

Seni pakeitimai

Didesnis dviračių skaičius miestuose yra vienas iš kertinių dalykų dabar Lietuvos savivaldybių rengiamuose darnaus judumo planuose. Tikriausiai ne viename jų skambės tokios frazės kaip ekologiškų transporto priemonių skatinimas ir infrastruktūros jiems kūrimas. Iš tiesų miestai bando įvairiomis priemonėmis rodyti, kad nori tapti patrauklesni ne automobilį, o alternatyvią transporto priemonę vairuojantiems – tiesiami dviračių takai, ten, kur jų nesugebama nutiesti, braižomos linijos ir dviračių ženklai. Veiksmas vyksta, tačiau, stebėdama tokius darbus, dviratininkų bendruomenė pirštu rodo į priimtus saugų eismą keliuose reglamentuojančius įstatymus ir taisykles, kurie, pasak jų, tik blogina dviratininkų dalyvavimą eismą, o kartais gal net atbaido nuo šios transporto priemonės pasirinkimo.

Kaip didžiausią nesusipratimą dviratininkai įvardija 2014-aisiais Vyriausybės nutarimu priimtą reikalavimą šviesiu paros metu važiuojant važiuojamąja kelio dalimi dėvėti ryškiasplavę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje įjungti baltos šviesos žibintą, o gale – raudonos.

Šių trijų priemonių derinys privalomas dviratininkui tuomet, kai jis važiuojamąja kelio dalimi juda tamsiuoju paros metu. Dar didesnio pykčio sulaukė draudimas kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.

Taisyklių nepaiso

Aktyviai dviračiu važinėjantis Marius Kučinskas socialinio tinklo "Facebook" grupėje "Lietuvos dviratininkų bendrija" surengė apklausą, kurioje dviratininkų klausė, ar jie laikosi 2014-ųjų spalio 1-ąją įsigaliojusių KET pasikeitimų.

Į klausimą, ar važiuoja dviračiu per pėsčiųjų perėjas, didžioji dauguma dviratininkų atsakė "taip". (Vilniuje ir Kaune – po 90 proc., Klaipėdoje ir Šiauliuose – 97 proc., Alytuje – 100 proc.) Paklausti, ar, važiuodami šviesiuoju paros metu, dviratininkai dėvi liemenę arba būna įjungę žibintus, 64 proc. visų apklausoje dalyvavusiųjų atsakė, kad važiuoja ir be atšvaitų, ir be liemenės, o 36 proc. tvirtino, kad naudoja bent vieną iš anksčiau minėtų priemonių. Tiesa, žvelgiant į skirtingų miestų atsakiusiųjų rezultatus, pastebimi požiūrio skirtumai. Vilniuje net 57 proc. dviratininkų nelinkę dėvėti šviesą atspindinčios liemenės ir įsijungti žibintų, o net 65 proc. Kauno dviratininkų tvirtino ir dieną važiuojantys su įjungtais žibintais arba dėvėdami liemenę. Didžioji dalis Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus dvirtatininkų, kaip ir vilniečiai, nebuvo linkę paisyti minėtos KET.

M.Kučinskas teigia, kad tai nėra reprezentatyvi apklausa, tačiau ji atskleidžia bendrą dviratininkų požiūrį į jiems primestus pokyčius.

"Aš jau ne kartą kreipiausi į Susisiekimo ministeriją, kviesdamas svarstyti pokyčius dėl šių taisyklių, tačiau ministerijos specialistai į jokias kalbas nesileidžia ir apie galimybę siūlyti Vyriausybei keisti prieš ketverius metus priimtą nutarimą nesileidžia, argumentuodami, kad toks pakeitimas buvo būtinas ir nemažai prisidėjo prie saugesnio dviratininkų dalyvavimo eisme", – kalbėjo M.Kučinskas.

Tą patį dienraščiui patvirtino ir Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis. "Jokie pokyčiai, susiję su šiuo KET punktu, nėra planuojami", – lakoniškai komentavo jis.

Vis dėlto aktyvūs dviratininkai nenustoja minti pedalų ir rankų nenuleidžia – savo pasiūlymus jie išdėstė keliems Seimo nariams ir viliasi, kad jų nuomonė bus išgirsta. Kadangi anksčiau minėti KET pakeitimai buvo priimti Vyriausybės nutarimu, juos nereikšmingais gali paversti Seimas, priėmęs atitinkamus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus. Kadangi nutarimas prieštarautų įstatymui, jį reikėtų keisti arba jo atsisakyti.

Viskas dėl saugumo

Praėjusios kadencijos Seimo narys technikos mokslų daktaras Stasys Brundza tvirtina nesuprantantis dviratininkų nenoro važiiuoti su įjungtomis šviesomis ar dėvint šviesą atspindinčias liemenes.

"Juk tokie sprendimai buvo priimti tam, kad dviratininkai keliuose būtų geriau matomi. Net ir subjurus orui dviratininkai savo transporto priemonių nepastato sandėliukuose ar balkonuose, o matomumas dabar itin prastas, tad vairuotojai daug lengviau pastebės su šviesa ar ryškiu drabužiu (aš net nesakau – šviesą atspindinčia liemene) gatve važiuojantį dviratininką. Nejaugi taip sunku nusipirkti kelis ar dešimt eurų kainuojančią lemputę ir taip prisidėti prie savo ir kitų saugumo kelyje?" – nuostabos neslėpė buvęs parlamentaras.

Pasak jo, yra ir dar viena priežastis, kodėl dviratininkai turėtų važiuoti įjungę šviesas ir vilkėti liemenėmis – kad vairuotojas juos galėtų identifikuoti kaip greičiau judančius eismo dalyvius. "Esant blogesnėms oro sąlygoms, vairuotojai dviratininką gali supainioti su pėsčiuoju – važiuojančiojo dviračiu ir pėsčiojo ūgiai gana panašūs, o greitis skiriasi kelis kartus, tad vairuotojas, vos užmetęs akį į pėsčiųjų būrelį, turėtų suprasti, kaip greitai jie juda ir ar tarp jų nėra, pavyzdžiui, dviratininkų", – mintimis dalijosi S.Brundza.

Šalmai visiems?

Jis taip pat teigė nesuprantantis, kodėl ilgus metus nepriimama, kad visi dviratininkai privalėtų dėvėti šalmus. Dabar jie, remiantis KET, privalomi tik dviratininkams ir dviračių keleiviams iki 18 metų, o nuo 18 metų – tik rekomenduojami. "Užsienio mokslininkai jau seniai įrodė, kad apie 50 proc. į avarijas patekusių dviratininkų patiria būtent galvos traumas, jų būtų galima išvengti, jei dviratininkai dėvėtų šalmus", – įsitikinęs parlamentaras. Su dienraščiu bendravęs dviratininkas M.Kučinskas teigė, kad toks reglamentavimas jam pačiam taip pat atrodytų tinkamas ir reikalingas.

Rekomendacijas dėvėti šalmus S.Brundza siūlytų įvesti ir paspirtukininkams, kurie vis dažniau sutinkami miestų gatvėse.

Prancūzų dienraštis "Le Parisien" skaičiuoja, kad per 2017-uosius avarijose, į kurias pateko elektriniai paspirtukai, sužeistųjų skaičius pasiekė 284, o net penki eismo įvykių dalyviai žuvo.

"Žinau, kad taip sakydamas užsitrauksiu dar didesnę dviratininkų bendruomenės nemeilę, tačiau man elektrinis paspirtukas atrodo daug patrauklesnė susisiekimo mieste priemonė nei dviratis dėl to, kad ji patogesnė tiems žmonėms, kurie darbe turi vilkėti kositumą ar dalyvauti verslo susitikimuose. Dviračio, kaip susisiekimo priemonės, būtent dėl to, kad reikia vienos aprangos juo važiuoti, o kitos, pavyzdžiui, eiti į verslo susitikimą, nesirenka nemaža dalis ir mano pažįstamų. Be to, paspirtukai išsprendžia ir parkavimo vietų klausimą – dviračiams jų reikia, o paspirtukas gali ramiai gulėti kabineto kampe ar po darbo stalu", – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto jis darsyk ir važiuojančiuosius paspirtukais paragino pasirūpinti savo saugumu – važiuoti įjungus žibintus (daugumos elektrinių paspirtukų jie yra integruoti), dėvėti šalmus ir dėvėti šviesą atspindinčias liemenes. "Paspirtukas yra dar dinamiškesnis nei dviratis, nes elektros variklis leidžia jam išvystyti nemenką pagreitį, o važiuojantįjį paspirtuku supainioti su pėsčiuoju gana lengva", – dar kartą pabrėžė buvęs parlamentaras.

Paspirtukų problema

Šiltuoju metų laiku buvo kilę daug diskusijų dėl neatsakingo važinėjimo elektriniais paspirtukais. Daugiausia problemų jie kėlė kurortiniuose šalies miestuose. Tačiau gyvenantieji šalies didmiesčiuose jau pastebėjo, kad gatvėse šių transporto priemonių skaičius pastebimai ūgtelėjo.

Paspirtukai tampa vis populiaresni ne tik pramogai, tačiau ir kasdien naudoti. Kelių kompanijų paskelbta žinia, kad bus teikiama elektrinių paspirtukų paslauga, jų naudojimą dar labiau padidins, o tai kels dar daugiau eismo saugumo iššūkių – ypač pėstiesiems, nes vis dar didžioji dauguma paspirtukais važinėjančių asmenų judėjimui renkasi ne dviračių takus, o šaligatvius. Būtent dėl šios priežasties ne viena Vakarų ir Pietų Europos šalis ėmėsi drausti paspirtukais važinėti šaligatviais.

Prancūzų dienraštis "Le Parisien" skaičiuoja, kad per 2017-uosius avarijose, į kurias pateko elektriniai paspirtukai, sužeistųjų skaičius pasiekė 284, o net penki eismo įvykių dalyviai žuvo. Šie skaičiai 23 proc. didesni nei 2016-aisiais. Skaičiuojama, kad per praėjusius metus Prancūzijoje buvo parduota apie 100 tūkst. elektrinių paspirtukų. Ispanijos sostinė Madridas neseniai taip pat paskelbė, kad elektriniais paspirtukais draudžiama važinėti šaligatviais.

Susisiekimo ministerijos atstovas V.Pumputis teigia, kad nors dauguma paspirtukais važinėjančių ar juos nuomojančių asmenų tikina, kad Lietuvoje tokių transporto priemonių eismas nereglamentuotas, taip nėra.

Skirtumai ir reikalavimai

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) yra paminėtos dvi transporto priemonių rūšys, kurioms ir būtų priskirti skirtingos galios ir skirtingą maksimalų greitį sugebantys pasiekti paspirtukai. Motorinis dviratis – "transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 KW, ir kurios didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val." Taigi tokios rūšies transporto priemonei galioja tokie patys reikalavimai kaip dviratininkams.

Galingesni paspirtukai priskiriami mopedams – dviratėms transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/val. ir ne didesnis kaip 45 km/val. bei kurios variklio darbinis ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausia naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Taigi visų paspirtukų, kurie pakliūva į šią kategoriją, savininkai turėtų elgtis taip pat, kaip ir turintys mopedus (motorolerius) – registruoti juos VĮ "Regitra", jie privalo būti paženklinti valstybiniu numerio ženklu, turi būti atlikta jų techninė apžiūra, o tokios transporto priemonės savininkas ją turi būti apdraudęs civilinės atskomybės draudimu. Dalyvaujant eisme jiems galioja tokie patys reikalavimai, kaip ir mopedams (motoroleriams), t.y. tokį paspirtuką valdančiam asmeniui reikalingas vairuotojo pažymėjimas, jam draudžiama važiuoti šaligatviais, dviračių takais, jie privalo važiuoti tik važiuojamąja dalimi.

Dienraščio žiniomis, Vidaus reikalų ministerija jau artimiausiu metu Vyriausybei turėtų pateikti įstatymo pakeitimo projektą, kur būtų aiškiau reglamentuota, kokie reikalavimai keliami skirtingoms transporto priemonėms ir jų savininkams.

Kaip praneša portalas 15 min., skyrybų prašymą teismui nutarė pateikti 65-erių metų moteris.

Teisėjus pasiekė A. Brundzienės prašymas dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, iki santuokos įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kitų su santuokos nutraukimų susijusių klausimų.

71-erių metų verslininkas, buvęs Seimo narys ir automobilių ekspertas su sutuoktine kartu pragyveno daugiau nei 25-erius metus.

Ši santuoka abiems sutuoktiniams buvo ne pirma.

Lietuvoje beveik 3 mln. krepšinio specialistų ir beveik 3 mln. vairuotojų. Tarp vienų ir kitų skirtumas vienas – krepšinio specialistui net nereikia stebėti rungtynių, kad viską žinotų, o štai vairuotojui, kad galėtų važiuoti, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas yra būtinas. Ir būtinas kiekvienai transporto priemonei, kad ir kiek jų turėtum, nors dviejų vienu metu neįmanoma vairuoti.

Iš Kauno kilęs buvęs lenktynininkas, automobilių ir saugaus eismo ekspertas S.Brundza buvo sukaupęs įspūdingą senovinių automobilių kolekciją. Muziejuje buvo daugiau nei 100 antikvarinių ir sportinių automobilių. Tik čia buvo galima išvysti sportinių, karališkų transporto priemonių, kokiomis riedėdavo aukščiausi šalių vadovai ir prezidentai.

2015 m. pardavė kolekciją, nes nepavyko gauti patalpų muziejui. Dabar S.Brundzos garaže tik keletas automobilių.

Visi kolekcininko automobiliai buvo važiuojantys. Nori vairuoti – apdrausk visus 100 automobilių. Normalu? Ar ne teisingiau būtų privalomai apdrausti vairuotojo veiksmus?

"Taip, visais turimais vienu metu nepavažiuosi, – sako S.Brundza, praėjusią kadenciją buvęs Seimo nariu, Gedimino Kirkilo Vyriausybės laikais (2007–2008 m.) – visuomeniniu premjero patarėju saugiam eismui. – Tai eilinis paradoksas, dėl to teko ginčytis ir su draudikais, ir su kitais. Civilinė atsakomybė turėtų būti asmeniui. Aišku, gali būti, kad kaina kažkiek priklausytų ir nuo automobilio. Viena, kai sėdi prie 10 metų senumo mašinos, kuri kainuoja 2–3 tūkst. eurų, vairo, visai kas kita – prie naujo."

Policija žvakutes dalijo eismo dalyviams. Ar čia normalu? Užuot kontroliavę tai, kas priklauso pagal Saugaus eismo įstatymą, – eismą, užsiima žvakutėmis.

– Draudimo įmokos kasmet didėja, nesvarbu, atsargiai vairuoji ar esi visiškas nelaimėlis kelyje. Draudikai teisinasi: daugėja avarijų, daugiau išmokama išmokų. Tikėti tuo?

– Negali būti taip. Jie sukčiauja. Žmonėms pasiūlo mažesnę išmoką, nei kainuotų per avariją sugadinto automobilio remontas autoservise. Sumoka tiesiai savininkui. Tokiu būdu skatinamas šešėlis, automobilis tvarkomas galai žino kur, o netinkamai suremontuotas grįžta į eismą. Pagal Civilinės atsakomybės draudimo įstatymą remontas gali kainuoti iki 1 mln. eurų ir draudikai turėtų sumokėti oficialiems remontininkams.

Didžiulė neteisybė yra tai, kad draudikai išskaičiuoja detalių susidėvėjimą, kai po avarijos yra nedideli sugadinimai. Likutinė vertė turėtų būti skaičiuojama tik tada, kai automobilis tampa neberemontuotinas. O remontuojant privaloma naudoti tinkamas, saugias detales. Tačiau imamos iš laužynų, vogtų transporto priemonių. Taip skatinamas šešėlis ir automobiliai netinkamai suremontuojami.

Draudikai kiek įmanydami taupo. Kiek jie pernai gavo įmokų? Ar ne 169 mln. eurų. O kiek išmokėjo išmokų? Mažiau nei 100 mln. eurų. Ir dar šneka, kad turėjo 18–19 mln. eurų nuostolių. Ar jie degina tuos pinigus, ar ką? Kaip galima turėti tokias sąnaudas? Brokeriams moka 30 proc., kai užsienyje – ne daugiau  kaip 20. Manau, kad per tuos brokerius galima paplauti ir pinigus. Nepavyko nieko išspręsti net oficialiai kreipiantis praėjusią kadenciją būnant Seimo nariu.

– Draudimo pabranginimas – čia tokia bausmė? Apsidraudi, bet paskui mokėdamas daugiau atlygini visus nuostolius. Bet juk draudimas – kaip loterija: vieni važinėja laimingai ir už juos nieko draudikams mokėti nereikia, o už nelaimėlius tenka atlyginti.

– Yra tokia praktika ir užsienyje. Jei vairuotojas pakliūva į avariją, jo patikimumas krenta, atsiranda tikimybė, kad jis vėl sukels eismo įvykį.

– Yra vairuotojų, per metus sukeliančių dešimt ir daugiau avarijų. Bet jei žmogui nelaimė nutinka kartą per dešimt metų?

– Gal sunku prognozuoti, ar nesukels avarijos artimoje ateityje. Tarp kitko, pas mus nebaudžiami tie įžūliai lakstantys ir techninius įvykius sukeliantys vairuotojai. O pildomų deklaracijų po avarijų per keletą metų padaugėjo labai pastebimai. Nuo 70 tūkst. iki daugiau nei 100 tūkst. pernai.

Manau, tai lemia ir nebaudžiamumas. Ir policijos doktrinose, ir kitur parašyta, kad svarbu ne bausmės dydis, o bausmės neišvengiamumas. Per metus registruojama 100 tūkst. kaltininkų, jie nebaudžiami, nors pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį. Pavyzdžiui, jei užfiksuojama, kad vairuotojas pervažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, bus nubaustas iki 89 eurų bauda. O jei pareigūnams nematant irgi taip pat važiavai, atsitrenkei į kitą automobilį, nieko nesužalojai, tai įforminama kaip paprastas įvykis. Draudimas sumokėjo, o kaltininkas lieka lyg niekur nieko.

Bandžiau prieš keletą metų, kai vidaus reikalų ministru dar buvo Saulius Skvernelis, pakeisti tą tvarką. Atsakė, neva labai daug darbo. Bet iš 100 tūkst. vairuotojų paėmus po 100 eurų, susidaro 10 mln. Tuos pinigus būtų galima naudoti eismo saugumo priemonėms.

Kaltasis turi būti kažkiek nubaustas. O nebaudžiamas, tvatina ir tvatina, kol neužmuša kito žmogaus.

– Valstybė įpareigoja draustis privalomai, tačiau žmogus neturi jokių alternatyvų.

– Valstybė turėtų kontroliuoti kainodarą. Kodėl pas mus kontroliuojama vandens kaina, kontroliuojamas šildymas, net nuotekos kontroliuojamos kainų komisijos. O draudimas – be jokios priežiūros. Atseit rinka sureguliuos. Kokia ten rinka?

– Dirbote premjero visuomeniniu patarėju saugiam eismui. Nebandėte pakeisti esamos situacijos?

– Bandžiau. Dėl eismo saugumo įsiklausydavo ir policija, ir kitos institucijos. Tačiau dėl draudimo – ne. Tada buvo atskira draudimo priežiūros tarnyba, man per Vyriausybės posėdį labai keistai atsakė, kad bus nepatenkinti gyventojai. Nesuprantu, kaip gali būti nepatenkintas žmogus, jei automobilis bus gerai suremontuotas. Na, aišku, krizės metu labai padaugėjo žmonių, pageidaujančių gauti draudimo išmokas, o ne remonto paslaugas. Matyt, kažkiek pravalgyti, kažkiek pragerti, kažkiek dar ir remontui kokiame garaže.

– Vežėjų asociacija "Linava" rengiasi savo draudimo bendrovę steigti. Pirmą draudimo polisą tikimasi išduoti šiemet gruodžio 1-ąją. Kaip vertinate alternatyvios kompanijos atsiradimą?

– Gerai. Dabar konkurencijos nėra, o kartelinių susitarimų įrodyti praktiškai neįmanoma. Draudikai sako, kad dirba nuostolingai, nors išmoka mažiau ir už nekokybišką remontą.

Lietuvos bankas turi kontroliuoti, bet jis atsirašinėja, kad žmogaus konstitucinė teisė, ar jam gauti pinigus į rankas, ar automobilį suremontuoti. Nesuprantu, lyg čia būtų kokia tvora išlaužta, kur lentą kauštelėjai. Automobilis grįžta nesutvarkytas, pavojingas ir tam pačiam savininkui.

– Dabar saugiau važinėti?

– Kaip čia pasakius? Žuvusiųjų pastaraisiais metais mažiau, bet šiemet vėl padaugėjo. Daugiau ir sužeistųjų. Nėra tas pagerėjimas tvarus. Nėra veiksmingų priemonių. Tikriausiai visi girdėjo – policija žvakutes dalijo eismo dalyviams. Ar čia normalu? Užuot kontroliavę tai, kas priklauso pagal Saugaus eismo įstatymą, – eismą, užsiima žvakutėmis.

Pas mus apie narkotikus nekalbama. Pavyzdžiui, Vokietijoje per metus 18–20 tūkst. žmonių siunčiama psichikos patikrai dėl to, kad vartoja narkotikus. Pas mus niekas netikrina, policijos reiduose turėtų dalyvauti medicinos darbuotojai.

Nuolat aiškinu, kad jei vairuotojas pakliuvo išgėręs ar su narkotikais, tai turi būti perduota priklausomybių ligų centrui. Ten turi būti kaupiama visa informacija. Jos nėra, jei apsvaigęs vairavai dar neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Būtų sudėtingiau gauti pažymą, nes esi įrašytas į savotišką įskaitą. Beje, ES direktyva nurodo, kad žmogus, retkarčiais vartojantis narkotikus, nors ir nėra priklausomas nuo jų, arba sėdantis prie vairo išgėręs, nors ir nėra priklausomas nuo alkoholio, neturi teisės gauti ar atgauti vairuotojo pažymėjimo. Nepavyko man Susisiekimo ministerijai to įrodyti. Žinote, kiek laiko? Jau dešimt metų…

– Tiek daug užsienyje gerų pavyzdžių, kodėl nepritaikoma čia?

– Nuolat siūliau ir siūlau, o man atsako: "Tu gimei dešimt metų per anksti." Mano kantrybė seniai išsekusi.

Gyvenu apsivertęs popieriais, dar manau pakariauti. Turiu sukaupęs informacijos, rašau raštus valstybės institucijoms, gaunu biurokratinius atsirašinėjimus. Tai yra įrodymai, kad nedaro to, ką reikėtų daryti. Nusipirkau Baudžiamąjį kodeksą, studijuoju jį. Yra visokių straipsnių nuo neveikimo iki gyvybės atėmimo dėl neatsargumo ar sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Galima pagalvoti apie atsakingų už eismo saugumą, teisės aktų tvarkymą asmenų baudžiamąją atsakomybę.

Frakcijos nariai neneigė, kad triukšmas kilo dėl prieš nepilnus dvejus metus prie jos prisijungusio buvusio „Drąsos kelio“ aktyvisto Valdo Vasiliausko – ypač dėl jo prasto vadovavimo partijos rinkimų štabui.

Labiausiai kantrybės neteko partijos senbuvis, Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Remigijus Žemaitaitis: „Aš pats buvau kalbintas gal dešimt kartų, kad eičiau vadovauti, dirbti (rinkimų štabe – LRT.lt), bet V. Vasiliauskas pasiūlė rinkimų programą ir žadėjo mus nuvesti kone į šviesų rytojų. Sutikome su jo pasiūlymais, o išėjo taip, kad dabar reikia kitiems juodai dirbti. Praėjo metai, ir – vakuumas. Kur tai matyta, kad mūsų partijos nėra nei svarbiuose renginiuose, nei spaudoje. Ar, manot, kad aš šiaip sau pakalbėjau, ar dėl to, kad jau trūko kantrybė? Nė vienų tokių Seimo rinkimų dar nėra buvę. Anksčiau visi dirbdavome ir žinodavome, kas kur ką daro ir už ką atsakingas.“

Paguodos scenas stebėjo ir kolegos

Su LRT.lt bendravę kitų partijų atstovai Seime pasakojo, kad, stebint kaip pas „tvarkiečius“ taip pat iš „Drąsos kelio“ frakcijos perbėgęs Povilas Gylys posėdžių salėje guodžia V. Vasiliauską, atrodė, kad šį ištiko baisi nelaimė. O, pasirodo, jis jau drąsinosi sprukti iš „tvarkiečių“ rinkimų štabo vadovo pareigų, o gal ir iš frakcijos, bet P. Gylys stengėsi jį nuo tokių žingsnių sulaikyti.

„Yra bangelių, raibuliukų, bet į detales leistis nenorėčiau. Nekomentuosiu. Tai – mūsų frakcijos reikalai. Bet R. Žemaitaičio pareiškimai, esą iš frakcijos išėjęs Stasys Brundza (irgi į Seimą patekęs su „Drąsos keliu“ – LRT.lt) ir kiti – žmogžudžiai, atrodo nerimtai. Rimtas žmogus taip kalbėti negali“, – sakė P. Gylys.

Kad frakcijoje yra neramumų, neslėpė ir jos seniūnas Petras Gražulis: „Buvo ginčų, bet dabar viskas lyg ir aprimo“.

„Tvarkiečių“ senbuvis, Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis taip pat prasitarė, kad prieš kelias dienas frakcijoje buvo karšta: „Visi mes kartais pasikarščiuojame. Kažkas kažką pasako. Buvo diskusijų dėl R. Žemaitaičio pareiškimų, bet nenorėčiau to komentuoti.“

„Neišeinu. Girdėjau ir aš šitą gandą“, – teigė V. Vasiliauskas, pridurdamas, esą, deja, jam, kaip rinkimų štabo vadovui, teksią sunkiai dirbti, už ką nesitikįs sulaukti padėkos.

V. Vasiliauskas taip pat pridūrė, kad „jo kariaunoje R. Žemaitaičio nebus.“

Tačiau „tvarkiečių“ senbuviai ir pats R. Žemaitaitis tvirtino, kad jis Seimo rinkimuose dalyvaus.

Tuo metu „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovas R. Paksas tvirtina, kad partijoje neramumų nėra.

„Pavasariniai saulės smūgiai šiandien jaučiami visur – ir Seime, ir vyriausybėje, ir kitose institucijose. Bet pas mus viskas – stabilu. Jei nuspręsiu kažką iš rinkimų [kampanijos – LRT.lt] patraukti, tai tą ir padarysiu“, – kalbėjo R. Paksas.

Įsižeidęs paliko frakciją

Tai, kad „tvarkiečių“ frakciją krečia neramumai, patvirtino ir S. Brundzos sprendimas išeiti pas socialdemokratus.

Pasak jo, tokiam žingsniui jį pastūmėjo R. Žemaitaičio daugiau nei prieš mėnesį žiniasklaidoje išsakyti pasisakymai apie prie „tvarkiečių“ frakcijos prisijungusius „Drąsos kelio“ atstovus.

„Man tai yra absoliučiai protu nesuvokiami dalykai, tai yra naujai atėjusių žmogžudžių partijos atstovų – Vasiliauskų ir kitų – kurie būtent, tiesiai šviesiai galima sakyti, nužudė keturis žmones tam, kad pasidarytų sau „pjarą“ ir patektų į rinkimus. Aš tikrai nepritariu tokiai politikai ir nepritariu tokiems žingsniams, kad partija kitų žmonių nelaimėmis, bėdomis turi daryti rinkiminį trampliną. Tai yra amoralu, negražu ir trumparegiška, juolab kad tokie prisišlieję žmonės labai greitai pabėga kitur, ieškodami laimės, kaip nutiko su V. Vasiliausku, kai nespėjo Seime apšilti kojų, pamatė kad su Neringa Venckiene nepasisekė, aišku, pinigų sau pasidarė, ir jau bėga kitur [kalba netaisyta]“, – buvo cituojamas R. Žemaitaitis portale tv3.lt kovo pabaigoje.

Pasak S. Brundzos, jis laukęs kelias savaites, kad „Tvarkos ir teisingumo“ prezidiumas ir  frakcija Seime principingai įvertintų R. Žemaitaičio žodžius, o, to nesulaukęs, nusprendė trauktis ir perėjo pas socialdemokratus.

Į Seimą S. Brundza pateko pagal „Drąsos kelio“ partijos sąrašą po to, kai po apkaltos parlamentaro mandatą prarado šiuo metu JAV besislapstanti partijos įkūrėja ir lyderė N. Venckienė.

Tai – nieko asmeniško

Vertindamas S. Brundzos pasitraukimą iš frakcijos, R. Žemaitaitis teigė kalbėjęs ne apie jį asmeniškai: „Aš jo žmogžudžiu neišvadinau. Netaikiau [savo žodžių – LRT.lt] S. Brundzai. O kalbėjau apie „Drąsos kelio“ partiją. Gaila, kad S. Brundza priėmė mano žodžius asmeniškai. Manau, kad jis tikrai galėjo dirbti mūsų frakcijoje.“

Tačiau S. Brundza jaučiasi įžeistas ir teigia, kad, pasikonsultavęs su teisininkais, apsispręs, ar kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Apie tai ketvirtadienį pranešė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, plenariniame posėdyje perskaičiusi S.Brundzos pareiškimą.

S.Brundza į Seimą buvo išrinktas pagal partijos „Drąsos kelias“ sąrašą.

S.Brundza prieš dvi savaites pranešė paliekantis valdančiąją „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją dėl „tvarkiečių“ atstovo Remigijaus Žemaitaičio kritikos partiją pasirinkusiems parlamentarams, kurie į Seimą buvo išrinkti kaip Drąsos kelio partijos atstovai.

„Tvarkiečius“ jis BNS teigia palikęs „dėl Žemaitaičio išstojimų, kai išvadinti buvome žmogžudžiais“, o apsisprendimą stoti į valdančiųjų socialdemokratų frakcijos gretas argumentavo būtinybe nuveikti nebaigtus darbus.

„Yra dar daug nebaigtų darbų iki sesijos pabaigos, o būnant mišrioje grupėje jų būtų neįmanoma nuveikti, nes reikalingas ir tam tikras balsų skaičius, kad tai būtų įgyvendinta“, - teigė S.Brundza.

Anot jo, socialdemokratų programoje įvardintos panašios vertybės, kaip ir deklaruotos jam einant 2012-aisiais į Seimą, t.y. pagarba žmogui, valstybei ir Konstitucijai. Jis taip pat patikino neketinantis stoti į socialdemokratų partiją, nes nuo pat karjeros pradžios jokiai partijai nepriklausė. Pasak jo, „labai daug problemų ir laiko gaištama partiniams klausimams, nebelieka laiko žmogui“.

Parlamentaras taip pat dar neapsisprendė, ar dalyvaus rinkimuose, tačiau tai darytų tik bendrame socialdemokratų sąraše, bet ne vienmandatėje rinkimų apygardoje.

„Vakar kaip tik kalbėjomės su (frakcijos) seniūne, ponia Irena Šiauliene - pasakiau, kad nenorėčiau gaišti laiko rinkiminei kampanijai, nes tada reikia atidėti visus kitus darbus į šoną, - kalbėjo jis. - Kiek žinau, jau sąrašai socialdemokratų patvirtinti, tai aš atėjau vėliau, aš ten niekaip nepretenduoju. Bet čia jau kaip jie apsispręs patys“.

Prisijungus S.Brundzai, socialdemokratų frakcija Seime turės 40 vietų iš 141.

„Na viršijau, viršijau“, - BNS sakė parlamentaras. Apie parlamentaro pažeidimą policija šeštadienį paskelbė ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, paviešindama greičio matavimo prietaiso rodmenų nuotrauką ir automobilį „Range Rover“.

„Geros kelio sąlygos, geras automobilis, saugus, noriu pabrėžti, kad saugaus greičio niekada neviršiju, todėl daugiau nei 50 metų važinėju keliais atvirais ir nesu sukėlęs nei vieno eismo įvykio, ir nesukeliu nepatogumų kitiems eismo dalyviais“, - kalbėjo S.Brundza.

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Marija Kazanovič BNS patvirtino, kad „parlamentaras važiavo 165 kilometrų per valandą greičiu kelyje, kuriame leistinas greitis siekia 120 kilometrų per valandą“.

Už greičio viršijimą 45 kilometrais per valandą S.Brundzai teks sumokėti nuo 173 iki 231 eurų baudą.

Savo pareiškime S.Brunzda nurodo pasitraukiantis dėl „tvarkiečių“ atstovo Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie „Tvarkos ir teisingumo“ partiją pasirinkusius parlamentarus, kurie į Seimą buvo išrinkti kaip Drąsos kelio partijos atstovai.

S.Brundza „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui Rolandui Paksui bei frakcijos nariams adresuotame pareiškime sako nesulaukęs, kad R.Žemaitaičio pasisakymai būtų partijoje apsvarstyti ir įvertinti, todėl palieka frakciją.

R.Žemaitaitis kalbėdamas partijos kongrese kovą kalbėdamas apie būsimus Seimo rinkimus labai kritiškai atsiliepė apie Drąsos kelio atstovų dalyvavimą. „Vieną įvykį ką tik sukūrėme – piketą prie prokuroro namų, kitą įvykį, ką, mes suorganizuosime vieną kitą žmogžudystę, kaip Klonio gatvė suorganizavo, ir eisime per visą Lietuvą šnekėdami apie teisingumą?“, – atsakydamas į raginimus partijai kurti įvykius kalbėjo „tvarkietis“.

Aštrių žodžių prie „tvarkiečių“ prisijungusiems Drąsos kelio atstovams R.Žemaitaitis negailėjo ne tik kongrese, bet ir vėliau dalindamas interviu žiniasklaidai, pvz., tv3.lt portalui jis sakė, kad jam „absoliučiai protu nesuvokiami dalykai, tai yra naujai atėjusių žmogžudžių partijos atstovų (veiksmai) – vasiliauskų ir kitų – kurie būtent, tiesiai šviesiai galima sakyti, nužudė keturis žmones tam, kad pasidarytų sau „piarą“ ir patektų į rinkimus“.

„Tie žmonės yra neprognozuojami, jų išsilavinimas arba bent jau patirtis yra labai prastos kokybės, jie gali tik per rėkavimus, per piketus, per šūkavimus kažką pasiekti, o ne savo protu“, – apie į „tvarkiečių“ gretas įsiliejusius buvusio „Drąsos kelio“ frakcijos politikus kalbėjo R. Žemaitatis.

Pasipiktinęs šiaip pareiškimais, S.Brundza taip pat sako, jog pasikonsultavęs su teisininkais spręs, ar dėl jų kreiptis į teisėsaugą.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis sako, jog R.Žemaitaičio pasisakymai bus įvertinti. „Kreipėmės, kad partijos prezidiumas įvertintų R.Žemaitaičio veiksmus, tikrai šitaip su kolegomis nesielgiama, ir negalima žmonių vadinti kažkokiais žmogžudžiais, tai yra labai įžūlus kaltinimas, ir, manau, kad partija įvertins“, – BNS sakė P.Gražulis.

„Nežinau, kaip prezidiumas įvertins, ar įspės, ar įpareigos atsiprašyti, čia prezidiumo sprendimas“, - į klausimą, kokių sankcijų gali sulaukti R.Žemaitaitis, atsakė P.Gražulis, ir neatmetė galimybės, kad S.Brundza galėtų grįžti į frakciją, priklausomai nuo tolesnės situacijos.

Su užsienio komandiruotėje šiuo metu esančiu NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovu R.Žemaitaičiu BNS susisiekti kol kas nepavyko.

Pasitraukus S.Brundzai, „tvarkiečių“ frakcijos gretos mažėja iki 11 Seimo narių. S.Brundza, kaip ir dar keli Drąsos kelio atstovai, Seime prisijungė prie „tvarkiečių“ frakcijos, nes Drąsos kelio frakcija parlamente yra subyrėjusi. Buvę Drąsos kelio atstovai rinkimus irgi planuoja su „tvarkiečiais“, pvz., vienas jų, Valdas Vasiliauskas, yra TT rinkimų štabo vadovas.

Seimo narys Stasys Brundza ruošiasi iš parlamentarų atimti jų atlyginimus. Anot politiko, į Seimą reikia eiti ne dėl algos, bet dėl to, kad galėtum ką nors doro ir gero nuveikti Tėvynei.

Šiuo metu vidutinė Seimo nario alga – 2000 eurų į rankas bei 700 eurų kanceliarinėms išlaidoms, kurios dažnai naudojamos net ne su tiesioginiu darbu susijusiems reikalams.

KK2 žurnalistų paklaustas, ar išgyventų be Seimo nario algos, S. Brundza atsakė – taip.

„Aš ėjau ne dėl atlyginimo į Seimą, aš ėjau tam, kad iš tikrųjų maniau, kad galbūt pavyks kažką padaryti“, – laidoje teigs S. Brundza. – Manau, kad atvykimas į darbą ir grįžimas namo, tikrai nėra parlamentinė veikla, o ten keletas litų arba eurų dabar už tuos pieštukus – irgi ne bėda“, – tęsė politikas.

Pagal dabar galiojančius teisės aktus Seimo narys iš kanceliarinėms išlaidoms skirtų lėšų gali piltis kurą ar net nuomotis prabangų automobilį. S. Brundza taip pat pasipiktino, kad jam išvykus vis tiek buvo mokamas parlamentaro atlyginimas.

„Aš asmeniniais reikalais kažkur turėjau išvykti, tai aš paprašiau, kad man nemokėtų atlyginimo tomis dienomis, nes aš Seimo nario pareigų lyg ir neatlieku. Pasirodo, kad gavosi taip, kad šitą vos ne Konstitucija draudžia, visiems turi būti mokamas teisingas atlyginimas“, – skundėsi politikas.

Tačiau S. Brundzos ketinimai papiktino kitus Seimo narius, o Petras Čimbaras KK2 žurnalistams papasakojo, kodėl jam reikia parlamentaro atlyginimo.

„Reikia ir kostiumą nusipirkti, gerai atrodyti. Ir padėti, ir paremti. Viskam reikia“, – atviravo P. Čimbaras.

Kitas Seimo narys Naglis Puteikis taip pat pasipiktino buvusio lenktynininko planais. Sakė, kad jam algos reiktų. Vien telefonu N. Puteikis prakalba šimtus eurų, o dar parlamentarui reikia ir nuolatos grįžti į gimtąją Klaipėdą.

Visą S. Brundzos algų naikinimo istoriją žiūrėkite šį antradienio vakarą 19. 30 val. laidoje KK2 per LNK.

Turtingiausiais parlamentarais išlieka socialdemokratas Bronius Bradauskas ir „tvarkietis“ Stasys Brundza, mažiausiai turto sukaupė „Drąsos kelio“ atstovas Jonas Varkala, socialdemokratė Orinta Leiputė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį pateikti duomenys rodo, kad B.Bradauskas su sutuoktine sukaupė per 8,17 mln. eurų įvairaus turto ir santaupų.

Turtingiausio parlamentaro turtas per metus sumažėjo beveik puse milijono eurų (anksčiau buvo 8,63 mln. eurų). Daugiausia įvertintos parlamentaro šeimos turimų įmonių akcijos (beveik 3,41 mln. eurų), nekilnojamasis turtas (per 3,04 mln. eurų), piniginės santaupos (1,28 mln. eurų), žemės sklypai (0,4 mln. eurų).

Lygiai prieš metus parlamentaru tapęs S.Brundza su šeima deklaraciją pateikė pirmąkart ir nurodė iš viso turintis 4,78 mln. eurų turto. 2,75 mln. įvertintas nekilnojamasis turtas, 0,55 mln. eurų - žemės sklypai, dar 0,47 mln. eurų verta buvusio lenktynininko automobilių kolekcija, nurodo VMI. Taip pat šeima nurodo turinti apie 0,83 mln. piniginių santaupų.

Per 4,05 mln. eurų deklaravo ir liberalas Kęstutis Glaveckas su žmona, buvusia parlamentare Rūta Rutkelyte - didžiausią dalį sudaro sutuoktinių nekilnojamasis turtas (2,94 mln. eurų) ir santaupos (0,67 mln. eurų), dar 0,26 mln. eurų įvertinti jiems priklausantys žemės sklypai.

2,58 mln. eurų turto ir santaupų deklaravusi „darbietė“ Vilija Filipovičienė nurodė su sutuoktiniu turinti 1,6 mln. eurų vertės žemės sklypų, nekilnojamojo turto už 0,65 mln. eurų, dar 0,25 mln. eurų įvertintos parlamentarės turimos įmonių akcijos

Per 1,43 mln. eurų deklaravo ir liberalas Arminas Lydeka su sutuoktine, didžiąją jų turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas.

Mažiausiai turto iš parlamentarų nurodęs J.Varkala, VMI duomenimis, turi per 10 tūkst. eurų turto - po pusę sumos sudaro parlamentaro nekilnojamasis turtas ir santaupos.

O.Leiputė deklaravo turinti apie 15,5 tūkst. eurų turto - beveik 9 tūkst. eurų santaupų ir per 6 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto.

Prie mažiausiai turto deklaravusių parlamentarų - ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovė Ona Valiukevičiūtė, turinti per 19 tūkst. eurų turto, iš jų - 18 tūkst. eurų santaupų. „Darbietis“ V.Skarbalius VMI nurodė su sutuoktine turintis apie 24 tūkst. eurų turto, iš jų - 15 tūkst. eurų santaupų.

Nors Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys su žmona deklaravo per 102 tūkst. eurų turto (daugiausia - 87 tūkst. eurų vertas sutuoktinių nekilnojamasis turtas), jiedu taip pat nurodė negrąžinę beveik 119 tūkst. eurų dydžio paskolos.