Vidurdienį Kauno savivaldybės ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovai lankys S. Dariaus ir S. Girėno kapus Aukštųjų Šančių kapinėse, padės gėlių.

S. Darius ir S. Girėnas kėlė tikslą be sustojimo perskristi Atlanto vandenyną – iš Niujorko į Kauną.

Kad be sustojimo įveiktų 8 tūkst. kilometrų, 1933 metų liepos 15 dienos rytą „Lituanica“ pakilo su 3 tūkst. litrų benzino ir 100 litrų tepalo – perkrautas lėktuvas vos atsiplėšė nuo žemės

Mažiausiai lėšų jie skyrė savo saugumui – skrido be šviesų, prietaisų rodmenis kabinoje apšviesdavo žibintuvėliu, neturėjo radijo įrangos.

Nors „Lituanicos“ katastrofos priežastys ir šiandien nėra aiškios, daugybės tyrimų išvadose vyrauja įvairios prielaidos dėl pasibaigusio kuro, ypač blogų oro sąlygų ir pilotų nuovargio.

S.Girėno tėviškėje Vytogaloje šventė prasidės liepos 15 d. 18 val. Tiesa, pirmasis „Lituanicos“ skrydžio viešas minėjimas čia įvyko dar sovietmečiu 1983 m. ir subūrė arti 10 tūkst. žmonių. Vienintelis laikraštis, kuris anuomet įdėjo skelbimą apie būsimą muziejaus atidarymą, buvo „Šilalės artojas“, tačiau žmonės žinojo, perdavė žinią iš lūpų į lūpas.

„Lituanicos“ skrydžio metinės prie lakūno klėtelės minimos jau beveik 40 metų. Šiemet šventės lankytojų laukia ne tik pramoginė, bet ir meninė programa.

Tradiciškai muziejaus kiemelyje bus aukojamos šv.Mišios už S.Darių ir S.Girėną ir Vytogalos bendruomenę. Duris atvers dvi parodos. Viena jų – Algimanto ir Mindaugo Černiauskų fotografijos paroda „Tarp žemės ir dangaus“. „Paroda skirta Žemės keliauninkams, neišskiriant tų, kam kryžiaus ženklas – žemės ir dangaus raktas. Tiesiog visi mes gyvename tarp žemės ir dangaus“, – sakė parodos autorius A.Černiauskas.

Šventės dalyvių laukia edukacinės programos: meninė medžio drožyba, vilnos vėlimas, audimas ar pjovimas dvitraukiu pjūklu. Žinoma, bus dėl ko pakelti akis ir į dangų: šventės svečių laukia Tauragės aeroklubo sveikinimas, skraidyklių, motorizuotų parasparnių skrydžiai ir net saldainių lietus. Patirti skrydžio parasparniu svaigulį bus galima ir virtualių akinių pagalba. Šventinę nuotaiką kurs muzikos ir šokio pasirodymai. Temstant ekrane bus galima pažiūrėti filmą „Skrydis per Atlantą“.

Šventę organizuoja Lietuvos aviacijos muziejus drauge su Vytogalos kaimo bendruomene, kurios pirmininkė yra ilgametė S.Girėno tėviškės darbuotoja muziejininkė ir siela Lina Gudeliūnienė. Su lakūno tėviške Lina tiesiog suaugusi: muziejaus raktus ji perėmė iš mamos, eksponatų saugotoju dirba ir Linos sūnus. Maža to, jos šeima yra S.Girėno giminaičiai (promočiutė buvo S.Girėno sesuo), o ir augo Lina prieš miegą girdėdama lopšinę „Darius ir Girėnas šaunūs vyrai buvo...“.

Liepos 17-ąją visi keliai ves į Judrėnus, S.Dariaus tėviškę. Čia jau nuo vidurdienio šurmuliuos mugė. 14 val. bus aukojamos šv.Mišios, o po jų prasidės proginis bėgimas „Atminimo ugnis – Dariui“. 16 val. prasidės iškilmingas minėjimas, kurį vainikuos Rolando Pakso pilotuojamo lėktuvo „Bellanca“ (mūsų žinoma „Lituanica“) skrydis. Pavakary susirinkusiems koncertuos „Bijotaičių“ ir „Mingės“ kapelos, estrados grandai Simonas Donskovas ir Edmundas Kučinskas. Vakarop – specialus, kvapą gniaužiantis ANBO akrobatinių skrydžių grupės pasirodymas ir roko grupės „Patruliai“ koncertas.

Šiuo orlaiviu lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas 1933 metais perskrido Atlanto vandenyną.

Lėktuvo maketas muziejui turėtų būti perduotas iš valstybės įmonės Lietuvos oro uostų, tam dar turi pritarti Vyriausybė.

Susisiekimo ministerija rašte teigia, kad Lietuvos oro uostams šis maketas yra nebereikalingas, jis yra nenaudojamas.

Lietuvos aviacijos muziejuje maketas būtų eksponuojamas kaip technikos istorijos muziejinė vertybė.

Muziejus jau turi vieną „Lituanicos“ kopijų. Skraidymams tinkantis eksponatas buvo sukonstruotas žinomo aviatoriaus Vlado Kensgailos 1982 metais, kai buvo kuriamas filmas „Skrydis per Atlantą“.

S. Darius ir S. Girėnas 1933 metais buvo vieni pirmųjų pasaulyje, lėktuvu perskridusių Atlanto vandenyną, tačiau per katastrofą tuometinės Vokietijos teritorijoje lakūnai žuvo nepasiekę Kauno.

Nelaimės aplinkybės iki šiol nėra iki galo išaiškintos.

Būtent tokia fotografijos forma darytos „Lituanicos“ bei Dariaus ir Girėno nuotraukos prieš skrydį virš Atlanto. 

„Tikruosius Darių ir Girėną bei mus – miuziklo „Lituanica“ aktorius – skiria daugiau negu 85 metai, tačiau lietuvybės dvasia, kuria jie gyveno, lygiai tokia pati aktuali ir šiandien. Žinoma, „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą istoriją dabar mes matome ir vertiname kiek kitaip, nei praėjusio amžiaus žmonės. Tačiau dėl to šio žygio reikšmė nė kiek nesumenko. Tam, kad galėtume perteikti Dariaus ir Girėno charakterius, jų idėjas, viltis ir vertybes, pirmas mūsų žingsnis būtų pradėti gilintis į laikmetį, Lietuvos istoriją bei jos padėtį tarptautinėje politikoje, lakūnų biografijas, ieškoti vaizdinės medžiagos. Tačiau mums patiems, bent iš tolo, prisiliesti prie to laikmečio per senąsias fotografijos technikas ir technologijas, per atkurtus Dariaus ir Girėno kostiumus ir autentišką aviacinę atributiką buvo labai įdomu”, – sako S. Girėną miuzikle „Lituanica“ įkūnysiantis aktorius Jokūbas Bareikis. Jis senąją fotografiją išbandė drauge su savo dukryte Liucija.

Analoginės fotografijos ekspertas, fotomenininkas ir VDA dėstytojas Gintas Kavoliūnas pasakoja, kad praėjusio amžiaus pradžioje fotografuotis įprasta būdavo tik labai ypatingomis progomis. Ir ne tik dėl tuomet didelės vienos nuotraukos kainos, bet ir todėl, kad sėkmingam kadrui reikėdavo geležinės kantrybės. Fotografuojantis studijoje dažnai buvo naudojami specialūs stovai – į juos atsirėmus, besifotografuojantiems žmonėms būdavo lengviau nesujudėti, mat menkiausias judesys darydavo milžinišką įtaką nuotraukos ryškumui. Visgi, to meto nuotraukos, kaip ir išlikusios praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje darytos Dariaus ir Girėno bei „Lituanicos“ nuotraukos, pasižymėjo detalumu ir tikroviškumu, sukurdamos įspūdį, tarsi žmogų nuotraukoje būtų galima paliesti.

Didžiausią miuziklą Lietuvoje „Lituanica“ stato tarptautinė menininkų, istorikų ir aviatorių komanda iš Lietuvos bei Lenkijos. Miuziklas atskleis ne tik dramatiškas „Lituanicos“ skrydžio aplinkybes, bet ir atidžiau pažvelgs į S. Dariaus ir S. Girėno asmenybes, todėl pagrindinis kūrybinės trupės dėmesys nukreiptas į jausminę ir draminę žmonių likimų liniją

Aktorių meistriškumo, originalios muzikos ir jautraus libreto sintezė atskleis net 25 istorijos dalyvių personažus, meilės vingius, patriotizmo svarbą tiek atskirų žmonių, tiek visos tautos gyvenime. Beveik 50 aktorių bei šokėjų trupė scenoje vilki 4-ojo dešimtmečio stiliaus drabužius, atkurtus siekiant išsaugoti istorinio laikotarpio dvasią. Istorijos autentiškumą miuziklo kūrėjams išsaugoti padeda Lietuvos aviacijos muziejaus ekspertai, aviacijos entuziastai. 

Šiame pastatyme skambės 30 originalių, specialiai miuziklui „Lituanica“ sukurtų muzikos kūrinių, itin turtingų stilistine prasme. Pagrindiniai vaidmenys miuzikle „Lituanica“ patikėti jaunosios kartos talentams: S. Darių šiame miuzikle įkūnys Vaidas Baumila, S. Girėną – Jokūbas Bareikis, o S. Dariaus žmonos Jaunutės vaidmenį atliks dainininkė Monika Pundziūtė – Monique. Muziką šiam miuziklui kuria kompozitorius Gintautas Venislovas, libreto autorius – Martynas Bialobžeskis, režisierius – Mantas Verbiejus. 

Miuziklo „Lituanica“ premjera laukia 2019 m. pavasarį: kovo 30 d. Šiauliuose, balandžio 19 d. Klaipėdoje, balandžio 25 d. Vilniuje ir balandžio 27 d. Kaune.

Įvertino pastangas išsaugoti

Dalyvaujant aukštiems Lenkijos ir Lietuvos valdžios atstovams, Myslibužo ir vietos lietuvių bendruomenės, pakaunės atstovams ir kitiems oficialiems asmenims, Pščelniko miške netoli Myslibužo paminėtos 85-osios lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinės. Šie lakūnai 1933 m. vieni pirmųjų pasaulyje lėktuvu perskrido Atlanto vandenyną, tačiau iki galo neišaiškintomis aplinkybėmis jų pilotuojama "Lituanica" patyrė katastrofą. Lakūnai žuvo nepasiekę tikslo – Kauno.

Ščecino Šv.Jokūbo katedroje, pagerbiant S.Darių ir S.Girėną, aukotos šv.Mišios, po jų Ščecino-Kamiensko arkivyskupui metropolitui Andrzejui Dzięgai įteikta "Lietuvos diplomatijos žvaigždė". Šis aukščiausias Lietuvos užsienio reikalų ministerijos apdovanojimas įteiktas ir Myslibužo burmistrui Piotrui Jerzy Sobolewskiui. Šie asmenys taip įvertinti už pastangas ir darbus išsaugant Lietuvos, Europos ir pasaulio aviacijai svarbią atminimo vietą.

Pasitiko su trispalvėmis

Ruošiantis minėjimui, Pščelnike esančioje lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno žūties vietoje atnaujintos pavėsinės su lietuviškais drožybos motyvais, atsirado daugiau mažosios architektūros detalių. Pleneras surengtas pagal Kauno rajono vietos veiklos grupės (VVG), Garliavos VVG ir Lenkijos VVG "Lider Pojezierza" bendrą projektą "Jie skrenda". Tai buvo viena iš projekto veiklų. Pagal šį projektą taip pat Kauno rajono bendruomenių jaunimo atstovai ir VVG atstovai lankėsi Myslibuže, Pščelnike.

"Myslibužas pasitiko mus iškeltomis Lietuvos vėliavomis. Jaunuoliai juokavo, kad ne kiekvienas mūsų miestelis turi tiek daug Lietuvos vėliavų kiek Myslibužas. Atnaujintų pavėsinių atidarymas Pščelniko miške prie paminklo S.Dariui ir S.Girėnui įvyko dieną prieš minėjimą. Myslibužo meras Kauno rajono jaunuoliams papasakojo lietuvių lakūnų tragiško skrydžio pabaigos scenarijų, atkreipė dėmesį į deformuotas pušų viršūnes ir dar kartą pabrėžė šio įvykio reikšmę, – pasak Kauno rajono VVG pirmininkės Kristinos Švedaitės-Damašės, ši išvyka, susitikimas su Lenkijos jaunimo atstovais, dalyvavimas lakūnų žūties 85-ųjų metinių minėjime jaunimui paliko didelį įspūdį. – Turėjome puikią progą pajusti S.Dariaus ir S.Girėno žygdarbio dvasią ir jos stiprų poveikį mums, praėjus 85-eriems metams. Tai įkvepia darbams ir drąsai juos atlikti. Jaunuoliams tai buvo puiki pilietiškumo ugdymo pamoka, kurios rezultatus jie ilgai aptarinėjo ir geriausias projekto įvertinimas buvo jaunų žmonių klausimai, ar kitais metais taip pat galės čia atvykti."

Džiugu, kad šiemet labai daug jaunimo dalyvavo lakūnų legendinio skrydžio minėjime.

Kiek anksčiau medžio drožėjų ir skulptorių kūrybinis pleneras pagal projektą "Jie skrenda" vyko Kauno rajone, Netoniuose. Plenero metu sukurti darbai puošia Lietuvos oreiviams gerai žinomos Sklandytojų kalvos aplinką. Abiejuose pleneruose dalyvavo tautodailininkai iš abiejų šalių.

Tvarko žūties vietą

85-osioms skrydžio metinėms skirtame minėjime dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad lenkai visada labai pagarbiai elgėsi su didvyriškumo ir pasiaukojimo Lietuvai simboliu tapusių lakūnų žūties vieta, daug dėmesio skyrė jos sutvarkymui. "Tai buvo daroma lietuvių ir vietos gyventojų pastangomis. Palaipsniui ir mes, Kauno rajonas, ir Kauno miestas įsijungė į šios vietos sutvarkymą. Džiugu, kad šiemet labai daug jaunimo dalyvavo lakūnų legendinio skrydžio minėjime: vietinės lenkiškos S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos vaikai, lietuviškos Punsko S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos moksleiviai. Taip pat lietuvių bėgimo klubo nariai, atnešę žemės iš lakūnų gimtųjų vietų, ją išbarstė čia, Pščelniko miške, – vardijo meras. – Kalbėjau su Myslibužo burmistru P.J.Sobolewskiu. Mūsų nuomonės sutampa: projektas "Jie skrenda" turi didelę išliekamąją vertę: jis labai svarbus, labai reikalingas ir vyksta labai laiku." Pasak mero, jei projektui nebūtų buvusi gauta LEADER programos parama, jis būtų likęs neįgyvendintas.

Lietuvių didvyrių žūties vieta Pščelniko miške yra vienas labiausiai turistų lankomų objektų Vakarų Pamario vaivadijoje. Čia kiekvieną vasarą vyksta lakūnų pagerbimo ceremonija, yra pastatytas namelis, kuriame atvykusieji aplankyti šios lietuviams brangios vietos gali pernakvoti.

Panašu, kad S.Darius ir S.Girėnas yra tapę patriotizmo šaltiniu ne tik lietuviams, bet ir vietiniams lenkams. "Toliau nuo Pščelniko, nuo Myslibužo gyvenantiems lenkams, manau,  Dariaus ir Girėno vardai nėra žinomi, tačiau vietiniai puikiai žino, kas jie tokie ir kur skrido. Apie tai ir spauda parašo, ir atminimo įamžinimo vietos yra. O nuostabiausia yra tai, kad lenkiškos Myslibužo mokyklos bendruomenė balsavo ir iš kelių variantų išsirinko, kad nori vadintis S.Dariaus ir S.Girėno gimnazija", – sakė Lenkijos lietuvių draugijos Ščecino skyriaus pirmininkas Wiktoras Buwelskis.

Anot jo, Lietuvos didvyrių žūties vietoje kasmet vyksta gražios iškilmės, jose dalyvauja aukščiausi asmenys. "Čia aš spaudžiau ranką Lenkijos prezidentui Lechui Kaczyńskiui ir Lietuvos prezidentams – Algirdui Mykolui Brazauskui, Valdui Adamkui, Daliai Grybauskaitei", – prisiminė garbaus amžiaus vyras.

W.Buwelskio žodžiais, dabar, kai buvo atnaujintos pavėsinės šalia lakūnų žūties vietos, reikėtų atnaujinti ir klėtelę – jos medieną impregnuoti.

Pristatys rezultatus

Lietuvoje projekto "Jie skrenda" rezultatų baigiamasis renginys pavadinimu "Jie skrenda" planuojamas rugpjūčio 26 d. Renginys, vyksiantis ant Netonių kalvos, bus skirtas jaunimui, jaunimo organizacijoms, aviacijai populiarinti. Jo metu bus pristatyti plenere sukurti darbai, jaunimo stovyklos metu sukurtas filmas apie S.Dariaus ir S.Girėno žygdarbį, atsiminimais dalysis nuo šios kalvos skraidę aviatoriai veteranai, vyks jaunųjų aviatorių, aitvarų, skraidyklių, raketų ir aviamodelių gamybos edukacijos, jaunimo sukurtų skraidančių objektų paroda ir konkursas, koncertinė programa.

Pasak V.Makūno, legendinių lakūnų atminties įamžinimo darbai Kauno rajone vyks ir toliau. Tai daryti įpareigoja ir ypatinga vieta Kauno rajone – Sklandytojų kalva, kur treniravosi pirmieji skraidyklių sporto šakos atstovai Lietuvoje: Juozapas Romas Liekis ir kiti. "Su Kauno technologijos universitetu esame pasirašę sutartį, kad galėtume išsaugoti Sklandytojų kalvą Netoniuose, pritaikytume vietos bendruomenei, kartu, kad ši vieta galėtų tarnauti vystant skraidyklių sportą ir apskritai aviaciją. S.Darius ir S.Girėnas vis dar skrenda – mūsų darbuose ir atmintyje", – sakė meras.

Pščelniko miške netoli Myslibužo surengtame minėjime dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, delegacijos iš Lietuvos ir Lenkijos, vietos lietuvių bendruomenė.

Minėjimo metu pasisakęs ministras L. Linkevičius pabrėžė, kad su viltimi ir žinia Lietuvai Niujorke pakilę lakūnai S. Darius ir S. Girėnas tapo neatskiriama lietuvių tapatybės dalimi, drąsos, patriotizmo ir meilės Tėvynei simboliais.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, renginio metu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko pagarbos ir atminimo salves, pasirodė Punsko ir Myslibužo S. Dariaus ir S. Girėno mokyklų moksleiviai, skambėjo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro atliekama muzika.

Ščecino Šv. Jokūbo katedroje pagerbiant S. Darių ir S. Girėną buvo aukojamos Šv. Mišios, po jų vietos arkivyskupui metropolitui Andrzejui Dziegai (Andžejui Dzengai) įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.

Prieš 85 metus tuometinėje Vokietijoje, netoli Soldino (dabar – Myslibužas), Pščelniko miške, iki galo neišaiškintomis aplinkybėmis katastrofą patyrė lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno pilotuojamas lėktuvas „Lituanica“.

Lakūnai S. Darius ir S. Girėnas 1933 metais vieni pirmųjų pasaulyje lėktuvu perskrido Atlanto vandenyną, tačiau per aviakatastrofą žuvo nepasiekę Kauno.

Įkūnijo laisvą dvasią

„S. Dariaus ir S. Girėno skrydis yra vienas iškiliausių mūsų Lietuvos įvykių, kuriuo galime didžiuotis. Svarbu, kad Lenkija irgi tai vertina kaip svarbų istorinį įvykį, o tai mus suartina“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

„Esu sujaudintas besitęsiančia tradicija paminėti Lietuvos lakūnų žygdarbį šioje nuostabioje Lenkijos vietoje. Nuoširdžiai dėkoju visiems Lenkijos žmonėms ir ypač Ščecino-Kamiensko arkivyskupui metropolitui Andrzej Dzięga, Myslibužo burmistrui Piotr Jerzy Sobolewski už pastangas ir darbus išsaugojant šią, Lietuvos, Europos ir pasaulio aviacijai svarbią atminimo vietą. Tai yra dar vienas puikus pavyzdys kaip bendrai gebame ir mokame išlaikyti bei puoselėti istorinės atminties vietas. Labai vertiname Lenkijos Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministro dėmesį šiam renginiui“,– sakoma premjero sveikinime. 

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad svarbiausias Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetas – strateginės kaimynystės santykių su Lenkija puoselėjimas.

„Padarysiu viską, kas yra mano galiose, kad mūsų santykiai būtų geri, tvarūs, nepriklausantys nuo vidinių politinių pokyčių“,- teigia Ministras Pirmininkas S.Skvernelis.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šiai progai paskelbtame komentare teigia, kad prieš 85 metus į transatlantinį skrydį pakili Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanica“ lietuvių tautai įkūnijo „svaiginančių tikslų siekį ir laisvą dvasią“.

„Lakūnų vardai visiems laikams tapo didvyriškumo ir pasiaukojimo dėl Lietuvos simboliu“, – prezidentė cituojama Prezidentūros pranešime.

„Tas dėmesys Lietuvai svarbiam įvykiui ir paminklui buvo labai pagarbus, jis buvo nuolat prižiūrimas“, – kalbėjo D. Matulionis.

„Norime pagerbti žmones, kurie skyrė tam dėmesį“, – pridūrė jis.

Taip pat Lietuvoje lakūnų žygdarbio atminimui rengiama tarptautinė aviacijos šventė S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Aleksote, Kaune.

Liepos 14 d. Ščecino miesto aikštėje Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras surengs pasirodymus. Liepos 15 d. Ščecine, Šv. Jokūbo katedroje, bus laikomos Šv. Mišios, prie koplyčios, kurioje pakabinta S. Dariaus ir A. Girėno atminimo lenta, padėtos gėlės.

Vėliau Lietuvos delegacija dalyvaus pagerbimo ceremonijoje žūties vietoje Pščelniko miške prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo. Čia bus atliekama Žodžio liturgija lietuvių ir lenkų kalbomis, taip pat skambės Lietuvos ir Lenkijos himnai, gros Lietuvos karinių oro pajėgų orkestras. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai dedikuos pagarbos ir atminimo salvės. Susirinkusiems žodį tars Lietuvos Seimo ir Vyriausybės atstovai, Lenkijos Vyriausybės, savivaldos atstovai. Žuvusieji bus pagerbti tylos minute.

Prie paminklo Pščelniko miške Punsko S. Dariaus ir A. Girėno vardo gimnazijos moksleiviai atliks meninę programą. Čia taip pat bus sutikti jau VI tradicinio estafetinio pagarbos bėgimo „Kaunas–Soldinas“ dalyviai, kurie gabena keletą žemės saujų iš S. Darius ir S. Girėno Tėviškės vietų.

Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai S. Dariaus ir A. Girėno skrydžio per Atlantą minėjimo renginiuose Lenkijoje dalyvaus Lietuvos delegacijos, vadovaujamos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, sudėtyje.

Lietuvoje liepos 14-15 d. S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Aleksote, Kaune vyks tarptautinė aviacijos šventė skirta Lietuvos 100-mečiui ir S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio minėjimui. Čia renginio svečius ir dalyvius skrydžiu pasveikins šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančios Portugalijos ir Ispanijos karinės oro pajėgos su naikintuvais „F-16“ ir „Eurofighter Typhoon“. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos susirinkusiems pristatys orlaivius „AS365N3+ Dauphin“ ir „Mi-8“, o norintieji pasimatuoti katapulto kėdę, piloto šalmą ar daugiau sužinoti apie Karines oro pajėgas, tai galės padaryti liepos 15 d. atvykę prie Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depo įrengtos ekspozicijos.

Aviacinėje programoje liepos 14 d. bus galima pamatyti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių grupinius ir individualių akrobatinių lėktuvų pasirodymus, sklandytuvų ir skraidyklių skrydžius, oro balionų šou, parašiutinius šuolius. Renginyje taip pat bus galima išvysti istorinių ANBO lėktuvų ir legendinio lėktuvo „Lituanica“ kopijos pasirodymus. Kauniečiai ir miesto svečiai galės grožėtis aviaciniais pasirodymais tiek danguje, tiek ant žemės, kartu iš arčiau apžiūrėti įvairius orlaivius.

Iki S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 1933-ųjų vasarą Atlanto vandenyną bandyta perskristi 73 kartus, tačiau tik apie 30 skrydžių buvo sėkmingi ir tik tris kartus pavyko be nutūpimo nuskristi daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų.

Savo sumanymui įgyvendinti S. Darius ir S. Girėnas įsigijo šešiavietį 365 AJ lėktuvą „Bellanca Pacemaker CH-300” ir jį patobulino – pailgino sparnus, įmontavo galingesnį variklį, įrengė papildomus kuro ir tepalų bakus.

1933 m. liepos 15 d. 16 val. 24 min., nedideliu lėktuvu, pavadintu „Lituanica”, pakilę iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennett) aerodromo, lakūnai pasiryžo įveikti Atlantą ir be nutūpimo nuskristi iki Kauno. Deja, 1933 m. liepos 17 d., 0 val. 36 min., dabartinės Lenkijos žemėje, Myslibužo (buvęs Soldinas) apylinkėse, Pščelniko kaimo miške, amžinai nurimo perskridusių Atlantą ir didelę Europos dalį narsiųjų lakūnų širdys ir „Lituanicos” gausmas. Iki skrydžio pabaigos – Kauno aerodromo – tebuvo likę apie 650 kilometrų, maždaug trys skridimo valandos.

S. Dariaus ir S. Girėno skrydis numatytu maršrutu buvo tiksliausias. Pagal be nusileidimo nuskristą nuotolį – 6 411 kilometrų – tai buvo antras pasiekimas aviacijos istorijoje. „Lituanicos” skrydis trukęs tik 37 val. 11 min. spėjo išgarsinti pasaulyje Lietuvos vardą, įeiti į transatlantinių skrydžių istoriją ir kaip antras pagal nuskristą be nutūpimo nuotolį bei pirmas skrydis, atvėręs kelią pašto gabenimui lėktuvais.

Iš Mato Šalčiaus referato, skaityto Buenos Airėse (Argentina) 1937 m. liepos mėn. 17 d. Ekonominės draugijos „Išvien“ ir Čiurlionio meno ratelio parengtame minėjime:

„Šiandien sueina lygiai 4-ri metai labai garbingo, bet kartu ir liūdno – tai Dariaus ir Girėno perskridimo per Atlanto vandenyną ir jų tragiško žuvimo.

Mes susirinkome čia vienu kartu su savo tėvų žeme Lietuva, su Šiaurės Amerikos lietuviais ir su pasaulio lietuviais tą žygį paminėti ir prisiminti jo reikšmę mums visiems.

Nedaug mes, lietuviai, tokių žygių turime kaip Dariaus ir Girėno. Senovės Pilėnų kunigaikščio Margio susideginimas lauže su visais pilies gynėjais, Vytauto Didžiojo nugalėjimas kryžiuočių ties Žalgiriu, Jonušo Radvilo pasiryžimas išvaduoti Lietuvą iš nelemtos unijos su Lenkija su švedų karaliaus Karolio pagalba; daktaro Vinco Kudirkos, sergančio džiova ir nesiliaujančio kovoti su dviem didžiausiais Lietuvos priešais—caro valdžia ir žmonių tamsumu, per savo „Varpą“; knygnešio Bielinio-Bieliako žygiai, slapta nešant lietuviškas knygas pro rusų žandarų užtvaras; karininko Juozapavičiaus, Eimučio, Povilo Lukšio, Sidaravičiaus, šaulio Matulaičio, Dovydaičio ir kitų Lietuvos kariuomenės ir šaulių savanorių paaukojimas savo gyvybės už Lietuvos nepriklausomybę—vis tai yra žygiai, kuriems savo taurumu gali prilygti Dariaus ir Girėno pasiaukojimas Lietuvos garbei ir geram lietuvių vardui pasaulyje.

Visų yra priimta gerbti žuvusiuosius dėl savo šalių kare ar atliekant kuriuos svarbius ir naudingus darbus, nors jie būtų žuvę iš pareigos. O Darius ir Girėnas žuvo dėl savo gera valia ir pasiryžimu pasiimto žygio. Dėl to jų žygis yra kilnesnis ir dėl to jiedu yra visų lietuvių pasaulyje gerbiami ir minimi.

Trumpai kalbant, Dariaus ir Girėno žygis buvo toks: 1933 metais liepos 15 d. New Yorke pakilo į orą lėktuvas „Lituanika“ su dviem lakūnais—Darium ir Girėnu ir pasileido į rytus per Atlanto Vandenyną su tikslu perskristi tą 4 000 kilometrų pločio vandenį ir nuskristi be sustojimo į Kauną, tuo būdu kaip ir sujungti tiesioginiu ryšiu antrąją mūsų išeivių tėvynę — Šiaurės Ameriką su Lietuva.

Jie vežė į Kauną Amerikos lietuvių laiškus ir pasveikinimus savo artimiesiems Lietuvoje.

Jauni vyrai, pačiame savo jėgų ir amžiaus žydėjime, drąsiai leidosi į šį žygį, nors jie žinojo, kad prieš juos yra 6 000 kilometrų tolis, susidedantis daugiausia iš beribio vandens, kad jų mašina bet kada gali sugesti, benzinas gali išsibaigti, audros ir viesulos užeiti ir jų skardos paukštį be pėdsako paskandinti vandenyno gelmėse kaip menką skiedrą. Jie tai žinojo, bet vis dėlto leidosi į šį žygį, nes numatė, kad sėkmingas jo atlikimas iškels Lietuvą ir jos žmones viso pasaulio akyse kaip drąsius vyrus, kurie gali tokį didelį žygį atlikti.

Visas pasaulis žinojo apie du lietuvius, išskrendančius iš New Yorko į Kauną. Svarbiosios radijo stotys pranešė, kai jie pakilo New Yorke. Pranešė San John, o stotis New Foundlende, kad matė juodu perskrendant. Pranešė Airijos ir Anglijos stotys, kad matė „Lituaniką“ praskridus pro juos ir laikant kelią į rytų pusę.

Kauno radijo stotis klausė tų pranešimų. Visas Kaunas pasikėlė į Aleksoto kalną, į aerodromą sutikti savo didvyrių. Įsitempę laukė pasirodant taip pageidaujamo paukščio. Aerodromas ir Kaunas nušvito šviesomis, nes „Lituanika“ turėjo apie vidurnaktį pasirodyti ties Kaunu. Artinosi ta valanda. Visi su džiaugsmu laukė, kad tik greičiau, tik greičiau pasirodytų laukiamas paukštis.

Vidurnaktis. Jau po vidurnakčio. Jau ima brėkšti rytai, bet „Lituanikos“ nėra. Džiaugsmas virsta pradžioje susirūpinimu, paskui sunkiu nujautimu, kad galėjo kas nors ne gera su skridikais atsitikti. Visi dar laukia. O gal dar atskris? Gal kur paklydo?

Aiškiai įdienojus, per radijo ir telegrafu gauta žinia, kad už puspenkto šimto kilometrų nuo Kauno, Soldino pušynėlyje rasta nukritusi „Lituanika“ su abiem žuvusiais.

Nuo ko tikrai žuvo Darius ir Girėnas — lig šiai dienai palieka paslaptis. Yra keli spėjimai. Vienas sako, kad jiedu paklydę, neturėdami gerų prietaisų skraidyti ir, išbaigę benziną, nukritę. Kiti sako, kad jie norėję nusileisti kur nors, matydami, kad baigiasi benzinas ir rūkuose paskendusį mišką palaikę pieva, ir pagaliau dar yra spėjimų, kad jie buvę vokiečių kareivių nušauti, įskridę į jų sustiprintą juostą lenkų koridoriaus pasienyje.

Tokiu būdu tas palieka paslaptimi. Aišku tik viena, kad abu lakūnai yra žuvę savo užsibrėžto tikslo išsipildymo prieangyje.

Lietuva ir mes, lietuviai, buvome kelis šimtmečius nustelbti. Dar Didžiojo karo metu mus kai kurie nenorėjo pripažinti. Dabar skaitysis ir gerbs.

Mūsų visi tautai Dariaus ir Girėno žygis daug davė. Jų skridimas suartino didžiausią mūsų išeivijos dalį Šiaurės Amerikoje su savo motiniška šalimi. Jis plačiai išgarsino Lietuvos vardą. Bet kas svarbiausia, parodė amžiną lietuvio pasiaukojimo pavyzdį savo visuomenės labui.

Mūsų tautos branduolys įvertino jų žygį. Nėra didesnio miestelio Lietuvoje, kuris neturėtų gatvės ar aikštės, pavadintos Dariaus ir Girėno vardu“.

Leidinys „Lituanicos“ skrydžio relikvijos Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose

Lietuvos Respublikos ambasados ir garbės konsulo Vakarų Pamario vaivadijoje W. Wierzchos iniciatyva liepos 16 d. Ščecine buvo surengtas Lietuvos mokslų akademijos mišraus choro koncertas, kurio atliekamų kūrinių atėjo pasiklausyti daug vietos gyventojų ir Lenkijos lietuvių. Tądien atidaryta ir Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Lietuva 1988-1993“.

Renginiuose dalyvavo užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius, Myslibužo, Kauno miesto ir Kauno rajono atstovai, lietuvių bendruomenės nariai, aviacijos mėgėjai.

Liepos 17 d. prie Pščelniko miške (Lenkijoje) paminėtos 83-osios lakūnų tragiškos žūties metinės. Renginio dalyvius pasveikino Mysibužo burmistras P. Sobolewskis, kalbą pradėjęs ir baigęs lietuviškai: „Aš Lietuvoje turiu draugų“ ir „Jie vis dar skrenda“. Burmistras pabrėžė, kad S. Dariaus ir S. Girėno skrydis yra lietuvių ir lenkų vienybės simbolis.

M. Bekešius padėkojo vietos valdžiai ir gyventojams už nuolatos puoselėjimą S.Dariaus ir S.Girėno atminimą. 

„Norėtųsi, kad Lietuvoje būtų daugiau Lenkijos, o Lenkijoje daugiau Lietuvos“, – linkėjo viceministras.

Po mišių iš Punsko atvykę moksleiviai parodė meninę programą. Renginį vainikavo bendra lietuvių ir lenkų vakaronė prie S. Dariaus ir S. Girėno muziejaus Pščelniko miške.

Myslibužo mieste yra S. Dariaus ir S.Girėno vardu pavadinta gimnazija ir skverelis, kuriame pastatytas paminklas legendiniams lakūnams.

1933 m. liepos 17 d. „Lituanica“, kuria aviatoriai įveikė Atlantą, sudužo nepasiekusi Kauno.

Spaudoje pasirodė žinia, kad LGBT ir jai vadovaujantis toks Vladimiras Simonko žada dešimties litų banknotą su Steponu Dariumi ir Stasiu Girėnu dalyti kaip suvenyrą su žaismingu prierašu, kad S.Darius ir S.Girėnas yra gėjai.

Jei du šalia stovintys vyrai kam nors vaidenasi esantys gėjai, tai tam yra pavadinimas – paranoja.

LNK televizija laidoje KK2 apie šį ketinimą kalbėjo irgi žaismingu, neva pasipiktinusiu tonu, bet šaipėsi ne iš provokacijos autoriaus, o iš besipiktinančio Petro Gražulio.

Tačiau ši žinia yra ne žaisminga, bet atgrasi, gresianti ne mažiau tragiškais padariniais kaip neseniai įvykusios žudynės Paryžiuje. Ir ten viskas prasidėjo žaismingai, o baigėsi lavonais, nes žodis žeidžia kaip peilis.

Ar vėl bus bandoma "plėsti žodžio laisvės ribas"? Iš anksto sakome – neišdegs. Lietuva – ne Prancūzija, kur per paryžietiškas bastilijas ir komunas buvo kapojamos galvos marijoms antuanetėms ir robespjerams, išžudyta daugybė kunigų, išniekinta vienuolių, kur laicistinė valstybė neseniai atskleidė savo juodąją pusę.

Lietuvoje viso to nebuvo (išskyrus carinį ir sovietinį laikotarpius, bet tai darė okupantai). Lietuva turi savo didvyrius, taurius vyrus, kuriuos gerbia kiekvienas normalus lietuvis už jų žygį ir ypač už jų priešmirtinį testamentą jaunajai Lietuvai, išliksiantį amžina vertybe.

Todėl privalu perspėti pilietį V.Simonką – sustokite, tai nėra nei sąmojinga, nei žaisminga, – žaidžiate su ugnimi. Už juodą, atgrasų, absoliučiai nepriimtiną iššūkį-provokaciją galite susilaukti ne mažiau juodo, atgrasaus ir absoliučiai nepriimtino atsako.

Juk Lietuvoje, kaip ir kiekviename krikščionišku vadinamame krašte, ne visi atsuka kairįjį žandą, daug yra ir tų, kurie tebeišpažįsta principą "akis už akį", pagrindinį kaltininką to, kas įvyko Paryžiuje.

Ir vargu ar daug kas Lietuvoje nešios užrašą "aš esu Simonka". Kovokite iki soties, kiek lenda už savo spalvotas teises – tai kiekvienam piliečiui užtikrina demokratija – bet civilizuotu, be provokacijų būdu.

Ir išvis, kas jūs toks, pilieti V.Simonko, kad drįstate šaipytis iš kito, tokio paties piliečio ir jo šventybių bei vertybių? Kas jus auklėjo, kokias vertybes diegė šeimoje? Gyvenate Lietuvoje, bet lietuviškai kalbate su akcentu, matyt, apie S.Darių ir S.Girėną sužinojote tik tada, kai jų atvaizdai pasirodė ant litų. Betgi esate Lietuvos pilietis, tad elkitės atsakingai ir pilietiškai.

Linkėdamas būtent pilietiškumo, pagrįsto sveiku protu, ir reikalaudamas atšaukti provokaciją, nepagarbiai –
Algirdas Patackas

Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube – naujausias režisieriaus Remigijaus Sabulio pilnametražis dokumentinis filmas „Lituanicos paslaptis“.

Ar vis dar svarbi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio legenda naujajai lietuvių kartai? Remdamasis lakūnų dienoraščiais, naujausių archyvų dokumentais, specialistų išvadomis, šis filmas pasakoja apie XX-jame amžiuje gyvenusius du vyrus, kurie prasmingai pragyveno savo gyvenimus ir tapo tautos didvyriais. Nuo ko prasideda legenda? Kokios tikrosios katastrofos priežastys? Į šiuos klausimus bando atsakyti ne vienas filmo dalyvis. Pasakojimas nukelia mus į XX amžiaus pradžią, 30-uosius metus. Steponas Darius – karo lakūnas, emigrantas, lietuvis, kurio galvoje gimė nemirtingu tapęs pirmasis lietuvių skrydis per Atlantą.

Šis filmas – ne apie dviejų lietuvių kilmės amerikiečių žūtį – filmas apie jų nemirtingą skrydį per Atlantą.

Vieta: Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Vasario 16-osios g. 13, Vilnius

Laikas: 18.00 val. 

Kaina: nemokamai 

Apie autorių

Remigijus Sabulis gimė 1954 m. rugpjūčio 29 d. Kaune. 1976 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, aktorinio meistriškumo studijas. 1976–1989 m. – Kauno dramos teatro aktorius. Kine vaidina nuo 1979 m. Debiutavo epizodiniu šokėjo vaidmeniu filme „Kur iškeliauja pasakos“ (1973, rež. Algirdas Dausa). 1986 m. aktoriui suteiktas LTSR nusipelniusio artisto vardas. 1992 m. baigė Aukštuosius kino režisūros kursus (A. Žebriūno studija) ir pradėjo režisuotus trumpametražius filmus. 2008 pelnė „Sidabrinę gervę“ už antraplanį vyro vaidmenį filme „Nuodėmės užkalbėjimas“ (rež. Algimantas Puipa).

Apie filmą

51 min., dokumentinis, 2013 m, Studija 2
Scenarijaus autoriai: Remigijus Sabulis ir Sigitas Siudika
Režisierius: Remigijus Sabulis
Operatorius: Kęstas Plevokas
Muzika: Kipras Mašanauskas
Prodiuseriai: Kęstutis Petrulis, Arūnas Stoškus