S. Jakeliūnas įrašytas trečiu numerio šios partijos kandidatų sąraše, Z. Streikus – ketvirtu.

Regionų partijos kandidatų sąrašą pradeda Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, o užbaigia jos sutuoktinis, partijos lyderis parlamentaras Jonas Pinskus, įrašytas 22 numeriu.

Sąraše taip pat yra Seimo narys Andrius Palionis, savivaldybių tarybų nariai Linas Memys, Martinas Leščiauskas, Giedrė Pavasarytė, Aurelija Jonikaitė, Sigitas Kancevyčius, Beata Valungevičienė ir kiti.

„Esu tikra, kad iš kitų politinių jėgų išsiskiriame aiškiais prioritetais, iš kurių svarbiausi – regioninė bei vertybinė linija. Tai mus vienija ir buria į drąsią komandą, pasiruošusią atstovauti Lietuvos žmonėms Europos Parlamente. Kas mane pažįsta, puikiai žino, kad veiksmo bus“, – partijos pranešime teigė Ž. Pinskuvienė.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Lietuvoje bus renkami 11 europarlamentarų.

„Facebook“ politikas paviešino iš policijos gautą dokumentą, kuriame nurodoma, kad teisėsauga A. Ramanausko atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį.

Minėtame straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Europarlamentaras S. Jakeliūnas skelbia, jog teisėsauga ikiteisminį tyrimą A. Ramanausko atžvilgiu pradėjo dėl tam tikrų jo sausio 18 d. viešai paskelbtų teiginių apie „rusifikuotus gyvulius“.

„Štai A. Ramanausko teiginiai (viešai transliuoti š. m. sausio 18 d. ir toliau platinami internete), dėl kurių pradėtas tyrimas: „Didžioji daugumą tų, kurių teigimu „prie ruso buvo geriau“, yra gyvuliai...“, „Mano skaičiavimais, Lietuvoje yra nuo ketvirtadalio iki trečdalio žmonių, kuriuos būtų gerai ištremti - tai yra visa ta rusifikuota gyvulių, sovietinė masė“, „Mes turime daug šitų galvijų, jie dvesia po truputį, tai yra gerai“, „Išaugę prastos genetinės kokybės asmenys galvijų šeimose, nieko nuostabaus, kad jie irgi tampa galvijais“, – „Facebook“ skelbia S. Jakeliūnas.

Europarlamentaras nurodo, kad, pagal gautus dokumentus, ikiteisminį tyrimą dėl A. Ramanausko pareiškimų pradėjo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

„Čia būsimų rinkimų tiek į EP, tiek į Seimą kontekste, susisiekiau su R. Karbauskiu, paklausiau, ar mato toliau darbo galimybes, ar ne, tai jis atsakė, kad ne“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas, pažymėdamas, kad europarlamentaro posto ateinančiais metais vykstančiuose rinkimuose nebeseiks.

Žinią, kad R. Karbauskis nebemato galimybių su juo bendradarbiauti, politikas pranešė savo feisbuko paskyroje. Europarlamentaro vertinimu, tokį sprendimą LVŽS pirmininkas priėmė dėl jo pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir nesėkmingų savivaldos rinkimų.

„LVŽS pirmininkas R. Karbauskis informavo, kad pasibaigus šiai kadencijai nebemato galimybių toliau bendradarbiauti. Matyt, mano nekonformistinė pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu ir dėl to nepakankami sėkmingai susiklostę savivaldos rinkimai lėmė tokį sprendimą“, – savo feisbuko paskyroje rašo S. Jakeliūnas.

Europarlamentaras dėkoja LVŽS už galimybę dirbti kartu ir linki sėkmės buvusiems frakcijos Seime kolegoms.

„Dirbant kartu pavyko panaikinti daugiamilijardinę „Sodros” skolą, sustabdyti pensijų fondų finansavimą senjorų lėšomis, taip pat atlikti tarptautinių institucijų pripažinimo sulaukusį 2009-2010 metų Lietuvos ekonominės krizės tyrimą. Tai – tik nedidelė dalis nuveiktų darbų, ne mažiau jų liko ir ateičiai. Tikiuosi, bus kam juos dirbti tiek Seime, tiek ir Europos Parlamente“, – rašo jis.

LVŽS pirmininkas R. Karbauskis patvirtino, kad šį sprendimą nulėmė S. Jakeliūno pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu.

„Viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad mūsų sąjungoje nesantis politikas turi skirtingą požiūrį nuo mūsų į įvykius Ukrainoje, į priežastis tų įvykių Ukrainoje ir t.t. Jis tai sako atvirai, garsiai. Jo pozicija tam tikra prasme suprantama, paaiškinti ją gali, bet tai nėra mūsų pozicija“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

„Tai akivaizdžiai padarė įtaką ir savivaldos rinkimuose, kur jis buvo kandidatas į merus. Nes mūsų partijos sąrašas surinko daugiau balsų negu kandidatas į merus“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad siūloma rinkimus į Europos Parlamentą (EP) surengti 2024 m. birželio 9 d.

„Ta linija raudona, į kurią mes reaguotume, šioje vietoje nėra pažeista. Stasys bet kokiu atveju mano, kad Rusijos valdžia yra teroristinė“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas.

Pasak jo, partijos kandidatas savo pasisakymais išreiškė nuomonę.

„Stasys pasižymi savo nuomone, jis ją visą laiką turi. Jis nėra sąjungos narys ir neprivalo jos derinti kaip bendros“, – sakė politikas.

Ta linija raudona, į kurią mes reaguotume, šioje vietoje nėra pažeista. Stasys bet kokiu atveju mano, kad Rusijos valdžia yra teroristinė.

S. Jakeliūnas interviu LRT portalui teigė, kad „karas Ukrainoje yra neteisėtas, bet iš dalies išprovokuotas. Rusija buvo išprovokuota“.

Pasak R. Karbauskio ši situacija skiriasi nuo buvusiosios Šilutėje, kai kandidatų į merus debatuose tuomet LVŽS kandidatas į merus Robertas Kuncaitis pareiškė, kad Krymo pusiasalis priklauso Rusijai.

Dėl tokių pasisakymų „valstiečiai“ jį pašalino iš partijos.

„Mūsų reakcija buvo greita ir aiški“, – kalbėjo R. Karbauskis.

LVŽS vadovas teigė pats nemanantis, kad karas Ukrainoje buvo išprovokuotas.

„Aš manau, kad šitoje situacijoje Rusijai jokios provokacijos nebuvo reikalingos, ji planavo labai seniai tai“, – kalbėjo pirmininkas.

Rusija pernai vasario 24 dieną pradėjo ir beveik metus tęsia plataus masto karą Ukrainoje, tačiau Kyjivo pajėgos aktyviai priešinasi invazijai ir rengia kontratakas, siekiant atsikovoti užimtas teritorijas.

Iš Lietuvos europarlamentarų balsuojant susilaikė „valstiečių“ deleguotas Stasys Jakeliūnas. Už rezoliuciją nebalsavo, nors Europos Parlamente buvo, Viktoras Uspaskichas.

„Aš balsuoju už dokumentus, kurie neš naudos, o rezoliucija tai – ne dokumentas. Tai yra deklaracija, kuri nekeičia jokių teisės aktų, todėl, kad ji neturi galios“, – sakė žurnalistams V. Uspaskichas.

Suskaičiavome dar bent šešis atvejus, kai per balsavimus, susijusius su Ukraina, V. Uspaskichas arba susilaiko, arba balsavime nedalyvauja, nors kitais klausimais tą dieną balsuoja. Pavyzdžiui, spalio 16 d. balsavime, raginančiame gerokai didinti karinę paramą Ukrainai, V. Uspaskichas nebalsavo, nors kituose balsavimuose dalyvavo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nu, nebalsavau, reikia pažiūrėti, kokia bendra buvo rezoliucija arba dokumentas, o ne ištraukiant iš konteksto kažkokių dalykų“, – aiškino V. Uspaskichas.

Arba, kai rugsėjį buvo prašoma skubinti balsavimą dėl 5 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, V. Uspaskichas susilaikė. Pats sako, kad netyčia.

Balsavime gal tada buvo kokie 200 ar 300 kartų mygtukų paspaudimų, tai gal galėjau sumaišyti.

 

„Balsavime gal tada buvo kokie 200 ar 300 kartų mygtukų paspaudimų, tai gal galėjau sumaišyti. Bet tą pačią dieną pateikiau prašymą, kad būtų pakeistas balsavimas „už“, ir balsavimas užskaitytas „už“. Ir aš turiu biuletenį, kad balsavau būtent „už“, – komentavo puolamas politikas.   

Tiesa, prasidėjus karui, rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, V. Uspaskichas palaikė. Taip pat balsavo ir už 3,5 mlrd. eurų paramą pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms valstybėms. Vis dėlto kolegos europarlamentarai V. Uspaskicho argumentus, kad jis remia Ukrainą, tačiau nebalsuoja už rezoliucijas, nes jos neturi galios, vadina juokingais.

„Išsisukinėjimas. Aišku, jisai negali kitaip balsuoti dėl savo santykių su Rusija, dėl to, kad jis į verslą atėjo – Kremlius jam leido prekiauti dujomis, ne kiekvienam leidžia“, – neslėpė savo nuomonės europarlamentarė Rasa Juknevičienė. 

R. Juknevičienė tikina, kad Europos Parlamente nuo kolegų savo pažiūrų V. Uspaskichas nė neslepia.

„Kai skridome kartu, pasišaipė kai kurie kolegos iš jo nebalsavimo, o jis atsakė tuomet: „Tai toks mano požiūris yra, aš nieko nekeisiu“.

Mano supratimu, rezoliucijos yra labai svarbus politinis instrumentas. Viktoras gal kitaip galvoja.

Mano supratimu, rezoliucijos yra labai svarbus politinis instrumentas. Viktoras gal kitaip galvoja.

Kad rezoliucijos ne šiaip pašnekėjimai, kalba ir kiti Lietuvos deleguoti europarlamentarai.

„Aišku, rezoliucija nėra dokumentas, kuris įsigaliotų ir paskui reikėtų keisti teisės aktus ir t. t., bet tas balsavimas ar nebalsavimas yra savotiška europarlamentaro pozicija“, – kalbėjo europarlamentaras Bronis Ropė.

„Jos turi politinę galią. Taip, tai nėra direktyva, tai yra suprantama, bet tai yra išreiškiama Europos Parlamento politinė valia, kur aiškus Ukrainos palaikymas“, – komentavo europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Tačiau kodėl kolega V. Uspaskichas balsuoja kitaip, V. Blinkevičiūtė vertinti nesiima.

„Kiekvienas gi mes esame politikas, turime savo argumentus. Ir, mano supratimu, rezoliucijos yra labai svarbus politinis instrumentas. Viktoras gal kitaip galvoja“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Į Europos Sąjungos teroristų sąrašą dalis europarlamentarų prašo įtraukti „Vagnerio grupę“, „Kadyrovo karius“ ir kitas Rusijos ginkluotas grupuotes.

Kiti devyni europarlamentarai iš Lietuvos palaikė tokį EP sprendimą.

S. Jakeliūnas savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kremliaus valdžia „yra teroristai ir karo nusikaltėliai“, tačiau jis pabrėžė nesutinkantis, kad terorizmą remiančiais įvardijami visi Rusijos piliečiai.

„Gimiau tremtyje ir žinau, kad žmonės ne savo valia gali tapti tironų aukomis ir įkaitais. Kažkada Rusijos ir kitų šalių piliečius terorizavo, žudė ir kalino Stalino režimas. Tarp jų buvo ir mano tėvai. Todėl negaliu besąlygiškai tapatinti valdžios su valstybe ir jos žmonėmis“, – rašė politikas.

„V. Putino agresija ir teroristiniai veiksmai nukreipti ne tik prieš Ukrainos, bet ir prieš Rusijos piliečius. Susilaikiau balsuodamas dėl rezoliucijos, kurioje visa Rusijos valstybė, įskaitant ir tuos jos piliečius, kurie kovoja prieš Kremliaus režimą, pripažįstami remiantys terorizmą“, – pridūrė jis.

Ką, aš kalėjime sėdžiu?

Vasarį, Rusijai užpuolus Ukrainą ir EP balsuojant dėl paramos Kyjivui, S. Jakeliūnas taip pat susilaikė. Tuomet politiką iškėlusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pareiškė atsiribojanti nuo tokios pozicijos, kurią jis išreiškė savo, o ne partijos vardu.

Su V. Uspaskichu BNS susisiekti nepavyko. Jis LRT portalui patvirtino nedalyvavęs balsavime, tačiau motyvų nekomentavo.

„Kodėl aš jums turiu aiškintis? Ką, aš kalėjime sėdžiu?“ – sakė jis.

EP Rusija terorizmą remiančia valstybe pripažino dėl jos karo Ukrainoje.

EP sprendimas yra simbolinis politinis žingsnis be jokių teisinių pasekmių, tačiau europarlamentarai paragino 27 Europos Sąjungos valstybes nares pasekti šiuo pavyzdžiu.

Rezoliucijas dėl Rusijos paskelbimo teroristine ar terorizmą remiančia valstybe jau yra priėmę Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos parlamentai.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį atmetė S. Jakeliūno apeliacinį skundą ir paliko galioti jam nepalankią pernai balandį priimtą Vilniaus apylinkės teismo nutartį.

Išanalizavęs teiginių paskleidimo aplinkybes, kontekstą, turinį lingvistiniu, gramatiniu, sisteminiu aspektais, taip pat vėlesnę S. Jakeliūno viešą reakciją į tokius teiginius teismas nusprendė, kad jie yra bendro pobūdžio, o ne skirti konkrečiam asmeniui.

„(...) be papildomų paaiškinimų, teiginių, interpretacijų nė vienas pašalinis asmuo negalėtų informacijos priskirti būtent ieškovui, o priešingai, teiginiai vertintini kaip bendro pobūdžio, apibūdinantys apskritai požiūrį į visą parlamentinį tyrimą ir jame dalyvaujančius (į jį įsitraukusius) asmenis, o ne konkrečiai ieškovą Stasį Jakeliūną“, – rašoma VAT nutartyje.

V. Vasiliausko teigimu, jam svarbu, kad po kelerių bylinėjimosi metų byloje pagaliau paskelbta įsiteisėjusi nutartis, kad jis nepadarė nieko neteisėto.

„Byla pagaliau baigėsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo man priskirti ieškovo (S. Jakeliūno – BNS) teiginiai buvo pripažinti kaip nepažeidžiantys ieškovo garbės ir orumo dėl to, kad aš tokių teiginių paprasčiausiai nesakiau, o jie buvo tiesiog pačio ieškovo gražiai, selektyviai sudėlioti“, – BNS penktadienį sakė V. Vasiliauskas.

S. Jakeliūnas BNS teigė, kad Lietuvos teismai buvo šališki, todėl šį teismo sprendimą jis planuoja skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), o jei jo sprendimas netenkintų – Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Naujausia nutartis vis dėlto rodo, kad didžia dalimi Lietuvos teismai yra šališki. Aišku, kad vakarykštį sprendimą skųsiu Aukščiausiajam Teismui, o esant neigiamam rezultatui teks kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.

Konfliktas kilo, kai tuometinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas S. Jakeliūnas 2018 metų kovą vadovavo 2009-2010 metų ekonominės krizės aplinkybių tyrimui ir kreipėsi į Lietuvos banką dėl informacijos.

Anot S. Jakeliūno, tuometinis LB vadovas V. Vasiliauskas banko darbuotojams išsakė išankstinę skeptišką nuomonę apie tyrimą, vėliau jį lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, „plokščios žemės teorijos šalininkais“.

Pasak S. Jakeliūno, šie teiginiai buvo skirti būtent jam.

Seimo BFK atlikto tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.

Išvadose, be kita ko, buvo siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti valstybinį komercinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais.

V. Vasiliauskas LB valdybos pirmininku dirbo nuo 2011 iki 2021 metų balandžio. Dabar jis yra premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas. 

S. Jakeliūnas į Seimą pateko 2016 metais, pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, tačiau kadencijos nebaigė, nes 2019 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Aukšto rango pareigūnai kelerius metus bylinėjosi teismuose, kol šių metų birželį LAT grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Iki tol pirmosios instancijos teismas S. Jakeliūno ieškinį buvo atmetęs, o apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos pripažinęs, kad buvęs centrinio banko vadovas teiginiais apie S. Jakeliūną pažemino jo garbę ir orumą.

Anot jo, Vilniaus skyriaus iškeltą kandidatūrą penktadienį turėtų patvirtinti LVŽS taryba.

„Taip, jis tikrai bus teikiamas rytoj tarybai – jokia ne paslaptis, ir aš neabejoju, kad taryba ir patvirtins“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Veryga.

Pasak jo, S. Jakeliūnas yra „labai rimtas kandidatas, kurį žino žmonės“ kaip ekonomistą, Europos Parlamento narį, nagrinėjusį bankų sektorių, 2008–2009 metų finansinę krizę.

„Vilniui reikia rimto kandidato, matome, kaip kitiems sunkiai sekasi jų ieškoti. Džiaugiuosi, kad žmogus, europarlamentaras, yra įgijęs plačios patirties, nes Europos Parlamentas yra susijęs su visokiomis naujovėmis, miestams kas yra aktualu. Džiaugiuosi, kad Stasys sutiko, nes nebūtinai kiti žmonės galbūt nori pasitraukti iš šiltos europarlamentaro vietos ir ateiti į šį savivaldos rinkimų katilą, kuris tuoj prasidės“, – kalbėjo A. Veryga.

S. Jakeliūnas 2016-ųjų kadenciją su LVŽS buvo išrinktas į Seimą, 2019-aisiais pateko į Europos Parlamentą, kai po rinkimų mandato atsisakė aukščiau sąraše išrinktas buvęs krepšininkas, verslininkas Šarūnas Marčiulionis.

Jeigu būtų išrinktas sostinės meru, europarlamentarui reikėtų pasirinkti, kurį mandatą pasilikti, nes mero pareigos nesuderinamos su Europos Parlamento nario.

Kandidatais rinkimuose į Vilniaus merus jau patvirtinti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų deleguojamas dabartinis sostinės vicemeras Valdas Benkunskas, „Laisvės ir teisingumo“ atstovas, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ rinkimuose kelia Seimo narį Luką Savicką, Nacionalinis susivienijimas – Vytautą Sinicą.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 metų pavasarį.

LAT birželio 6 dieną patenkino V. Vasiliausko skundą ir panaikino dalį pernai rugsėjį priimtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria pripažinta, kad buvęs centrinio banko vadovas teiginiais apie S. Jakeliūną pažemino jo garbę ir orumą.

Tarp tokių teiginių nurodomi: „atskiras visuomenės atstovas, kuris nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjas“.

Aukščiausiojo Teismo nuomone, ar šie teiginiai buvo įžeidūs, iš naujo turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos teismas, ginčą nagrinėjęs apeliacine tvarka.  

„Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog ieškovas (S. Jakeliūnas – BNS) įrodė atsakovą (V. Vasiliauską – BNS) paskleidus apie ieškovą nurodytus teiginius, vadovaudamasis vien tuo, kad atsakovas nepateikė visuotinių banko tarnautojų susirinkimų įrašų. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas neatitinka kasacinio teismo praktikos, (...) atitinkamai išvada dėl minėtų teiginių turinio padaryta netinkamai įvertinus įrodymus“, – rašoma LAT nutartyje.

Vilniaus apylinkės teismas pernai balandį atmetė S. Jakeliūno ieškinį V. Vasiliauskui pripažinęs, jog europarlamentaras neįrodė, kad būtent V. Vasiliauskas paskleidė nurodytus teiginius.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjį pripažino, jog centrinio banko tarnautojų susirinkimuose V. Vasiliausko išsakytos frazės yra S. Jakeliūną įžeidžianti nuomonė.

Konfliktas tarp jų kilo tuomet, kai buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas S. Jakeliūnas 2018 metų kovą vadovavo 2009-2010 metų ekonominės krizės aplinkybių tyrimui ir kreipėsi į Lietuvos banką dėl informacijos.

Anot S. Jakeliūno, tuometinis LB vadovas V. Vasiliauskas banko darbuotojams išsakė išankstinę skeptišką nuomonę apie tyrimą, vėliau jį lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, „plokščios žemės teorijos šalininkais“.

Pasak europarlamentaro, šie teiginiai buvo skirti būtent jam.

Seimo BFK atlikto tyrimo išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, be to, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.

Išvadose, be kita ko, buvo siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti valstybinį komercinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais.

V. Vasiliauskas LB valdybos pirmininku dirbo nuo 2011 iki 2021 metų balandžio. Dabar jis yra premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas. 

S. Jakeliūnas į Seimą pateko 2016 metais, pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, tačiau kadencijos nebaigė, nes 2019 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Ginčas kilo dėl 2018 metų rugsėjį tuomet opozicijoje dirbusio parlamentaro G. Landsbergio portalo „Delfi“ laidoje apie tuometinį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką S. Jakeliūną pasakytų žodžių, jog pastarasis lankėsi Konstituciniame Teisme, kur grasino teisėjams.

Antradienį paskelbtoje trijų teisėjų kolegijos nutartyje rašoma, kad kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ginčo teiginiais G. Landsbergis išreiškė savo subjektyvų gautos nepatvirtintos informacijos apie S. Jakeliūno lankymąsi Konstituciniame Teisme ir grasinimą teisėjams, jeigu tokia informacija pasitvirtintų, vertinimą.

„Atsakovo teiginių struktūra, teismo analizuotų aplinkybių kontekstas leidžia daryti išvadą, jog tai atsakovo išsakyta nuomonė apie turimą informaciją, kurios tikrumas duomenų paskleidimo metu dar nebuvo aiškus“, – paskelbė teismas.

Ieškovas S. Jakeliūnas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 7 dieną sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

S. Jakeliūnas teigė, kad bylą nagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja buvo šališka. Pasak politiko, teismo sprendimo motyvuose teismas daug dėmesio skyrė kontekstui, kurį suformavo pagal atsakovo pateiktą informaciją ir vertinimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu sąmoningai neleido jam pateikti konteksto ir jo neaptarė savo sprendime.

Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vadovavosi abiejų šalių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

„Esminė bylos aplinkybė buvo ne ieškovo susitikimo su Konstitucinio Teismo pirmininku faktas ar laikas, o tai, kad atsakovo pasirašytą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą Seimo narių grupė didžiąja dalimi perrašė iš suinteresuotų verslo atstovų pateikto ir, be kita ko, Konstitucinio Teismo teisėjos D. Petrylaitės sesers advokatės Vidos Petrylaitės parengto teksto, o medžiagą Konstitucinio Teismo bylos nagrinėjimui rengė būtent Konstitucinio Teismo teisėja D. Petrylaitė“, – apeliaciniame skunde rašė S. Jakeliūnas.

Pasak apelianto, tai ir yra priežastis, kodėl atsakovas pasistengė „užglaistyti“ savo ir kitų Seimo narių veiksmais sukeltą skandalą dar didesniu viešu skandalu apie tariamą jo grasinimą teisėjams.

Apygardos teismui S. Jakeliūnas skundėsi, kad apylinkės teismas netenkino ieškovo prašymo apklausti Konstitucinio Teismo teisėją Daivą Petrylaitę, neleido užduoti klausimų atsakovui apie jo pasirašyto kreipimosi į Konstitucinį Teismą atsiradimo aplinkybes. Jos, ieškovo įsitikinimu, galėjo padėti teismui suprasti G. Landsbergio išsakytą kaltinimą grasinus Konstitucinio Teismo teisėjams.

Anot europarlamentaro, pirmosios instancijos teismas vengė minėti ir nešališkai aptarti visas jo pateiktas bylos aplinkybes, o tai rodo teismo šališkumą.

Tačiau skundą nagrinėjęs apygardos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas, manydamas, kad bylą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja yra šališka, prašymo dėl teisėjos nušalinimo pirmosios instancijos teisme nereiškė.

„Kita vertus, teisėjų kolegija nepritaria apelianto išdėstytai nuomonei, kad teisėja teismo sprendime aptartą su atsakovo teiginiais susijusį kontekstą suformavo tik pagal atsakovo pateiktą informaciją bei vertinimus. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vadovavosi abiejų šalių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovo bei liudytojo parodymais“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas neprašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ar apeliacinės instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą.

„Tai leidžia spręsti, jog apelianto įsitikinimu, byloje surinktų duomenų pakanka ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimui. Kaip minėta, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais“, – mano apygardos teismas.

Nors apeliantas teigia, jog jo susitikimas su Konstitucinio Teismo pirmininku buvo oficialiai suderintas, tačiau duomenų, kad tokia informacija buvo viešai paskelbta, nenurodo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent S. Jakeliūno skunde paminėtos G. Landsbergio frazės akivaizdžiai leidžia suprasti, kad informacija nėra pateikiama kaip neginčytinas faktas, teiginys, kuris neturi būti tikrinamas.

„Nors apeliantas teigia, jog jo susitikimas su Konstitucinio Teismo pirmininku buvo oficialiai suderintas, tačiau duomenų, kad tokia informacija buvo viešai paskelbta, nenurodo. Tai patvirtina atsakovo poziciją (teiginius), kad atitinkama informacija, kurią komentavo atsakovas, jam buvo suteikta, nepaisant to, kad atsakovas neatskleidė, kas ją suteikė“, – rašoma nutartyje.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo teiginiais atsakovas išreiškė savo subjektyvų gautos nepatvirtintos informacijos apie ieškovo lankymąsi Konstituciniame Teisme ir grasinimą teisėjams, jeigu tokia informacija pasitvirtintų, vertinimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant, ar atsakovo nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, ar ji yra sąžininga, ir pan., vertintina iki teiginių paskleidimo atsakovo žinoma informacija, o ne vėliau ieškovo ar Konstitucinio Teismo paskelbti paneigimai, ir tokį vertinimą pirmosios instancijos teismas atliko tinkamai bei teisingai.

Apygardos teismo verdiktas įsiteisėjo paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Tuo metu opozicijoje dirbęs G. Landsbergis 2018 metų rugsėjį „Delfi“ laidoje sakė, kad „mane pasiekė žinios, kad BFK pirmininkas lankėsi Konstituciniame Teisme ir grasino Konstitucinio Teismo teisėjams“.

Konstitucinį Teismą tuo metu buvo pasiekęs grupės Seimo narių kreipimasis dėl kaupiamosios pensijų sistemos reformos.

S. Jakeliūno teigimu, tuometinis Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas du kartus paneigė bet kokio grasinimo ar spaudimo jam faktą.

Politikas bylinėdamasis teigė, kad G. Landsbergis jį sulygino su Vengrijos ir Lenkijos valdžios veiksmais, kuriais kenkiama šių šalių teismų sistemų nepriklausomumui, o tai kenkė jo reputacijai.