„Jeigu kalbėsime apie statybų sektorių. Tai šiandien Vilniaus mieste projektai lėtai juda, leidimai sunkiai eina. Manau, kad čia dėl pasikeitimų savivaldybėje ir naujų sistemų. Bet ką tai reiškia? Mes jau senai skaičiavę, kad vienas įdėtas euras į statybas, valstybei grįžta puse euro mokesčiais. Šiandien dienai sustabdyta projektų ir neduota leidimų už kokį milijardą eurų“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Dargis.

„Manyčiau, kad ko šiandien reikėtų daugiau, tai iš valdžios supratimo, kas yra ta ekonomika ir kaip ji veikia“, – pridūrė jis.

Finansų ministerija vasario pradžioje paskelbė, kad 2024 m. sausio mėnesį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo 7,9 proc. mažiau pajamų nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. Visgi, verslininkas abejoja, kad vien remiantis šiais duomenimis galima daryti prognozes apie likusius 2024 metus.

„Aš nedaryčių į tolį einančių išvadų dėl vien sausio mėnesio. Jis visą laiką būna toks lėtesnis. Po pirmo ketvirčio pamatysime, kaip čia viskas atrodo“, – teigė jis.

2022 metų finansinių ataskaitų duomenimis, iš viso Lietuvoje į aukštą ir aukščiausią bankroto klases vidutiniškai patenka 8 proc. įmonių, tačiau atskirų sektorių rizikingumas gali skirtis keletą kartų. Daugiausiai prie bankroto ribos esančių įmonių yra Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Panevėžio, Tauragės ir Utenos apskrityse.

„Creditinfo Lietuvos“ vadovas Aurimas Kačinskas teigė, kad kiekviena bendrovė turėtų būti vertinama individualiai, todėl prieš pradedant bendradarbiauti su naujais verslo partneriais ar teikti paslaugas, saugiau patikrinti jų kreditingumą.

Net ir srityse, išsiskiriančiose palyginti aukštu kreditingumu, yra įmonių, turinčių dešimtis skolų, kurių sumos siekia šešiaženklius skaičius.

 

„Nepaisant vieno ar kito sektoriaus bendrojo rizikingumo, atskirų įmonių rodikliai ir finansinė disciplina gali skirtis iš esmės. Net ir srityse, išsiskiriančiose palyginti aukštu kreditingumu, yra įmonių, turinčių dešimtis skolų, kurių sumos siekia šešiaženklius skaičius“, – pranešime nurodė jis.

Pagal bankroto tikimybę rizikingiausi sektoriai išlieka apgyvendinimo ir maitinimo įmonės (18 proc.), statybų (16 proc.) bei transporto ir saugojimo įmonės (10 proc.).

Minimali bankroto rizika fiksuota ten, kur dominuoja valstybės valdomos įmonės: viešajame valdyme ir gynyboje (0 proc.), žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe (2 proc.).

Mažesnę bankroto riziką taip pat turi elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (4 proc.), nekilnojamo turto operacijų (4 proc.), informacijos ir ryšių (5 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (5 proc.) ir švietimo (5 proc.) įmonės.

Daugiausia įmonių, esančių arti bankroto rizikos, yra Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse (po 9 proc.), šalies rizikingumo vidurkį (8 proc.) atitinka įmonės iš Alytaus bei Kauno apskričių, mažiau rizikingų įmonių taip pat yra Telšių (7 proc.) bei Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Utenos apskrityse (po 6 proc.).

Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms priklauso 27 proc. apgyvendinimo ir maitinimo, 24 proc. statybų, 16 proc. transporto ir saugojimo bendrovių. Vėlavimo mokėti vidurkis Lietuvoje siekia 11 proc.

Žemiausia vėlavimo mokėti rizika išsiskiria finansinės ir draudimo veiklos (1 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (3 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (5 proc.) įmonės.

Plačiau papasakojo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

– Rugsėjo pabaigoje kalbėjote, kad buvote kiek nustebęs, nes dauguma jūsų statybų rangovų patvirtino, kad turi pakankamai darbų ir užsakymų. Tačiau dabar, kai apklausėte 90 bendrovių, kurios priklauso jūsų asociacijai, kai kurios atsakė, kad norėtų būti labiau užimtesnės. Darbų kitiems metams jau yra mažiau nei būdavo anksčiau. Paaiškinkite situaciją.

– Iš tikrųjų, pasirodžius informacijai žiniasklaidoje, kad Lietuvos statybininkai gali tapti nemokūs, mes savo asociacijos viduje nepajautėme šito ir todėl ryžomės padaryti apklausą. Apklausos rezultatus mes paviešinome. Klausėme daugiau klausimų, ne tik to, ar jie mokūs, ar ne. Klausėme, kaip jie planuoja pabaigti šiuos metus ir kaip įsivaizduoja savo darbų programą kitais metais. Šiais metais Lietuvos statybininkai turi darbo, jų programa pakankamai pilnai užpildyta. Tačiau neramina kiti metai. Jaučiamas didelis neapibrėžtumas dėl kitų metų programos. Apklaustos bendrovės paliudijo, kad lyginant su ankstesniais metais šiemet turi 40 proc. mažiau užsakymų. Lietuvos statybininkų asociacijoje yra pagrindiniai valstybės rangovai, pagrindinės didžiausios bendrovės. Jos patvirtino, kad turi nemažai užsakymų kitiems metams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet gali būti mažų firmų, kurios neišgyvens šios stagnacijos?

– Yra daug nerimo dėl mažų firmų, dėl mažų organizacijų. Mažų projektų valstybėje labai ženkliai sumažėjo. Turime informaciją, kad 78 proc. statybos projektų, kurių pamatinė vertė iki 3 mln. eurų, yra mažiau. Tai lemia, kad bankai sustabdė finansavimą. Statoma mažiau individualių namų. Gyventojai nebegali imti paskolų, kai palūkanų norma yra pakankamai aukšta. Yra nemažai nerimo dėl kitų metų. Bet turime ir optimizmo. Lietuvoje atsiranda apie dešimt didelių statybos aikštelių, kuriose dirbs didelė rangovų dalis.

– Ką reiškia mažų firmų bėdos didelėms statybos įmonėms?

– Jei mažesnės įmonės ateitų dirbti subrangos pagrindais pas didelius rangovus, tai dideliems rangovams būtų visai nebloga situacija. Kai trūksta darbo jėgos, prasideda vėlavimai. Apklausa parodė, kad labiausiai trūksta inžinerinio personalo, trūksta suvirintojų, betonuotojų. Jei mažos įmonės, maži rangovai sutiktų dirbti subrangos pagrindais pas didelius rangovus, tai būtų galimybė joms išgyventi. Tuo pačiu gal ir projektų vykdymas vyktų sklandžiau.

– Kiek statybų sektorius sudaro Lietuvos BVP?

– Norėtume, kad sudarytų 12 proc. 1998 m. turėjome 11 proc. Šiandien turime apie 7,2 proc. Tačiau tas rodiklis nevisai tikslus, kadangi nemažai įmonių dirba užsienyje ir nematome, ką jie uždirba.

– Gal tai yra gerai tiems žmonėms, kurie turi pinigų? Galbūt darbų kainos atpigs?

– Pasižiūrėjau statistiką apie kainų indeksus. Matome, kad statybinių medžiagų dauguma pigo, tačiau darbo užmokestis pakilo 20,2 proc. Infliacija sąlygojo darbo užmokesčio kėlimą statybų sektoriuje. Tikėtis, kad statybos atpigs, nereikėtų.

Metinį pokytį lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (19,4 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (4,4 proc.) ir pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas, o mėnesio – darbo užmokestis (augo 4 proc.), taip pat mašinų ir mechanizmų darbo valandos kaina (0,1 proc.), medžiagos ir gaminiai (atpigo 0,3 proc.).

Pastatų remontas per metus pabrango 9,4 proc., gyvenamųjų pastatų statyba – 6,3 proc.

Per mėnesį daugiausiai augo izoliacinių medžiagų (0,5 proc.), pastatų remonto (1,5 proc.), gyvenamųjų pastatų statybos (1,4 proc.) kainos., o labiausiai – 1,4 proc. – sumažėjo metalo gaminių bei bendrųjų statybinių medžiagų (0,9 proc.) kainos.

„Planuojame, kad bent 15 proc. mūsų portfelio sudarytų užsienio rinkos, t. y. Centrinė Europa arba Skandinavijos šalys, ir 85 proc. vietinės rinkos“, – nuogąstavo „Raseinių statybos“ generalinis direktorius Saulius Bekampis.

Vietos Lietuvoje mažiesiems statybos verslams ima stigti. Trūksta naujų projektų, kurie tiktų vidutiniams statytojams. Tad užsakymų yra vos trims mėnesiams į priekį.

„Darbų trūksta. Negali sakyti, kad jų nėra, tačiau jų nėra už tinkamą kainą“, – situaciją statybos sektoriuje komentavo S. Bekampis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mažiesiems ir vidutiniams statytojams belieka trauktis iš Lietuvos.

„Kurie nerado darbų arba neturi, ko gero, dalis iš jų važiuos dirbti į užsienio rinkas“, – spėjo Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Priežastis – karas Ukrainoje ir rekordinė infliacija. Anot Statybininkų asociacijos, šalyje išliks tik didžiausi ir stipriausi.

„Mūsų didžiausių įmonių 20 praktiškai visai neblogai gyvena ir suformavę savo pardavimų portfelius. Kai kurie net negali priimti daugiau užsakymų, nes turi darbo pakankamai“, – sakė D. Gedvilas.

Tačiau Lietuvos statybos milžinai tikina, kad jų situacija ne ką geresnė.

„Akivaizdu, kad žmonės nebeperka butų. Atrodo, kad tai prasidėjo, kai atsirado centrinio banko politika kelti bazines palūkanas. Mes pradėjome tai jausti nuo rugsėjo mėnesio“, – akcentavo INHUS komercijos direktorius Tadas Raškauskas.

Inžinerinė statyba, pvz., „Rail Baltica“ geležinkelis, anot ekonomistų, turėtų amortizuoti menkstančią daugiabučių statybą. Vis dėlto prognozuojama, kad pramoninės ir gyvenamosios paskirties statytojams dėl užsakymų teks itin konkuruoti.

„Pirkėjai lieka labai atsargūs ir normalu, kad nekilnojamojo turto vystytojai neskuba pradėti naujų projektų, nes paklausa gana silpna“, – pabrėžė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Akivaizdu, kad žmonės nebeperka butų. Atrodo, kad tai prasidėjo, kai atsirado centrinio banko politika kelti bazines palūkanas.

Tačiau statytojai tikina, kad sėkmės negarantuoja net užsakymų skaičius.

„Net turėdamas užsakymų negali būti tikras, kad jie įvyks, nes paskutinę minutę investuotojas gali nuspręsti nestatyti“, – sakė T. Raškauskas.

Verslininkai įsitikinę, kad statybininkų ateitis Lietuvoje – liūdna. Anot Statybininkų asociacijos, dabar Lietuvoje lieka tik dideli projektai, kurių šiemet galima suskaičiuoti maždaug aštuonis.

„Smulkūs rangovai turės ieškoti ryšio su didelėmis kompanijomis, kad išgyventų, turėtų darbų“, – sakė D. Gedvilas.

Statybininkams atitenkančius užsakymus mažina ir kylantis EURIBOR. Ekonomistai prognozuoja, kad trijų mėnesių EURIBOR norma pasieks daugiau nei 2 proc., tačiau šiemet daugiau kilti jis nebeturėtų.

„Nauji projektai ir naujos veiklos sritys mūsų komandų niekada negąsdino, bet šiemet iš tiesų įrodėme, kiek daug ir plačių kompetencijų turime, kad sklandžiai įgyvendiname projektus, kurie anksčiau mums galėjo pasirodyti neįprasti, netipiniai“, – sako Aldas Rusevičius, didžiausios transporto infrastruktūros statybos bendrovės Baltijos šalyse generalinis direktorius.

Vadovas pastebi, jog darbuotojų atsiliepimai rodo, kad nauji projektai ir veiklos įvairovė – didelis privalumas. „Naujovės verčia tobulėti visą organizaciją ir kiekvieną komandos narį atskirai“, – įsitikinęs A. Rusevičius ir priduria, kad veiklų diversifikacija versle padeda suvaldyti rizikas, kurių pastaraisiais metais smarkiai pagausėjo.

Mato iššūkius, bet nestovi vietoje

„Kauno tiltų“ vadovas atidžiai seka svarbiausius Lietuvos ir Baltijos šalių infrastruktūros projektus. Anot jo, nuo tokių projektų kaip „Rail Baltica“ ar elektros perdavimo tinklų sinchronizacijos programos priklauso Lietuvos ir viso regiono ekonominė raida ir ateitis. Tad atsakomybės – labai daug, tik gerų žinių verslui – mažoka. Pavyzdžiui, šiais metais nebuvo uždegta žalia šviesa geležinkelio „Rail Baltica“ statybai, traukėsi ir kelių statybos darbų apimtys. Be to, brangsta žaliavos, degalai ir energijos ištekliai, darbo jėga.

„Bet neketiname stovėti vietoje – ieškome ir atrandame naujų galimybių. Sėkmingai įsibėgėjome su projektais kitose, mums netipinėse srityse. Statėme fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija. Mūsų Energetikos padalinys aktyviai įsitraukė į Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros sistema programos projektus. Ši programa vykdoma itin intensyviai, nes sinchronizavimas yra svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo ir prioritetinis ES projektas. Mūsų specialistų komandos prisiderina prie darbų ritmo, dalį patikėtų užduočių atliekame netgi greičiau negu numatyta sutartyse“, – teigia A. Rusevičius.

„Kauno tiltai“ kaip patikimas partneris dalyvavo elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorės „Energy cells“ projekte, statant pirmuosius Baltijos šalyse baterijų parkus. Šie baterijų parkai garantuoja energijos tiekimo saugumą ir stabilumą.

„Kauno tiltų“ vadovas A. Rusevičius teigia, kad didesnės darbų apimtys kitąmet leistų ne tik išlaikyti, bet ir padidinti darbuotojų skaičių. „Kauno tiltų“ nuotr.

Energetikos projektą lygina su širdies operacija

Vienu didžiausių kauniečiams patikėtų iššūkių bendrovės darbų vadovas Evaldas Kucinas vadina Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) 330 kV skirstyklos rekonstrukciją.

Visus šiuos darbus E. Kucinas lygina su širdies operacija, kai tuo pat metu turi būti palaikoma visos sistemos gyvybė – sustabdyti procesų negalima. „Specialistams tai – didelė atsakomybė, bet susirinkus visą informaciją, tinkamai pasirengus, susiplanavus darbų etapus, įveikiami tampa net ir sudėtingiausi projektai. Tai labai praturtina mūsų visų patirtį ir įrodo mūsų sugebėjimus įgyvendinti nacionalinės ir tarptautinės svarbos iššūkius. Kai viskas suplanuota ir aiški veiksmų seka, atsakomybės našta virsta įprasta darbo rutina“, – tvirtina bendrovės darbų vadovas E. Kucinas.

Pašnekovas pripažįsta, kad Lietuvos energetinei nepriklausomybei svarbūs darbai įkvepia ir motyvuoja papildomai. O matyti baigtą darbą, pavyzdžiui, pastatytą paskutinę 330 kV oro linijos Elektrėnai–Alytus atramą, specialistams labai malonu.

Profesionalus auginantys projektai

Kad žiūrėti į pabaigtą objektą yra puikus jausmas, kolegai pritaria meistras Vytautas Gramauskas. Šis bendrovės darbuotojas, anot kolegų, tiesiog negali nustygti vietoje – sėkmingai kaupia patirtį, auga kaip profesionalas, atlikdamas jam patikėtas užduotis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„2019 metais planavau mėnesį ar pusantro padirbėti Švedijoje statant pralaidą. Švedai labai ilgai tvarkė projekto dokumentus, o dykas sėdėti nenorėjau – tarsi prilipau prie kito, tiltų statybos, projekto: skaičiau brėžinius, žiūrėjau kaip vyksta darbai, kuo galiu padėti. Pamažu perėmiau vis daugiau funkcijų, atsakomybių ir pareigų. Iš pradžių buvau atsakingas už statomo tilto pamatus, po to – už kolonas, galiausiai – už tilto perdangą. Kai pagrindinis darbų vadovas išvažiavo, man buvo perleistas viso projekto pabaigos etapas. Taigi, vietoj planuotų 1,5 mėnesio Švedijoje praleidau 2,5 metų“, – pasakoja V. Gramauskas, iki tiltų statybos inžinieriaus karjeros „Kauno tiltuose“ dirbęs darbų saugos specialistu.

Įdomiausiu darbu šiemet meistras vadina Klaipėdoje statytą estakadą. Eismas ja bus paleistas jau kitais metais. „Gera žinoti, kad mano darbai teikia didelę naudą visiems žmonėms, palengvina jų susisiekimą ir gyvenimą daro patogesnį“, – teigia V. Gramauskas. Jis jau žino, kur darbuosis kitais metais – vadovaus viaduko virš Jonavos gatvės statybai Kaune.

Bendrovės vadovas A. Rusevičius papildo, kad viaduko per Jonavos gatvę projektas bus vykdomas koja kojon su viduriniojo tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcija. Viskas turės būti įgyvendinta greičiau negu per dvejus metus. Per šį laiką vienas vidurinis tiltas bus išardytas, o vietoje jo pastatyti du.

Padeda visai Lietuvai išlaikyti eismo saugumo egzaminą

Po „Kauno tiltams“ patikėtų A. Meškinio tiltų rekonstrukcijos visai šaliai svarbus magistralinis kelias taps platesnis ir saugesnis, nes tranzitinis eismas bus visiškai atskirtas nuo vietinio.

„O saugesni keliai yra svarbiausias mano darbo tikslas“, – tvirtina „Kauno tiltų“ darbų vadovas Emil Danilčenko, atsakingas už eismo organizavimo saugumą statybos metu.

E. Danilčenko įsitikinęs, kad siekiant sumažinti žūčių eismo nelaimėse, svarus yra ir visų kelininkų indėlis. Rengdami ir įgyvendindami projektus „Kauno tiltų“ specialistai visada kruopščiai analizuoja eismo parametrus ir saugumo situaciją, parenka geriausias priemones, sumažinančias incidentų remontuojamuose kelio ruožuose riziką.

O kokie iššūkiai kitąmet laukia visos bendrovės? „Dabartinis užsakymų portfelis užtikrina, kad 2023 metais darbų nemažės. Galbūt net pavyks padidinti jų apimtis – tai leis ne tik išlaikyti esamą darbuotojų skaičių, bet ir sukurti naujų darbo vietų“, – tikisi „Kauno tiltų“ generalinis direktorius A. Rusevičius ir iškart priduria, kad infliacija, didėjančios palūkanų normos, išaugusios energijos ir medžiagų kainos, tiekimo grandinių nestabilumas kitąmet turės didelės įtakos ne tik bendrovės, bet ir viso sektoriaus veiklai.

Didieji miesto objektai

Statybų kompanijos jau garsiai skundžiasi, kad smarkiai pakilus įvairių medžiagų kainoms, kai kurie objektai tampa nuostolingi. Kai kurie verslininkai net svarsto, kad labiau apsimoka sumokėti baudas ir nutraukti sutartis.

Verslininkų teigimu, nuo statybų stabdymo galėtų išgelbėti, jeigu valstybiniams ir savivaldybių projektams skirtas finansavimas būtų indeksuojamas.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kokia situacija mūsų mieste, ar statybos nebus stabdomos.

„Statybos projektų kainų indeksavimas, matant šių dienų realijas, kai kuriais atvejais yra neišvengiamas, tačiau visada siekiame užbėgti už akių galimoms spekuliacijoms. Nuolat stebime rinką, matome objektyvias kainų kilimo priežastis ir jas atitinkamai vertiname. Todėl indeksuojant kainas vadovaujamės sutartyse numatyta tvarka ir atsižvelgiame tik į tuos atvejus, kai rangovai išties argumentuotai pagrindžia įsigytų medžiagų pabrangimą“, – nurodė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijos kaina po indeksavimo padidėjo maždaug 2 mln. eurų, o mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ statyba – 1,7 mln. eurų.

Pabrango: Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijos kaina padidėjo nuo 35 iki 43 mln. eurų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kauno savivaldybės atstovai  pasidžiaugė, kad kai kuriuos miestui svarbius objektus spėta pastatyti iki statybinių medžiagų kainų šuolio. Tiek stadionas, tiek ties „Žalgirio“ arena pastatytas naujas baseinas išvengė darbų stabdymo. Kiek anksčiau duris atvėrė ir Kauno ledo rūmai.

„Siekiame užtikrinti, kad Kauno miestui ir net visai Lietuvai reikšmingų objektų statybos vyktų kiek įmanoma sklandžiau, be didesnių sustojimų. Kaip tik neseniai užbaigtas naujasis vandens sporto centras su olimpinių standartų baseinu, sporto klubu ir SPA zonomis Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos parodė, kad tikrai įmanoma viską atlikti laiku. Darbai baigti tiksliai pagal planą – užtruko mažiau nei dvejus metus“, – pastebėjo V.Abramavičius.

Statybos valdymo skyriaus vedėjas „Kauno dienai“ patikino, kad šiuo metu neplanuojama stabdyti ir planuotų gatvių remonto darbų.

Statys ir tiltą

Buvo skelbta, kad dėl neapibrėžtumo statybų rinkoje bus atidėta ir Kėdainių tilto statybos pradžia.

Visgi šią savaitę paaiškėjo, kad Kėdainių tiltas bus pradėtas statyti dar šiemet.

„Viešėjome Susisiekimo ministerijoje ir nutarėme, kad skelbiame konkursą ir statysime Kėdainių tiltą. Tai bus ilgiausias tiltas per Nemuną. Tikimės, kad lapkričio mėnesį jau pradėsime statyti“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Savivaldybės atstovai „Kauno dienai“ patvirtino, kad Kėdainių tilto projektas nebus nugrūstas į stalčius ir artimiausiu metu bus ieškoma, kas galėtų pastatyti naują eismo jungtį tarp Marvelės ir Vilijampolės.

„Kėdainių tilto statybos konkursą planuojame paskelbti artimiausiu metu. Kada pavyks rasti rangovą, priklausys nuo konkurso eigos. Jeigu viskas klostysis pagal planą, rangovas turėtų paaiškėti rudenį. Tokiu atveju realūs statybos darbai galėtų prasidėti dar šiais metais“, – teigė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Apie šio tilto svarbą „Kauno dienos“ studijoje kalbėjo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Veiksmas: Kėdainių tilto statybos gali prasidėti dar šiemet. („Cityfi“ nuotr.)

„Iššūkis dvejopas. Viena vertus, valstybė atsako už valstybinius kelius – Giraitės viadukas, tiltai ir pan. Kita vertus, savivaldybės kartais pačios nepajėgios įgyvendinti vietinės reikšmės objektų. Ypač svarbūs objektai, kurie turi reikšmės ne tik miestui, bet ir valstybei. Dabar taip pat vertinsime Kėdainių tilto galimybes. Iš ministerijos pusės visada norisi, kad objektų būtų daugiau, nes sutaupome laiko, išvengiame spūsčių, švaresnis oras. Pozityviai žiūriu į objektus, kurie gerina eismo sąlygas. Kita dalis – finansinės galimybės“, – teigė.

Kėdainių tiltas turėtų nuimti dalį automobilių srauto nuo centrinės miesto dalies ir sujungti Vilijampolę su Marvele.

Vis neaiški kainų situacija verčia stabdyti kitų naujų projektų įgyvendinimą. Kaip nurodo BNS, tarp tokių projektų – Dainų slėnis, Maironio gimnazijos sporto salė.

„Labai sunku parinkti rangovą. Skelbėme kelis konkursus, tačiau niekas neateina į konkursą, visi rangovai bijo kainų kilimo, svyravimo ir pan.“, – BNS kalbėjo V.Abramavičius.

Policija darbų nestabdo

Šiuo metu rekonstruojamas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK), esantis Vytauto prospekte. Policijos atstovai tikino, kad darbai kol kas nestringa, nors viešojoje erdvėje būta rangovų skundų, kad šio objekto rekonstrukcija išaugus kainoms nuostolinga.

„Statybos darbai policijos pastate, Vytauto pr., Kaune, vyksta pagal patvirtintą darbų planą ir iš rangovo negavome informacijos dėl remonto darbų stabdymo ar sutarties termino pratęsimo. Liko atlikti lauko inžinerinius, vidaus apdailos ir fasado atnaujinimo darbus“, – dienraščiui komentavo Kauno VPK atstovai.

Planuojama, kad Kauno gyventojams ir policijos darbuotojams atnaujintos patalpos bus atidarytos 2023 m. pabaigoje.

Neaiški kainų situacija verčia stabdyti naujų projektų įgyvendinimą.

NT vystytojų strategija

Kaune šiuo metu statoma nemažai gyvenamųjų ir komercinių pastatų. Jų statybos nestabdomos, tačiau vystytojai pripažįsta, kad planus koreguoja išaugusios kainos. Didžiausias pokytis – sustabdyti išankstiniai pardavimai, tad buto pagal brėžinius šiuo metu nelabai pavyks įsigyti.

„Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, iššūkiai yra susiję su energetikos ir statybinių medžiagų kainų augimu. Dėl to nemažai vystytojų tęsia projektus, bet nežino, už kiek galės juos realizuoti ir kokia bus galutinė kaina. Todėl dalis vystytojų apribojo išankstinius pardavimus. Objektai pradedami parduoti, kai jau būna padaryta apie 80 proc. darbų, tada galima numatyti ir realesnę kainą.

Manome, pirkimas pagal brėžinius šiuo laikotarpiu visai išnyks, nes net didieji vystytojai nėra nusipirkę medžiagų ir negali prognozuoti galutinės kainos. Žinoma, gali atsirasti mažesnių vystytojų, kurie siūlys tokią galimybę, pakėlę kainą gal 15 proc., bet pirkėjams reikėtų labai gerai susirinkti informaciją, ar tokie vystytojai tikrai galės įvykdyti įsipareigojimus ir parduoti objektą už sutartą kainą“, – teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Tempai: NT vystytojai toliau stato pradėtus objektus, bet naujų pradėti neskuba. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pasiteiravome, jei nėra galimybės nustatyti, kokia bus galutinė NT projekto kaina, galbūt verta stabdyti statybas ir laukti geresnių laikų.

„Yra surinktos komandos, kurias paleidus vėl surinkti būtų sudėtinga. Taip pat gauti leidimai, gauti bankų finansavimo pasiūlymai, tad kartais stabdyti ir konservuoti veiklą yra brangiau, negu tęsti darbus. Tikimės, kad per pusmetį rinka stabilizuosis ir bus daugiau aiškumo. Dabar vystytojai balansuoja.

Vieni iš tiesų mažina apimtį, jei projektas numatytas etapais, tai stengiasi šiek tiek atitolinti vėlesnes statybas, vykdomos statybos segmentais. Dabar skaičiuojama, kurie objektai turi paklausą, kurie mažiau jautrūs kainai. Manau, kad prabangaus turto vystytojai nestabdys pradėtų darbų, bet ekonominio segmento NT projektų tempai gali ir lėtėti“, – NT plėtotojų strategijas komentavo M.Statulevičius.

Pasak jo, Kaune yra tiek naujo gyvenamojo būsto, tiek ir komercinių patalpų paklausa. „Yra tikrai patrauklių projektų, vystomų upių pakrantėse. Komercinių patalpų poreikis taip pat auga, nes į Kauną ateina kompanijos, kurių biurai kituose miestuose, tad potencialo augti tikrai dar yra. Plėtotojai vis dar mato Kauną kaip gerą investiciją“, – pažymėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

Kelininkai kol kas dirba

Ne tik NT statybos sektoriuje dėl išaugusių kainų tirpsta rangovų pelnai. Kelininkai taip pat ne kartą kalbėjo, jei yra galimybė neasfaltuoti gatvių, geriau daryti pertrauką, o ne dirbti nuostolingai. Tačiau ties Kaunu vykdomų magistralinių kelių remontas kol kas stabdomas nebus.

„Šiuo metu visi rangos darbai vykdomi pagal suderintus grafikus su įprastais, nežymiais juose numatytos apimties svyravimais. Rangovai, norintys, kad sudarytų sutarčių kainos būtų perskaičiuotos, turi kreiptis į Kelių direkciją su prašymu atlikti esamų sutarčių pakeitimą ir įrodyti, kad siūloma sutarties pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių rangovas negalėjo numatyti sudarydamas sutartį, o faktinės rangovo patiriamos išlaidos – smarkiai išaugo.

Tik įvertinus rangovo pateiktą pagrindžiančią informaciją ir pripažinus ją tinkama, siūloma pasirašyti papildomą susitarimą dėl sutartyse numatyto statybos darbų kainos perskaičiavimo pakeitimo“, – komentavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė.

Ji nurodė, kad nesvarstoma galimybė atidėti darbų ir taip bandyti kompensuoti padidėjusių statybų kainų.

„Iki 2022 m. kovo 30 d. sutartyse buvusi galimybė kas 24 mėn. perskaičiuoti (didinti arba mažinti) statybos darbų kainą gali būti keičiama, sudarant galimybę ją perskaičiuoti du kartus – pirmą kartą po šešių mėnesių, antrą kartą – po dvylikos mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

Kainos perskaičiavimo terminas abu kartus skaičiuojamas nuo sutarties įsigaliojimo dienos, įskaitant ir sutarties įsigaliojimo mėnesį ir jeigu statybos darbų kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų to paties mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 proc.

Kainos perskaičiavimas galios tik neatliktiems darbams ir atgaline tvarka nebus atliekamas. Be to, perskaičiavimas neatliekamas, jeigu rangovas dėl savo kaltės vėluoja vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį“, – kaip sprendžiama statybinių medžiagų didėjimo problema, aiškino LAKD atstovė.

LAKD šiemet magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože (nuo 99,03 iki 100,47 km) planuoja pradėti tilto per Nerį, vadinamo Alfonso Meškinio tiltu, rekonstrukciją. Šalia pastatytas naujas tiltas atidarytas kovo pabaigoje.

Toliau tvarkomas transporto mazgas ties Vieviu – skirtingų lygių sankryža (Paparčių viadukas) ir vykdomi aplinkinių kelių rekonstravimo darbai.

LAKD atstovė E.Nemanytė nurodė, kad dalis projektų jau yra baigta: ties Kaunu magistraliniame kelyje A1 baigta naujo tilto per Nerį ir viaduko per Jonavos gatvę (nuo 99,29 iki 100,47 km) statyba, baigti kelio Vilnius–Kaunas ruožo nuo 18,1 iki 95 km rekonstravimo darbai.

Įdiegus visumą inžinerinių eismo saugos priemonių, užtikrinti saugos ir techniniai reikalavimai, atitinkantys automagistralei keliamus reikalavimus, todėl šiuo keliu galima važiuoti maksimaliu 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą. Kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda įrengti kintamosios informacijos ženklai.

– Kokios yra galimos stagnacijos priežastys?

– Pirmiausia, buvo labai nusistovėję seni ryšiai su Rusija, Ukraina ir Baltarusija.

– Tie ryšiai yra dėl žaliavų?

– Taip, daugeliu atvejų tai dėl žaliavų. Dažniausiai mes pirkdavome plieną, įvairių kitų statybinių medžiagų – cementą, betono gaminius. Dabar tokios galimybės nėra. Šiuo metu išgyvename kritinę būseną, kai metalas pabrango du kartus, nelabai yra pasirinkimo. Negali uždaryti kompanijos ir stabdyti darbų, todėl esame priversti pirkti didesne kaina, šiek tiek daugiau rizikuojame, tai turi įtakos ir nekilnojamajam turtui, kuris pagal tendenciją brangs. Jeigu brangs – mažės pirkėjų. Būsto Vilniuje kovo mėnesį pardavimai buvo gerokai mažesni, keturis kartus pardavėme mažiau butų nei vasario mėnesį.

– Ar tikitės, kad ši tendencija keisis?

– Manau, kad tai yra dėl karo Ukrainoje. Žmonės reaguoja jautriai, kai yra daug nežinomųjų, jie linkę palaukti, pasižiūrėti, kas bus. Pastarosiomis savaitėmis jaučiame atsigavimą. Aišku, tai didelis iššūkis statybininkams ir investuotojams, kaip subalansuoti kainas, nes žaliavos brangsta, bet, pvz., kai kurie būstai buvo parduoti prieš pusmetį, metus ir juos reikia užbaigti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jų kaina jau didesnė, nei nurodyta sutartyje?

– Kai kam gali nepasisekti ir baigti statytis namus gali tekti aukštesne kaina, nei butai buvo parduoti.

– Kiek metalas sudaro statybos kainos?

– Labai įvairiai. Pavyzdžiui, praeitą savaitę pirkome įeigos į butus duris. Jos per pastarąjį pusmetį pabrango 45 proc. Stogo darbai parango 48 proc. Tokie skaičiai gana grėsmingi. Sunku pasakyti, kokia bus galutinė statybos kaina. Atėjęs pirkėjas tikisi, kad būsto kaina nesikeis.

– Kaip paskaičiuojate, kas būstas būtų įperkamas?

– Būsto kainos kovo mėnesį Vilniuje pasiekė visų laikų aukštumas. Vidutinio būsto 1 kv. m kaina Vilniuje buvo 2 700 eurų. Dėl kainos atkrinta dalis pirkėjų, nes neturi galimybės mokėti. Ateityje būsto įperkamumas Vilniuje gali mažėti. Nepaisant to, gera naujiena, kad atlyginimai vis tiek auga, darbo jėgos poreikis Lietuvoje labai didelis, darbuotojų trūksta praktiškai visose srityse.

Kompanijos, kovodamos už kiekvieną darbuotoją, turi didinti atlyginimus. Tai šiek tiek suteikia vilčių, kad NT rinka Vilniuje bus stabili.

– Papasakokite apie procesus, ieškant naujų žaliavų tiekėjų.

– Tai užtruks tris, daugiausia šešis mėnesius. Praėjus mėnesiui matome požymių, kad kainos jau daugiau nekyla. Derybose su tiekėjais mes jau galime irgi daryti tam tikrą spaudimą, kad tiek tikrai nemokėsime. Kai bus laivais perkama dešimtimis tūkstančių tonų metalo, manau, pavyks gauti geresnes kainas ir rinka stabilizuosis.

– Jūs esate optimistas ar pesimistas ekonomikos lėtėjimo / augimo atžvilgiu artimiausiu metu?

– Aš labiau realistas. Manau, viskas bus gerai. Galbūt ne taip gerai, kaip mums norėtųsi. Artimu metu gali būti sunkumų ir problemų, bet po metų ar dvejų, manau, viskas greitai sugrįš į senas vėžes. Bus kaip su pandemija ir koronavirusu. Visiems pasakodavau ir ragindavau nusiraminti, kad viskas bus gerai. Ir šiandien mums jau nereikia kaukių, o ateityje bus dar lengviau ir geriau. Lygiai tas pats ir su šia problema. Taip, mes patiriame didelių dabar išbandymų, tikrai yra sunkių klausimų, bet tikiu, kad jie bus išspręsti.