– Atrodo, aikštelėje lėtai važiuoji, pasistatai mašiną. Bet čia lyg ir nutinka daug visokiausių avarijų, ar ne?

– Taip, tokia rizika išlieka tiek aikštelėse, tiek prie biurų pastatų, tiek prie prekybos centrų. Tokių eismo įvykių, kai vairuotojai patiria nelaimes stovėjimo aikštelėse, yra beveik 8 proc. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ vien pernai išmokėjo už tokius įvykius daugiau nei 2 mln. eurų.

– O kiek tokių įvykių? Tūkstančiais skaičiuojama?

– Taip, vien „Gjensidige“ draudimo bendrovė registravo daugiau kaip tris tūkstančius tokių įvykių praeitais metais.

– Kokie dažniausiai tie įvykiai? Ar galu parkuodami apsibraižo, susiduria, veidrodėlius nusimuša?

– Dažniausiai tai yra smulkūs automobilio apgadinimai – nubraukti sparnai, pažeisti žibintai, nulenkti veidrodėliai, bamperiai apgadinti. Tačiau pasitaiko ir stambesnių žalų. Viena didžiausių praėjusiais metais, būtent įvykusių aikštelėje, kainavo 27 tūkst. eurų.

– Kas nutiko už tuos 27 tūkst.?

– Du vairuotojai susidūrė važiuodami atbulomis. Greičiai buvo gana dideli, tad ir žala buvo gana ženkli. Pažymėtina, kad yra trys problemos aikštelėse, kurios sąlygoja eismo įvykių kilimą. Tai nepasirinktas saugus greitis, vairuotojai manevruoja taip pat greitai, kaip ir gatvėje, kas ne visada yra protinga, nes gali kitas automobilis išvažiuoti priešais, gali pėsčiasis pasitaikyti. Tokiu atveju nebūna spėjama laiku sustabdyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O tuo atveju, kai sakote, už 27 tūkst. susidūrė du automobiliai važiuodami atbuli, ar žinote, koks jų greitis buvo? Nes turėjo pakankamai žalos padaryti už tiek pinigų.

– Taip, išties žalos buvo padaryta daug. Tiesiog automobiliai buvo gana nauji ir apgadintos dalys buvo brangios.

– Važiuojant atbulomis, turi praleisti visus kitus važiuojančius, ar ne?

– Taip, išties pastebėtina, kad važiuojant atbulomis yra vienas iš dažniausių atvejų, kai padaroma žala aikštelėse. Vairuotojai turėtų būti tikrai atsargūs, atkreipti dėmesį į tai, kad yra vadinamosios aklosios zonos, kai vairuotojas dar neturi galimybės matyti kliūties. Tai tokiu atveju pasirinktas mažesnis greitis padėtų išvengti rimtesnių bėdų. Taip pat šiais laikais daugelis automobilių turi elektronikos prietaisus, kurie padeda vairuotojams parkuotis, manevruoti, turi įmontuotas kameras. Tačiau irgi nereikėtų jomis aklai pasikliauti, kadangi gali pasitaikyti tokia situacija, kai dar nesimato kliūties kameros pateikiamame vaizde, vairuotojui atrodo, kad saugu, jis spusteli greičio pedalą ir tokiu atveju įvyksta nelaimė.

– Kur dažniausiai įvyksta tokios avarijos? Ar čia didžiųjų miestų problema?

– Dažniau pasitaiko didmiesčiuose, ties prekybos centrais. Kadangi piko metu, po darbo ten būna daugiau automobilių, didesnis eismas. Ir, natūralu, kad ne visada atsargiai manevruojant įvyksta tų smulkių eismo įvykių.

– Ką daryti ar tai prekybos centre, ar prie biurų, ar gyvenamųjų namų kvartale, jeigu susiduri ar įvažiuoji kažkur? Palikti raštelį, kviesti policiją, kaip elgtis?

– Visų pirma rekomenduotumėme įdėti šiek tiek pastangų surasti to nukentėjusio automobilio savininką. Jeigu tai įvyko prekybos centre, reikėtų kreiptis į informacijos centrą, kuris pasirūpins, kad apie tai būtų pranešta per garsiakalbį. Jeigu tai įvyko kieme, žinoma, šiek tiek sudėtingiau. Bet galbūt kaimynai galėtų pagelbėti ir tiesiog nurodyti automobilio savininką. Jei nepavyksta rasti savomis jėgomis, tai rekomenduotumėme išsikviesti policiją. Kadangi, priešingu atveju, išvažiavus iš eismo įvykio vietos, gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir už tai gali būti skirta bauda.

– Kokia tada yra bauda, jeigu žmogus pagalvoja, ai, čia nieko nenutiko, gal įbrėžiau truputį, ir išvažiuoja?

– Įbrėžus truputėlį bauda gali siekti 1100 eurų, tačiau jei žala buvo didesnė, viršijo 750 eurų, bauda gali siekti ir 2 tūkst. eurų.

– Kokios yra vidutinės sumos? Na, sakėte, 27 tūkst. labai įspūdinga suma. O šiaip kokios būna?

– Šiaip žalos siekia vidutiniškai kelis šimtus eurų. Tačiau, kaip minėjau, jeigu automobiliai brangesni, jeigu greitis buvo pasirinktas didesnis – tokiu atveju gali būti ir keli tūkstančiai.

– Kaip to išvengti? Visą laiką lėtai važiuoti aikštelėse?

– Patarimų būtų keletas. Tai, visų pirmą, išties pasirinkti saugų greitį. Kitas patarimas būtų, ypač atbulomis manevruojant, daryti tai saugiai, neskubėti, dairytis. Ir trečiasis patarimas būtų vadovautis kelio ženklinimu aikštelėje. Jeigu tokio nėra, vadovautis dešinės rankos taisykle

Plačiau apie tai papasakojo Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.

– Kodėl nusprendėte dvigubinti kainas? Dabar yra 2,5 euro už valandą, o bus 5 eurai.

– Pirmiausiai todėl, kad reikia valdyti tą užimtumą, ypatingai ten, kur vyksta dažnos gyventojų susibūrimo vietos, miesto centrinėje dalyje. Skatiname keliauti alternatyviais būdais, mažinti taršą. Geriname gyvenimo kokybę. Siekiame valdyti transporto srautus mieste, kurie iš esmės gana intensyvūs ir dideli.

– Ar siekiate sumažinti automobilių kiekį čia, kad mažiau važinėtų?

– 2018 m. miesto taryba patvirtino darnaus judumo planą, kuriame yra keliamas tikslas, kad 2023 m. kelionės automobiliais, viešuoju transportu bei pėsčiomis sudarytų lygias dalis. Šiai dienai keliones automobiliu renkasi kas antras vilnietis. Tai yra 50 proc. Didelis transporto priemonių kiekis gatvėse reikalauja ir didelio vietų skaičiaus. Miestas neturi tiek aikštelių, kad užtektų kiekvienam. Gyventojai nerasdami vietų suka ratus, teršia gamtą bei kelia spūstis. Šiomis priemonėmis kontroliuojame aikštelių užimtumą ir skatiname rinktis kitus būdus keliauti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar pastebite kažkokį proveržį nuo 2018 m.? Ar daugiau žmonių renkasi dviračius, viešąjį transportą?

– Pastebimas keliavimo dviračiais bei pėsčiomis proveržis. Tačiau kelionės automobiliu sumažėja tik per 1 proc. Pokyčio labai didelio nebuvo.

Žmogus bando išgyventi, atvažiuoja ne todėl, kad jis būtinai nori atvažiuoti, o todėl, kad turi kitų poreikių.

– Kur keliaus pinigai?

– Rinkliava keliaus į miesto biudžetą, iš kurio daug skiriama tiek infrastruktūros kūrimui, tiek viešajam transportui. Nuo kitų metų vasaros atkeliauja nauji troleibusai į Vilnių. Pati rinkliava nėra tam, kad surinktume kuo daugiau pinigų biudžetui. Rinkliava labiau skirti valdyti užimtumą. Tai valdymo priemonė, o ne lėšų surinkimo.

Mintimis apie brangstančias automobilių stovėjimo aikštelės pasidalijo ir vilniečiai.

„Toks jausmas, kad visi, kurie dabar turi elektrinius automobilius, mokės dvigubai“, – sakė vilnietė.

„Man atrodo, kad tai yra labai neracionalu. Žmogus bando išgyventi, atvažiuoja ne todėl, kad jis būtinai nori atvažiuoti, o todėl, kad turi kitų poreikių. Mes nekalbame dabar apie tai, kiek brangiausia automobilio pastatymo zona kainuoja Rygoje. Mes gyvename savo šalyje, savo aplinkoje su savais uždarbiais. Daugelio žmonių pajamos labai kuklios. Mes nekalbame apie žmones, kurie užima labai aukštas pareigas. Žmonėms reikia atvažiuoti pas odontologą, pas kažkokį kitą gydytoją“, – sakė senjoras.

„Galbūt miestas nusipelnė išvengti didesnio automobilių kiekio senamiestyje. Miestas reikalauja, kad žmonės į senamiestį atvyktų ne su automobilių, o pėsčiomis“, – kalbėjo vaikinas.

„Kuo toliau, tuo labiau automobilių stovėjimo aikštelės brangsta, o automobilių nemažėja. Labai sudėtinga, kai turi pasistatyti mašiną centre su tokiu eismu. Tikėtina, kad tai sumažins automobilių kiekį“, – teigė moteris.

Tokiu būdu automobilių statymas kontroliuojamas prie „McDonalds“ restoranų Savanorių prospekte ir Islandijos plente, PC „Savas“ Aukštaičių g., šalia „Ledo arenos“ Aukštaičių g. ir kitur. Čia eismą stebi išmaniosios kameros, o duomenys yra apdorojami pasitelkus dirbtinį intelektą. 

„Parkomatic“ kontroliuojamo parkavimo sistemą sukūrė „uniPark“ (UAB „Stova“), prie sistemos kūrimo prisidėjo ir Lietuvos startuolis „Neurotechnologies“.

Pasak „uniPark“ įmonių grupės vadovo Artūro Satkūno, tokio tipo automobilių stovėjimo kontrolė yra pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Didžiausia šalyje parkavimo paslaugų bendrovė siekia teikti inovatyvius sprendimus tam, kad palengvintų visų eismo dalyvių komfortą.

„Automobilių mieste kiekvienas metais daugiau, kelyje užtrunkame vis ilgiau. Natūralu, kad žmones ima erzinti net kelios prarastos sekundės. Prie to prisideda ir įvairios kliūtys norint pastatyti automobilį prie verslo ar prekybos centro. Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę sutaupyti laiko ir kartu būti tikram dėl korektiško parkavimo“, – pasakojo A. Satkūnas.

Jo teigimu, „Parkomatic“ sistema diegiama tose aikštelėse, kuriose eismas yra intensyvus, daug žmonių atvyksta trumpam laikui. Užuot stabdžius automobilių srautą barjerais ar kitomis priemonėmis, čia darbą atlieka aikštelėje įrengtos išmaniosios kameros. 

Tokia sistema yra palanki ir vairuojantiems automobilį, ir stovėjimo plotą turinčioms įmonėms, kurios laikosi tvarumo principų, yra nukreipusios žvilgsnį į ateitį.

Kaip atpažinti „Parkomatic“ aikšteles?

Apie pagrindines stovėjimo aikštelėje sąlygas vairuotojai informuojami kelio ženklais – taip pat, kaip ir gatvėje. Šiose aikštelėse dažniausiai suteikiamas tam tikras nemokamo stovėjimo laikas tam, kad žmonės galėtų patogiai apsipirkti ar neskubėti užbaigti verslo susitikimo.

Visų automobilių numeriai yra nuskaitomi įvažiuojant ir išvažiuojant iš aikštelės – taip patikrinama, ar nebuvo viršytas stovėjimo laiko limitas. Už paslaugą reikia atsiskaityti tik viršijus nustatytą nemokamą laiko limitą. Tą galima padaryti išmaniuoju telefonu „uniPark“ programėle arba aikštelėje įrengtuose parkomatuose.

„Parkomatic“ sistema paremta tik skaitmeniniais sprendimais – čia nereikia žmonių kontrolei pačiose aikštelėse, neeikvojamas popierius bilietėliams, nestatomos kliūtys, ribojančios eismo srautus. Tiesa, vairuotojams kilus klausimų dėl galimo pažeidimo, kiekvienas atvejis yra vertinamas papildomai peržiūrint išmaniųjų kamerų užfiksuotą medžiagą.

„Tokia sistema yra palanki ir vairuojantiems automobilį, ir stovėjimo plotą turinčioms įmonėms, kurios laikosi tvarumo principų, yra nukreipusios žvilgsnį į ateitį. Prieš metus pradėję diegti pirmuosius „Parkomatic“ kontrolės sprendimus, matome, kad sistema efektyviai sudrausmina vairuotojus ir užtikrina visų interesus“, – teigė „uniPark“ atstovas A. Satkūnas.

Pasak jo, dėl lengvai individualiai pritaikomo sprendimo ateityje aikštelių su tokia stovėjimo kontrolės sistema tik daugės, todėl vairuotojai turėtų nenuleisti akių nuo kelio ženklų ir tada, kai įvažiavimas į aikštelę atrodo visiškai laisvas.

„Toliau tobuliname „Parkomatic“ sprendimą, siekiame, kad jis taptų dar paprastesnis ir patrauklesnis vairuojantiems žmonėms. Tikime, kad tai yra vienas iš žingsnių į ateities parkavimą, kai atsiskaitymą nuo pradžių iki galo įvykdys išmaniosios sistemos, bet kartu vairuojantys žmonės nepraras asmeninės kontrolės, taip pat bet kurią akimirką galės sužinoti aktualią stovėjimo informaciją“, – sakė A. Satkūnas.

Didžiuliai nuostoliai

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys rodo, kad nuostoliai, patirti aikštelėse, parkavimo vietose, šiemet vairuotojams jau kainavo beveik 2,5 mln. eurų. Automobilių savininkai turėtų būti itin atidūs prieš šventes.

„Žmonės randa apgadintas transporto priemones. Už tokius nuostolius šiemet jau išmokėjome daugiau nei 335 tūkst. eurų. Apgadinus svetimą automobilį ir turtą, negalima pasišalinti iš įvykio vietos, nes tai užsitraukia rimtų padarinių“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Net jei abi transporto priemonės nejuda ir variklis nepaleistas, tačiau atidarant dureles subraižoma, įlenkiama kito automobilio dalis – tai laikoma eismo įvykiu.

Anot jo, dauguma aikštelių prie parduotuvių, prekybos centrų yra filmuojamos, todėl atsakomybės išvengti nepavyks. Paliktas raštelis taip pat nėra išeitis, nes nesušvelnina padaryto nuostolio ir nepadeda išvengti administracinės atsakomybės.

Deklaracija būtina

Pasak eksperto, pastebima, kad itin daug eismo įvykių stovėjimo aikštelėse nutinka važiuojant atbuline eiga ar parkuojantis priekine eiga.

„Mūsų bendrovės duomenimis, tokie nuostoliai šiemet klientams jau kainavo beveik 200 tūkst. eurų. Vidutinė tokio nuostolio suma siekia beveik 700 eurų, tokių kreipimųsi šiemet sulaukėme jau beveik 300. Įvykiai nutinka neatsargiai manevruojant, per skubėjimą nesilaikant saugių atstumų“, – vardijo pašnekovas.

Anot jo, dar vienas dažnas nuostolių pobūdis stovėjimo aikštelėse yra žala, padaryta durelėmis.

„Tokiais atvejais dažniausiai pažeidžiamas automobilio dažų sluoksnis, apgadinamas, įlenkiamas sparnas, durelės. Net jei abi transporto priemonės nejuda ir variklis neužvestas, tačiau atidarant dureles subraižoma, įlenkiama kito automobilio dalis – tai laikoma eismo įvykiu. Todėl nutikus nelaimei būtina užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kitus dokumentus.

Gali pasirodyti, kad trinktelėjimas durelėmis padaro itin smulkią ir nereikšmingą žalą, tačiau vis tiek sukelia nuostolių ir papildomų išlaidų. Šiemet tokiems nuostoliams atlyginti jau išmokėjome daugiau nei 6 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, pernai didžiausia nuostolio suma siekė beveik 4 tūkst. eurų“, – sakė ekspertas.

Skubėjimas nepadės

Stovėjimo aikštelėse, ypač per apsipirkimo karštinę dažnos situacijos, kai yra sudėtinga atidaryti ar prilaikyti dureles, nes rankos yra užimtos pirkiniais. Specialistas teigė, kad įspėti ir priminti apie saugų elgesį reikėtų ir vaikus, pagyvenusius žmones.

„Jie taip pat skuba išlipti, todėl gali durelėmis subraižyti ar sutrenkti kitam automobiliui į šoną. Priminkite vaikams, kad į parduotuvę reikia eiti tam skirtais takais, pasirūpinkite, kad jie nebėgiotų važiuojamąja dalimi“, – dėstė jis.

Parkuojantis patariama įvertinti, kiek vietos palikta jūsų automobiliui, įsitikinti, kad galėsite saugiai išlipti iš transporto priemonės, kad ir kitai transporto priemonei pavyks saugiai išvažiuoti.

„Parkuojantis ir išvykstant nuostolių būna daugiausia, todėl pagalvokite tiek apie save, tiek ir apie kitus eismo dalyvius. Nepamirškite elementarių Kelių eismo taisyklių, ypač važiuodami atbuline eiga, sukdami į kairę ar dešinę. Nepaisant to, kad aikštelėse, kiemuose greitis nedidelis, atidumas būtinas ir čia“, – priminė A.Juodeikis.

Nuostolingas apsipirkimas

Istorija, man nutikusi keliaujant netoli Neapolio, kiek sugadino atostogų įspūdžius. Kol mudu su žmona apsipirkinėjome, automobilyje tuo metu likę vaikai pasakojo išgirdę stiprų durelių dunktelėjimą ir išvydę riebų vietinį proletarą, sėdantį į greta stovėjusį seną mersedesą. Nors mūsų atžalos dar bandė atkreipti pažeidėjo dėmesį, šis burbtelėjo, kad nesupranta angliškai – tarsi suvokimui, kad padarei nusižengimą, reiktų anglų kalbos žinių – ir nieko nelaukdamas nurūko savais keliais.

Kadangi itališko numerio įsidėmėti nespėjome, kaltininkas taip ir nebuvo nustatytas. O ir vargu ar kas būtų vertęsis per galvą, stengdamasis padėti eiliniams turistams dėl nedidelių bėdelių. Tad atiduodant mašiną atgal nuomos kompanijai, teko atidžiau įsiskaityti į draudimo sąlygas. Laimei, jos buvo palankios – nuostolius padengė draudikai.

Atiduodant mašiną atgal nuomos kompanijai, teko atidžiau įsiskaityti į draudimo sąlygas. Laimei, jos buvo palankios – nuostolius padengė draudikai.

Šventiniu laikotarpiu panašių istorijų netrūksta ir Lietuvoje. Smarkiai augant lankytojų srautams, prekybos tinklų stovėjimo aikštelėse susidaro spūstys, todėl rizika apgadinti savo ar kito vairuotojo transporto priemonę taip pat gerokai auga. Draudikų duomenys rodo, kad stovėjimo aikštelėse apgadintų automobilių nuostolių sumos per metus siekia 115 tūkst. eurų.

„Avarijos prekybos centrų aikštelėse dažniausiai nutinka parkuojant automobilį, kai neatsargiai manevruojant apgadinamos greta stovinčios transporto priemonės. Prieš šventes žmonės tampa labiau išsiblaškę, mažiau kreipia dėmesį į atstumus tarp automobilių“, – avarijų priežastis vardijo „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Išmonė: kai kurie vairuotojai mano, kad apsaugos automobilį, jį pastatę iškart per dvi vietas. Eitvydo Kinaičio asociatyvi nuotr.

Būtina pildyti deklaraciją

Per susidūrimus stovėjimo aikštelėse stipraus transporto priemonių kontakto išvengiama. Dažniausiai įlenkiamas mašinos sparnas, buferis arba durelės, nubraukiamas dažų sluoksnis.

„Svarbu nepamiršti, kad net jei abi transporto priemonės nejuda ir variklis neužvestas, bet atidarant dureles subraižomas ar įlenkiamas kitas automobilis – toks incidentas yra laikomas eismo įvykiu. Tokiu atveju būtina pildyti įvykio deklaraciją ir kitus dokumentus. Padaryta žala nukentėjusiajam yra atlyginama pagal privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą“, – priminė A.Juodeikis.

Anot eksperto, gali pasirodyti, jog tokių nutikimų sumos itin smulkios, tačiau panagrinėjus skaičius paaiškėja, jog jos nėra pačios mažiausios.

„Šiemet tokių avarijų stovėjimo aikštelėse vidutinė nuostolio suma yra 385 eurai, o didžiausia nuostolio suma beveik siekė 4 tūkst. Praėjusiais metais fiksavome įvykį stovėjimo aikštelėje, kuris kainavo net 8,5 tūkst. eurų“, – dėstė departamento vadovas.

Akrobatika: kai abi rankos užimtos, saugiai atsidaryti mašinos dureles pavyksta ne visiems pirkėjams. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasišalinti nevalia

Apgadinus svetimą automobilį ir turtą, negalima pasišalinti iš įvykio vietos, nes tai gali užtraukti rimtas teisines pasekmes. Visgi pasitaiko atvejų, kai stovėjimo aikštelėje žala padaryta, o kaltininkas dingęs.

„Tokiais atvejais pasitarnauja Kasko draudimas, kuris atlygina kliento patirtą žalą nenustačius kito kaltininko. Visada svarbu užfiksuoti įvykio faktą, mobiliuoju telefonu nufotografuoti nuostolius ir iškart kreiptis į draudimo bendrovę. Dauguma aikštelių prie parduotuvių yra filmuojamos, taip pat dažnai būna liudininkų, todėl prasižengėliams atsakomybės išvengti vargu ar pavyks. Palikti raštelį nukentėjusiam asmeniui – taip pat ne išeitis, nes tai nesušvelnina pažeidimo ir nepadeda išvengti administracinės atsakomybės“, – perspėjo A.Juodeikis.

Ekspertas pastebi, kad per apsipirkimo įkarštį gana dažnos situacijos, kai vairuotojui, grįžtančiam į mašiną, sudėtinga atidaryti ir prilaikyti dureles, nes rankose – krepšiai su pirkiniais. Atidarant dureles užtenka vieno neatsargaus judesio ar stipresnio vėjo gūsio, kad nukentėtų svetimas turtas.

„Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą automobiliui. Jei yra galimybė, patartina iškart įvertinti oro sąlygas, vėjo stiprumą. Taip pat reiktų stebėti vaikus. Įspėkite juos, kad būtų atsargūs lipdami iš automobilio ir tvirtai laikytų dureles. Atsižvelgdami į konkrečią situaciją, padėkite vaikams išlipti. Jei įsigijote daugiau prekių nei planavote, nepamirškite, kad galite pasinaudoti parduotuvių vežimėliais. Tai nesuvaržys jūsų laisvės – visada turėsite laisvą ranką, kuria galėsite patogiai atsidaryti dureles. Jei matote, kad išlipti bus sudėtinga, pirma išlaipinkite keleivius ir tik tuomet pastatykite transporto priemonę į tarpą tarp kitų automobilių. Taip pat mūsų klientų patirtis rodo, kad dalis brangiai kainuojančių nuostolių sukeliama, kai dureles iš rankų išplėšia stiprus vėjo gūsis“, – akcentavo A.Juodeikis.

Pamokos: vairavimo mokyklose taisyklingam parkavimui ribotoje erdvėje skiriamas didelis dėmesys. G. Bartuškos nuotr.

Atsargumas gėdos nedaro

Jam pritarė ir vairavimo mokyklos „Auto ABCDE“ vadovas Visvaldas Petrulis. Pasak mūsų kalbinto specialisto, dar pradedantiesiems vairuotojams nuolat akcentuojama taisyklingo parkavimo svarba.

Gerai įvaldžius atbulinį parkavimą, galima įlįsti į mažesnio ploto erdves, drauge sau palengvinant ir vėliau seksiantį išvažiavimo manevrą.

„Su automobilio pastatymu aikštelėje vairuotojai susiduria kasdien, todėl šiems aspektams skiriamas didelis dėmesys. Šis elementas privalomas laikant egzaminus tiek mokykloje, tiek „Regitroje“. Net ir nepatyręs vairuotojas privalo mokėti taisyklingai prisiparkuoti prie kelkraščio, taip pat aikštelėje pastatyti mašiną į riboto ploto vietą“, – vardijo instruktorius.

Jo žodžiais, pradedantiems vairuotojams daugiausia sunkumų kelia atbulinio parkavimo manevras, tačiau jį įvaldyti būtina.

„Prigrūstoje aikštelėje prie namų ar prekybos centro ne visada patogu prisiparkuoti važiuojant priekiu. Gerai įvaldžius atbulinį parkavimą, galima įlįsti į mažesnio ploto erdves, drauge sau palengvinant ir vėliau seksiantį išvažiavimo manevrą“, – aiškino pašnekovas.

V.Petrulio įsitikinimu, smulkių avarijų prekybos centrų aikštelėse galima nesunkiai išvengti, jei visi būtume dėmesingesni ir supratingesni kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

„Jei ieškote vietos pastatyti mašiną, įvertinkite, kiek erdvės yra aplinkui. Jei jos mažoka arba šalia pastatytas didelis platus visureigis, kurio durelių mostas bus platesnis ir galbūt remsis į jūsų mašiną, vertėtų nepatingėti ir pasidairyti kitos, saugesnės vietos. Be to, labai svarbu parkuotis taisyklingai, išlaikant tam skirtos vietos ribas bei iš abiejų pusių paliekant vienodus atstumus“, – patarė instruktorius.

Dovilė feisbuke pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti kaimyno užfiksuoti pažeidimai apie draudžiamose vietose paliktus automobilius. Tokią informaciją ir statistiką apie gyventojų pateiktus užfiksuotus pažeidimus galima rasti svetainėje tvarkaumiesta.lt.

„Žmogau, kuris čia pridavinėji visus besiparkuojančius prie Šeškinės g. 9 namo, atsipeikėk ir nustok nesąmones daryti... Parkavimas visiems gyventojams ir taip opi problema, o tu dar labiau nervus gadini... Tikiesi, kad visi gavę baudas nustos parkuoti tose vietose, kur žmonės metų metus parkavo, kur mašinos niekam netrukdo. Tu čia tiesos ieškai ar ką bandai padaryti? Kuo tau tos mašinos užkliuvo?“ – piktinosi Dovilė.

Tu čia tiesos ieškai ar ką bandai padaryti? Kuo tau tos mašinos užkliuvo?

Po moters įrašu feisbuke užvirė internautų diskusija. Vieni palaikė Dovilės nuomonę, kiti tvirtino, kad apie kaimynų ne vietoje paliekamas vietas institucijas informuojantis vyras elgiasi teisingai.

„Mašinos turi būti parkuojamos ten, kur tam yra skirta vieta. Jei vietos nėra, tai arba gyventojai turėtų su savivaldybės pagalba įsirengti aikštelę, arba automobilį laikyti kur nors toliau nuo namų, arba tiesiog jo atsisakyti. Aš, kai vedžioju šunį, jo š*dų nepalieku numestų vien dėl to, kad šalia šiukšliadėžės nėra“, – socialiniame tinkle rašė internautas Mantas.

Feisbuko nuotr.

„Tas žmogus yra šaunuolis ir elgiasi labai pilietiškai. Jeigu ne tokie žmonės, tai visi kiemai, pievelės, žaidimų aikštelės ir t. t. būtų užkišti automobiliais. Jūs čia tik prisipažinote, jog pateisinate / toleruojate / skatinate įstatymų pažeidinėjimą. Galbūt jums labiau derėtų rinktis kitą gyvenamąją vietą, kur bendruomenė neegzistuotų ir visi žiūrėtų tik savo interesus“, – nuomone dalijosi Milda.

„Jau kiek rašyta dėl parkavimo Šeškinės g. po draudžiamais ženklais, nieko nevyksta... Tas pats per tą patį, perėjos užstatytos, įvažiavimai užstatyti... Kas liečia šį kiemą, tai galėtų padaryti parkingo vietas“, – siūlė vilnietis Andrius.

„Kam žmogui mašina, jei iki jos parkavimo vietos reikia su traukiniu pavažiuot?“ – ironijos negailėjo Agnė.

Jau kiek rašyta dėl parkavimo Šeškinės g. po draudžiamais ženklais, nieko nevyksta... Tas pats per tą patį, perėjos užstatytos, įvažiavimai užstatyti...

„Oi koks pažįstamas jausmas... Turėjome ir mes tokį ožį. Trukdė, kad mašina pastatoma 4-6 val. ryto ir 12-14 val. išvažiuoja. Jokios vejos toje vietoje nebuvo, žaidimų aikštelės irgi ne. Galbūt jo vietą užėmėme, nes mašinos kaip stovi ten, taip ir tebestovi. Tik gaila, kad tokie žmonės, apart to savo pilietiškumo, nieko daugiau neturi galvoje“, – rašė internautė Monika.

Opi problema

Vilniaus policijos Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas portalo žurnalistams teigė, kad sostinėje daugiabučių gyventojai išties susiduria su vietų, skirtų automobiliams stovėti, trūkumu.

„Sostinėje kaip ir bet kuriame kitame didmiestyje, automobilių parkavimas daugiabučių namų kiemuose yra opi problema. Automobilių daug, vietos kiemuose nepakanka visiems, todėl vairuotojų, paliekančių automobilius draudžiamose vietose tikrai netrūksta. Konkrečią statistiką pateikti sudėtinga, nes policijos registruojamų įvykių registre visi pažeidimai (kelio ženklų, greičio viršijimo, chuliganiško vairavimo, važiavimo degant raudonam šviesoforo signalui ir kt. pažeidimai) fiksuojami kaip Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai, neišskiriant pagal punktus“, – teigė T. Bražėnas.

G. Lukoševičiaus / Fotobanko nuotr.

Automobilių daug, vietos kiemuose nepakanka visiems, todėl vairuotojų, paliekančių automobilius draudžiamose vietose tikrai netrūksta.

Policijos atstovo teigimu, prie šios problemos, su kuria susiduria daugelis daugiabučių gyventojų, didėjimo prisidėjo ir karantinas. „Šiuo konkrečiu atveju, pilietis, pastebėjęs pažeidimus, informuoja atitinkamas tarnybas dėl daromo pažeidimo. Užfiksuotus automobilių stovėjimo pažeidimus galima siųsti per svetaines: tvarkaumiesta.lt ir epolicija.lt. Sutinkame, kad karantino metu, kada nemaža dalis gyventojų dirba nuotoliniu būdu, tampa mažiau mobilūs, jų automobiliai stovi kiemuose dažnai nejudinami ir rasti vietą pastatyti savo automobilį yra sudėtinga, tačiau taisyklės galioja visiems ir jas pažeidus gresia atsakomybė“, – tvirtino T. Bražėnas.

Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas pateikė ir konkrečią statistiką, kiek nuo šiuo metų pradžios iš viso registruota atvejų dėl minėtų pažeidimų.

Nuo sausio 1-osios savivaldybės administracija surašė 3 693 administracinio nusižengimo protokolus pagal Administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 2 dalį (sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET tai daryti draudžiama). Per 2020-uosius savivaldybės pareigūnai už šiuos pažeidimus iš viso surašė 56 773 protokolus.

„Verta pabrėžti, kad čia kalbama apie protokolus bendrai, nes atfiltruoti, kiek už kiemuose padarytus KET pažeidimus, kiek už kitose vietose, galimybės nėra. Taip pat nėra galimybės pažiūrėti pagal tai, kiek iš jų surašyta pagal gyventojų pateiktus pranešimus. Čia skaičiai apima ir gyventojų pateiktus pranešimus, ir mūsų pareigūnų pačių užfiksuotus KET pažeidimus, ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų užfiksuotus KET pažeidimus (ne rinkliavos tvarkos pažeidimus, bet būtent automobilius, pastatytus po ženklais ir pan.)“, – vardijo savivaldybės atstovas.

Primename, jog remiantis KET, vairuotojams draudžiama palikti stovėti automobilius ant vejos ar šaligatvio, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu. Taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui, stovėjimui neskirtose teritorijose. Minėto pobūdžio pažeidimai vairuotojams užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų.

Pastebėjus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, apie juos galima informuoti naudojantis elektroninių policijos paslaugų portalu epolicija.lt nurodant pažeidimo laiką, adresą bei pateikiant vaizdinę informaciją.

Uostamiestyje tęsiama daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo programa. Nemažai numatytų darbų jau vyksta.

Atnaujinant kiemus bandoma spręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumo klausimus. Dirbama labiau pietinėje miesto pusėje.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė, kad stovėjimo vietos įrengiamos kai kuriuose Debreceno, Laukininkų, Budelkiemio gatvių bei Taikos prospekto daugiabučių namų kiemuose.

"Tai yra gana dideli objektai. Darbai jau vyksta", – konstatavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Įgyvendinant daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo programą, kai kur įrengiamas ir apšvietimas.

I. Šakalienės teigimu, dirbama bus visame mieste. Šviesiau turėtų tapti Liepų, Danės, Pilies, Nidos, Minijos, Sportininkų, Smiltelės gatvių, Baltijos prospekto kiemuose.

Apšviesti numatoma ir keletą viešųjų erdvių.

Kartu su jau atliekamais darbais vyksta ir naujų darbų projektavimas.

Dar nedaugelis vairuotojų, palikdami savo automobilį stovėjimo aikštelėje tik ribotą laiką, pažymi laikroduke, kada atvyko. Siekdami atkreipti dėmesį į problemą, savivaldybės kontrolieriai žada įteikti tūkstantį laikrodukų.

Aikštelėse, kuriose nemokamai stovėti galima tik tam tikrą laiką (529 kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“) mašiną paliekantys vairuotojai privalo pažymėti laikroduke atvykimo laiką tam, kad reikalui esant pareigūnai galėtų fiksuoti stovėjimo trukmę.

Už šio reikalavimo nevykdymą pažeidėjams numatyta atsakomybė. Vis dėlto, minėtą Kelių eismo taisyklę žmonės linkę ignoruoti. Todėl Viešosios tvarkos skyriaus specialistai priminė vairuotojams apie būtinybę kai kuriose aikštelėse nurodyti laiką, kada vairuotojas pastatė mašiną.

„Kalbant apie bendrą situaciją, vaizdas yra nekoks. Trijose vietose iš maždaug 150 patikrintų automobilių, tik Vilties gatvėje prie ligoninės radome kokius penkis padėtus lapelius su nurodytu laiku. Kitiems palikome įspėjamuosius lapelius, dar kartą primindami, kad reikia laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimo“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis. Situacija keičiasi vangiai, todėl antradienį specialistai išdalijo per 100 laikrodukų. Kai kuriems vairuotojams teko paaiškinti, kaip jais naudotis.

Tai nėra sudėtinga – atvykus į vietą tereikia nurodyti laiką, kada automobilis paliktas.

Iš viso žadama padovanoti apie tūkstantį laikrodukų, juos vairuotojai vis dar gali nemokamai pasiimti ir atvykę į Viešosios tvarkos skyriaus būstinę, adresu S.Daukanto g. 24, 9A kab.

Prevencinė akcija vykdoma savivaldybės biudžeto lėšomis.

Šia daugiaaukšte aikštele bus baigtas formuoti vienuolikos stovėjimo aikštelių žiedas, užtikrinantis Santariškių medicinos miestelio įstaigų pacientų, lankytojų ir darbuotojų parkavimo poreikius.

„Trečia daugiaaukštė aikštelė prisidės prie atvykstančiųjų srautų pasiskirstymo ir leis surasti parkavimo vietą netoli reikalingos Santariškių medicinos miestelio įstaigos. Prašome žmones būti atidiems ir atkreipti dėmesį į nuorodas ar susiplanuoti parkavimą iš anksto“, – sako projektą vykdančios bendrovės „Santaros parkavimo paslaugos“ direktorius Marius Blagnys.

Į aikštelę P11 prie Nacionalinio vėžio instituto bus galima įvažiuoti iš Žaliųjų ežerų gatvės. Šiuo metu daugiau kaip pusės kilometro ilgio atkarpoje nuo Santariškių žiedo yra klojama asfalto danga ir tvarkoma infrastruktūra. Po rekonstrukcijos čia atsiras papildoma eismo juosta posūkiui į būsimą aikštelę.

Parkavimo projekto įgyvendintojai atkreipia dėmesį, kad iš kovą pradėjusios veikti daugiaaukštės, 1200 parkavimo vietų aikštelės P9 patogu pasiekti VUL Santaros klinikas ir konsultacinę polikliniką, Kraujo centrą, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centrą, Vaikų ligoninę, akušerijos ir ginekologijos centrą.

Veikianti antžeminė P7 aikštelė ir Santariškių bei Santaros gatvių sankryžoje statoma daugiaaukštė aikštelė P8 bus patogi vykstantiems į Vaikų ligoninę ir būsimą Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę.

Be to, Vilniaus miesto savivaldybė neseniai paskelbė, kad ketina sujungti Senojo Molėtų plento atkarpą su Mokslininkų gatve ir rekonstruoti greta esančią sankryžą. Tokiu būdu daugiaaukštė stovėjimo aikštelė P9 bus geriau sujungta su Mokslininkų, Baltupio ir Geležinio Vilko gatvėmis.

Eismo reorganizacija netrukus pasieks ir aplinkinius gyvenamųjų namų rajonus. Gavus nusiskundimų, kad atvykstantys vairuotojai blokuoja mažesnes gatves ir sankryžas, užstato įvažiavimus į kiemus ir parkuojasi ant žaliųjų vejų, liepą bus pastatyti stovėjimą draudžiantys ženklai J. Tallat-Kelpšos ir A. Telyčėno gatvėse, taip pat dalyje P. Baublio, A. Šabaniausko ir B. Dvariono gatvių.

Iki šiol Santariškių medicinos miestelyje yra atnaujinta daugiau kaip 300 ir įrengta beveik 1600 naujų parkavimo vietų. Visą aikštelių planą galima rasti interneto svetainėje www.santarosparkavimas.lt.

Santariškių miestelio parkavimo plėtros projektas pradėtas 2017 metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė koncesijos sutartį su bendrove „Santaros parkavimo paslaugos“. Iš viso į projektą vystytojai investuos 15,8 mln. eurų.