Jos duomenimis, V. Pituškienė Marijampolės savivaldybės administracijai įtariama padariusi didesnę nei 2,3 tūkst. eurų turtinę žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sukčiavimo ir dokumento suklastojimo ar disponavimo klastotu dokumentu.

Mažeikių rajono savivaldybei L. Rimkienė galimai padarė didesnę nei 8 tūkst. eurų turtinę žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo.

STT duomenimis, V. Pituškienė, eidama Marijampolės savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas degalų, telefono, interneto ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos narės veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos.

Kito tyrimo duomenimis, L. Rimkienė pateikė galimai tikrovės neatitinkančius pirminius apskaitos dokumentus už automobilio remonto ir priežiūros paslaugas, interneto paslaugas užsienyje ir degalų išlaidas, nesusijusias su tarybos narės veikla.

STT atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl savivaldybių tarybų narių galimo piktnaudžiavimo praėjusią tarybų kadenciją kontroliuoja apygardų prokuratūrų Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių prokurorai.

Šiuo metu STT atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl 25 savivaldybių tarybos narių išmokų naudojimo: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Tuo metu Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai dėl įtariamai neskaidriai panaudotų tarybos narių veiklos lėšų apylinkių teismams šiuo metu yra pateikę 21 civilinį ieškinį per 250 tūkst. eurų sumai.

Savivaldybėms tarybos nariai yra savanoriškai atlyginę iš viso daugiau nei 423 tūkst. eurų. Dar per 12 tūkst. eurų lėšų šalies savivaldybėms grąžinta pagal sudarytas ir teismo patvirtintas taikos sutartis.

Teisėsaugos tyrimai pradėti po to, kai viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją „Skaidrinam“.

Kaip pranešė prokuratūra, balandžio 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti.

„Tyrimas atliekamas dėl 2019 – 2023 m. tarybos narių veiklos“, – Eltai sakė prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė.

Įtarimai šiame tyrime niekam nepareikšti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Policijos departamento Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyrius.

Įprastai tokius tyrimus vykdo Specialiųjų tyrimų taryba, tačiau dėl darbų krūvių šį tyrimą pavesta atlikti policijai.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

STT yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Pasvalio rajonų bei Kretingos, Utenos ir Birštono savivaldybių.

Kartu bus teisiama ir S. Dmitrijevo sutuoktinė, ji kaltinama dokumentų klastojimu, svetimo turto įgijimu apgaule (sukčiavimu), padėjimu piktnaudžiauti tarnyba bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu, antradienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) buvo pradėtas pernai dėl galimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Tyrimo duomenimis, S. Dmitrijevas, kaip tuometinis tarybos narys turėjo teisę gauti išmoką biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti.

2019–2023 metais S. Dmitrijevas buvo sudaręs galimai fiktyvią negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį biuro nuomai su sutuoktinės vadovaujama privačia įmone, kurioje buvo įrašyti, įtariama, tikrovės neatitinkantys duomenys.

Siekdamas turtinės naudos, S. Dmitrijevas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kas mėnesį 2019 m. rugsėjo – 2023 m. balandžio mėn. laikotarpiu pateikdavo, kaip įtariama, jo sutuoktinės parengtus suklastotus finansinius dokumentus. Tokiu būdu pastarasis, galimai piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė didelę neturtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei ir apgaule įgijo daugiau nei 9 tūkst. eurų.

„Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kai kuriuos suklastotus finansinius dokumentus S. Dmitrijevo sutuoktinė įtraukdavo į savo vadovaujamos įmonės apskaitą. Finansiniuose dokumentuose įrašytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės dėl jose įformintų nesuteiktų patalpų nuomos paslaugų, todėl negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už 2019 m. rugpjūčio – 2020 m. gegužės mėnesius“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Buvęs tarybos narys ir jo sutuoktinė įtarimų sulaukė pernai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

S. Dmitrijevas, kuriam dabar yra 64 metai, anksčiau du kartus – 2000-2004 ir 2012-2106 m., buvo išrinktas Seimo nariu.

Jis buvo vienas iš organizacijos „Lietuvos rusų sąjunga“ steigėjų, buvo jos pirmininku.

STT, atlikusi šio proceso korupcijos rizikos analizę Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), tvirtina, jog nustatyti trūkumai kelia riziką dėl galimo piktnaudžiavimo. Ministerija sako ketinanti atsižvelgti į tarnybos pastabas ir jau rengia tam tikrus pakeitimus siekiant ištaisyti trūkumus.

Rizikos – dėl kainų pagrįstumo, komisijų sudėties

„STT korupcijos prevencijos specialistai (...) nustatė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas sukelia korupcijos pasireiškimo tikimybę, kadangi pareiškėjas nėra įpareigojamas pagrįsti jo siūlomos kompensuoti medicinos pagalbos priemonės kainos objektyviais duomenimis, o procesą prižiūrintys specialistai papildomai netikrina (...) kainos tikrumo“, – teigiama šią savaitę išplatintame STT pranešime.

Pasak tarnybos, dėl to, sprendžiant klausimą dėl medicinos pagalbos priemonės įtraukimo į kompensuojamuosius sąrašus, gali kilti situacijos, kuomet kompensuotina suma nuo pradinės platintojo įsigijimo kainos skiriasi kartais.

„Be to, pastebėta, jog sprendimų priėmimo dėl vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių kompensavimo procesuose dalyvaujančių asmenų ryšiai gali kelti korupcijos rizikas, kadangi komisijos nariai deklaracijose nepateikia visų aktualių duomenų, susijusių su jų ir farmacijos įmonių turtiniais ir kitais ryšiais“, – nurodė STT.

Taip pat įstatymuose, anot STT, nėra pakankamai aiškiai ir išsamiai įtvirtintas komisijų protokoluose atskleidžiamas narių dalyvavimas sprendimuose.

Komisijos nariai deklaracijose nepateikia visų aktualių duomenų, susijusių su jų ir farmacijos įmonių turtiniais ir kitais ryšiais.

Atsižvelgusi į nustatytas rizikas, STT ministerijai ir ligonių kasai siūlo įstatymuose įtvirtinti pareiškėjui pareigą pagrįsti siūlomą medicinos pagalbos priemonės kainą, taip pat svarstyti nustatyti papildomas kontrolės priemones ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų komisijomis, darbo grupių veikloje dalyvaujantiems specialistams.

STT siūlo papildyti galiojantį SAM interesų deklaravimo tvarkos aprašą, tobulinti komisijų sprendimų protokolavimo bei dokumentavimo reikalavimus.

Pasak STT, ministerija ir ligonių kasa per tris mėnesius turi paviešinti, kaip atsižvelgta į pateiktas pastabas ir siūlymus.

Ministerija žada atsižvelgti į pastabas

BNS pateiktame komentare SAM komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis tvirtino, kad ministerija vertina visas teisėsaugos nurodomas rizikas ir imasi priemonių joms šalinti.

„Atidžiai susipažinusi su šią savaitę pateiktomis STT išvadomis bei rekomendacijomis, SAM parengs siūlymus dėl jų įgyvendinimo“, – nurodė J. Gališanskis.

Pasak jo, tobulinant vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo procesą, šiuo metu įgyvendinami keli pokyčiai.

J. Gališanskio teigimu, parengta ir derinama medicinos priemonių įtraukimo į kompensavimo sąrašus paraiškos forma, kurioje prašoma objektyviais duomenimis pagrįsti Lietuvai siūlomą kainą

Taip pat parengtas ir derinamas naujas Tarpinstitucinės derybų dėl vaistų ir medicinos priemonių kainų komisijos reglamentas, kuriame nustatyta, kokius kriterijus turi atitikti į komisiją skiriami nariai, įtvirtinti reikalavimai informacijos viešinimui.

Kartu tobulinamas Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos reglamentavimas, peržiūrimi kitų su kompensavimu susijusių komisijų reglamentai, siekiant įtvirtinti ribojimą jų nariams dalyvauti Kompensavimo, Derybų, Apeliacinės komisijos veiklose.

„Jokie mano ar mūsų darbuotojų argumentai, paaiškinantys vienokį ar kitokį veiksmą tiesiog buvo ignoruojami arba atvirai rodomas nepasitenkinimas, nes tai neatitiko pagal knygą („Pranešėjas ir Prezidentas“), pasidėtą šalia, pranešėjo teiginių. (...) Ten buvo galima kalbėti, ką nori, buvo matyti, kad tai yra nepriimtina“, – sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

„Dar komisijos darbo pradžioje prokuratūra ir raštu, ir žodžiu atkreipė dėmesį į galimą komisijos šališkumą, kadangi komisijai paskirtas pirmininkauti Seimo narys Vytautas Bakas pats turėjo būti apklaustas šiame tyrime. Mes tai vertiname kaip teisminį procesą, kad asmuo, kuris turi būti apklaustas liudytoju, negali būti tame procese nei teisėjas, nei advokatas, nei prokuroras, nei tyrėjas“, – tvirtino generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

„Komisijos pirmininko vykdoma vieša komunikacija, pristatant komisijos išvados projektą, taip pat turi aiškių politinio spaudimo, pasireiškiančio nepagrįstais tarnybos ir jos vadovo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą žeminančiais, profesionalumą menkinančiais teiginiais, požymių“, – kalbėjo STT vadovas Linas Pernavas.

Taip jie pareiškė trečiadienį per Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį.

Šių tarnybų vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar V. Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

Laukia NSGK atsakymo

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovai teigė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjusi buvusio žvalgybos pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimus VSD vadovų pažeidimus 2019 metais tikrinant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymus prašydama pateikti jai kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą ir padarė nepagrįstas išvadas.

Pasak N. Grunskienės, komisija nesilaikė įstatymų, kai pernai gruodį surengė atvirą posėdį su pranešėjo statusą tuomet turėjusiu T. Gailiumi ir atskleidė jo tapatybę.

„Laikinoji komisija turėjo pareigą informuoti apie tai, kad posėdyje ketina apklausti pranešėją ir tik prokuratūra, kaip pagal įstatymą įgaliota institucija, turėjo susisiekti su pranešėju ir informuoti jį apie galimą apklausą, sužinoti jo poziciją dėl galimos apklausos bei konfidencialumo vertinimo. Tik gavus raštišką pranešėjo atsisakymą dėl konfidencialumo komisija galėjo planuoti pranešėjo apklausą“, – sakė generalinė prokurorė.

Ji taip pat pranešė, kad komisija buvo įspėta dėl šališkumo, nes jai vadovavo V. Bakas, kuris jau 2019 metais būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku tyrė T. Gailiaus pateiktą informaciją, buvo perdavęs ją prokuratūrai.

N. Grunskienė taip pat pabrėžė, kad prokuratūra iki šiol negali priimti jokio procesinio sprendimo šioje istorijoje, nes nesulaukė iš Seimo NSGK atsakymų į pateiktus klausimus, mat pati neturi įgaliojimų tirti žvalgybos institucijos, o VSD parlamentinę kontrolę atlieka tik NSGK.

Rėmėsi knyga

VSD direktorius D. Jauniškis savo ruožtu tvirtino, jog Seimo komisijos darbo metodai ir išvados parodė, kad ji buvo šališka.

„Komisijai slaptais dokumentais buvo pateikti visi įrodymai – žvalgybos kontrolierius taip pat tikrino, jam buvo suteiktos visos sąlygos patikrinti, – kad visi kandidatai (į prezidentus – BNS) buvo tikrinti, jo išvada buvo palanki VSD, tai yra konstatuota, kad visi kandidatai tikrinti ir nebuvo pažeisti jokie įstatymai. Komisija absoliučiai ignoravo šitą pasakymą, šališkai priėmė sprendimą, kad tikrintas tik vienas kandidatas“, – sakė žvalgybos tarnybos vadovas.

Seimo komisijos išvadose teigiama, kad 2019 metais VSD patikrino tik G. Nausėdos aplinką ir su patikrinimo rezultatais supažindino trečiuosius asmenis.

Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos.

Pasak D. Jauniškio, iš piršto laužtos išvados, kad jis pats rinko žvalgybinę informaciją, o VSD bendradarbiauja su nuomonės formuotojais.

„Išvada, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais nuomonės formuotojais, ta išvada visiškai laužta iš piršto. (...) VSD laikosi politinio neutralumo, nedirba su jokiais nuomonių formuotojais, (...) Tokį teiginį paskleisti neturint jokių įrodymų, mano požiūriu, yra mažiausiai neatsakinga“, – kalbėjo jis.

„Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos“, – sakė pareigūnas.

VSD vadovas tvirtino, kad departamentas spaustas atskleisti informacijos šaltinį, kas yra neteisėta.

„Nesunaikintas nė žodis“

Apie esą neteisėtus laikinosios komisijos reikalavimus Seimo etikos sargams pasakojo ir STT direktorius L. Pernavas.

„Komisija prašė STT pateikti ne apibendriną informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos pagrindu, o visą kriminalinės žvalgybos informaciją, tai yra pateikti visą atlikto tyrimo medžiagą“, – sakė jis.

Pareigūnas pabrėžė, kad įstatymai leidžia politikams teikti tik apibendrintus kriminalinės žvalgybos duomenis.

Be to, prašyta nurodyti konkrečius STT pareigūnus, turėjusius reikalų su T. Gailiaus pateiktos informacijos tyrimu.

„Komisija prašė nurodyti konkrečius pareigūnus, dalyvavusius procese ir tyrime. STT manymu, tai būtų nepateisinamas slapto pobūdžio pareigūnų įvardijimas, kuris neturėtų daryti įtakos pačios STT veiklos vertinimui ar atsakant į komisijos klausimus, tai keltų grėsmę institucijos veiklai ir galimam asmenų bendradarbiavimui su ja“, – teigė L. Pernavas.

Jis neigė komisijos išvados, kad trukdė atlikti parlamentinį tyrimą, piktnaudžiavo pareigomis, nepateikė informacijos. Pasak L. Pernavo, piktnaudžiavimas pareigomis yra apysunkis nusikaltimas, tačiau dėl to į prokuratūrą nesikreipta.

STT vadovo teigimu, komisijai buvo pateikta apibendrinta kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija. Jis taip pat pabrėžė, kad jam vadovaujant tarnybai „nė vienas puslapis, nė vienas žodis nebuvo naikinamas“.

„Atvirkščiai – visas naikinimas sustabdytas, kol komisijos baigs darbą“, – tvirtino L. Pernavas.

Jis teigė atsakęs į visus 13 komisijos siųstų užklausų ir stebėjosi Seimo tyrėjų į išvadas įrašytu pasiūlymu, kad stiprinant parlamentinę kontrolę reikėtų „užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant į pareigas ir iš jų atleidžiant VSD ir STT vadovus ir jų pavaduotojus“.

„Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT“, – tvirtino tarnybos direktorius.

Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT.

Prašė garso įrašų

Tuo metu laikinoji tyrimo komisija Seimo etikos sargams nurodė, kad pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą komisija turi teisę gauti informaciją iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti.

„Pabrėžtina, kad komisija neprašė STT pateikti kriminalinės žvalgybos bylos duomenų, galinčių atskleisti kriminalinės žvalgybos tyrimą vykdžiusių pareigūnų ar slaptų bendradarbių tapatybes, juo labiau informacijos, kuri atskleistų kriminalinės žvalgybos tyrimo metodus. Komisija prašė leidimo susipažinti tik su ta konkrečia kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga, kuri yra svarbi komisijai atliekant tyrimą ir kuri yra reikšminga analizuojant pranešėjo kreipimąsi. Komisija STT nurodė konkrečius garso įrašus, su kuriais pageidavo susipažinti“, – rašoma laikinosios komisijos narių paaiškinime.

Anot jo, atlikdama tyrimą komisija privalėjo apklausti pranešėją ir tai ketino padaryti uždarame posėdyje, kad jo tapatybė nebūtų atskleista.

„Tačiau pats pranešėjas savo asmeniniu sprendimu prieš posėdį nusprendė paviešinti savo tapatybę ir minėto komisijos posėdžio metu viešai pareiškė, kad atsisako konfidencialumo“, – rašoma Etikos ir procedūrų komisijai skirtame rašte.

Komisijos nariai priminė, kad pranešėjo T. Gailiaus tapatybė viešojoje erdvėje buvo atskleista jau anksčiau – pirmasis ją pernai kovą paminėjo tarptautinio saugumo ekspertas Marius Laurinavičius.

„Visa tai leidžia teigti, kad Komisija neatskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės, nes ji buvo atskleista gerokai anksčiau ir paskelbta žiniasklaidos priemonėse, o tapatybės konfidencialumą užtikrinti turėjusios institucijos neatliko savo darbo. Be to, Komisijos posėdyje ir po to vykusiuose procesiniuose veiksmuose pats pranešėjas Tomas Gailius atsisakė konfidencialumo ir paviešino savo asmens duomenis. Todėl nesutinkame su Generalinės prokuratūros reiškiamu priekaištu komisijai“, – tvirtina parlamentarai.

Tyrė penkerių metų senumo istoriją

Seimo komisija tyrė buvusio VSD pareigūno T. Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą. Pareigūnas įtarė, kad šis tikrinimas atliktas neteisėtai, o su jo rezultatais supažindinti pašaliniai asmenys.

Komisija konstatavo, kad VSD vadovas D. Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos. Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu.

Taip pat pareikšta, kad prezidento atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl šios istorijos kilo po to, kai praėjusių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, kad prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Ši istorija aprašyta ir tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

„Nėra duomenų, patvirtinančių, kad Mindaugas Ardišauskas galimai siekė daryti įtaką Seimo nariui, kad būtų priimti teisės aktai arba kad jis patyrė lobistinę veiklą, dėl to buvo nuspręsta tyrimo tiek dėl Seimo nario, tiek dėl Ardišausko veiksmų nepradėti“, – BNS trečiadienį sakė VTEK Tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja Violeta Kosmačaitė,

Anot jos, komisija savo iniciatyva vertino informaciją Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų ribose.

V. Kosmačaitė patvirtino, kad M. Ardišauskas nėra oficialiai registruotas lobistas, o galimos neteisėtos lobistinės veiklos komisija iš šio epizodo taip pat nenustatė.

„Duomenų, patvirtinančių įrodymų (dėl M. Ardišausko lobistinės veiklos – BNS) nebuvo surinkta“,  – pridūrė ji.

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro M. Ardišauskui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.

Situaciją vertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šią savaitę taip pat nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo nustačiusi, kad galimi pažeidimai parlamentarui apmokant lobisto paslaugas tėra procedūriniai.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę TS-LKD ir pasitraukė iš šios partijos frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Seimo narys tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su M. Ardišausku, parlamentarui teikusiu viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

Prieš tai jis paskelbė suspenduojantis vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

Trejus metus komunikacijos klausimais J. Džiugelį konsultavęs M. Ardišauskas šių metų vasarį tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu.

J. Džiugelis yra teikęs pataisų dėl lošimo reguliavimo, su lošimais susijusius klausimus nagrinėjęs savo vadovaujamame komitete. Viena tokių pataisų siūloma leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri. 

Kitomis pataisomis už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti J. Džiugelis siūlo nuo 2024 metų liepos taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Klausiama, ar susipažinus su parlamentinio tyrimo išvadomis susvyravo jos pasitikėjimas VSD ir STT vadovais, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog pasitiki institucijomis. Visgi, pažymi ji, jeigu dėl tarnybų veiklos kyla klausimų – jie turi būti atsakyti.

„Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus“, – Eltai komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Pirminis tikslas yra kalbėti apie viešumą, atvirumą“, – pridūrė ji.

Politikė akcentuoja, jog vertinant VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvadas bei siekiant į jas tinkamai reaguoti, Seimas galėtų svarstyti ir komisijos siūlomas įstatymines iniciatyvas. Visgi, pakartojo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, svarbiausias išlieka skaidrumo ir viešumo faktorius.

„Valstybės stiprybė ir institucijų stiprybė yra atvirume. Jeigu kažkas yra ne taip – visada galima pataisyti, pasitaisyti. Jeigu atrodo, kad komisijos išvados neįtikina – Seimo valia bus priimti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.

Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus.

Panašios pozicijos laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis neatmeta, jog Seime gali pasigirsti raginimų „reikalauti tarnybų vadovų galvų“. Tačiau ekspremjeras abejoja, ar pokyčiai VSD ir STT vadovybėje išspręstų problemas, apie kurias kalbama parlamentinio tyrimo išvadose.

„Manau, kad vienas pagrindinių dalykų – spręsti sisteminius, ne personalinius klausimus“, – Eltai sakė politikas, pripažindamas, jog kai kurių specialiųjų tarnybų reakcija į tyrimo išvadas nėra adekvati.

„Gal bus tokių, kurie sakys – reikia reikalauti galvų. Bet mes dažnai sprendžiame klausimus pakeitę vieną galvą kita galva – ir vėl turime tą patį. Manau, ne tas kelias turi būti“, – samprotavo S. Skvernelis.

Visgi, klausiamas, ar tebepasitiki D. Jauniškiu bei L. Pernavu, „Vardan Lietuvos“ lyderis užsiminė norįs susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga.

„Po to galbūt kas nors pasikeis. Bet aš asmeniškai nematau pagrindo nepasitikėti VSD vadovu ar STT vadovu. Tarnybos labai svarbios, šiandien nereikėtų liesti personalinių klausimų“, – pakartojo jis, neatmesdamas, jog Seimo demokratai gali nuspręsti pasikviesti VSD ar STT vadovus į frakcijos posėdį.

E. Gentvilas: tarnybų nesiskaitymas su Seimu pradeda badyti akis

Tuo metu Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tarnybų ir jų vadovų elgesį vertina gerokai griežčiau. Ilgametis parlamentaras pažymi – Seimo ir prezidento skiriamų pareigūnų veikloje matomas akivaizdus puolimas prieš parlamentą.

„Sąžiningai pasakysiu – specialiųjų tarnybų nesiskaitymas su Seimu tiesiog pradeda badyti akis. Aš nenoriu, kad Lietuva būtų specialiųjų tarnybų valdoma valstybė. (...) Matau, kad niekinamas Seimas kaip institucija ir Seimo sudaryta, savo įgaliojimų neperžengusi laikinoji tyrimo komisija“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

„Iš tikrųjų, yra nepasitenkinimas komisijos priimtomis išvadomis ir pradedama kvestionuoti Seimo teisė daryti tam tikrus dalykus. Į tą chorą įsijungė ir Generalinė prokuratūra, kuri tiesiog skundžia Seimą – pati paskatinusi imtis tyrimo, dabar ima kvestionuoti ir kritikuoti tai, ką Seimo laikinoji tyrimo komisija padarė“, – prokurorų kreipimusi į Seimo etikos sargus stebėjosi jis.

Tokią tarnybų laikyseną politikas linkęs sieti su teisėsaugos padarytomis klaidomis, tiriant T. Gailiaus pranešimą.

„Sakyčiau, tai yra konstitucinio lygmens konfliktas, kuriame yra puolamas Seimas, kaip paskutinė atsvara kovoje su specialiųjų tarnybų galimai neteisėtais veiksmais“, – samprotavo jis.

„Nei prezidentui Seimas yra jaunesnysis brolis, o Seimo pirmininkė nėra jaunesnioji sesuo, nei specialiosioms tarnyboms Seimas yra kažkoks jaunesnysis pabrolys. Mes turime demokratiniu įgaliojimus ir privalome užtikrinti demokratinius veikimo veiksmai – ar tai būtų prezidento, ar specialiųjų, kitų tarnybų veiksmai“, – pažymėjo liberalas.

Visgi, politikas aiškiai nenurodo, ar, jo manymu, D. Jauniškis bei L. Pernavas turėtų trauktis iš savo pareigų.

„Tai yra iš dalies Seimui pavaldžios institucijos. Tą procesą, kurį matau dabar, tautosaka apibūdina taip – uodega vizgina šunį. Mes juos paskyrėme, o jie mums pradeda vadovauti“, – metaforomis situaciją iliustravo E. Gentvilas.

„Neatmetu galimybės, kad mes ir frakcijoje ar platesniame formate kviesime specialiųjų tarnybų vadovus išsakyti tai, kas yra, panašu, nutylima“, – pridūrė jis.

Socialdemokratai išlieka skeptiški dėl išvadų apie tarnybų veiklą

Skeptiškai parlamentinio tyrimo išvadas sutikę socialdemokratai nėra linkę dramatizuoti ir VSD bei STT vadovams metamų kaltinimų. Parlamentaras Gintautas Paluckas pastebi, jog VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvados daugiau remiasi ne faktine informacija, bet interpretacijomis.

„Tai, kas yra konstatuojama, neveda prie pačios išvados. Kitaip tariant, tai, kas išvadoje minima kaip faktas, kad kažkas piktnaudžiavo, kažkas sąmoningai klaidino – tokių faktų pati komisija toje konstatuojamoje dalyje nenurodo. Tai yra interpretacija arba prielaida“, – aiškino G. Paluckas.

„Dėl kitų prielaidų mes nesame linkę ieškoti priekabių sąmoningai, nes nelaiko kritikos pati išvados struktūra – kai trys liudytojai apklausiami, visi sako „ne, nebuvo“, išvadoje rašoma – „galima daryti prielaidą, kad buvo“, – stebėjosi jis.

G. Paluckas, kaip ir opozicijos kolega S. Skvernelis, teigė norįs susipažinti su slaptumo žyma grifuota tyrimo informacija. Visgi, remdamasis komisijos pirmininko Vytauto Bako pasisakymais, socialdemokratas pastebi – įslaptinta tik nedidelė dalis tyrimo išvadų.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę pristatytose VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadose metamas šešėlis VSD ir STT vadovybei. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Tuo metu STT vadovas L. Pernavas, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Pavojingas žaidimas

Jie buvo pareikšti trims advokatams ir verslininkui. Visi jie šiandien – išteisinti. Vienas išteisintųjų advokatų atvirai kalba apie pavojingus šios tarnybos galios žaidimus.

Ši 2020-ųjų balandį garsiai nuskambėjusi istorija ilgą laiką buvo vadinama STT šantažo byla. Tačiau šiandien, kai visi keturi kelią tarnybai perbėgę teisiamieji išteisinti, peršasi išvada: kad ir ką sužinotum apie STT pareigūną, apie tai geriau niekam nesakyti. Išsigandę STT agentai gali viską apversti aukštyn kojom ir sukurpti baudžiamąją bylą.

Būtent į tokią situaciją pateko advokatai Giedrius Danėlius, Valdas Rakauskas, Dainius Baronas ir verslininkas Antanas Petrošius. Čia verta priminti istorijos ištakas: dar 2018-ųjų birželį Nacionalinio kraujo centro byloje įtarimų sulaukęs verslininkas A. Petrošius pokalbių programėle „Viber“ iš tuomečio STT pareigūno Renato Martišiaus gavo suglaudintą failą, kuriame buvo STT agentų susirašinėjimas. Susidomėjęs, ką jam galėjo atsiųsti STT pareigūnas, verslininkas šį laišką iškart persiuntė savo advokatui G. Danėliui.

Šiame susirašinėjime prisipažįstama, kad agentas lankosi pas teisėją, galimai pažeisdamas įstatymus ir galimai darydamas poveikį teisėjai. G. Danėlius apie tai pranešė Kraujo centro bylos tyrėjai Vilijai Kerbelienei.

Tai ar galiu būti tikras, kad viskas nebus panaudota prieš mane? Kalbu apie nuolatinį spaudimą teismui, kurį STT daro tiek viešai, tiek neviešai.

„Papasakojau, kad R. Martišiaus atsiųstame faile yra duomenų, kad bandyta daryti poveikį teisėjui dėl mano kliento suėmimo. Turime duomenų, kad, greičiausiai, operatyvininkai bendravo su to ikiteisminio tyrimo galimu užsakovų – vienu Latvijos verslininku. Mano supratimu, visas ikiteisminis tyrimas buvo ne šiaip sau tiesos nustatymo procesas, o instrumentas, kaip viešuosiuose pirkimuose vienus verslininkus pakeisti kitais“, – „Kauno dienai“ pasakojo G. Danėlius.

Jo teigimu, Korupcijos prevencijos įstatymas numato, kad apie galimai neteisėtus pareigūnų veiksmus privaloma pranešti prokuratūrai arba STT.

„Bet, pasirodo, apie STT karininko neteisėtus veiksmus geriau niekam nepranešti“, – pastebėjo advokatas.

Kai tyrėja V. Kerbelienė apie tai informavo STT vadovybę, prasidėjo tarsi keršto akcija, virtusi rimtais kaltinimais minėtai ketveriukei. Bylos duomenimis, 2020 m. pradžioje, siekiant, kad ikiteisminis tyrimas dėl Nacionalinio kraujo centro būtų nutrauktas, kaltinamieji esą bandė paveikti STT pareigūnus, informuodami tarnybą apie perimtus konfidencialius tarnybinio pobūdžio duomenis, privačią informaciją apie vieno iš pareigūnų asmeninį gyvenimą. Jie buvo kaltinami pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už galimą neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą, galimą piktnaudžiavimą, taip pat galimą grasinimą valstybės tarnautojui ir trukdymą pareigūno veiklai.

Kaltinamieji savo kaltę ir per tyrimą, ir teisme neigė. Visus juos prieš keletą savaičių Vilniaus apygardos teismas išteisino. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas.

Ir ši, ir kitos garsiai pradėtos STT bylos tampa skandalingomis nebūtinai dėl nusikaltimų sudėties, sunkumo ar įtariamųjų žinomumo – net trečdalis jų subliūkšta teismo salėse. Tokią statistiką visai neseniai Prezidentūra pavadino netoleruotina.

Dar įdomiau, kad praėjusių metų vasarą pasikeitusi STT vadovybė sisteminių klaidų nemato arba bent jau taip deklaruoja viešuose pasisakymuose. Tad kyla klausimas – kas sutramdys nevaldomą šios institucijos savivalę? Apie tai ir kodėl grėsmingai skamba STT vadovo norai „nueiti ir pasikalbėti su prokurorais bei teisėjais“ – „Kauno dienos“ pokalbis su išteisintu advokatu G. Danėliumi.

Požiūris: G. Danėlių stebina, kad STT deklaruoja skaidrumo, teisingumo monopolį, jo neturi ir dar yra linkusi didaktiškai auklėti kitus. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Vaikas – nė motais

– Prisiminkite tą lemtingą dieną prieš ketverius metus, kai Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) agentai pasirodė jūsų namuose.

– Jei kalbėsime labai preciziškai, viskas prasidėjo 2020 m. vasarį, tačiau aš apie tai dar nežinojau. O mano sulaikymas, krata namuose įvyko tų pačių metų balandžio 21 d. Tuo metu šalyje buvo griežtasis karantinas. Mano žmona yra medikė, ji turėjo vykti į darbą. Darželiai nedirbo, todėl aš būdavau namuose ir prižiūrėjau trimetę dukrą. Kadangi LKPB klausėsi mano pokalbių, tikrai žinojo visas šias aplinkybes. Kratos išvakarėse jie kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, nes, pagal įstatymą, jei krata atliekama mažamečių vaikų akivaizdoje, turi dalyvauti vaiko teisių atstovai. Dieną prieš atliekant kratą, tai liudija byloje esantis dokumentas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba jiems atsakė, kad dėl karantino specialistai į vietas nevyksta – jie siūlė arba veiksmą atidėti, arba atlikti nuotoliniu būdu.

Kai namuose pasirodė LKPB pareigūnai, jiems iškart pasakiau, kad čia pat yra ir trimetis vaikas. Sulaukiau atsakymo, kad, žinote, tas Vaiko teisių apsaugos tarnybos inspektoriaus atvykimas gali užtrukti, tai, kad nestabdytume proceso, pabandykite išsikviesti iš darbo žmoną. Tiesą pasakius, tuo metu patikėjau jų žodžiais ir sutikau su žmonos atvykimu.

LKPB pareigūnams labai rūpėjo mano kompiuteris, nors viską, ko jie prašė, daviau įsirašyti. Jie reikalingus duomenis bandė kopijuoti, kažkas jiems nepavyko, tada panoro paimti visą kompiuterį. Tačiau aš esu advokatas, ir tame kompiuteryje buvo klientų duomenys. Pabrėžiau, kad jie – konfidencialūs, todėl jie negali jų paimti. Tačiau galiausiai laikmenos buvo paimtos. Pateikdami paaiškinimą, pareigūnai tikino, kad tuos duomenis sunaikins. Bet, čia, žinote, tas pats, kaip situacija, kai vyras sumuša žmona, bet vėliau atsiprašo. Tai juk nepanaikina fakto, kad sumušimas įvyko. Tai taip pareigūnų rankose atsidūrė mano per septynerius metų darbo metus sukaupti klientų duomenys.

Man atrodo, kad svarbiausias kratos tikslas buvo išimti tą STT susirašinėjimą, kuris, mano nuomone, atskleidė šio pareigūno neteisėtus veiksmus. Tas įrašas, mano supratimu, tam STT pareigūnui ir visai tarnybai, yra labai nepatogus, nes ten jie kalbasi keliese apie galimą poveikį teisėjui. Greičiausiai buvo siekiama jį išimti, kad niekas neturėtų.

Po kratos sekė mano sulaikymas, kuriam, mano supratimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Kad nebūtų remiamasi vien emocijomis, štai keli faktai. Nuo 2020-ųjų vasario iki pat kratos balandį prokuroras kokius penkis ar šešis kartus kreipėsi į teismą dėl visų įmanomų priemonių mano atžvilgiu. Kitaip tariant, mano atžvilgiu sankcionavo sekimą, pokalbių telefonu paklausymą ir t. t. Tai yra, buvo naudojamos visos įmanomos neviešos prievartos priemonės. Pagal įstatymą, jeigu prokuroras mano, kad reikia asmenį sulaikyti, jis privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. O sulaikyti tyrėjo sprendimu galima tik neatidėliotinais atvejais, kai užklumpama nusikaltimo vietoje.

Taigi, kaip minėjau anksčiau, prokuroras tikrai turėjo galimybių ir laiko tuos penkis ar šešis kartus kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Akivaizdu, kad mano sulaikymas jam nebuvo staigmena – viskas buvo planuota, numatyta. Dar nepamirškim, kad likus kelioms dienoms iki kratos buvo kreiptasi ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Jie tikrai žinojo, ką darys, buvo parengtos kelios pareigūnų grupės. Šioje vietoje reiktų priminti, kad tuo pačiu metu buvo atliekamos kratos pas dar du advokatus ir mano klientą. Apibendrinant, jokio netikėtumo čia nebuvo, o tokiu atveju įstatymas nenumato jokios kitos galimybės, kaip tik kreiptis į teismą ir gauti sulaikymo nutartį. To nebuvo, tačiau aš buvau sulaikytas.

– Vardijate ne vieną galimą pareigūnų nusižengimą. Ar juos teisiškai skundėte?

– Taip, esu skundęs įvairias aplinkybes. Dėl sulaikymo termino teismas yra pripažinęs nusižengimą. Ikiteisminio tyrimo stadijoje, kur kalbama apie mažametį vaiką, pažeidimo nenustatė. Toks pat sprendimas priimtas ir dėl sulaikymo. Tačiau teisminio sprendimo dėl šių dalykų nėra. Kalbant paprastai, savo klaidų pareigūnai nematė.

– Kokie apribojimai buvo taikyti po sulaikymo?

– Man buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Be to, buvo uždrausta bendrauti su klientu, kuriam atstovavau Kraujo centro byloje. Tačiau per kelis mėnesius šis klausimas išsisprendė. Apribojimų daug nebuvo, nes, nepaisant to, kad mano byloje figūruoja STT, veika, kuria aš kaltinimas, nebuvo korupcinio pobūdžio. Tai bent jau nuosavybės apribojimų netaikė.

Kerštas viešumu

– Ne vienas teisės ekspertas yra teigęs, kad nelauktas žiniasklaidos dėmesys prisideda prie asmens nulinčiavimo be teismo nuosprendžio. Kaip buvo jūsų atveju?

– Jau kratos metu aiškiai supratau, kad tikrai bus daug viešų pranešimų. Ir to paklausiau namuose buvusio pareigūno. Jis patikino, kad viskas vyks tyliai, jie tik atėjo susirinkti reikiamų daiktų. Jis lyg ir patvirtino, kad jie pas mane atėjo tik pasiimti to susirašinėjimo, kad jo niekur neliktų. Tačiau pas mano klientą, kur tuo metu taip pat buvo daroma krata, pareigūnams nepavyko rasti įrenginio su tuo ieškomu susirašinėjimu. Tad tos pačios dienos popietę jau buvo surengta spaudos konferencija. Iš to galiu daryti išvadą, kad viešinimas buvo spontaniškas sprendimas, supratus, kad visų reikalingų daiktų kratų metų nesurinks. Greičiausiai jie suprato ir tai, kad mes ginsimės.

Neseniai verslininko, visuomenininko Šarūno Narbuto skundą nagrinėjęs Strasbūro teismas aiškiai pasisakė ir Lietuvos teisėsaugos atliktą informacijos viešinimą pripažino neproporcingu, taigi, pažeidimu, nors Š. Narbutas nebuvo viešas asmuo. Lygiai taip pat sulaikymo metu viešas asmuo nebuvau ir aš.

Kalbant apie emocijas, tas viešumas tikrai skaudina.

Valdžios ir galios vakuumo niekada nebūna. Yra viena labai geniali ir čia tinkanti sentencija: valdžios turi tiek, kiek pasiimi. Šiuo atveju galima sakyti, kad STT tą galią pasiėmė

Noras auklėti teismus

– Ne vienus metus iki sulaikymo dalyvavote garsiose bylose, buvote žinomas ir vertinamas teisininkas. Ir staiga esate sulaikomas. Ar ši byla paveikė jūsų reputaciją, karjerą?

– Vienareikšmiškai pakenkė. Jei kalbėčiau grynai emociškai, nebuvo nė vienos dienos, kad apie tai nepagalvočiau ir to neprisiminčiau. Tai yra toks psichologinis fonas, kuris nuolat disonuoja. Aš tarsi suprantu tų man pareikštų kaltinimų nepagrįstumą, esu tikras dėl savo nekaltumo. Tačiau vis tiek viską bandai vertinti savikritiškai – galbūt aš kažko nesuprantu... Tarsi pradedi abejoti savimi.

Kai manęs klausdavo, ką tu manai, atsakydavau, kad esu visiškai tikras dėl savo bylos faktų, nebijau jos aplinkybių. Dėl to buvau visiškai ramus. Bet žinote, dėl ko kilo nerimas? Kadangi dūriau į patį STT veikimo būdą – apnuoginau, kaip aš sakau, „vaikščiojimą pro šonines duris“. Tai ar galiu būti tikras, kad tai nebus panaudota prieš mane? Kalbu apie nuolatinį spaudimą teismui, kurį STT daro tiek viešai, tiek neviešai.

Labai būdingas pavyzdys: visai neseniai STT buvo viešai sukritikuota Prezidentūros dėl pernelyg didelio išteisinamųjų bylų skaičiaus ir t. t. Pati tarnyba į šią kritiką atsakė maždaug taip: esą jiems reikia nueiti pakalbėti su prokuratūra, teismais, suprask, tam, kad jų bylose būtų kitokie sprendimai. Jie net nesupranta, kad nereikia eiti į teismą, nereikia auklėti teisėjų. Žinoma, tokius nuėjimus į prokuratūrą, teismą jie deklaruos kaip vadovų susitikimus aptarti problematiką. Tačiau ta tarnyba, kuri deklaruoja skaidrumo, teisingumo monopolį, jo, tiesą pasakius, neturi, ir dar yra linkę didaktiškai auklėti kitus. Neva, jūs turite nuleisti mums kartelę žemiau, priimti mūsų bylose kitokius sprendimus. Ir jiems tai yra taip normalu ir įprasta, kad jie to net neslepia ir sako: reikia eiti pakalbėti su teisėjais! Ir tai, ko gero, yra pačios institucinės sąrangos nesuvokimas – tu negali eiti į teismą, sakyti, kad priimkite kitokius sprendimus, nes, štai, statistika negraži.

Grįžtant prie jūsų klausimo, kadangi pats esu teisininkas, dirbu šioje srityje, nuolat girdžiu klientus, kurie nesupranta. Ir čia tarsi pats atsidūriau jų vietoje. Kad ir kaip keistai skambėtų, geroji viso šio reikalo pusė – empatija klientui arba tam žmogui, kuris patenka į panašią situaciją. Ji tapo ne tik paremta žinojimu, ne tik pasverta teisiniais dalykais, bet ir tikrai išjausta.

Kalbant apie aplinkinių reakcijas, man labai pasisekė, kad kolegos, klientai labai palaikė. Gal kas nors ir svarstė pasirinkimus, kad kažkaip su manimi nebendrauti ar panašiai, bet asmeniškai to nepajutau. Tai, kad galios centras yra STT ir kad ši tarnyba gali koreguoti žmonių, taip pat ir teisėsaugos pareigūnų, prokurorų, teisėjų karjeras, daryti joms įtaką įvairiomis formomis, jiems visiškai nepriimtina. Kokiu būdu STT įgijo galią, kuri net neįvardyta įstatyme. Suprantu, kad nešališkus, nepriklausomus žmones tai erzina. Todėl mano atveju, kadangi istorija buvo tikrai vieša, kai kurie matė kovos su sistema pavyzdį. Gal ne konkrečiai mano asmenyje, bet situacijoje, kuri parodo, ką STT daro labai negerai.

Situacija: STT bylos tampa skandalingomis nebūtinai dėl nusikaltimų sudėties, sunkumo ar gerai žinomų įtariamųjų – net trečdalis jų subliūkšta teismo salėse. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Slapta atidirba?

– Paminėjote, kad stebina kai kurie STT veiksmai. Tenka girdėti, kad, kaip ir jūsų atveju, dar iki kratų ir sulaikymų būna atliekami įvairūs nevieši žvalgybiniai veiksmai. Jų metu klausomasi pokalbių, domimasi žmogaus aplinka, ryšiais ir kita. Toks sekimas ne visada turi pagrindą, teisme tokios istorijos bliūkšta. Tokiais atvejais norisi sužinoti, kam viso to reikėjo. Atrodo, kad už viso to slypi kažkokie kiti interesai, kad teisėsaugininkams tokios „užduotys“ nuleidžiamos „iš aukščiau“.

– Sutinku, kad taip tikrai būna, ir galiu įvardyti, kokie objektyvūs požymiai tą rodo. Žinau ne vieną bylą, kai asmens sekimą kriminalinė žvalgyba pradėjo gerokai anksčiau, nei buvo pareikštas įtarimas. Kaip jūs teisingai ir paminėjote. Juk įstatymas numato, kad asmens sekimas turi būti pagrįstas teisiškai. Net teismuose dažnai kyla klausimas, kodėl vienas ar kitas asmuo buvo pradėtas sekti dar nesant įtarimų?

Kitas aspektas, kurį norėčiau pabrėžti, susijęs su mano byla. Kodėl tiek aš, tiek mano klientas sulaukėme tokio STT atsako? Iš to STT pareigūno susirašinėjimo, dėl kurio viskas ir prasidėjo, matėsi tokie dalykai: kraujo plazmos rinkoje iki tol veikė tik vienas Latvijos verslininkas, kuris nesitaikstė su jokia konkurencija. Ir štai į šią rinką pabandė įeiti Lietuvos verslininkas, tai tokiu instrumentu – baudžiamąja byla – jis buvo išstumtas, prarado bet kokią reputaciją, kuri leistų jam dalyvauti toje rinkoje. Taigi šioje situacijoje, mūsų supratimu, STT pareigūnas turėjo ryšį su Latvijos verslininku ir vyko, paprastai kalbant, atidirbinėjimas jam. Gal ir drąsu sakyti, bet, manau, tai buvo užsakomojo pobūdžio kriminalinės žvalgybos tyrimas, pasibaigęs ikiteisminiu tyrimu.

Noriu pabrėžti, kad aš nesu toks naivus ar nusiteikęs prieš STT, nesakau, kad nereikia korupcijos prevencijos, korupcinių tyrimų, aš tik manau, kad ši tarnyba negali daryti tiek įtakos kitoms teisėsaugos institucijoms ir teismams. STT turi didžiulį interesą, kad jų bylose būtų priimti jiems palankūs sprendimai. Ir būtent tai yra didžiulė bėda, nes dėl palankių sprendimų jie nesibodi naudotis savo galia.

Viskas dėl įtakos?

– Pakalbėkime plačiau apie jūsų minėtą STT galios aspektą. Jei tarnyba veiktų pagal sau priklausančias funkcijas, pradėję tyrimą dėl galimų korupcinių ar kitų nusikaltimų jie turėtų brėžti ribą ir leisti sprendimus priimti teismams. Sakote, kad STT siekia jiems palankių sprendimų. Kodėl taip yra?

– Valdžios ir galios vakuumo niekada nebūna. Yra viena labai geniali ir čia tinkanti sentencija: valdžios turi tiek, kiek pasiimi. Šiuo atveju galima sakyti, kad STT tą galią pasiėmė. Nėra ir nebuvo taip, kad jai tokia galia būtų suteikta įstatymiškai. Kodėl STT siekia dominuoti ikiteisminiuose tyrimuose? Nes neretai ikiteisminio tyrimo prokuroras būna silpnesnis, o STT pareigūnai būna pasiruošę geriau. Bet štai ateina riba, kai jie negali dominuoti – byla perduodama teismui. Tada pradedama ieškoti išeičių. Ir čia prisiminkime dabartinio STT vadovo žodžius, kad „reikia nueiti į teismus ir pakalbėti su teisėjais“. Nors teismams įrodymus pateikia prokuroras, tačiau STT požiūris, panašu, visai kitoks. Taigi, tikrai manau, kad tai yra galios žaidimai.

Kitas svarbus aspektas – STT nėra tokia tarnyba kaip policija, kuri turi dešimtis tūkstančių bylų. STT jų per metus teismui perduoda kelis šimtus. Jos yra rezonansinės, o dar svarbiau, kad, remiantis šių bylų rezultatais, pagrindžiama arba nepagrindžiama kritika STT atžvilgiu.

STT užsiima prevencija, antikorupciniu švietimu ir ikiteisminiais tyrimais. Pirmosios dvi funkcijos labai sunkiai išmatuojamos. Lieka ikiteisminiai tyrimai, per kuriuos politinės galios centrai gali įvertinti, ar STT dirba gerai, ar ne. Būtent ši statistika jiems yra labai svarbi, nes pagal ją kartais yra vertinamas net pačios tarnybos egzistavimo klausimas.

Visas būrys STT pareigūnų, nepabijosiu tokio žodžio, – pinigaujasi būdami visokių antikorupcinių programų ir projektų dalyviais.

– Tiek jūsų, tiek kitos viešojoje erdvėje minimos STT inicijuotos ir vėliau žlugusios bylos buvo pradėtos dar esant ankstesnei vadovybei. Praėjusių metų vasarą šios tarnybos vadovybė pasikeitė. Prisistatydamas Seimui, dar tuometis kandidatas į STT vadovus Linas Pernavas ištransliavo tokią frazę: „garsiai pradėti tyrimai taip pat garsiai turi būti ir užbaigti“. Ši frazė tarsi prieštarauja vis garsiau reiškiamai STT skambiai pradėtų tyrimų kritikai. Kaip jau ne kartą kalbėta, viešumas pirmomis sulaikymo minutėmis neretai pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Ar tai reiškia, kad nauja vadovybė kritikos negirdi?

– Aš esu labai kritiškas dėl pradėto tyrimo viešinimo. Tai padaro daugiausia žalos. Dažniausiai tas viešumas užgriūva jau pirmomis minutėmis, nors jokių pradėto tyrimo rezultatų mes net negalime įsivaizduoti.

Jūsų minėta STT vadovo frazė byloja apie tai, kad ši tarnyba įsivaro save į kampą: kai jie pradeda bylas labai garsiai, trūks plyš turi ją perduoti teismui. Nes ji jau yra vieša ir reikia atsiskaityti. O tada teisme paaiškėja, kad toje byloje nieko nėra. Dėl to STT kyla pyktis, kad, neva, kaip čia teismas kažką išteisino, kai mes tiek daug padarėme. Taip yra daromas spaudimas teismams.

Negana to, viešumas sutrypia reputaciją, žmonės atsistatydina iš užimamų pareigų, griūva karjeros. Nors, kaip jau minėjau, teismas dar neįrodė asmens kaltės.

Klaidų nepripažįsta?

– Tolimesniuose pasisakymuose dabartinis STT vadovas tikino, kad sisteminių problemų šioje tarnyboje nemato. Į kritiką dėl per ilgai užsitęsiančių tyrimų atkerta, kad trūksta tyrėjų, per mažai pinigų.

– Tyrėjų ten tikrai netrūksta, o finansavimas prieš kurį laiką buvo net geresnis nei prokurorų ar teisėjų. Tik visai neseniai atkurta teisybė ir teisėjams darbo užmokestis šiek tiek pakeltas.

Čia svarbus dar vienas dalykas. STT turi tokią galią, kad kaip norėjo, taip ir pasikeitė įstatymus. Taip pat ir dėl darbo užmokesčio, kiek tai susiję su ekspertų veikla. Visas būrys STT pareigūnų, nepabijosiu tokio žodžio, – pinigaujasi būdami visokių antikorupcinių programų ir kitų projektų dalyviais. Pati STT gyrėsi, kaip ji vykdė kažkokią antikorupcinę programą Jordanijoje. Kokius strateginius tikslus mes, Lietuva, turime Jordanijoje, išskyrus STT pareigūnų paprastą merkantilinį tikslą pasipinigauti iš ekspertinių pinigų? Aš asmeniškai kitokios priežasties nerandu. O tokiems projektams mes naudojame tiek žmogiškuosius, tiek finansinius resursus. Į Jordaniją važiavo tie patys STT pareigūnai, kurie atlieka ikiteisminius tyrimus. Tai gal dėl to ir nelieka laiko greičiau juos atlikti? Tam taip pat naudojamos nemažos sumos iš europinių projektų lėšų. Kyla klausimas – ar Lietuvai tai naudinga? Jei mūsų pareigūnas, užuot rūpinęsis valstybės problemomis, atlieka mokymus kažkur Jordaninoje? Jei STT viskas gerai, tada nesiskųskite, kad nėra žmogiškųjų resursų.

Kalbant apie sistemines klaidas ir jų nematymą, tai yra labai liūdna. Kalbant apie klaidas apskritai, yra du variantai: arba jas identifikuoti ir spręsti, arba, grubiai pasakysiu, eiti ir „sukinėti rankas kitiems“. Ir čia vėl galima prisiminti tą viešai STT deklaruotą tezę: „reikės eiti ir kalbėti su prokurorais, teisėjais“. Tad, panašu, kad jokios savikritikos šioje tarnyboje nėra.

Riba: naujasis STT vadovas L. Pernavas sisteminių problemų nemato, o jo noras „nueiti ir pasikalbėti su prokurorais ir teisėjais“ jau šokiravo teisininkų bendruomenę. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

„Ant galinės sėdynės“

– Kaip jau kalbėjome, nemažai STT bylų teismuose baigiasi išteisinimu. Matydami neteisybę, tokie asmenys kartais kreipiasi į Strasbūro teismą, kuris nustato Lietuvos teisėsaugos padarytus pažeidimus. Asmeniui iš Lietuvos valstybės priteisiamas ne vienas tūkstantis eurų žalos. Šiuos pinigus sumokame mes visi – mokesčių mokėtojai. Bet gal situacija pasikeistų, tyrimai būtų vykdomi atsakingiau, jei finansinę, įstatyminę, moralinę ar kitokią atsakomybę pritaikytume tiek tyrimą atlikusiai institucijai, tiek konkretiems tos įstaigos pareigūnams?

– Tiesa sakant, įstatymuose yra apibrėžta asmeninė pareigūnų atsakomybė. Ji taikoma nustačius, kad žala padaryta tyčiniais, neteisėtais pareigūno veiksmais. Bet, mano žiniomis, tokių atvejų tikrai nėra daug. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais nustatomi neteisėti veiksmai, bet nenustatomi tyčiniai. Tiesa, apie tai, kad kuris nors STT pareigūnas būtų pripažintas atlikęs tokius veiksmus, nesu girdėjęs.

Kalbant detaliau, dažnai tyrimai prasideda nuo kriminalinės žvalgybos. Kriminalinė žvalgyba yra įslaptinta, todėl labai sunku identifikuoti ir personalizuoti asmenį, kuris priėmė sprendimą pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Reikia suprasti, kad tie, kurie atvyksta sulaikyti, daryti kratas, veda prieš kameras, greičiausiai atlieka tik techninę funkciją. Kitas pavyzdys: pareigūnas, kuris, atliekant žvalgybos veiksmus, surašo tam tikrą, nebūtinai tikslią, informaciją, tarsi paleidžia tą sniego gniūžtę, kuri rieda toliau. Kadangi tokia informacija teikiama išskirtinai įslaptintai, dozuotai, net nežinome, kur yra pradžia, kada ir kokiu ji pagrindu prasidėjo. Tada, remiantis ta sužinota informacija, reikalinga krata, dėl jos nutartį priima teismas pagal prokuroro prašymą. Prokuroras prašymą rašo remdamasis tarnybiniu pranešimu, tarnybinis pranešimas surašomas atliekant kriminalinę žvalgybą. Ir kažkur tas siūlo galas pasimeta, nustatyti pirminį asmenį tampa labai sunku.

Nepaisant to, kad, kaip minėjau, sunku nustatyti, ar tokie veiksmai buvo pradėti tyčia, STT daugeliu atveju proceso metu tarsi „sėdi ant galinės sėdynės“. Kaltinamąjį aktą surašo prokuroras, dėl kratos į teismą kreipiasi prokuroras, ją skiria teismas. O STT pareigūnams tarsi lieka vykdančioji, techninė pusė – tik atlikti kratą, sulaikyti ir t. t. Tad jei norima civiline tvarka kreiptis dėl asmeninės atsakomybės, atsigręžiama ne į tyrimo sumanytoją.

– Ką reikėtų keisti STT, kad nebūtų tiek sugriautų gyvenimų?

– Norėčiau pritarti prieš tai jūsų išsakytai minčiai apie institucinę atsakomybę, kurios, mano supratimu, pradžiai tikrai pakaktų. Taip pat labai svarbi būtų asmeninė, civilinė atsakomybė. Tai įvedus, gerokai padaugėtų klaidų įvertinimų, pasvarstymų apie jas.

Mano supratimu, nuskambėjęs vienas, antras toks asmeninės, institucinės atsakomybės atvejis veiktų labai pamokančiai. Ilgainiui galbūt ateitų suvokimas, kad negalima piktnaudžiauti procesu.

Teisėjų tarybos pirmininkė: tyrimai vykdomi su fanfaromis

Teisėjų tarybos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Sigita Rudėnaitė, duodama interviu ELTAI, apžvelgė ir STT darbo principus.

Sigita Rudėnaitė (D. Labučio/ELTOS nuotr.)

– Praėjusių metų statistika rodo, kad trečdalyje STT bylų kaltinimų sulaukęs asmenys buvo išteisinti. Ieškant priežasčių, kodėl susiduriama su tokia situacija, tiek iš prokuratūros, tiek ir iš STT nuskambėjo mintis apie tai, kad teismai korupcinėse bylose taiko pernelyg aukštą įrodinėjimo kartelę. Kaip jūs reaguojate į tokias pastabas?

– Be konkrečios bylos ir konkrečių argumentų iš viso neturėtų egzistuoti tokių argumentų, ypač teisininkų kalboje. Manau, tai yra STT ir prokuratūros pasiteisinimai, nes kiekvienas išteisinimas byloje reiškia arba jų darbo broką, arba teismo darbo broką. Galbūt yra pagrįstų pastebėjimų iš tarptautinių ekspertų apie įrodinėjimo standartus. Tačiau kai kalbama apie aukštesnį, negu reikia, įrodinėjimo standartą, paklausčiau, koks tada turėtų būti įrodinėjimo standartas. Reikia imti konkrečią teisinę situaciją ir ją analizuoti. Tai kodėl išteisintas Šarūnas Narbutas? Kas čia atsitiko?

Aš turiu kitokių pretenzijų. Neturėtų būti taip, kad, kai STT pradeda tyrimą, ateina pareigūnai ir žmogui vos ne baigiasi gyvenimas, nes STT ateina su nusiteikimu, kad žmogus jau yra nuteistas, pripažintas kaltu ir jie vykdo teisingumą.

– Jūs kalbate apie Š. Narbuto istoriją?

– Taip, mes galime kalbėti tokiais pavyzdžiais. Pas šį žmogų STT atėjo kaip kokie teisingumo angelai... Nieko panašaus neturėtų būti. Visi užmiršo nekaltumo prezumpciją. Kiekvienam tai aktualu, bet, kai pradedamas tyrimas, žmogui iš karto dedami antrankiai. Net, jei teismas tave išteisins, didžioji dalis visuomenės vis tiek tavęs neišteisins. To negali būti, institucijos turi tinkamai atlikti ikiteisminius tyrimus ir tinkamai paruošti bylas. Jei teismas pripažįsta žmogų kaltu, tik tada jis parodomas kaip nusikaltėlis ir su tuo turi susitaikyti. Tačiau kai tyrimai vykdomi su fanfaromis, neva taip auginant STT reitingus, kelčiau klausimą, kas iš to.

Tačiau kai tyrimai vykdomi su fanfaromis, neva taip auginant STT reitingus, kelčiau klausimą, kas iš to.

– Ar, jūsų manymu, tai, kad trečdalis STT bylų pernai baigėsi išteisinimais, iš viso galima vadinti problema?

– Aišku, kad problema. Tačiau problema yra ne tai, kad žmogus yra išteisinamas. Mus anksčiau mokė, kad geriau išteisinti kaltą negu nuteisti nekaltą, nes, jeigu nuteisi nekaltą žmogų, tai sužlugdysi jį. [...] Problemą matyčiau, jei nepagrįstai, nekokybiškai arba be pagrindo buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Aišku, turėjome visokių situacijų. Anksčiau STT bandydavo teismams paaiškinti, kaip turėtų būti taikomas vienas ar kitas Baudžiamojo kodekso straipsnis.

Sugrįždama prie jūsų minėto įrodinėjimo standarto klausimo, manau,  reikia konkrečių bylų, praktikos analizių. Be tokių plačių diskusijų ir tyrimų pokalbis apie įrodinėjimo standartus korupcinėse bylose būtų nerimtas.

Šaltinis: ELTA

„Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės – taip, galiu patvirtinti (kad pradėtas ikiteisminis tyrimas – BNS)“, – BNS ketvirtadienį patvirtino STT atstovė Dovilė Andrijauskaitė.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas siekiant įvertinti, ar praėjusios kadencijos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariams skiriant išmokas nebuvo piktnaudžiaujama.

Šiuo metu STT vykdomi 27 ikiteisminiai tyrimai dėl tarybos narių išmokų naudojimo 26 savivaldybėse.

Tarnyba vertina Vilniaus (du ikiteisminiai tyrimai), Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Klaipėdos rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybių tarybos narių išlaidų teisėtumą.

Tyrimai pradėti po to, kai viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją „Skaidrinam“.

Anot STT, įtarimai piktnaudžiavus šiuo metu pareikšti aštuoniems asmenims, iš jų septyni – buvę ar esami tarybų nariai.

Anot STT, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, buvusį Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narį V. Žičką pripažino kaltu dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo.

Teismas jam skyrė galutinę 10 000 eurų baudą ir 5 metams atėmė teisę būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Bylos duomenimis, V. Žička sistemingai klastojo tikrus dokumentus, juose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas kuro išlaidas. Tokius dokumentus, neva susijusius su tarybos nario veikla, V. Žička teikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos buhalterijai.

Buvęs tarybos narys pripažintas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę avansu gauti minėtas išmokas, ir pasisavinęs jam patikėtą svetimą turtą. Tokiais savo veiksmais V. Žička padarė beveik 3 tūkst. eurų žalą Lazdijų rajono savivaldybės administracijai.

Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per keturiolika dienų prašyti teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.