Klinikos komanda sudaryta iš kvalifikuotų kineziterapeutų, kurie specializuojasi visapusiško skausmo valdymo srityje. Siūlome platų, inovatyvių gydymo būdų ir terapijų spektrą, pritaikytą prie konkrečių jūsų poreikių. Priimame veiksmingus sprendimus, kurie atneša palengvėjimą ir ilgalaikį rezultatą.

Mūsų tikslas yra suteikti pacientams aukščiausio lygio medicininę pagalbą, padėti išsiaiškinti skausmo priežastis, gydyti judesiu ir įvairiais kitais metodais, tokiais, kaip: gydomieji masažai, moderni fizioterapija, efektyvios gydomosios mankštos ir kt.

Svarbu paminėti, kad dirbame ne tik su stuburo problemomis, esame orientuoti į viso kūno reabilitaciją, pradedant pakaušio zona ir baigiant ties čiurna ar pėda. Be stuburo problemų, mūsų klinika taip pat specializuojasi ir teikia paslaugas kitose srityse: dubens dugno stiprinimas po gimdymo, erekcijos disfunkcija, lėtinis prostatitas, reabilitacija po dubens dugno chirurginės operacijos, neurodinaminis ištyrimas, reabilitacija po traumų, lūžių, sutrenkimų, autoavarijų, vaikų cerebrinis paralyžius, disko išvaržų kineziterapija, (prieš-) pooperacinis periodas, vaikų skeleto-raumenyno ištyrimas ir laikysenos korekcija, randų bei stuburo ir jo segmentų mobilizacija ir kt.

Gydymas – tikslingas ir personalizuotas

Terapijos planas kiekvienam pacientui individualus, sudaromas po kineziterapeuto apžiūros ir pradinės konsultacijos. Mūsų atliekamas kompleksinis ištyrimas apima 3 pagrindines sritis: subjektyvią būklę – simptomai; stuburo nuotraukas – struktūra (diagnozę); judesio galimybes – funkcija. Tiksli diagnostika padeda parinkti geriausią personalizuotą gydymą ir šalinti ne tik skausmo šaltinius, bet ir priežastis.

„Sveiko stuburo“ nuotr.

Pašalinsime bet kokios kilmės skausmą per itin trumpą laiką

Ūmų skausmą pašaliname per 1–2 dienas!

Tokį rezultatą šiuo metu užtikrina efektyviausias skausmo gydymo lazeris – „Klaser Cube 4“. Tai unikali ir vienintelė priemonė, per trumpiausią laiką gebanti išgydyti aštrų ir lėtinį skausmą, uždegimus, sumušimus, patempimus, žaizdas ir kt.

Tikriausiai esate turėję situaciją, kai išbandėte visas skausmą malšinančias priemones, bet jis nesiliovė ir iki šiol visi nemedikamentiniai ūmaus ir lėtinio skausmo malšinimo būdai užtruko mėnesius.

Tik „Klaser“ ūmų skausmą šalina ilgam laikui, per vieną savaitę atlikus 4–8 minučių trukmės 4–6 procedūras. Lėtinio skausmo gydymas užtrunka ilgiau – 2–3 savaites, per kurias atliekamos 6–12 procedūrų. „Klaser“ – tai inovatyviausia ir efektyviausia lazerio technologija visoje Lietuvoje, gydanti bet kokios kilmės skausmą per itin trumpą laiką. Tai vienintelis didelės energijos lazeris Lietuvoje ir visoje Vakarų Lietuvoje, kuris dėl patentuotos ir unikalios ISP MODE funkcijos leidžia per itin trumpą laiką šalinti ir gydyti ilgai besitęsiantį, aštrų, deginantį, maudžiantį, duriantį, buką ar dar kitokį jaučiamo pobūdžio skausmą.

Taip pat didžiuojamės turėdami galimybę pasiūlyti dubens dugno ir šlapimo nelaikymo gydymą. TFMS (Tesla functional magnetic stym) kėdė – puikus šių problemų sprendimo būdas. Pacientui patogiai įsitaisius kėdėje, atliekama neinvazinė procedūra, kurios metu stiprus magnetinis laukas (3,5T) sutraukinėja nusilpusius dubens dugno, sėdmenų, pilvo ir stuburo raumenis.

Funkcinė magnetinė stimuliacija (TFMS) – net 200 kartų stipresnė nei klasikinės magnetinio lauko terapijos. Taikant šį gydymo metodą, dubens dugno raumenys sustiprėja tiek, kad vėl galėsite sulaikyti šlapimą. Procedūrai atlikti nereikia nusivilkti drabužių, pakanka tiesiog patogiai įsitaisyti kėdėje. Palaipsniui simptomai mažėja, atkuriamos įprastos dubens dugno funkcijos, kad galėtumėte gyventi kaip anksčiau.

„Magneto Stym“ – tai moderniausias pasaulyje neinvazinis šlapimo nelaikymo gydymo būdas ir pripažinta geriausia intymios sveikatos gerinimo procedūra. Svarbu paminėti, kad atliekame ir stuburo trakciją – t. y. kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies tempimas.

Dinaminis, trijų plokštumų, ambulatorinis traukos prietaisas „Vertetrac“, juosmens ambulatorinė dekompresijos sistema, yra novatoriškas ir ekonomiškas stuburo traumų ir sutrikimų gydymo būdas. Jis užtikrina trimatę stuburo trauką – tokios savybės nėra kituose šiuo metu rinkoje esančiuose prietaisuose.

Trakcija yra terapinė procedūra, kuri padeda ištempti stuburą ir sumažinti slėgį tarp slankstelių. Tai ypač efektyvu gydant skausmą, kurį sukelia slankstelių suspaudimas ar juosmens diskų problemos.

Siūlome pacientams išskirtinę galimybę gauti aukštos kokybės fizioterapijos ir kineziterapijos paslaugas, grindžiamas naujausiomis inovacijomis. Klinika siekia ne tik gydyti esamas problemas, bet ir užtikrinti, kad pacientai mokėtų palaikyti savo kūno sveikatą ilgą laiką. Ši reabilitacijos klinika yra pavyzdys to, kaip šiuolaikinė medicina ir technologijos gali padėti žmonėms rūpintis savo fizine sveikata ir gyventi visavertį, aktyvų gyvenimą. Tikime, kad mūsų pagalba jums vertinga ir atspindi aukštą medicinos paslaugų standartą Vakarų Lietuvoje.

Susisiekti telefonu +370 638 86 955 arba el. p. info@sveikas-stuburas.lt.

Patikėkite savo stuburo sveikatą klinikai „Sveikas stuburas“!

Naudoja stuburui sutvirtinti

RKL Neurochirurgijos skyriaus vedėjo Jono Milašiaus ir gydytojo neurochirurgo Lino Jonušo neseniai atliktos kelios operacijos buvo išskirtinės – stuburo slanksteliams fiksuoti jie panaudojo naują modernią užpakalinio fiksavimo konstrukciją. Iki šiol tokia stuburo fiksacijos konstrukcija Lietuvoje nebuvo naudojama.

„Naujoji užpakalinio fiksavimo konstrukcija – kur kas lankstesnė, tvirtesnė ir individualiai pritaikoma kiekvienam pacientui. Tikimės geresnio klinikinio pooperacinio rezultato“, – sako J.Milašius.

Stuburo sutvirtinimo operacijos – ne naujiena. Jos atliekamos esant slankstelių pasislinkimui, vadinamajai spondilolistezei, stuburo nestabilumui dėl degeneracinių stuburo susirgimų, disko išvaržų. Operacijos metu, pašalinus disko išvaržą arba išplatinus stuburo kanalą ir pan., visada įvertinamas paciento stuburo stabilumas: jis gali būti normalus, padidėjęs arba sumažėjęs. Tokiu atveju sprendžiama, ar reikia sutvirtinti stuburo slankstelius.

„Esant padidėjusiam slankstelių paslankumui, slanksteliai vienas kito atžvilgiu pradeda judėti ir tai sukelia stuburo ir kojų skausmus. Pacientui sunku vaikščioti, nes jaučia nuolatinį stuburo skausmą“, – pasakoja neurochirurgas J.Milašius.

Išlanksto iš anksto

Esant padidėjusiam stuburo stabilumui dažnai slanksteliai sutvirtinami tarpslankstelinio disko implantais. Tačiau jie neužtikrina pakankamo stabilumo esant žymiai didesniam stuburo paslankumui. Tokiais atvejais naudojamos metalo konstrukcijos, bet pasitaiko jų atmetimo reakcijų. Gydytojų teigimu, situacija pagerėjo pradėjus naudoti konstrukcijas, pagamintas iš titano.

90 proc. pacientų nereikia operuoti vien dėl to, kad jie serga nesunkia forma ir juos galima išgydyti be operacijos.

Teigiama, kad naujoji uostamiesčio chirurgų panaudota užpakalinio fiksavimo konstrukcija suteikia chirurgui daugiau erdvės atlikti tikslesnes korekcijas. Užpakalinio fiksavimo konstrukcijų gamintojai, pasitelkdami paciento stuburo nuotraukas ir 3D programas, strypą išlanksto atsižvelgdami į konkretaus paciento anatomiją. Tokiu atveju nebereikia lankstyti strypo operacijos metu.

Nauja konstrukcija RKL neurochirurgai susidomėjo prieš pusantrų metų Prancūzijoje, Liono mieste, kur stebėjo operacijas, ne kartą praktikavosi su modeliu. Į Prancūziją gydytojas L.Jonušas dar kartą vyko šį pavasarį, tačiau, kaip pastebi medikai: „viena yra stebėti per petį, visai kas kita, kai reikia patiems operuoti.“

Kreipiasi labai daug

Montuojant naują stuburo juosmeninės dalies slankstelių fiksacijos sistemą, Klaipėdos neurochirurgams talkino kolega iš Prancūzijos Victoras Lopezas. Jis padėjo patarimais, kaip tinkamai sujungti iš varžtų ir strypų sudarytą konstrukcijos sistemą. Medikų žodžiais, ši sistema – patikima, ji užtikrina slankstelių stabilumą. „Naudodami ankstesnes sistemas, susiduriame su tokia problema, kaip varžtų lūžiai. Dėl to po operacijos pacientai skundžiasi atsiradusiais skausmais. Naujoje konstrukcijoje varžtai pagaminti taip, kad minėtos problemos nebelieka. Kolegos iš Prancūzijos, kurie naują konstrukciją naudoja jau keletą metų, sako, kad varžtų lūžių nebuvo. Tai – labai svarbu. Ir dar: pooperaciniu periodu, pastebėjus, kad varžtas neteisingai įsuktas arba jeigu vystosi kaulų aptirpimas aplink varžtą, kuris sukelia sistemos nestabilumą, galima, neišardžius visos sistemos, keisti vieną ar kitą varžtą. Sutrumpėja operacijos laikas, pjūvis“, – atkreipė dėmesį L.Jonušas.

Skirtumas: pasak J.Milašiaus, naudojama užpakalinio fiksavimo konstrukcija – kur kas lankstesnė, tvirtesnė ir individualiai pritaikoma kiekvienam pacientui. / KRL nuotr.

Vienas pirmųjų atlikęs ne vieną modernią stuburo operaciją J.Milašius pastebi, kad dėl stuburo patologijos kreipiasi labai daug žmonių. Dažniausiai dėl juosmens tarpslankstelinių diskų išvaržos, dėl įgimtų arba įgytų stuburo kanalų susiaurėjimų ir kitokios patologijos, kuri pasireiškia stuburo skausmais, kojų tirpimais, vaikščiojimo ir judėjimo apribojimais. Tačiau neurochirurgas pastebi, kad operacija būtina ne visiems pacientams. Nuspręsti, kuriam pacientui jos reikia, o kuriam – ne, yra menas.

„90 proc. pacientų nereikia operuoti vien dėl to, kad jie serga nesunkia forma ir juos galima išgydyti be operacijos. Jeigu galima išgydyti be operacijos, visada reikia būti sąžiningam ir pacientui tai pasakyti: tęskite gydymą, jūs galite pasveikti. Neoperuotas stuburas visada yra geriau nei operuotas“, – sako J.Milašius.

„Pastaruoju laiku jaučiau stuburo skausmus kaklo srityje. Atsikėlęs viena rytą vos galėjau pakelti galvą, pamaniau, kad gal miego metu buvo neteisinga kūno padėtis, dėl to skauda raumenis. Paskui skausmas aprimo, tačiau pradėjo tirpti rankos“, – stiprius nugaros skausmus su pertraukomis žinomas magas kentėjo labai seniai. Tiesa, nugaros problemoms įtakos galėjo turėti dideli fiziniai krūviai ir ekstremalūs išbandymai.

„Kažkada buvau užsišaldęs didžiuliame ledo luite, kuriame išbuvau beveik tris paras, taip sumušdamas pasaulio rekordą. Surakintas ir pririštas grandinėmis, išbuvau po vandeniu  ilgiau nei 15 minučių ir likau gyvas be oro. Išgyvenęs pusę amžiaus leidau būti palaidotas gyvas“, – pasakoja pavojingų eksperimentų pasekmes išgyvenęs Magijos teatro „DiArchy“ įkūrėjas Arvydas Gaičiūnas.

Magiją perkėlė į paveikslus

Pastaruoju metu A.Gaičiūno magija – jo paties kurti paveikslai  su magijos prieskoniu.

Spalio mėnesį magas suplanavo kelionę į užsienį, kur meno parodose sutiko pristatyti savo paveikslus.

„Mano kelionė prasidėjo Paryžiuje, ten aplankiau meno muziejus ir galerijas. Paskui atvykau į Belgiją, Antverpeno miestą, o vėliau, kasmetinėje Olandijos pasaulio mados centre Amsterdame vykstančioje  meno mugėje „Corona update ADAF 2020“,  pseudonimu Retne pristačiau savo kūrinius. Paveiksluose perteikiau savo mintis, kurios kalba apie vidines ir išorines psichologines kovas ir dvasinio komforto paiešką, – visi šie dalykai buvo išreiškiami per abstrakciją.

„Po tuo nukeliavau į Nicą, ten nutariau sukurti keletą paveikslų. Pirkau drobes, dažus, ir staiga supratau kad negaliu pakelti teptuko. Rankos tiesiog neklausė. Pagalvojau, kad tuo momentu negalėčiau atlikti nė vieno magiško triuko,“ – su kiekviena diena vis didėjantį skausmą kentėjęs sako Arvydas.

Antroji banga. Kelionė namo

Kai nuo Arvydo kelionės pradžios praėjo beveik mėnuo, COVID-19 virusas vėl užpuolė visą pasaulį, ir prasidėjo antroji banga.

Keletą paskutinių dienų prieš skrydį namo magas turėjo laukti Paryžiuje. „Atsidūriau toli nuo namų, neturėdamas šalia draugų, artimų žmonių, o diskomfortas kaklo srityje pavirto į ūmų, nepakenčiamą skausmą. Padėjo vietinis menininkas, kuris gyvena Paryžiuje jau daug metų. Jis mane nuvedė pas daktarą. Už konsultaciją sumokėjęs 85 eurus, gavau tik receptą vaistams. Turėdamas vilties kad skausmai pasitrauks, išgėriau tabletę. Rezultatas? Nulis. Negalėjau sėdėti, gulėti, turėjau tik vieną svajonę – užmigti. Bet miegoti buvo neįmanoma, galėjau tik šiek tiek judėti nuo vieno viešbučio kambario kampo į kitą“, – prisimena savo išgyvenimus žinomas kūrėjas.

„Kelionė namo buvo labai sudėtinga ir komplikuota, nes Prancūzijoje prasidėjo karantino „lockdaunas“. Iš anksto užsakytas transferis į oro uostą buvo atšauktas. Nusileidau į metro ir atvažiavau į centrą, tada nuo Eliziejaus laukų su taksi vos spėjau iki oro uosto. Iš ten paskambinau seseriai Dianai ir papasakojau apie padėtį. Taigi, kol skridau ore, buvau užrašytas koronaviruso testui, magnetiniam rezonansui ir konsultacijai pas neurochirurgą“, – sulaukęs šeimos palaikymo prisimena Arvydas.

Namuose laukusiam sūnui Arvydui jaunesniajam teko padėti skausmus kenčiančiam tėčiui. Jam reikėjo ne tik prižiūrėti namus, bet ir kurį laiką pabūti terapeutu. Teko išmokti daryti injekcijas, ir dėti kompresus.

Operacijos metu integruotas modernus implantas

Magnetinio rezonanso tyrimas parodė kaklinės stuburo dalies tarpslankstelinio disko išvaržą, kurią buvo patarta operuoti.

„Atvykus į kliniką skaičiavau valandas, minutes iki operacijos, norėjau išsilaisvinti nuo skausmo ir pajausti savo rankas. Mane vargino raumenų skausmai, viskas slydo iš rankų, negalėjau pasukti galvos, o kaklas nesilankstė”, - sakė A. Gaičiūnas.

Operacija praėjo sklandžiai, išvarža buvo pašalinta, ir į stuburą integruotas metalinis implantas.

„Įsivaizdavau, kad chirurginė intervencija vyks per nugarą. Nustebau, kai po operacijos pamačiau nedidelį randą kaklo priekyje. Kelis mėnesius varginusios  bėdos dingo iškart po operacijos, už tai esu labai dėkingas medikams.“

„Po reabilitacijos kurso Druskininkuose dabar galiu lengvai valdyti rankas, judinti petį“, – po gydymo vyrui  grįžo rankų miklumas, atsistatė smulkioji motorika.

„Prieš užmigdamas ant operacinio stalo sugalvojau norą – kad po operacijos turėčiau Leonardo da Vinčio rankų gebėjimus, ir galėčiau nutapyti  šedevrus“, – prisipažįsta menininkas.

„Dabar esu pasiruošęs kurti stebuklingus šedevrus!“ – su džiaugsmu tikina Arvydas.

Užima trečdalį paros

Vaistininkai primena, kad dirbant sėdimą darbą svarbu reguliariai atsistoti ir pajudėti. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogus sėdėdamas per dieną praleidžia beveik aštuonias valandas, kitaip tariant, trečdalį paros. Vis dėlto vaistininkė Greta Maksimavičiūtė sako, kad sėdėjimas sveikatos problemų atsiradimą skatina tada, kai jis yra netaisyklingas ir pamirštamos poilsio pertraukėlės.

"Nuolat būnant sėdimojoje padėtyje, stuburui ir nugaros raumenims tenka krūvis, kuris būtų nieko blogo, tačiau problema, kad sėdėjimas dažnai užsitęsia per ilgai, dėl to slegiami stuburo tarpslanksteliniai kremzliniai diskai, kurie ilgainiui sausėja ir tampa mažiau elastingi, o tada gali atsirasti ir nugaros skausmai", – įspėja vaistininkė.

Trenerė Agnė Mickevičiūtė-Butienė patvirtina, kad žmonės, dirbantys sėdimą darbą, dažniausiai skundžiasi nugaros (juosmens ar viršutinės, tarp menčių, esančios nugaros dalies), taip pat sprando ar kaklo skausmais.

Siekiant išvengti skausmų trenerė pataria daryti reguliarias poilsio pertraukėles darbo metu. Pasak jos, tokios pertraukėlės padeda išsaugoti ir pagerinti darbuotojų savijautą. Trenerė pataria kas valandą  bent 5 minutes skirti lengvai mankštai ar tempimo pratimams. Jeigu galimybės pasimankštinti darbe neturite, bent atsistokite pajudėti, nueikite pasikalbėti su kitame kabinete dirbančiais kolegomis.

Jeigu galimybės pasimankštinti darbe neturite, bent atsistokite pajudėti, nueikite pasikalbėti su kitame kabinete dirbančiais kolegomis.

Sėdėti reikia mokėti

Ko gero, daugelis prisimena mokykloje girdėtus priminimus sėdėti tiesiai ir per daug nesusilenkti prie knygos. Vaistininkė sako, kad šių taisyklių nereikėtų pamiršti ir suaugus. "Prie kompiuterio reikėtų sėdėti tiesia nugara, 90 laipsnių kampu sulenktomis kojomis. Kompiuterio monitorių turėtumėte pakelti iki savo akių lygio, kuo mažiau kryžiuoti kojas", – tinkamą poziciją apibūdina G.Maksimavičiūtė.

Specialistai ne tik pataria reguliariai keisti sėdėjimo pozą, bet ir privengti sėdėti užsikėlus koją ant kojos. Taip ilgai sėdint, apkraunamas stuburas, gali pakilti kraujospūdis. "Tai nutinka, kai, užmetus vieną koją ant kitos, kraujas iš kojų nukreipiamas į krūtinę, todėl iš širdies išstumiamas didesnis kiekis kraujo, o tai padidina kraujospūdį. Svarbu paminėti, kad sėdint sukryžiavus kojas dažniausiai svoris yra pernešamas ant vieno sėdmens, todėl didelė apkrova pereina į dubenį ir klubo sąnarius", – komentuoja vaistininkė.

Vaistininkė pataria sėdint kartais pasirąžyti ar ištiesti kojas, o svarbiausia – normuoti darbo valandas ir neužsisėdėti darbe.

Sėdimas darbas dažnai neatsiejamas ir nuo kompiuterio, o įtemptai žiūrint į ekraną, pamirštama mirksėti, akys natūraliai nesudrėkinamos, gali parausti ir atsirasti sausumo pojūtis. Vaistininkė primena 20/20/20 taisyklę, kurią verta įsiminti visiems dirbantiems kompiuteriu. Ji padeda prisiminti ir pailsinti akis, nes kas 20 min. daroma 20 sek. pertrauka, per kurią reikia žiūrėti į vaizdą, esantį už 20 pėdų (šiek tiek daugiau nei 6 m).

Žiūrint į tolį normalizuojasi akių mirksėjimas, sudrėksta akių vyzdžiai, sumažėja kūno įtampa ir atsipalaiduoja akių raumenys.

Ką veikiame namie?

Visą dieną praleidžiant sėdint prie kompiuterio darbe, labai svarbu likusią dienos dalį praleisti aktyviau. Trenerė rekomenduoja po darbo išeiti pasivaikščioti, paplaukioti, lankyti mankštas, kuriose daug dėmesio skiriama būtent judesių korekcijai ir raumenų tempimui.

Svarbu net ir darbo metu atlikti keletą tempimo pratimų, antraip, po pasyvios dienos atėjus į aukšto intensyvumo treniruotę, organizmas gali patirti šoką.

Nors galima pagalvoti, kad darbas iš namų padeda išvengti didesnių nugaros skausmų, nes kiekvienas turi galimybę atlikti tempimo pratimus, pajudėti, tačiau iš tiesų dažnai daroma dar didesnė žala stuburui – sėdima netaisyklingai, nejudant.

A.Mickevičiūtė-Butienė sako, kad pagrindinė sėdėjimo sukeliamo skausmo priežastis dažnai yra nepatogi sėdėjimo padėtis ir jos nekeitimas ilgą laiką, todėl net ir dirbdami kompiuteriu lovoje, bet nekeisdami padėties, neišvengsime kai kurių raumenų grupių skausmų.

5 patarimai dirbantiems sėdimą darbą:

1. Kas valandą darykite poilsio pertraukėles.

2. Stenkitės sėdėti tiesiai ir kuo mažiau kryžiuokite kojas.

3. Kompiuterio monitorius turėtų būti akių aukštyje.

4. Raskite laiko atlikti tempimo pratimus.

5. Po darbo išeikite pasivaikščioti.

– Esate skausmingų ligų gydytojas, bet mažieji jūsų pacientai pamiršta skausmą jau pirmomis jūsų konsultacijos minutėmis. Ar iš meilės savo darbui sakote, kad mūsų vaikai nėra pasiligoję, nors sveikatos statistikai skelbia kitaip?

– Statistikai vadovaujasi skaičiais, kurie pas mus, Lietuvoje, kalbant apie vaikų ligas, išties didesni negu Vakarų šalyse. Taip visų pirma yra todėl, kad mūsų vaikai patiria daugiau traumų nei vakariečiai. Gali būti, kad mūsų vaikai aktyvesni, bet svarbiausia traumatizmo priežastis, manau, yra traumų profilaktikos stoka. Juk pas mus tik visai neseniai tapo privaloma apsirengti liemenę, užsidėti šalmą, prieš važiuojant dviračiu, dėvėti šalmą ir apsaugus reikalaujama stojantiesiems ant riedučių. Jei darželis ar mokykla nebus arti didelės gatvės, nereikės per ją pereiti ir traumų bus mažiau. Jei vandens telkinys bus aptvertas – vaikas neįkris. Apskritai, jei vaikai bus atidžiai prižiūrimi, traumų patirs mažiau. Kodėl pas mus taip dažnai nusidegina, nusipliko maži, dar nevaikštantys vaikai? Todėl, kad nepakankamai prižiūrimi. Jei ant staltiesės bus fiksatorius – vaikas jos nenutrauks ir nenusiplikys karštu gėrimu. Jei tėvai bus įpareigoti nepalikti vaikų iki dvylikos metų amžiaus namuose vienų, jie neiškris per balkoną, neatsitiks kitokių nelaimių.

– O kaip išsaugoti ir stiprinti vaikų sveikatą?

– Pagrindinė sąlyga, lemianti mūsų ir mūsų vaikų sveikatą, – gyvenimo būdas. Vaikai turi daugiau laiko praleisti gryname ore, būti fiziškai aktyvūs kasdien ne mažiau kaip po vieną valandą per dieną vidutiniu ar intensyviu krūviu, skirti daugiau dėmesio maisto kokybei, mažiau laiko praleisti prie telefono, kompiuterio ir kitų išmaniųjų technologijų įrenginių. Sveikos gyvensenos nepaisymas lemia ne tik kaulų ir raumenų sistemos, bet ir regos, kvėpavimo sistemų ligas, cukrinį diabetą, antsvorį.

Jei ant staltiesės bus fiksatorius – vaikas jos nenutrauks ir nenusiplikys karštu gėrimu.

– Jūs gydote ortopedines ligas. Dėl ko jomis serga vaikai?

– Ištyrinėtos dar toli gražu ne visos ir ne visų ortopedinių ligų priežastys. Yra žinoma, kad kai kurios ligos, netgi endokrininės, yra genetinės, įgimtos. Kai kurias sukelia įvairios neurologinės problemos, vaiko ar mamos nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos. Tai pagrindinės įgimtų ar įgytų ortopedinių ligų, sukeliančių neįgalumą, priežastys.

– Dažniausia vaikams diagnozuojama ortopedinė liga – skoliozė?

– Labai dažnai diagnozuojami laikysenos sutrikimai, o ne skoliozė. Tai labai skirtingos problemos. Skoliozė yra reta liga, ja serga vos 0,5 proc. visų vaikų. Stuburas neiškrypsta dėl netaisyklingos laikysenos.

– Bet yra iškrypęs kas antram vaikui?

– Tai netiesa. Laikysenos sutrikimai yra amžiniai, fiziologiniai. Stuburą vertiname tam tikrais etapais: naujagimio, vienų, dvejų, trejų metų ir taip toliau, kol kaulai subręsta.

Netaisyklinga laikysena gali būti įgimta, kai senelis, sūnus ir vaikaitis – visi trys vienodai pakumpę. Tai lemia paveldėtas konstitucinis tipas. Laikyseną visada galima koreguoti gydomąja mankšta, plaukiojimu baseine, didinant fizinį aktyvumą, stiprinant savikontrolę.

– Kokios problemos gresia to nedarant?

– Dėl nuolatinės netaisyklingos laikysenos gali pavargti raumenys, atsirasti stuburo skausmų, yapč metams bėgant, senatvėje. Svarbu nepamiršti taisyklingai sėdėti. Tam pasitarnauja ir vaiko ūgį atitinkantys baldai. Vis dėlto laikysena – individualus bruožas.

Treneriai, siekdami kuo geresnių rezultatų, spaudžia vaikus kaip citrinas, o krūvio ir reabilitacijos režimas nesutvarkytas.

– Vadinasi, tai nėra pati diddžiausia sveikatos problema?

– Sunkiausi yra tie pacientai, kurių būklė susijusi su išgyvenamumu. Didžiausią pavojų kelia daugybinės traumos, onkologinės ligos, ūmios infekcijos. Šios ligos pažeidžia kaulus, sąnarius, minkštuosius audinius. Priežastys gali būti ir genetinės, infekcija gali išsivystyti ir po traumos dėl kraujo užkrėtimo, streptokoko ar kitų bakterijų, pavojingų virusų. Šios infekcinės ligos labai greitai gali pažeisti kaulų sąnarius, kitaip komplikuotis.

– Ir dabar vis daugiau vaikų tampa būdingos suaugusiųjų ligos?

– Dabar vaikų kategorijai priskiriami jaunuoliai iki aštuoniolikos metų, taigi sąnarių susidėvėjimas yra galimas. Dažniausiai tai paliečia profesionalius sportininkus.

Anksčiau buvo dvi pacientų kategorijos: vaikai ir suaugusieji. Dabar atsiranda trečioji – sportininkai. Jau paaugliai yra sporto profesionalai. Kaip juos gydyti? Tai sunkus klausimas, dilema. Sportininkai patiria stresinius, nuovargio lūžius. Įtampa, pernelyg dideli krūviai bręstantį vaiką traumuoja psichologiškai. Treneriai, siekdami kuo geresnių rezuoltatų, spaudžia vaikus kaip citrinas, o krūvio ir reabilitacijos režimas nesutvarkytas. Sportuojantiems vaikams, kaip ir saugusiesiems profesionalams, turėtų būti sureguliuoti krūviai, mityba, teikiamos sveikatinimo paslaugos. Sportuojantys vaikai atstovauja mokyklai, rajonui, miestui, Lietuvai, o kas atstovauja jų sveikatai?

– Sportas ir sveikata nebėra sinonimai?

– Ne.

– Medicinos mokslas daro stebuklus. Vaikų ortopedijoje ir traumatologijoje – taip pat?

– Mokslas visada eina į priekį, tiek ortopedijos, tiek kitose srityse. Vaikų ortopedijoje ypatingų naujovių nėra, tačiau džiaugiamės galėdami naudoti naujos konstrukcijos vinis, plokšteles. Visa tai pagaminta iš kokybiškesnio metalo, kad mažiau alergizuotų, nesukeltų atmetimo reakcijų. Atsiranda tam tikros technikos, kaip atkurti sąnarinius paviršius, vakuuminės sistemos padeda greičiau užgydyti žaizdas.

Universitetinės ligoninės siekia turėti viską, kas naujausia ir tobuliausia. Gydymas Kauno ir Vilniaus klinikose atitinka Vakarų ligoninių standartus. Galbūt neužtenka lėšų retesniems atvejams, kažkiek kenkia inertiška finansavimo sistema, ilgai užtrunka viešųjų pirkimų konkursai, bet iš esmės Lietuvos medicina žengia koja kojon su pažangiausiomis pasaulio šalimis. Tai rodo ir norinčiųjų studijuoti mediciną mūsų šalyje skaičius, nes ji yra aukšto lygio, pripažinta ir vertinama visame pasaulyje.

– Vertinama? Manote, kad jūsų ir jūsų kolegų darbas pakankamai įvertintas?

– Atlyginimas už darbą – kitas dalykas. Taip, tai yra vertinimas, o kad jis būtų adekvatus, siekia Lietuvos gydytojų sąjunga, yra sudaryti ilgalaikiai susitarimai atlyginimams didinti, pasirašyta šakinė sutartis. Valstybė yra įsipareigojusi kelti medikų atlyginimus, ir svarbu, kad gydytojai galėtų išgyventi dirbdami vieno etato krūviu ir į konferenciją, seminarą pasitobulinti galėtų išvažiuoti. Nebereikėtų bėgioti iš vienos darbovietės į kitą. Niekas nenori eiti pas pervargusį gydytoją. Kalbėdamas apie atlygį už darbą nenoriu pervertinti gydytojų, bet turime orientuotis į tai, kaip yra pasaulyje. Visur švietimas ir medicina yra prioritetinės sritys, o pas mus nekvalifikuoti darbuotojai dažnai uždirba daugiau nei daktarai.

– Jūs bėgiojate iš vienos darbovietės į kitą?

– Yra toks posakis: "Paversk savo hobį darbu ir tau niekada neteks dirbti." Gal nėra etiška gydytojo darbą vadinti hobiu, bet ironizuojant drįstu taip pasakyti. Taigi, bėgioju.

Niekas nenori eiti pas pervargusį gydytoją. Kalbėdamas apie atlygį už darbą nenoriu pervertinti gydytojų, bet turime orientuotis į tai, kaip yra pasaulyje.

– Tikite, kad Lietuvoje kada nors bus įvertintas švietimas ir medicina?

– Aš esu optimistas, pas mus per daug verkiančiųjų. Matau, kad palengva viskas eina į priekį, viskas gerėja. Pažiūrėkite, kaip buvo, ir nenorėsite grįžti atgalios. Juk mes dar tik vaduojamės iš posovietinės visuomenės. Negali ligonis pasveikti, jei 50 metų – dvi trys kartos buvo dirbtinai sargdinamos. Mūsų karta labai daug padarė pakeisdama tai, kas atrodo nepakeičiama. Labai norėtųsi tikėti, kad šių dienų jaunoji karta, pradėdami kiekvienas nuo savęs, asmeniniu pavyzdžiu ir gražiais gerais darbais užkrės kitus ir tuo būdu keis nusiminusios Lietuvos veidą. Daugelis mano sutinkamų studentų, taip pat mano dukros, tikrai kitokie, jie mąsto kitaip.

Kai manęs klausia, kaip gyvenu, visada sakau, kad gyvenu gerai. Aš iš principo esu optimistas.

– Jūs pats apie emigraciją negalvojote niekada?

– Ne. Mes turime kurti Lietuvą čia. Taip, aš patriotas. Žinote, kokia yra laimės formulė? Kai iš darbo nori eiti namo, o iš namų – į darbą. Darbas ir šeima – du pagrindiniai dalykai, šeima yra svarbiausia, be jos palaikymo nepasiektum pergalių nei moksle, nei darbe.

– Kokia buvo jūsų mokslinio darbo tema?

– Apie žąstikaulio viršgumburinio lūžio gydymo taktiką – naują metodą šių kūžių fiksacijai. Jis saugesnis neurologinių komplikacijų atžvilgiu.

– Norėjote tapti profesoriumi?

– Blogas kareivis, kuris nenori būti generolu. Jei eini į mokslo pasaulį, nevalia užsisėdėti, natūraliai sieki kažko aukštesnio, daugiau. O kai pasieki, esi daug ko išmokęs, subrendęs kaip gydytojas, atsiranda noras su ta patirtimi pasidalyti. Dirbant universitetinėje ligoninėje visa tai gali perteikti studentams.

– Jūs – ne vienintelis medikas šeimoje?

– Žmona – visuomenės sveikatos specialistė, dabar studijuoja Vytauto Didžiojo universitete šeimotyrą. Viena dukrų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė, vyresnioji atrado sau mielų veiklų, nesusijusių su medicina, Jungtinėje Karalystėje. Beje, vienintelė mano teta – gydytoja, kuri galbūt netiesiogiai, bet savo asmeniniu pavyzdžiu padarė įtakos ir mano pasirinkimui.

– Apie ligas ir ligonius dažnai kalbatės ir namuose?

– Reikia stengtis išsiugdyti atsparumą šioms temoms, kai baigi darbą. Jei kasdien ir kasnakt galvosi apie pacientus – bus blogai. Kai kuriose Vakarų šalyse po penkių šešių intensyvaus darbo savaičių siūloma savaitę pailsėti. Surasti tą vietą, kur galėtum negalvoti apie darbą. Ne tiek fizinio, kiek psichologinio poilsio reikia.

– Jūs suradote tą vietą?

– Taip, nuostabiausiame Neringos kampelyje, Pervalkoje, kur stengiamės su šeima praleisti visą laisvą nuo darbų laiką visais metų laikais. Ten galime realizuoti ir kitus hobius: grybavimą, gintaravimą, ilgus pasivaikščiojimus pajūriu, susitikti su draugais.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė sako, kad tokiais sutrikimais šiandien skundžiasi vis jaunesni žmonės. Tuo metu sveikatingumo klubų „Impuls“ vyriausioji trenerė Odeta Kuncaitienė pažymi, kad dirbantiems sėdimą darbą tiesiog būtina reguliariai mankštintis ir sportuoti.

„Pastebime, kad sveikatos draudimo sumos vis dažniau yra išleidžiamos stuburo ir sprando, venų ligų, kraujotakos sutrikimų, riešo kanalo sindromo diagnozei ir gydymui bei su tuo susijusiems medicininiams tyrimams. Be to, tokių paslaugų prireikia vis jaunesnio amžiaus gyventojams. Pavyzdžiui, venų operacijos jau atliekamos ir trisdešimties metų neturintiems pacientams, nors anksčiau tokie atvejai būdavo išimtiniai“,  – sako A. Kupliauskienė.

Anot draudimo ekspertės, kai kurie su sėdimu darbu susiję sveikatos sutrikimai gali būti ir labai pavojingi ar reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, dėl ilgo sėdėjimo ir nejudrumo prastėjanti kraujo apytaka didina trombų susiformavimo tikimybę, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, cukrinio diabeto, nutukimo, osteoporozės ir kitų pavojingų ligų riziką. Su šiomis ligomis susijusių medicininių paslaugų dalies didėjimas bendrame sveikatos draudimo sumų panaudojimo kontekste yra akivaizdus, rašoma pranešime spaudai.

Dirbantys sėdimą darbą savo fizinę būklę gerinti pirmiausiai turėtų pradėti nuo bendrosios ištvermės lavinimo – ėjimo, bėgimo ristele, važiavimo dviračiu, plaukimo, slidinėjimo.

O. Kuncaitienė tuo metu pažymi, kad sumažinti neigiamas sėdimo darbo pasekmes sveikatai gali bent jau nedarbo metu propaguojamas judresnis ir aktyvesnis gyvenimo būdas. Taip pat itin svarbus yra taisyklingas sėdėjimas darbo vietoje, reguliarios pertraukėlės ir mankštos.

„Dirbantys sėdimą darbą savo fizinę būklę gerinti pirmiausiai turėtų pradėti nuo bendrosios ištvermės lavinimo – ėjimo, bėgimo ristele, važiavimo dviračiu, plaukimo, slidinėjimo. Šiam tikslui tai pat tinka „Pilates“ mankštos metodika, leidžianti stiprinti giluminius ir paviršinius kūno raumenis, lavinti lankstumą ir koordinaciją. Taip pat naudingi vandens aerobikos užsiėmimai, kurie padeda efektyviai deginti kalorijas, greitina medžiagų apykaitą. Tokios treniruotės teigiamai veikia kraujagyslių ir širdies sistemą, skatina smegenų veiklą, leidžia sutvirtinti kūną“, – sako O. Kuncaitienė.

Trenerės teigimu, bendruoju atveju pradedantieji turėtų sportuoti tris kartus per savaitę, o palaipsniui užsiėmimų skaičių didinti iki penkių, nors tai labai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus amžiaus, fizinio pasirengimo ir kitų faktorių. Dėl to kiekvienam yra svarbu laikytis individualios sportavimo sistemos ir plano.

„Tiesa, vien tik po darbo sportuoti neužtenka. Bent minimalus judrumas yra būtinas ir pačioje darbo vietoje. Tam tinka nesudėtingi kaklo, pečių sukimo pratimai, rankų pramankštinimas. Pavyzdžiui, patartina dirbant kartas nuo karto ištiesti rankas į priekį, sugniaužti kumščius, išplėsti pirštus, pratampyti ir pramankštinti raumenis. Be to, svarbu reguliariai daryti pertraukėles, pasivaikščioti. Dviejų-penkių minučių mankštą darbo vietoje būtų gerai atlikti bent kas dvi valandas, o idealiu atveju – kas valandą“, – sako O. Kuncaitienė.

O. Kuncaitienė taip pat rekomenduoja darbo vietoje rinktis sėdėjimą ne ant kėdės, o ant specialaus tam skirto kamuolio. Anot jos, sėdint ant kamuolio netenkama stabilios atramos, todėl kūnas nuolat ieško idealiausios taisyklingos padėties. Tai darant stimuliuojami net ir giliausiai esantys „atpratę“ dirbti, nusilpę ar atrofavęsi raumenys.

„Neįmanoma ilgesnį laiką sėdėti ant kamuolio susikūprinus, atsilošus ar sukryžiavus kojas. Dėl to atrandama patogi bei taisyklinga laikysena, kai simetriškos raumenų grupės gauna vienodą apkrovą. Sėdint ant gerai pritaikyto kamuolio, kai kojos per kelius ir klubus yra sulenktos 90 laipsnių kampu, yra aktyvuojami ne tik pilvo, nugaros, bet ir kojų bei sėdmenų raumenys“, – pažymi O. Kuncaitienė.

Galiausiai, O. Kuncaitienės įsitikinimu, dirbantys sėdimą darbą gali ir turėtų išnaudoti kiekvieną progą pajudėti – pavyzdžiui, į reikiamą pastato aukštą kilti ne liftu, o lipti laiptais, esant ne itin dideliam atstumui iki parduotuvės ar darbo eiti pėsčiomis, vasarą važiuoti dviračiu. Tai gali padėti išvengti dažnų vizitų pas gydytojus, džiaugtis geresne sveikata ir savijauta.

Kirpėjai, dėstytojai, karininkai, medikai, vizažistai, virėjai, statybininkai, meistrai – visi, kuriems dirbant tenka ilgai stovėti vienoje, dažniausiai netaisyklingoje pozicijoje, iškėlus rankas, pasilenkus, kilnoti sunkius daiktus priklauso rizikos grupei. Stiprūs skausmai, oro trūkumas, galūnių tirpimas – tai ženklai, perspėjantys, kad metas susirūpinti savo sveikata.

Kaklo, pečių juostos, juosmeninės nugaros dalies skausmais dažniausiai ima skųstis 25-erių ir vyresni žmonės, kurių stuburui tenka atlaikyti didelį krūvį. Kenčiančių nuo įvairaus pobūdžio stuburo pažeidimų vis daugėja, tačiau ir būdų jų išvengti bei sustiprinti sveikatą yra nemažai. Veiksmingiausias iš jų – judėjimas ir tinkamas fizinis aktyvumas.

Po 30 minučių nepatogaus stovėjimo – degeneraciniai procesai

„Darbe tiek sportuoju, kad po darbo tenoriu ilsėtis“, – į patarimą pradėti reguliariai treniruotis, dažnai atsako nugaros skausmus pajutę žmonės. „Toks požiūris neteisingas, dažniausiai taip sako tie, kurie niekada nelankė treniruočių arba buvo pasirinkę netinkamą judėjimo būdą“, – teigia sveikatingumo ir  sporto klubo „Apelsinas“ trenerė-kineziterapeutė Kristina Kesminienė. Ji skuba paneigti ir dar vieną neteisingą, bet labai gają nuostatą, jog po treniruotės dar labiau pavargstama, o kūnas nualinamas: „Teisinga mankšta nenuvargina, o priešingai – padeda atsipalaiduoti, atsikratyti raumenų įtampos, pasikrauti energijos, ugdo fizinę ištvermę. Mes linkę pamiršti, jog žmogaus kūnas sutvertas ne sėdėti ar gulėti, bet judėti. Tad sėdimas ar stovimas darbas yra tarsi peilis nugarai“, – vaizdžiai palygino trenerė.

Vos po 30 minučių nepatogaus stovėjimo organizme prasideda degeneraciniai procesai. Dėl per didelės apkrovos kenčia visa atramos-judėjimo sistema, kurios pagrindą sudaro stuburas.

Netinkamai pasirinktos treniruotės atneša ne rezultatus, o problemas

„Mūsų gyvenimo tempas per greitas. Mes nederiname poilsio, darbo, mitybos, nes tam neturime laiko“, – pastebi kineziologė, kineziterapeutė Jurgita Boltutienė ir priduria, jog prie ankstyvų stuburo negalavimų itin prisideda nesveikas gyvenimo būdas, lydimas nuolatinio skubėjimo ir įtampos.

4-5 valandos miego šiandien jau tapo norma, tačiau tiek ilsėtis per maža. 15 metų kineziterapijos praktika užsiimanti J. Boltutienė pastebi ir tai, jog nemažai žmonių linkę į kraštutinumus – sportuoja daug ir kartais persitempia, o kiti visai numoja ranka į savijautą ir judėjimui bei savęs priežiūrai beveik visai neskiria dėmesio.

Kvalifikuoto trenerio arba kineziterapeuto priežiūra yra labai svarbi pradedant reguliariai mankštintis, ypač tiems, kurie jau kenčia nuo stuburo pažeidimų. Siekdami greitų rezultatų žmonės neretai persistengia – kilnoja pernelyg sunkius svarmenis, netaisyklingai atlieka pratimus ant treniruoklių, taip sau ne padėdami, o dar labiau kenkdami. „Jeigu, tarkime, žmogui diagnozuota stuburo išvarža, o jis netinkamai pasirinko treniruotes, neteisingai atlieka pratimus, pasekmės gali būti liūdnos. Vietoj lauktos geros savijautos gali tekti gultis ant operacinės stalo, o su sportu gali tekti apskritai atsisveikinti“, – perspėjo K. Kesminienė, dirbdama pastebinti žmonių neretai daromas klaidas.

Apie tai, kaip dirbantiems stovimą darbą atpažinti pirmuosius stuburo pažeidimo požymius, kaip užkirsti kelią sunkioms ligoms ir kaip padėti sau kineziterapeutė J. Boltutienė bei trenerė K. Kesminienė kalbės birželio 22 dieną (ketvirtadienį) 18 val. rengiamame seminare tema „Sveikas stuburas. Dirbantiems stovimą darbą“.

Seminaras su praktine dalimi vyks sveikatingumo ir sporto klube „Apelsinas“, Herkaus Manto g. 90-1 („Studlendas“), 2 aukšte.

Registracija į seminarą el.p. info@apelsinas.lt, tel.: 846 25 99 22 arba atvykus į bet kurį „Apelsino“ klubą. Vietų skaičius ribotas.

Kėlė diskomfortą

"DiArchy" magui A.Gaičiūnui stuburo išvarža progresavo ir skausmai seniai nedavė ramybės.

"Stuburo diskų degeneracijai įtakos turėjo jo darbas, ir, matyt, daug atliktų akrobatinių šuolių, – apie savo pacientą A.Gaičiūną, jam sutikus, pasakojo neurochirurgas A.Špakauskas. – Ištyrus magnetinio rezonanso metodu buvo galima objektyviai įvertinti problemą. Nustatėme tarpslankstelinio disko išvaržą: į stuburo kanalą įsiveržusi disko dalis spaudė kojos nervą ir smarkiai trukdė gyvenimo kokybei."

Tačiau net ir nustačius išvaržą, operacija retai būtina. Pirmiausia taikomas konservatyvus gydymo būdas, t.y. reabilitacinės priemonės – mankštos, masažai, manualinė terapija ir vandens procedūros.

"Jei tai neduoda efekto, judesiai yra skausmingi, tai jautė Arvydas, operuojama. Jam atlikome klasikinę operaciją, – aiškino gydytojas B.Špakauskas. – Pašalinome išvaržą, kuri kėlė diskomfortą, ir atpalaidavome nervą."

A.Gaičiūnas jau po trijų dienų buvo išleistas iš Kauno klinikų. Dabar tęsiasi gijimo procesas: minkštųjų audinių žaizda įprastai sugyja per 10–15 dienų, stuburo kremzlės sutvirtėja per mėnesį. Pirmoji  mankšta atliekama jau antrą dieną po operacijos, pamažu krūviai didinami. Po savaitės prasideda reabilitacija, užgijus žaizdai – ir vandens procedūros.

Svarbūs požymiai

Kada būtina operuoti tarpslankstelinio disko išvaržą?

Pasaulyje ir Lietuvoje atliekama daug tokių operacijų, tačiau jos sudaro tik kelis procentus tarp žmonių, kenčiančių nugaros skausmus.

"Pas mane dėl išvaržų ateina konsultuotis įvairius gydymo metodus išbandę žmonės, tačiau jų operuoju tik iki 10 proc.", – B.Špakauskas taip pat pirmiausiai taiko gydymą.

Stuburas turi daugiau nei 30 slankstelių, tarp kiekvieno yra diskas, kuris gali formuoti išvaržą į kairę, dešinę ar centrą.

Įprastai nereikia operuoti, kai skauda neseniai, nestipriai, jei skausmas dominuoja tik nugaroje, bet ne kojoje, jei dėl šios problemos nešlubuojama, jei koja "nenutirpusi", jei padeda mankštos, pertraukos darbo metu, jei nėra ilgų, varginančių kelionių, jei būklė stabilizuojasi ar net pagerėja.

"Kai vystosi kojos paralyžius, kai silpsta kojos raumenys, pėdos, kojos linksta, šlubuojama, skauda itin smarkiai, o medikamentai padeda tik laikinai ar neefektyviai, – Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas aiškino, kada operacija neišvengiama. – Jei spaudžia ne į vieną, bet į visą nervų pluoštą, jei sutrinka dubens organų funkcijos, atsiranda šlapinimosi ir tuštinimosi problemos – reikia operuoti nedelsiant."

Padeda ir jogos pratimai

Kenčiant nugaros skausmus gydytojas rekomenduoja kompleksus įvairių pratimų, ilginančių ir tempiančių stuburą: tempimą ant skersinio, vertikalias mankštos pozas, vandens procedūras, taisyklingą plaukimą, pratimus, gerinančius laikyseną, stiprinančius nugaros raumenis ir pilvo presą, masažus.

Dabar madinga ir daugeliui padedanti joga?

"Žinoma, yra įvairių pratimų, ir nesakau, kad gerai užmegzti mazgą kojomis ant kaklo, – nusijuokė B.Špakauskas. – Tačiau jogą  rekomenduoju. Stuburą tempiančios ir nugaros raumenis stiprinančios jogos asanos labai naudingos. Tinka ir pilateso pratimai."

Turint išvaržą medikas nerekomendavo šuoliukų, pasišokinėjimų šokdyne, nes taip stuburas gniuždomas.

"Jei bėgiojate – būtinai su gera, tik bėgioti tinkama avalyne. Ir ne asfaltu, ne kietu paviršiumi – geriau žole, miške, smėliu, kur juntama amortizacija", – aiškino specialistas.

Tačiau ką žmonės daro blogai, jei po kai kurių operacijų vėl prasideda nugaros skausmai, atsiranda išvarža ir tenka grįžti ant operacinio stalo?

Tenka ir pakartoti

Ne viskas priklauso nuo gyvenimo būdo. Medikas pastebėjo, kad niekam negalima duoti šimtaprocentinės garantijos: genda automobiliai, susinešioja batai.

Kartais operaciją tenka pakartoti: statistiškai per penkerius metus, tai nesiekia kelių procentų žmonių, reikia operuoti toje pačioje vietoje.

"Stuburas turi daugiau nei 30 slankstelių, tarp kiekvieno yra diskas, kuris gali formuoti išvaržą į kairę, dešinę ar centrą", – teigė Kauno klinikų Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas.

Žmonių klaidos? Įtakos turi ir didelis antsvoris, ir aukštas ūgis – lieknų, aukštų žmonių jungiamasis audinys minkštesnis ir labiau pažeidžiamas. Neigiamai veikia hipodinamija – nuo nejudrumo sumažėjusi raumenų jėga, taip pat ilgalaikis sėdėjimas, ilgalaikis važiavimas automobiliu, nesustojant ir neprasimankštinant.

"Sėdėjimas – viena didžiausių apkrovų stuburui, todėl būtina daryti pertraukas, pavaikščioti, pasimankštinti, – pabrėžė medikas. – Gyvūnai laksto keturiomis ir beveik niekas jų, nebent ilgą kūną turintys taksai, neturi išvaržų. Beje, rėplioti keturiomis – labai naudingas pratimas."

Dabar labiau išlepę

Ar išvaržai įtakos turi mityba? Mokslininkų ir medikų nuomonė šiuo klausimu skiriasi.

"Problemų dėl išvaržos turi ir mokytojai, ir krovėjai, ir kunigai, ir sportininkai, ir ramūs, ir aktyvūs žmonės, – pastebėjo B.Špakauskas. – Galbūt statistiškai šiek tiek dažniau dėl to kenčia tolimųjų reisų vairuotojai ir šiek tiek aukštesni žmonės. Krepšininkai dažniau kenčia nei imtynininkai ar sunkumų kilnotojai."

Didelių skirtumų tarp vyrų ir moterų išvaržų daktaras nepastebėjo. Tačiau pripažino, kad pastaraisiais metais problemų dėl išvaržos kaskart vis daugėja daugelio pasaulio šalių gyventojams.

"Galbūt įtakos turi ir mityba. Seniau žmonės valgė primityvų maistą, bet laikėsi pasninko, patirdavo didesnį fizinį krūvį, – teigė B.Špakauskas. – Tiesa, vyresnės kartos žmonės ar mūsų senoliai kitaip suprato ir gyvenimo kokybę. Jei skaudėdavo, jie kentėdavo, teigdami, kad taip davė Dievas. Bet faktas – seniau žmonės būdavo kantresni, o dabar – labiau išlepę."

Laikykite telefoną tiesiai prieš save

Stenkitės telefoną rankose laikyti kiek įmanoma aukščiau, o geriausia, tiesiai prieš veidą akių lygyje – tokiu būdu nesukelsite įtampos kaklui žvelgdami žemyn. Be to, šis būdas padės sumažinti apkrovą ne tik kaklui, bet ir stuburui. Ir, žinoma, kai galima išvengti žiūrėjimo į telefoną – taip ir padarykite. Geriausias pavyzdys – kartais vietoje SMS žinutės rinkitės skambutį.

Beje, žiūrėdami į ekraną, nelinkite prie jo į priekį leisdami galvą žemyn – tai kenkia ne tik kaklui, bet ir akims. Jeigu kontroliuoti save atrodo per sunku, galite atsisiųsti specialiai šiai problemai spręsti sukurtą programėlę „Samsung Safety Screen”, kuri užrakina telefono ekraną, kuomet jis yra pritraukiamas per arti akių. Taigi, naudodami ją priprasite į ekraną žiūrėti ne tik tiesiai, bet ir iš kiek tolėliau.

Nepamirškite laikysenos ir darykite pertraukas

Kontroliuodami savo laikyseną ir stengdamiesi būti ištiesta nugara, jos nevarginsite. Kita vertus, jeigu dažnai užsimirštate ir sulinkstate į kuprą, nusistatykite priminimą telefono ekrane, kuris vis praneštų apie tiesią laikyseną.

Be to, jeigu senatvei artėjant nenorite virsti į „klaustuką“, kartais padėkite savo telefoną į šalį ir pailsėkite. Juk poilsis – bene pats paprasčiausias, bet kartu ir naudingiausias būdas jūsų stuburui kiek pailsėti nuo įtampos. Tą daryti reikia reguliariai, o geriausiai – užsiimant fizine veikla, pavyzdžiui, pasivaikščiojant ar plaukiojant. Net ir trumpai pajudėjus gryname ore, jūs ne tik pailsinsite sunkiai apkrautą stuburą, bet ir įgausite energijos!

Būkite fiziškai aktyvūs ir stiprinkite kaulus

Sveikas stuburas neatsiejamas ir nuo reguliarios mankštos, pavyzdžiui, jogos. Nepamirškite stiprinti nugaros raumenų – čia geriausiai tinka įvairūs pratimai be papildomų svorių – mat su jais sportuojant netinkamai galima sužaloti stuburą, tai ypač galioja tiems, kurie jau turi stuburo problemų. 

Dar viena elementari taisyklė – turite profilaktiškai rūpintis savo sveikata ir stiprinti organizmą vitaminais. Vartokite vitaminą D ir kalcį bei jo turinčius maisto produktus, kurie yra ypač reikalingi, norintiems išlaikyti stiprius ir sveikus kaulus. Nepamirškite ir magnio, padedančio atpalaiduoti raumenis – jis palengvins stuburo ir kaklo naštą.