Policijos duomenimis, pirmadienį 15 val. Rokiškio rajone, 48-erių moteris smurtavo prieš trylikametį sūnų.

Suduoti smūgiai medinio šepečio kotu į veidą, abi rankas, taip sukeltas fizinis skausmas.

Mažametis perduotas į socialinių paslaugų centrą.

„Matėme, kad prie ežero kranto deginasi mergina. Staiga iš niekur nieko atsirado vyras. Jis pažiūrėjo į mane ir greitu žingsniu nuėjo tolyn. Pamanėme, kad jis stebėjo tą merginą ir pasišalino išsigandęs mūsų. Ieškodamos sau kranto, prie kurio galėtume praleisti dieną, dar kartą prasilenkėme su juo. Jis žiūrėjo tiesiai į mus ir tarsi demonstravo savo galią. Stovėjo keistoje pozicijoje, įtempęs rankas tarsi kultūristas, atkišęs kaklą. Buvo labai nejauku“, – lemtingos dienos įvykių pradžią prisiminė D. Kundrotaitė.

Dovilė kartu su drauge rado patogią vietą ir pradėjo mėgautis vasaros malonumais. Tačiau tai truko neilgai – neseniai matytas vyras nelauktai užpuolė merginas.

„Staiga matau, kaip link mūsų ateina tas pats vyras, apsirengęs kamufliažinėmis kelnėmis, kerzais, nors lauke kepina 30 laipsnių karštis. Prieina ir man sako „Nu, ką“, atsakau jam „Nu, ką?“ ir tuomet jis man spiria į galvą. Užsidengiu ranka ir sulaukiau dar vieno smūgio. Nėra kur dėtis, šoku tiesiai į ežerą. Tada jis puola spardyti Adelę, ji irgi šoka paskui mane. Užpuolikas pradeda purkšti ašarines dujas. Šaukiame. Laimei, į vandenį jis nelipa ir pasišalina“, – pirmadienio įvykius prisiminė Dovilė.

Galiu pasakyti tiek: merginos, grįžom į laikus, kai vienoms maudytis yra nesaugu.

Merginos sako, kad skurdi policijos komunikacija jas nuvylė. Jos sulaukė ne tik lengvo raginimo nerašyti pareiškimo, maža to, jų buvo paprašyta eiti iki atvykusio policijos automobilio tuo pačiu keliu, kuriuo ką tik pasišalino agresyvus asmuo.

„Buvo keista, kad taip sunkiai viskas vyko, siūliau pareigūnams pasidalinti mūsų buvimo vieta, nes eiti mišku ten, kur nuėjo tas vyras, labai bijojome. Galų gale nusprendėme parašyti pareiškimą vakare ir, nuvykusios į T. Ševčenkos gatvėje esantį komisariatą, buvome priimtos labai maloniai. Dabar vyksime atlikti abdukcijų, nes kūne matyti ne tik mėlynės, bet ir nubrozdinimai. Galiu pasakyti tiek: merginos, grįžom į laikus, kai vienoms maudytis yra nesaugu“, – nuoskaudos neslėpė aktorė.

Kaip pranešė policija, apie 15.31 val. Vilniaus rajone, Valčiūnų kaime, Geležinkeliečių gatvėje esančiame bute rastas mirusios moters, gimusios 1961 metais, kūnas sumuštu veidu.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Nebuvo sulaikytas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sausio 23-iosios  kriminalinių įvykių suvestinėje pranešta, kad vidurnaktį iš namų Klipščių kaime į ligoninę dėl galvos sumušimo buvo pristatyta jauna moteris.

Nukentėjusioji paaiškino, kad maždaug prieš valandą namuose ją sumušė 42 metų jos sutuoktinis.

Pranešime nedviprasmiškai nurodoma, kad įtariamasis – Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras.

Tą pačią dieną pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš šeimos narį.

Tebeturiu tą skolos lapelį, kurį vadinu auksiniu vekseliu.

Kai medikai suteikė nukentėjusiajai pagalbą, ji grįžo į namus, kuriuose buvo sumušta.

Paprastai tokiais atvejais smurtautojas paimamas iš namų ir bent jau iki kitos dienos laikomas areštinėje.

Paprašyta pakomentuoti, kodėl taip neatsitiko įtarus smurtu prokurorą, Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė patikino, kad įtariamasis nebuvo sulaikytas, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.

Atstovė tada kalbėjo, kad daugiau apie įvykį nieko negali pranešti ir neįvardysianti prokuroro pavardės, nes taip saugo nepilnamečių interesus.

Buvo panašu, kad valdiškų institucijų darbuotojai kažką slepia ar nutyli.

Skelbė, kad pabėgo laukais

Daugiau realių ar išgalvotų detalių ėmė aiškėti, kai „Lietuvos rytas“ aprašė, ką iškviesti policininkai veikė Klipščiuose.

Pasak leidinio, pareigūnus į namus įsileido sumušta moteris, o jos sutuoktinis spruko iš namo. Jis laukais esą nubėgo pas netoliese gyvenančią giminaitę ir ten pasislėpė. Policininkai nusekė paskui prokurorą, bet giminaitės namo durų jiems esą niekas neatidarė.

Kaip leidiniui teigė šaltiniai, policininkai skambino prokuroro telefonu, girdėjo giminaitės būste telefono signalą, bet ir tada policininkai nebuvo įleisti vidun.

Gali būti, kad būtent tai ir yra toji Generalinės prokuratūros atstovės mįslingai nutylėta aplinkybė, dėl kurios esą nebuvo pagrindo sulaikyti prokurorą.

Vėliau tarp policininkų sklido kalbos, neva į prokuroro namus iškviestieji patruliai seniai nebuvo matę taip žiauriai sumuštos moters.

Leidinyje teigiama, kad prokurorą bandoma išsukti nuo atsakomybės teigiant, jog moteris pati nukrito nuo laiptų ir susižeidė.

Išklausyti moters pozicijos nepavyko. Oficialiai skelbiamu darbo telefono numeriu ji neatsiliepė.

„Lietuvos rytas“ rašė, kad tai ne pirmas atvejis prokuroro S.Galmino gyvenime, kai sutuoktinė apkaltino jį smurtu. Prieš kelerius metus esą pirmoji žmona taip pat jį buvo apskundusi, ir ji tikino, kad prokuroru dirbantis sutuoktinis ją sumušė. Prokuroras neigiamų pasekmių išvengė, nes su žmona susitaikė.

Tyrimas esą buvo nutrauktas oficialiai susitaikius, bet taikos šeimoje nebebuvo, pora įformino ištuoką ir pasuko skirtingais keliais.

Nenorėjo interpretacijų

Ikiteisminį tyrimą atlieka Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laimutė Martinavičienė.

Pasak šios prokuratūros atstovės Gabrielės Petkuvienės, tyrimas tebevyksta. Kada galima tikėtis jo pabaigos, nepranešama.

Kolegoms klaipėdiečiams šio darbo atlikti neskirta, kad visuomenėje nekiltų interpretacijų.

Tyrimo medžiaga šiauliečiams perduota pirmosiomis dienomis po įvykio.

Kiek laiko gali trukti toks ikiteisminis tyrimas? Konkretaus atsakymo iš prokurorų gauti nepavyko.

„Manau, kad sprendimą dėl tarnybinių dalykų prokurorai turėtų priimti neilgai trukus. Ikiteisminis tyrimas, atliekamas Šiaulių prokurorų, pagal savo esmę, jeigu nebus didelių trukdžių iš proceso dalyvių, taip pat neturėtų ilgai trukti. Paprastai, tokios kategorijos bylos, nesvarbu, kas yra jų subjektai, netiriamos labai ilgai. Nebent neleistų kažkurio asmens sveikata“, – patikino Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.

Aš esu labai kategoriška ir labai kritiška tokių nusikaltimų atžvilgiu.

Tuo pat metu atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurį atlieka Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus darbuotojai.

Po įvykio staiga apsirgo

Po to šeštadienio nakties įvykių pirmadienį prokuroras į darbą neatėjo.

Kaip pranešta jo tiesioginei viršininkei, „Sodros“ duomenimis, pirmosiomis dienomis po įvykio S.Galminas fiksuotas kaip sergantis koronavirusu.

Dalia Pocienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak spaudos, S.Galminas skundėsi nejaučiantis nei skonio, nei kvapo.

Ar jis nedarbingas ir dabar, praėjus mėnesiui, prokuratūrai nežinoma.

Tiesioginė S.Galmino viršininkė Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė D.Pocienė tikino, kad įtarimų sulaukęs prokuroras su ja nekontaktuoja.

„Aš ir pati neieškau su juo kontakto, nes jis pradžioje atmetė tą kontaktą, todėl nei kaip kolegė, nei kaip tiesioginė vadovė negaliu pasakyti, kokia yra S.Galmino pozicija. Nuo pirmos tyrimo dienos jis nušalintas, nevykdo prokuroro pareigų, laikinai sustabdyti visi jo įgaliojimai, į darbą jis neina, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – paaiškino Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė.

S.Galminas nepanoro bendrauti ir su dienraščiu „Klaipėda“, nors anksčiau viešumas jo visai nebaugino.

Atsiliepęs telefonu ir vos išgirdęs prašymą pakomentuoti jam mestus įtarimus, vyras nutraukė pokalbį teigdamas, kad nieko nekomentuos.

Vėliau jis visai nebekėlė telefono ragelio, nors jam buvo skambinama ne vieną kartą.

Karjera baigta?

Kartais viešoje erdvėje nuskamba žinia apie prieš namiškius smurtaujančius pareigūnus ar prokurorus, bet gana dažnai jos nevainikuoja baudžiamasis procesas.

D.Pocienė tikino nepamenanti istorijos, kurioje prokuroras taip būtų mojavęs kumščiais prieš žmoną. Tiesa, buvo atvejis Plungėje, bet dabar tas žmogus nebedirba prokuratūroje.

Paklausta, ar S.Galminas galėtų toliau dirbti prokuroru, jeigu būtų nubaustas už smurtą prieš sutuoktinę, Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė buvo kategoriška.

„Manau, negalėtų. Oficialus susitaikymas nėra reabilituojantis pagrindas, nemanau, kad smurtavęs prokuroras galėtų toliau dirbti, – neslėpė D.Pocienė. – Įstatymai apibrėžia, kad už tyčinius nusikaltimus nubausti pareigūnai negali dirbti valstybės tarnyboje. Aš esu labai kategoriška ir labai kritiška tokių nusikaltimų atžvilgiu, nepaisant, kokios nuostatos laikosi visuomenė. Smurtas artimoje aplinkoje, mano galva, yra didžiulė socialinė problema. Toks didelis šio reiškinio visuomenės toleravimas tebėra sovietmečio palikimas. Nesvarbu, ar smurtautojas yra pareigūnas. Aš griežtai vertinu tokius dalykus. Šeiminis statusas nepateisina smurto. Visiems pareigūnams taikomi aukštesni tiek moralės, tiek įstatymų paisymo kriterijai. O kiekvienas atėjęs į tokią tarnybą, turi tą realybę prisiimti – viešumą, aukštesnių standartų paisymą ir laikymąsi, nes mes turime būti pavyzdys bet kokioje srityje.“

Pirmoji žmona: linkiu jam laimės

S.Galmino kolegos prieš kelerius metus žinojo apie nemalonias skyrybas su pirmąja žmona.

„Kai S.Galminas piktuoju skyrėsi su pirmąja žmona, ikiteisminio tyrimo nebuvo, bet aš žinau, kad tam tikrus aspektus nagrinėjo Šiaulių prokurorai. Žinau, kad konfliktų yra buvę. Esu apie tai girdėjusi, bet bijau suklysti, nesekiau tų procesų. Kadangi mes juose nedalyvavome, aš nežinau, kokioje stadijoje visa tai nutrūko“, – atviravo D.Pocienė.

Tarnybų žiniomis, antroji prokuroro žmona, nukentėjusi nuo smurto šių metų sausį, ieško galimybės apsigyventi atskirai nuo sutuoktinio.

Pirmoji S.Galmino žmona nenorėjo kalbėti apie buvusį sutuoktinį, – jai vis dar tenka su juo bendrauti.

„Nuo gerų vyrų moteris neišeina į niekur, susirinkusi vaikus ir palikusi viską, ką užgyveno. Buvo dalykų, dėl kurių ryžausi išeiti, po to atsigavau. Nors labai ieškojo, pas ką išeinu, bet be reikalo – neturėjau jokio kito vyro. Manau, kad ta moteris nesuprato, kur eina. Jaučiu moterišką solidarumą, man gaila nukentėjusiosios kaip moters. Dėl to, kas ten įvyko, neabejoju, bet tai nebe mano reikalas. Aš jam linkiu laimės ir sėkmės, nes tiek man, tiek vaikams yra gerai, kai tėčio šeimoje puikiai sekasi“, – vakar kalbėjo buvusi S.Galmino žmona.

Pasakodama apie savo santuokos pabaigą, moteris puse lūpų prasitarė patyrusi nemažą spaudimą ir skyrybų metu labiau galvojo apie vaikus.

Iš kur solidi grynųjų suma?

S.Galminas – ryški figūra prokuratūroje. Jis – labai aktyvus prokurorų laisvalaikio organizatorius, noriai dalyvavo rengiant moksleivių teisinių žinių konkursus ir net pats buvo įsteigęs prizus laimėtojams.

2019-aisiais vyras pretendavo tapti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vadovu. Vienu argumentų neskirti jo į šias pareigas buvo šiurkštus eismo taisyklių pažeidimas.

Už tai, kad vykdė lenkimo manevrą važiuodamas per sankryžą, jis buvo nubaustas bauda ir trims mėnesiams neteko vairuotojo pažymėjimo.

S.Galmino pavardė keistai nuskambėjo ir daugiau nei prieš 10 metų uostamiestyje nagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Joje vyras buvo minimas, kaip nukentėjęs nuo sukčiaus asmuo.

Prokurorus mulkinęs, iš jų skolinęsis bei melavęs, kad pinigus grąžins su nemenkomis palūkanomis, tada buvo teisiamas buvęs Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro vairuotojas Virginijus Miežetis.

Nukentėjusiuoju pripažintas prokuroras S.Galminas tada atviravo paskolinęs V.Miežečiui 75 tūkst. litų, taip pat teigė iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos iš skolininko neatgavęs nė lito.

„Džiaugiuosi, kad pagaliau jis gaus pelnytą bausmę. Tebeturiu tą skolos lapelį, kurį vadinu auksiniu vekseliu. Pasitikėjome juo, nes buvo vyriausiojo apygardos prokuroro vairuotojas. Teismas priteisė man ieškinį, V.Miežetis dar nesenas žmogus, vis tiek dar dirbs, o paskui gaus pensiją, taigi, įstatymo numatyta tvarka skola bus išskaičiuojama“, – prieš dešimtmetį džiaugėsi S.Galminas.

Šis prokuroras 2008 m. vasarą paskolino V.Miežečiui 15 tūkst. litų. Po trijų savaičių skolininkas grąžino trečdalį skolos.

Vėliau teismuose buvo teigiama, kad tokiu būdu jis siekė sudaryti mokaus bei patikimo asmens įvaizdį ir tariamai įrodė, kad yra sąžiningas.

Tačiau tą pačią dieną grąžintą sumą V.Miežetis dar kartą pasiskolino ir pažadėjo visą skolą su palūkanomis atiduoti po kelių mėnesių.

Vėliau šis vyras iš S.Galmino pasiskolino dar didesnę sumą – 60,7 tūkst. litų.

Kaltininkas buvo nuteistas, tačiau jauno prokuroro niekas nepaklausė, iš kur jis gavo tiek daug grynųjų.

Pasak Policijos departamento, 1966 metais gimusio vyro kūnas rastas apie devintą ryto Draugystės prospekte esančiame bute.

Pareigūnai sulaikė 1974 metais gimusį įtariamąjį, jis uždarytas į areštinę.

Dėl nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Patikslintais duomenimis, pranešta, kad į ligoninę buvo atvežta 1967 m. gimusi moteris. Ji paaiškino, kad apie 17.12 val. Klaipėdoje, Taikos pr., ją užpuolė ir sumušė nepažįstamas asmuo.

Dėl patirtų sužalojimų moteris gydoma ligoninėje. 

Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Lūžiai ir stiprūs sumušimai

Atėjus rudeniui vyresnėliai tvarko aplinką ruošdamiesi žiemai – genėja medžius, skina obuolius, riešutus, bei atlieka kitus namų ūkio darbus. Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Skubios medicinos klinikos (SMK), priklausančios Kauno klinikoms, medikai, kartais pastaroji veikla baigiasi kojų ar rankų lūžiais bei stipriais sumušimais.

Trumpute istorija iš darbinės kasdienybės jie pasidalijo ir socialiniame tinkle: „Kas nutiko kojai?“ – klausiam garbaus amžiaus vyriškio. „ Norėjau suruošti obuolius žiemai, todėl pasiėmęs kopėčias pasilypėjau į seną žieminę obelį nuskinti paskutiniųjų o koja, nelaboji, ėmė ir nuslydo, nukritau“, – skaudulius pasakoja senolis. Ir, pagavęs mūsų veidų minas, tuoj pat paaiškina: „juos (obuolius) labai mėgsta mano anūkai, kurių turiu net penkis. Stengiausi suspėt nuskinti, kol šalnos dar nepakando, kad turėtų kuo gardžiuotis žiemą“.

Gydytojai pabrėžė, jog prie pastarojo pobūdžio nelaimių ženkliai prisideda netinkamas avalynės pasirinkimas, nepakankamas atsargumas, lėtesnė reakcija, vyresniems žmonėms dažniau būdingas staigus galvos apsvaigimas.

Sužalojimai gali baigtis mirtimi

„Nuo kopėčių ar medžio šakos nukritę į Skubios medicinos klinikos skyrių dar nuo rugpjūčio vidurio plūstantys vyresnio amžiaus žmonės, paprastai serga įvairiomis gretutinėmis ligomis, turi didesnę komplikacijų, infekcijų riziką, todėl net ir iš pažiūros paprasta trauma gali juos ilgam prikaustyti prie lovos. Kai kurios traumos gali baigtis neįgalumu ar net mirtimi“, – atviravo Kauno medikai.

Paprašyti pasidalyti patarimais, kaip elgtis įvykus tokiam nelaimingam atsitikimui, gydytojai patarė nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir, šiukštu, nesigydyti namuose.

Skubios medicinos klinikos / Kauno klinikų nuotr.

„Traumos pobūdį ir žmogaus būklę įvertinę sveikatos priežiūros specialistai geriausiai nuspręs, kokio gydymo reikia ir padės išvengti galimų rimtų komplikacijų. Skatiname būti atsargiais, o skinant obuolius ar genėjant medžius – pagalbos paprašyti jaunesnių artimųjų“, – portalui akcentavo jie, o socialiniame tinkle išplatino atskirą viešą prašymą, skirtą vaikams ir anūkams.

Kreipėsi į vaikus ir anūkus

„Kokie bebūtume užsiėmę, pasistenkime rasti laiko paskambinti mūsų seneliams bei tėvams ir paklausti, ar jiems nereikia mūsų pagalbos kovoje su rudens gėrybėmis ir kitais darbais. Dar geriau – pradžiuginkime juos apsilankymu. Suprasdami mūsų gyvenimo tempą jie neretai nedrįsta mūsų trukdyti ir už savo sveikatą bei jėgas gerokai didesnius darbus didvyriškai ir tyliai pasilieka sau… Ačiū“, – išankstinę padėką, SMK medikai skyrė visiems tiems, į kurių širdis pavyks prisibelsti.

Norint užkirsti kelią ar sumažinti tokių traumų dažnį, specialistai pataria:

– prieš lipant kopėčiomis įsitikinti, kad jos pakankamai tvirtos ir saugiai pastatytos;

– atidėti darbus, kuriems reikalingos kopėčios, jei tądien patys nesijaučiate puikiai ir tvirtai;

– pasirinkti tinkamą, neslidžią avalynę;

– stengtis nelaipioti kopėčiomis lauke lietingu oru.

Kaip pranešė Policijos departamentas, 1982 metais gimęs vyras paaiškino, kad sekmadienio naktį Vilniuje, Karaliaučiaus gatvėje, jam sudavė policijos pareigūnai.

Nukentėjusysis gydomas ambulatoriškai.

Policija aiškinasi įvykio aplinkybes.

Slidūs šaligatviai ir laiptai ne vieną nuveda į traumatologijos skyrių ar mažų mažiausiai – į vaistinę ieškoti priemonių sumušimams gydyti. Pasak vaistininko Gintaro Verbaus, galūnių sumušimai, išnirimai ir lūžiai – dažniausios žiemą patiriamos traumos. Tinkama pirmoji pagalba ir jų gydymas gali padėti greičiau atsistoti ant kojų ir džiaugtis malonesniais žiemos potyriais.

„Kritimas ant ledo gali turėti labai sunkių pasekmių – kelis mėnesius gali tekti praleisti ligoninėje ar namuose su sugipsuota lūžusia koja ar ranka. Tačiau nereikėtų numoti ranka ir į sumušimus – laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba padės greičiau gyti audiniams ir susigrąžinti judėjimą be skausmo. O negydomi sumušimai gali komplikuotis – kilti uždegimas“, – sako vaistininkas G. Verbus ir pateikia rekomendacijas, kokią pirmąją pagalbą suteikti, patyrus skirtingas traumas. 

Pirmoji pagalba – ledas

Didžioji dalis nelaimingų nutikimų ant ledo baigiasi sąlyginai laimingai – sumušimu ir mėlyne, kurie praeina per kelias dienas. Tačiau, vos parkritus, sunku įvertinti traumos rimtumą, todėl pirmoji pagalba yra labai svarbi.

Sumušimo simptomai: skausmas ir tinimas sumušimo vietoje. Jeigu nėra galūnių deformacijos, atviros žaizdos, pasak vaistininko, pirmoji pagalba – ledo kompresas.

Tokį šaldantį kompresą reikėtų laikyti apie 15 min., tada daroma pusvalandžio pertrauka. Procedūrą rekomenduojama pakartoti nuo 6 iki 8 kartų per dieną.

„Tai pakankamai efektyvus būdas numalšinti skausmą ir sumažinti tinimą. Ledą ar kitą šaldantį daiktą, pvz., šaldytų uogų ar daržovių maišelį, šaldytos mėsos pakuotę, uždėkite ant sumuštos vietos ir apvyniokite rankšluosčiu ar kitu audiniu. Tokį šaldantį kompresą reikėtų laikyti apie 15 min., tada daroma pusvalandžio pertrauka. Procedūrą rekomenduojama pakartoti nuo 6 iki 8 kartų per dieną“, – kaip sau ar kitam padėti, patyrus sumušimą, pataria vaistininkas.

Jeigu skausmas intensyvesnis, jam numalšinti G. Verbus rekomenduoja geriamuosius vaistus, kurių veikloji medžiaga – ibuprofenas arba paracetamolis. Taip pat tinka ir kiti skausmui malšinti skirti nereceptiniai vaistai, kurių galima įsigyti vaistinėje.

„Kad vaistų neperdozuotumėte, ibuprofeno negerkite daugiau nei 1200 mg per dieną – triskart po 400 mg. Jeigu skausmas nėra labai intensyvus, dozė gali būti ir mažesnė. Labai rizikinga perdozuoti paracetamolio, todėl, jei nevartojate kitų vaistų su paracetamoliu, jo paros dozė neturėtų būti didesnė kaip 3 g, tai yra 6 tabletės po 500 mg. Vartojant kitus vaistus, dozė atitinkamai turėtų mažėti“, – pataria vaistininkas.

Skausmui ir uždegimui sumušimo vietoje gydyti taip pat tinka tepalai, kurių sudėtyje yra ibuprofeno ar diklofenako. O kol sumušimas gyja, traumuotą galūnę reikėtų pasaugoti – venkite didelių apkrovų, vaikščiokite mažiau, nekelkite ir neneškite sunkių daiktų.

Jeigu skausmas yra labai stiprus ar patinimas nepraeina per kelias dienas, sutrinka galūnių funkcijos, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Nebandykite patys atstatyti sąnario į vietą

Dar viena dažna trauma paslydus – sąnario išnirimas. Apie galimą kojos ar rankos sąnario traumą įspėja itin stiprus skausmas, ypač sustiprėjantis judinant galūnę. Taip pat išnirimo vietoje gali atsirasti didelis patinimas, pakisti sąnario forma.

„Nors iš pirmo žvilgsnio sąnario išnirimas gali atrodyti ne itin sunki trauma, tačiau dėl stipraus išnirimo gali plyšti ir raumenys ar raiščiai. Todėl svarbiausias dalykas, kurį reikia prisiminti patyrus šią traumą – patiems nebandyti atstatyti išnirusio sąnario į vietą“, – įspėja G. Verbus.

Kaip ir sumušimo atveju, pirmoji pagalba – šaldantis kompresas. Esant kelio ar kulkšnies išnirimui, kojas reikėtų pakelti – padės sumažinti tinimą. Žinoma, reikia kuo skubiau kreiptis į traumatologą, kuris atstatys išnirusį sąnarį į vietą, apžiūrės, ar nėra daugiau sužeidimų, bei paskirtis gydymą. Jeigu trauma sutrikdo mobilumą, pvz., išnirus klubo, kelio sąnariui, nebandykite į gydymo įstaigą nuvykti savarankiškai – kvieskite pagalbą.

Patyrus lūžį, svarbiausia sutvirtinti galūnę 

Lūžus kaului, jaučiami panašūs simptomai, kaip ir kitų traumų atveju: aštrus skausmas, staigus tinimas, gali po oda atsirasti kraujosrūvų. Tačiau lūžį atpažinti pirmiausiai padės akimis matoma galūnės deformacija ir nejudrumas. Net jeigu nesate tikri ar tai lūžis, geriau elkitės taip, tarsi tai būtų lūžis – blogiau nebus.

„Įtariant lūžį, jeigu jis nėra atviras, lūžimo vietą reikia šaldyti, uždėti įtvarą, kad galūnė nejudėtų, ir skubiai kreiptis į medikus. Kaip teisingai sutvirtinti lūžusią galūnę? Įtvarui tinka patys įvairiausi standūs ir plokšti daiktai: liniuotės, gerai susukti laikraščiai ar žurnalai, lentelės, medžio šakos – bet kas, kas neleistų galūnei judėti per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Įtvarui naudojamus daiktus patarčiau apvynioti vata ar minkštu audiniu ir tada pritvirtinti tvarsčiu prie galūnės“, – kaip teisingai įtverti galūnę moko G. Verbus.

Esant atviram lūžiui, pirmiausiai reikia sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. „Jokiu būdu nelieskite žaizdos ar kaulų nuolaužų. Sutvarsčius žaizdą, taip pat dedamas įtvaras galūnei imobilizuoti, tačiau reikia žiūrėti, kad įtvaras nebūtų ant žaizdos. Nukentėjusysis turi būti kuo skubiau vežamas į ligoninę“, – sako vaistininkas ir priduria, kad lūžį patyrusio žmogaus, neįtvirtinus lūžusios galūnės, kur nors vežti negalima. Neturint įtvaro, lūžusi galūnė gali būti pritvirtinta prie sveikosios (koja) arba viršutinės kūno dalies (ranka).

Kaip sumažinti traumų riziką?

Esant plikledžiui, jeigu įmanoma, geriau niekur neiti. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai yra trapesni, o po traumos gyja sunkiau. Ir nedidelė trauma jiems gali baigtis kaulo lūžiu. Jeigu išeiti būtina, vaistininkas pataria laikytis kelių taisyklių:

Žiemą pasirūpinti neslystantį padą turinčia avalyne.

Pasirinkti kuo artimesnį maršrutą, tačiau vengti nenuvalytų, nebarstytų, ledo sluoksniu pasidengusių kelio atkarpų. Tuomet geriau eiti ilgesniu, bet saugesniu keliu.

Kelionei pasilikti ilgesnį laiką, kad nereikėtų skubėti. Eiti mažais žingsneliais.

Vyresniems žmonėms traumų riziką sumažintų pagalbinės priemonės: metaliniai neslystantys antgaliai, dedami ant lazdelės, kurių galima įsigyti ir vaistinėse, vaikštynės ir pan.

Naudotis turėklais, ypač lipant apsnigtais ar apledėjusiais laiptais.

Galima įsigyti ir specialių apsaugų ant batų nuo slydimo – jos padidina sukibimą su slidžia danga ir padeda apsisaugoti nuo griuvimo.