Neeilinis sezonas

Birželį surengtame Kauno miesto lengvosios atletikos čempionate A.Glebauskas iššoko į aukštį 230 cm ir 2 cm pagerino asmeninį rekordą.

Šiuo metu šis rezultatas – tarp 25 geriausių pasaulyje šį sezoną. Rungties lyderiai – po 237 cm aukštį įveikę rusas Ilja Ivaniukas ir baltarusis Maksimas Nedosekovas.

Per Lietuvos lengvosios atletikos istoriją aukščiau už A.Glebauską yra iššokę Rolandas Verkys (234 cm) ir Raivydas Stanys (231 cm).

Kelialapį į Tokijo olimpiadą Kauno sporto mokyklos "Startas" atstovas gavo už pasaulio reitingo taškus, nes kvalifikacinio normatyvo (233 cm) įvykdyti nepavyko.

Tarp lietuvio varžovų žaidynėse bus 2019-ųjų pasaulio čempionas, 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiados vicečempionas katarietis Mutazas Essa Barshimas, Vokietijai atstovaujantis lenkų kilmės 2018 m. Europos čempionas Mateuszas Przybylko, 2019 m. Europos uždarų patalpų čempionato laimėtojas italas Gianmarco Tamberi.

Karjera: šiemet A.Glebauskas penktą kartą tapo Lietuvos čempionu. "Twitter" nuotr.

Naujieną pranešė trenerė

Esu išbandęs visas lengvosios atletikos disciplinas, išskyrus disko metimą ir šuolius su kartimi.

"Neoficialiai žinojau, kad vyksiu į Tokiją, bet laukiau oficialaus patvirtinimo. Birželio 30-ąją, važiuojant į Palangą, man paskambino trenerė Audra Gavelytė ir pranešė džiugią naujieną. Buvau labai laimingas, – sakė A.Glebauskas. – Jei ne pandemija, į olimpiadą būčiau patekęs tikriausiai lengviau, bet tai – tik spėlionės. Normatyvo neakcentavau, nes jis labai aukštas. Nemanau, kad nesu pajėgus iššokti 233 cm, tiesiog, norint įveikti tokį aukštį, reikia nuolatos varžybose iššokti bent 230 cm. Daugiau nei 233 cm – nebeužtenka vien treniruočių."

Lengvąja atletika Adrijus susidomėjo mokydamasis Šėtos gimnazijoje. Pagrindų išmokė pirmasis treneris Vladas Kiaulakis.

"Ko gero esu išbandęs visas lengvosios atletikos disciplinas, išskyrus disko metimą ir šuolius su kartimi, – kalbėjo olimpietis. – Tai, kad šuoliai į aukštį – arčiausiai širdies, įsitikinau iškovojęs teisę dalyvauti 2013-ųjų Europos jaunimo čempionate."

Mintyse – būsimos žaidynės

Sportininkas pripažino, kad sunkiausi išbandymai buvo traumos.

"Jų buvo ir sunkesnių, ir lengvesnių. Buvę sudėtingesni sužeidimai iki šiol neduoda ramybės, bet tai turbūt – neatsiejama profesionalaus sporto dalis", – svarstė A.Glebauskas.

Pasak lengvaatlečio, toliau sportuoti labiausiai motyvuoja noras įsitikinti, kokį aukščiausią rezultatą jis gali pasiekti.

"Nenoriu, kad, baigęs sportinę karjerą, gailėčiausi, jog kažko nepadariau, nors galbūt galėjau", – pabrėžė Adrijus.

A.Gavelytės ir Algirdo Baranausko treniruojamo Lietuvos čempiono siekiai – pagerinti nuo 1991-ųjų R.Verkiui priklausantį nacionalinį rekordą (234 cm) ir startuoti ne vien 2024-ųjų, bet ir 2028-ųjų olimpinėse žaidynėse.

Tapo geriausia pasaulyje

Skambiu akordu baigėsi dar pirmoji pirmenybių rungtis. Moterų 3 000 m sportinį ėjimą laimėjo Brigita Virbalytė, distanciją nužingsniavusi per 12 min. 14,95 sek. Tai vyresnių nei 35 metų moterų pasaulio rekordas ir geriausias planetos sezono rezultatas apskritai.

"Jau tampa tradicija, kad savo šiuo startu Lietuvos čempionate tampu sezono lydere. Giliai širdyje toks ir buvo tikslas. Nenuvyliau trenerio, esu labai laiminga, nes ėjau daugiau nei pusę minutės greičiau nei pernai. Olimpiniame sezone tai nuteikia optimistiškai", – džiaugėsi B.Virbalytė.

Normatyvą į Tokijo olimpines žaidynes dar pernai įvykdžiusi ėjikė praėjusią savaitę buvo paskiepyta nuo COVID-19 viruso. Lengvaatletė džiaugiasi, kad vakcina nesukėlė net menkiausių sveikatos problemų.

Sezonas tik įsibėgėja

Geriausiu sezono rezultatu pasaulyje galėjo džiaugtis ir vyrų 5 000 m sportinio ėjimo distancijoje šalies čempionu tapęs Marius Žiūkas. Nuotolį jis nužingsniavo per 19 min. 7 sek. bei aukso medalį Lietuvos uždarų patalpų čempionate laimėjo jau dešimtą kartą.

"Nežinojau, koks šiuo metu yra geriausias pasaulyje rezultatas. Nacionaliniai čempionatai dar tik įsibėgėja, dar nedaug sportininkų bandė įveikti šią distanciją šią žiemą. Labiau koncentravausi į savo geriausią laiką – nuo jo atsilikau mažiau nei 10 sek. Tai yra mano antras geriausias rezultatas uždarose patalpose 5 000 m distancijoje, ir šis faktas mane tikrai nudžiugino", – sakė M.Žiūkas.

Lietuvos čempionės titulą susigrąžino po metų pertraukos šuolių į aukštį varžybose dalyvavusi Airinė Palšytė. Lengvaatletė peršoko 182 cm ir pranoko pernai triumfavusią Urtę Baikštytę, kuri Klaipėdoje įveikė 179 cm.

"Šiuo metu esu sunkaus ciklo viduryje, visas dėmesys skirtas vasarai ir negaliu sakyti, kad ruošiausi", – komentavo A.Palšytė.

Šuolininkas kartelės nenuleidžia

Vis didėja tikimybė, kad Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse gali atstovauti net tris šuolininkai į aukštį. Planetos reitinge aukštas pozicijas užima tiek A.Palšytė, tiek Adrijus Glebauskas, o per LLAF taurės varžybas iššovęs Juozas Baikštys ir vėl nudžiugino publiką. Klaipėdoje šiaulietis peršoko 224 cm, pasiekdamas šeštą rezultatą Lietuvos istorijoje.

"Atvažiavau čia įvykdyti normatyvo į Europos čempionatą (228 cm – aut.past.) ir kažkiek priartėti prie olimpiados. Man nesvarbu, ar 221 cm, ar 226 cm, man reikėjo normatyvo arba rekordo, – pasiektu rezultatu nesidžiaugė J.Baikštys. – Į LLAF taurės varžybas atėjau nusiteikęs šokti mažiau, nesitikėjau tokio rezultato. Visos viltys buvo į Lietuvos čempionatą ir tikėjau, kad įvykdysiu normatyvą, gal net šoksiu 230–231 cm."

Pelnęs 1 166 reitingo taškus, J.Baikštys žengė pirmą žingsnį link Tokijo olimpinių žaidynių. Egzistuoja nedidelė tikimybė, kad sportininkas bus pakviestas į Europos uždarų patalpų čempionatą ir be normatyvo, kadangi jį yra įvykdę mažiau sportininkų už minimalų rungtyje numatytą dalyvių skaičių.

Geriausius Lietuvos sezono rezultatus čempionate pasiekė Benediktas Mickus (400 m – 49,08 sek.), Tomas Lotužis (šuoliai į tolį – 7,42 m), Šarūnas Banevičius (rutulio stūmimas – 17,68 m), Akvilė Andriukaitytė (60 m – 7,46 sek.), Viktorija Varnagirytė (1500 m – 4 min. 44,34 sek.) ir Ieva Zarankaitė (rutulio stūmimas – 16,08 m).

Praėjusią vasarą 24-erių lengvaatletis pasižymėjo ne tik Europos žaidynėse. Liepos viduryje pasaulio studentų žaidynėse jis iškovojo bronzos medalį, o po kelių savaičių triumfavo Palangoje vykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate. Šiose varžybose jis ne tik užėmė pirmą vietą, bet ir pasiekė asmeninį rekordą, peršokęs į 228 cm aukštį pakeltą kartelę. Šis rezultatas A.Glebauskui atvėrė kelią ir į 2019 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionatą. Tiesa, Kataro sostinėje Dohoje pakartoti geriausio savo pasiekimo jam nepavyko. Antru mėginimu peršokęs į 222 cm aukštį pakeltą kartelę, jis nesėkmingai šturmavo 226 cm aukštį ir į finalą nepateko. Vis dėlto, kalbėdamas su "Vilniaus diena", A.Glebauskas teigė, kad praėjęs sezonas suteikė daugiau džiaugsmo nei nusivylimo.

"Kai viskas susigulėjo, atrodo, kad ir tarptautinėse varžybose užimtos vietos, ir pasiekti rezultatai džiugina. Tiesa, puikiai pamenu, kad po kiekvienų varžybų būdavo nepasitenkinimo jausmas, atrodė, kad galėjau dar aukščiau šokti. Net ir po asmeninio rekordo Palangoje vykusiose Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybėse nebuvau patenkintas savimi, nes tikrai jaučiau, kad kažko pritrūko iki geriausio visais aspektais šuolio. Kai po tų varžybų atėjau į treniruotę, mano treneriai klausė, ko toks niūrus, kodėl nesidžiaugiu, kas ne taip? Bet, matyt, reikėjo daugiau laiko, kad suprasčiau ir įvertinčiau sezono pasiekimus, – samprotavo A.Glebauskas. – Dabar jau matau, kad visi rezultatai buvo geresni nei 2018 m., o tai kiekvienam sportininkui yra pats svarbiausias dalykas. Aišku, širdies gilumoje manau, kad galėjau ir geriau pasirodyti, bet to, kas buvo, jau nepakeisi, reikia ruoštis kitam sezonui, kitiems startams."

– Sezoną vainikavo rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje Kataro sostinėje Dohoje vykęs Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Jame geriausiu mėginimu peršokote į 222 cm aukštį pakeltą kartelę ir į finalą nepatekote. Ar labai nuvylė toks debiutas?

– Pasaulio čempionatas yra atskira tema, nes man asmeniškai pasirengimas jam buvo bene sunkiausias per visą karjerą. Šuolių į aukštį sektoriuje esu jau 14 metų, bet dar niekada iki šiol neteko rugsėjį plušėti treniruotėse ir ruoštis aukščiausio lygio tarptautinėms varžyboms. Anksčiau mano sezono pikas būdavo liepos–rugpjūčio mėnesiais, o rugsėjis labiau skirtas poilsiui, atostogoms, jėgoms atgauti. Dabar visą rugsėjį teko skirti pasiruošimui. Kūnas labai priešinosi tokiai įvykių eigai, buvo labai sunku save "perlaužti", prisiversti. Be to, viso pasirengimo metu vargino įkyrus kojos piršto skausmas. Treniruotis galėjau, šokinėti į aukštį irgi, bet tas nemalonus skausmas vis tiek nepadėjo geriau pasiruošti. Visgi kalbant apie patį pasaulio čempionatą, manau, kad jame padariau viską, ką galėjau, pritrūko tik šiek tiek sėkmės, kad patekčiau į finalą. Prieš lemiamą šuolį žinojau, kad man reikia pirmu bandymu "paimti" 226 cm aukštį. To būtų užtekę finalui. Buvau maksimaliai susikaupęs, bet per plauką nepasiekiau tikslo.

Mano tikslas – ne koks nors vienas nerealus rekordinis šuolis, o pastovumas, stabiliai gerėjantys rezultatai kiekvienose varžybose.

– Kita vertus, šią vasarą pasiekėte geriausią asmeninį rezultatą, peršokęs 228 cm aukštį. Nuo Lietuvos rekordo, kurio autorius yra Rolandas Verkys, jus skiria 6 cm. Ar tai didelis atstumas?

– Kaip jau sakiau, man po to šuolio neatrodė, kad padariau kažką tokio. Taip, šuolis buvo geras, nes juk bet kaip šokdamas jokio rekordo nepasieksi. Bet pačiu geriausiu jo tikrai nepavadinčiau, manau, kad dar turėjau nemažai rezervo. Kita vertus, kai šuolių į aukštį sektoriuje peršoki 225 cm, tada kiekvienas papildomas centimetras atrodo kaip didelė asmeninė pergalė, nes tokiame aukštyje tikrai labai sunku vienu ypu pagerinti savo rekordą kokiais 5 cm. Kuo aukščiau keli kartelę, tuo sunkiau.

– Ko reikėtų, kad Lietuvos rekordų knygoje atsirastų naujo šuolių į aukštį rekordininko pavardė?

– Šiuo metu mano tikslas – ne koks nors vienas nerealus rekordinis šuolis, o pastovumas, stabiliai gerėjantys rezultatai kiekvienose varžybose. O tai pasiekiama tik maksimaliai efektyviu darbu treniruotėse, kai nekamuoja jokie skauduliai ir esi visu 100 proc. užtikrintas savimi ir savo kūnu. Kai pakankamai ilgai pavyksta suderinti ir išlaikyti šiuos du dalykus, varžybose belieka tik maksimaliai susikaupti ir atlikti geriausią šuolį. Dėl įtampos ar nusiteikimo problemų neturiu, kai jaučiu, kad esu tinkamai pasirengęs ir pasitikiu savo kūnu, tada ir šuoliai būna kokybiškiausi.

– Ar šią vasarą buvo tokios varžybos, kai jautėtės priartėjęs prie savo geriausios sportinės formos?

– Taip, tokia savijauta buvo prieš Universiadą. Tada ir darbas treniruotėse buvo kokybiškiausias, ir mano asmeninis nusistatymas savo paskutinę Universiadą paženklinti medaliu sutapo su realiomis galimybėmis. To nepasakyčiau apie Europos žaidynes, nes ten pačios šuolių į aukštį varžybos buvo keistokos, turėjome tik po 3 bandymus ir svarbiausia buvo iššokti aukščiau nei tavo varžovas. Tačiau iš esmės tai buvo labai įdomi patirtis, o ir rezultatas nebuvo toks jau prastas – 222 cm ir 5 vieta.

– Lietuvos šuolių į aukštį rekordas yra 235 cm, o pasaulio – 245 cm. Šį rezultatą 1993 m. pasiekė šuolių į aukštį legenda kubietis Javieras Sotomayor. Kaip manote, ar realu kam nors iš dabartinių šuolininkų pasikėsinti į šį rekordą?

– Manau, kad neatsitiktinai to rekordo niekas nepagerina jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. Visi žinome, kad tais laikais nebuvo totalinės neleistinų preparatų vartojimo kontrolės kaip dabar, tad gal todėl niekas į tokį aukštį daugiau ir nepakilo. Tiesa, prieš penkerius metus Kataro atstovas Mutaz Essa Barshimas peršoko į 243 cm aukštį pakeltą kartelę ir atrodė, kad netrukus kris ir pasaulio rekordas. Tai tikrai geriausias šių dienų šuolininkas į aukštį, aukštas, liesas, lengvas, bet kartu ir labai stiprus. Tačiau jį šiek tiek pristabdė traumos, ir nors pasaulio čempionate Katare jis iškovojo auksą, panašu, kad į naujas rekordines aukštumas jau nenuskries. O be jo kitų realių pretendentų į pasaulio rekordą šiuo metu nėra.

– Kitais metais svarbiausias pasaulio sporto įvykis – Tokijo olimpinės žaidynės. Kokie jūsų šansai debiutuoti ir šioje sporto šventėje?

– Olimpinis normatyvas yra 233 cm, jį kol kas įvykdė tik keli sportininkai. IAAF reitinge šiuo metu esu 27-as, tad pagal šį kriterijų patenku į olimpines žaidynes. Bet kova dėl olimpinio kelialapio dar nebaigta. Kitais metais reikės dalyvauti varžybose, kovoti dėl aukštų vietų, rinkti reitingo taškus ir pabandyti išsaugoti pozicijas. Jei parodysiu, ką galiu, tikrai įmanoma išsilaikyti olimpiniame kurse. Manau, kad viskas bus gerai.

– Ką veikėte po pasaulio čempionato, kada pradėsite ruoštis naujam sezonui?

– Pasiruošimas jau prasidėjo, kelias savaites pailsėjau, prisiminiau, kaip atrodo normalus gyvenimas, o praėjusią savaitę Palangoje jau turėjome įvadinę treniruočių stovyklą. Lapkričio 4 d. išskrendu į Turkiją, kur pradėsime rimtai kloti pagrindus naujam sezonui. Šiaip aš negaliu ilgai būti be sporto, jei tik kelias dienas nejudu, pradeda skaudėti visą kūną, jaučiuosi prastai, tad net ir per atostogas lengvai sportuoju, mankštinuosi. Toks jau mano būdas, jei tik galėčiau, kiekvieną dieną leisčiau šuolių į aukštį sektoriuje.

– Nejaugi nepabosta treniruotės, varžybos?

– Tikrai ne. Aš turiu tikslą, žinau, ką noriu pasiekti, ir suprantu, kad tik skyręs tam visas savo jėgas, laiką ir dėmesį turėsiu šansą. Be abejo, kartais būna sunku, reikia prisiversti, įveikti skausmą, nuovargį. Bet tai yra normalu. Disciplina, savikontrolė, pozityvus mąstymas, sveikas gyvenimo būdas – tai kelias į sėkmę. Žinau, kad jei būsiu tinkamai pasirengęs, varžybose man nereikės jaudintis, nes pasieksiu tokį rezultatą, kokio norėsiu ir kokio reikės.

Tikiu, kad jei viskas bus gerai, kitais metais perkopsiu 230 cm aukštį, norėtųsi olimpinėse žaidynėse patekti į geriausių 16-uką, o Europos čempionate – dalyvauti kovoje dėl medalių. Jei parodysiu savo geriausią rezultatą, neabejoju, kad taip ir bus.

„Va! Šįkart labai gerai!“, - po keliolikto šuolio sušunka ilgametė A. Palšytės trenerė Tatjana Krasauskienė.

Duetas kelis kartus peržiūri bandymo įrašą, tačiau vis tiek randa smulkių detalių, kurias norėtųsi ištaisyti. Kartelė tuo metu kabo 180 cm aukštyje, bet po Airinės šuolių pakelti ją tenka itin retai.

Tuo tarpu kitą mėnesį 26-ąjį gimtadienį minėsiančios lietuvės konkurentės šuoliuoja komercinėse varžybose, tačiau dėl to A.P alšytė nė kiek nesijaudina. Po pusmečio praleisto ne aukščio sektoriuje maksimali koncentracija skiriama technikos šlifavimui, raumenų stiprinimui, o mintimis ruošiamasi Europos čempionatui.

- Airinės Palšytės nematėme nuo rugpjūčio, nuo universiados Taivane. Kur buvote?, - lengvoji.lt paklausė A. Palšytės.

- Tikrai neišėjau jokių atostogų - nei motinystės, nei karjeros. Buvo tokių šnekų. Esu, sportavau, mėginome ruoštis ir žiemos sezonui, bet įvertinome tam tikras problemas kūne bei supratome, kad neverta rizikuoti, todėl žiemą praleidau ir ruošiuosi vasarai. Gaila, kad žiemos praleidimas užtruko ilgiau nei tikėtasi, bet treniruočių procesas vyko, vyko ir naujovių paieškos. Niekur nedingau, nors nebuvau tiek aktyviai matoma socialiniuose tinkluose, bet būdavau varžybose, kur palaikiau draugus. Tie, kas patys sportuoja, mane matydavo stadione, stovyklose, treniruotėse. Darbas vyko, atsistatėme po tam tikrų skausmų, bet aktyviai sportavau ir tikrai negulėjau ant sofos.

- Deimantinės lygos varžybose matome jūsų varžoves. Kodėl buvo priimtas sprendimas praleisti sezono pradžią? Ar yra numatyta startų šių varžybų etapuose dar šį sezoną?

- Konkretaus varžybų grafiko neplanuojame, nes viskas remiasi į kiekvieną mano treniruotę. Žiūrime, link kur aš einu, kur krypsta treniruočių planas. Tam tikri testai sugrįžus iš treniruočių stovyklos Turkijoje suteikia džiugių vilčių, su treneriais matome, kad esu stipresnė, nebekamuoja ankstesni skausmai, kas mane persekiojo po Europos čempionato.

Kadangi užsitęsė pasiruošimas vasarai, viskas nusitempia šiek tiek į vėlesnį laiką. Birželio mėnuo yra skirtas pasirengimo stadijai, vyksta sunkesnės, didesnės apimties treniruotės. Galbūt šio mėnesio pabaigoje dalyvausiu sporto klubo „Cosma“ taurės varžybose arba JUMP Vilnius renginyje, tačiau kol kas negaliu garantuoti. Turiu ne vieną pasiūlymą ir labai manęs laukia Deimantinės lygos organizatoriai. Atsisakiau vykti į etapą Prancūzijoje (birželio 30 d. - aut. past.), o sekantys etapai yra Rabate (Marokas) ir Londone (Didžioji Britanija), tikiuosi, kad viskas vyks sėkmingai ir sezoną atidarysiu aukščiausio lygio varžybose. Vėliausiai į varžybas sugrįžčiau per Lietuvos čempionatą, kuris liepos 27-28 dienomis vyks Palangoje, tačiau viliuosi, kad sugrįžimas įvyks anksčiau.

- Užsiminėte apie tam tikrus skausmus. Ar galite sakyti, kad niekas neskauda ir kad apskritai šokinėjate sektoriuje?

- Treniruočių stovykloje Turkijoje šokinėjau per kartelę, tačiau kitokiu būdu nei įprasta matyti varžybose. Ten atlikau didelį darbą. Praėjus pusei metų, pirmą kartą po sausio mėnesio, praėjusią savaitę šokinėjau į aukštį tradiciniu būdu - to buvau pasiilgusi. Džiaugiuosi, kad skausmai, kurie kankino po Europos čempionato, su kuriais kankinausi visą pavasarį, vasarą, rudenį, aprimo. Šiuo metu nejaučiu diskomforto.

Žinoma, nėra sportininko, kuriam nieko neskaudėtų, tad ir man suskausta nugarą, tam tikrus sąnarius, raumenis, bet tai yra sutvarkomi dalykai, kurie nekiša kojos treniruočių procesui.

- Europos lengvosios atletikos asociacijos atstovai jus aplankė treniruočių stovykloje Turkijoje - kaip vieną iš ryškiausių būsimo čempionato žvaigždžių. Po Amsterdame iškovoto sidabro ir aukso Belgrade aistruoliai tikrai lauks ne dešimtos vietos Berlyne.

- Žinoma, su tam tikrais pasiekimais didėja ir mano pačios lūkesčiai. Dar pavasarį, kada nusitęsė visa sezono pradžia, buvo klausimas, ar išvis dalyvausiu vasarą. Galvojome, gal verta išlaukti ir stiprintis. Titulai tam tikri Europos čempionatuose yra, tad gal vertėtų orientuotis į pasaulio čempionatą ir Tokijo olimpines žaidynes. Tačiau stiprėju pakankamai greitai, viskas eina gera linkme, todėl mintys apie Berlyną vis labiau lenda į galvą.

Labai nudžiugino, kad į stovyklą atvyko Europos lengvosios atletikos atstovai. Jie parodė dėmesį ne tik man kaip sportininkei, bet ir visai Lietuvai. Turėjome smagią dieną, daug įvairių interviu, filmavome tam tikrą šuolių į aukštį gidą ir sirgaliai greitu metu išvys daug įdomios medžiagos. Žinoma, su jų atvykimu tų lūkesčių tik padaugėjo, nes iš manęs daug tikisi ne vien lietuviai, bet ir tarptautiniai fanai.

Norėtųsi Berlyne lipti ant pakylos, bet viską suvokiu realiai ir matau savo konkurentes. Matome aiškių lyderių - Marija Lasickienė nepralaimėjo tiek daug varžybų, o tai rodo jos stabilumą, užtikrintumą ir pasiruošimą šokti aukštai. Kita Europos čempionato prizininkė Mirela Demireva praėjusiame Deimantinės lygos etape pasiekė asmeninį rekordą, peršoko du metrus ir demonstruoja gerą formą. Europos šuolininkės yra ir pagrindinės varžovės pasaulyje: ar vyksta olimpinės žaidynės, ar pasaulio čempionatas, ar Europos čempionatas - skirtumo nėra. Konkurencija didelė, nes visos nori medalių, o juos gauna tik trys. Tačiau, jei viskas gerai, tikiuosi kovoti dėl pačių aukščiausių vietų.

- Marija Lasickienė stebina pasaulį, laimėjusi įspūdingą varžybų skaičių paeiliui. Kaip manote, ar realu matyti tą nutrūkstančią rusės seriją, kada Lietuvos trispalvė atsidurtų aukščiau?

- Šio klausimo manęs klausė ir Europos lengvosios atletikos asociacijos komunikacijos žmonės. Iš tiesų, nėra neįveikiamų sportininkų. Taip, ji yra labai stipri ir ji yra pasiruošusi šokti labai daug, bet kiekvienose varžybose galima pagauti tam tikrų rusės susvyravimų - vieną dieną jai gali tiesiog nepasisekti. 2015 metų Europos iki 23 metų čempionato finale M. Lasickienė buvo viena paskutinių, o po savaitės pasiekė asmeninį rekordą Deimantinės lygos varžybose Monake. Tai parodo, kad jai irgi būna visokių dienų ir neaišku, kokia diena bus Berlyne. Tačiau mano pagrindinis tikslas yra orientuotis į savo rezultato pagerinimą - noriu ne tik žiemą būti peršokusi du metrus, bet ir vasarą. Jei man tą pavyks padaryti, tada galima kalbėti apie kažkokias vietas ir apie priešininkių įveikimą.

- Nemanote, kad jūsų varžoves gali bauginti tai, kad niekas nežino, kaip sekasi Airinei Palšytei? O gal lietuvė šoka du metrus treniruotėse?

- O gal ir šoka? (juokiasi - aut. past.). Dar kol kas nešoku dviejų metrų, bet tie šuoliai vis labiau tampa panašūs į kažką gero - tai guodžia ir motyvuoja. Viena iš minčių, kodėl pristabdžiau savo socialinius tinklus, buvo ta, kad ten labai dažnai būdavo galima matyti kur ir ką veikiu. Tai galėjo duoti tam tikrų minčių mano priešininkėms, jos visada žinodavo kaip man sekasi. Man nesisekdavo blogai, bet kai nežinai, ką priešininkės daro, tai prideda tam tikros įtampos. Manau, galiu jas nustebinti pasirodydama Deimantinės lygos etape ir tikiuosi, kad į tą etapą atvyksiu pasiruošusi parodyti, kad ne veltui buvau išėjusi iš sektoriaus.

- Turite daug draugių šuolininkių tarpe. Viena artimiausių draugių - olimpinė čempionė Ruth Beitia, puikiai sutariate su pasaulio uždarų patalpų čempionato prizininke itale Alessia Trost. Ar nebuvo taip, kad jos ar kitos šuolininkės, rašytų bei klaustų, kur dingote?

- Buvo, žiemos sezone ne viena sportininkė paklausė, kaip man sekasi, kas nutiko ir kodėl nesusitinkame varžybose. Tą pačią Alessią Trost pasveikinau su bronza pasaulio uždarų patalpų čempionate ir labai džiaugiausi už ją - praėję metai jai buvo labai tragiški dėl asmeninių aplinkybių. Žmogiškumo faktorius yra, su vienais labiau sutariu, su kitais kiek mažiau, o italės sėkme labai džiaugiausi. Palaikau ryšį su šuolininkėmis, dabar pasveikinau Mirelą Demirevą su puikiu pasirodymu Deimantinės lygos varžybose.

Ne viena klausė, kur esu dingusi, sausį dar nežinojau, ar startuosiu, ar ne, nes per treniruotes šokau po 192 cm, kas teikė labai daug vilčių. Prieš peršokdama du metrus treniruotėse nešokdavau daugiau 190 cm, o čia kartelę pakylėjau dar porą centimetrų aukščiau. Iki tam tikro laiko negalėjau savo konkurentėms atsakyti, kas ir kaip vyksta.

- Kaip vieną iš galimų sezono atidarymo varžybų įvardijote JUMP Vilnius varžybas birželio 30 dieną. Esate šio renginio ambasadorė, idėjos autorė. Kas vyks Gedimino prospekte?

- Esu viena iš iniciatorių. Datą pasirinkome neatsitiktinai, nes tai yra labai smagus savaitgalis tarp Joninių ir liepos 6-osios. Tai puiki diena, kada miesto centre laiką gali praleisti visa šeima, sudalyvauti įvairiose pramogose ir pamatyti, kas yra lengvoji atletika. Vilniaus centre bus galima išbandyti savo jėgas bėgant, šokant į aukštį ar į tolį, bus galima siekti Lietuvos rekordo šokant per šokdynę ar fiksuojant maksimalų greitį bėgant.

Laukia įvairių pramogų - tai naujo formato renginys Lietuvoje ir to labai pasigesdavau. Užsienyje dažnai vyksta varžybos miestų aikštėse, gatvėse ir ten dalyvauja geriausi lengvaatlečiai. Labai norėjosi išnaudoti ir mūsų Gedimino prospektą, ten surengti parodomąsias varžybas, kurios ateityje galbūt taps mano vardo šuolių į aukštį varžybomis. Kitąmet tikiuosi čia pamatyti ne tik lietuves, bet ir varžoves iš užsienio.

Pirmąją varžybų dieną Adrijus Glebauskas laimėjo sidabro medalį šuoliuose į aukštį (2,13 m), o Ieva Zarankaitė disko metime buvo ketvirta (49,46 m).

Šuoliuose į tolį Karina Lipeckaja užėmė šeštą vietą (5,90 m, o Neringa Gedaminskaitė – aštuntą (5,58 m).

Liveta Jasiūnaitė liko aštunta ieties metime (46,90 m).

Ketvirtadienį atrankos varžybose lietuvei antruoju bandymu pakluso kvalifikacinis normatyvas – ji peršoko kartelę, iškeltą į 194 cm aukštį.

A. Palšytė atrankoje pirmaisiais bandymais įveikė 180, 185 ir 189 cm aukščius bei antruoju bandymu – į 192 cm aukštį iškeltą kartelę.

Iš viso 194 cm aukščio kvalifikacinį normatyvą įvykdė septyniolika sportininkių.

Merginų varžybų finale Lietuvos šuolininkė trečiuoju bandymu įveikė 1,79 m aukštį, o visi trys mėginimai įveikti 1,82 m buvo nesėkmingai (1,65/1; 1,70/1; 1,75/1; 1,79/3; 1,82/xxx).

Senojo žemyno čempionės aukso apdovanojimas tarp dvylikos finalinių varžybų dalyvių atiteko asmeninį rekordą (1,82 m) pasiekusiai švedei Majai Nilsson, o bronza tenkinosi Graikijos šuolininkė į aukštį Despina Maltabe (1,75 m).

Greta prizininkių pakylos. Portlande (JAV) vykęs pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Airinei Palšytei paliko dvejopus jausmus. Šuolių į aukštį rungties finale 23 metų lietuvė pademonstravo neįtikėtiną ryžtą, peršoko kartelę, iškeltą į 196 cm aukštį, tačiau tik dėl bandymų skaičiaus neiškovojo planetos pirmenybių medalio.

„Iškart po varžybų viršų ėmė nusivylimas ir visos tos ne itin teigiamos emocijos, kad ir vėl likau per žingsnį nuo medalio. Tačiau einant laikui ir gaunant vis daugiau įvairių teigiamų pastebėjimų bei palaikymo supratau, kad visgi pasiekiau išties aukštą rezultatą tiek vietos, tiek įveikto aukščio prasme“, – sakė ankstų pirmadienio rytą kelionę iš JAV į Lietuvą pradėjusi A.Palšytė.

Antrą žiemą iš eilės Lietuvos lengvaatletei medalis nuplaukė tik dėl bandymų skaičiaus. Portlande čempione tapusi amerikietė Vashti Cunningham 196 cm įveikė pirmu bandymu, sidabrą ir bronzą iškovojusios ispanė Ruth Beitia bei lenkė Kamila Licwinko antrais bandymais, o A.Palšytė – trečiuoju. Pernai Prahoje (Čekija) vykusiose Europos pirmenybėse lietuvė antru bandymu peršoko 194 cm, o bronzą iškovojusi italė Alesia Trost – pirmuoju.

Vis dėlto JAV A. Palšytė pademonstravo geriausią savo rezultatą tokio rango varžybose. Lietuvė, kurios asmeninis rekordas yra 198 cm, Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse niekada nebuvo įveikusi didesnio nei 194 cm aukščio.

Tiesa, nedaug trūko, kad pasirodymas planetos pirmenybėse virstų tragedija – namo A. Palšytė galėjo grįžti peršokusi vos 189 cm, kadangi 193 cm aukštis pakluso tik trečiu šuoliu. Sportininkė tikina, kad baimės lemiamo bandymo metu nejautė.

„Jeigu stovėčiau sektoriuje ir bijočiau aukščio ar galvočiau, kaip viskas gali būti blogai – iš to nebūtų jokios naudos. Stengiausi save kuo labiau motyvuoti, užvesti, supykti ir kovoti. Manau, kad pastangos nenuėjo veltui“, – prisiminė A. Palšytė.

184 cm Lietuvos šuolininkė įveikė antru bandymu, 189 cm – pirmu, 193 cm bei 196 cm – trečiais, o 199 cm peršokti nepavyko.

„Kadangi organizatoriai darė viską, kad žiūrovams būtų kuo didesnis šou, po bandomųjų šuolių buvome išvestos iš arenos ir turėjome laukti savo individualių pristatymų ant podiumo. Po jo iškart prasidėjo varžybos, tad gal šiek tiek trūko papildomo prasijudinimo po tiek laiko laukimo, – atsakymų į nesėkmingą varžybų pradžią ieškojo A. Palšytė. – Manęs tai neišgąsdino, nes per bandymus gan lengvai šokau 185 cm. Dėl 193 cm ir 196 cm tikrai apmaudu, buvau nusiteikusi visus aukščius peršokti iš kuo mažesnio bandymų skaičiaus.“

Specialistams nuostabą kėlė jaunos amerikietės V. Cunningham triumfas. Iki žiemos sezono negirdėta 18-metė sportininkė prieš savaitę JAV čempionate pasiekė geriausią rezultatą šiemet – 199 cm. Beje, JAV pirmenybės vyko toje pačioje Portlando arenoje, kaip ir pasaulio čempionatas.

„Apie šią sportininkę išgirdau tik likus savaitei iki pasaulio čempionato, kada ji peršoko 199 cm. Nežinau, kas konkrečiai padėjo jai laimėti, bet yra sakoma, kad namų sienos visuomet būna palankios saviems sportininkams. Iki šiol nesu su ja bendravusi ar susidūrusi varžybose, tad nusipelnė ji to, ar ne – ne man spręsti, – diplomatiškai kalbėjo A. Palšytė. – Tos dienos varžybose ji pasiekė tokį patį rezultatą, kaip ir aš bei likusios prizininkės, tačiau šokinėjo beveik be klaidų, todėl ir tapo čempione. Bus įdomu stebėti, kaip jai seksis vasaros sezono metu.“

Trumpai pailsėjusi Lietuvos šuolininkė pradės pasirengimą liepą Amsterdame (Olandija) vyksiančiam Europos čempionatui bei svarbiausiam ketverių metų startui – Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.

JAV vykstančiame pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate vienintelė Lietuvos atstovė 23-jų metų Airinė Palšytė šuolių į aukštį sektoriuje buvo per žingsnį nuo medalio ir liko ketvirta.

Jau pirmasis lietuvės bandymas buvo nesėkmingas, tačiau vėliau kartelę, iškeltą į 184 cm aukštį įveikė antru bandymu, į 189 cm – pirmu, į 193 cm ir 196 cm aukščius – trečiaisiais bandymais, tačiau šalies rekordas – 199 cm Lietuvos šuolininkei nepakluso.

Beje, į 199 cm aukštį iškeltos kartelės neįveikė ir mažiau bandymų už lietuvę išnaudojusios prizininkės: planetos čempione tapusi aštuoniolikametė amerikietė Vashti Cunninghham, sidabrą iškovojusi bei jau devintame pasaulio čempionate dalyvavusi 36-erių ispanė Ruth Beitia ir bronzą laimėjusi 2014 metų pasaulio čempionė 29-erių lenkė Kamila Licwinko.

Tai buvo ketvirtasis Airinės Palšytės pasaulio čempionatas – 2010 metais ji buvo šešiolikta, 2012 metais - devinta, 2014 metais - dešimta.

Iš viso šuolių į aukštį sektoriuje varžėsi vienuolika sportininkių:

1. Vashti Cunninghham (JAV)           196 cm
2. Ruth Beitia (Ispanija)             196
3. Kamila Licwinko (Lenkija)          196
4. Airinė Palšytė                     196
5. Levern Spencer (Sent Lusija)       193
5. Sofie Skoog (Švedija)              193
7. Alessia Trost (Italija)            193
8. Erika Kinsey (Švedija)             193
9. Doreen Amata (Nigerija)            189
10.Lissa Labiche (Seišelių salos)     189
10.Isobel Pooley (D. Britanija)       189

Trečiadienį Vokietijoje vykusiame tarptautiniame uždarų patalpų šuolininkų į aikštį turnyre (Internationales Springer-Meeting Cottbus) sėkmingai pasirodė Airinė Palšytė, kuriai tai buvo jos pirmosios varžybos po praėjusių metų pasaulio lengvosios atletikos čempionato Kinijos sostinėje.

180, 184, 188, 191, 194 ir 197 cm aukščius Lietuvos atstovė įveikė pirmais šuoliais bei tapo geriausio sezono rezultato pasaulyje autore.

Jau tapusi vienuolikos šuolininkių turnyro nugalėtoja, A. Palšytė bandė pagerinti Lietuvos rekordą, tačiau 200 cm aukštis šį kartą sportininkei nepakluso.

Antroji vieta turnyre Kotbuse atiteko ispanei Ruth Beitiai (194 cm), o trečia liko lenkė Kamila Lićwinko (194 cm).